Tag: Savivaldybės

  • Ministro sprendimas dėl kaimo kelių: nuo lapkričio 1 dienos keičiasi taisyklės, žada sutaupyti

    Nuo lapkričio 1 dienos įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko patvirtintos atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės. Jose pirmą kartą atskirai numatyti sprendiniai mažo eismo intensyvumo keliams, kad savivaldybės galėtų dangas parinkti pagal realias sąlygas, o ne pagal dideliems srautams taikomus standartus.

    Ministerijos teigimu, iki šiol tokio tipo keliams dažnai pritrūkdavo aiškių standartizuotų projektavimo variantų. Dėl to dalyje projektų tekdavo rinktis sudėtingesnį individualų projektavimą arba sprendinius, pritaikytus didesnėms apkrovoms, nei iš tiesų patiria vietinės reikšmės keliai.

    „Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Naujojoje redakcijoje apibrėžtos konkrečios dangų konstrukcijos ir jų taikymo sąlygos, įskaitant sprendinius su minkštuoju asfaltu bei dvisluoksniu paviršiaus apdaru. Taip pat išplėstas standartizuotų asfalto, betono ir žvyro dangų bei pagrindų konstrukcijų pasirinkimas, kad projektuotojai galėtų tiksliau pritaikyti sprendimus skirtingoms situacijoms.

    Praktinis pokytis savivaldybėms ir projektuotojams yra tas, kad tais atvejais, kai tiks standartizuoti sprendiniai, nebereikės kiekvieną kartą dangų konstrukcijų projektuoti individualiai. Ministerija akcentuoja, jog tai turėtų mažinti projektavimo apimtis, sutrumpinti pasirengimą darbams ir sumažinti kelių įrengimo ar atnaujinimo kaštus.

    Atnaujintos taisyklės numato, kad sprendiniai taikomi mažo eismo intensyvumo keliams, kai projektinis važiavimo greitis neviršija 70 kilometrų per valandą. Taip pat nustatytos eismo ribos: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turi būti ne didesnis kaip 250 transporto priemonių per parą, o sunkiojo transporto intensyvumas negali viršyti 25 transporto priemonių per parą.

    Kaip pabrėžiama, parenkant dangos tipą ir toliau turės būti vertinamos eismo apkrovos, grunto savybės ir konkrečios vietos sąlygos, nes nuo jų priklauso kelio ilgaamžiškumas ir priežiūros poreikis. Jei standartizuoti sprendiniai netiks, išliks galimybė taikyti individualų projektavimą, tačiau laikantis kelių kokybės ir saugumo reikalavimų.

    Susisiekimo sektoriaus ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad vietinės reikšmės keliams ypač svarbus balansas tarp kainos ir eksploatacinių savybių. Dėl klimato ciklų, įmirkio bei šalčio poveikio net ir mažo intensyvumo keliuose prastai parinkta konstrukcija gali greitai pradėti irti, todėl aiškesni standartai turėtų padėti priimti nuoseklesnius sprendimus visoje šalyje.

  • Prekyba privačiuose turgavietėse be turgavietės mokesčio? Smulkusis verslas siūlo keisti tvarką

    Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai Lenkijoje kelia klausimą, ar teisinga vienodai taikyti turgavietės mokestį tiek prekiaujantiems savivaldybių, tiek privačiose turgavietėse. Verslas pabrėžia, kad privačiose aikštelėse prekybininkai papildomai apmoka infrastruktūrą, kurią išlaiko pats valdytojas.

    Į finansų ir ekonomikos ministrą kreipėsi Smulkiųjų ir vidutinių įmonių ombudsmenė Agnieszka Majewska. Ji atkreipė dėmesį, kad dabartinės taisyklės nepakankamai aiškiai atskiria viešą ir privatų prekybos vietų pobūdį, nors veiklos sąnaudos skiriasi.

    „Prekiautojai privačiose turgavietėse apmoka infrastruktūrą, kurią finansuoja ir prižiūri savininkas, tačiau vis tiek gali būti įpareigoti mokėti turgavietės mokestį tomis pačiomis sąlygomis kaip ir viešose turgavietėse“, – sakė Agnieszka Majewska.

    Siūloma išimtis privačioms turgavietėms

    Vienas iš siūlomų sprendimų būtų numatyti aiškią išimtį ir prekybą privačiose turgavietėse atleisti nuo turgavietės mokesčio. Tokiu atveju būtų argumentuojama, kad infrastruktūros kaštai jau įskaičiuojami į nuomos ar kitas rinkos valdytojo taikomas įmokas.

