CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Kanye West koncertas Portugalijoje kelia įtampą: žydų bendruomenė prašo nestatyti viešų lėšų

    Kanye West koncertas Portugalijoje kelia įtampą: žydų bendruomenė prašo nestatyti viešų lėšų

    Kas kelia pasipiktinimą?

    Lisabonos Izraelio bendruomenė (CIL) viešai pasipriešino planuojamam Kanye West koncertui Portugalijos Algarvėje, teigdama, kad renginio organizatoriai gali naudotis viešais ištekliais ir finansavimu. Bendruomenė kreipėsi į Faro ir Loulé savivaldybes bei nacionalinę valdžią, ragindama nesuteikti jokios paramos.

    Koncertas numatytas rugpjūčio 7 dieną Algarvės stadione. CIL pabrėžia, kad viešos erdvės ir savivaldybių infrastruktūra yra visų mokesčių mokėtojų turtas, todėl parama, net ir netiesioginė, tampa politinės ir moralinės atsakomybės klausimu.

    Ką sako bendruomenė ir ko prašo?

    CIL pirmininkas Davidas Botelho Portugalijos naujienų agentūrai Lusa teigė, kad valstybė ir savivaldybės rizikuoja prisidėti prie neapykantos kalbos normalizavimo. Anot jo, vien tai, kad renginiui telkiami vieši resursai, siunčia signalą, jog kontroversijos dėl atlikėjo pasisakymų nėra vertinamos pakankamai rimtai.

    „Nepriimtina, kad vieši ištekliai būtų mobilizuojami renginiui, kuriame pasirodytų asmuo, siejamas su antisemitine retorika, ir dar viešoje erdvėje, priklausančioje visiems“, – sakė Davidas Botelho.

    Bendruomenė tvirtina kol kas nesulaukusi atsakymo iš savivaldybių, į kurias kreiptasi. Prašymas formuluojamas ne kaip raginimas uždrausti koncertą, o kaip reikalavimas aiškiai atskirti kultūrinį renginį nuo viešojo sektoriaus paramos.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Ši situacija vyksta platesniame Europos kontekste, kai kai kurios valstybės jau atidėjo ar atšaukė planuotus Kanye West pasirodymus, o Jungtinė Karalystė, remiantis viešai skelbta informacija, atsisakė išduoti vizą. Sprendimus dalis organizatorių ir institucijų aiškino saugumo rizikomis bei jautrumu augančio antisemitizmo fone.

    Portugalijoje valdžios institucijos iki šiol laikosi pozicijos, kad įsikištų tik atsiradus realiai grėsmei viešajai tvarkai ar saugumui. Dėl to diskusija persikelia į kitą lygmenį: ar viešasis sektorius turi pareigą vertinti ne tik rizikas, bet ir tai, kam suteikiamos viešos erdvės bei galimos subsidijos.

    Debatai dėl kultūrinių renginių finansavimo pastaraisiais metais Europoje aštrėja: vis dažniau klausiama, ar savivaldybės ir valstybės institucijos netampa reputacinių konfliktų dalimi, kai suteikia infrastruktūrą ar paramą prieštaringai vertinamiems atlikėjams. Portugalijos atvejis, sprendžiant iš CIL reakcijos, gali tapti dar vienu precedentu, kaip viešos lėšos ir kultūra susiduria su atsakomybės riba.

  • Pagėgių meras kreipėsi į vandentvarkos darbuotojus: ką miestas žada vandens ūkiui šiemet

    Pagėgių savivaldybė paskelbė mero sveikinimą vandentvarkos darbuotojų dienos proga, padėkodama už kasdienį darbą užtikrinant geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tokie sveikinimai savivaldybėse dažnai tampa proga priminti, kodėl vandens ūkio patikimumas yra svarbus ne tik buitinei kasdienybei, bet ir visuomenės sveikatai bei aplinkosaugai.

    Nors pirminiame pranešime akcentuotas padėkos aspektas, vandentvarkos tema Lietuvoje šiuo metu glaudžiai susijusi ir su praktiniais iššūkiais. Dalis tinklų daugelyje savivaldybių yra senstanti infrastruktūra, todėl didėja avarijų rizika, vandens nuostoliai trasose ir remonto kaštai, o gyventojams svarbiausia tampa ne deklaracijos, o stabilus paslaugų lygis.

    Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriui taip pat keliami vis griežtesni reikalavimai. Europos Sąjungoje atnaujinamos taisyklės geriamajam vandeniui, o nuotekų valyme vis daugiau dėmesio skiriama taršos mažinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui ekstremaliems orams, kai liūtys apkrauna tinklus.

    Pagėgiams, kaip ir kitoms mažesnėms savivaldybėms, aktualus klausimas yra investicijų planavimas ir darbų prioritetai: kur pirmiausia reikalinga tinklų rekonstrukcija, kaip mažinti gedimų skaičių ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia etapinius atnaujinimus, didesnę nuotolinę tinklų stebėseną ir aiškesnę komunikaciją su vartotojais apie planinius darbus.

    Vandentvarkos darbuotojų diena išryškina ir dar vieną tendenciją: sektoriui vis svarbesnės tampa kvalifikuotos kompetencijos. Modernėjant įrangai ir diegiant skaitmeninius sprendimus, didėja poreikis specialistams, gebantiems dirbti su automatika, duomenų analize ir procesų valdymu, o tai tiesiogiai veikia paslaugų kokybę ir gedimų šalinimo greitį.

    Gyventojams svarbiausias rezultatas paprastas: saugus geriamasis vanduo, patikimas nuotekų surinkimas ir kuo mažiau trikdžių kasdienybėje. Savivaldybės sveikinimas šia proga tampa priminimu, kad vandens ūkis yra kritinė infrastruktūra, kurios efektyvumą lemia ir žmonės, ir nuoseklios investicijos.

  • Būsto paramos kvietimas gegužės 19 dieną: kas gali teikti prašymus ir kaip suspėti per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia kvietimą teikti prašymus paramai būstui įsigyti 2026 metais. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir, jei taikoma, subsidiją kredito daliai apmokėti.

    Prašymus bus galima teikti 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba trumpiau, jei anksčiau baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5 600 000 eurų.

    Kaip teikti prašymą per SPIS

    Siekiant supaprastinti procesą, prašymus galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS. Prisijungus prie sistemos patvirtinama asmens tapatybė, todėl SPIS pateiktas prašymas laikomas pasirašytu.

    Ministerija pabrėžia, kad prašymai vertinami pagal registracijos SPIS datą ir laiką. Jei prašymas pateikiamas savivaldybei kitu būdu, jo eiliškumui vis tiek svarbus momentas, kada jis užregistruojamas SPIS.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien prašymo pateikimas kvietimo metu automatiškai negarantuoja, jog bus išduota pažyma. Laukiančiųjų sąrašai nesudaromi, o pritrūkus lėšų, norint pretenduoti kitą kartą, prašymą reikės teikti iš naujo.

    Kas gali pretenduoti į paramą

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją turi asmenys bei šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus pajamų ir turto kriterijus. Vertinamos deklaruotos metinės pajamos ir turtas, taikant įstatyme numatytas išimtis ir skaičiavimo taisykles.

    Parama skirta tiems, kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje, arba nustatytą laikotarpį neturėjo būsto ir nėra pasinaudoję valstybės parama. Taip pat numatytos situacijos, kai turimas būstas laikomas per mažas šeimai, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba kai būstas nepritaikytas negalią turinčio asmens poreikiams.

    Kredito sumos ir subsidijų dydžiai

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma gali siekti iki 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir iki 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Turimo būsto rekonstravimui, kai būstas pritaikomas ar atnaujinamas pagal nustatytas sąlygas, gali būti taikoma iki 35 000 eurų suma.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų gali būti taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką 20 proc., du vaikus 25 proc., o 30 proc. numatyta šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, taip pat neįgaliesiems, buvusiems be tėvų globos iki 36 metų bei vieniems vaikus auginantiems tėvams.

    Asmenys be šeimos, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos. Jei vėliau atsiranda teisė į subsidiją, ji gali būti skaičiuojama pagal tuo metu galiojančias sąlygas nuo likusios kredito sumos.

