Tag: Savivaldybės

  • Pabėgėlių integracija Lietuvoje stringa: kas trukdo įsidarbinti ir kodėl regionai lieka nuošalyje

    Pabėgėlių integracija Lietuvoje pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių socialinės politikos iššūkių, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę lemia ne tik atvykusių žmonių pastangos, bet ir institucijų bei visuomenės pasirengimas priimti, įtraukti ir užtikrinti paslaugų prieinamumą.

    Priėmimo ir integracijos agentūros Integracijos koordinavimo skyriaus vedėja Monika Žitkė sako, kad per kelerius metus pagalbos sistema tapo labiau patyrusi. Daugiau savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų išmoko greičiau spręsti praktinius klausimus, o informacijos bei priemonių, padedančių naujai atvykusiems orientuotis, atsirado daugiau.

    Kas labiausiai stabdo integraciją?

    Didžiausia kliūtis, kurią dažniausiai įvardija patys pabėgėliai, yra kalbos barjeras. Jis tiesiogiai veikia galimybes įsidarbinti, naudotis sveikatos apsauga, švietimo paslaugomis ir sklandžiai tvarkyti kasdienius reikalus, ypač mažesnėse savivaldybėse.

    Kita jautri sritis – būstas ir jo įperkamumas. Net ir turint darbą, ilgalaikės nuomos paieškos dažnai užsitęsia, o tai trukdo stabiliai planuoti gyvenimą, vaikų ugdymą ir integraciją į bendruomenę.

    Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovė ryšiams su Lietuvos Respublikos Vyriausybe Renata Kuleš atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių integraciją lėtina kvalifikacijos pripažinimo procedūros. Kai ankstesnė profesinė patirtis neatsispindi darbo rinkoje, didėja rizika įstrigti žemesnės kvalifikacijos darbuose, o motyvacija ilgainiui silpnėja.

    „Integracija nėra vienpusis procesas – jos sėkmei svarbios ne tik paties žmogaus pastangos, bet ir priimančios visuomenės atvirumas, įsitraukimas bei pasirengimas priimti“, – sakė Monika Žitkė.

    Darbas ir kalba – pagrindiniai prioritetai

    Integracijos praktika rodo, kad darbingo amžiaus žmonėms svarbiausi poreikiai dažniausiai išlieka darbas ir kalbos mokymasis. Stabilus įsidarbinimas paprastai tampa lūžio tašku, nes kartu atveria kelią finansiniam savarankiškumui, socialiniams ryšiams ir greitesniam kalbos progresui.

    Vyresnio amžiaus žmonėms prioritetai dažniau susiję su būstu ir sveikatos priežiūra. Nors paslaugų prieinamumas palaipsniui gerėja, praktikoje kliūtimi vis dar tampa eilės, geografinis atstumas iki paslaugų ir kainos, ypač kai reikia tęstinio gydymo ar specialisto konsultacijų.

    Kodėl regionai lieka nuošalyje?

    Nors dalis savivaldybių aktyviai įsitraukia, ekspertai pastebi netolygų institucijų bendradarbiavimą ir skirtingą pasirengimą. Dėl to integracijos kelias skiriasi priklausomai nuo vietos: vienur procesai juda greičiau, kitur žmogui tenka ilgiau laukti sprendimų arba pačiam ieškoti informacijos.

    Kita tendencija – dauguma atvykusių žmonių koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, kur paprasčiau rasti darbą, būstą ir paslaugas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tolygesnis paskirstymas ir didesnis regionų įsitraukimas galėtų padėti ir pabėgėliams, ir pačioms savivaldybėms, kurios susiduria su darbo jėgos trūkumu.

    Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis atkreipia dėmesį, kad migracijos tema viešojoje erdvėje neretai kelią aistras, nors darbo rinkos realybė išlieka griežta. Jo teigimu, Lietuvai kasmet trūksta tūkstančių darbuotojų, todėl ilgalaikėje perspektyvoje svarbu rasti balansą tarp saugumo, socialinės sanglaudos ir ekonominių poreikių.

    „Jeigu nuspręstume nebeįsileisti migrantų, reikėtų pensinį amžių kelti dešimčia metų, o tai yra netoleruotina“, – sakė Laurynas Šedvydis.

    Anot integracijos srityje dirbančių institucijų, tvariausi rezultatai pasiekiami tada, kai veikia keli elementai vienu metu: prieinami kalbos kursai, aiški socialinių paslaugų sistema, greitesnis kvalifikacijos pripažinimas, realios būsto alternatyvos ir nuosekli savivaldybių praktika. Tokiu atveju integracija tampa ne epizodine pagalba, o ilgalaikiu procesu, naudingiu tiek atvykusiems žmonėms, tiek priimančiai visuomenei.