    Verslo logika paprasta: jei savivaldybė neinvestuoja į konkrečios privačios vietos priežiūrą ir eksploatavimą, mokestis, taikomas kaip už viešą infrastruktūrą, praranda proporcingumo pagrindą. Tai, anot siūlymo autorių, galėtų paskatinti skaidresnę ir labiau prognozuojamą smulkiojo verslo aplinką.

    Alternatyva: leisti savivaldybėms diferencijuoti

    Kitas kelias būtų ne visiškas atleidimas, o platesnės savivaldybių teisės diferencijuoti maksimalius turgavietės mokesčio tarifus. Siūloma sudaryti galimybę tarifus sieti su turgavietės pobūdžiu, jos išlaikymo modeliu ir realiomis savivaldybės patiriamomis sąnaudomis.

    „Viešųjų rinkliavų sistema turėtų atspindėti realias verslo sąlygas ir proporcingumo principą, todėl verta įvertinti, ar dabartinė tvarka pakankamai atsižvelgia į privačių turgaviečių specifiką“, – pabrėžė Agnieszka Majewska.

    Ši tema jau buvo aptariama ir parlamento Dereguliavimo komisijoje, tad neatmetama, kad artimiausiu metu diskusijos persikels į konkretesnius teisėkūros siūlymus. Prekybininkams tai svarbu ne tik dėl tiesioginių kaštų, bet ir dėl konkurencinių sąlygų tarp skirtingų turgaviečių modelių.

  • Padangos prie konteinerio gali kainuoti brangiai: kodėl tai ne stambiagabaritės atliekos?

    Padangos prie konteinerio gali kainuoti brangiai: kodėl tai ne stambiagabaritės atliekos?

    Išmetus senas automobilio padangas prie konteinerio ar į bendrą šiukšlių talpą galima sulaukti baudos. Nors iš pirmo žvilgsnio padangos atrodo kaip dideli daiktai, teisės aktuose jos nepriskiriamos stambiagabaritėms atliekoms ir turi atskirą atliekų kodą.

    Stambiagabaritėmis paprastai laikomos komunalinės atliekos, kurios dėl dydžio netelpa į konteinerį, pavyzdžiui, seni baldai, durys ar langų rėmai. Tačiau naudotos padangos priskiriamos atskirai kategorijai, todėl jų negalima palikti prie buitinių atliekų aikštelių kaip įprastų didelių gabaritų daiktų.

    Kas pavojinga senose padangose?

    Pagrindinė priežastis, kodėl padangoms taikomi griežtesni reikalavimai, yra jų sudėtis. Padangose esantys polimerai ir kitos medžiagos irimo metu gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis, o netinkamai deginant didėja rizika į orą išleisti pavojingų junginių.

    Dėl to padangos neturėtų patekti į mišrių atliekų srautą ar atsidurti nelegaliose sąvartynuose. Atliekų tvarkymo praktikoje jos nukreipiamos į perdirbimą arba energetinį panaudojimą tik kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kur saugiai priduoti padangas?

    Patogiausias būdas atsikratyti senų padangų dažniausiai yra jų keitimas servise, kai tvarkytojas kartu priima ir seną komplektą. Dalis padangų montavimo vietų ar vulkanizacijos dirbtuvių taip pat priima naudotas padangas atskirai, tačiau sąlygos gali skirtis.

    Kita įprasta galimybė yra atliekas pristatyti į didelių ir specifinių atliekų surinkimo aikšteles, pavyzdžiui, į PSZOK tipo punktus, kuriuose priimamos įvairios atliekos iš gyventojų. Praktikoje gali būti prašoma patvirtinti gyvenamąją vietą savivaldybėje, taip pat gali galioti kiekio ribojimai vienam gyventojui.

    Dar viena alternatyva yra savivaldybių organizuojamos periodinės surinkimo akcijos, kai tam tikromis dienomis surenkamos specifinės atliekos. Vis dėlto gyventojams svarbu iš anksto pasitikrinti savo savivaldybės taisykles, nes vienur padangos priimamos kartu su kitomis atliekomis pagal išankstinę registraciją, kitur tokia tvarka netaikoma.

    Kokia atsakomybė gresia?

    Už netinkamą padangų atsikratymą, kai jos išmetamos į konteinerį, paliekamos prie atliekų aikštelės ar išvežamos į mišką, gali grėsti administracinė atsakomybė. Praktikoje tai reiškia baudą, kuri gali siekti apie 110 eurų ar daugiau, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių.

    Aplinkosaugininkai nuolat pabrėžia, kad didžiausia klaida yra padangas laikyti stambiagabaritėmis atliekomis ir manyti, jog jos bus paimtos automatiškai. Saugiausia išeitis yra rinktis oficialius surinkimo kanalus ir iš anksto pasitikrinti, kokia tvarka galioja konkrečioje savivaldybėje.

