Tag: Savivaldybės

  • Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Gegužės 7–10 dienomis Ignalinos rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama vicemero Imanto Umbražiūno, lankėsi Serocke Lenkijoje. Vizitas tapo proga atnaujinti ilgalaikius ryšius ir aptarti tolesnį savivaldybių bendradarbiavimą kultūros, sporto ir jaunimo mainų srityse.

    Ignalinos ir Serocko partnerystė tęsiasi 27 metus ir skaičiuojama nuo 1999 metų, kai per Vasario 16-osios minėjimą Ignalinoje buvo pasirašyta kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis. Per šį laiką bendradarbiavimas išaugo į nuolatinius vizitus, bendrus renginius ir tarpusavio pažinimą, kuris ypač svarbus savivaldybių lygmens diplomatijoje.

    Delegacija dalyvavo oficialiame Serocko burmistro Artūro Borkovskio priėmime, o gegužės 9 dieną prisijungė prie miesto globėjo Šv. Voicecho šventės renginių. Šventė prasidėjo vandens ir žuvų tematikos eisena, vėliau vyko sveikinimai, koncertas ir susitikimai su kitų šalių delegacijomis.

    Renginiuose dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Italijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Čekijos savivaldybių, todėl Serockas tapo tarptautine platforma savivaldos ryšiams megzti. Tokių susitikimų metu dažniausiai tariamasi dėl praktinių mainų: jaunimo stovyklų, sporto turnyrų, kultūros kolektyvų gastrolinių apsikeitimų ir bendrų projektų, kuriuos vis dažniau skatina ir Europos Sąjungos programos.

    Delegacijos tradiciškai apsikeitė simbolinėmis dovanomis, reprezentuojančiomis jų kraštą. Serocko burmistrui Artūrui Borkovskiui vicemeras Imantas Umbražiūnas įteikė kalvio Arnoldo Samogito Kairio darbą, skirtą pabrėžti ilgalaikę dviejų savivaldybių draugystę ir jos tęstinumą.

    „Simboliška, kad Serocką ir Ignaliną vienija vandens tema: jis jungia krantus ir tautas, o draugystei linkiu išlikti giliai kaip vanduo, gyvai kaip upė ir stipriai kaip istorinis ryšys“, – sakė Imantas Umbražiūnas.

    Kartu su vicemeru į Lenkiją vyko savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė, Komunalinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Petkūnienė, renginiuose vertėjavusi, bei vairuotojas Juozas Stalyga. Delegacijai buvo parengta kultūrinė programa, į kurią įtraukta pažintinė ekskursija po Serocką ir išvyka į Varšuvą.

    Tokio pobūdžio vizitai savivaldybėms suteikia ne tik reprezentacinę vertę, bet ir praktinę naudą, nes leidžia derinti konkrečias iniciatyvas ir iš anksto planuoti bendrus kalendorius. Ilgalaikės partnerystės dažniausiai išlieka tada, kai jos paremtos reguliariais susitikimais, aiškiais mainų tikslais ir realiu vietos bendruomenių įsitraukimu.

  • Jurbarko tarptautinis bendradarbiavimas 2025 metais: nauji susitarimai ir ilgametė partnerystė

    Jurbarko rajono savivaldybė 2025 metais tęsia tarptautinį bendradarbiavimą su miestais partneriais, daugiausia dėmesio skirdama kultūros, švietimo ir bendruomenių ryšių stiprinimui. Savivaldybės pateikiama metų apžvalga rodo, kad palaikomi ir ilgamečiai ryšiai, ir ieškoma naujų kontaktų, kurie kurtų praktinę naudą vietos gyventojams.

    Vienas ryškiausių akcentų – Jurbarko ir Vokietijos partnerių bendrystė, kuri 2025 metais įvardijama kaip tęstinė ir nuosekli. Savivaldybė taip pat informuoja apie svečių vizitus į Jurbarko krašto šventę, kai tarptautiniai ryšiai persikelia iš oficialių dokumentų į gyvą žmonių bendravimą.

    25 metų partnerystė su Krailsheimu

    2025 metais minimi 25 draugystės metai, siejantys Jurbarką ir Krailsheimą. Tokios ilgos partnerystės paprastai remiasi ne vien protokoliniais susitikimais, bet ir mainais tarp mokyklų, kultūros kolektyvų, sporto bendruomenių bei savivaldos atstovų.

