CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Gegužės 19–21 dienomis keturių Lietuvos savivaldybių atstovai oficialaus vizito metu lankėsi Pidberizci bendruomenėje Ukrainoje. Kalvarijos savivaldybei vizite atstovavo administracijos patarėjas Liutauras Sinkevičius, atliekantis ir savivaldybės parengties pareigūno funkcijas.

    Pagrindinis kelionės tikslas buvo perimti Ukrainos specialistų sukauptą praktinę patirtį civilinės gynybos srityje. Daug dėmesio skirta sprendimams, kurie karo sąlygomis tapo kasdienybe: nuo slėptuvių įrengimo iki aiškių reagavimo algoritmų ir gyventojų informavimo.

    Slėptuvės, ryšys ir veiksmai

    Susitikimuose Pidberizci bendruomenės atstovai pristatė, kaip realiai organizuojamas civilinės saugos darbas vietos lygmeniu, kai grėsmė nėra teorinė. Lietuvos delegacija domėjosi, kaip parenkamos slėptuvėms tinkamos patalpos, kokie minimalūs reikalavimai taikomi ir kaip užtikrinamas jų prieinamumas skirtingoms gyventojų grupėms.

    Ne mažiau svarbi vizito dalis buvo praktinės apžiūros, leidusios įvertinti, kaip sprendimai atrodo ne dokumentuose, o vietoje. Tokia patirtis vertinga tuo, kad leidžia iš anksto pamatyti dažniausias klaidas ir suprasti, kas veikia esant ribotiems resursams bei laikui.

    Patirtis mieste ir socialinėje infrastruktūroje

    Delegacija taip pat apsilankė Novojavorivo mieste, kur susipažino su civilinės gynybos organizavimu miesto mastu. Buvo apžiūrėtos slėptuvės ligoninėse, mokyklose, darželiuose ir kituose strategiškai svarbiuose objektuose, kuriuose svarbiausias prioritetas yra žmonių saugumas.

    Diskusijose akcentuota, kad atsparumas priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo pasirengimo kasdienėms procedūroms: atsakingų asmenų paskyrimo, aiškių veiksmų sekos, nuolat atnaujinamos informacijos ir reguliaraus praktinio pasirengimo.

    Kodėl ši patirtis aktuali Lietuvai

    Lietuvai stiprinant bendrą gynybos ir visuomenės atsparumo sistemą, Ukrainos patirtis tampa svarbi kaip realių situacijų patikrintas modelis. Savivaldybių ir bendruomenių bendradarbiavimas leidžia greičiau perkelti gerąją praktiką į vietos planus, o kartu tikslinti, kur labiausiai reikia investicijų ir organizacinių sprendimų.

    Pidberizci yra Kalvarijos savivaldybės miestas partneris, o partnerystė užmegzta 2024 metais. Tokie vizitai stiprina ne tik profesinius ryšius, bet ir tarpusavio pasitikėjimą, kuris krizėse tampa ne mažiau svarbus nei techniniai sprendimai.

  • PSZOK nebe visiems nemokamas: savivaldybės įveda atliekų limitus ir priemokas gyventojams

    Kas keičiasi PSZOK ir kodėl

    Lenkijoje vis daugiau gyventojų praneša, kad naudojimasis PSZOK, komunalinių atliekų rūšiavimo ir surinkimo punktais, kai kuriose savivaldybėse tampa ribojamas. Dažniausiai atsiranda kiekiniai limitai, o viršijus nustatytą ribą taikomos papildomos priemokos.

    Ši praktika kelia įtampą, nes dauguma namų ūkių jau moka pastovų komunalinių atliekų tvarkymo mokestį. Gyventojai tikisi, kad tai užtikrins galimybę teisėtai perduoti bent jau įprastus srautus, tačiau realybėje ne visur taip veikia.

