CP v2

Tag: Sankcijos

  • Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 1 dieną pareiškė, kad nėra patenkintas nauju Irano derybiniu pasiūlymu, nors tarp šalių jau kelias savaites galioja paliaubos. Pasak jo, taikos derybos įstrigo, o Vašingtonas esą nemato pakankamai aiškaus kelio į susitarimą.

    Iranas pasiūlymo tekstą ketvirtadienio vakarą perdavė tarpininkaujančiam Pakistanui, apie tai pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Pasiūlymo detalės viešai neatskleidžiamos, o Baltieji rūmai, kaip ir anksčiau, neskuba komentuoti turinio.

    „Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV prezidentas teigė, kad sprendimus Teherane apsunkina vidaus nesutarimai, o Vašingtonas, jo žodžiais, svarsto dvi kryptis: tęsti derybas arba grįžti prie karinės eskalacijos. Jis pridūrė, kad pirmenybę teiktų susitarimui, tačiau neatmetė ir griežtesnio scenarijaus, jei derybos nejudės į priekį.

    Hormūzo sąsiauris ir rinkų nervingumas

    Nors aktyvūs karo veiksmai sustabdyti nuo balandžio 8 dienos, Iranas išlaiko kontrolę Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų. Užsitęsęs sąsiaurio uždarymas didina spaudimą naftos, dujų ir trąšų tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi kainų svyravimuose.

    Rinkos trumpam reagavo optimistiškai: pasirodžius žiniai apie Irano pasiūlymą, naftos kainos smuko beveik 5 proc. Vis dėlto kainos išlieka maždaug 50 proc. aukštesnės nei iki karo pradžios, nes prekybininkai toliau vertina užsitęsusios Hormūzo krizės rizikas.

    Diplomatinėje linijoje aktyviai dalyvauja ir Europos Sąjunga: vienas ES pareigūnas nurodė, kad užsienio politikos vadovė Kaja Kallas telefonu aptarė su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi pastangas atverti sąsiaurį. ES, kuri jautriai reaguoja į energijos ir logistikos sutrikimus, siekia, kad būtų atkurtas laivybos saugumas ir sumažinta eskalacijos grėsmė regione.

    Branduolinė darbotvarkė grįžta į derybas

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas anksčiau šią savaitę teikė pataisas ankstesniam pasiūlymui, siekdamas į derybas grąžinti Irano branduolinės programos klausimą. Tai signalizuoja, kad Vašingtonas nori susieti karo deeskalaciją su papildomais apribojimais Teherano branduolinėje veikloje.

    Remiantis viešai cituojamais šaltiniais, JAV taip pat siekia, kad Iranas neišgabentų prisodrinto urano iš anksčiau apgadintų objektų ir neatnaujintų veiklos juose derybų metu. Tokios sąlygos Teheranui istoriškai yra politiškai jautrios, nes režimas jas dažnai pristato kaip spaudimą ir suvereniteto ribojimą.

    Irano pusė tuo pat metu bando parodyti atvirumą deryboms, bet pabrėžia, kad nepripažins primetimų. Šalies teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai pareiškė, kad Islamo Respublika nėra vengusi derybų, tačiau nesutiks su sąlygomis, kurios, Teherano vertinimu, būtų diktatas.

    JAV vidaus spaudimas ir sankcijos

    Vašingtone lygiagrečiai vyksta ginčas dėl karo įgaliojimų: diskutuojama, ar prezidentas nepraleido termino, per kurį privalėjo kreiptis į Kongresą dėl leidimo tęsti karinius veiksmus. Administracija tvirtina, kad paliaubos sustabdo terminų skaičiavimą, o Donaldas Trumpas kartoja, jog JAV esą yra „didelės pergalės viduryje“.

    Karo tema JAV tampa vis labiau politiškai rizikinga: didėjanti infliacija, neaiškus strateginis rezultatas ir artėjantys lapkričio mėnesį numatyti vidurio kadencijos rinkimai kelia spaudimą Baltiesiems rūmams ieškoti aiškesnio sprendimo. Tuo metu Iranas taip pat jaučia ekonominį smūgį, kuris dar labiau sustiprėja dėl daugelį metų taikomų tarptautinių sankcijų.

