Tag: Seniūnijos

  • Telšių rajone primena sklypų priežiūros terminus: žolę privalu šienauti 3 kartus per metus

    Telšių rajono savivaldybė, prasidėjus intensyviam žolės augimui, primena gyventojams ir juridiniams asmenims pareigą prižiūrėti jiems priskirtas teritorijas. Pasak savivaldybės, dalis sklypų savininkų savo valdas tvarko nuolat, tačiau kasmet pasitaiko ir atvejų, kai sklypai apleidžiami ar net pamirštami.

    Prievolė šienauti ir tvarkyti aplinką nustatyta Telšių rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose 2011 metais rugsėjo 29 dieną. Taisyklės buvo papildytos 2023 metais kovo 30 dieną, sukonkretinant kai kuriuos reikalavimus dėl priežiūros periodiškumo ir tvarkos.

    Trys šienavimai per sezoną

    Pagal taisykles priskirtose teritorijose privalu rūpintis sklypo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad tai nekeltų nepatogumų tretiesiems asmenims. Įpareigojama rinkti šiukšles, valyti sąnašas, tvarkyti želdinius, taip pat surinkti nukritusias šakas ir lapus, o kompostuoti tik tam skirtose vietose.

    Žalieji plotai, įskaitant pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas ir griovius, turi būti šienaujami pagal poreikį, bet per metus ne rečiau kaip 3 kartus. Nustatyti ir konkretūs terminai: pirmą kartą nušienauti iki gegužės 31 dienos, antrą kartą iki liepos 15 dienos, trečią kartą iki rugsėjo 1 dienos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šienavimo metu nemulčiuota žolė turi būti sugrėbta ir išvežta per 3 dienas po nupjovimo. Šis reikalavimas siejamas ne tik su tvarka ir estetika, bet ir su higiena bei saugumu, nes palikta žolė gali trukdyti pėsčiųjų ar eismo matomumui, sudaryti prielaidas plisti kenkėjams.

    Ko negalima daryti bendro naudojimo teritorijose

    Taisyklės taip pat draudžia bendrojo naudojimo teritorijose sandėliuoti malkas ar kitą medieną, teršti statybinėmis atliekomis, gruntu ar kitais teršalais. Savivaldybė primena, kad malkas ir kitas medžiagas reikia laikyti priskirtose teritorijose, o ne šaligatviuose, pakelėse ar kitose visiems skirtose erdvėse.

    Tvarkymo reikalavimai taikomi tiek privačių sklypų savininkams, tiek įmonėms ar kitoms organizacijoms, kurios teisėtai valdo žemės sklypus ar joms priskirtas teritorijas. Savivaldybė akcentuoja, kad pareiga tvarkytis yra ne vien formalumas, nes nuo to priklauso viešųjų erdvių tvarka, kaimynystės kokybė ir bendras rajono vaizdas.

    Atsakomybė ir kur pranešti

    Už taisyklių pažeidimus numatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį. Jis numato įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų, o piktybiškai vengiant tvarkytis gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės.

    Apie pastebėtus tvarkymo ir švaros pažeidimus gyventojai raginami informuoti seniūniją pagal gyvenamąją vietą arba savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyrių telefonu +370 646 06279. Savivaldybė primena, kad operatyvūs pranešimai padeda greičiau spręsti problemas ir užkirsti kelią pasikartojantiems pažeidimams.

  • Nemokama pirminė teisinė pagalba Kupiškio seniūnijose birželį: kur ir kada bus teikiama?

    Nemokama pirminė teisinė pagalba Kupiškio seniūnijose birželį: kur ir kada bus teikiama?

    Kupiškio rajono savivaldybės administracija skelbia, kad birželio mėnesį seniūnijose bus teikiama nemokama pirminė teisinė pagalba. Gyventojus konsultuos Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas.

    Pirminė teisinė pagalba paprastai apima bendro pobūdžio teisinę konsultaciją, dokumentų ir prašymų parengimo paaiškinimą bei informaciją, kur kreiptis dėl tolesnės pagalbos. Tai aktualu sprendžiant kasdienius klausimus, kai reikia aiškaus teisinio kelio ir veiksmų sekos.

