CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Nematomas rūpestis Lietuvoje: ukrainietės, slaugančios artimuosius su negalia, stringa sistemoje

    Nuo plataus masto karo pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į Europos šalis, o daliai jų kasdienybę apibrėžia ne tik integracija, bet ir nuolatinė artimojo su negalia priežiūra. Tyrimai rodo, kad reikšmingoje dalyje nuo karo pasitraukusių šeimų yra bent vienas žmogus su negalia, o priežiūros našta dažniausiai gula ant šeimos narių pečių.

    Tokiose šeimose priežiūra neretai užima didžiąją dienos dalį, riboja galimybes dirbti, mokytis ar dalyvauti bendruomenės veiklose. Pasekmės juntamos greitai: socialinė izoliacija, finansinis nestabilumas, išaugęs nerimas ir perdegimas, o pagalbos paieškos tampa papildomu darbu.

    Didžiausia kliūtis – statusas ir kelias

    Lietuvoje ukrainiečių šeimos, prižiūrinčios artimuosius su negalia, dažnai susiduria su tuo, kad jų vaidmuo sistemoje lieka neapibrėžtas. Kai neįtvirtinamas neformalaus globėjo statusas, prarandama dalis socialinių garantijų, o pagalbos priemonės tampa sunkiau pasiekiamos arba nepritaikytos realiam šeimos poreikiui.

    Praktikoje tai reiškia ilgus derinimus, skirtingas institucijų taisykles ir situacijas, kai žmogus nežino, kur kreiptis pirmiausia. Kalbos barjeras ir ribotas laikas, kai namuose nuolat reikia priežiūros, dar labiau susiaurina galimybes susigaudyti sistemoje.

    „Atvykę į Lietuvą žmonės vienu metu turi spręsti saugumo, integracijos ir kasdienės priežiūros klausimus, todėl pagalbos kelias privalo būti aiškus ir pasiekiamas“, – sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų koordinatorė Marija Bočiarovaitė.

    Kodėl vieno langelio principas tampa būtinybe

    Diskusijose su socialinių paslaugų ir integracijos srityje dirbančiais specialistais akcentuojama, kad savivaldybės yra pagrindinė vieta, kur žmogus turėtų gauti realią pagalbą. Tačiau skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas, informacijos sklaida ir koordinavimas gali skirtis, todėl šeimos patiria nelygybę pagal gyvenamąją vietą.

    Sprendimu įvardijamas vieno langelio principas, kai šeima vienoje vietoje gautų ir informaciją, ir nukreipimą, ir realų paslaugų planą. Tai ypač svarbu tada, kai žmogus neturi jėgų ar galimybių kelis kartus aiškintis skirtingose įstaigose ir kartoti savo situaciją iš naujo.

    „Siekiame, kad ne žmogus ieškotų paslaugos, o paslauga pasiektų žmogų, mažinant informacinį triukšmą ir atskiras sistemas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė Inga Tarakavičiūtė.

    Paslaugos yra, bet jos ne visada pasiekia

    Socialinės paslaugos žmonėms su negalia ir jų šeimoms Lietuvoje apima konsultacijas, psichosocialinę pagalbą, savitarpio pagalbos grupes ir laikino atokvėpio paslaugas. Vis dėlto problema dažnai būna ne vien paslaugų trūkumas, o tai, kad apie jas nesužinoma laiku arba kelias iki jų tampa per sudėtingas.

    Ekspertai pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis integracijos ir socialinių paslaugų sričių bendradarbiavimas ministerijų bei savivaldybių lygiu. Taip pat siūloma, kad savivaldybėse atsirastų aiškiai priskirtas asmuo, galintis sudaryti pagalbos planą ir lydėti šeimą per procedūras, nuo statuso iki realių paslaugų gavimo.

