CP v2

Tag: Sankcijos

  • Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Venesuelos valdžia kreipėsi į šalis, kurios yra įšaldžiusios šalies lėšas ir kitą turtą užsienyje, ragindama parengti jų atlaisvinimo planą. Karakaso teigimu, šie pinigai galėtų tapti vienu svarbiausių šaltinių atsigavimui po praėjusį mėnesį įvykusių dviejų stiprių žemės drebėjimų, per kuriuos žuvo tūkstančiai žmonių.

    Užsienio reikalų ministras Yvanas Gil Pinto Jungtinių Tautų pareigūnams ir partneriams aiškino, kad dalis Venesuelos valstybės sąskaitų skirtingose pasaulio vietose yra blokuotos dėl sankcijų. Jis nurodė, kad tarp įšaldytų aktyvų minimas ir Jungtinėje Karalystėje laikomas auksas bei Jungtinėse Valstijose sustabdytos finansinės lėšos.

    „Kviečiame visas šalis, kurios šiuo metu laiko blokuotas Venesuelai priklausančias lėšas, pradėti planą, kaip jas atlaisvinti ir nukreipti atsigavimui“, – sakė Yvanas Gil Pinto.

    Ši tema vėl išryškino ilgalaikę sankcijų ir humanitarinių poreikių priešpriešą. Sankcijos Venesuelai pastaraisiais metais buvo taikomos plačiai, ypač nuo 2019 metų, o jų sušvelninimas ar laikinas sustabdymas paprastai siejamas su konkrečiais politiniais ir praktiniais tikslais, įskaitant pagalbos operacijų palengvinimą.

    Pranešama, kad Jungtinių Valstijų administracija jau buvo laikinai sušvelninusi dalį ekonominių apribojimų keturiems mėnesiams, kad būtų lengviau vykdyti gelbėjimo ir paramos veiksmus. Kartu pabrėžiama, jog sankcijų režimas iš esmės išliko svarbiu derybiniu svertu, o jų taikymo apimtys gali būti koreguojamos priklausomai nuo politinės situacijos.

    Po dviejų žemės drebėjimų, kurių stiprumas siekė 7,3 ir 7,5, gelbėtojai palaipsniui baigia aktyvias gyvųjų paieškas, o daugelyje vietų tęsiami griuvėsių valymo darbai. Smarkiai nukentėjusiuose regionuose tūkstančiai žmonių liko be pastogės, o dalis artimųjų vis dar ieško dingusių šeimos narių.

    Vyriausybė antradienį atnaujino duomenis: žuvusiųjų skaičius išaugo iki 3 685, sužeistųjų – beveik iki 17 000. Humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad be neatidėliotinos paramos rizikuojama užsitęsiančia krize, nes pažeidžiamiausiems gyventojams reikia laikino būsto, sveikatos priežiūros, vandens ir maisto tiekimo.

    JT prašo 259 mln. eurų

    Lygiagrečiai Jungtinės Tautos paskelbė skubų kvietimą surinkti 259 mln. eurų žemės drebėjimų padariniams likviduoti. Šis finansavimas būtų skirtas pagalbos operacijoms artimiausiais mėnesiais, kai didžiausias dėmesys tenka būtiniausių paslaugų atkūrimui ir paramai namų netekusiems žmonėms.

    JT humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris pabrėžė, kad rėmėjai jau prisideda, tačiau poreikiai išlieka milžiniški, o finansavimo spraga – reikšminga. Pagal JT pateiktą planą numatoma per šešis mėnesius pasiekti apie 1,3 mln. žmonių, kuriems šiuo metu trūksta bazinių socioekonominių išteklių.

    „Rėmėjai jau žengia į priekį, ir aš noriu jiems padėkoti“, – sakė Tomas Fletcheris.

    JT nurodė, kad iki šiol pagal sekimo sistemą Venesuelos atsakui jau sutelkta apie 263 mln. eurų, įskaitant maždaug 100 mln. eurų, gautų dar iki nelaimės. Vis dėlto skelbiama, kad bendras trūkumas tebėra didelis, todėl papildomos lėšos laikomos būtina sąlyga, kad pagalba pasiektų labiausiai nukentėjusias teritorijas.

  • Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje pareiškė nurodęs nedelsiant stabdyti prekybą su Ispanija. Tokia retorika nuskambėjo po to, kai Madridas neįsipareigojo siekti naujo Aljanso gynybos finansavimo tikslo, siejamo su 5 proc. BVP riba.