    Europos savivaldybių partnerystės tradiciškai siejamos su pasitikėjimo kūrimu ir praktiniu bendradarbiavimu, kai dalijamasi patirtimi viešųjų paslaugų, jaunimo įtraukties ar bendruomeninių iniciatyvų srityse. Ilgalaikiai ryšiai taip pat padeda greičiau rasti bendrus projektus ir partnerius, kai atsiveria finansavimo galimybės.

    Naujas susitarimas su Lichtenbergu

    Prie tarptautinės krypties prisideda ir ankstesniais metais pradėti žingsniai – 2024 metais pasirašytas susitarimas su Lichtenbergu dėl bendradarbiavimo. Tokie susitarimai dažniausiai apibrėžia bendrus tikslus, kontaktinius taškus ir sritis, kuriose planuojama plėtoti mainus.

    2025 metais šių susitarimų tęstinumas gali reikšti konkretesnes veiklas: delegacijų vizitus, bendras kultūrines iniciatyvas ar mokymų programas. Savivaldybių praktikoje būtent nuoseklus planavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas lemia, ar partnerystė tampa gyva, o ne lieka tik deklaracija.

    Skaitmeniniai sprendimai ir privatumas

    Skelbiant tarptautinio bendradarbiavimo informaciją, savivaldybės svetainėje naudojami ir skaitmeniniai sprendimai, kurie skirti užklausų formų saugumui bei srautų analizei. Tokiuose puslapiuose dažnai taikomos priemonės, padedančios atskirti tikrus vartotojus nuo automatizuotų užklausų, o taip pat vertinti svetainės lankomumą.

    Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis svetainės funkcijų gali veikti tik sutikus su tam tikrais našumo ar saugumo sprendimais. Savivaldybės praktika rodo, kad institucijos vis dažniau ieško balanso tarp patogaus paslaugų teikimo internetu ir atsakingo požiūrio į privatumo apsaugą.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos valstybės paramai būstui: svarbiausios sąlygos ir terminai

    Paraiškos priimamos vieną dieną

    Gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti – valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir (ar) subsidijai. Paraiškos bus priimamos tik tą pačią dieną, nuo 9.00 iki 16.00 valandos.

    Svarbu įvertinti, kad kvietimas gali baigtis anksčiau, jei bus išnaudotos numatytos lėšos. Šiam kvietimui suplanuota apie 5,6 mln. eurų, todėl daliai pareiškėjų greitis ir dokumentų parengtis gali būti lemiami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Valstybės parama skirta asmenims ar šeimoms, kurių pajamos ir turtas neviršija teisės aktuose nustatytų ribų. Taip pat būtina atitikti būsto neturėjimo kriterijų: paprastai parama teikiama tiems, kurie neturi būsto arba jo neturėjo per pastaruosius 5 metus.

    Taikomos ir išimtys, kai būstas laikomas netinkamu poreikiams: jeigu turimas būstas yra per mažas, pavyzdžiui, iki 14 kvadratinių metrų vienam asmeniui, arba jeigu jo nusidėvėjimas viršija 60 proc. Tokiais atvejais gali išlikti galimybė gauti paramą net ir turint nekilnojamąjį turtą.

    Atskira kryptis aktuali žmonėms su negalia: jiems gali būti numatyta parama ne tik būstui įsigyti, bet ir esamam būstui pritaikyti. Praktikoje tai reiškia, kad vertinamas realus būsto tinkamumas, o ne vien formalus turto turėjimo faktas.

    Kaip pateikti prašymą ir kas dažniausiai „pakiša koją“?

    Prašymus galima teikti keliais būdais: per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu ar per kurjerį, taip pat elektroniniu paštu arba per atstovą, turint notaro patvirtintą įgaliojimą.

    Esminė detalė – registravimo principas. Visi prašymai, išskyrus pateikiamus per SPIS, vis tiek yra registruojami SPIS sistemoje, o prašymų eiliškumą lemia registracijos SPIS laikas, o ne momentas, kada dokumentai fiziškai pasiekė savivaldybę.