  • Mažiau biurokratijos dėl valstybinės žemės: ką Vyriausybė pakeitė aukcionuose ir nuomoje

    Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios keičia valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką. Sprendimu siekiama supaprastinti procedūras, paspartinti procesus ir aiškiau paskirstyti atsakomybes tarp institucijų bei savivaldybių.

    Kaip nurodoma, pakeitimai parengti derinant tvarkas su Seimo patvirtintais Vietos savivaldos, Žemės bei Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymų pakeitimais. Tai reiškia, kad atnaujintos taisyklės turi veikti kaip viena sistema, kad būtų mažiau interpretacijų ir ginčų.

    „Valstybinės žemės valdymas turi būti aiškus, skaidrus ir paprastas, o tuo pačiu ir patogus tiek žmonėms, tiek verslui, tiek institucijoms“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Kas keičiasi aukcionuose

    Nustatyta, kad valstybinės žemės pardavimo aukcionus organizuos Nacionalinė žemės tarnyba. Tuo metu nuomos aukcionus galės organizuoti tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės, priklausomai nuo situacijos ir kompetencijų pasidalijimo.

    Taip pat suvienodinami reikalavimai uždariems ir atviriems aukcionams: pakaks vieno dalyvio, kad aukcionas būtų laikomas įvykusiu ir baigtu. Tikimasi, kad tai sumažins atvejų, kai procedūros stringa vien dėl formalių priežasčių.

    Nuoma, vertės perskaičiavimas ir sutikimai

    Pagal atnaujintą tvarką nuomotojas kas 3 metus perskaičiuos valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad mokestis labiau atitiktų aktualią sklypo vertę ir mažėtų ilgalaikiai neatitikimai.

    Patikslinta ir sutikimų išdavimo tvarka: savivaldybių merai ir Nacionalinė žemės tarnyba išduos sutikimus dėl žemės nuomos perleidimo ar įkeitimo. Tai turėtų aiškiau apibrėžti, kur kreiptis konkrečiais atvejais ir sutrumpinti derinimų grandinę.

    Papildomos nuostatos dėl sklypų ir statinių

    Atsisakoma prievolės nuomojamuose sklypuose išskirti valstybinės žemės sklypo dalis kiekvienam statiniui tais atvejais, kai taikomos Žemės įstatyme numatytos išimtys. Praktikoje tokie reikalavimai neretai ilgindavo dokumentų rengimą ir derinimus.

    Numatyta galimybė Žemės įstatyme nustatytais atvejais be aukciono išnuomoti valstybinę žemę apleistiems statiniams eksploatuoti, kai jų sutvarkymui būtinas remontas ar rekonstravimas. Taip pat detalizuota tvarka, kada ir kaip asmenims gali būti mažinama parduodamos valstybinės žemės kaina.

    Be to, panaikinama prievolė valstybei išpirkti statinius, jei nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Vyriausybė tikisi, kad visuma pakeitimų sumažins administracinę naštą ir sudarys prielaidas efektyviau valdyti valstybinę žemę.

  • Kas nutiko Kupiškyje: NVO tarybų susitikime užvirė planai, kurie gali keisti savivaldą

    Kas nutiko Kupiškyje: NVO tarybų susitikime užvirė planai, kurie gali keisti savivaldą

    Spalio 1 dieną Kupiškyje įvyko Lietuvos savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovų susitikimas, sukvietęs maždaug pusės šalies savivaldybių delegacijas. Tai tapo 2025 metais Zarasuose pradėtos tradicijos tęsiniu, kai skirtingų regionų NVO tarybos susitinka pasidalyti patirtimi ir aptarti aktualijas.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad susitikimo tikslas buvo ne formalus pasitarimas, o praktinis tinklaveikos formatas, padedantis NVO taryboms efektyviau atstovauti bendruomenėms savivaldoje. Pastaraisiais metais savivaldybėse auga poreikis telkti pilietinį dalyvavimą, ypač sprendžiant socialines, švietimo ir vietos paslaugų prieinamumo problemas.

    Nuo pažinties iki darbo sesijų

    Pirmoje dienos dalyje dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes ir lankėsi Adomynės dvare bei Palėvenės dominikonų vienuolyno svirne. Edukacijos ir neformalus bendravimas buvo skirtas ne tik Kupiškio krašto pažinimui, bet ir ryšių stiprinimui tarp skirtingų savivaldybių atstovų.