    Viešoje spaudos konferencijoje kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte D. Trumpas Ispaniją pavadino prasta partnere ir pareiškė nenorintis su ja vykdyti verslo. Jis kreipėsi į JAV iždo sekretorių Scottą Bessentą, ragindamas imtis veiksmų nedelsiant.

    „Aš nenoriu su jais jokios prekybos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras šiuos pareiškimus viešai sumenkino, pabrėždamas, kad dvišaliai santykiai su Vašingtonu išlieka geri. Taip pat priminta, kad prekybos politika yra Europos Sąjungos kompetencija, todėl atskirų valstybių narių JAV negali paprastai „atskirti“ nuo bendros rinkos.

    Kas riboja D. Trumpo galimybes?

    Europos Sąjungoje muitai, prekybos susitarimai ir kitos bendrosios prekybos politikos priemonės derinamos per Europos Komisiją, o ne kiekvienos šalies atskirai. Tai reiškia, kad bandymas nukreipti priemones vien tik prieš Ispaniją praktiškai paliestų visą ES bendrąją rinką ir galėtų išprovokuoti koordinuotą atsaką iš Briuselio.

    Problema būtų ir praktinė: tiekimo grandinės ES yra glaudžiai susijusios, o prekyba tarp valstybių narių laikoma ne eksportu, bet prekių tiekimu ES viduje. Pavyzdžiui, Ispanijoje užauginti produktai gali būti perdirbami kitoje ES šalyje ir tik tada iškeliauti į JAV, todėl „tikslinė“ priemonė greitai virstų plataus masto trikdžiu.

    Ne pirmą kartą D. Trumpas viešai ragina stabdyti prekybą su Ispanija, tačiau ankstesni pareiškimai realios prekybos eigos nepakeitė. Tai rodo, kad politinė žinutė nebūtinai reiškia greitą teisinį ar administracinį veiksmą.

    Kokie prekybos mastai ir pažeidžiamiausios sritys?

    Turimi 2025 metų duomenys rodo, kad į JAV keliauja apie 4,9 proc. Ispanijos prekių eksporto, kurio vertė siekia maždaug 18 mlrd. eurų. Palyginimui, kitų didžiųjų Europos ekonomikų priklausomybė nuo JAV rinkos pagal prekių eksportą yra didesnė, todėl Madrido rizika santykinai mažesnė.

    Tuo metu JAV eksportas į Ispaniją sudaro apie 23 mlrd. eurų, tad Vašingtonas šioje dvišalėje prekyboje turi perteklių. Vis dėlto Ispanija JAV mastu yra nedidelė rinka, nes eksportas į ją sudaro apie 1,2 proc. viso JAV eksporto.

    Labiausiai jautrios sritys paprastai būna pramoniniai gaminiai ir tarpinės prekės, tokios kaip pramoninė įranga ar chemijos produktai, taip pat maisto sektorius. Tarp maisto prekių dažniausiai minimi aliejai ir riebalai, įskaitant alyvuogių aliejų, kurie sudaro reikšmingą dalį Ispanijos eksporto į JAV.

    Kitos priemonės: sankcijos ir technologijų ribojimai

    Nors ES prekybos politika riboja galimybes smogti vienai valstybei narei tarifais, JAV administracija teoriškai turi kitų instrumentų. JAV gali taikyti tikslines sankcijas juridiniams asmenims ar atskiriems asmenims, kurios gali paveikti bankines paslaugas, keliones ar bendradarbiavimą, nors tokie sprendimai paprastai argumentuojami nacionalinio saugumo ar užsienio politikos motyvais.

    Kitas kelias būtų JAV technologijų ir programinės įrangos eksporto apribojimai konkrečioms įmonėms, taikant kontrolės mechanizmus, susijusius su eksporto licencijavimu. Vis dėlto Ispanija priklauso palankiausiam JAV eksporto kontrolės režimui, taikomam artimiausiems sąjungininkams, todėl plataus masto ribojimai būtų politiškai jautrūs ir sudėtingi.

    Ekspertai pabrėžia, kad bet koks bandymas izoliuoti Ispaniją prekyboje faktiškai reikštų konfliktą su visa Europos Sąjunga. Tokiu atveju didžiausia rizika būtų ne vien tarifai, o platesnė transatlantinių santykių eskalacija, galinti paveikti tiek gynybos, tiek ekonominio bendradarbiavimo darbotvarkę.