    Vertinant bendrą Europos kontekstą, dauguma ilgalaikės priežiūros vis dar tenka neformaliems globėjams, o tai reiškia, kad be aiškaus pripažinimo ir paramos jų padėtis išlieka trapi. Lietuvoje sprendimų kryptis vis dažniau siejama su neformalaus globėjo vaidmens įtvirtinimu, stipresniu koordinavimu ir pagalbos pritaikymu pagal individualią šeimos situaciją.

  • Valstybinė žemė persikėlė į ekraną: 24 paslaugos internetu ir jau 43 000 prašymų per metus

    Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Nacionaline žemės tarnyba ir partneriais užbaigė valstybinės žemės administravimo skaitmenizavimo projektą. Dalis svarbiausių su valstybine žeme susijusių procesų perkelta į Žemės informacinę sistemą, paslaugas teikiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Projekto metu suskaitmenintos 24 valstybinės žemės administravimo paslaugos, kurias gyventojai ir verslas gali inicijuoti nuotoliniu būdu. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, per pirmuosius sistemos veiklos metus per šią sistemą pateikta daugiau kaip 43 000 prašymų.

    „Valstybinė žemė yra visos šalies turtas, todėl jos valdymo procesų skaitmeninimas buvo būtinas ir labai svarbus pokytis. Sukurta vientisa skaitmeninė infrastruktūra leidžia efektyviau valdyti viešąjį turtą, užtikrina procesų skaidrumą ir leidžia klausimus išspręsti greičiau“, – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.

    Greitesnės paslaugos gyventojams ir verslui

    Atnaujinta sistema sukurta taip, kad prašymai būtų pildomi vienoje skaitmeninėje aplinkoje, o dalis duomenų automatiškai užsipildytų iš kitų valstybės registrų. Tai mažina rankinio pildymo apimtį, tikimybę suklysti ir trumpina laiką, reikalingą paslaugai inicijuoti.

    Didžiausi srautai, kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, fiksuojami dėl sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ar įsigijimo procedūrų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis anksčiau įprastų vizitų ir dokumentų derinimo etapų gali būti pradėti ir valdomi nuotoliniu būdu.

    „Per metus per sistemą gavome daugiau kaip 43 tūkstančius prašymų. Dažniausiai pateikiami prašymai dėl sutikimų statyti, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo. Sieksime, kad žmonės ir verslas dar daugiau klausimų galėtų išspręsti greitai ir patogiai“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

    Vienas svarbiausių pokyčių – vienkartinio duomenų pateikimo principas, kai pareiškėjams nereikia tų pačių dokumentų teikti kelioms institucijoms. Taip pat numatyta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą realiu laiku, kas padeda aiškiau suprasti terminus ir procedūrų būklę.

    Vienodi įrankiai savivaldybėms

    Iki modernizavimo vieningo sprendimo valstybinės žemės patikėtinių paslaugoms teikti nebuvo, todėl praktika galėjo skirtis priklausomai nuo institucijos. Po atnaujinimo vieningu procesu naudojasi visos 60 šalies savivaldybių ir daugiau kaip 68 valstybinės žemės patikėtiniai.

    Taip pat įdiegta erdvinių duomenų valdymo posistemė, leidžianti vienoje aplinkoje kaupti, analizuoti ir valdyti informaciją apie valstybinę žemę nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Tikimasi, kad tai didins sprendimų nuoseklumą, skaidrumą ir leis efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą.

    Projektą įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, partneriais buvo Aplinkos projektų valdymo agentūra, Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Registrų centras ir Aplinkos ministerija. Skaitmenizavimo kryptis siejama su platesne viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų plėtra, kai daugiau procedūrų perkeliama į savitarną, mažinant administracinę naštą.

  • Duobėtas kelias iki sklypo varo iš proto: paaiškėjo, kas privalo jį tvarkyti ir kada

    Duobėtas, nevalomas ar po liūčių neišvažiuojamas kelias iki žemės sklypo daugeliui tampa kasdieniu galvos skausmu. Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad kelio priežiūra savaime nėra jos funkcija, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti kelio teisinį statusą ir kam jis priklauso.

