CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Tyrimas atskleidė, ko šeimos reikalauja iš savivaldybių: vien parkų ir darželių nebepakanka

    Lietuvos demografiniai iššūkiai vis dažniau verčia savivaldybes iš naujo įvertinti, ką reiškia būti šeimai draugiška vieta gyventi. Nauja apklausa rodo, kad gyventojams svarbiausia ne vien nauji objektai, o realus paslaugų pasiekiamumas ir pagarbus savivaldos santykis su šeimomis.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o tyrimą jos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko 2026 metais liepos 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1 017 gyventojų nuo 18 iki 75 metų, iš jų 354 augina vaikus iki 18 metų.

    Tyrime vertintos keturios kryptys: aplinka, paslaugos, galimybės derinti šeimą ir darbą bei šeimų įsitraukimas į sprendimų priėmimą. Rezultatai rodo, kad šeimai palanki savivaldybė gyventojams vis dažniau siejasi su kasdienėmis situacijomis, o ne su pavieniais infrastruktūros projektais.

    Šeimai draugiška aplinka: svarbu ir saugumas

    49 proc. respondentų teigiamai įvertino viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms su vaikais, įskaitant šeimas, auginančias vaikus su negalia. Vis dėlto apibūdindami šeimai draugišką savivaldybę gyventojai akcentavo ne vien žaidimų aikšteles ar parkus.

    16 proc. pirmiausia išskyrė savivaldybės dėmesingumą šeimoms ir gebėjimą išgirsti jų problemas, 14 proc. pabrėžė viešųjų erdvių saugumą. Dar 13 proc. svarbiausiu kriterijumi įvardijo vaikų ugdymo paslaugų prieinamumą.

    Paslaugos yra, bet eilės išlieka

    45 proc. gyventojų teigiamai vertina vaikų ugdymo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę, tačiau tik 37 proc. mano, kad jų savivaldybėje lengva gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tiek pat respondentų nurodė, kad trūksta finansiškai prieinamų neformaliojo ugdymo veiklų ir vasaros stovyklų.

    Viena iš keturių šeimų susiduria su sunkumais patekti į norimą ar arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą. 13 proc. respondentų įvardijo ilgas eiles, o 15 proc. nurodė darželių trūkumą arba nepakankamai lanksčias jų darbo valandas.

    Apklausa fiksuoja ir informacijos spragas: finansinę paramą ar išmokas kaip pakankamas vertina 25 proc. respondentų, o informaciją apie paramą ir paslaugas aiškia bei pakankama laiko 31 proc. Emocinę, informacinę ar konsultacinę pagalbą teigiamai įvertino 26 proc. gyventojų.

    Sveikatos paslaugų prieinamumas taip pat išlieka jautri tema: 39 proc. teigiamai vertina savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, tačiau 44 proc. nurodė susiduriantys su ilgomis eilėmis ar laukimu. Tai signalizuoja, kad šeimai svarbu ne tik paslaugos egzistavimas, bet ir realus jos gavimo laikas.

    Darbo ir šeimos derinimas: lūkesčiai auga

    Galimybę derinti šeimos gyvenimą ir darbą savo savivaldybėje teigiamai vertina tik 32 proc. respondentų. Tai viena prasčiausiai vertintų sričių, ypač aktuali šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

    Gyventojai tikisi daugiau nemokamų ar nebrangių būrelių ir dienos veiklų, taip pat lankstesnių vaikų priežiūros sprendimų. Dažnai minimas poreikis ilginti ir lanksčiau organizuoti ugdymo bei sveikatos įstaigų darbo laiką, kad jis atitiktų dirbančių tėvų ritmą.

    24 proc. respondentų šeimos ir darbo derinimą pirmiausia sieja su galimybe saugiai pasirūpinti vaikais tėvų darbo metu. 14 proc. tai sieja su lanksčiu darbo grafiku ir tuo, ar ugdymo bei sveikatos įstaigos dirba patogiu laiku.

    Šeimos nori balso savivaldoje

    Viena silpniausiai įvertintų sričių yra šeimų įsitraukimas į savivaldybės sprendimų priėmimą. Tik 26 proc. respondentų mano, kad jų savivaldybėje šeimoms sudarytos realios galimybės dalyvauti priimant joms svarbius sprendimus.

    „Tyrimuose atsiskleidė šeimų lūkestis jaustis matomomis, tikimasi empatijos ir įtraukties. Kad būtų įsiklausoma į jų poreikius, juntama savivaldybės darbuotojų pagarba, tikimasi jų iniciatyvumo“, – sakė apklausos duomenis analizavusi sociologė dr. Živilė Advilionienė.