    JAV paskelbė naujas sankcijas trims Irano užsienio valiutos keitimo bendrovėms, taip pat įspėjo, kad mokėjimai Teheranui už „saugų praplaukimą“ per Hormūzo sąsiaurį gali užtraukti sankcijas. JAV kariuomenė skelbė, kad blokada sutrukdė Iranui eksportuoti apie 5 100 000 000 eurų vertės naftos, o infliacija šalyje pastarosiomis savaitėmis perkopė 50 proc.

  • Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo krovininį laivą, kurį pareigūnai sieja su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu. Laivas buvo sulaikytas kovo pradžioje, o prokuratūra nurodė, kad dabar dėl jo konfiskavimo sprendimo turėtų pasisakyti teismas.

    Kaip skelbta, 96 metrų ilgio laivas „Caffa“ plaukė į Sankt Peterburgą, kai kovo 6 dieną į jį įlipo ginkluoti Švedijos policijos pareigūnai. Per operaciją buvo sulaikytas vienas įgulos narys, įtariamas kelių jūrų teisės ir laivo saugos reikalavimų pažeidimais bei suklastoto dokumento panaudojimu.

    Švedijos prokuratūra pranešė, kad konfiskavimas atliktas gavus užsienio valstybės prašymą suteikti teisinę pagalbą. Kuri šalis kreipėsi, neatskleidžiama, tačiau Švedijos pareigūnai akcentuoja, kad šis prašymas susijęs su tyrimo veiksmais dėl konkretaus laivo.

    „Užsienio institucija paprašė Švedijoje atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, įskaitant susijusius su laivu „Caffa“, – sakė prokuroras Håkanas Larssonas.

    „Nusprendžiau konfiskuoti laivą, kad teismas įvertintų, ar jį galima perduoti kitai valstybei“, – sakė Håkanas Larssonas.

    Kovo mėnesį Švedijos pakrančių apsauga teigė turinti informacijos, jog laivas įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą ir plaukė su netikra Gvinėjos vėliava. Rusijos ambasada Stokholme anksčiau skelbė, kad 10 iš 11 įgulos narių yra Rusijos piliečiai.

    Švedijos pareigūnai taip pat yra nurodę, kad laivas galėjo būti naudojamas gabenti, kaip įtariama, iš Ukrainos pagrobtus grūdus. Pakrančių apsaugos atstovai aiškino turėję duomenų, leidžiančių įtarti, kad krovinys gali būti susijęs su iš okupuotų ar konflikto paliestų teritorijų išvežama produkcija.

    Kas vadinama šešėliniu laivynu

    Šešėlinis laivynas yra neformalus terminas, kuriuo apibūdinama senesnių, neaiškios nuosavybės ar sudėtingomis schemomis valdomų tanklaivių ir krovininių laivų grupė. Tokie laivai, Vakarų pareigūnų vertinimu, padeda apeiti Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Didžiojo septyneto sankcijas, taikomas po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Sankcijų tikslas yra mažinti pajamas, kurios gali būti naudojamos karui finansuoti, todėl daliai laivų ribojama prieiga prie Vakarų draudimo, finansavimo ir logistikos paslaugų. Dėl to auga rizika, kad rinkoje daugėja laivų, plaukiojančių su dažnai keičiamomis vėliavomis, neaiškiais savininkais ir mažiau skaidriomis draudimo grandinėmis.

    Auganti rizika Baltijos jūroje

    Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione vis dažniau kalbama apie su laivyba susijusias saugumo grėsmes, įskaitant galimą sabotažą ir incidentus prie povandeninės infrastruktūros. Kai kurie ekspertai ir politikai šešėlinio laivyno veiklą sieja su platesnėmis hibridinio poveikio priemonėmis, kuriomis daromas spaudimas Vakarų valstybėms.

    Ši tema regione paaštrėjo po kelių rezonansinių atvejų, kai buvo tiriama, ar laivai galėjo prisidėti prie povandeninių kabelių ar kitos infrastruktūros pažeidimų. Dėl to pakrančių apsaugos tarnybos ir karinės jūrų pajėgos stiprina stebėseną, o sankcijų priežiūra vis dažniau nukreipiama ne tik į krovinius, bet ir į laivų dokumentus, vėliavas bei nuosavybės grandines.

    Švedijos prokuratūra kol kas nekomentuoja, kiek laiko gali užtrukti teismo procesas ir ar laivas iš tiesų bus perduotas prašymą pateikusiai valstybei. Tikėtina, kad sprendimas priklausys nuo teismo vertinimo, ar konfiskavimo ir galimo perdavimo sąlygos atitinka nacionalinę teisę bei tarptautinio bendradarbiavimo procedūras.

