CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Nelegalūs vandens gręžiniai: į savivaldybę verta kreiptis iki liepos vidurio, kad suspėtumėte įteisinti

    Iki liepos 31 dienos gyventojai dar gali įteisinti anksčiau nelegaliai įrengtus vandens gręžinius be sankcijų, tačiau pirmasis žingsnis – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje naudojamas gręžinys. Praktikoje svarbu nedelsti: savivaldybės perspėja, kad artėjant terminui daugėja besikreipiančiųjų, todėl dokumentų derinimas gali užtrukti.

    Naujoji tvarka numato, kad kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra nutiesta iki sklypo ribos ir asmuo turi viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybės pritarimas tampa būtina paraiškos dalimi. Tik gavus pritarimą, toliau galima tvarkyti registravimo procedūrą institucijoje, kuri registruoja gręžinius Žemės gelmių registre.

    Gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus iki liepos 31 dienos reikia pateikti Lietuvos geologijos tarnybai. Ji įvertina pateiktą informaciją ir atlieka registraciją, kad gręžinio naudojimas taptų teisėtas ir būtų aiškūs jo duomenys bei statusas registre.

    Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vadinamąsias vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 metais gegužės 1 dienos. Jei yra pagrįstų duomenų, kad įrenginys atsirado po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė gali paraiškai nepritarti.

    Neigiamas sprendimas galimas ir tais atvejais, kai tame pačiame sklype asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju neregistruotą įrenginį gali tekti likviduoti pagal nustatytą tvarką, todėl gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar atitinka kriterijus.

    Įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir sekliems įrenginiams, dažnai vadinamiems vandens adatomis ar adatiniu gręžiniu. Tuo metu šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia, tačiau svarbu nesupainioti šių vandens išgavimo būdų, nes pareigos ir terminai skiriasi.

  • Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose aptarti jaunimo politikos klausimai, susiję su paslaugų prieinamumu, jaunų žmonių įsitraukimu ir savivaldos planuojamais sprendimais artimiausiu laikotarpiu. Diskusijoje akcentuota, kad mažesnėse savivaldybėse jaunimo poreikiai dažnai keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti infrastruktūra ir finansavimo modeliai.

    Jaunimo politikos darbotvarkėje dažniausiai išryškėja keli prioritetai: neformalusis ugdymas, užimtumo galimybės po pamokų, psichikos sveikatos prevencija ir pagalba pereinant iš mokyklos į darbo rinką. Lietuvoje savivaldybės šias kryptis įgyvendina per jaunimo centrus, atvirus jaunimo centrus, mobilų darbą su jaunimu ir jaunimo darbuotojų tinklą.

    Susitikimuose tokiose savivaldybėse kaip Pagėgiai paprastai daug dėmesio skiriama ir jaunimo migracijos temai. Jauni žmonės dažnai renkasi studijas ar darbą didmiesčiuose, todėl vietos bendruomenei svarbu kurti patrauklias alternatyvas: praktikas, mentorystę, vietos verslų įsitraukimą ir aiškias grįžimo galimybes po studijų.

    Taip pat aptariama, kaip efektyviau įtraukti pačius jaunuolius į sprendimų priėmimą. Viena iš praktinių krypčių yra nuoseklus darbas su jaunimo atstovais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad idėjos virstų konkrečiais projektais, o ne vienkartiniais renginiais.

    Pažymėta ir tai, kad jaunimo politikos kokybę lemia ne tik renginių skaičius, bet ir paslaugų tęstinumas bei pasiekiamumas skirtingoms jaunimo grupėms. Savivaldybėms vis dažniau tenka ieškoti sprendimų, kaip pasiekti kaimiškų vietovių jaunimą, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti, kad informacija apie galimybes pasiektų laiku.

  • Anykščiuose susirinko CPO tinklas: ko savivaldybės ieško centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose

    Anykščiuose susirinko CPO tinklas: ko savivaldybės ieško centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose

    Anykščiai vienai dienai tapo pirkimų sostine

    Gegužės 29 dieną Anykščių menų inkubatorius-menų studija priėmė 5-ąjį CPO tinklo susitikimą, sutraukusį viešųjų pirkimų specialistus iš daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip centralizuoti pirkimai gali padėti greičiau ir aiškiau įsigyti dažniausiai reikalingas prekes bei paslaugas.