    Praktikoje dažniausiai pasitaiko trys situacijos: kelias yra valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės arba privažiavimas vyksta servitutu per kito asmens žemę. Nuo šių aplinkybių priklauso, į ką kreiptis dėl duobių taisymo, greideriavimo, žvyravimo ar žiemos priežiūros.

    Valstybinės reikšmės keliai

    Magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Už jų priežiūrą ir organizavimą atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“, todėl būtent ji laikoma pagrindiniu kelio valdytoju.

    Svarbu suprasti, kad vien tai, jog valstybinės reikšmės kelias yra konkrečios savivaldybės teritorijoje, nereiškia, kad jį tvarkyti privalo savivaldybė. Dėl kelio dangos būklės, kelkraščių, ženklinimo ar žiemos priežiūros klausimų dažniausiai reikia kreiptis į kelio valdytoją.

    Vietinės reikšmės keliai ir gatvės

    Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės skirti vietiniam susisiekimui ir paprastai jungia gyvenvietes, rekreacijos objektus ar rajoninius kelius. Jų priežiūra, remontas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.

    Jeigu nustatoma, kad kelias yra vietinės reikšmės, dėl duobių, dangos greideriavimo, sniego valymo ar kitų problemų reikėtų kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Tai aktualu ir tuomet, kai kelias realiai naudojamas gyventojų, tačiau nėra valstybinės reikšmės kelias.

    Vietinės reikšmės kelių grupei priskiriami ir vidaus keliai, naudojami konkrečių fizinių ar juridinių asmenų reikmėms. Tokiais atvejais priežiūros klausimus sprendžia savininkas arba bendraturčiai pagal tarpusavio susitarimus ir naudojimosi tvarką.

    Servitutinis privažiavimas ir valstybinė žemė

    Į sklypą kartais patenkama per kitam asmeniui priklausančią žemę, naudojantis kelio servitutu. Civilinis kodeksas numato, kad kai servitutui tinkamai naudoti būtina remontuoti ar išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tai paprastai turi atlikti servituto turėtojas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

    Jeigu tuo pačiu keliu naudojasi ir žemės savininkas, pareiga jį prižiūrėti gali tekti abiem pusėms proporcingai pagal naudojimąsi, nebent nustatyta kita tvarka. Tokiose situacijose dažnai prireikia aiškaus rašytinio susitarimo, kad vėliau nekiltų ginčų dėl išlaidų.

    Pasitaiko ir atvejų, kai privažiavimas faktiškai egzistuoja laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas keliui nėra suformuotas. Vien tai, kad kelias eina per valstybinę žemę, automatiškai nereiškia, kad valstybė privalo jį tvarkyti.

    Jeigu gyventojas nori tokį privažiavimą tvarkyti ar įteisinti, pirmiausia reikia nustatyti, kas yra konkrečios valstybinės žemės patikėtinis. Darbams valstybinėje žemėje paprastai būtinas patikėtinio sutikimas, o kai patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą.

  • Startuoja 6 mln. eurų parama pirmam būstui: jaunos šeimos prašymus teiks rugsėjį

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2026 metais rugsėjo 14 dieną planuojama pradėti kvietimą jaunoms šeimoms teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti regionuose. Prašymus bus galima teikti nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metais rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos.

    Pažymoms, patvirtinančioms jaunų šeimų teisę į paskatą, numatyta apie 6 000 000 eurų. Ši suma skirta ne pačiam būsto pirkimui apmokėti, o subsidijoms, kurios pervedamos kredito įstaigai ir mažina jaunos šeimos būsto paskolos naštą.

    Finansinė paskata taikoma jaunoms šeimoms, kurios prašymo pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžtį ir perka pirmąjį būstą finansuojamoje Lietuvos teritorijos dalyje. Paprastai tai reiškia regionus, o konkrečios savivaldybės ir teritorijos nustatomos pagal patvirtintą sąrašą.