  • Savivaldybėms – šeimai palankių sprendimų planas: ką siūlo projektas Šeima 2050?

    Lietuvos savivaldybėms pristatomas praktinių rekomendacijų planas, skirtas stiprinti šeimos politiką ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų jaunoms šeimoms kurti gyvenimą savo mieste ar rajone. Iniciatyva įgyvendinama projekte „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“, kviečiant įsitraukti ir nevyriausybines organizacijas.

    Plano rengėjai pabrėžia, kad savivaldybių vaidmuo sprendžiant demografinius iššūkius yra itin reikšmingas: būtent vietos lygmeniu žmonės kasdien susiduria su darželių prieinamumu, būsto įperkamumu, paslaugų kokybe ir darbo bei šeimos derinimo galimybėmis. Lietuvoje šios temos ypač jautrios dėl gyventojų senėjimo, migracijos ir dalyje regionų mažėjančio gimstamumo.

    Ne vienas modelis visiems

    Plane „Šeimai draugiška savivaldybė“ nesiūlomas vienas universalus receptas, nes skirtingose vietovėse situacija nevienoda. Vienur pagrindinė problema yra gyventojų mažėjimas ir jaunų žmonių išvykimas, kitur, ypač didmiesčių priemiesčiuose, infrastruktūra ir paslaugos nespėja augti kartu su naujakurių šeimų poreikiais.

    Dėl to dokumente pateikiamas priemonių rinkinys, kurį savivaldybės gali taikyti pagal savo realias galimybes: nuo paslaugų tinklo planavimo iki tikslinių lengvatų ar papildomos pagalbos šeimoms. Akcentuojama ir tai, kad šeimos politika neturėtų apsiriboti pavienėmis iniciatyvomis, o tapti nuoseklia strategine kryptimi su aiškiais tikslais ir vertinimo rodikliais.

    Pagalba nuo būsto iki pirmųjų 1 000 dienų

    Tarp siūlomų sprendimų minimos priemonės, kurios, ekspertų vertinimu, daro didžiausią praktinį poveikį šeimų kasdienybei. Tai pagalba jaunoms šeimoms įsikurti, peržiūrėtos savivaldybių lengvatos, taip pat paslaugų paketas pirmaisiais vaiko gyvenimo etapais, kai šeimos dažniausiai susiduria su didžiausiu emociniu ir finansiniu krūviu.

    Daug dėmesio skiriama ir darbo bei šeimos derinimui vietos lygmeniu: savivaldybės gali skatinti šeimai palankias darbovietes, plėsti vaikų priežiūros paslaugas, stiprinti ankstyvosios pagalbos ir prevencijos sistemas. Taip pat raginama šeimos politiką įtraukti į savivaldybių strateginius planus, numatant finansavimą ir aiškų atsakomybių pasidalijimą.

    „Norime, kad šis planas taptų praktiškai naudojamu idėjų banku, iš kurio kiekviena savivaldybė galėtų pasirinkti tai, kas jai aktualiausia ir vertingiausia. Mūsų siekis, kad šeimos politika taptų vienu iš savivaldybių strateginių prioritetų“, – sakė projekto vadovas Simonas Streikus.

    Diskusijos regionuose ir gyventojų įtraukimas

    Plano pristatymai jau vyko Kauno mieste ir Kauno rajone, o vėliau surengtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimas Šiaulių regione, kuriame dalyvavo kelių savivaldybių šeimų tarybų, komisijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Susitikimuose aptariama, kaip siūlomas priemones pritaikyti praktikoje ir kokių korekcijų reikėtų, kad jos veiktų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji susitikimai parodė, kad savivaldybės supranta demografinių pokyčių rizikas ir ieško sprendimų. Situaciją vertiname realistiškai, tačiau tai neatleidžia mūsų nuo pareigos daryti viską, kas nuo mūsų priklauso“, – teigė S. Streikus.

    Artimiausiu metu numatyti tarpinstituciniai susitikimai Kauno, Marijampolės, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose, taip pat viešos diskusijos, kuriose savo pasiūlymus galės pateikti gyventojai. Projekto rengėjai tikisi, kad planas taps įrankiu, padedančiu savivaldybėms kurti ilgalaikę, duomenimis ir šeimų poreikiais grįstą politiką.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o finansavimą skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Plane taip pat remiamasi Lietuvos demografinių tendencijų vertinimais, užsienio šalių praktikomis ir šeimų poreikių tyrimo įžvalgomis.