  • JK smogė Rusijai naujomis sankcijomis: įvardijo mokslininkus ir laboratorijas dėl „Novičiok“

    JK smogė Rusijai naujomis sankcijomis: įvardijo mokslininkus ir laboratorijas dėl „Novičiok“

    Jungtinė Karalystė liepos 6 dieną paskelbė sankcijas septyniems Rusijos mokslininkams ir dviem tyrimų institucijoms, kurios, Londono teigimu, prisidėjo prie cheminių nuodų kūrimo ir naudojimo. Priemonės taikomos asmenims bei organizacijoms, siejamoms su nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ vystymu.

    JK Užsienio, Sandraugos ir plėtros reikalų ministerija nurodė, kad sankcijos nukreiptos į du pagrindinius tyrimų centrus ir jų vadovus bei techninius specialistus. Tarp įvardytų institucijų minimi Rusijos valstybinis mokslinių tyrimų institutas SC Signal ir Karinę mediciną tiriantis bei bandymus atliekantis institutas GNIII VM.

    „Šios naujos priemonės tiesiogiai smogia dviem pirmaujantiems mokslo centrams ir svarbiems asmenims, susijusiems su nuodingų cheminių medžiagų kūrimu ir gamyba“, – teigė JK užsienio reikalų ministerija.

    Londono sprendimas siejamas su dviem rezonansiniais atvejais: 2018 metais Didžiojoje Britanijoje įvykdytu buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu bei opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimu, kurį Vakarų šalys siejo su cheminėmis medžiagomis. JK teigia, kad šiuose incidentuose panaudoti agentai buvo kuriami ar tobulinami su sankcionuojamų asmenų ir įstaigų dalyvavimu.

    Skripaliai 2018 metais išgyveno, tačiau vėliau mirė britė Dawn Sturgess, kai, kaip skelbta, jos partneris rado ir parsinešė išmestą kvepalų buteliuką, kuriame galėjo būti nuodų. Šis atvejis tapo vienu ryškiausių argumentų, kodėl Vakarai kalba apie cheminių ginklų grįžimą į Europą ir griežtina atsakomąsias priemones.

    „Pakartotinis Rusijos cheminių ginklų naudojimas yra šlykštus tarptautinės teisės pažeidimas ir tiesioginė grėsmė pasauliniam saugumui“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper.

    Salisberio ataka 2018 metais sukėlė diplomatinę krizę: daugelis Vakarų valstybių tuomet masiškai išsiuntė Rusijos diplomatus. Cheminių ginklų draudimą įtvirtina Cheminio ginklo konvencija, o jos laikymąsi tarptautiniu mastu prižiūri Cheminio ginklo draudimo organizacija.

    Naujos sankcijos paskelbtos NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse, kur tarp darbotvarkės temų numatytas ir karas Ukrainoje bei platesni Rusijos keliamo saugumo iššūkiai. JK taip pat priminė, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ji yra pritaikiusi sankcijas daugiau nei 3 400 asmenų ir organizacijų, siejamų su Maskvos veiksmais.

    Sankcijų paketas paprastai reiškia turto įšaldymą, finansinių operacijų ribojimą ir kelionių draudimus, o praktinis tikslas yra apsunkinti su gynybos ir specialiosiomis programomis susijusių tinklų veiklą. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad technologijų ir mokslo grandžių ribojimas tampa vis svarbesne sankcijų strategijos dalimi, ypač kai kalbama apie dvigubos paskirties medžiagas ir tyrimus.

  • Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Nuo 2026 metų pradžios Rusija į Kyjivą ir Kyjivo sritį paleido 6 413 įvairių oro atakos priemonių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikai Vladyslavas Vlasjukas. Skaičius apima smogiamuosius dronus, balistines ir sparnuotąsias raketas bei kitus ginklus.

    Pasak jo, didžiausią dalį sudarė 5 716 smogiamųjų dronų. Taip pat fiksuota 280 balistinių raketų, įskaitant „Iskander-M“, ir raketų, paleistų iš S-300 bei S-400 sistemų.

    Duomenyse minimos ir 341 sparnuotoji raketa, tarp jų Ch-101, „Iskander-K“ bei „Kalibr“. Be to, panaudotos penkios aerobalistinės „Kindžal“ raketos, 19 Ch-22 ir Ch-32, 14 Ch-59 ir Ch-69.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į hipergarsines raketas „Cirkon“: jei per 2024 metus jų buvo paleista 14, tai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais jau skaičiuojamos 36. Tarp paminėtų priemonių nurodoma ir viena vidutinio nuotolio balistinė raketa „Oriešnik“.