    Pasak jos, šeimai visapusiškai draugiška aplinka apima viešųjų erdvių pritaikymą įvairiems poreikiams, prieinamas ir kokybiškas ugdymo paslaugas bei darbą, leidžiantį derinti šeimos įsipareigojimus. Taip pat akcentuojamas aiškus, aktyvus informavimas apie priklausančias paslaugas ir parama bei šeimų įgalinimas dalyvauti sprendimuose.

    Apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šeimai draugiška savivaldybė šiandien vertinama per praktinius kriterijus: ar paslauga pasiekiama gyvenamojoje vietoje, tinkamu laiku, be ilgų eilių ir ar žmonės aiškiai žino, kur kreiptis. Ne mažiau svarbu, ar šeimos nuomonė pasiekia sprendimų priėmėjus.

    Projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ metu, remiantis šio tyrimo rezultatais ir užsienio šalių patirtimi, numatoma parengti rekomendacijas ir šeimai draugiškos savivaldybės vertinimo kriterijus. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jo įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026 metais gegužės–gruodžio mėnesiais.

  • Šildymą įjungs nebe savivaldybė: nuo 2026 spalio 1 dienos keičiasi tvarka daugiabučiuose

    Šildymą įjungs nebe savivaldybė: nuo 2026 spalio 1 dienos keičiasi tvarka daugiabučiuose

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką. Iki šiol sprendimus dažniausiai priimdavo savivaldybės, atsižvelgdamos į faktinę lauko oro temperatūrą.

    Pagal naują tvarką daliai šilumos vartotojų šildymo sezonas bus siejamas su aiškiomis kalendorinėmis datomis. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais šildymas startuos spalio 1 dieną, o sezonas baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną.

    Kas keičiasi modernizuotuose daugiabučiuose?

    Daugiabučiuose, kuriuose įrengti modernizuoti, automatizuoti šilumos punktai, šildymo sezonas prasidės spalio 1 dieną ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną, nelaukiant savivaldybės sprendimo. Šiuo laikotarpiu pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas privalės įjungti šildymo sistemą.

    Tokiuose namuose reikiama patalpų temperatūra palaikoma automatizuotai, pagal nustatytus parametrus ir higienos normų reikalavimus. Praktikoje tai turėtų mažinti riziką, kad šiluma bus pradėta tiekti per vėlai, kai patalpos jau atvėsusios.

    Ar šildymą bus galima pradėti anksčiau?

    Šildymo sezonas galės būti pradėtas anksčiau nei spalio 1 dieną, jeigu tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių. Tačiau ir čia numatyta galimybė gyventojams pasirinkti kitą sprendimą.

    Jei daugiabutyje įrengtas modernizuotas, automatizuotas šilumos punktas, gyventojai galės nuspręsti šildymą pradėti kitu laiku. Tam reikės daugumos pritarimo, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.

    Ką darys savivaldybės ir kiti pastatai?

    Savivaldybėms išlieka teisė nustatyti šildymo sezono pradžią ir pabaigą savo pavaldžioms įstaigoms pagal faktinę lauko oro temperatūrą. Tai aktualu darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms ir kitoms savivaldybių valdomoms organizacijoms.

    Kitiems šilumos vartotojams, kurie nėra pavaldūs savivaldybei, šildymo sezonas pagal įstatymo pakeitimus bus siejamas su laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Šiuo metu šilumos tiekėjas turės būti pasirengęs tiekti šilumą, o sprendimą dėl įjungimo priims pastato valdytojas ar administratorius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tvarkos pokyčiai didina pastatų valdytojų ir bendrijų atsakomybę, ypač dėl sprendimų priėmimo ir techninės parengties. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, ar name veikia automatizuotas šilumos punktas, ir kaip konkrečiame name organizuojamas balsavimas dėl šildymo pradžios.

  • Seime pripažino problemą: savivaldybių auditoriams trūksta žmonių ir nepriklausomumo

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Kauno rajono savivaldybėje susitiko su savivaldybių kontrolieriais ir aptarė, kaip veikia savivaldybių išorės kontrolės ir audito sistema. Daugiausia dėmesio skirta tam, kodėl kontrolės ir audito tarnyboms sunkėja vykdyti užduotis ir kokių pokyčių reikia, kad jos išliktų nepriklausomos.