  • Savivaldybėms atiduoda valstybinę žemę: nuo 2027 metų keisis aukcionai, nuoma ir leidimai

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybės perims valstybinės žemės administravimą kaimo teritorijose ir taps atsakingos už ją visoje savo teritorijoje. Artėjant pokyčiams Aplinkos ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) rengia susitikimus su merais, administracijų vadovais ir žemės valdymo specialistais.

    Susitikimuose aptariama, kaip vyksta funkcijų perdavimas, kokių sprendimų dar trūksta ir kaip gyventojams bei verslui bus užtikrintas aiškus aptarnavimas, kai keisis atsakinga institucija. Taip pat derinami praktiniai klausimai dėl dokumentų, procesų ir darbuotojų perkėlimo.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Didžiausias pokytis tas, kad savivaldybės administruos ne tik miestų ir miestelių, bet ir kaimo teritorijose esančią valstybinę žemę. Tai reiškia, kad daugiau sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, panaudos ar leidimų statyboms bus priimama vietoje, savivaldybėse.

    Kartu savivaldybėms pereis ir dalis su žemės reforma susijusių užduočių: jos organizuos žemėtvarkos projektų rengimą, prižiūrės valstybinės žemės naudojimą pagal savo kompetenciją ir atliks su administravimu susijusius veiksmus. NŽT ir toliau liks atsakinga už valstybinės žemės pardavimo aukcionus ir dalį kitų valstybės funkcijų.

    Aukcionai ir projektai nesustos

    Siekiant, kad žemėtvarkos darbai nesustotų, numatyta pereinamoji tvarka. NŽT iki 2026 metų pabaigos užsakys žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugas ir užbaigs darbus pagal iki metų pabaigos pateiktus užsakymus.

    Savivaldybės raginamos jau iš anksto pradėti viešųjų pirkimų procedūras, kad nuo 2027 metų pradžios galėtų sklandžiai užsakyti projektavimo paslaugas. Atskiras pokytis laukia ir aukcionų: valstybinės žemės nuomos aukcionus organizuos savivaldybės, o pardavimo aukcionai liks NŽT atsakomybėje.

    „Didžioji dalis pasirengimo perduoti funkcijas savivaldybėms darbų jau atlikta, o likusius užbaigsime iki metų pabaigos. Mums svarbu, kad gyventojams ir verslui būtų aišku, kur kreiptis, o pradėti darbai būtų tęsiami“, – sakė laikinai NŽT vadovo pareigas einantis Dovydas Petraška.

    Dokumentai, priežiūra ir žmonės

    Viena jautriausių vietų yra archyviniai dokumentai, nes sprendimams dažnai reikia ankstesnių bylų ir schemų. NŽT nurodo savo archyve sauganti apie 2 mln. bylų iš 50 Lietuvos miestų ir diegianti popierinių bylų paieškos sistemą, kuri turėtų pagreitinti dokumentų suradimą ir pateikimą.

    Savivaldybėms sudaryta galimybė archyvinių dokumentų kopijų prašyti internetu paprastesne tvarka. NŽT duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį gauta daugiau kaip 1 000 savivaldybių prašymų, iš jų 732 pateikti internetu, o dokumentai vidutiniškai pateikiami per 3–4 darbo dienas, nors terminas yra 20 darbo dienų.

    Po perdavimo NŽT išlaikys priežiūros vaidmenį: vertins valstybinės žemės sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir konsultuos savivaldybes. Tarnybos teigimu, 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesiais ji įvertino 1 305 savivaldybių pateiktus sandorių projektus, o vidutinė išvadų pateikimo trukmė siekė septynias darbo dienas.

    Kad savivaldybės galėtų atlikti naujas užduotis, joms numatyta perduoti apie 166 NŽT etatus. Taip pat derinamas turto perdavimas: dalis savivaldybių yra išreiškusios poreikį perimti darbo priemones, tokias kaip kompiuteriai, telefonai ar biuro įranga.

    Pirmasis reformos etapas įvyko 2024 metais, kai savivaldybėms perduota administruoti daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose. Antruoju etapu nuo 2027 metų pradžios savivaldybės perims daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose.

  • Valstybinės žemės nuoma apsiverčia: kas keičiasi be aukciono ir ką privalės įsirašyti sutartyje

    Nuo spalio 9 dienos įsigaliojo atnaujintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad pakeitimai svarbūs tiek jau turintiems nuomos sutartis, tiek planuojantiems valstybinę žemę nuomotis be aukciono.