    Kokias atliekas riboja dažniausiai

    Ribojimai dažniausiai paliečia srautus, kuriuos žmonės į PSZOK atveža nereguliariai, bet didesniais kiekiais. Tai statybinės ir griovimo atliekos po remonto, žaliosios atliekos, padangos, didelių gabaritų daiktai ir nebenaudojama buitinė technika.

    Problema išryškėja tada, kai limitas nustatomas taip, kad jį nesunku pasiekti net po nedidelio būsto atnaujinimo. Tokiais atvejais papildomas mokestis tampa ne išimtimi, o praktiškai numatoma remonto dalis.

    Valdžios argumentas ir rizika aplinkai

    Aplinkos ir klimato politiką kuruojantys pareigūnai aiškina, kad limitai reikalingi tam, jog PSZOK nebūtų naudojami kaip nemokamas kelias atsikratyti dideliais kiekiais atliekų, kurios atsiranda vykdant ekonominę veiklą. Kitaip tariant, siekiama atskirti gyventojų atliekas nuo tų, kurios turėtų būti tvarkomos verslo sąskaita.

    Tačiau savivaldybių nustatomi limitai ir priemokos, jei jie gyventojams atrodo neadekvatūs, gali duoti priešingą efektą. Didžiausia rizika – dalis atliekų bus išmetama nelegaliai, o tai didina vadinamųjų laukinių sąvartynų atsiradimo tikimybę.

    Dar viena bėda – per retas punktų tinklas

    Kita dažnai minima problema – nepakankamas PSZOK skaičius ir jų pasiekiamumas. Kai punktas toli, o dar papildomai taikomi limitai ar priemokos, žmonių motyvacija tvarkytis teisėtai mažėja.

    Lenkijoje tuo pat metu aptariami siūlymai griežčiau apibrėžti PSZOK tinklo tankį, kad vienas punktas tektų maždaug 50 000 gyventojų. Tokia kryptis reikštų aiškesnį standartą, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip bus suderinti prieinamumas, limitai ir kainodara.

    Gyventojams praktinis patarimas išlieka paprastas: prieš vežant atliekas į PSZOK verta pasitikrinti konkrečios savivaldybės taisykles, leistinus kiekius ir galimas priemokas. Skirtumai tarp vietovių gali būti dideli, o netikėtos išlaidos dažniausiai paaiškėja tik atvykus.

  • Konferencija „Verslo genas“ Tauragėje: kaip regionai planuoja pritraukti investicijas ir talentus

    Konferencija „Verslo genas“ Tauragėje: kaip regionai planuoja pritraukti investicijas ir talentus

    Tauragėje surengta konferencija „Verslo genas“ šiemet dėmesio centrą nukreipė į regionų ekonomiką: kaip mažesni miestai gali auginti investicijas, pritraukti darbuotojus ir kurti tvaresnį verslą. Į renginį susirinko verslo, savivaldos, valstybės institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai iš skirtingų Lietuvos vietų.

    Organizatorių teigimu, konferencijos vieta pasirinkta sąmoningai, siekiant parodyti, kad šalies ekonomikos tempas priklauso ne vien nuo didmiesčių. Regionai vis dažniau konkuruoja dėl projektų, gamybos plėtros, paslaugų centrų ir inovacijų, o kartu sprendžia transporto, būsto bei darbuotojų trūkumo klausimus.

    Regionų stiprybės ir investicijų klausimai

    Renginio diskusijose aptarta, kokias prielaidas investicijoms sukuria savivalda ir valstybė, kaip greičiau parengti pramonines teritorijas ir užtikrinti aiškesnes taisykles verslui. Dalis pranešimų buvo skirta tam, kaip regionai gali išnaudoti logistikos, energetikos ir gamybos grandinių pokyčius, kai įmonės vis dažniau ieško stabilesnių ir arčiau rinkų esančių vietų.