    Centralizavimas savivaldybėms aktualus ne tik dėl administracinio efektyvumo, bet ir dėl skaidrumo. Kai pirkimai vykdomi pagal vienodesnes procedūras ir standartizuotus dokumentus, lengviau valdyti rizikas, palyginti kainas, o sprendimų logika tampa suprantamesnė tiek rinkai, tiek visuomenei.

    Kas aptarta susitikime?

    Programoje dėmesys sutelktas į kasdienę praktiką: nuo pirkimų planavimo iki sutarčių vykdymo problemų. Taip pat aptartos elektroninių katalogų naujovės ir tai, kaip per centralizuotus sprendimus galima mažinti pirkimų trukmę bei klaidų tikimybę.

    Susitikime pristatyta ir korupcijos prevencijos tema, kuri viešuosiuose pirkimuose išlieka viena svarbiausių. Akcentuota, kad rizikos dažniausiai kyla ne tik konkurso paskelbimo metu, bet ir vėlesniuose etapuose, kai keičiasi sutartys, darbų apimtys ar terminai.

    Renginyje kalbėta ir apie socialinius kriterijus, kurie vis dažniau integruojami į pirkimus. Praktikoje tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos gali vertinti ne vien mažiausią kainą, bet ir platesnę naudą, pavyzdžiui, sąžiningas darbo sąlygas ar prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms.

    Rotacija po savivaldybes stiprina bendruomenę

    CPO tinklo susitikimai organizuojami rotacijos principu, kaskart pasirenkant vis kitą miestą. Toks modelis padeda įtraukti regionus į nacionalines diskusijas ir suteikia progą vietos komandoms pristatyti savo sprendimus, iššūkius bei rezultatus.

    Anykščių savivaldybė susitikime dalijosi patirtimi, kaip organizuojami centralizuoti viešieji pirkimai ir kokie procesai svarbiausi siekiant, kad biudžeto lėšos būtų panaudotos racionaliai. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai tampa vieta, kur susilygina praktika ir teisės aktų reikalavimai, o sprendimai vėliau pritaikomi skirtingose savivaldybėse.

    Pasak renginio dalyvių, bendros diskusijos ir tarpusavio konsultacijos leidžia greičiau identifikuoti pasikartojančias klaidas, o kartu ir rasti sprendimus, kurie gerina pirkimų kokybę. Tikimasi, kad Anykščiuose užmegzti ryšiai ir aptartos įžvalgos prisidės prie aiškesnių, skaidresnių ir efektyvesnių viešųjų pirkimų visoje Lietuvoje.

  • 26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    Neringoje šią savaitę vieši partnerio Vokietijos salos Fėmarno keliautojų grupė. Tokios viešnagės organizuojamos kas dvejus metus, o šių metų susitikimas kurorte tapo jau aštuntuoju.

    Į Neringą atvyko 48 žmonės, iš jų pusė kurorte lankosi ne pirmą kartą. Neringos–Fėmarno draugystės komiteto pirmininkas Giunteris Šrioderis teigė, kad 24 delegacijos nariai Neringoje jau buvo viešėję anksčiau.

    „Labai džiaugiamės, kad šią savaitę esame pas jus su 48 asmenų grupe – 24 naujais ir 24 jau buvusiais dalyviais. Noriu išskirti ponią Anitą, kuri dalyvavo visose kelionėse“, – sakė G. Šrioderis.

    Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, sveikindamas delegaciją, dėkojo už ilgametę bičiulystę ir pabrėžė, kad svečiai kurorte visuomet laukiami. Pasak mero, šie susitikimai tapo tradicija, kuri peržengia oficialių vizitų rėmus.

    „Esame be galo laimingi, kad jūs čia. Ši draugystė, tikiu, tęsis dar daug metų – taip ilgai, kad mūsų anūkai lygiai taip pat nuostabiai bendraus tiek čia, tiek pas jus“, – kalbėjo D. Jasaitis.