    Susitikime kontrolieriai akcentavo, kad praktikoje daugėja situacijų, kai trūksta aiškumo dėl jų statuso ir darbo organizavimo. Taip pat iškelti klausimai dėl atrankos tvarkos, kadencijų reguliavimo, darbo sąlygų ir atsakomybės apimties, kuri savivaldybėse pastaraisiais metais pastebimai išaugo.

    Komiteto nariai išgirdo argumentus, kad didėjančios darbo apimtys dažnai nesutampa su turimais žmogiškaisiais ištekliais. Kontrolės ir audito tarnyboms tampa sunku pritraukti kvalifikuotus specialistus, o tai tiesiogiai veikia audito planų įgyvendinimą ir galimybes laiku įvertinti viešųjų lėšų naudojimą.

    Atlygis ir patrauklumas

    Diskusijoje daug dėmesio skirta darbo apmokėjimui, nes nuo jo priklauso pareigybės patrauklumas ir institucinis stabilumas. Kontrolieriai teigė, kad atlygio sistema ne visada atspindi kompetencijų lygį ir rizikas, su kuriomis susiduriama vertinant savivaldybių sprendimus bei didelės vertės pirkimus.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad savivaldybių išorės kontrolė yra viena pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti skaidrų ir atsakingą viešųjų lėšų naudojimą. Jo teigimu, siekiant realaus nepriklausomumo, būtina spręsti atlygio nustatymo klausimą ir suderinti jį su pareigybei tenkančia atsakomybe.

    „Svarbu sistemiškai įvertinti savivaldybių kontrolierių veiklos teisinį reguliavimą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti jų nepriklausomumą. Kartu būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nepriklausomumo garantijų ir auditų kokybės bei rekomendacijų įgyvendinimo veiksmingumo“, – sakė J. Narkevič.

    Kas gali keistis toliau

    Komitetas nurodė, kad susitikime išsakytos įžvalgos bus vertinamos svarstant galimas teisėkūros iniciatyvas. Tarp krypčių minimas aiškesnis kadencijų ir atrankos modelis, stipresnės nepriklausomumo garantijos bei tokia apmokėjimo sistema, kuri leistų išlaikyti profesionalus ir mažintų kaitą.

    Parlamentarai pabrėžė, kad stipri savivaldybių kontrolės ir audito grandis yra būtina gero viešojo valdymo dalis. Nuo jos priklauso ne tik finansinė drausmė, bet ir gyventojų pasitikėjimas savivaldybių sprendimais, ypač tais atvejais, kai kalbama apie didelius projektus ir viešuosius pirkimus.

  • Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymo sezono tvarka: kada gyventojai galės spręsti patys?

    Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymo sezono tvarka: kada gyventojai galės spręsti patys?

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, nustatantys vienodesnę šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką visoje Lietuvoje. Pokyčiais siekiama aiškesnio reguliavimo ir daugiau sprendimų galios perduoti daugiabučių gyventojams.

    Naujoji bendra šildymo sezono trukmė numatoma nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Vis dėlto ši „kalendorinė“ riba nebus absoliuti, nes tvarka palieka galimybę šildymą pradėti anksčiau ar baigti vėliau pagal faktines oro sąlygas.

    Jeigu tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos, šildymo sezonas galės prasidėti anksčiau. Atvirkščiai, šildymas galės būti baigtas, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos.

    Kas realiai įjungs ir išjungs šildymą?

    Kaip ir iki šiol, šilumos tiekėjas užtikrins šilumos tiekimą iki pastatų įvadų, o sprendimai pastato viduje priklausys nuo namo šildymo sistemos valdymo. Praktikoje šildymą daugiabučiuose įjungia arba išjungia šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, veikdamas pagal nustatytą tvarką ar gyventojų priimtą sprendimą.

    Svarbus pokytis gyventojams tas, kad daugiau reikšmės turės namo techninė būklė ir šilumos punkto tipas. Būtent nuo to priklausys, ar konkretaus daugiabučio gyventojai galės lanksčiau nuspręsti dėl šildymo pradžios ir pabaigos.

    Modernizuotas šilumos punktas suteiks daugiau laisvės

    Daugiabučiuose, kuriuose įrengtas modernizuotas, automatizuotas šilumos punktas, gyventojai galės patys nuspręsti, kada pradėti arba baigti savo namo šildymo sezoną. Tam reikės butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.

    Jeigu toks sprendimas bus priimtas, šildymas galės būti pradėtas ar baigtas kitu laiku nei bendrai nustatytas laikotarpis. Jeigu gyventojai atskiro sprendimo nepriims, šildymas bus organizuojamas pagal visoje šalyje galiojančią tvarką.