    Gavus savivaldybės išduotą pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje. Kredito įstaiga dėl paskolos suteikimo sprendimą priima per 4 mėnesius, o ministerija subsidiją perveda ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

    Prašymas teikiamas savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal savivaldybę, kurioje asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Prašymą galima pateikti per SPIS, atvykus į savivaldybę, paštu, per kurjerį ar atstovą, o teikiant elektroniniu paštu būtinas kvalifikuotas elektroninis parašas.

    Ministerija primena, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau laiko, jei paaiškėja, kad kvietimui skirtų lėšų pažymoms formuoti nepakaks. Tokiu atveju SPIS galimybė teikti prašymus bus panaikinta, o pavėluotai pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad 2026 metais gegužės 19 dieną skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų, o prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol baigsis numatytos lėšos.

    Ministerija pabrėžia, kad vien prašymo pateikimas dar negarantuoja pažymos, patvirtinančios teisę į paramą. Pažymos išduodamos pagal prašymo registracijos laiką Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į kvietimui numatytą biudžetą.

    Kaip teikti prašymą?

    Siekiant supaprastinti procesą, gyventojai skatinami prašymą teikti per SPIS sistemą. Prisijungus prie sistemos patvirtinama asmens tapatybė, todėl SPIS pateiktas prašymas laikomas pasirašytu ir iš karto patenka savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Prašymą galima pateikti ir kitais būdais: atvykus į savivaldybę, paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį ar per atstovą. Vis dėlto svarbu žinoti, kad prašymų eiliškumui bus vertinama ne pateikimo savivaldybei akimirka, o registracijos SPIS data ir laikas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją turi asmenys bei šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus. Vertinamos praėjusių kalendorinių metų deklaruotos pajamos ir turtas, kurie negali viršyti nustatytų ribų.

    Vienam asmeniui nustatyta pajamų riba yra 24 698 eurai, o turto riba siekia 30 057 eurus. Dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamų riba yra 34 484 eurai, o turto riba 61 046 eurai.

    Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamų riba siekia 41 474 eurus, o turto riba 81 317 eurų. Šeimoms nuo šešių asmenų pajamų ir turto ribos didėja pagal nustatytą skalę, pavyzdžiui, dešimties asmenų šeimai pajamų riba yra 69 900 eurų, turto riba 193 390 eurų.

    Parama skirta tiems, kurie perka pirmą būstą Lietuvoje, arba pastaruosius penkerius metus neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Taip pat gali būti taikomos išimtys, jei turimas būstas per mažas, vienam asmeniui tenka mažiau nei 14 kvadratinių metrų, arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

    Atskirai numatyta galimybė asmeniui su negalia ar šeimai, kurioje yra neįgalusis, gauti paramą turimo būsto rekonstrukcijai, jei būstas nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Tokiu atveju parama teikiama būtent pritaikymo darbams.

    Kredito sumos ir subsidijos dydžiai

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma asmeniui be šeimos gali siekti 53 000 eurų. Dviejų ar daugiau asmenų šeimai nustatyta didesnė riba – iki 87 000 eurų.

    Turimo būsto rekonstrukcijai, kai būstas pritaikomas ar atnaujinamas, kredito suma gali siekti iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį. Kreditas gali būti naudojamas būstui pirkti, statyti, pirkti ir statyti, taip pat žemės sklypui įsigyti, jei jis reikalingas planuojamam būstui.

    Subsidija, apmokanti dalį kredito, priklauso nuo šeimos situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką – 20 proc., auginančioms du vaikus – 25 proc.

    Didžiausia, 30 proc. subsidija numatyta šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų. Toks pat dydis taikomas asmenims iki 36 metų, kurie buvo likę be tėvų globos, ir šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaiką ar vaikus.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti į kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai jie turi negalią arba iki 36 metų buvo likę be tėvų globos. Jei vėliau situacija pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio, kai kreipiamasi dėl sutarties pakeitimo.

    Gavus savivaldybės pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje. Kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos suteikimo, o suteikus paskolą sudaroma kreditavimo sutartis.

    Ministerija numato, kad subsidija kredito įstaigai pervedama ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Gyventojams taip pat primenama, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei kvietimui skirtos lėšos būtų panaudotos, o tuomet galimybė teikti prašymus SPIS sistemoje būtų panaikinta.