    Pakeitimai parengti derinant tvarką su Žemės įstatymo nuostatomis, kurios įsigalioja 2026 metų gegužės 1 dieną. Tikslas – aiškiau apibrėžti dokumentų sąrašus, sutarties keitimo pagrindus ir nuomos mokesčio perskaičiavimą, kad mažėtų interpretacijų ir ginčų.

    Kas aktualu apleistiems statiniams

    Vienas esminių pokyčių susijęs su atvejais, kai valstybinė žemė be aukciono nuomojama apleistiems ar sunykusiems statiniams eksploatuoti. Nuo šiol tiksliau įvardijama, kokius dokumentus reikia pateikti, o reikalavimai priklauso nuo statinio būklės ir priežasčių, kodėl jis šiuo metu negali būti naudojamas.

    Apleistų statinių atveju pabrėžiama, kad tvarka taikoma tada, kai paskirčiai atkurti pakanka paprastojo ar kapitalinio remonto arba rekonstravimo neplečiant faktinių išorės matmenų. Atskirai aptariami iki 2010 metų sausio 1 dienos pradėti statyti statiniai, kai statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, tačiau būtina neviršyti projekte numatytų parametrų.

    Patikslinta ir sunykusių statinių vertinimo logika, kai žala atsirado ne dėl savininko valios, pavyzdžiui, po gaisro ar ekstremaliojo įvykio. Tokiais atvejais svarbu, kad liekanos būtų įregistruotos Kultūros vertybių registre ir Nekilnojamojo turto registre, o už paveldą atsakinga institucija būtų įvertinusi atstatymo galimybes pagal planavimo ir paveldosaugos reikalavimus.

    Sutartys, statybos ir mokesčiai

    Kita pokyčių dalis susijusi su jau sudarytomis nuomos sutartimis: patikslinta nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarka ir išplėsti atvejai, kada sutartį galima keisti, jei nuomos faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vertinant prašymą keisti sutartį, nuo šiol tiesiogiai taikomi atnaujintose taisyklėse įtvirtinti pagrindai ir sąlygos.

    Daugiau aiškumo įvedama ir nuomininkams, kurie ketina statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus. Vien deklaruojamo ketinimo nepakanka: galimybė statyti ar rekonstruoti turi būti numatyta pačioje valstybinės žemės nuomos sutartyje, o planuojant darbus svarbu iš anksto pasitikrinti, ar sutarties sąlygos tai leidžia.

    Atnaujintos taisyklės taip pat tiksliau nusako, kokius dokumentus ir kada nuomininkas turi pateikti savivaldybės administracijai, kad galėtų pasinaudoti sutartyje įrašyta teise vykdyti statybas ar rekonstrukciją. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant projektavimą ar rangos darbus verta įsivertinti ne tik investicijų planą, bet ir nuomos sutarties turinį.

    Mažiau perteklinių pažymų

    Taisyklėse aiškiau įtvirtinta nuostata, kada žmogus ar įmonė turi pateikti nuosavybės teisę į sklype esančius statinius ar įrenginius patvirtinančius dokumentus. Jei institucija šiuos duomenis gali gauti pati teisės aktų nustatyta tvarka, papildomai jų teikti nereikės.

    Dar vienas patikslinimas susijęs su statinių kadastro duomenimis, kai registruose ar dokumentuose nėra aišku, ar statinys yra pagrindinis daiktas, ar priklausinys. Tokiu atveju asmuo turės parengti arba atnaujinti kadastro duomenų bylą ir ją pateikti kartu su prašymu nuomoti valstybinę žemę.

    NŽT akcentuoja, kad pokyčių esmė – daugiau aiškumo tais atvejais, kurie praktikoje kelia daugiausia klausimų: nuoma be aukciono, apleistų ar sunykusių statinių situacijos, sutarties keitimas bei statybų planavimas. Nuomininkams rekomenduojama prieš teikiant prašymus peržiūrėti sutarties sąlygas ir įvertinti, ar turimi dokumentai atitinka atnaujintus reikalavimus.

  • Visagino NVO sukvietė skubiam susitikimui: ko tikėtis spalio 29 dieną ir kodėl tai svarbu

    Visagino NVO sukvietė skubiam susitikimui: ko tikėtis spalio 29 dieną ir kodėl tai svarbu

    Visagino savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba kviečia miesto NVO atstovus į susitikimą, kuris vyks 2026 metų spalio 29 dieną Visagino savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje Parko gatvėje. Susitikimas skirtas aptarti NVO veiklos situaciją ir ieškoti sprendimų, kaip stiprinti bendradarbiavimą savivaldybėje.