    Pagal paskelbtą grafiką konsultacijos vyks Alizavos seniūnijoje birželio 11 dieną, Noriūnų seniūnijoje birželio 16 dieną, Skapiškio seniūnijoje birželio 18 dieną ir Šimonių seniūnijoje birželio 25 dieną. Visais šiais atvejais laikas numatytas nuo 13.30 iki 15.30 valandos.

    Taip pat konsultacijos vyks Subačiaus seniūnijoje birželio 30 dieną nuo 13.30 iki 15.30 valandos. Savivaldybė ragina iš anksto registruotis telefonu arba kreiptis į savo seniūniją.

    Išankstinė registracija vykdoma telefonais +370 459 35 527 ir +370 686 69 167, taip pat galima registruotis seniūnijoje. Registruojantis verta trumpai įvardyti klausimo pobūdį, kad konsultacijai būtų galima pasirengti ir efektyviau išnaudoti skirtą laiką.

  • Pasėlių deklaravimas baigiasi birželio 12 dieną: pavėlavus iki birželio 22 dienos išmokos mažės

    Pasėlių deklaravimas baigiasi birželio 12 dieną: pavėlavus iki birželio 22 dienos išmokos mažės

    Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas šiemet baigiasi birželio 12 dieną. Iki šios datos ūkininkai ir kiti pareiškėjai turi pateikti paraiškas, kad būtų vertinami tiesioginių išmokų ir kitų su plotais susijusių paramos priemonių reikalavimai.

    Savivaldybė primena, kad pavėlavus paraiškos dar bus priimamos iki birželio 22 dienos, tačiau taikoma finansinė sankcija. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc., todėl delsti neapsimoka net ir turint nedaug deklaruotinų hektarų.

    Kur kreiptis dėl deklaravimo?

    Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus galima seniūnijose, kur dirbantys žemės ūkio specialistai padeda užpildyti paraiškas ir patikslinti duomenis. Darbo laikas skirtingose seniūnijose gali skirtis, todėl prieš vykstant verta suderinti vizitą.

    Jeigu nespėjote deklaruoti savo seniūnijoje arba kyla klausimų dėl atvykimo laiko, galite kreiptis į Pakruojo rajono savivaldybės specialistę Eriką Vaičeliūnaitę. Savivaldybė ragina laiką derinti telefonu, kad būtų išvengta eilių ir užtrukusio aptarnavimo.

    Kodėl svarbu nepavėluoti?

    Pasėlių deklaravimas yra pagrindas apskaičiuoti tiesiogines išmokas, todėl klaidos ar vėlavimas gali turėti tiesioginę įtaką galutinei paramos sumai. Praktikoje rizika didėja sezono pabaigoje, kai išauga srautai, o pareiškėjams prireikia papildomų patikslinimų dėl laukų ribų ar dokumentų.

    Norint išvengti 1 proc. mažinimo už kiekvieną pavėluotą darbo dieną, rekomenduojama paraišką pateikti kuo anksčiau ir pasitikrinti, ar visi duomenys suvesti teisingai. Savivaldybė taip pat primena, kad konsultacijos su specialistais padeda greičiau išspręsti neatitikimus ir sumažina riziką, jog vėliau teks teikti tikslinimus.

  • Vilkaviškio rajone startavo gyventojų iniciatyvų balsavimas: 12 projektų 11 seniūnijų

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje prasidėjo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai ir mokymosi aplinkai gerinti, atrankos etapas – balsavimas. Rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai kviečiami išsirinkti, kurios idėjos seniūnijose turėtų būti įgyvendintos pirmiausia.

    Balsuoti galima iki birželio 3 dienos 17.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra svarbiausias atrankos etapas, nes galutinį sprendimą dėl prioritetų lemia pačių gyventojų balsai.