    Vizito metu netrūko ir jautrių akimirkų, kai prisimintas šių metų pradžioje miręs ilgametis kelionių dalyvis. G. Šrioderio teigimu, jam viešnagės Neringoje buvo tapusios svarbia gyvenimo dalimi, o grupė – artima bendruomene.

    „Ši kelionė jam buvo viskas. Kas dvejus metus jis jai gyveno, visuomet būdavo kartu, nepaisydamas sveikatos sunkumų. Jis priklausė šiai grupei – nuotaikingas, laimingas, nuoširdus žmogus“, – prisiminė G. Šrioderis.

    Svečiai Neringai perdavė simbolinių dovanų ir linkėjimų, tarp jų ir Fėmarno ugniagesių bendruomenės informacinį leidinį, skirtą Neringos ugniagesiams. Tokie gestai, anot organizatorių, atspindi praktinę partnerystės pusę, kai ryšiai palaikomi ne tik kultūriniu, bet ir bendruomeniniu lygmeniu.

    Neringos ir Fėmarno partnerystė per daugiau nei du dešimtmečius išaugo į tęstinį žmonių ryšį, paremtą pasitikėjimu ir sugrįžtančia tradicija. Savivaldybės pabrėžia, kad tokie mainai stiprina tarpusavio pažinimą, skatina bendradarbiavimą ir padeda išlaikyti gyvą bendruomenių ryšį, nepaisant geografinių atstumų.

  • Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    2026 metais gegužės 29 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta konferencija Žmonių su negalia padėtis Lietuvoje: teisės ir realybė. Renginys subūrė politikus, savivaldos, įstaigų ir bendruomenių atstovus bei gyventojus, kuriems aktuali socialinė įtrauktis.

    Pagrindinis konferencijos akcentas buvo praktinis atotrūkis tarp teisės aktuose įtvirtintų garantijų ir kasdienės žmonių su negalia patirties, ypač mažesniuose miestuose. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip paslaugų prieinamumą lemia infrastruktūra, finansavimas ir specialistų trūkumas.

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionuose dažniau susiduriama su paslaugų pasiekiamumo barjerais. Pasak jo, būtina suderinti savivaldybių realias galimybes su nacionaliniais įsipareigojimais ir aiškiau apsibrėžti prioritetus.

    Konferencijos iniciatoriais įvardyta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, o globėju – Europos Parlamento narys dr. Aurelijus Veryga. Į renginį taip pat įsitraukė Teisingumo ministerijos, Seimo, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Kur dažniausiai atsiranda spragos

    Konferencijoje pristatytos temos apėmė žmogaus teisių užtikrinimą, teisinę apsaugą, savivaldybių atsakomybes ir paslaugų organizavimą. Pranešėjai akcentavo, kad net ir esant aiškiam teisiniam reguliavimui, paslaugų kokybę dažnai riboja žmogiškieji ištekliai bei koordinavimo stoka tarp institucijų.

    Regionuose ypač svarbus tampa mobilumas ir prieinamumas, nes paslaugos neretai sutelktos didesniuose centruose. Tai reiškia ilgesnes keliones, papildomas išlaidas ir didesnę riziką, kad dalis žmonių pagalbos tiesiog negaus laiku.

    Diskusija: kaip sumažinti atotrūkį

    Po pranešimų surengtoje diskusijoje Kodėl teisės ir realybė vis dar nesutampa – ir ką darome toliau? aptarti konkretūs sprendimai, kurių galima imtis savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Dalyviai kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą, paslaugų tęstinumą ir aiškesnį kelią žmogui, ieškančiam pagalbos.

    Taip pat pabrėžta emocinės paramos svarba, nes žmonės su negalia ir jų artimieji dažnai susiduria ne tik su fiziniais barjerais, bet ir su ilgalaikiu psichologiniu krūviu. Konferencijos dalyviai sutarė, kad pokyčiai įmanomi tik derinant teisines priemones su realiai finansuojamomis ir vietoje veikiančiomis paslaugomis.