    Vienas esminių kriterijų yra nuosavybės neturėjimas, tačiau yra išimčių, kai turimas būstas laikomas per mažu ar netinkamos būklės. Pavyzdžiui, teisė į paskatą gali būti išsaugoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Taip pat nustatyta įsigyjamo būsto vertės riba: būsto vertė, vertinama pagal nepriklausomo vertintojo nustatytą vertę ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą, negali viršyti 120 000 eurų. Be to, jauna šeima turi būti deklaravusi turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, nors pačios pajamos ir turto vertė šiuo atveju nėra vertinami.

    Subsidijos dydžiai ir ribos

    Subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Neauginančioms vaikų arba auginančioms vieną vaiką numatyta 10 proc. subsidija, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o auginančioms tris ir daugiau vaikų – 15 proc.

    Kartu taikoma ir papildoma apsauga biudžetui: būsto kredito suma, nuo kurios skaičiuojama subsidija, negali būti didesnė nei 87 000 eurų. Tai reiškia, kad net ir perkant būstą už didesnę sumą, subsidija būtų skaičiuojama tik nuo nustatytos maksimalios kredito dalies.

    Kaip teikti prašymą?

    Norinčios gauti pažymą šeimos kvietimo laikotarpiu prašymą turės pateikti savivaldybei, kurios teritorijoje planuoja pirkti būstą. Prašymai priimami atvykus į savivaldybę, siunčiant registruotu laišku arba teikiant elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.

    Pasibaigus kvietimui, visi prašymai reitinguojami ir vertinami savivaldybėse. Pirmumas paprastai suteikiamas atsižvelgiant į savivaldybės papildomos paramos dydį arba tai, ar būstas patenka į savivaldybės nurodomas prioritetinės plėtros teritorijas.

    Jei šeima atitinka sąlygas, savivaldybė suformuoja pažymą, patvirtinančią teisę į finansinę paskatą. Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir pažymą aktyvuoti, o kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą dėl paskolos.

    Subsidija kredito įstaigai pervedama ne vėliau kaip per 4 mėnesius, todėl šeimai svarbu planuoti pirkimo procesą ir terminus. Praktikoje tai reiškia, kad būsto paiešką, vertinimą ir derybas verta pradėti iš anksto, kad sprendimai būtų priimami laiku.

    Kokios pareigos gavus paramą?

    Gavus finansinę paskatą, visi šeimos nariai per 6 mėnesius nuo nuosavybės įgijimo turi deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste. Ši deklaracija turi galioti ne trumpiau kaip 5 metus nuo nuosavybės įgijimo dienos.

    Jei per pirmuosius 5 metus būstas būtų perleistas kitam asmeniui, subsidiją tektų grąžinti į valstybės biudžetą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Tokia nuostata skirta užtikrinti, kad parama būtų naudojama realiam šeimos būsto poreikiui, o ne trumpalaikėms investicijoms.

  • Visagine savivaldybė nušvito raudonai: tylus ženklas, primenantis apie vaikų onkologiją

    Visagine savivaldybė nušvito raudonai: tylus ženklas, primenantis apie vaikų onkologiją

    Rugsėjo 3 dieną vakare Visagino savivaldybės pastatas buvo apšviestas raudona spalva, taip miestui prisijungiant prie socialinės iniciatyvos, skirtos atkreipti dėmesį į vaikų sveikatą. Savivaldybė teigia, kad tai solidarumo, rūpesčio ir vilties ženklas šeimoms, susiduriančioms su sunkiais išbandymais.

    Rugsėjis daugelyje šalių minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo, siejamas su vaikų onkologinių ligų temomis ir visuomenės švietimu. Tokios akcijos dažnai kviečia ne tik kalbėti apie emocinę paramą, bet ir primena apie ankstyvo kreipimosi į medikus svarbą bei nuoseklų gydymo prieinamumą.

    Raudonai apšviesti pastatai įvairiose valstybėse naudojami kaip vizualus būdas sutelkti bendruomenę ir paskatinti viešą dialogą apie vaikų ligas. Viešojoje erdvėje tai padeda mažinti stigmas ir skatina žmones domėtis, kaip prisidėti prie pagalbos iniciatyvų ar savanorystės.