    12 idėjų iš 11 seniūnijų

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, darbo grupė įvertino pateiktas paraiškas ir gyventojų balsavimui atrinko 12 iniciatyvų iš 11 seniūnijų. Tarp siūlomų projektų vyrauja laisvalaikio erdvių atnaujinimas, viešųjų vietų pritaikymas poilsiui, apšvietimo modernizavimas ir aplinkos patrauklumo didinimas.

    Gyventojams siūlomos skirtingo pobūdžio idėjos: nuo interaktyvių pramogų zonos Vilkaviškyje ir lauko LED ekrano įrengimo iki vandens telkinio atkūrimo, pakrantės parko, miesto sodo ir želdynų atnaujinimo. Dalis iniciatyvų orientuotos į saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą – numatomas gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas.

    Kaip vyksta balsavimas?

    Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją. Balsavimas galimas elektroniniu būdu arba atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę bei seniūnijas.

    Savivaldybė taip pat primena, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų. Toks amžiaus kriterijus vis dažniau taikomas savivaldos dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvose, siekiant į sprendimų priėmimą įtraukti ir vyresnius mokinius bei jaunus žmones.

    Kada projektai laikomi laimėjusiais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai bus įgyvendinami tik tuo atveju, jei pasieks minimalų palaikymo slenkstį. Jis nustatytas kaip 0,5 proc. nuo atitinkamoje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Toks reikalavimas taikomas tam, kad laimėtų idėjos, turinčios realų bendruomenės palaikymą, o ne tik pavienių balsuotojų aktyvumą. Savivaldybė ragina gyventojus nelikti nuošalyje, nes balsavimo rezultatai tiesiogiai nulems, kurie viešosios erdvės pokyčiai rajone įvyks artimiausiu metu.

  • Ignalinos meras pradeda susitikimus su gyventojais: kur ir kada bus pristatyta 2025 metų ataskaita

    Ignalinos meras pradeda susitikimus su gyventojais: kur ir kada bus pristatyta 2025 metų ataskaita

    Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pradeda susitikimų su gyventojais ciklą skirtingose rajono seniūnijose. Susitikimuose planuojama pristatyti 2025 metų savivaldybės veiklos ataskaitą, aptarti aktualius klausimus ir gyvai atsakyti į gyventojų užklausas.

    Savivaldybė nurodo, kad susitikimuose taip pat dalyvaus seniūnai, kurie apžvelgs seniūnijose per metus atliktus darbus ir svarbiausius pokyčius. Kartu su meru, pagal galimybes, vyks ir vicemerai, mero patarėjas, Savivaldybės administracijos direktorius bei jo pavaduotoja.

    Kur vyks susitikimai

    Pirmasis susitikimas numatytas birželio 8 dieną 17.00 valandą Didžiasalyje, kultūros centro padalinio salėje (Dumblio g. 7). Birželio 9 dieną 17.00 valandą susitikimas vyks Tverečiuje, kultūros centro padalinio salėje (Česlovo Kudabos g. 35).

    Birželio 10 dieną 17.00 valandą gyventojai kviečiami į Mielagėnus, seniūnijos pastato salę (Mokyklos g. 7), o birželio 11 dieną 17.00 valandą į Ceikinius, seniūnijos pastato salę (Bažnyčios g. 18). Birželio 15 dieną 17.00 valandą susitikimas vyks Naujajame Daugėliškyje, kultūros centro padalinio salėje (Mokyklos g. 2).

    Birželio 16 dieną 17.00 valandą susitikimas vyks Rimšėje, seniūnijos pastato salėje (Mokyklos g. 6), o birželio 17 dieną 17.00 valandą Vidiškėse, gimnazijos salėje (Ignalinos g. 1A). Birželio 18 dieną 17.00 valandą gyventojai kviečiami į Kazitiškį, seniūnijos pastato salę (Parko g. 7).

    Birželio 22 dieną 17.00 valandą susitikimas planuojamas Dūkšte, kultūros centro padalinio salėje (Bažnyčios g. 14). Ciklas bus tęsiamas birželio 29 dieną 17.00 valandą Linkmenyse, seniūnijos pastato salėje (Liepų g. 2), o birželio 30 dieną 17.00 valandą susitikimas vyks Ignalinoje, Ignalinos rajono kultūros centre (Ateities g. 43).