    Kada spręs savivaldybė?

    Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktas nėra modernizuotas, šildymo sezono pradžios ir pabaigos datą ir toliau nustatys savivaldybė. Savivaldybių sprendimai taip pat bus taikomi ugdymo, gydymo ir kitoms visuomeninėms įstaigoms, kur svarbus paslaugų tęstinumas ir vidaus mikroklimato reikalavimai.

    Artėjant šildymo sezonui gyventojams rekomenduojama pasitikslinti, koks šilumos punktas įrengtas jų name ir ar yra techninės galimybės lanksčiau reguliuoti šildymą. Šią informaciją paprastai suteikia namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad automatizuoti šilumos punktai ir pastatų balansavimas dažniausiai padeda tiksliau palaikyti komforto temperatūrą ir mažinti šilumos švaistymą pereinamaisiais sezonais. Todėl praktinis naujos tvarkos efektas daugeliui namų bus tiesiogiai susijęs su modernizacijos lygiu ir gyventojų gebėjimu susitarti dėl bendrų sprendimų.

  • Ketinote rudenį pjauti medžius savo sklype? Spalio 15 diena ne išlaisvina: štai ką privalote žinoti

    Paukščių perėjimas netelpa į datas

    Rudenį daugelis planuoja tvarkyti sklypą ir pašalinti pavojingus ar trukdančius medžius bei krūmus. Praktikoje dažnai kartojama, kad paukščių perėjimo sezonas tęsiasi nuo kovo 1 dienos iki spalio 15 dienos, todėl po šios datos esą galima pjauti drąsiau.

    Vis dėlto ši riba nėra universali taisyklė, automatiškai suteikianti laisvę kirsti medžius. Skirtingos paukščių rūšys peri nevienodu metu, o šiltėjant klimatui perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiai kai kuriais metais gali pasislinkti.

    Ką iš tiesų draudžia teisė

    Svarbiausia nuostata yra ne kalendorius, o laukinių gyvūnų apsauga. Draudžiama naikinti aktyvius lizdus, kiaušinius ar jauniklius, taip pat trikdyti saugomas rūšis taip, kad būtų daroma žala jų veisimuisi ar buveinėms.

    Tai reiškia, kad medis gali kelti riziką ne tik pavasarį ar vasarą. Medžiuose ir drevėse gali būti ir kitų saugomų gyvūnų, pavyzdžiui, šikšnosparnių, todėl prieš darbus būtina įvertinti, ar medis nėra buveinė.

    „Spalio 15 diena nėra stebuklinga riba, po kurios galima ignoruoti saugomų rūšių apsaugą“, – sako gamtosaugos specialistai.

    Kada reikia kreiptis į savivaldybę

    Privalomos formalumos priklauso ne nuo sezono, o nuo to, kokio dydžio ir rūšies medis, bei kokiu tikslu jis šalinamas. Jei esate fizinis asmuo ir medį pjaunate savo privačioje valdoje ne su verslu susijusiais tikslais, dažniausiai taikomi kamieno apimties slenksčiai.

    Kamieno apimtis matuojama 5 centimetrų aukštyje nuo žemės. Pranešimo paprastai nereikia, jei apimtis neviršija 80 centimetrų tuopoms, gluosniams, uosialapiams ir sidabriniams klevams.

    Taip pat dažnai netaikomas pranešimas, jei apimtis neviršija 65 centimetrų kaštonams, robinijoms ir platanams. Kitų rūšių medžiams dažniausiai taikoma 50 centimetrų riba.

    Kai apimtis didesnė už nustatytas ribas, pranešimas savivaldybei tampa privalomas. Išimtys gali būti taikomos vaismedžiams ir krūmams, tačiau jos negalioja visais atvejais, ypač jei teritorija susijusi su želdynais ar paveldu.

    Kaip vyksta pranešimas ir kas gresia

    Pranešimas savivaldybei paprastai yra nemokamas, tačiau reikalauja tikslumo. Dažniausiai reikia nurodyti sklypo duomenis ir medžio vietą, o savivaldybės atstovas per nustatytą terminą atvyksta apžiūrai ir patikrina rūšį bei matmenis.

    Po apžiūros institucija dar turi laiką pareikšti prieštaravimą, o jei jo nėra, darbai gali būti pradedami pagal vadinamąją tylųją procedūrą. Jei per maždaug 6 mėnesius nuo apžiūros medis nepašalinamas, pranešimą gali tekti teikti iš naujo.