  • Ormuzo sąsiauris: JAV jau dvi savaites riboja laivybą, bet Irano nafta vis dar pasiekia rinką

    Ormuzo sąsiauris: JAV jau dvi savaites riboja laivybą, bet Irano nafta vis dar pasiekia rinką

    Nuo balandžio 13 dienos Jungtinės Valstijos ėmėsi veiksmų, kuriais faktiškai riboja laivybą per Ormuzo sąsiaurį ir Irano uostų kryptimis. Vašingtonas teigia, kad taip siekia spausti Teheraną grįžti prie derybų ir griežčiau vykdo sankcijų kontrolę jūroje.

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) nurodė, kad per šį laikotarpį JAV pajėgos nukreipė dešimtis laivų, plaukusių į Irano uostus arba iš jų. Operacijos mastas, remiantis viešais pareiškimais, apima ne tik Persijos įlanką, bet ir Arabijos jūrą bei Indijos vandenyno akvatorijas.

    Skirtingi signalai dėl veiksmingumo

    Vis dėlto nepriklausomi jūrų transporto stebėtojai skelbia kitokį vaizdą: dalis tanklaivių, įtariamų gabenant Irano naftą, esą sugeba apeiti kontrolės linijas arba išplaukti kitais maršrutais. Remiantis palydovinių vaizdų analize, Irano eksporto terminaluose pastarosiomis dienomis fiksuotas intensyvus krovos aktyvumas.

    Jūrų duomenų analitikos bendrovės, vertinančios laivų įplaukimus ir išplaukimus, taip pat mini, kad per blokados laikotarpį Irano uostuose vis tiek užfiksuota reikšminga tanklaivių apyvarta. Tai reikštų, kad net ir sugriežtinus kontrolę, dalis tiekimo grandinės išlieka veikianti.

    Naftos rinkai svarbiausia – Ormuzo „butelio kaklelis“

    Ormuzo sąsiauris yra vienas kritiškiausių pasaulio energijos prekybos taškų: juo keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų dujų krovinių. Dėl to bet koks ilgesnis trikdis, net jei jis formaliai nukreiptas į vieną šalį, didina rizikos premiją naftos kainose ir kelia įtampą laivybos draudimo rinkoje.

    Jei judėjimas sąsiauryje dar labiau lėtėtų, poveikį pajustų ne tik Irano, bet ir kaimyninių eksportuotojų srautai, o tai didintų spaudimą pasaulinei pasiūlai. Dėl tokios rizikos rinkos dalyviai paprastai itin jautriai reaguoja į palydovinius duomenis, krovos tempus ir pranešimus apie tanklaivių maršrutų pokyčius.

    Irano dilema: mažinti gavybą ar kaupti atsargas

    Analitikai pažymi, kad Irano galimybės greitai stabdyti gavybą yra ribotos, ypač senesniuose telkiniuose, kur staigūs režimo pokyčiai gali pakenkti ilgalaikiam slėgiui ir išgavimo potencialui. Todėl, net jei eksportas trumpuoju laikotarpiu sutriktų, Teheranas susidurtų su kita problema – kur dėti išgaunamą naftą.

    Tokiais atvejais svarbų vaidmenį ima vaidinti saugyklos: antžeminiai rezervuarai, vamzdynų sistemos ir plaukiojančios saugyklos. Kai sausumos pajėgumai ima sekti, dažnas sprendimas yra kaupti naftą prie krantų stovinčiuose tanklaiviuose, taip laikinai išlaikant gavybą ir laukiant palankesnių eksporto sąlygų.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys kryps į du rodiklius: realų tanklaivių srautą per Ormuzą ir tai, ar JAV veiksmai pereis nuo atskirų nukreipimų prie nuoseklesnės, lengviau pamatuojamos laivybos kontrolės. Nuo šių signalų priklausys, ar blokada taps ilgalaikiu tiekimo suvaržymu, ar liks riboto efekto spaudimo priemone.

  • Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengia sankcijų paketą Izraelio asmenims ir bendrovėms, kurios, Kyjivo teigimu, perka grūdus iš Rusijos okupuotų teritorijų. Pasak jo, kalbama apie produkciją, kuri išvežama iš okupuotų Ukrainos regionų ir vėliau patenka į tarptautinę prekybą.