    Vladyslavas Vlasjukas pabrėžė, kad Rusija, nepaisant sankcijų, toliau gauna pažangios elektronikos per trečiąsias šalis. Anot jo, numuštų dronų ir raketų nuolaužose aptikta mikroschemų, pagamintų 2025 metais, o jų kilmė siejama su JAV, Japonijos ir Šveicarijos gamintojais.

    „Raginame valstybes ir gamintojus stiprinti eksporto kontrolę ir kruopščiau tikrinti galutinius gavėjus“, – sakė V. Vlasjukas.

    Šis skaičiavimas ypač aktualus po dar vieno didelio masto smūgio naktį iš liepos 1 dienos į liepos 2 dieną, kai Kyjivas atakuotas šimtais dronų ir raketomis. Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 30 žmonių, tarp jų vaikai, dešimtys buvo sužeisti, o apgadinta daug civilinių objektų ir gyvenamųjų namų.

    Nors Ukrainos oro gynyba numuša reikšmingą dalį taikinių, tokio intensyvumo atakos reiškia nuolatinę riziką civiliams ir didelius infrastruktūros nuostolius. Ukraina viešai kartoja prašymą partneriams didinti oro gynybos pajėgumus, ypač tiekiant papildomas raketas „Patriot“ sistemoms.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusija vis dažniau derina skirtingas priemones vienu metu, siekdama perkrauti oro gynybą: dronais bandoma išsekinti resursus, o po to smogiama raketomis. Tokia taktika, kartu su augančia smogiamųjų dronų gamyba, išlieka viena didžiausių grėsmių Ukrainos miestams.

  • Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Virš Brovarų Kijevo srityje liepos 2 dieną užfiksuotas naujas Rusijos sparnuotosios raketos tipo ginklas S8000 „Banderol“. Socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas laikomas pirmuoju viešu šios raketos skrydžio įrodymu, kuriame matyti ryškus šviesos taškas, dideliu greičiu judantis ryto danguje.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad S8000 „Banderol“ sukurta ir gaminama Rusijos įmonėje „JSC Kronshtad Teknologii“. Skelbiama, kad raketa pirmiausia pritaikyta leidimui iš žvalgybos ir smūgio bepiločių „Orion“, o ateityje gali būti integruojama ir į atakos sraigtasparnius Mi-28N.

    Pagal Ukrainos pateikiamus duomenis, maksimali raketos sparta siekia apie 620–650 kilometrų per valandą, o kreiserinė sparta – 520–560 kilometrų per valandą. Nurodomas ir maždaug 500 kilometrų nuotolis, kuris teoriškai leidžia smogti taikiniams toli už fronto linijos, priklausomai nuo paleidimo vietos.

    Žvalgybos vertinimu, raketa yra apie 5 metrų ilgio, sparnų mojis siekia maždaug 2,2 metro, o korpuso skersmuo – apie 30 centimetrų. Teigiama, kad kovinė galvutė sveria apie 150 kilogramų, iš jų maždaug 49,5 kilogramo sudaro sprogstamoji medžiaga.

    Ukrainos Gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos specialistai skelbia nustatę, kad „Banderol“ konstrukcijoje naudojama daug užsienio komponentų, nepaisant Rusijai taikomų sankcijų. Tarp minimų dalių nurodomos „Murata Manufacturing“ baterijos, „RFDesign“ telemetrijos ryšio modulis, „Dynamixel“ pavaros, „STMicroelectronics“ mikrokontroleris ir „Toshiba“ fototranzistorius.

    Taip pat teigiama, kad variklis yra kiniškos kilmės, o kai kurios Vakarų gamybos dalys į Rusiją patenka per tarpininkus. Toks tiekimo modelis pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių iššūkių sankcijų politikai, nes gynybos pramonė neretai naudojasi sudėtingomis tiekimo grandinėmis, reeksportu ir tarpinėmis įmonėmis.

    Analitikai šį ginklą įvardija kaip potencialiai paprastesnę ir pigesnę konstrukciją nei dalis senesnių Rusijos sparnuotųjų raketų, todėl teoriškai gali atsirasti prielaidos didesnei gamybos apimčiai. Vaizdo įrašo pasirodymas rodo, kad Rusija tęsia naujų sistemų diegimą ir ieško būdų palaikyti atakų intensyvumą.

