Po Vakarų sankcijų rusiškai naftai Maskva pradėjo remtis vadinamąja šešėline flotile: senais, dažnai daugiau nei 20 metų amžiaus tanklaiviais, kurie padeda apeiti ribojimus ir išlaikyti eksportą. Tokie laivai neretai plaukioja su abejotinais dokumentais, keičia vėliavas, o jų draudimas ir techninė priežiūra kelia klausimų, todėl didėja avarijų ir taršos rizika jūrose.
Ukrainos pusė skelbia, kad vienas iš tokių tanklaivių Juodojoje jūroje buvo atakuotas jūriniu dronu. Viešai paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip bepilotis aparatas artėja prie laivo, kuris, kaip teigiama, jau buvo apgadintas ankstesnio smūgio metu.
Prie tanklaivio, anot įrašo, pasirodo Rusijos sraigtasparnis ir bando numušti droną, atidengdamas ugnį iš borto ginkluotės. Vis dėlto drono operatorius atlieka manevrus, išvengia apšaudymo ir tęsia skrydį, o galiausiai bepilotis aparatas smogia laivui netoli antstato.
Nepriklausomai patikrinti tikslių sugadinimų masto iš viešos medžiagos neįmanoma, taip pat neaišku, kokia buvo tolimesnė laivo būklė ir ar jis galėjo tęsti reisą. Tačiau tokio pobūdžio smūgiai atitinka platesnę Ukrainos taktiką mažinti Rusijos pajamas iš naftos, kurios, Kyjivo teigimu, tiesiogiai prisideda prie karo finansavimo.
Ukrainos kariškiai yra ne kartą pabrėžę, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne priemone kovoje su laivais, nes santykinai nedidelė ir palyginti pigi platforma gali sukelti didelių nuostolių daug didesniam taikiniui. Kartu tai išryškina ir gynybos iššūkius: net turint sraigtasparnį, drono perėmimui reikia labai greito aptikimo, tikslaus taikymo ir palankių sąlygų, kurios realiose operacijose ne visuomet susiklosto.
Šešėlinės flotilės tema pastaraisiais metais tapo svarbi ir Europos saugumui, nes be sankcijų apėjimo rizikų didėja ir incidentų jūroje tikimybė. Valstybės ir tarptautinės organizacijos vis aktyviau ieško būdų griežtinti kontrolę, o bet kokie smūgiai laivams Juodojoje jūroje iškart atsiliepia ir regiono laivybos, ir draudimo rinkų nervingumui.
Leave a Reply