    Pašalinus medį be privalomo pranešimo arba nelaukiant termino, galima sulaukti administracinės baudos. Praktikoje tokios sankcijos skaičiuojamos pagal nustatytas taisykles ir gali būti labai skausmingos, todėl saugiausia viską susitvarkyti prieš įjungiant pjūklą.

    Ruduo ir žiema išlieka palankiausias metas sklypo darbams, nes mažėja tikimybė sutrikdyti paukščių perėjimą. Tačiau pagrindinės dvi taisyklės nesikeičia: įsitikinkite, kad nėra saugomų rūšių buveinės, ir, jei reikia, laiku praneškite savivaldybei.

  • Šį invazinį medį galite pjauti be leidimo: jis ardo pamatus, mūrus ir stelbia vietines rūšis

    Šį invazinį medį galite pjauti be leidimo: jis ardo pamatus, mūrus ir stelbia vietines rūšis

    Invaziniai augalai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje vis dažniau laikomi ne tik gamtosaugos, bet ir infrastruktūros problema. Vienas ryškiausių pavyzdžių – liaudyje dažnai atpažįstamas pagal didelius plunksniškus lapus ir itin spartų augimą božodžius gruczolowaty (Ailanthus altissima), vadinamas dievmedžiu.

    Šis medis kilęs iš Rytų Azijos, tačiau Europoje išplito kaip dekoratyvinis augalas ir ilgainiui „pabėgo“ iš želdynų. Dabar jis sėkmingai įsitvirtina pakelėse, apleistose teritorijose, geležinkelių pylimuose, miestuose ir pramoninėse zonose, kur greitai užima erdves.

    Kaip atpažinti dievmedį?

    Dievmedis dažnai supainiojamas su riešutmedžiu ar žagreniu, tačiau atpažinimą palengvina specifinis kvapas. Patrinus lapą ar nulaužus jauną ūglį, juntamas aitrus, daugeliui nemalonus kvapas.

    Medis gali užaugti iki maždaug 30 metrų, o palankiomis sąlygomis jauni augalai per sezoną paauga labai sparčiai. Dar didesnė bėda – gausūs šaknų atžalynai, kurie gali pasirodyti toliau nuo pagrindinio kamieno.

    Kodėl jis laikomas pavojingu?

    Šis invazinis medis plinta agresyviai ir gali stelbti vietines rūšis ne tik užgoždamas šviesą. Mokslinėje literatūroje aprašomas jo alelopatinis poveikis, kai išskiriamos medžiagos slopina kitų augalų dygimą ir augimą.

    Praktikoje gyventojai dažnai skundžiasi ir žala aplinkai bei turtui: galingas šaknynas, ypač augant arti statinių, gali kelti problemų dangoms, atraminėms konstrukcijoms ar pamatų zonai. Dėl to delsimas dažnai reiškia, kad vėliau prireiks daugiau darbo ir išlaidų.

    Ar galima kirsti be leidimo?

    ES lygmeniu invazinėms svetimžemėms rūšims taikomas griežtas reguliavimas, o į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą įtraukti augalai paprastai turi būti valdomi taip, kad neplistų. Dėl to praktikoje jų šalinimas daugeliu atvejų vertinamas palankiau nei vietinių medžių kirtimas.

    Vis dėlto konkrečios procedūros priklauso nuo vietos taisyklių, sklypo statuso ir aplinkybių, todėl prieš darbus verta pasitikrinti savivaldybėje, ar teritorijai netaikomi papildomi apribojimai. Svarbu ir tai, kad leidimo kirsti nebuvimas nereiškia teisės augalą platinti, dauginti ar prekiauti.

    Kaip veiksmingai atsikratyti?

    Vien nupjauti kamieną dažnai nepakanka, nes dievmedis linkęs atželti iš šaknų ir kelis sezonus „grįžti“ naujais ūgliais. Patikimiausias kelias paprastai yra kuo didesnės šaknų sistemos dalies pašalinimas, ypač kai augalas dar jaunas.

    Jei medis jau suaugęs, teritoriją būtina reguliariai apžiūrėti ir nedelsiant šalinti atžalas, kol jos nespėjo sustiprėti. Kai kuriais atvejais taikomi ir specialūs metodai, skirti atžėlimui slopinti, tačiau priemones būtina naudoti tik pagal instrukcijas ir įvertinus riziką aplinkiniams augalams bei vandeniui.