    Vėliau renginys persikėlė į Kupiškio kultūros centrą, kur vyko oficialioji dalis ir diskusijos. Čia daug dėmesio skirta tam, kaip NVO tarybos gali nuosekliau įsitraukti į sprendimų priėmimą, stiprinti gyventojų įtrauktį ir tapti patikimu socialinių partnerių kanalu savivaldybėse.

    „Šiandien Kupiškyje susitinka Lietuvos rajonų atstovai. Bet iš tiesų čia susitinka skirtingos patirtys, skirtingos idėjos ir žmonės, kuriuos vienija tikėjimas, kad savo krašte galime ne tik gyventi, bet ir jį kurti“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika.

    Kas šiuo metu svarbiausia NVO sektoriui

    Susitikime pristatyti Nacionalinės NVO koalicijos pranešimai, aptartos naujausios NVO sektoriaus aktualijos ir iššūkiai, susiję su pilietiniu dalyvavimu. Diskusijose akcentuota, kad savivaldybių lygmeniu itin svarbu turėti aiškius konsultavimosi mechanizmus, kad NVO įsitraukimas nevirstų vien simboliniu.

    Dalyviams taip pat pristatytas Kauno rajono savivaldybėje taikomas piliečių asamblėjos modelis, kuris pasaulyje vis dažniau naudojamas sudėtingiems klausimams svarstyti, įtraukiant atsitiktinai atrinktus gyventojus. Toks formatas laikomas viena iš priemonių didinti pasitikėjimą sprendimais, ypač kai bendruomenėse kyla skirtingi interesai.

    Renginyje atkreiptas dėmesys ir į 2027 metus, kurie įvardijami kaip Vietos bendruomenių metai. NVO tarybos tikisi, kad tai taps papildomu postūmiu stiprinti bendruomenines iniciatyvas, savanorystę ir gyventojų įsitraukimą į vietos politiką.

    Duona kaip bendrystės simbolis

    Po oficialiosios dalies surengta gastronominė mugė, kurioje savivaldybių atstovai pristatė savo kraštų skonius, tradicijas ir bendruomenines iniciatyvas. Šis formatas pasirinktas ne atsitiktinai, nes neformali aplinka dažnai padeda lengviau užmegzti ryšius ir pradėti bendrus projektus.

    Zarasų rajono savivaldybės atstovai į Kupiškį atsivežė Šlyninkos vandens malūno ruginę duoną, duonos gaminius ir sausainius, taip simboliškai pratęsdami pernai Zarasuose užsimezgusį ryšį. Dovana tapo tiltu tarp dviejų susitikimų ir priminė, kad bendradarbiavimas dažnai prasideda nuo paprastų, bet prasmingų gestų.

    „Pernai viešėdami Zarasuose lankėtės Šlyninkos vandens malūne ir susipažinote su mūsų krašto tradicijomis. Tad duona šiandien yra tiltas tarp to, kas buvo, ir to, kas yra dabar: tai, ką pernai pasėjome, šiandien galime dalinti“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų tarybos sekretorė Dalia Banienė.

    Renginio pabaigoje sutarta, kad susitikimai turi tęstis, nes jie padeda greičiau perkelti veikiančius sprendimus iš vienos savivaldybės į kitą ir stiprina NVO vaidmenį vietos politikoje. Burtai lėmė, kad 2027 metais NVO tarybų susitikimas vyks Panevėžio rajone.

  • Vulkanizatorius prašo mokesčio už senas padangas? Štai kur jas priduoti nemokamai

    Vulkanizatorius prašo mokesčio už senas padangas? Štai kur jas priduoti nemokamai

    Senų padangų negalima mesti nei į mišrių atliekų konteinerį, nei prie daugiabučių atliekų aikštelių ar pakelėse. Tokios atliekos turi atskirą klasifikaciją ir privalo būti perduodamos tvarkytojams, todėl jų palikimas gamtoje laikomas pažeidimu.

    Padangos aplinkoje suyra labai lėtai, o netinkamai laikomos gali tapti gaisro rizika. Deganti guma skleidžia tirštus, toksiškus dūmus, o užgesinti tokį gaisrą sudėtinga, todėl senų padangų negalima deginti krosnyse, statinėse ar laužuose.

    Vairuotojai dažnai nustemba, kai vulkanizatorius už senų padangų priėmimą paprašo papildomo mokesčio. Praktikoje kaina priklauso nuo serviso taisyklių, sandėliavimo kaštų, padangų dydžio ir to, ar padanga paliekama su ratlankiu, nes tuomet dar reikia demontavimo.