    Ne mažiau svarbu ir pasirašymas: visi prašymai turi būti pasirašyti, o siunčiant elektroniniu paštu privalomas kvalifikuotas elektroninis parašas. Nepasirašyti prašymai nenagrinėjami, todėl prieš pateikiant verta iš anksto pasitikrinti, ar dokumentai atitinka formalius reikalavimus.

    Jeigu reikalinga konsultacija, gyventojai paprastai gali kreiptis į savivaldybės administracijos atsakingą skyrių. Paraiškas planuojantiems teikti gegužės 19 dieną rekomenduojama iš anksto pasiruošti dokumentus ir prisijungimus, kad neliktų techninių ar formalių kliūčių paskutinę minutę.

    Taip pat primenama, kad anksčiau ar vėliau nei gegužės 19 dieną pateikti prašymai nebus nagrinėjami. Dėl to pareiškėjams svarbu ne tik atitikti kriterijus, bet ir laikytis kvietimo laiko bei pasirinkto pateikimo būdo reikalavimų.

  • Valstybės būsto kredito subsidija 2026 metais: prašymai tik vieną dieną, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė kvietimą teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Prašymai bus priimami 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas savaime dar negarantuoja pažymos išdavimo, nes sprendimą lems ir atitikimas kriterijams, ir faktinis lėšų likutis.

    Ką svarbu žinoti prieš pildant

    Prašymus galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat per savivaldybę ir kitais būdais, tačiau eiliškumą visais atvejais nulems registracijos SPIS data ir laikas. Tai reiškia, kad net pateikus dokumentus savivaldybei fiziškai ar el. paštu, svarbiausias bus momentas, kada prašymas užregistruojamas SPIS.

    Jei kvietimas būtų sustabdytas anksčiau, nes pasibaigtų lėšos, galimybė teikti prašymus SPIS būtų panaikinta. Prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu terminu, nėra registruojami ir nenagrinėjami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir galimą subsidiją turi asmenys ir šeimos, kurių deklaruotos pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų. Vertinamos grynosios pajamos, o individualios veiklos atveju atsižvelgiama į pajamas atėmus leidžiamus atskaitymus.

    Numatytos ribos yra tokios: vienam asmeniui be šeimos pajamos iki 24 698 eurų ir turtas iki 30 057 eurų, dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamos iki 34 484 eurų ir turtas iki 61 046 eurų. Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamos iki 41 474 eurų ir turtas iki 81 317 eurų.

    Šeimoms, kuriose yra šeši ar daugiau asmenų, taikomas skaičiavimas pagal valstybės remiamų pajamų dydį: pajamos negali viršyti 30 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui, o turtas 83 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui. Šiuo metu vienas valstybės remiamų pajamų dydis yra 233 eurai.

    Taip pat taikomos būsto turėjimo sąlygos: dažniausiai parama skiriama pirmajam būstui arba tais atvejais, kai pastaruosius penkerius metus asmuo neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudojęs valstybės parama. Išimtys gali būti taikomos, jei turimo būsto plotas vienam asmeniui yra mažesnis nei 14 kvadratinių metrų arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Svarbi praktinė sąlyga siekiant dalyvauti kvietime yra turto deklaravimas. Ministerija nurodo, kad pretenduojantys asmenys turi būti užpildę 2025 metų metinę gyventojo ar šeimos turto deklaraciją.

    Kokios sumos ir kokio dydžio subsidijos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma gali siekti 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Nuosavybės teise turimo būsto rekonstrukcijai gali būti numatyta iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį.

    Subsidijos dydis priklauso nuo socialinės situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų gali būti taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką 20 proc., auginančioms du vaikus 25 proc., o auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat asmenims su negalia ar tam tikroms kitoms grupėms gali būti taikoma 30 proc. subsidija.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai priklauso specialioms grupėms. Jei situacija vėliau pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio tuo metu, kai kreipiamasi dėl kredito sutarties pakeitimo.

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada žmogus pradėjo pildyti dokumentus ar kreipėsi į savivaldybę. Jei šio kvietimo lėšų nepakaktų, norintys gauti paramą turėtų laukti kito kvietimo ir prašymus teikti iš naujo.

    Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir pažymą aktyvuoti. Tuomet kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos, o ministerija per nustatytą terminą perveda subsidiją kredito įstaigai.

  • Parama būstui įsigyti: nuo gegužės 19 dienos startuoja prašymai, lėšos gali baigtis greitai

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną pradedamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją.

    Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos, tačiau terminas gali sutrumpėti, jei kvietimui numatytos lėšos bus išnaudotos anksčiau. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų.

    Kaip ir kur teikti prašymą

    Ministerija rekomenduoja prašymus teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), nes joje fiksuojama tiksli prašymo pateikimo data ir laikas. Tai svarbu, nes pažymos dėl teisės į paramą išduodamos laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į prašymo registraciją SPIS.

    Prašymą taip pat galima pateikti atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį, el. paštu arba per atstovą, tačiau tokiais atvejais pateikimo momentas vis tiek bus skaičiuojamas pagal registraciją SPIS. Ministerija pabrėžia, kad visi ne per SPIS teikiami prašymai turi būti pasirašyti.

    Jeigu prašymas teikiamas el. paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu el. paštu pateiktas prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Ką svarbu žinoti apie eiliškumą

    Ministerija gali paskelbti kvietimo pabaigą, jei paaiškės, kad valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti nepakaks. Tokiu atveju prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu laiku, SPIS nebus registruojami ir nebus nagrinėjami.

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui ministerija įvertins turimas lėšas ir poreikį pagal pateiktus prašymus. Tuomet atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas dėl prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo.

    Be atskiro ministerijos rašto pažymos neišduodamos. Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kalbama apie papildomą subsidiją, kuri taikoma pirmumo tvarka.

    Savivaldybės galės priimti prašymus, juos įvertinti ir patenkinti arba atmesti, tačiau pažymų formavimo SPIS galimybės nenumatytos. Jeigu subsidijoms skirtos lėšos bus rezervuotos ir daliai pareiškėjų jų nebeužteks, savivaldybė pateiks motyvuotą rašytinį atsisakymą, o SPIS pateikti prašymai bus atmetami nurodant priežastį.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai prašymui lėšų neužteko, jis nebegalios. Norint vėl pretenduoti į subsidiją, reikės teikti naują prašymą, kai bus paskelbtas kitas kvietimas.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Valstybės parama būstui įsigyti: prašymai tik gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis anksčiau

    Valstybės parama būstui įsigyti: prašymai tik gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis anksčiau

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Gyventojai, norintys gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją, prašymus galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną. Laikas ribotas: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol bus panaudotos kvietimui skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui numatyta apie 5 600 000 eurų. Tai reiškia, kad svarbus ne tik atitikimas reikalavimams, bet ir tai, kaip greitai prašymas bus užregistruotas sistemoje.

    Prašymus patogiausia pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Institucijos pabrėžia, kad tai supaprastina procesą, nes tapatybė patvirtinama prisijungimo metu, o prašymas iš karto patenka į bendrą registraciją.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į paramą turi asmenys ir šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus. Pagrindinis principas yra toks: vertinamos deklaruotos pajamos ir turtas, kurie negali viršyti nustatytų ribų, o pajamos skaičiuojamos įvertinus mokesčius ir kitas teisės aktuose numatytas išimtis.

    Paramos dažniausiai siekia tie, kurie perka pirmą būstą Lietuvoje, arba per pastaruosius 5 metus neturėjo būsto ir anksčiau nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Taip pat gali būti vertinamos situacijos, kai turimo būsto plotas vienam asmeniui yra per mažas arba būstas yra stipriai nusidėvėjęs.

    Atskira grupė yra negalią turintys asmenys ar šeimos, kuriose yra neįgalusis, kai turimas būstas nepritaikytas specialiesiems poreikiams. Tokiais atvejais parama gali būti skiriama būsto rekonstrukcijai ir pritaikymui, jei tai pagrindžiama reikalingais dokumentais.

    Kodėl svarbiausia registracija SPIS?

    Prašymą galima pateikti ne tik SPIS, bet ir atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, pateikiant per kurjerį ar atstovą, taip pat elektroniniu paštu, jei dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Vis dėlto visi ne per SPIS pateikti prašymai vis tiek turi būti užregistruoti SPIS.