    Aplinkosaugininkai pabrėžia paprastą principą: kuo anksčiau sureaguojama, tuo mažiau žalos ir darbo. Palikta viena „nekalta“ atžala po kelių metų gali virsti nuolatiniu židiniu, kurį išnaikinti tampa sudėtinga.

  • Kodėl už atliekas vienur mokame gerokai daugiau: 4 priežastys ir paprasti būdai sutaupyti

    Atliekų tvarkymo paslaugų kaina skirtinguose Lietuvos regionuose pastebimai nevienoda, o skirtumai gali siekti beveik trečdalį. Vis dėlto didesnė kaina savaime nereiškia prastesnio darbo ar iššvaistytų lėšų, nes ją formuoja visa sistema – nuo surinkimo iki galutinio sutvarkymo.

    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose regioninė atliekų tvarkymo kaina artėja prie 100 eurų už toną, o kituose yra reikšmingai mažesnė. Pavyzdžiui, minimi Panevėžio ir Alytaus regionai, o pigiausias – Klaipėdos regionas, kuriame kaina siekia kiek daugiau nei 60 eurų už toną.

    Pagrindinis kainų skirtumų paaiškinimas – skirtingos sąnaudos, kurios susidaro tvarkant atliekas iki galutinio rezultato. Į kainą įeina infrastruktūros išlaikymas, atliekų surinkimas, perrūšiavimas, transportas, apdorojimas, perdirbimas, energijos gavimas deginant ir tik mažiausios dalies šalinimas sąvartynuose.

    Kas labiausiai didina kainą?

    Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos atstovai pabrėžia, kad kainą labiausiai veikia galutinio sutvarkymo sąnaudos, taikomos technologijos, vežimo atstumai ir atliekų srautų pasiskirstymas. Kitaip tariant, lemia ne vienas sprendimas, o visa logistika ir techniniai pajėgumai regione.

    Didelę reikšmę turi infrastruktūros išdėstymas: kai atliekas tenka dažnai perkelti per perkrovimo stotis ir vežti toliau iki apdorojimo įrenginių, brangsta ir transportas, ir pati perkrova. Kainą didina ir tai, kad platesnėje, rečiau apgyvendintoje teritorijoje tą pačią sistemą reikia aptarnauti didesniais maršrutais bei papildomais pajėgumais.

    Svarbus veiksnys yra gyventojų skaičius, tankis ir susidarančių atliekų kiekis, nes nuo to priklauso, kaip sistemos išlaikymo kaštai pasidalija vienam gyventojui ar vienai tonai. Jei atliekų srautas mažesnis, o infrastruktūrą vis tiek reikia išlaikyti, vieneto kaina dažniausiai auga.

    Kodėl skiriasi atskirų atliekų kainos?

    Skirtumai dar ryškesni, kai lyginamos konkrečių atliekų frakcijų tvarkymo kainos, ypač mišrių komunalinių ir biologinių atliekų. VERT skelbtuose pavyzdžiuose matyti, kad biologinių atliekų tvarkymas vienur gali kainuoti kelis kartus brangiau nei kitur.

    Atliekų tvarkymo centrų atstovai akcentuoja, kad brangiausias ir ilguoju laikotarpiu neefektyviausias kelias yra šalinimas sąvartyne, todėl prioritetas teikiamas rūšiavimui, perdirbimui ir atliekų panaudojimui energijai gauti. Tačiau ir pats rūšiavimas kainuoja, nes reikalauja įrangos, darbuotojų, kokybės kontrolės ir papildomų procesų.

    Kainų skirtumus gali lemti ir tai, kur nukreipiamos po apdorojimo likusios perdirbti netinkamos atliekos. Kai kur svarbus vaidmuo tenka kogeneracinėms jėgainėms ir sutartinėms sąlygoms, o skirtinga kainodara bei veiklos modeliai gali reikšmingai paveikti galutinę kainą regionui.

    Ką gali padaryti gyventojai?

    Galutinė suma sąskaitose priklauso ne tik nuo regioninės kainos, bet ir nuo to, kaip savivaldybė organizuoja paslaugą: išvežimo dažnio, maršrutų, konteinerių aptarnavimo, administravimo sąnaudų ir papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu taip pat įskaičiuojamas į bendras sistemos sąnaudas.

    Gyventojų įpročiai tiesiogiai veikia sistemos efektyvumą, todėl gali turėti įtakos ir kainai: kuo tiksliau rūšiuojama, tuo mažiau laiko ir resursų reikia perrūšiavimui, mažiau teršiamos antrinės žaliavos, o apdorojimas vyksta greičiau. Didelių gabaritų atliekas svarbu vežti į surinkimo aikšteles, o ne bandyti jų „sutalpinti“ į mišrių atliekų konteinerius.