    „Ši raketa yra dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos gynybos pramonė, nepaisant apribojimų, naudoja užsienio technologijas ir kuria naujus smogiamuosius sprendimus“, – teigiama Ukrainos žvalgybos vertinime.

  • Ukraina įvardijo problemą: iki 90 proc. Rusijos ginkluotės – japoniški komponentai

    Ukraina įvardijo problemą: iki 90 proc. Rusijos ginkluotės – japoniški komponentai

    Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo News“ teigė, kad Rusijos ginkluotėje masiškai aptinkami japoniški elektronikos komponentai. Pasak jo, tai esą patvirtina Ukrainos institucijų parengti vidiniai dokumentai apie rastų detalių kilmę.

    Ukrainos pateiktoje medžiagoje teigiama, kad japoniškos dalys identifikuotos, be kita ko, sparnuotosiose raketose Ch-101. Šiomis priemonėmis Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios dažnai smogia taikiniams dideliu atstumu.

    „Mums reikia griežtesnės eksporto kontrolės, kad civilinė elektronika nepavirstų ginklo dalimi“, – sakė Vladyslavas Vlasiukas.

    Ukrainos dokumentuose, kaip skelbiama, įvardyta 13 Japonijos įmonių, kurių produkcija galėjo atsidurti Rusijos ginkluotėje. Dalis bendrovių nurodė negalinčios patvirtinti detalių autentiškumo dėl per mažai pateiktų duomenų, o kai kurios į užklausas neatsakė.

    Tačiau Kijivas pabrėžia, kad iki šiol nepateikta įrodymų, jog Japonijos gamintojai sąmoningai tiekė komponentus Rusijos gynybos pramonei. Pasak Ukrainos pareigūnų, pagrindinis iššūkis yra ne tiesioginis eksportas į Rusiją, o reeksportas per trečiąsias šalis.

    Vakarietiškos elektronikos buvimas Rusijos raketose ir dronuose nėra naujiena. Analitikai ne kartą konstatavo, kad moderniuose ginkluose aptinkama šimtai užsienyje pagamintų elementų, nes Rusijai sudėtinga pilnai pakeisti importuojamas mikroschemas ir kitą aukštųjų technologijų produkciją.

    Ukrainos vertinimu, dauguma aptinkamų japoniškų dalių yra dvejopo naudojimo komponentai, sukurti civilinei rinkai, bet tinkami ir karinei pramonei. Tokiai kategorijai paprastai priskiriami kondensatoriai, rezistoriai, mikrokontroleriai, inerciniai moduliai, puslaidininkiai ir kitos elektronikos dalys, plačiai naudojamos automobiliuose, pramoninėje įrangoje bei buitinėje elektronikoje.

    Japonija nuo 2022 metais nuosekliai plėtė sankcijas Rusijai ir griežtino technologijų, galinčių turėti karinę paskirtį, eksporto kontrolę. Vis dėlto Ukraina ragina dar labiau stiprinti rizikingų prekių stebėseną, tikrinti galutinius gavėjus ir užkirsti kelią tarpininkų grandinėms, kurios leidžia apeiti apribojimus.

  • Europos automobilių gamintojams vėl gresia prastovos: sankcijos Kinijos lustams kelia riziką

    Europos automobilių pramonei vėl kyla rizika patirti priverstinių gamybos prastovų dėl sutrikusių puslaidininkių tiekimo grandinių iš Kinijos. Apie tai įspėja Lenkijos Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos vadovas Tomasz Bęben, taip pat dirbantis Europos automobilių dalių gamintojų asociacijoje CLEPA.

    Jo teigimu, tai jau trečias rimtas puslaidininkių sukrėtimas per pastaruosius penkerius metus. Ankstesni epizodai parodė, kad užtenka pradingti net smulkiausiam elektronikos elementui, ir sustoja visa automobilio surinkimo linija.

    Trečias smūgis per penkerius metus

    Pirmasis krizės etapas prasidėjo per COVID-19 pandemiją, kai sutrūkinėjus logistikai ir staigiai išaugus elektronikos paklausai pasaulyje pritrūko lustų. Tuomet gamintojai mažino apimtis ne dėl vieno brangaus procesoriaus, o dėl masiškai naudojamų valdiklių ir kitų bazinių komponentų stokos.