    Esminis niuansas tas, kad eiliškumui nustatyti svarbi ne faktinė pateikimo savivaldybei akimirka, o registracijos SPIS data ir laikas. Tai reiškia, kad net atnešus dokumentus į savivaldybę ryte, jie į eilę pateks tik tada, kai bus įkelti ir užregistruoti sistemoje.

    Jeigu kvietimui skirtos lėšos baigsis anksčiau, ministerija paskelbs kvietimo pabaigą, o SPIS galimybė teikti prašymus gali būti panaikinta dar nepasibaigus numatytam laikui. Tokiu atveju pavėluotai pateikti prašymai sistemoje nebebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Savivaldybė, gavusi prašymą ir visus reikalingus dokumentus, sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų. Jei trūksta dalies dokumentų, juos paprastai reikia pateikti per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

    Gavus pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje, kuri dalyvauja valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų sistemoje. Sprendimas dėl paskolos suteikimo priimamas per nustatytą laiką, o subsidija, kai ji skiriama, pervedama kredito įstaigai pagal galiojančią tvarką.

  • Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Gegužės 12 dieną Anykščiuose surengtas Utenos regiono plėtros tarybos organizuotas savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas Europos Sąjungos fondų lėšomis įgyvendinamų projektų administravimui. Susitikime aptarta, kaip savivaldybėms efektyviau planuoti darbus, valdyti rizikas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą.

    Pasitarime dalyvavo Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės pavaduotoja Diana Naujalė ir agentūros specialistai. Jie pristatė institucijų lūkesčius savivaldybėms bei akcentavo, kad didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ne dėl idėjų trūkumo, o dėl dokumentų ir procesų valdymo.

    Kur dažniausiai stringa projektai?

    Diskusijose aptartos savivaldybėse dažniausiai pasitaikančios projektų administravimo klaidos, dėl kurių vėluoja terminai arba sudėtingėja atsiskaitymas už atliktus darbus. Tarp aktualiausių temų minėtas reikalavimų laikymasis, tinkamas išlaidų pagrindimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas komandoje.

    Taip pat kalbėta apie praktinius projektų įgyvendinimo klausimus: kaip planuoti pirkimus, valdyti rangos darbų grafikus, užtikrinti pokyčių kontrolę ir laiku reaguoti į situacijas, kai prireikia koreguoti sprendinius. Akcentuota, kad ankstyvas rizikų identifikavimas ir nuoseklus dokumentavimas sumažina tikimybę susidurti su finansinėmis korekcijomis ar ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Ieškota sprendimų savivaldybių problemoms

    Savivaldybių atstovai įvardijo problemas, su kuriomis susiduriama administruojant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir aptarė galimus sprendimo principus. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su projektus prižiūrinčiomis institucijomis, kad klausimai būtų sprendžiami anksčiau, o ne jau atsiradus pažeidimo rizikai.

    Molėtų rajono savivaldybei pasitarime atstovavo administracijos direktorius Sigitas Žvinys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Deimantė Narušienė bei Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimvydas Pranskus. Susitikimo metu aptarti klausimai aktualūs visoms Utenos regiono savivaldybėms, įgyvendinančioms skirtingo masto investicinius projektus.

  • Valstybės parama pirmajam būstui ir būsto pritaikymui neįgaliesiems: paraiškas priims gegužės 19 dieną

    Gyventojai kviečiami teikti prašymus valstybės paramai pirmajam būstui įsigyti arba būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Paraiškos bus priimamos gegužės 19 dieną nuo 9 iki 16 valandos, arba iki tol, kol bus išnaudotos kvietimui skirtos lėšos.

    Svarbu įvertinti, kad kitu metu pateikti prašymai nebus registruojami ir nebus nagrinėjami. Dėl riboto finansavimo reali kvietimo trukmė gali būti trumpesnė nei numatytas priėmimo laikas, todėl dokumentus verta pasiruošti iš anksto.

    Kaip galima pateikti prašymą?