    Tokį mokestį servisas gali taikyti todėl, kad jis nėra savivaldybės atliekų priėmimo punktas ir veikia komerciniais pagrindais. Servisai privalo atliekas apskaityti, tinkamai laikyti ir perduoti teisėtiems tvarkytojams, tačiau nėra įpareigoti visais atvejais nemokamai priimti padangas iš gyventojų.

    Jei norite sutaupyti, senas padangas paprastai galima priduoti nemokamai savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Tokią galimybę gyventojams užtikrina savivaldybės, o šių aikštelių išlaikymas jau būna įskaičiuotas į vietinę atliekų tvarkymo rinkliavą.

    Vis dėlto prieš vykstant verta pasitikrinti konkrečios aikštelės taisykles, nes savivaldybės dažnai nustato limitus. Vienur nemokamai priimamos, pavyzdžiui, keturios padangos per metus, kitur daugiau, o limitas gali būti taikomas žmogui, namų ūkiui arba būstui pagal deklaraciją.

    Skiriasi ir priimamų padangų rūšys: dažniausiai priimamos lengvųjų automobilių padangos, o krovininių, žemės ūkio ar pramoninių padangų gyventojų aikštelės paprastai nepriima. Tokios atliekos turi būti perduodamos specializuotiems tvarkytojams, ypač kai jos susidaro įmonėse ar ūkiuose.

    Atvykus į atliekų aikštelę gali būti paprašyta asmens dokumento arba atliekų deklaracijos duomenų, o padangas dažniausiai tenka iškrauti patiems. Kai kur jos priimamos tik be ratlankių, o metalinės dalys turi būti metamos į atskirą konteinerį, tačiau tai paprastai papildomai nekainuoja.

    Alternatyva yra savivaldybių mobilios ar apvažiuojamosios surinkimo akcijos, kai padangas galima pristatyti į nurodytą vietą arba išstatyti pagal grafiką. Svarbiausia taisyklė paprasta: prieš keisdami padangas servise iš anksto pasiteiraukite, ar senų padangų priėmimas įskaičiuotas į paslaugą, ir patikrinkite, kad apie mokestį būtų pranešta dar prieš atsiskaitant.

  • Savivaldybėms atsiveria 60 tūkst. eurų parama: kam ji skirta ir kaip nepraleisti šanso

    Lietuvos savivaldybės netrukus galės pretenduoti į iki 60 tūkst. eurų paramą, skirtą parengti energetikos ir klimato investicijų koncepcijas. Parama teikiama per European City Facility (EUCF), o pirmasis naujo etapo kvietimas planuojamas 2026 metais spalį.

    Bendra naujojo etapo suma siekia 11,1 mln. eurų, o finansavimas numatytas 185 vietos valdžios institucijoms Europoje per tris kvietimus. Iniciatyva finansuojama pagal Europos Sąjungos LIFE programą, orientuotą į aplinkos ir klimato politikos sprendimus.

    Kam skirta ši parama?

    EUCF finansavimas skirtas ne pačioms statyboms ar įrangos pirkimui, o pasirengimui: techniniams, ekonominiams ir finansiniams skaičiavimams, galimybių studijoms ir investicijų koncepcijoms. Tai ypač aktualu savivaldybėms, kurios turi idėjų, bet dar neturi pakankamai resursų jas pagrįsti taip, kad būtų galima pritraukti didesnį investicinį finansavimą.

    Praktikoje tai gali reikšti parengtus skaičiavimus ir dokumentus, reikalingus sprendimams dėl viešųjų pastatų modernizavimo, atsinaujinančios energijos integravimo ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Tokios koncepcijos dažnai tampa pagrindu siekiant ES fondų, nacionalinių programų ar finansų institucijų lėšų.

    Kokiems projektams galima ruoštis?

    Parama gali būti naudojama įvairioms tvarios energetikos kryptims, įskaitant viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimą, vietinės atsinaujinančios energijos gamybos sprendinius ar energijos sistemų modernizavimą. Taip pat gali būti vertinami centralizuoto šilumos ir vėsinimo, vietinio šildymo ir vėsinimo planavimo scenarijai.

    Svarbi EUCF logika yra galimybė planuoti ne pavienius, o kompleksinius sprendimus, apimančius didesnes teritorijas ar kvartalus. Vienoje koncepcijoje gali būti vertinami keli susiję klausimai, pavyzdžiui, pastatų renovacija, šilumos tiekimas, gatvių apšvietimas, atsinaujinančios energijos gamyba ar elektromobilių įkrovimo infrastruktūra.