    Konferencijoje pabrėžta, kad regionams svarbiausia ne vien vienkartiniai projektai, o ilgalaikė investicinė aplinka: kelių ir geležinkelių jungtys, elektros tinklų pralaidumas, žemės sklypų paruošimas, greitesnės procedūros. Taip pat akcentuota, kad didesnė konkurencija tarp savivaldybių skatina aiškiau įvardyti prioritetus ir atsakomybes.

    Kur rasti žmonių ir kaip juos išlaikyti?

    Atskira konferencijos dalis skirta darbuotojų trūkumui, kuris dažnai tampa didžiausiu barjeru plėtrai regionuose. Pranešėjai aptarė, kad vien atlyginimo nepakanka, jei nėra patogaus susisiekimo, kokybiškų švietimo paslaugų, būsto pasiūlos ir aiškios karjeros perspektyvos šeimoms.

    Diskutuota ir apie darbdavių bei profesinio rengimo, kolegijų ir universitetų partnerystes, kai įmonės įsitraukia į programų atnaujinimą, praktikų vietas ir tikslinių kompetencijų ugdymą. Taip pat išskirta DI reikšmė efektyvumui: automatizacija ir duomenų analizė gali padėti mažesnėms komandoms pasiekti didesnį našumą, tačiau tam reikia investicijų į įgūdžius.

    Finansavimas, klaidos ir augimo receptai

    Praktiniuose pranešimuose dalyviai nagrinėjo, kodėl verslai kartais negauna finansavimo net turėdami gerą idėją, ir kokių dokumentų bei planavimo disciplinos dažniausiai pritrūksta. Akcentuota, kad skolinimasis ir investicijų pritraukimas vis labiau remiasi ne bendromis prognozėmis, o aiškiais pinigų srautais, rizikų valdymu ir veiklos skaidrumu.

    Renginio pabaigoje įteikti „Verslo geno“ apdovanojimai, skirti įmonėms ir iniciatyvoms, prisidedančioms prie regionų augimo. Konferencijos organizatoriai ir dalyviai sutarė, kad Tauragės pavyzdys rodo platesnę tendenciją: regionai vis dažniau siekia būti ne „atsarginė“ vieta verslui, o lygiavertė pasirinkimo kryptis, kai sprendžiama, kur plėstis Lietuvoje.

  • Nauja „Akmenės krašto naujienų“ laida: svarbiausi savaitės įvykiai ir tai, kas liko už kadro

    Nauja „Akmenės krašto naujienų“ laida: svarbiausi savaitės įvykiai ir tai, kas liko už kadro

    Pasirodė nauja „Akmenės krašto naujienų“ laida, kurioje apžvelgiami aktualiausi pastarosios savaitės įvykiai Akmenės krašte. Laidos turinys orientuotas į vietos bendruomenės kasdienybę, sprendimus ir pokyčius, kurie labiausiai paliečia gyventojus.

    Tokios vaizdo apžvalgos vis dažniau tampa alternatyva tradiciniams pranešimams, nes leidžia greitai perteikti kontekstą ir parodyti situaciją vietoje. Gyventojams tai patogu ir dėl to, kad svarbiausia informacija pasiekiama vienoje vietoje, suprantamu formatu.

    „Kviečiame pažiūrėti naują „Akmenės krašto naujienų“ laidą“, – sakė Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus atstovai.

    Pastaraisiais metais savivaldybės ir viešosios įstaigos Lietuvoje vis aktyviau renkasi vaizdo turinį, nes jis lengviau pasiekia auditoriją socialiniuose tinkluose ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Tokį pokytį skatina ir trumpėjantis vartotojų dėmesio laikas, ir augantis poreikis informaciją gauti greitai.

    Laidą galima peržiūrėti „Youtube“ platformoje. Žiūrovai kviečiami sekti naujus epizodus ir atkreipti dėmesį į temas, kurios dažnai nepatenka į trumpus pranešimus, tačiau padeda geriau suprasti vietos sprendimų priežastis ir pasekmes.