    Prašymai gali būti pateikiami keliais būdais: per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), atvykus į savivaldybės administraciją arba pateikiant dokumentus elektroniniu paštu. Pasirinktas būdas nekeičia pareigos pateikti visus reikalingus duomenis ir priedus.

    Teikiant paraišką per SPIS, dažniausiai patogiausia iš anksto pasirūpinti prisijungimo priemonėmis ir elektroninių dokumentų kopijomis. Kreipiantis į savivaldybę gyvai ar el. paštu, verta pasitikslinti, ar savivaldybė taiko papildomus techninius reikalavimus dokumentų pateikimui.

    Kokia parama numatyta?

    Kvietimas apima paramą būstui įsigyti, kai galima pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją. Taip pat priimami prašymai dėl būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams, kai siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas ir būsto prieinamumą.

    Konkrečios tinkamumo sąlygos, prioritetai ir reikalingi dokumentai gali skirtis priklausomai nuo paramos krypties ir pareiškėjo situacijos. Dėl to rekomenduojama dar prieš teikiant prašymą peržiūrėti savivaldybės skelbiamą informaciją ir įsivertinti, ar turimi dokumentai atitinka keliamus reikalavimus.

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.

  • Rumunijoje griežtina tvarką: neapmokėjus baudos gali sustabdyti vairuotojo pažymėjimą

    Rumunijoje griežtina tvarką: neapmokėjus baudos gali sustabdyti vairuotojo pažymėjimą

    Nuo rugsėjo Rumunijoje įsigalios nauja kelių eismo baudų išieškojimo tvarka: laiku nesumokėta bauda gali baigtis vairuotojo pažymėjimo sustabdymu. Valdžia teigia, kad taip siekiama padidinti drausmę ir realiai užtikrinti, jog skirtos baudos būtų apmokamos.

    Rumunijos Vyriausybė aiškina, kad dabartinis modelis neveikia pakankamai efektyviai, nes reikšminga dalis nubaustų vairuotojų baudų tiesiog neapmoka. Premjero Ilie Bolojan teigimu, šiuo metu sumokama tik apie 40 proc. kelių eismo baudų, todėl nuspręsta įvesti papildomą sankciją.

    Pagal naująsias taisykles vairuotojui pirmiausia bus suteikiamas standartinis 15 dienų terminas baudai sumokėti. Jei per šį laiką įmoka nebus atlikta, vietos valdžia turės išsiųsti įspėjimą ir pradėti tolimesnę procedūrą.

    Numatyta, kad procesas vyks skaitmeniniu būdu, institucijoms apsikeičiant duomenimis per elektroninę platformą. Jei bauda ir toliau nebus apmokėta, praėjus 90 dienų po pradinio apmokėjimo termino pabaigos vairuotojo pažymėjimas bus automatiškai sustabdytas.

    Įstatyme taip pat aprašomas sustabdymo trukmės skaičiavimas: siūlomas principas yra viena sustabdymo diena už kiekvienus 50 Rumunijos lėjų nesumokėtos baudos. 50 Rumunijos lėjų prilygsta maždaug 10 eurų, tad didesnė neapmokėta suma reikštų proporcingai ilgesnį laikotarpį be teisės vairuoti.

    Valdžia pabrėžia, kad sumokėjus skolą, pažymėjimo galiojimas būtų atnaujinamas automatiškai. Savivaldybė per dvi dienas turėtų suvesti informaciją apie apmokėjimą į sistemą, o tuomet sustabdymas būtų panaikinamas be papildomų prašymų.

    Rumunijos žiniasklaida skelbia, kad nuostatos įsigalios praėjus šešiems mėnesiams nuo jų paskelbimo oficialiame leidinyje, o tai reiškia, kad startas numatomas rugsėjo 1 dieną. Valdžia šį pokytį sieja su platesniu administracinių reformų paketu, kuriuo siekiama mažinti biudžeto deficitą ir gerinti įplaukų surinkimą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vairuotojo pažymėjimo sustabdymas už skolą yra stipri poveikio priemonė, kuri kai kuriose Europos šalyse taikoma ir kitoms pradelstoms prievolėms. Rumunijos atveju pagrindinis tikslas įvardijamas aiškiai: kad kelių eismo baudos nebeliktų tik formaliu įrašu, o taptų realiai vykdoma prievole.