    Įsipareigojimai ir reali nauda savivaldybėms

    EUCF parama koncepcijai parengti nereiškia, kad savivaldybė privalės iš karto įgyvendinti investiciją savo lėšomis. Vis dėlto savivaldybė įsipareigoja parengti investicijų koncepciją, dalyvauti jos vertinimo procese ir dvejų metų stebėsenoje, susijusioje su parengtos koncepcijos panaudojimu.

    Priemonė ypač aktuali mažoms ir vidutinėms savivaldybėms, kurioms dažnai trūksta administracinių ir finansinių pajėgumų užsakyti išsamias studijas. 60 tūkst. eurų šiame etape gali tapti praktiniu tiltu nuo idėjos iki investuotojams ir finansuotojams aiškiai pagrįsto projekto.

    EUCF skelbia, kad ankstesniuose etapuose nuo 2019 metų parama pasinaudojo daugiau kaip 400 vietos valdžios institucijų Europoje. Nurodoma, kad pirmųjų 330 institucijų parengtų koncepcijų planuojamų investicijų bendra vertė siekė apie 32 mlrd. eurų, o apie 1,8 mlrd. eurų jau buvo užsitikrinta.

    Artėjant 2026 metais spalio kvietimui, savivaldybėms rekomenduojama iš anksto įsivertinti prioritetines problemas ir projektų brandą. Kuo aiškesnė pradinė kryptis ir duomenys apie energijos vartojimą, infrastruktūros būklę bei planuojamą poveikį, tuo lengviau parengti konkurencingą paraišką ir vėliau greičiau judėti link realių investicijų.

  • Nebepilkite aliejaus į kriauklę: miestuose plinta oleomatų sprendimas, yra nauda ir jums

    Nebepilkite aliejaus į kriauklę: miestuose plinta oleomatų sprendimas, yra nauda ir jums

    Panaudotas kepimo aliejus neturėtų atsidurti kriauklėje ar tualete, nes vėsdamas jis tirštėja ir prikimba prie vamzdžių sienelių. Ilgainiui riebalų sluoksnis susimaišo su kitomis nuosėdomis, siaurina pralaidumą ir didina užsikimšimų bei avarijų riziką daugiabučiuose ir individualiuose namuose.

    Problema aktuali ne tik buityje. Kanalizacijos tinklams riebalų sankaupos reiškia didesnes priežiūros sąnaudas ir dažnesnius gedimus, o patekę į nuotekų sistemą riebalai apsunkina ir valymo įrenginių darbą, nes prastina biologinio valymo procesus.

    Kas yra oleomatai ir kaip jie veikia

    Dėl to daugelyje miestų ir savivaldybių diegiami oleomatai – specialūs automatai, skirti patogiai surinkti panaudotą valgomąjį aliejų. Principas paprastas: gyventojas pasiima švarią talpą, namuose atvėsusį aliejų supila į butelį ir vėliau jį grąžina į automatą pagal vietoje nurodytą tvarką.

    Skirtingose vietovėse taisyklės gali šiek tiek skirtis: vienur reikia registracijos ar programėlės, kitur pakanka vietoje išduodamos kortelės. Tokia kortelė ypač patogi vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems programėlės ar išmanusis telefonas ne visada yra patogus sprendimas.

    Ką iš jo galima pagaminti

    Tinkamai surinktas panaudotas aliejus nėra bevertė atlieka. Perdirbimo grandinėje jis gali tapti žaliava biokomponentams degalams ir kitiems pramoniniams produktams, todėl atskira surinkimo sistema mažina taršą ir leidžia geriau panaudoti resursus.

    Norint aliejų perduoti saugiai, svarbu jį pirmiausia atvėsinti ir supilti į sandariai užsukamą plastikinį ar kitą tinkamą butelį. Aliejaus nereikėtų maišyti su kitomis atliekomis ar chemikalais, o prieš pirmą kartą naudojantis oleomatu verta pasitikslinti savivaldybės nustatytas priėmimo sąlygas.

  • Prezidentūroje nuskambėjo aiški žinia: be municipalinio būsto regionai praras žmones

    Prezidentūroje įvyko aštuntasis Regionų forumas, kuriame aptarti svarbiausi regioninės politikos klausimai ir priemonės mažinti atotrūkį tarp savivaldybių. Renginyje dalyvavo šalies vadovai, Seimo nariai, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kitų institucijų atstovai.

    Forumo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kurie leistų regionams augti greičiau, o viešosioms paslaugoms tapti labiau prieinamoms. Akcentuota, kad regioninių skirtumų mažinimas yra ne tik socialinės politikos, bet ir ekonominio saugumo bei demografijos klausimas.