    V. Zelenskis teigia, kad sankcijos būtų nukreiptos ne tik į logistikos grandinę, gabenančią krovinius, bet ir į sandorio pusę Izraelyje, kuri priima ar įsigyja tokias siuntas. Ukrainos pozicija grindžiama argumentu, kad prekyba grūdais, išvežtais iš okupuotų teritorijų, negali būti laikoma teisėta komercine veikla.

    Kas teigiama apie grūdų kilmę?

    Ukraina tvirtina, jog kai kurie kroviniai iš okupuotų teritorijų buvo gabenami jūra, o dalis jų galėjo būti iškrauti Haifos uoste. Apie galimas grūdų siuntas, siejamas su pavogta ukrainietiška produkcija, anksčiau skelbė ir Izraelio žiniasklaida, remdamasi tyrimais apie grūdų kilmės maskavimą bei maršrutų kaitą.

    Kyjivas akcentuoja, kad dėl tokių atvejų, jų vertinimu, turėtų kilti klausimų ne tik pirkėjams, bet ir uostų bei kontrolės institucijoms. V. Zelenskis tvirtina, jog diplomatiniais kanalais Ukraina esą bandė užkirsti kelią panašiems pristatymams, tačiau vien diplomatinių žingsnių nepakako.

    Įtampa tarp Kyjivo ir Jeruzalės

    Šis pareiškimas išryškina augančią įtampą tarp Ukrainos ir Izraelio, kurios santykius jau kurį laiką temdo skirtingi interesai Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Nors abi šalys yra artimos Vakarų partnerių orbitai, Izraelio santykiai su Rusija, ypač saugumo ir regioninės politikos klausimais, išlieka jautri tema.

    Viešoje erdvėje jau apsikeista aštresniais pareiškimais: Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras yra suabejojęs, ar Ukraina pateikė pakankamai įrodymų dėl konkrečių siuntų. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha yra teigęs, kad Izraelio reakcija į Kyjivo prašymus jam atrodo nepakankama.

    Ką galėtų reikšti sankcijos?

    Jei sankcijų paketas būtų patvirtintas, jis galėtų apimti atskirus asmenis, laivybos ir tarpininkavimo grandis bei įmones, kurios, Ukrainos vertinimu, prisideda prie okupuotose teritorijose paimtų žemės ūkio produktų realizavimo. Tokios priemonės paprastai reiškia turto įšaldymą, sandorių ribojimą, draudimą vykdyti ekonominę veiklą su sankcionuotais subjektais ar patekti į šalį.

    Praktinis sankcijų poveikis priklausytų nuo to, kiek plačiai jos būtų taikomos ir ar Ukraina siektų tarptautinio koordinavimo su partneriais. Be to, lemiamas veiksnys būtų įrodymų bazė: grūdų kilmę tarptautinėje prekyboje dažnai sudėtinga atsekti, jei naudojami tarpiniai sandėliai, dokumentų korekcijos ar maršrutų perplanavimas.

    Kol kas Ukraina apie konkrečias pavardes ar įmonių pavadinimus viešai nėra paskelbusi, tačiau signalas aiškus: Kyjivas ketina griežčiau reaguoti į bet kokią prekybą produkcija, kuri, jo teigimu, yra išvežta iš okupuotų teritorijų pažeidžiant Ukrainos teisę ir tarptautinius principus.

  • Maskva plečia ES politikų juodąjį sąrašą: taip reaguoja į 20-ąjį sankcijų paketą

    Maskva plečia ES politikų juodąjį sąrašą: taip reaguoja į 20-ąjį sankcijų paketą

    Rusija paskelbė išplėstą Europos Sąjungos institucijų, valstybių narių ir kitų Europos šalių politikų bei pareigūnų sąrašą, kuriems draudžiama atvykti į Rusijos Federaciją. Maskva tai pristato kaip atsakomąją priemonę į naujausius ES sprendimus dėl sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime teigė, kad ES esą didina spaudimą „vienašalėmis ribojamosiomis priemonėmis“, o naujausias, 20-asis sankcijų paketas buvo patvirtintas balandžio 23 dieną. Rusijos pusė kartoja argumentą, jog tokie sprendimai, priimami be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, pažeidžia tarptautinę teisę.

    Kas įvardijama kaip priežastys?