    Dalyvių registracija numatyta nuo 17.45 valandos, o susitikimo trukmė planuojama iki 19.00 valandos. Organizatoriai ragina atvykti laiku, kadangi darbotvarkėje numatytas ir pačių organizacijų prisistatymas, kuriam skiriamas ribotas laikas.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Susitikimas prasidės dalyvių prisistatymu, kiekvienai organizacijai skiriant iki 2 minučių. Vėliau planuojamas Visagino savivaldybės NVO tarybos veiklos pristatymas, kad organizacijos aiškiai matytų, kokios iniciatyvos jau įgyvendintos ir kokie artimiausi prioritetai keliami.

    Didžiausia susitikimo dalis bus skirta diskusijai apie Visagino NVO iššūkius, lūkesčius ir bendradarbiavimo perspektyvas. Tokie susitikimai dažniausiai padeda sutarti dėl bendrų veiksmų, geriau išsigryninti finansavimo ir patalpų poreikius, taip pat aptarti savanorystės pritraukimo bei informacijos sklaidos problemas.

    Kam skirtas kvietimas?

    Kviečiami dalyvauti Visagino savivaldybėje registruotų ir arba veiklą vykdančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, nuo vienos organizacijos laukiama 1–2 žmonių. Praktikoje tai leidžia užtikrinti, kad diskusijoje dalyvaus tiek organizacijos vadovai, tiek projektų ar bendruomeninės veiklos koordinatoriai.

    Pastaraisiais metais NVO visoje Lietuvoje vis dažniau įtraukiamos į viešųjų paslaugų papildymą ir bendruomeninių iniciatyvų įgyvendinimą, todėl vietos lygmens koordinavimas tampa vis svarbesnis. Aiškesnis dialogas su savivalda paprastai padeda greičiau derinti bendrus projektus, mažinti administracinę naštą ir didinti pasitikėjimą tarp skirtingų sektorių.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 601 45250 arba elektroniniu paštu laimonas.abarius@visaginas.lt.

  • Visų Šventųjų dilema: ar kapinėse su šunimi galima, ir kada už tai gresia bauda?

    Lietuvos teisėje nėra vieno visiems kapinių lankytojams vienodai galiojančio draudimo ateiti į kapines su šunimi. Tačiau praktikoje viską dažniausiai lemia konkrečių kapinių vidaus taisyklės, kurias nustato kapinių prižiūrėtojas ar savivaldybė.

    Dalis kapinių taisyklių numato, kad su augintiniais į teritoriją eiti negalima, o prie įėjimo tai pažymima informacinėse lentose. Toks ribojimas paprastai aiškinamas pagarba mirusiesiems, tvarkos palaikymu ir higienos reikalavimais, ypač per didžiausias lankymo dienas.

    Kas sprendžia dėl taisyklių?

    Už savivaldybių valdomas kapines atsako savivaldybės arba jų paskirti prižiūrėtojai, todėl taisyklės skirtinguose miestuose ir seniūnijose gali skirtis. Konfesinių kapinių tvarką dažniausiai nustato religinė bendruomenė ar kapinių administratorius, todėl verta pasitikrinti konkrečios vietos reglamentą.

    Vien tai, kad įėjote su šunimi, ne visada reiškia, kad automatiškai padarėte pažeidimą. Vis dėlto, jei kapinių prižiūrėtojas paprašo išeiti, o žmogus atsisako vykdyti teisėtą reikalavimą, situacija gali baigtis policijos ar viešosios tvarkos pareigūnų įsikišimu.

    Kada realiai gali grėsti atsakomybė?

    Atsakomybė dažniausiai kyla ne dėl paties fakto, kad šuo yra šalia, o dėl elgesio ir saugumo. Gyvūno šeimininkas privalo užtikrinti, kad augintinis nekeltų grėsmės žmonėms, nebūtų palaidas ir netrikdytų viešosios rimties.

    Jei šuo elgiasi agresyviai, gąsdina kitus, puola ar sukelia incidentą, tai gali būti vertinama kaip viešosios tvarkos ar saugumo reikalavimų pažeidimas. Taip pat rizika didėja, jei šuo vedamas be pavadėlio ten, kur to daryti negalima, arba jei šeimininkas nesutvarko po gyvūno.

    Praktinis patarimas prieš Visų Šventųjų dieną

    Prieš vykstant į kapines, ypač lapkričio pradžioje, verta paieškoti kapinių taisyklių prie įėjimo arba kapinių administratoriaus skelbiamose nuostatose. Jei taisyklės neaiškios, saugiausia rinktis kitą pasivaikščiojimo maršrutą ir į kapines atvykti be augintinio.