    Ką verta pasiruošti gyventojams

    Savivaldybės susitikimai dažniausiai tampa proga gyventojams tiesiogiai iškelti kasdienes problemas ir gauti atsakymus vietoje, todėl gyventojai raginami atvykti su konkrečiais klausimais. Paprastai tokiose diskusijose daugiausia dėmesio sulaukia vietos infrastruktūra, viešosios paslaugos, kelių būklė, švietimo ir kultūros įstaigų klausimai bei seniūnijų planuojami darbai.

    Administracija pažymi, kad renginiai skirti atviram dialogui, o dalyvavimas leidžia geriau suprasti savivaldybės metų prioritetus ir planuojamus sprendimus. Susitikimų tikslas – ne tik pristatyti ataskaitą, bet ir išgirsti gyventojų pastabas, kurios gali tapti pagrindu tolesniems darbams seniūnijose.

  • Kur ir kada Kėdainiuose atnaujins gatves: meras V. Tamulis vardija 2026 metų asfaltavimo darbus

    Kur ir kada Kėdainiuose atnaujins gatves: meras V. Tamulis vardija 2026 metų asfaltavimo darbus

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis gyventojams pristatė, kokie gatvių asfaltavimo ir asfalto dangos atnaujinimo darbai šiemet numatyti skirtingose rajono vietose. Pasak mero, darbai apima ir seniūnijas, ir Kėdainių miestą, o informacija bus tikslinama, kai keisis rangos grafikai.

    Daugiausia dėmesio šiame etape skiriama Surviliškio, Dotnuvos, Krakių ir Gudžiūnų seniūnijoms, kur planuojami konkretūs važiuojamosios dalies atnaujinimo darbai. Savivaldybė pabrėžia, kad darbų eiga priklausys nuo oro sąlygų, techninių sprendinių ir organizuojamų eismo ribojimų.

    Atskirai meras informavo ir apie Pelėdnagių, Šėtos bei Truskavos seniūnijas, kur taip pat numatyti gatvių asfaltavimo ir dangos atnaujinimo projektai. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus, nes darbų pradžios datos ir apimtys gali būti koreguojamos derinant rangovų užimtumą.

    Kas keisis Kėdainių mieste?

    Kėdainių miesto seniūnijos teritorijoje, pasak mero, vyksta dalis darbų jau dabar, o kita dalis suplanuota artimiausiam laikotarpiui. Čia numatomas ne tik gatvių, bet ir šaligatvių atnaujinimas, todėl kai kur gali būti laikinai ribojamas pėsčiųjų ir automobilių judėjimas.

    „Svarbiausia, kad gyventojai iš anksto žinotų, kur vyks darbai, ir galėtų planuoti maršrutus, o mes nuosekliai skelbsime naujausią informaciją“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Savivaldybė taip pat praneša, kad vėlesniuose pranešimuose meras žada pateikti informaciją ir apie kitų Kėdainių rajono seniūnijų gatvių bei infrastruktūros atnaujinimo planus. Gyventojams patariama atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus ir rangovų nurodymus darbų zonose.

  • Kaišiadorių rajone stiprinama prevencija: institucijos tarėsi dėl paslaugų, siuntimų ir naujos registracijos sistemos

    Kaišiadorių rajone stiprinama prevencija: institucijos tarėsi dėl paslaugų, siuntimų ir naujos registracijos sistemos

    2026 metais gegužės 29 dieną Socialinės paramos skyrius surengė tarpinstitucinį pasitarimą, kuriame aptartas prevencinių paslaugų teikimas Kaišiadorių rajone. Susitikimo tikslas buvo suderinti veiksmus, kad pagalba gyventojus pasiektų greičiau, o nukreipimas į paslaugas būtų aiškesnis.