    Būstas tampa regionų išlikimo klausimu

    Diskusijoje apie būsto politiką pabrėžta municipalinio būsto plėtra kaip viena realiausių priemonių didinti būsto prieinamumą. Pasak dalyvių, savivaldybės galimybė pasiūlyti kokybišką būstą už prieinamą kainą tiesiogiai veikia gebėjimą pritraukti ir išlaikyti gyventojus.

    Ypač akcentuotas jaunų šeimų ir trūkstamų specialistų pritraukimas į regionus, kai darbo vietos siūlomos, bet būsto pasirinkimas ribotas arba pernelyg brangus. Forume įvardyta, kad municipalinis būstas gali tapti instrumentu stiprinant švietimo ir sveikatos paslaugas, nes padeda pritraukti mokytojus ir gydytojus.

    Atsparumas prasideda savivaldybėse

    Kitoje diskusijoje aptarta, kaip užtikrinti, kad nacionalinis atsparumas taptų bendra valstybės, savivaldos ir visuomenės atsakomybe, aiškiai pasidalijant funkcijas ir išteklius. Pabrėžta, kad pasirengimas krizėms prasideda vietoje, todėl savivaldybių vaidmuo civilinėje saugoje yra esminis.

    Dalyviai išskyrė, kad vien reikalavimų nustatymo nepakanka, jeigu savivaldybėms neskiriami adekvatūs finansiniai ir materialiniai ištekliai. Akcentuota, kad realų pasirengimo lygio augimą lemia nuoseklus finansavimas, infrastruktūra ir aiškiai apibrėžta atsakomybė.

    Daugiau investicinių galių ir aiškesnės taisyklės

    Forume taip pat diskutuota apie savivaldybių investicinių galimybių plėtrą ir perėjimą nuo deklaracijų prie sprendimų. Merai akcentavo didesnio finansinio savarankiškumo poreikį bei paprastesnes procedūras, kurios leistų greičiau įgyvendinti projektus.

    Pabrėžta, kad efektyvesnis paramos lėšų įsisavinimas svarbus tam, kad savivaldybės galėtų operatyviau reaguoti į vietos verslo ir gyventojų poreikius. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai akcentavo, kad renginyje iškeltos idėjos turi virsti konkrečiais teisėkūros sprendimais.

    Komiteto pirmininkas Jaroslaw Narkiewicz atkreipė dėmesį į būtinybę tobulinti regionų valdyseną ir svarstyti specializuoto padalinio kūrimą, kuris galėtų vertinti skirtingų regionų poreikius ir specifiką. Tokia struktūra, pasak forumo dalyvių, padėtų sprendimus grįsti duomenimis ir užtikrinti kryptingą regionų politikos įgyvendinimą.

    Reikšmingu forumo akcentu tapo Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumo dėl bendradarbiavimo, siekiant didinti savivaldybių investicines galimybes, pasirašymas. Dokumentu siekiama aiškesnių gairių tvaresniam savivaldos projektų finansavimui ir regionų atotrūkio mažinimui artimiausiu laikotarpiu.

  • Nausėda Regionų forume: atsparumas prasideda savivaldybėse, o būstas gali sustabdyti specialistų trūkumą

    Prezidentas Gitanas Nausėda, atidarydamas Regionų forumą, pabrėžė, kad valstybės stiprybė priklauso nuo visų grandžių, o ypač nuo savivaldybių ir vietos bendruomenių pasirengimo veikti krizių metu. Jo teigimu, šiandieniniai saugumo, ekonomikos ir demografijos iššūkiai verčia ieškoti sprendimų ne tik nacionaliniu, bet ir regionų lygmeniu.

    Pasak šalies vadovo, atsparumas neturėtų būti suprantamas vien kaip pasirengimas ekstremalioms situacijoms ar karui. Jis siejamas ir su žmonių kasdieniu saugumo jausmu, pasitikėjimu institucijomis, galimybe dirbti bei kurti ateitį ten, kur gyvena, o ne migruoti į didmiesčius ar užsienį.

    „Valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos bendruomenės gebėjimo veikti“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Atsparumas neįmanomas be realių priemonių

    Prezidentas akcentavo, kad vien finansavimas ar infrastruktūros projektai neatsako į visus regionų poreikius. Jo vertinimu, svarbiausia yra aiškiai girdėti savivaldybių lūkesčius, šalinti biurokratines kliūtis ir užtikrinti, kad sprendimai būtų pritaikomi vietos situacijai, o ne vienodai taikomi visiems.