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečiamos prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį turinį: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savivaldybes ir gyventojus jungtis prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų. Iniciatyvos tikslas – ne vien paminėti datą, bet ir stiprinti realius žmonių įgūdžius, kaip elgtis ekstremaliojoje situacijoje.

    Organizacijos teigimu, savivaldybės krizių metu yra vienas artimiausių gyventojams koordinavimo ir informacijos šaltinių, todėl jų įsitraukimas gali lemti, ar žinia pasieks bendruomenes laiku. Dėl to savivaldybių atstovai kviečiami ne tik pasidalinti informacija, bet ir patys dalyvauti ekskursijose, rodant asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija vyks gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojams žadama praktiškai pristatyti svarbiausius civilinės saugos objektus jų mieste ar rajone ir paaiškinti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus, ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto turėti šeimos veiksmų planą.

    Pastaraisiais metais dėmesys civilinei saugai Lietuvoje auga, o praktiniai mokymai vis dažniau laikomi svarbia pasirengimo dalimi šalia infrastruktūros ir perspėjimo sistemų. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir aiškus savivaldybių vaidmuo padeda mažinti sumaištį krizių metu, nes žmonės iš anksto žino, kur kreiptis ir ką daryti.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8 diena pasirinkta todėl, kad tądien gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. 1859 metais, po Solferino mūšio dabartinėje Italijoje, jis pamatė tūkstančius sužeistų karių, kuriems trūko pagalbos, ir prisidėjo organizuojant slaugą, neatskiriant žmonių pagal tai, kurioje konflikto pusėje jie kovojo.

    Vėliau ši idėja išaugo į tarptautinį judėjimą: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaidmuo

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus veikla siekia 1919 metus. Organizacija veikia remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais, o didelę dalį praktinių veiklų įgyvendina savanoriai.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad pasauliniame tinkle kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugijomis veikiama 191 valstybėje, o savanorių skaičius viršija 97 mln. Organizacijos misija – padėti ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei teikti paramą pažeidžiamiausiems žmonėms.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos paramai būstui: priims vieną dieną, lėšų – 5,6 mln. eurų

    Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos paramai būstui: priims vieną dieną, lėšų – 5,6 mln. eurų

    Gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus gauti valstybės paramą būstui įsigyti – valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją. Paraiškos bus priimamos tik vieną dieną, todėl norintys dalyvauti kvietime raginami iš anksto pasiruošti dokumentus ir prisijungimus.

    Prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta apie 5,6 mln. eurų, todėl praktikoje priėmimas gali baigtis anksčiau nei oficiali pabaigos valanda.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Parama skirta asmenims ir šeimoms, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų, taip pat tiems, kurie neturi tinkamo būsto. Paprastai vertinama, ar pareiškėjas neturi būsto arba jo neturėjo per pastaruosius 5 metus.

    Išimtys numatomos tais atvejais, kai turimas būstas laikomas objektyviai netinkamu: pavyzdžiui, kai vienam asmeniui tenka iki 14 kvadratinių metrų ploto arba kai būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. Tokiais atvejais galimybė gauti paramą gali išlikti, net jei formaliai būstas yra registruotas pareiškėjo vardu.

    Negalią turintiems asmenims taip pat gali būti taikomos papildomos galimybės – parama gali būti skiriama ne tik būstui įsigyti, bet ir turimam būstui pritaikyti. Tai svarbu tais atvejais, kai prioritetas yra pritaikymas savarankiškam gyvenimui, o ne būsto keitimas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), taip pat atvykus į savivaldybės administraciją. Alternatyviai dokumentai gali būti siunčiami paštu ar per kurjerį, o kai kuriais atvejais priimami ir elektroniniu paštu, tačiau tuomet būtinas tinkamas pasirašymas.

    Taip pat leidžiama prašymą pateikti per atstovą, jei jis turi notaro patvirtintą įgaliojimą. Svarbu įvertinti terminus: jei dokumentai siunčiami ne elektroniniu būdu, jie turi pasiekti instituciją laiku, nes vėliau pateikti prašymai nebus nagrinėjami.

    Kas dažniausiai lemia eilę ir sprendimą?

