Salmonelė šunims pasitaiko rečiau nei žmonėms, tačiau infekcija gali būti pavojinga tiek augintiniui, tiek namų ūkiui. Dalis šunų, net užsikrėtę, neparodo jokių simptomų, bet bakterijas gali platinti su išmatomis ar seilėmis.
Dažniausi požymiai, kai šuo suserga, yra vėmimas, viduriavimas, kartais su kraujo priemaišomis, karščiavimas, apetito stoka ir sumažėjęs aktyvumas. Šie simptomai lengvai supainiojami su įprastu virškinimo sutrikimu, todėl svarbu įvertinti rizikos veiksnius ir bendrą gyvūno būklę.
Kaip šuo užsikrečia salmonelėmis?
Šunys salmonelėmis dažniausiai užsikrečia suėdę žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, žalius kiaušinius, sugedusį pašarą arba laižydami užterštus paviršius. Rizika padidėja ir tada, kai šuo lauke suėda atliekas, išmatas, geria vandenį iš balų ar turi kontaktą su užkrėstais gyvūnais.
Praktikoje nemažai dėmesio skiriama žaliai mitybai, nes būtent su žaliu pašaru dažniau siejami užterštumo atvejai. JAV Maisto ir vaistų administracijos skelbtuose tyrimuose komerciniuose žaliuose augintinių pašaruose buvo nustatoma salmonelių, o tai reiškia, kad vien vizualiai ar pagal kvapą saugumo įvertinti neįmanoma.
Kokie simptomai turėtų kelti nerimą?
Salmoneliozė šunims dažniausiai pasireiškia staigiu viduriavimu ir vėmimu, o gyvūnas gali tapti vangus, atsisakyti ėsti ir daugiau gulėti. Kartais pasireiškia karščiavimas, pilvo skausmas, nemalonus ar gleivingas tuštinimasis, gali atsirasti kraujo priemaišų.
Pavojingiausia komplikacija yra greitas dehidratavimas, ypač jei šuo vemia ir viduriuoja vienu metu. Sunkesniais atvejais, ypač šuniukams, senjorams ar sergantiems lėtinėmis ligomis, infekcija gali komplikuotis sisteminiu uždegimu ir sepsiu.
Diagnozė, gydymas ir kaip apsaugoti šeimą
Veterinarai salmoneles dažniausiai patvirtina atlikę išmatų tyrimus, įskaitant bakteriologinį pasėlį. Esant sunkiai būklei, gali būti rekomenduojami papildomi kraujo tyrimai, elektrolitų įvertinimas ir kiti tyrimai, padedantys spręsti apie dehidrataciją bei uždegimą.
Gydymo pagrindas dažniausiai yra skysčių atstatymas ir palaikomoji priežiūra, nes didžiausia rizika kyla dėl netekto vandens ir mineralų. Antibiotikai paprastai neskiriami lengvais atvejais, o sprendimas dėl jų taikymo priimamas individualiai, įvertinus sunkumą ir galimą naudą, kad būtų mažinama atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizika.
Namuose svarbiausia higiena, nes salmonelės gali būti zoonozė, tai yra perduodama žmonėms. Rankas būtina plauti po kontakto su šuns išmatomis, dubenėliais ar guoliu, o viduriuojančiam šuniui nereikėtų leisti laižyti veido, ypač jei namuose yra mažų vaikų, senjorų, nėščiųjų ar žmonių su nusilpusiu imunitetu.
Profilaktikai rekomenduojama kruopščiai tvarkyti pašaro laikymą ir ruošimą, reguliariai plauti dubenėlius, neleisti šuniui rinkti maisto atliekų lauke ir atsargiai vertinti žalią mitybą. Jei šuo viduriuoja ilgiau nei parą, atsiranda kraujo, karščiavimas, vangumas arba gyvūnas atsisako gerti, delsti nereikėtų ir verta skubiai kreiptis į veterinarą.
Leave a Reply