  • Žemės ūkio paskirties sklypas statyboms: kiek kainuos paskirties keitimas 2026 metais

    Žemės ūkio paskirties sklypas statyboms: kiek kainuos paskirties keitimas 2026 metais

    Kas yra sklypo paskirties keitimas?

    Žemės ūkio paskirties sklypo pavertimas statybiniu yra teisinė procedūra, kai dokumentuose pakeičiama žemės naudojimo paskirtis. Be šio žingsnio įprastai negalima teisėtai pradėti namo statybos proceso, nes statybos leidimai siejami su planavimo dokumentais ir sklypo statusu.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia du etapus: pirmiausia reikia suderinti planavimo sprendinius savivaldybėje, o tada spręsti dėl žemės išėmimo iš žemės ūkio veiklos. Net jei teritorijos planavimo dokumentai pasikeičia, atskiri formalumai dėl išėmimo iš žemės ūkio gamybos neretai vis tiek išlieka.

    Kur atsiranda didžiausios išlaidos?

    Didžiausią kainos dalį paprastai lemia žemės našumo ir apsaugos logika: kuo vertingesnė žemė žemės ūkiui, tuo brangesnis jos „išėmimas“ statyboms. Dėl to aukštesnės vertės žemė kai kuriais atvejais gali tapti finansiniu barjeru tiems, kurie sklypą planuoja naudoti gyvenamajai statybai.

    Originaliame tekste pateikti pavyzdžiai rodo, kad už 1 hektaro išėmimą iš žemės ūkio gamybos 2026 metais Lenkijoje minimos sumos siekia apie 320 000–437 000 zlotų, priklausomai nuo žemės klasės. Konvertuojant į eurus (apytikriu 4,3 zlotų už 1 eurą kursu), tai sudaro maždaug 74 000–102 000 eurų už hektarą, o 0,1 hektaro sklypui būtų apie 7 400–10 200 eurų.

    Svarbu tai, kad galutinė mokėtina suma gali būti mažinama pagal rinkos vertę, nustatomą konkrečioje vietovėje. Visgi net kai vienkartinis mokestis sumažėja ar priartėja prie nulio, gali atsirasti periodinės įmokos ar kiti su procedūra susiję mokesčiai, todėl realų biudžetą verta vertinti plačiau nei vieną eilutę sąskaitoje.

    Individualus namas ir lengvatos

    Statant vienbutį gyvenamąjį namą kai kuriose jurisdikcijose taikomos lengvatos ribotam plotui, kad įprastas šeimos būstas netaptų pernelyg brangus vien dėl administracinių mokesčių. Tai aktualu planuojant ne tik patį namo kontūrą, bet ir realiai „užimamą“ plotą, pavyzdžiui, privažiavimą ar kitas kietąsias dangas.

    Originaliame tekste minima taisyklė, kad vienbučiui namui gali būti netaikomi tam tikri mokesčiai iki 500 kvadratinių metrų ploto, o įmokos skaičiuojamos tik viršijus šią ribą. Tokie skaičiai gali būti lemiami renkantis projektą ir planuojant, kiek sklypo dalies iš tiesų reikės „išimti“ statybai.

    Papildomos išlaidos: geodezija ir dokumentai

    Net jei administraciniai mokesčiai nėra dideli, realų biudžetą dažnai padidina techniniai darbai ir biurokratija. Dažniausiai reikia geodezinių matavimų, planų, dokumentų iš registrų, o kai kuriais atvejais ir papildomų sprendinių, susijusių su sklypo dalijimu ar ribų tikslinimu.

    Originaliame tekste nurodoma, kad 2026 metais geodezinių dokumentų parengimas Lenkijoje gali kainuoti apie 2 200–2 800 zlotų, tai yra maždaug 510–650 eurų. Kartu su kitomis procedūrinėmis išlaidomis bendra parengiamoji suma, pagal pateiktą intervalą, gali siekti 5 000–8 000 zlotų, arba maždaug 1 160–1 860 eurų, o visas procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki maždaug dvejų metų.