    Atskira tema yra pakuotės: jų tvarkymas finansuojamas atskiru mechanizmu, todėl itin svarbu, kad pakuotės nepatektų į mišrių atliekų srautą, o pakuočių konteineriai nebūtų užteršiami netinkamomis atliekomis. Švaresnis pakuočių srautas reiškia mažesnes sistemos sąnaudas ir daugiau kokybiškų žaliavų grąžinimui į gamybą, kas ilgainiui padeda stabilizuoti kaštus.

    „Kuo toliau atliekas reikia vežti iki tvarkymo įrenginių ar kuo dažniau pasitelkiamos perkrovimo stotys, tuo didesnės transportavimo ir perkrovimo sąnaudos“, – sakė Laurynas Virbickas.

    „Rūšiavimas yra ne tik aplinkosauginis, bet ir ekonominis uždavinys“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

  • 72 mln. eurų savivaldybių pastatams: kas gaus iki 50 proc. paramą ir kokios sąlygos

    Aplinkos ministerija rengia dar vieną kvietimą savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui. Skelbiama, kad kvietimą planuojama paskelbti šių metų rudenį, o jam numatoma 72 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.

    Pagal derinimui teikiamą priemonę „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas IV“ savivaldybėms būtų kompensuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Parama skirta sprendimams, kurie didina energinį efektyvumą ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    „Viešieji pastatai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl jų atnaujinimas turi būti ne atidėliojamas, o nuosekliai tęsiamas“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Projektai būtų atrenkami konkurso būdu pagal specialiuosius atrankos kriterijus. Finansavimui tinkami pastatai turėtų būti įtraukti į šildomų arba vėsinamų pastatų sąrašą, priklausyti savivaldybių lygmens viešiesiems subjektams arba būti jų naudojami, o naudingasis plotas turėtų viršyti 250 kvadratinių metrų.

    Paraiškas galėtų teikti savivaldybių administravimo subjektai, kai viešasis pastatas valdomas nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise. Taip pat numatyta, kad pareiškėjas turi valdyti bent 50 proc. pastato bendro ploto arba būti įgaliotas tai daryti.

    Planuojama, kad atnaujinamas pastatas iki darbų būtų ne aukštesnės nei C energinio naudingumo klasės, o po modernizacijos turėtų pasiekti ne žemesnę nei B klasę. Be to, pastate reikėtų sumažinti pirminės energijos suvartojimą ne mažiau kaip 30 proc.

    Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos dažniausiai tiesiogiai mažina savivaldybių išlaikymo kaštus, nes ilgainiui krenta šildymo ir vėdinimo sąnaudos. Praktikoje didžiausią efektą duoda kompleksinės priemonės, kai derinamas pastato apšiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas, automatizuotas valdymas ir, kur tikslinga, atsinaujinančių išteklių sprendimai.

    Pastabas ir pasiūlymus dėl finansavimo sąlygų aprašo galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki rugsėjo 29 dienos. Aplinkos projektų valdymo agentūra anksčiau šią vasarą jau buvo paskelbusi papildomą 40 mln. eurų kvietimą iš Modernizavimo fondo, nes dėl didelio savivaldybių aktyvumo greitai išseko anksčiau numatytos lėšos.

  • Gyventojams svarbus sprendimas: kaip bus pasirinktas Treniotos g. 36 ir Krokuvos g. 65 administratorius

      

  • Savivaldos „DataLab“ atverta visiems: paaiškino, kokius duomenis matys ir kam tai naudinga

    Valstybės duomenų agentūra paskelbė viešai prieinamą informaciją apie Savivaldos „DataLab“ – analitinių įrankių iniciatyvą, skirtą savivaldybių sprendimams grįsti duomenimis. Nuo šiol su „DataLab“ apimtimi, paskirtimi ir naudojimo principais gali susipažinti ne tik vidinių sistemų naudotojai, bet ir visi interesantai.

    Specialiame viešame puslapyje paaiškinama, kokias temas apima „DataLab“, kokios aplikacijos jau sukurtos, kokie duomenų šaltiniai naudojami ir kaip dažnai informacija atnaujinama. Taip pat nurodoma, kas gali naudotis įrankiais ir kokia tvarka suteikiama prieiga institucijoms.