    Antrasis sukrėtimas, pasak T. Bębено, siejamas su atvejais, kai Europos valstybės ėmėsi griežtesnės kontrolės dėl jautrių tiekimo grandinių, o tai lėmė staigius tiekimo pokyčius. Tokie sprendimai automobilių sektoriuje ypač skausmingi, nes tiekėjų pakeitimai užtrunka.

    Dabartinė rizika siejama su sankcijomis ir jų poveikiu kiniškų komponentų prieinamumui. Automobilių pramonė pabrėžia, kad net ir turint alternatyvų rinkoje, realus perėjimas prie kitų tiekėjų dažnai nėra greitas.

    Kritiniai ne tik pažangūs lustai

    Šį kartą problema, anot pramonės atstovų, daugiausia susijusi ne su pažangiais sprendimais, skirtais dirbtinis intelektas sistemoms, o su palyginti paprastais puslaidininkiniais komponentais. Tai diodai, tranzistoriai, apsaugos grandinės ir energijos valdymo elementai, kurių vieneto kaina gali būti nedidelė, tačiau jų automobilyje naudojama šimtais ar net tūkstančiais.

    Tokie komponentai integruoti į variklio valdymo modulius, stabdžių ir saugos sistemas, baterijos valdymą, salono elektroniką. Trūkstant vienos detalės, kuri pati savaime atrodo nereikšminga, gali būti neįmanoma surinkti ir išleisti iš gamyklos viso automobilio.

    Kodėl tiekėjo nepavyksta pakeisti per savaitę?

    Automobilių sektoriuje tiekėjų keitimas nėra vien logistikos klausimas. Kiekviena nauja detalė turi pereiti kvalifikavimo procedūras, bandymus, atitikti saugos ir patikimumo reikalavimus, o tai susiję ir su teisine gamintojų atsakomybe.

    „Net išoriškai identiškas komponentas iš kito gamintojo turi būti ištestuotas, sertifikuotas ir suderintas su esamu projektu, nes gedimas gali sugadinti visą modulį ar paveikti saugos sistemas“, – sakė Tomasz Bęben.

    Pasak jo, perėjimas prie kito gamintojo realiomis sąlygomis gali užtrukti iki devynių mėnesių. Be to, alternatyvių tiekėjų pajėgumai dažnai jau būna rezervuoti, o naujų užsakymų laukimo laikas skaičiuojamas mėnesiais.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad palaiko sankcijų tikslus, ypač susijusius su eksporto kontrolės apėjimo ribojimu ir dvejopo naudojimo prekių srautų priežiūra. Vis dėlto jų vertinimu, įgyvendinimo tempas ir pereinamieji laikotarpiai gali lemti, ar sankcijų kaštai nepersikels į Europos gamybą, darbo vietas ir konkurencingumą.

    Diskusija Briuselyje apie strateginę priklausomybę nuo Kinijos vyksta ne vienus metus, tačiau automobilių sektorius primena, kad rizika slypi ne tik pažangiausiose technologijose. Didžiausia priklausomybė dažnai susijusi su dideliais kiekių srautais paprastesnių komponentų, be kurių neveikia nei automobilių gamyba, nei pramoninė įranga, nei energetikos infrastruktūra.

    Lenkijos Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacija nurodo, kad jos atstovaujamas sektorius Lenkijoje siejamas su daugiau nei 330 000 darbo vietų. Organizacijos skaičiavimu, metinė su tuo susijusi ekonominė apyvarta siekia apie 32 000 000 000 eurų.

  • Rusija keičia „Kalibr“ raketas: aptikta nauja kasetinė galvutė, kelianti milžiniškų nuostolių grėsmę

    Rusija keičia „Kalibr“ raketas: aptikta nauja kasetinė galvutė, kelianti milžiniškų nuostolių grėsmę

    Ukrainos specialistai, išanalizavę perimtų Rusijos sparnuotųjų raketų „Kalibr“ liekanas, praneša nustatę reikšmingą šių ginklų evoliuciją. Pagrindinis naujas požymis – identifikuotas naujo tipo kasetinės kovinės galvutės variantas, galintis iš esmės pakeisti smūgių pobūdį.

    Tyrimai apėmė detalią raketų ardymo analizę: vertinta elektronika, valdymo ir navigacijos grandys bei kovinė dalis. Tokie techniniai tyrimai leidžia tiksliau suprasti realias sistemos galimybes, o kartu – rasti silpnąsias vietas, kurias gali išnaudoti oro gynyba ir elektroninė kova.