    Visagino savivaldybė kviečia gyventojus prisidėti prie iniciatyvos dalijantis raudonai nušvitusio miesto vaizdais ir skleidžiant žinią apie palaikymą vaikams bei jų artimiesiems. Pasak organizatorių, net ir simboliniai veiksmai stiprina bendruomeniškumą, o šeimoms siunčia aiškią žinutę, kad jos nėra vienos.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikų onkologinių ligų atvejais svarbus ne tik gydymas, bet ir ilgalaikė psichologinė bei socialinė parama vaikui ir visai šeimai. Dėl to vis dažniau akcentuojamas kompleksinis požiūris, apimantis reabilitaciją, mokymosi tęstinumą ir pagalbą grįžtant į įprastą kasdienybę.

  • Slaugos išmoka Lenkijoje 2026 metais: apie 800 eurų per mėnesį be pajamų ribojimo, išmokos netrukus

    Lenkijoje artimiausiu metu turėtų prasidėti slaugos išmokos mokėjimai asmenims, prižiūrintiems žmogų su negalia. Ši parama 2026 metais siekia 3 386 Lenkijos zlotus per mėnesį, tai yra apie 780 eurų.

    Svarbiausia naujovė gavėjams ta, kad skiriant šią išmoką netaikomas pajamų kriterijus. Tai reiškia, jog vertinama ne šeimos ar globėjo alga, o atitikimas įstatyme numatytoms priežiūros ir negalios sąlygoms.

    Išmokas administruoja savivaldybės ir šeimos išmokas tvarkančios įstaigos, o praktikoje mokėjimai dažniausiai pasiekia gavėjus mėnesio pabaigoje. Vis dėlto vieningo termino visoje šalyje nėra, todėl tiksli data gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.

    Tačiau parama nėra suteikiama automatiškai. Norint gauti slaugos išmoką, reikia pateikti prašymą ir dokumentus, o sprendimas priimamas tik įvertinus, ar pareiškėjas atitinka reikalavimus.

    Dvi taisyklės po 2024 metų reformos

    Nuo 2024 metų pradžios Lenkijoje įsigaliojo slaugos išmokos reforma, po kurios lygiagrečiai veikia du režimai. Pagal naująją tvarką išmoka gali būti skiriama ir dirbančiam globėjui, jei jis prižiūri nepilnametį, tai yra iki 18 metų, asmenį su negalia.

    Pagal ankstesnę tvarką teisė į išmoką dažniausiai buvo siejama su reikalavimu atsisakyti darbo ar kitos apmokamos veiklos. Šis senasis modelis išliko tiems, kurie teisę į išmoką įgijo dar iki reformos, todėl daliai gavėjų ir toliau taikomos ankstesnės sąlygos.

    Praktinis patarimas norintiems aiškumo yra paprastas: dėl terminų ir reikiamų dokumentų geriausia kreiptis į savo savivaldybę, socialinės paramos centrą arba vietos socialinių paslaugų įstaigą. Ten nurodoma, kokia tvarka pateikiamas prašymas ir kada realiai planuojamas mokėjimas.

  • Atlyginimų žemėlapis keičiasi: skirtumas tarp regionų pasiekė 454 eurus – kur mokama daugiausia?

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono ir Vidurio bei vakarų Lietuvos regiono siekė 454 eurus. Naujausi duomenys rodo, kad šis skirtumas, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, beveik nepasikeitė.

    Sostinės regione vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) sudarė 2 879,7 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 425,7 euro ir per ketvirtį augo 3,3 proc.

    Vertinant pajamas į rankas, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Sostinės regione buvo 1 742,2 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1 492,2 euro ir buvo 2,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį.