    Praktinis niuansas – prašymų eiliškumas nustatomas pagal registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada žmogus fiziškai pateikė dokumentus savivaldybei. Todėl net pateikiant prašymą vietoje, jis vis tiek bus suregistruotas sistemoje, o lemiamas bus būtent registravimo momentas.

    Visi prašymai turi būti pasirašyti. Jei prašymas teikiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu – kitaip toks prašymas laikomas netinkamu ir nebus nagrinėjamas.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar turi galiojančias prisijungimo priemones prie SPIS ir ar dokumentai parengti taip, kad juos būtų galima pateikti per nustatytą laiko langą. Kadangi kvietimas gali būti sustabdytas pasibaigus lėšoms, sprendimas delsimo atveju gali kainuoti galimybę gauti paramą šiame etape.

  • Valstybės parama būstui: prašymai bus priimami gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis tą pačią dieną

    Valstybės parama būstui: prašymai bus priimami gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis tą pačią dieną

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymų teikimas vyks ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba kol bus išnaudota kvietimui skirta suma. Ministerija pabrėžia, kad pasibaigus lėšoms kvietimas gali būti uždarytas anksčiau, todėl delsimas gali kainuoti galimybę pateikti prašymą.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5 600 000 eurų. Prašymus bus galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, o tai turėtų sumažinti būtinybę vykti į savivaldybę ir sutrumpinti administracinius procesus.

    Ką svarbu žinoti apie terminus?

    Ministerija nurodo, kad prašymai, pateikti ne kvietimo laikotarpiu, SPIS sistemoje neregistruojami ir nenagrinėjami. Jei prašymų skaičius bus toks, kad biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, apie kvietimo pabaigą bus pranešta atskirai.

    Praktikoje tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu iš anksto pasiruošti prisijungimus prie SPIS, įsivertinti atitikimą sąlygoms ir turėti reikalingus duomenis, kad prašymą būtų galima pateikti kuo anksčiau kvietimo dieną.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat galioja nuostata, kad pretenduojantys į paramą negali turėti, arba per pastaruosius 5 metus negali būti turėję gyvenamojo būsto. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų, arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, jei jis nepritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama paprastai siejama su turimo būsto rekonstrukcija, pritaikant jį pagal negalios pobūdį.

    Detalias paramos teikimo sąlygas, pajamų ir turto vertinimo principus bei praktinius žingsnius ministerija skelbia savo informacinėje medžiagoje. Savivaldybės taip pat konsultuoja dėl prašymo pateikimo, jei gyventojams kyla klausimų dėl SPIS ar reikiamų dokumentų.

  • Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas paramai būstui: prašymai per SPIS, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Paraiškos bus priimamos ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad dalis prašymų šiemet galės būti teikiama per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, todėl gyventojams verta iš anksto pasiruošti prisijungimus ir dokumentus.

    Kaip bus priimami prašymai?

    Prašymus bus galima pateikti per SPIS, taip pat savivaldybės administracijoje, paštu, per kurjerį ar per atstovą. Teikiant prašymą elektroniniu paštu, dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Elektroniniu paštu pasirašytą prašymą galima pasirengti iš anksto, tačiau jį pateikti leidžiama tik kvietimo metu: ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandą ir ne vėliau kaip 16.00 valandą. Jei kvietimas bus sustabdytas anksčiau dėl lėšų pabaigos, prašymų teikimas taip pat bus nutrauktas.

    Svarbi detalė: kvietimo metu savivaldybėse pateikti prašymai bus registruojami SPIS tam, kad būtų nustatyta eiliškumo tvarka. Paraiškų pateikimo laikas bus vertinamas pagal registracijos SPIS datą ir laiką, o ne pagal atvykimo į savivaldybę momentą.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali turėti asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos vietoje.

    Paprastai pareiškėjai negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtys taikomos, jeigu vienam asmeniui tenkantis būsto naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra negalią turintis asmuo, gali turėti būstą, kuris nėra pritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama paprastai siejama su turimo būsto rekonstrukcija ir pritaikymu pagal negalios pobūdį.

  • Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringos savivaldybėje nuo gegužės 5 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Sprendimas priimtas savivaldybės mero Dariaus Jasaičio potvarkiu.