    Naujoji kasetinė galvutė, Ukrainos duomenimis, pirmą kartą aptikta pavasarį 2026 metais perimtuose egzemplioriuose. Iki tol „Kalibr“ dažniausiai būdavo komplektuojamos skeveldrinėmis sprogstamosiomis galvutėmis, kurios taikinį veikia vienu sprogimu ir plačiai pasklidusiomis skeveldromis.

    Kasetinės subamunicijos principas reiškia, kad vietoje vieno didelio sprogimo paskleidžiama daug mažesnių užtaisų, todėl didėja pažeidžiamas plotas. Toks sprendimas paprastai laikomas efektyvesniu prieš išsklaidytus taikinius, pavyzdžiui, atvirose pozicijose esančią gyvąją jėgą, logistikos mazgus ar aerodromuose išdėstytą techniką.

    Kita tyrimo išvada susijusi su komponentų kilme: teigiama, kad net 80–90 proc. raketos elektronikos sudaro užsienyje pagamintos detalės. Tai kontrastuoja su viešais Rusijos pareiškimais apie importo pakeitimą, o taip pat rodo sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių klausimų svarbą.

    Ukrainos analitikai pažymi, kad ankstesniais metais fiksuoti bandymai pereiti prie rusiškų pakaitalų vėlesnėse serijose nebuvo nuosekliai išlaikyti. Vertinant 2025 metais pagamintas raketas, esą vėl matyti didelis importuotų mikroschemų ir kitų modulių kiekis, o tai gali signalizuoti problemas dėl vietinių sprendimų kokybės ar gamybos apimčių.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos – vienas svarbiausių Rusijos jūrinių smūgio ginklų, pritaikytas leisti iš antvandeninių laivų ir povandeninių platformų. Šios raketos pasižymi žemu skrydžio profiliu ir trajektorijos pritaikymu prie reljefo, o tai apsunkina jų aptikimą, nors jos išlieka subgarsinės ir, esant tinkamai oro gynybos sistemų struktūrai, gali būti perimamos.

    Viešuose techniniuose aprašymuose nurodoma, kad skirtingų „Kalibr“ variantų nuotolis gali siekti maždaug 1 500–2 500 kilometrų, o kovinės galvutės masė dažniausiai vertinama apie 400–500 kilogramų. Vis dėlto realus efektyvumas priklauso ne tik nuo parametrų, bet ir nuo taikinių parinkimo, žvalgybos kokybės bei oro gynybos pajėgumų konkrečioje zonoje.

  • Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Rusijoje populiarus dainininkas Jaroslavas Dronovas, žinomas sceniniu vardu „Shaman“, pristatė naują vaizdo klipą dainai „Motina Rusija“, kuriame plačiai panaudoti dirbtinis intelektas sukurti deepfake vaizdai. Klipe „atgaivinami“ ir dainuoti priverčiami žinomi Rusijos viešieji asmenys, po plataus masto karo Ukrainoje išvykę iš šalies.

    Šis sprendimas iš karto sukėlė diskusijas apie etiką, autorių teises ir atvaizdo naudojimą be sutikimo, ypač kai kalbama apie politiškai jautrią temą. Pats atlikėjas viešai siejamas su Kremliaus organizuojamais renginiais ir yra atvirai reiškęs paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.

    Kaip veikia klipo idėja

    Klipe rodomi fotografijų portretai tų, kurie po invazijos paliko Rusiją arba sulaukė spaudimo dėl kritikos valdžiai. Vėliau šie atvaizdai, pasitelkus DI, paverčiami dainuojančiais personažais, kurie sudaro choro scenas ir vizualiai įtraukiami į klipo siužetą.

    Tarp paminimų ar atpažįstamų figūrų – komikas Maksimas Galkinas, reperiai Noize MC ir Morgenshtern, žurnalistas ir tinklaraštininkas Jurijus Dudis, verslininkai Olegas Tinkovas ir Michailas Chodorkovskis bei politologė Jekaterina Šulman. Klipe pateikiamas prierašas, kad naudotas DI generuotas turinys.

    Reakcijos ir politinis kontekstas

    Viešojoje erdvėje reakcijos išsiskyrė: dalis žmonių piktinosi jų atvaizdo panaudojimu, kiti tai vertino kaip papildomą dėmesį ar net netikėtą reklamos formą. Diskusijas pakurstė ir tai, kad klipas remiasi Rusijoje vartojamu „užsienio agento“ naratyvu, kuriuo dažnai žymimi valdžios kritikai.