    Maskvos teigimu, į sąrašus įtraukiami asmenys, kurie, Rusijos vertinimu, prisidėjo prie sprendimų teikti karinę paramą Ukrainai, dalyvavo sankcijų rengime ar viešai rėmė priemones, nukreiptas prieš Rusijos interesus. Taip pat minima, kad taikiklyje atsiduria ir tie, kurie, Maskvos nuomone, prisideda prie Rusijos valstybės turto įšaldymo bei sprendimų dėl galimo jo panaudojimo.

    Rusijos pareiškime akcentuojama, kad ES veiksmai esą nepadarys įtakos Rusijos užsienio politikos krypčiai. Tokio pobūdžio formuluotės Maskvos komunikacijoje kartojamos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios ir dažniausiai skirtos vidaus auditorijai, pabrėžiant „nacionalinių interesų“ gynybą.

    ES sankcijos: ką apima 20-asis paketas?

    ES patvirtintas 20-asis sankcijų paketas nukreiptas į Rusijos gebėjimą tęsti karą prieš Ukrainą ir į priemones, padedančias Maskvai apeiti ribojimus. Pagal viešai skelbiamą sankcijų logiką, didelis dėmesys skiriamas asmenims ir organizacijoms, susijusioms su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu, taip pat finansų sektoriui.

    Be to, ES siekia sugriežtinti kontrolę prekėms ir technologijoms, kurios gali būti naudojamos dvejopai, įskaitant tas, kurios sustiprina Rusijos gynybos ir saugumo pajėgumus. Dar viena kryptis – priemonės prieš vadinamąją šešėlinę flotą: laivus, kurie naudojami slaptam rusiškos naftos gabenimui, apeinant taikomus ribojimus.

    Kas bus toliau?

    Europos Sąjungoje paraleliai vyksta diskusijos dėl kito sankcijų etapo, kurį viešojoje erdvėje politikai jau vadina 21-uoju paketu. Tai signalizuoja, kad sankcijų politika laikoma ilgalaike strategija, o sprendimai bus derinami ir su tarptautiniais partneriais, ypač G7 šalimis.

    Tokios Maskvos „atsakomosios“ priemonės, kaip draudimai atvykti, dažniausiai turi ribotą praktinį poveikį, tačiau atlieka politinės žinutės funkciją. Tuo pat metu ES sankcijų efektyvumas priklauso nuo jų įgyvendinimo, kontrolės ir gebėjimo užkirsti kelią apėjimo schemoms, ypač per tarpininkus ir trečiąsias šalis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sankcijų dinamika vis labiau persikelia į technologijų, logistikos ir finansinių kanalų kontrolę, o ne vien į simbolinius draudimus. Dėl to vieši sąrašai ir pareiškimai tampa tik matomiausia platesnės ekonominės ir geopolitinės konfrontacijos dalimi.

    „Tai aiškus signalas Rusijai, kad ji mūsų neišlaukins, ir kad parama Ukrainai išliks prioritetu“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

  • Venesuela ruošiasi didinti naftos gavybą: iš sandėlių traukiamos gręžimo platformos ir įranga

    Venesuelos naftos sektoriuje fiksuojamas suaktyvėjimas: paslaugų bendrovės pradėjo iš sandėlių traukti gręžimo platformas ir specializuotą įrangą, kad ją surinktų, suremontuotų ir vėl parengtų darbui. Toks judėjimas siejamas su pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjusiais kontraktų peržiūros procesais ir augančiu užsienio įmonių susidomėjimu šalies telkiniais.

    Agentūros Reuters šaltiniai nurodo, kad po sausį patvirtintos esminės Venesuelos naftos sektoriaus teisinės reformos vietos ir užsienio gamintojai teikia dokumentus, reikalingus sutarčių ratifikavimui arba pakeitimams. Praktikoje tai atveria kelią naujiems investicijų planams, kuriems būtina greitai atkurti techninį pajėgumą.

    Pastarosiomis savaitėmis kelios užsienio įmonės išėmė iš saugyklų mažiausiai devynias gręžimo platformas, kurių galia siekia maždaug 500–1 500 arklio galių, kad jos būtų pritaikytos darbams sausumoje. Dar mažiausiai penkios platformos vertinamos prieš galimą perkėlimą, o tai rodo didėjantį tikėjimą, kad naftos gavybos apimtys šalyje gali augti jau artimiausiu metu.