    Nors straipsnyje aprašomos Lenkijos taisyklės, pati logika panaši ir kitur: daugiausia laiko dažniausiai „suvalgo“ derinimai, planavimo procedūros ir dokumentų rinkimas. Todėl prieš perkant žemės ūkio paskirties sklypą statyboms verta iš anksto pasitikrinti savivaldybės planavimo situaciją ir numatyti laiko rezervą.

  • Paramos būstui įsigyti kvietimas sustabdytas: gegužės 19 dieną lėšos pažymoms baigėsi per valandą

    Paramos būstui įsigyti kvietimas sustabdytas: gegužės 19 dieną lėšos pažymoms baigėsi per valandą

    Kvietimas sustabdytas dėl lėšų stokos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną sustabdytas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Sprendimas priimtas pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms, skirtoms pažymoms, patvirtinančioms teisę į šią paramą, formuoti.

    Ministerijos duomenimis, kvietimas sustabdytas 9 valandą 10 minučių, kai nebeliko tam numatytų lėšų. Tai reiškia, kad nuo šio momento nauji prašymai pagal sustabdytą kvietimą nebepriimami.

    Kokia parama buvo numatyta?

    Šis kvietimas buvo skirtas gyventojams, siekiantiems gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją. Tokia parama paprastai aktuali jauniems žmonėms ir šeimoms, kurioms sudėtinga sukaupti pradinį įnašą ar gauti palankesnes finansavimo sąlygas.

    Pažyma, patvirtinanti teisę į paramą būstui įsigyti, yra vienas svarbiausių dokumentų, be kurio gyventojai negali judėti toliau su kredito ar subsidijos procesu. Dėl to biudžeto lėšų, skirtų pažymoms formuoti, išsekimas praktiškai sustabdo ir paties mechanizmo veikimą.

    Ką daryti gyventojams?

    Gyventojams, planavusiems teikti prašymus, svarbu sekti ministerijos ir savivaldybių informaciją dėl galimo kvietimo atnaujinimo arba naujų kvietimų paskelbimo. Tokiais atvejais dažnai sprendžiama, ar bus skiriamas papildomas finansavimas, ar kvietimas bus atnaujintas tik kitame biudžetiniame periode.

    Jeigu prašymas buvo pateiktas iki kvietimo sustabdymo laiko, situacija paprastai vertinama pagal jo pateikimo momentą ir galiojusias taisykles. Vis dėlto konkrečios aplinkybės priklauso nuo administravimo tvarkos, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikslinti atsakingose institucijose.

  • ŠMSM primena mokykloms veiksmų planą: kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą ir kada nekviesti tėvų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ugdymo įstaigose pirmiausia atsako jų vadovai. Tai apima ne tik dokumentus, bet ir realiai veikiančias procedūras, aiškiai paskirstytas atsakomybes bei nuolatinį bendruomenės supažindinimą.

    Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatas, kiekviena įstaiga turi turėti parengtą ir praktikoje pritaikomą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame turi būti numatyta, kaip reaguoti į skirtingus scenarijus, įskaitant gyventojų perspėjimo signalus ir pranešimus apie oro pavojų.

    Kas keičiasi gavus oro pavojaus pranešimą?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo plane nustatytas procedūras, o sprendimai dėl mokinių saugumo priimami įstaigos viduje. Ministerija akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas reagavimas, aiški vidaus komunikacija ir nuoseklus veiksmų koordinavimas.

    Mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas plane. Visi įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangoje iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

    Kodėl mokykloms nurodoma nekviesti tėvų?

    Ministerija pabrėžia, kad ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Tokia praktika laikoma rizikinga, nes chaotiškas judėjimas lauke, spūstys prie įėjimų ir bandymai skubiai evakuotis gali padidinti grėsmes.