    Visų Šventųjų laikotarpiu kapinėse paprastai būna itin daug žmonių, daugiau triukšmo ir įtampos, todėl daugeliui šunų tai sukelia stresą. Spūstyse didėja rizika, kad gyvūnas bus netyčia užmintas, išsigąs, bandys sprukti, o taip pat gali nukentėti nuo karšto vaško ar užkliuvus numestų žvakių.

    „Net jei vietos taisyklės aiškiai nedraudžia, per didžiausią žmonių srautą kapinėse su šunimi geriau nerizikuoti ir gerbti kitų ramybę“, – pabrėžia gyvūnų elgsenos specialistai.

    Jeigu vis dėlto būtina ateiti su šunimi, svarbiausia užtikrinti maksimalų saugumą ir kontrolę: laikyti pririštą, vengti piko valandų ir būti pasirengus nedelsiant palikti teritoriją, jei to paprašo kapinių prižiūrėtojas.

  • Vienas apsilankymas apgauna: būsto trūkumai išlenda tik vakare – ką būtina patikrinti

    Vienas apsilankymas apgauna: būsto trūkumai išlenda tik vakare – ką būtina patikrinti

    Kodėl verta atvykti po 18 valandos?

    Dieną daugiabutis gali atrodyti stebėtinai ramus, nes dalis gyventojų būna darbe ar mokykloje, o lifto ir laiptinės judesys mažesnis. Tačiau vakare, kai kaimynai grįžta namo, išryškėja reali kasdienė garso aplinka ir tai, ko per pietus dažnai nesigirdi.

    Po 18 valandos dažniau pasigirsta žingsniai virš galvos, pokalbiai laiptinėje, televizoriaus garsas už sienos, vandentiekio bei kanalizacijos šniokštimas. Žemesniuose aukštuose papildomai prisideda domofonas, lauko durų trinksėjimas ir garažo vartų judėjimas.

    Triukšmo šaltiniai, kuriuos lengva pražiopsoti

    Jei pirmajame aukšte veikia parduotuvė ar maitinimo įstaiga, vakare gali įsijungti ventiliatoriai, šaldymo agregatai ir kondicionieriai. Tokie garsai būna monotoniški, bet ilgainiui vargina labiau nei trumpi, staigūs triukšmai.

    Dalis nepatogumų per apžiūrą lieka nepastebėti, ypač jei nuolat kalbatės su pardavėju ar brokeriu. Vertėtų kelioms minutėms visiškai nutilti, išjungti foninį garsą ir tiesiog pasiklausyti kiekviename kambaryje, pirmiausia su uždarytu, vėliau su pravertu ir galiausiai su atidarytu langu.

    Kaip įvertinti triukšmą ir šviesą

    Praktikoje padeda ir paprastas garsumo palyginimas skirtinguose būstuose panašiu paros metu, tačiau tai nėra profesionalus akustinis matavimas. Jei kyla rimtų abejonių dėl lifto, siurblių, katilinės ar vėdinimo įrangos skleidžiamo garso, tiksliausią atsakymą suteikia specializuoti matavimai ir specialistų išvada.

    Dar prieš apžiūrą verta pasitikrinti miesto strateginius triukšmo žemėlapius, kurie parodo ilgalaikį eismo, geležinkelių, oro transporto ar pramonės poveikį. Tokie žemėlapiai neatskleis triukšmingo kaimyno ar girgždančio lifto, bet gali įspėti apie judrią gatvę, aplinkkelį ar intensyvius bėgius netoliese.

    Ne mažiau svarbi ir natūrali šviesa, kuri dienos viduryje dažnai atrodo palankiausia. Pavyzdžiui, rytinė pusė labiau apšviečia miegamąjį rytais, o vakarinė vasarą gali smarkiai įkaitinti svetainę dienos pabaigoje.

    Įvertinkite ir aplinką: tankios medžių lajos nuo pavasario iki rudens užstoja saulę, o žiemą, nukritus lapams, situacija gali pasikeisti. Jei būstą apžiūrite vasarą, paprašykite nuotraukų ar vaizdo medžiagos iš žiemos sezono ir iš vėlyvo vakaro, kad matytumėte realų apšvietimą.

    Vakare paaiškėja ir privatumas

    Vakarinė apžiūra parodo ne tik triukšmą, bet ir šviesos taršą: ar gatvės žibintas šviečia tiesiai į miegamąjį, ar mirksi reklaminė iškaba, ar automobilių žibintai slenka per sienas. Pirmame aukšte problemą gali kelti ir nuolat apšviesta laiptinė, parkingas ar įvažiavimas į garažą.