    Vienu iš aptarinėtų momentų tapo ir tai, ko klipe nėra. Dainininkė Monetочка (Jelizaveta Gyrdymova), gyvenanti Lietuvoje, viešai sureagavo, kad nebuvo įtraukta, nors Rusijos institucijos ją taip pat yra priskyrusios „užsienio agentams“, o 2024 metais pranešta apie pradėtą baudžiamąją bylą dėl, kaip teigiama, pareigų nevykdymo.

    Teisiniai klausimai: ar įmanomi ieškiniai?

    Šis atvejis išryškina platesnę problemą, su kuria susiduria kultūros ir pramogų industrija: DI leidžia greitai ir įtikinamai atkurti žmogaus veidą, mimiką ir net sukurti įspūdį, kad jis pasako ar daro tai, ko niekada nedarė. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi kūryba ir prasideda asmens teisių pažeidimas.

    Teisininkai viešose diskusijose paprastai pabrėžia, kad ginčai dėl atvaizdo naudojimo be sutikimo teoriškai įmanomi ir Rusijoje, tačiau reali sėkmė dažnai priklauso nuo politinio ir institucinės aplinkos konteksto. Papildomą skeptiškumą kelia tai, kad „Shaman“ laikomas valdžiai palankiu atlikėju, o tai gali paveikti ir bet kokių teisinių ginčų eigą.

    Kol kas viešai nepranešta apie oficialiai pateiktą ieškinį dėl šio klipo. Tuo pat metu ši istorija įsilieja į platesnes tarptautines pastangas ieškoti aiškesnių taisyklių, kaip mene ir žiniasklaidoje turėtų būti naudojami DI generuoti vaizdai ir deepfake technologijos.

    „Kol jie už pinigus pasisako prieš Rusiją, mano klipe jie Rusijai dainuoja nemokamai“, – sakė „Shaman“ įraše socialiniame tinkle VK.

  • Rusija žada „revoliucinį“ viršgarsinį lėktuvą: ar sankcijos nepavers projekto popieriumi?

    Rusija žada „revoliucinį“ viršgarsinį lėktuvą: ar sankcijos nepavers projekto popieriumi?

    Rusijos valstybinė aviacijos pramonė paskelbė apie planus kurti viršgarsinį keleivinį lėktuvą, galintį skristi maždaug 1 Macho greičiu. Apie projektą viešai kalbėjo Jungtinės orlaivių korporacijos vadovybė, tačiau konkrečių terminų, biudžeto ar būsimo orlaivio parametrų kol kas nepateikta.

    Pasak bendrovės, darbai esą vyksta Žukovskio aviacijos tyrimų centre, o projektas jau peržengė vien dokumentacijos etapą ir juda link prototipo. Vis dėlto viešai neatskleidžiama, kiek realiai pažengta, kokios technologijos pasirenkamos ir ar yra užtikrintos tiekimo grandinės kritiniams komponentams.

    „Darbas nėra vien popieriuje, judame prototipo link“, – sakė Jungtinės orlaivių korporacijos vadovas, cituojamas Rusijos naujienų agentūros.

    Viršgarsiniai keleiviniai skrydžiai istorijoje iki šiol siejami su „Concorde“, kurio eksploatacija baigėsi 2003 metais. Šiandien pagrindiniai iššūkiai išlieka tie patys: didelis degalų sunaudojimas, triukšmas, ypač smūginė banga virš žemės, taip pat griežti saugos ir sertifikavimo reikalavimai, kurie civilinėje aviacijoje yra ypač aukšti.

    Rusijos pramonės ambicijas riboja ir geopolitinė realybė. Po invazijos į Ukrainą šaliai pritaikytos plataus masto sankcijos, o civilinei aviacijai tai reiškia apsunkintą prieigą prie vakarietiškų avionikos, variklių komponentų, medžiagų bei gamybos įrangos, taip pat sudėtingesnį tarptautinį sertifikavimą.

    Tuo pat metu viršgarsinių skrydžių idėja grįžta ir kitur: JAV kuriamas eksperimentinis „X-59“ lėktuvas, kurio tikslas yra sumažinti smūginės bangos keliamą triukšmą. Jei bandymai parodys, kad garsinis poveikis gali būti priimtinas, tai galėtų atverti kelią naujoms taisyklėms ir ateities komerciniams projektams, tačiau iki reguliarių keleivinių reisų dar lieka nemažai technologinių ir ekonominių klausimų.