    Vietoje to įstaigos raginamos užtikrinti aiškią komunikaciją su tėvais ir globėjais: informuoti, kad vaikai yra saugūs, jais pasirūpinta, ir paprašyti nesiimti veiksmų iki atskiro įstaigos ar atsakingų institucijų pranešimo. Aiškus informavimo kanalas sumažina paniką ir padeda išvengti klaidinančios informacijos plitimo.

    Pratybos ir planų atnaujinimas

    ŠMSM ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ypač dalį, susijusią su oro pavojaus signalais. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų, kas atsakingas už konkrečius veiksmus.

    Ministerija akcentuoja, kad civilinės saugos mokymai ir praktinės pratybos yra neatskiriama pasirengimo dalis. Jų metu išbandomi realūs veiksmai, tikrinama, ar pasirinktos saugios vietos yra pasiekiamos, ar veikia komunikacijos grandinė, ir ar bendruomenė supranta perspėjimo signalų reikšmę.

    Taip pat primenama savivaldybių atsakomybė organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ugdymo įstaigų pasirengimą. Savivaldybės turi užtikrinti, kad įstaigos turėtų galiojančius planus, realias sąlygas jiems įgyvendinti ir gautų savalaikę metodinę pagalbą.

  • Birštone aptarti integracijos koordinatoriams svarbūs sprendimai: ką keis savivaldybėse?

    Mokymai Birštone

    2026 metais gegužės 12–14 dienomis Birštone surengti mokymai, skirti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimo sistemos stiprinimui savivaldybėse. Į renginį susirinko savivaldybių integracijos koordinatoriai ir su integracijos politika dirbančių institucijų bei organizacijų atstovai.

    Mokymuose dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento, Priėmimo ir integracijos agentūros, VšĮ Diversity Development Group atstovai, taip pat nepriklausomi ekspertai. Renginio tikslas buvo suvienodinti praktikas ir sutarti dėl bendrų veikimo principų, kurie savivaldybėse leistų greičiau spręsti kasdienes integracijos situacijas.

    Kas veikė, o kur stringama

    Renginio metu aptartos savivaldybių patirtys ir pažanga organizuojant integracijos koordinavimą, o taip pat išryškinti dažniausiai pasikartojantys iššūkiai. Dalis jų siejami su paslaugų prieinamumu, informacijos sklaida ir skirtingu institucijų įsitraukimo lygiu savivaldybėse.

    Institucijų ir projekto partnerių atstovai pristatė integracijos politikos kryptis, savivaldybių vaidmenį ir atsakomybių pasidalijimą. Pabrėžta, kad koordinatorių darbas tampa esmine jungtimi tarp nacionalinio lygmens sprendimų ir konkrečių gyventojų poreikių vietoje.

    Praktinės sesijos ir tolesni žingsniai

    Didelė mokymų dalis skirta darbui mažose grupėse, kur analizuotos konkrečios savivaldybių situacijos ir ieškota pritaikomų sprendimų. Tokia forma leido tiksliau įvardyti kliūtis, kurios skirtingose savivaldybėse kartojasi, nors priežastys ne visada vienodos.

    Paraleliai vyko teminės praktinės sesijos apie paslaugų pritaikymą užsienio kilmės gyventojų poreikiams, projektinių veiklų tęstinumą ir vidinę komunikaciją savivaldybėje. Taip pat aptarti koordinatorių profesinio palaikymo klausimai, nes šioje srityje dažnai tenka dirbti su jautriomis situacijomis ir dideliu tarpžinybiniu krūviu.

    Atskiras dėmesys skirtas ir Tauragės rajono savivaldybės patirtims, jas lyginant su panašius iššūkius patiriančiomis savivaldybėmis. Tokios diskusijos padėjo išgryninti bendradarbiavimo kryptis ir praktinius sprendimus, kuriuos galima perkelti į kasdienę veiklą.