    Per ketvirtį sparčiausiai bruto darbo užmokestis augo Šiaulių apskrityje, kur fiksuotas 4,3 proc. didėjimas. Toliau rikiuojasi Utenos apskritis su 3,9 proc. ir Panevėžio apskritis su 3,7 proc. augimu, rodant, kad atlyginimų dinamika kai kuriose teritorijose išlieka ryškesnė nei didmiesčiuose.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse fiksuotas Vilniaus apskrityje ir siekė 2 879,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse buvo Marijampolės apskrityje, kur jis sudarė 2 140,8 euro.

    Duomenys taip pat rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Augimo tempai svyravo nuo 0,8 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje iki 8,2 proc. Visagino savivaldybėje.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybių pjūvyje fiksuotas Vilniaus miesto savivaldybėje ir siekė 2 966,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis buvo Zarasų rajono savivaldybėje, kur jis sudarė 1 941 eurą.

    Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Metinis augimas svyravo nuo 4,6 proc. Neringos savivaldybėje iki 15,8 proc. Kelmės rajono savivaldybėje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atlyginimų pokyčius dažniausiai lemia ne vien bazinių atlygių peržiūros, bet ir bendras darbų mastas, sezoniniai svyravimai bei darbuotojų struktūros pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant panašiam regionų skirtumui, atskirose savivaldybėse atlyginimų dinamika gali būti labai nevienoda.

  • NŽT įspėja: kada valstybinę žemę po nebaigtu statiniu leis išsinuomoti be aukciono

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad valstybinę žemę po teisėtai pradėtu, bet nebaigtu statyti statiniu tam tikrais atvejais galima išsinuomoti be aukciono. Tačiau vien faktas, kad turite nebaigtą statinį, automatiškai teisės į tokią nuomą nesuteikia.

    Galimybė nuomotis be aukciono siejama su aiškiu tikslu: užbaigti jau pradėtą statybą. Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nuomojamas statinio savininkui arba teisėtam naudotojui būtent statybos darbams pabaigti, o ne alternatyviems planams.

    Kokios sąlygos taikomos nebaigtiems statiniams

    Be aukciono valstybinė žemė gali būti išnuomojama, kai statinys yra teisėtai pradėtas statyti, o planuojamas užbaigimas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų.

    NŽT pabrėžia, kad ši išimtis nėra skirta atvejams, kai siekiama vietoje nebaigto statinio statyti visiškai naują objektą arba pradėti kitą, su esamo statinio užbaigimu ir paskirtimi nesusijusią veiklą. Tokiose situacijose nuoma be aukciono paprastai nebūtų taikoma.

    Apleisti statiniai ir terminai

    Atskira nuostata taikoma sklypams ar jų dalims, kuriose yra tik apleisti statiniai: ir tokiais atvejais valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Vis dėlto sutartyse numatomos papildomos sąlygos, įpareigojančios per nustatytą laiką atlikti reikalingus darbus ir užbaigti statybą.

    Įprastai statybos darbams atlikti nustatomas 2 metų terminas, o tais atvejais, kai būtina rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, terminas gali siekti 5 metus. Nuomininkas privalo iki nustatyto termino pateikti dokumentą, patvirtinantį statybos užbaigimą.

    Jeigu per sutartyje numatytą laiką statybos užbaigimas nepatvirtinamas, nuomininkui gali tekti mokėti dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateikiamas užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat paliekama galimybė kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo.

    Kas organizuoja valstybinės žemės nuomą

    Valstybinės žemės nuomą miestuose ir miesteliuose organizuoja savivaldybės. Kaimiškosiose teritorijose iki 2026 metų pabaigos šią funkciją vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

    Nuo 2027 metų valstybinės žemės nuomos administravimą kaimiškosiose teritorijose taip pat perims savivaldybės. Tai reiškia, kad gyventojams ir verslui dėl nuomos procedūrų vis dažniau teks kreiptis į vietos savivaldą, o ne į NŽT.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    Nors Lietuvos savivaldybėse atliekų rūšiavimo situacija skiriasi, daugelis susiduria su tais pačiais klausimais – kaip paskatinti gyventojus rūšiuoti teisingai, kokios švietimo priemonės veikia geriausiai ir kaip jau pasiteisinusius sprendimus pritaikyti kitur. Būtent poreikis dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų rugpjūčio 27-ąją į Raudondvario dvarą subūrė daugiau kaip 100 specialistų iš Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Zarasų rajono savivaldybės. Tokį susitikimą asociacija „Gamtos ateitis“ surengė pirmą kartą.