    Nutraukus sezoną centralizuotai, šilumos tiekimas paprastai stabdomas visiems vartotojams, tačiau daugiabučių gyventojai gali priimti atskirą sprendimą dėl savo namo. Tai ypač aktualu, kai pavasarį orai išlieka permainingi, o dalis gyventojų nori išlaikyti komfortišką temperatūrą.

    Daugiabučių ir kitų pastatų šilumos vartotojai gali patys nuspręsti dėl šildymo pabaigos, jei laikomasi teisės aktuose nustatytų higienos normų. Apie pasirinktą datą šilumos tiekėją būtina informuoti nustatyta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad namo administratorius, bendrija ar gyventojų atstovai turi priimti sprendimą ir suderinti techninius veiksmus su tiekėju. Tokia galimybė leidžia lanksčiau reaguoti į faktines oro sąlygas ir išvengti situacijų, kai šildymas išjungiamas per anksti arba, atvirkščiai, tęsiamas ilgiau nei reikia.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai skelbiama tada, kai kelias dienas iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra pasiekia nustatytą ribą, tačiau galutinis komfortas priklauso ir nuo pastato būklės. Prastesnės energinės klasės namai ar drėgnesnės patalpos atvėsta greičiau, todėl kai kurie gyventojai renkasi šildymą dar trumpam pratęsti.

  • Naujas turistinis mokestis Lenkijoje: savivaldybės galės taikyti iki 2,6 euro už nakvynę

    Lenkijos Sporto ir turizmo ministerija rengia visapusišką turistinių rinkliavų reformą, kuria siekiama suvienodinti dabar skirtingai taikomą tvarką. Projektu numatoma aiškiau apibrėžti, kada ir kaip savivaldybės gali rinkti mokestį iš atvykstančių poilsiautojų.

    Vienas pagrindinių siūlymų – nustatyti maksimalią turisto mokesčio ribą: iki 11 zlotų už žmogų per naktį. Pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą euro ir zloto kursą tai sudaro maždaug 2,6 euro, o konkrečią sumą savo teritorijoje galėtų nusistatyti savivaldybės.

    Wislos meras Tomaszas Bujokas, komentuodamas planuojamus pakeitimus, pažymėjo, kad kai kurioms kurortinėms vietovėms poveikis būtų ribotas, nes mokestis jau taikomas ir yra mažesnis. Pavyzdžiui, Wisloje jis šiuo metu siekia 3 zlotus, tai yra apie 0,7 euro už naktį.

    Didžiausia bėda – surinkimas

    Vietos valdžios atstovai akcentuoja, kad problema dažnai slypi ne tarife, o surinkime ir kontrolėje. Nors formaliai mokestį turi sumokėti turistas, praktikoje viskas priklauso nuo to, ar apgyvendinimo įstaiga jį įtrauks į sąskaitą ir surinks.

    „Jeigu viešbutyje niekas neprašo atsiskaityti už šią rinkliavą, atsiranda atsakomybės spraga“, – sakė Tomaszas Bujokas.

    Anot jo, skirtingos savivaldybės nevienodai interpretuoja rinkliavų teisėtumą ir papildomas sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su aplinkos kriterijais, tokiais kaip oro kokybė. Dėl to esą susiformavo dideli skirtumai tarp vietovių ir sudėtinga užtikrinti vienodą taisyklių vykdymą.

    Kodėl reforma aktuali turistams?

    Ministerijos tikslas – sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir sukurti aiškią, visiems vienodai suprantamą sistemą, kuri būtų patogi savivaldybėms ir apgyvendinimo verslui. Savivaldybės tikisi stabilesnių pajamų infrastruktūrai ir turizmo paslaugoms, tačiau verslui svarbu, kad naujos pareigos būtų aiškios ir administravimas netaptų perteklinis.

    Lenkijoje diskusijos dėl mokesčio vyksta ir platesniame Europos kontekste: daugelyje šalių turistinės rinkliavos surenkamos automatizuotai ir atskirai nuo individualios apgyvendinimo įstaigų praktikos. Kai kur Europoje jos siekia 4–5 eurus už naktį, todėl Lenkijoje siūlomas „lubų“ dydis būtų mažesnis, tačiau galėtų reikšmingiau padidinti įplaukas ten, kur mokestis dabar simbolinis arba surenkamas nenuosekliai.