    Mokymų pabaigoje apibendrintos stipriosios praktikos, įvardyti dažniausi iššūkiai ir numatyti tolesni veiksmai, įskaitant individualiai pritaikomą metodinę pagalbą bei planuojamus vizitus savivaldybėse. Organizatorių teigimu, renginys tapo platforma stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir nuosekliau organizuoti integracijos koordinavimą savivaldybėse.

  • Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Kas pasikeitė nuo gegužės 1 dienos

    Nuo gegužės 1 dienos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebepriima sprendimų dėl techninės pagalbos priemonių poreikio.

    Tai reiškia, kad gyventojai, kuriems reikalingos judėjimą, savarankiškumą ar slaugą palengvinančios priemonės, turi kreiptis kitur. Pokytis aktualus tiek pirmą kartą teikiantiems prašymą, tiek atnaujinantiems ar tikslinantiems poreikį.

    Kur dabar reikia kreiptis

    Dėl techninės pagalbos priemonių poreikio nuo šiol reikia kreiptis tiesiai į Techninės pagalbos priemonių centrą arba į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

    Techninės pagalbos priemonių centras konsultuoja ir priima kreipimusis nuotoliniu būdu, taip pat teikia informaciją apie tolesnius žingsnius. Savivaldybėse gyventojai dažniausiai nukreipiami į atsakingus socialinės paramos ar socialinių paslaugų specialistus.

    Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis

    Prieš teikiant prašymą verta pasiruošti pagrindinę informaciją apie sveikatos būklę ir kasdienius poreikius, nes vertinant priemonių poreikį svarbi ne tik diagnozė, bet ir funkcinių sunkumų pobūdis.

    Jei dėl priemonių skyrimo ar išdavimo reikalingi sveikatos priežiūros specialistų dokumentai, jų pateikimo ir vertinimo tvarka gali būti nustatyta atskirais kriterijais. Dėl konkrečių reikalavimų gyventojams patogiausia kreiptis į Techninės pagalbos priemonių centrą arba savivaldybę, kuri nurodys, kokių dokumentų prireiks jūsų situacijoje.

    Kilus neaiškumams dėl prašymo pateikimo, terminų ar priemonių pasirinkimo, rekomenduojama pirmiausia pasitikslinti telefonu arba raštu, kad kreipimasis būtų pateiktas tinkamai ir nereikėtų jo tikslinti pakartotinai.

  • Būsto subsidijoms – dar 5 mln. eurų: daugiau šeimų galės gauti kompensuojamą kreditą

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skiria 5 mln. eurų valstybės paramai būstui įsigyti. Ministerija teigia, kad tai leis patenkinti didesnį gyventojų poreikį ir iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ar subsidiją suteikti daugiau prašymus pateikusių žmonių.

    Paramai būstui įsigyti mažas pajamas turintiems gyventojams iš pradžių buvo numatyta apie 5,6 mln. eurų. Papildžius biudžetą dar 5 mln. eurų, bendra šiai priemonei skiriama suma išauga iki maždaug 10,6 mln. eurų.

    Pasak ministerijos, didesnis finansavimas skirtas dėl išaugusio susidomėjimo parama pirmajam būstui, kai gyventojai aktyviai teikė prašymus. Tai reiškia, kad daugiau šeimų ir asmenų, atitinkančių nustatytus kriterijus, galės sulaukti sprendimų dėl valstybės pagalbos.

    „Matome, kad valstybės parama pirmajam būstui žmonėms yra labai reikalinga. Didelis gyventojų aktyvumas parodė, kad poreikis yra didelis, todėl priėmėme sprendimą skirti papildomų lėšų, kad daugiau šeimų galėtų pasinaudoti šia galimybe“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija nurodo, kad savivaldybės artimiausiu metu galės pradėti nagrinėti pateiktus prašymus ir informuoti gyventojus apie eigą bei rezultatus. Sprendimai dėl paramos priklausys nuo atitikties reikalavimams ir savivaldybių administracinių procedūrų.