    Ko tikisi bendruomenės

    Renginys Kupiškyje tapo platforma išgirsti regionų balsą ir tiksliau įvardyti, kur pagalbos grandinė nutrūksta dažniausiai. Bendras konferencijos tonas buvo orientuotas į sprendimus: nuo geresnio paslaugų planavimo iki socialinės įtraukties stiprinimo, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir oriau.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutelkti skirtingas institucijas bendram tikslui. Tikimasi, jog aptartos įžvalgos prisidės prie konkrečių sprendimų tiek Kupiškio rajone, tiek platesniu mastu.

  • Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Gegužės 22 dieną Tauragėje surengta naujienų portalo „Lrytas“ organizuojama konferencija „Verslo genas“, subūrusi verslo, politikos, akademinės bendruomenės ir savivaldos atstovus. Renginyje daug dėmesio skirta regionų vaidmeniui šalies ekonomikoje ir konkretiems sprendimams, kaip didinti jų konkurencingumą.

    Projektas „Verslo genas“ vyksta jau apie dešimtmetį, o šiemet organizatoriai akcentavo regionų potencialą ir jų gebėjimą kurti patrauklią aplinką investicijoms. Konferencijos vieta pasirinkta neatsitiktinai: Tauragė dažnai minima kaip miestas, kuriame nuosekliai ieškoma būdų, kaip stiprinti vietos verslą ir pritraukti naujas iniciatyvas.

    Kas svarbiausia regionams dabar?

    Konferencija vyko Tauragės bendruomenių namuose, kur dalyviai aptarė darbo rinkos, investicijų ir inovacijų kryptis. Renginio darbotvarkėje skambėjo temos apie talentų pritraukimą, verslo finansavimo galimybes, eksporto plėtrą, žaliąją transformaciją ir savivaldos vaidmenį kuriant sąlygas augti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

    Tokios diskusijos regionams aktualios dėl kelių priežasčių: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir stiprėjant konkurencijai dėl specialistų, savivaldybėms tenka ieškoti papildomų argumentų, kodėl verta kurti gyvenimą ne didmiesčiuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į infrastruktūrą, švietimą, būstą ir paslaugas šeimoms.

    Merų diskusija apie ateitį

    Didelio dėmesio sulaukė merų diskusija Regionai be filtro: ką merai pasakytų Lietuvai, kurioje dalyvavo Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. Pokalbyje aptartos regionų stiprybės, savivaldos galimybės pritraukiant investicijas ir kasdieniai iššūkiai mažesnėse savivaldybėse.

    Diskusijos metu merai akcentavo, kad vienas svarbiausių uždavinių yra susitarti dėl aiškių prioritetų: kokios pramonės ar paslaugų kryptys regione turi didžiausią potencialą, kaip greičiau paruošti sklypus investicijoms ir kaip padėti verslui rasti darbuotojų. Taip pat pabrėžta, kad regionų patrauklumas vis labiau siejamas su gyvenimo kokybe, o ne vien su darbo vietų skaičiumi.

    „Mažesnių savivaldybių stiprybė yra bendruomeniškumas ir galimybė sprendimus priimti greičiau, nes problemos arčiau žmonių“, – sakė Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.

    Jo teigimu, regionams svarbu aktyviau komunikuoti savo privalumus, kad jie būtų matomi ne tik kaip alternatyva didmiesčiams, bet ir kaip vieta jaunoms šeimoms kurti ilgalaikius planus. Tai tiesiogiai susiję su paslaugų prieinamumu, ugdymo kokybe ir aiškiu savivaldybės požiūriu į investuotojų poreikius.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Konferencijoje skambėjusi mintis kartojosi keliose diskusijose: regionų sėkmę vis dažniau lemia partnerystė, kai savivalda, verslas ir švietimo įstaigos veikia kaip viena ekosistema. Praktiniai sprendimai dažniausiai prasideda nuo aiškių duomenų apie darbo rinką ir investicijų kryptis, o tvarūs rezultatai reikalauja nuoseklumo ne vienerius metus.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad tokios konferencijos suteikia progą dalintis patirtimi, palyginti skirtingų savivaldybių situacijas ir ieškoti pritaikomų modelių. Regionų stiprinimas, jų patrauklumas investicijoms ir gyventojams bei gebėjimas išlaikyti talentus išlieka vienu svarbiausių Lietuvos augimo klausimų.

  • Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Maži prieskonių pakeliai atrodo paprasti, tačiau būtent jie dažnai tampa viena dažniausių rūšiavimo klaidų virtuvėje. Rūšiavimo įmonės pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio vienodi maišeliai gali būti pagaminti iš skirtingų medžiagų, todėl vienos taisyklės visiems atvejams nėra.

    Dažniausia klaida – automatiškai mesti prieskonių pakelį į popierių, nes jis primena popierinę pakuotę. Problema ta, kad nemaža dalis tokių pakuočių turi vidinį folijos ar aliuminio sluoksnį, o tai reiškia, kad tai jau nebe grynas popierius ir toks pakelis gali sugadinti popieriaus perdirbimo srautą.

    Viskas priklauso nuo medžiagos

    Jei pakuotė yra tik popierinė, be blizgaus ar slidžiai plėvelinio vidinio sluoksnio, ji dažniausiai tinka popieriaus konteineriui. Tačiau jei vidus blizga, jaučiasi plastikinė plėvelė arba pakuotė akivaizdžiai sudaryta iš kelių sluoksnių, tokia pakuotė dažnai priskiriama mišrioms atliekoms arba pakuočių srautui, priklausomai nuo savivaldybės taisyklių.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš išmetant verta trumpai apžiūrėti pakuotės vidų. Blizgus sluoksnis paprastai rodo, kad pakuotė yra kombinuota, o tokios atliekos neperdirbamos taip lengvai kaip vienalytės.

    Kodėl skiriasi taisyklės savivaldybėse?

    Skirtingose savivaldybėse gali galioti nevienodos rūšiavimo instrukcijos net toms pačioms atliekoms. Taip yra todėl, kad atliekų surinkimo ir rūšiavimo grandinė priklauso nuo vietinių sutarčių, technologinių galimybių ir to, kaip konkrečiame regione apdorojamos pakuotės.

    Dėl to tas pats prieskonių pakelis vienur gali būti nukreipiamas į pakuočių konteinerį, o kitur prašoma jį mesti į mišrias atliekas. Patikimiausias būdas išvengti klaidos – pasitikrinti savo savivaldybės arba atliekų tvarkytojo pateikiamas instrukcijas.

    Stikliniai indeliai – paprasčiausias atvejis

    Kur kas aiškesnė situacija su stikliniais prieskonių indeliais. Ištuštintą stiklinį indelį paprastai galima mesti į stiklo konteinerį, o dangtelį atskirti ir išmesti pagal jo medžiagą, dažniausiai į pakuočių srautą, jei jis metalinis ar plastikinis.

    Stiklas laikomas viena vertingiausių antrinių žaliavų, nes gali būti perdirbamas daug kartų. Be to, tokie indeliai dažnai praverčia pakartotiniam naudojimui namuose, todėl jų išmetimas nebūtinai yra pirmas pasirinkimas.

    Prieš išmetant tiek pakelius, tiek indelius svarbu pašalinti prieskonių likučius. Kruopščiai plauti nebūtina, tačiau pakuotė turėtų būti kuo tuštesnė, nes maisto likučiai blogina perdirbimo kokybę ir didina užterštumą.

  • Kaimynas gali apskųsti jūsų kompostinę: viena klaida ir gali tekti ją išvežti

    Kaimynas gali apskųsti jūsų kompostinę: viena klaida ir gali tekti ją išvežti

    Kompostavimas kieme daugeliui atrodo paprastas būdas sumažinti šiukšlių kiekį ir pasigaminti trąšų, tačiau praktikoje daugiausia problemų kyla ne dėl pačio komposto, o dėl vietos ir priežiūros. Net ir nedidelė kompostinė, pastatyta netinkamai arba skleidžianti kvapus, gali tapti priežastimi kaimynų skundams ir institucijų patikrinimams.

    Bioatliekos sudaro reikšmingą buitinių atliekų dalį, todėl savivaldybės vis dažniau skatina gyventojus jas tvarkyti vietoje. Dalis savivaldybių taiko rinkliavos lengvatas tiems, kurie kompostuoja, o kai kur gyventojams dalijamos ir nemokamos kompostinės. Vis dėlto lengvata neatleidžia nuo pareigos laikytis statybos ir aplinkosaugos reikalavimų.