    Pažvelkite ir į vaizdą sutemus, nes tada aiškiau matosi atstumai iki priešais esančių langų. Jei iš savo sofos aiškiai matote kaimynų vidų, didelė tikimybė, kad jie taip pat matys jūsų kasdienybę.

    Kada geriau apžiūrėti rajoną?

    Vienos dienos nepakanka: savaitgalį kiemai prisipildo svečių, suintensyvėja judėjimas, užsipildo stovėjimo vietos, o žaidimų aikštelės ir sporto erdvės tampa triukšmingesnės. Tuo pat metu vietovės prie biurų ar mokyklų savaitgalį kaip tik nutyla, todėl vaizdas gali būti klaidinantis.

    Patikimiausią įspūdį suteikia bent du apsilankymai skirtingomis dienomis ir skirtingu laiku. Atvykite anksčiau, apeikite kvartalą be palydos ir pasižiūrėkite, kur yra šiukšlių aikštelė, prekių pristatymo vietos, vėdinimo išmetimai ar įvažiavimas į garažą.

    Parkavimo situaciją geriausiai išduoda detalės: automobiliai ant vejos, ratų žymės, stulpeliai ar kiti ribojimai dažnai rodo ilgalaikę vietų stoką. Jei būstui priklauso konkreti vieta, verta pasitikrinti jos numerį, matmenis ir tai, kaip ši teisė aprašyta dokumentuose.

    Galiausiai pasidomėkite ir ateities planais aplink namą, nes šiandien tuščias sklypas rytoj gali virsti nauju daugiabučiu ar komerciniu objektu. Tokius dalykus galima tikrinti vietos planavimo dokumentuose ir savivaldybės pateikiamuose žemėlapiuose, o kilus klausimams informaciją patikslinti savivaldybėje.

  • McLaren įvažiavo į duobę Lenkijos savivaldybėje: sąskaita beveik ketvirtis milijono eurų

    McLaren įvažiavo į duobę Lenkijos savivaldybėje: sąskaita beveik ketvirtis milijono eurų

    Lenkijoje viena savivaldybė skaudžiai pajuto, ką reiškia atsakomybė už kelių būklę, kai per jos teritoriją važiavęs „McLaren 570 GT“ įvažiavo į duobę. Iš pirmo žvilgsnio įprastas incidentas baigėsi išmoka, kuri priartėjo prie ketvirčio milijono eurų, o dalį sumos savivaldybei teko dengti iš savo biudžeto.

    Tokiais atvejais vairuotojai paprastai kreipiasi į konkretaus kelio ruožo valdytoją, nes už infrastruktūros priežiūrą atsako savivaldybės ar kitos institucijos. Jei nustatoma, kad pažeidimas atsirado dėl neprižiūrėtos dangos, reikalaujama atlyginti žalą, o praktikoje tai dažnai vyksta per savivaldybės civilinės atsakomybės draudimą.

    Ši istorija išsiskyrė tuo, kad buvo apgadintas itin brangus supersportinis automobilis, kurio remonto kaštai gali būti neproporcingai dideli net ir po, atrodytų, nedidelio smūgio. Prie bendros sumos prisidėjo ne tik pačios techninės dalys ir darbai, bet ir logistika, pavyzdžiui, transportavimas autovežiu bei pakaitinio automobilio suteikimas tos pačios klasės laikotarpiui, kol transporto priemonė remontuojama.

    Viešai nurodoma, kad bendra išmoka siekė apie 450 000 zlotų, tai yra maždaug 105 000 eurų. Savivaldybės atveju problema kilo dėl to, kad jos pasirinktoje savanoriško civilinės atsakomybės draudimo sutartyje maksimali atsakomybės riba buvo per maža, todėl išnaudojus draudimo sumą likusią dalį teko apmokėti pačiai.

    Skirtingai nei privalomasis automobilių civilinės atsakomybės draudimas, savanoriškose sutartyse draudimo sumą dažniausiai pasirenka pats draudėjas, o mažesnė riba paprastai reiškia mažesnę įmoką. Vis dėlto tokia „sutaupyta“ suma gali atsisukti prieš pačią organizaciją, ypač jei žala patiriama netikėtai brangiam turtui arba prie išlaidų prisideda papildomi kaštai, tokie kaip pakaitinis automobilis ar specializuotas remontas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kelių valdytojams svarbu ne tik draudimo apimtys, bet ir prevencija: operatyvus duobių žymėjimas, greitesnis remontas bei aiškios rizikos valdymo procedūros. Priešingu atveju finansinė našta gali gulti ant vietos biudžeto, o tai reiškia ir gyventojų pinigus, net jei eismo įvykis nebuvo rimtas ir niekas nenukentėjo.