    „Mums svarbu iš pirmų lūpų išgirsti, su kokiais rūšiavimo ir gyventojų švietimo iššūkiais susiduria savivaldybės. Toks dialogas padeda geriau suprasti jų poreikius ir kitais metais švietimo programose pasiūlyti tikslingesnes, kiekvienai savivaldybei individualiai pritaikytas priemones“, – sako asociacijos „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis.

    Renginį pradėjo istorija iš Everesto

    Susitikimą pradėjo alpinistas Saulius Damulevičius, pasidalijęs savo ekspedicijos į Everestą patirtimi. Jo pasakojime dėmesio teko ne tik fiziniams ir psichologiniams išbandymams kalnuose, bet ir žmogaus paliekamam pėdsakui – atliekų problemai aukštuminėse stovyklose ir vienoje atokiausių pasaulio vietų.

    Asmeninė alpinisto istorija tapo įžanga į platesnį pokalbį apie atsakomybę už aplinką ir priminė, kad atliekų problema neapsiriboja miestais ar kasdiene buitimi – žmogaus veiklos pėdsakai pasiekia net atokiausias pasaulio vietas.

    Kūrybinėse dirbtuvėse – atviras savivaldybių dialogas

    Didžioji susitikimo dalis buvo skirta kūrybinėms dirbtuvėms. Skirtingų savivaldybių atstovai pasiskirstė į mažesnes komandas, kuriose aptarė kasdienius iššūkius, dalijosi savo patirtimi ir kartu ieškojo praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Diskusijose daug dėmesio skirta atliekų rūšiavimo įpročiams, gyventojų švietimui, komunikacijos priemonėms ir skirtingose savivaldybėse jau pasiteisinusioms praktikoms. Darbas mažesnėse komandose sudarė galimybę atvirai kalbėti ne tik apie tai, kas veikia, bet ir apie problemas, su kuriomis specialistai susiduria kasdien.

    Gerosios praktikos gali būti pritaikytos ir kitur

    Vienoje savivaldybėje pasiteisinusi švietimo priemonė, komunikacijos būdas ar praktinis rūšiavimo sprendimas gali tapti naudinga idėja ir kitai. Todėl svarbi susitikimo dalis buvo ne tik problemų įvardijimas, bet ir keitimasis gerosiomis praktikomis bei patirtimi.

    Apie 80 specialistų vienoje vietoje leido į atliekų rūšiavimo ir visuomenės švietimo klausimus pažvelgti per skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų patirtis. Susitikimo pabaigoje komandos pristatė kūrybinių dirbtuvių rezultatus, pagrindines įžvalgas ir pasiūlytus sprendimus.

    Tiesioginis dialogas – pagrindas tikslingesnėms priemonėms

    Raudondvario dvare surengtas susitikimas tapo pirmuoju tokio formato „Gamtos ateities“ dialogu su Lietuvos savivaldybių specialistais. Jo metu išgirstos įžvalgos ir skirtingų savivaldybių patirtys bus svarbios planuojant kitų metų atliekų rūšiavimo švietimo priemones ir siekiant jas geriau pritaikyti prie konkrečių savivaldybių poreikių.

    „Gamtos ateitis“ dėkoja visoms susitikime dalyvavusioms Lietuvos savivaldybėms ir jų atstovams už atviras diskusijas, aktyvų įsitraukimą ir pasidalytą patirtį. Tiesioginis bendradarbiavimas su specialistais, kurie su rūšiavimo ir gyventojų švietimo klausimais dirba kasdien, leidžia geriau suprasti realius poreikius ir kartu ieškoti praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Asociacijos „Gamtos ateitis“ inf. ir nuotr.