    Kur dažniausiai padaroma klaida

    Dažniausia problema yra kompostinės įrengimas per arti kaimyno sklypo ribos ar gyvenamojo namo langų ir durų. Tokiais atvejais net ir tvarkingai prižiūrimas kompostas gali kelti konfliktų, o prastai prižiūrimas greitai tampa kvapų ir vabzdžių židiniu.

    Pagal taikomus reikalavimus mažesnės kompostinės, kurios skirtos buitinėms bioatliekoms ir nėra pramoninio masto, turi būti įrengiamos laikantis nustatytų atstumų. Jeigu kompostinės tūris didesnis, atstumai iki sklypo ribos ir pastatų langų paprastai dar griežtėja, todėl prieš įrengiant verta pasitikrinti savivaldybės bei statybos techninių dokumentų nuostatas.

    Kokios atliekos tinka kompostui

    Į kompostą paprastai galima dėti augalines virtuvės ir sodo atliekas, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių likučius, kavos tirščius, arbatžoles, kiaušinių lukštus, nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakeles, pjuvenas ar nedažytą popierių. Kad kompostas nesmirdėtų, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp drėgnų atliekų ir sausų, struktūrą suteikiančių medžiagų.

    Daugiausia bėdų sukelia į kompostą metami netinkami likučiai ir per didelė drėgmė. Jei masė pradeda rūgti, atsiranda aitrus kvapas, pritraukiantis vabzdžius ir graužikus, o tai kaimynams dažniausiai tampa paskutiniu argumentu kreiptis į atsakingas institucijas.

    Ką gali padaryti kaimynas

    Jei iš kompostinės sklinda intensyvus kvapas, matomas kenkėjų antplūdis arba įrenginys įrengtas akivaizdžiai netinkamoje vietoje, kaimynas gali kreiptis į savivaldybę ar kitas priežiūros institucijas. Praktikoje tai gali baigtis patikrinimu ir reikalavimu pašalinti pažeidimus.

    Kraštutiniais atvejais gali būti nurodyta kompostinę perkelti į kitą vietą arba ją išvis pašalinti iš sklypo. Todėl saugiausia dar prieš įrengiant įsivertinti atstumus, pasirinkti nuošalesnę vietą, naudoti dangtį ar uždarą kompostinę ir reguliariai prižiūrėti turinį, kad nekiltų kvapų problema.

  • Vaikų vasaros stovyklų registracija sustabdyta: visoje Lietuvoje fiksuojami sistemos trikdžiai

    Vaikų vasaros stovyklų registracija sustabdyta: visoje Lietuvoje fiksuojami sistemos trikdžiai

    Registracija į vaikų vasaros stovyklas laikinai sustabdyta dėl techninių sutrikimų. Savivaldybės informuoja, kad šiuo metu registravimo procesas neveikia įprastai, todėl tėvai ir globėjai negali patvirtinti dalyvavimo pasirinktose pamainose.

    Planuojama, kad registracija bus atnaujinta 2026 metais gegužės 28 dieną 13.00 valandą. Iki tol gyventojai raginami kantriai palaukti ir registraciją bandyti atlikti tik po oficialiai paskelbto atnaujinimo.

    Kas nutiko registravimo sistemai?

    Centralizuota registracija vyksta per sistemą „Cempion“, už kurios veikimą atsakinga UAB „Nacionalinis švietimo centras“. Savivaldybių teigimu, fiksuojami serverių trikdžiai, kurie palietė ne vieną vietovę.

    Nurodoma, kad sutrikimai registruojami visoje Lietuvoje, todėl problema laikoma plataus masto. Tokiais atvejais dažniausiai laikinai ribojamas sistemos pasiekiamumas arba lėtėja veikimas, ypač piko metu, kai vienu metu jungiasi daug naudotojų.

    Ką svarbu žinoti tėvams?