    Neaišku, kiek platformų ir įrangos dar liko sandėliuose, nes dalis įmonių techniką iš Venesuelos buvo išgabenusios, o kitos ją „užkonservavo“ po 2019 metais JAV įvestų sankcijų, smarkiai apribojusių darbą energetikos sektoriuje. Tarp sankcijų paveiktų paslaugų teikėjų minimos tokios bendrovės kaip SLB, „Halliburton“, „Baker Hughes“ ir „Weatherford International“.

    Atnaujinama įranga pirmiausia būtų naudojama bendruose projektuose, kuriuos vykdo valstybinė PDVSA ir privatūs partneriai, ypač Orinoko juostoje bei Marakaibo ežero regione. Šie du telkinių rajonai laikomi pagrindiniais šalies naftos gavybos centrais, tačiau jų plėtrai reikia ne tik kapitalo, bet ir patikimos paslaugų grandinės bei veikiančios techninės bazės.

    Plėtra remiasi infrastruktūra

    Dauguma PDVSA partnerių dar nėra galutinai patvirtinę naujų gręžinių programų, tačiau pagal naujesnius susitarimus keli gamintojai jau paskelbė apie planuojamus projektus ir gavybos didinimą. Tarp minimų bendrovių yra „Chevron“, „Repsol“ ir „Shell“, o jų planams reikės papildomų gręžimo platformų ir aptarnavimo pajėgumų.

    Naujoji Venesuelos naftos ministrė Paula Henao pastarosiomis savaitėmis investuotojams ir tiekėjams signalizavo, kad šaliai reikia plačios įrangos ir medžiagų bazės: nuo siurblių, dažnio keitiklių, gręžinių galvučių ir vožtuvų iki vamzdynų, dujų kompresorių ir chemikalų, reikalingų gręžimui, gavybai, perdirbimui ir transportavimui. Be šių grandžių gavybos didinimas tampa sunkiai įgyvendinamas, net jei telkinių potencialas išlieka didžiulis.

    Pagal pristatymuose aptartus scenarijus, jei pavyktų greitai sutelkti platformas ir įrangą, šalies naftos gavyba iki metų pabaigos galėtų didėti iki maždaug 1,37 mln. barelių per dieną nuo dabartinių apie 1,1 mln. barelių per dieną. Tokį šuolį riboja ne vien geologija, bet ir techninės būklės klausimai, tiekimo grandinės bei leidimų procedūros.

    Kodėl laimi turintys įrangą vietoje

    Rinkoje pabrėžiama, kad bendrovės, kurios techniką jau turi Venesueloje, gali turėti aiškų pranašumą prieš planuojančias importą. Leidimų, licencijų ir sutarčių derinimo procesai, apimantys tiek Karakaso, tiek Vašingtono reikalavimus, paprastai užtrunka, todėl „vietoje esanti“ įranga leidžia greičiau pereiti prie realių darbų.

    „Daugelis įmonių pirmiausia atgaivina gręžimo platformas, kurias jau turi Venesueloje, nes importuojant, ypač stambią įrangą, vis dar kyla rimtų kliūčių“, – Reuters sakė vienos naftos sektoriaus bendrovės vadovas.

    Pasak jo, procesą lėtina biurokratija, ne visada stabilūs kontraktų rėmai ir apmokėjimo rizikos, kurios istoriškai buvo jautri tema dirbant su PDVSA. Dalis paslaugų teikėjų ankstesniais metais buvo priversti nurašyti skolas dėl uždelstų mokėjimų, todėl šiandien sprendimai dėl sugrįžimo dažnai priimami atsargiai.

    Rinkos stebėsenos duomenys taip pat atspindi ribotą aktyvumą: „Baker Hughes“ kovo pabaigos suvestinėje Venesueloje buvo nurodytos tik dvi aktyvios gręžimo platformos, kurios, šaltinių teigimu, dirba „Chevron“ projektuose. Tuo pat metu šalies planuose iki 2028 metų minimas poreikis pasiekti gerokai didesnį pajėgumą ir turėti apie 93 gręžimo platformas, daugiausia Orinoko juostoje.

    Marakaibo ežero regione taip pat planuojami techniniai darbai: prancūzų „Maurel & Prom“ šiemet ketina užbaigti bent vienos gręžimo baržos įrengimą, o dar viena platforma, atgabenta ankstesniais metais, siejama su „China Concord Resources“ projektais. Šie projektai rodo, kad infrastruktūros atnaujinimas vyksta skirtingais kanalais, tačiau visus juos jungia tas pats iššūkis: greitai prikelti techniką ir sukurti patikimą veiklos ritmą.