    Ši kryptis dera su pastaraisiais metais Europoje ryškėjančia tendencija daugiau dėmesio skirti vietos atsparumui: civilinei saugai, krizių valdymo planams, kritinės infrastruktūros apsaugai ir gyventojų informuotumui. Praktikoje tai reiškia glaudesnį savivaldybių, valstybės institucijų ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimą.

    Municipalinis būstas kaip atsakas į specialistų stygių

    Kalboje atskirai išskirta būsto tema, kuri, prezidento teigimu, tampa vienu iš svarbiausių instrumentų regionams konkuruojant dėl darbuotojų. Jis pabrėžė, kad daliai savivaldybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus bei kitus viešosioms paslaugoms kritiškai svarbius specialistus.

    Prezidento vertinimu, savivaldybės galimybė pasiūlyti prieinamą būstą gali turėti apčiuopiamą poveikį, nes būsto kaina ir nuomos pasiūla daugeliui šeimų yra lemiamas veiksnys renkantis, kur gyventi. Augant būsto įperkamumo problemoms, municipalinis būstas vis dažniau minimas kaip priemonė, padedanti stabilizuoti darbo jėgos pasiūlą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Forumas kviečiamas ieškoti sprendimų

    Baigdamas kalbą Gitanas Nausėda paragino Regionų forumo dalyvius neapsiriboti problemų įvardijimu ir siekti praktinių susitarimų. Jo teigimu, forumo tikslas yra sudaryti sąlygas atviram dialogui, kuriame savivaldybės, verslas ir akademinė bendruomenė galėtų sutarti dėl veiksmų, stiprinančių regionus.

    Prezidentas palinkėjo prasmingų diskusijų ir pabrėžė, kad į regionų stiprinimą reikia žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją į valstybės sanglaudą, saugumą ir žmonių pasitikėjimą savo ateitimi Lietuvoje.

  • Ministrė perspėja: būsto įperkamumas regionuose grimzta – siūlo 5 priemones ir mokesčius

    Spalio 2 dieną Prezidentūroje vykusiame Regionų forume aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad būsto prieinamumas Lietuvoje seniai peržengė socialinės paramos ribas. Pasak jos, tai tampa regionų plėtros, darbo rinkos ir investicijų pritraukimo veiksniu, kuris tiesiogiai lemia žmonių sprendimą, kur gyventi.

    Ministrė atkreipė dėmesį, kad su įperkamo būsto problema susiduria ne tik socialinio būsto laukiantys gyventojai. Vis dažniau ją jaučia jaunos šeimos, pirmą būstą perkantieji, vieni gyvenantys žmonės, vidutines pajamas gaunantys darbuotojai ir savivaldybėms reikalingi specialistai, kuriuos regionai bando prisivilioti.

    „Būsto prieinamumas jau nėra vien socialinės paramos klausimas. Tai regionų plėtros, darbo rinkos, investicijų ir gyvenimo kokybės klausimas“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Vertinant situaciją, anot ministrės, svarbu matyti ne vieną problemą, o visą grandinę: ar būsto pakanka, ar jis įperkamas ir kaip veikia aprūpinimo būstu sistema. Didmiesčiuose spaudimą kelia paklausos ir pasiūlos disbalansas, kurortuose kainas ir nuomą išpučia trumpalaikė nuoma, pramoniniuose miestuose ryškėja kokybiško būsto trūkumas, o mažesnėse savivaldybėse opi problema dažnai yra senas ir energiškai neefektyvus būstas.

    Ministrė ragino savivaldybes neapsiriboti valstybės nustatytų paramos priemonių administravimu ir aktyviau formuoti vietos būsto politiką. Pasak jos, be valstybės ir savivaldos partnerystės prieinamas būstas liks teorija, o ne reali galimybė žmonėms įsikurti ten, kur yra darbo ir viešųjų paslaugų.

    Penki prioritetai, kuriuos siūlo ministerija

    Kaip galimą veiksmų paketą ministrė įvardijo penkias kryptis, kurios, jos vertinimu, galėtų keisti situaciją tiek miestuose, tiek regionuose. Pirmiausia siūloma plėsti savivaldybių būsto fondą, suteikiant savivaldai daugiau lankstumo spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis būstas būtų nuomojamas.

    Taip pat siūloma labiau įtraukti privatų būstą, kai savivaldybės galėtų nuomotis butus rinkoje ir juos pasiūlyti gyventojams pagal aiškias taisykles. Kartu akcentuojami viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai, kai būstas vystomas kartu su verslu, o dalis projektų būtų skiriama prieinamo būsto poreikiui.