    Savivaldybės primena, kad dalis stovyklų yra iš dalies finansuojamos, tačiau finansavimas paprastai taikomas vienam vaikui tik vienai pasirinktai stovyklai, nepriklausomai nuo jos tipo. Jei vaikas registruojamas į antrą ar trečią stovyklą, tai dažniausiai galima tik apmokant visą organizatorių nustatytą kainą.

    Kol registracija sustabdyta, rekomenduojama pasiruošti iš anksto: pasitikrinti vaiko duomenis, pasirinkti pageidaujamas pamainas ir sekti savivaldybės bei registravimo sistemos pranešimus. Atnaujinus registraciją, dėl didelio srauto pirmosiomis minutėmis sistema gali veikti lėčiau.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam lengviau gauti pašalpą ir kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie aktualūs socialinės pašalpos gavėjams ir dėl paramos besikreipiantiems pirmą kartą. Pokyčiai palies ir būsto šildymo, vandens bei kitas kompensacijas, taip pat paramos gavėjų pareigas savivaldybėse.

    Pagrindinis tikslas – tiksliau įvertinti žmonių situaciją ir sumažinti kliūtis tiems, kurie dirba, bet pajamų vis tiek nepakanka. Kartu didinamas dėmesys įsitraukimui į darbo rinką ir aiškesnėms taisyklėms, kai žmonės turi skolų už paslaugas.

    Dirbantiems nebelieka minimalaus krūvio

    Nuo birželio 1 dienos nebelieka reikalavimo dirbantiems asmenims būti išdirbus nustatytą minimalų darbo laiką, kad jie galėtų gauti piniginę socialinę paramą. Iki šiol buvo taikoma sąlyga dirbti bent du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės.

    Tai ypač svarbu žmonėms, kurie dirba daliniu etatu, turi sezoninį ar nereguliarų darbo grafiką, taip pat derina darbą su slauga ar vaikų priežiūra. Praktikoje tokie atvejai dažnai tapdavo priežastimi paramos negauti net ir esant mažoms pajamoms.

    Daugiau išimčių šeimoms ir vaikams su negalia

    Pokyčiai numato daugiau galimybių vieniems vaikus auginantiems tėvams, kai išlaikymo klausimai dar nėra teisiškai išspręsti. Savivaldybės administracija, įvertinusi faktinę situaciją, galės išimties tvarka skirti pašalpą ir kompensacijas, jei nėra teismo patvirtintos sutarties, vyksta procesai dėl tėvystės ar išlaikymo nustatymo arba taikoma mediacija.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, numatytas itin reikšmingas pakeitimas: vaiko gaunama šalpos negalios pensija nebebus įskaitoma į šeimos pajamas vertinant teisę į piniginę socialinę paramą. Tai gali padidinti tikimybę gauti paramą ir kai kuriais atvejais lemti didesnį jos dydį.

    Turto vertinimas, būsto plotas ir skolos

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi turto vertinimo tvarka: turto vertės normatyvai susiejami su valstybės remiamų pajamų dydžiu ir bus automatiškai indeksuojami. Taip pat piniginių lėšų normatyvas įtraukiamas į bendrą turto vertės normatyvą, todėl vertinimas turėtų tapti nuoseklesnis.

    Dar viena naujovė – didesnis būsto ploto normatyvas vieno ar dviejų butų namuose gyvenantiems žmonėms. Vienam asmeniui arba vienam iš bendrai gyvenančių asmenų bus taikomas 90 kvadratinių metrų naudingojo ploto normatyvas, o už kiekvieną kitą kartu gyvenantį asmenį papildomai bus pridedama po 15 kvadratinių metrų.

    Keičiama ir tvarka žmonėms, turintiems įsiskolinimų už energiją, kurą ar vandenį ir siekiantiems gauti kompensacijas. Nustatyta pareiga per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo, kad gyventojai pirmiausia galėtų kreiptis dėl kompensacijų, o skolos klausimą sutvarkyti jau po to.

    Pokyčiai palies ir privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekančius gyventojus: nuo birželio 1 dienos jie galės pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei atitiks nustatytas sąlygas. Taip pat įtvirtinta pareiga paramos gavėjams dalyvauti savivaldybių užimtumo didinimo programose ar užimtumą skatinančiuose projektuose, kai tai jiems pritaikoma pagal individualią situaciją.