    Šiuo metu Savivaldos „DataLab“ apima tris temines sritis ir 14 aplikacijų. Joms rengti pasitelkiama daugiau kaip 20 duomenų šaltinių, įskaitant valstybės informacinių sistemų, registrų ir kadastrų duomenis.

    „Norime, kad būtų aiškiai matoma, kokius sprendimus jau esame sukūrę, kokiais duomenimis jie paremti ir kokią praktinę naudą gali suteikti. „DataLab“ nėra tik technologinis projektas – jo esmė yra padėti viešajam sektoriui ir ypač savivaldai priimti sprendimus remiantis duomenimis“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Sprendimai konkretiems savivaldybių klausimams

    Iniciatyva pradėta kuriant įrankius labai praktiniams savivaldybių uždaviniams spręsti, kai vieno šaltinio informacijos nepakanka. Vienas ankstyvųjų pavyzdžių – pasirengimo asmenų su negalia evakavimui ekstremaliųjų situacijų metu planavimas.

    Tokiose situacijose svarbiausia ne pavieniai duomenų rinkiniai, o galimybė susieti skirtingą informaciją ir greitai gauti atsakymus. Valstybės duomenų agentūra, panaudodama kitų institucijų duomenis, parengė analitinį įrankį, kuriuo savivaldybių darbuotojai gali naudotis kasdienėje veikloje.

    Šis principas tapo „DataLab“ pagrindu: orientuojamasi į sprendimus, kurie padeda priimti administracinius ir investicinius sprendimus, planuoti paslaugas ir vertinti rizikas. Kitaip tariant, tikslas – duomenis pateikti taip, kad jie būtų tiesiogiai pritaikomi, o ne tik publikuojami kaip atskiri failai.

    „Savivaldoje sprendžiami klausimai dažnai apima kelių institucijų veiklos sritis. Pavyzdžiui, nepakanka žinoti, kiek yra mokinių, – svarbu ir kur jie gyvena, kokia jų socialinė situacija ar kitos aplinkybės. Valstybės duomenų ežeras suteikia galimybę sujungti skirtingų registrų ir informacinių sistemų duomenis, o „DataLab“ – pateikti juos taip, kad jais būtų galima naudotis kasdieniame darbe“, – teigia Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Nuo civilinės saugos iki švietimo planavimo

    „DataLab“ civilinei saugai skirti sprendimai leidžia analizuoti informaciją apie kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, potencialias priedangas, garsines sirenas, potvynių riziką bei pavojingus objektus. Tokie duomenys svarbūs planuojant prevenciją ir pasirengimą incidentams, taip pat vertinant infrastruktūros aprėptį.

    Švietimo srityje kuriami įrankiai padeda vertinti pedagogų amžiaus struktūrą ir prognozuoti, kurių dalykų mokytojų artimiausiu metu gali pradėti trūkti. Kaip praktinis pavyzdys nurodoma Akmenės rajono savivaldybė, kuri, remdamasi analize, galėjo tiksliau įsivardyti konkrečių dalykų pedagogų poreikį ir tikslingiau planuoti pritraukimo priemones.

    Kitos aplikacijos leidžia analizuoti savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų demografinę struktūrą ir pasiskirstymą teritorijoje. Tokie duomenys gali padėti spręsti, kur labiausiai reikia švietimo, socialinių paslaugų ar susisiekimo infrastruktūros, ir kaip keičiasi skirtingų amžiaus grupių koncentracija.

    Viešumas – augančios paklausos ženklas

    Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pastaraisiais metais „DataLab“ įrankiais vis aktyviau naudojasi ne tik savivaldybės, bet ir ministerijos, nacionalinės agentūros bei kitos institucijos. Tai sudaro prielaidas vienodai parengtiems ir tarpusavyje palyginamiems duomenims, kai projektai įgyvendinami visose savivaldybėse.

    Viešai paskelbta informacija padeda geriau suprasti, kokiais šaltiniais remiasi analizė ir kokias ribas turi duomenys bei jų atnaujinimo dažnis. Institucijoms tai aktualu ir DI bei automatizuotos analitikos kontekste, nes sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų suderinamumo, aktualumo ir aiškių apibrėžimų.

    Augant aplikacijų skaičiui ir naudotojų ratui, viešas „DataLab“ pristatymas tampa orientyru ir gyventojams, norintiems suprasti, kaip savivaldybės planuoja paslaugas, valdo rizikas ir vertina pokyčius. Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad visa svarbiausia informacija apie iniciatyvą nuo šiol pateikiama vienoje, visiems prieinamoje vietoje.