    Ketvirta kryptis susijusi su spekuliacinės paklausos mažinimu, svarstant didesnius mokesčius ne pirmajam būstui didmiesčiuose ir kurortuose. Penktoji kryptis numato didesnį savivaldybių vaidmenį plėtroje, kai jos galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o mainais dalis naujai pastatytų būstų būtų rezervuojama prieinamai nuomai.

    Ką rodo naujausi vertinimai

    Ministrės pristatyme remtasi 2025–2026 metais atliktu būsto prieinamumo didinimo galimybių vertinimu. Jame nurodoma, kad apie 87 proc. namų ūkių Lietuvoje gyvena nuosavame būste, tačiau norint jį įsigyti, skiriant 40 proc. darbo užmokesčio, vidutiniškai prireiktų apie 13 metų.

    Vertinimas taip pat rodo, kad savivaldybių būstas sudaro apie 1,5 proc. viso būsto fondo, socialinis būstas siekia apie 1 proc., o ilgalaikių nuomos sutarčių dalis tesudaro apie 1 proc. Tai, pasak ministerijos, signalizuoja ne tik apie kainų problemą, bet ir apie itin mažą prieinamos nuomos pasiūlą, ribotas savivaldos galimybes bei poreikį efektyviau panaudoti esamą būsto fondą.

    Nors skirtingos savivaldybės susiduria su nevienodais iššūkiais, bendra tendencija aiški: regionams tampa vis sunkiau konkuruoti dėl žmonių, jei nuomos pasiūla menka, o kokybiškas būstas brangus arba tiesiog nepasiekiamas. Dėl to būsto politika vis dažniau siejama su gebėjimu pritraukti darbuotojų, išlaikyti jaunus gyventojus ir užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą.

  • Nausėda įspėjo dėl krizių ir karo: Regionų forume iškėlė būsto klausimą specialistams

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidento rūmuose atidarė aštuntąjį Regionų forumą, kuriame daugiausia dėmesio skirta nacionalinio atsparumo stiprinimui ir municipalinio būsto plėtros galimybėms. Diskusijose susitiko savivaldos, Vyriausybės, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, ieškoję sprendimų, kaip geriau pasirengti įvairioms krizėms.

    Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybės atsparumas prasideda regionuose, todėl savivaldybėms svarbu turėti aiškius planus ir realius pajėgumus veikti sutrikus įprastam gyvenimo ritmui. Jo teigimu, tam neužtenka vien infrastruktūros ar papildomų lėšų, būtina nuosekliai mažinti praktines kliūtis, su kuriomis savivalda susiduria planuodama pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    „Gyvename sudėtingais laikais. Susiduriame su saugumo, ekonominiais, demografiniais iššūkiais. Todėl šiandien ypač svarbu laikytis išvien ir didinti mūsų valstybės bei visuomenės atsparumą“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas akcentavo, kad atsparumas reiškia ne tik reagavimą į krizes, bet ir kasdienius sprendimus, padedančius regionams išlikti gyvybingiems. Pasak jo, kai žmonės savo mieste ar miestelyje nemato galimybių dirbti, gauti paslaugas ir kurti šeimą, ilgainiui silpnėja tiek vietos bendruomenės, tiek valstybės atsparumas platesne prasme.

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta demografiniams iššūkiams ir būsto prieinamumui, kuris, anot šalies vadovo, vis dažniau tampa lemiamu veiksniu pritraukiant darbuotojus. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad municipalinis būstas galėtų tapti praktišku instrumentu savivaldybėms, siekiančioms pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus ir kitus regionams svarbius specialistus.

    „Galimybė savivaldybei pasiūlyti žmogui prieinamą būstą gali tapti labai konkrečiu instrumentu sprendžiant šią problemą“, – teigė Prezidentas.

    Forume aptarta, kad savivaldybių gebėjimas greitai mobilizuotis priklauso ir nuo vietos institucijų bendradarbiavimo su centrinės valdžios įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei verslu. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama civilinės saugos sistemų atnaujinimui, gyventojų perspėjimo priemonėms, kritinių paslaugų tęstinumui ir aiškioms atsakomybėms, kad krizės metu sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Pirmojoje renginio dalyje sveikinimo žodžius taip pat tarė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. Diskusijose dalyvavo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kiti svečiai.

    Prezidentas pabrėžė, kad Regionų forumo tikslas yra neapsiriboti problemų įvardijimu, o sutarti dėl konkrečių sprendimų, kurie ilgainiui didintų regionų patrauklumą ir visos šalies atsparumą. Anot jo, tik nuoseklus dialogas ir įsipareigojimai skirtinguose valdžios lygmenyse gali užtikrinti, kad regionų poreikiai būtų išgirsti ir paversti įgyvendinamais sprendimais.