    Pasitarime dalyvavo Socialinės paramos skyriaus, seniūnijų, paslaugas teikiančių įstaigų, visuomenės sveikatos biuro atstovai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Dėmesys skirtas tam, kaip skirtingos grandys dalijasi informacija ir kaip atpažįsta situacijas, kai šeimai ar asmeniui reikalinga prevencinė pagalba.

    Paslaugos šeimai ir smurto prevencija

    Kaišiadorių šv. Faustinos ugdymo centras pristatė Bendruomeninių šeimos namų veiklą ir kompleksines paslaugas šeimai. Aptarta, kokias konsultacijas ir pagalbą galima suteikti šeimoms, patiriančioms sunkumus, ir kaip šias paslaugas padaryti labiau matomas rajono gyventojams.

    Susitikime taip pat nagrinėta smurto artimoje aplinkoje tema ir prevencinių paslaugų suteikimo galimybės. Dalyviai aptarė praktinius iššūkius, su kuriais susiduriama, kai reikia greitai reaguoti, užtikrinti saugumą ir nukreipti žmogų į tinkamas paslaugas.

    Kur stringa nukreipimas į pagalbą?

    Akcentuota, kad prevencinių paslaugų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo atvejų identifikavimo ir savalaikio siuntimo. Pabrėžta, jog specialistai, kurie yra arčiausiai žmogaus kasdienybėje, dažniausiai pirmieji pamato rizikos ženklus ir gali paskatinti kreiptis pagalbos.

    Diskusijoje išskirta, kad svarbiausi informacijos ir nukreipimo taškai yra gydytojai, ugdymo įstaigos, seniūnijos ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Dalyviai sutarė, kad be nuoseklaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir aiškių siuntimo kelių dalis žmonių pagalbos taip ir nepasiekia.

    Siūloma bendra registracijos platforma

    Socialinės paramos skyriaus iniciatyva aptarta galimybė sukurti paslaugų teikimo platformą, kur gyventojai galėtų matyti organizuojamus mokymus, temas, jų periodiškumą ir registruotis gauti paslaugas. Tokia sistema galėtų sumažinti informacijos išsibarstymą, o gyventojams suteikti vieną aiškų kanalą kreiptis.

    Taip pat siūlyta aktyviau pristatyti Bendruomeninių šeimos namų pasiūlą ugdymo įstaigose, kad mokyklų ir darželių specialistai geriau žinotų, kokia pagalba prieinama ir kaip ją rekomenduoti šeimoms. Sutarta, kad tokie tarpinstituciniai pasitarimai turėtų vykti ir ateityje, siekiant stebėti pokyčius ir spręsti iškylančias problemas.

  • Vilkaviškio miesto seniūnija apžvelgė 2025 metų darbus: gatvės, apšvietimas ir viešosios erdvės

    Vilkaviškio miesto seniūnija apžvelgė 2025 metų darbus: gatvės, apšvietimas ir viešosios erdvės

    Vilkaviškio miesto seniūnijoje surengtos išplėstinės seniūnaičių sueigos metu pristatyta 2025 metais nuveiktų darbų apžvalga ir aptarti artimiausi miesto pokyčiai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai bei bendruomenių atstovai.

    2025 metų veiklos ataskaitą pristatė Vilkaviškio miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja, laikinai einanti seniūno pareigas, Edita Grygelaitienė. Pasak seniūnijos, didžiausias dėmesys per metus buvo sutelktas į kasdienę gyventojų patogumą lemiančius darbus: gatvių būklę, pėsčiųjų infrastruktūrą ir apšvietimą.

    Gatvės ir pėsčiųjų infrastruktūra

    Sueigoje akcentuota, kad per 2025 metus vyko Vytenio ir Lakštingalų gatvių remonto darbai, taip pat tvarkyti atskiri Nepriklausomybės, Lauko, Vytauto ir kitų gatvių bei šaligatvių ruožai. Seniūnija pabrėžė, jog dalis darbų buvo skirta ne tik kapitaliniam atnaujinimui, bet ir nuolatinei dangų priežiūrai, kuri padeda greičiau reaguoti į atsirandančius pažeidimus.

    Diskusijose su seniūnaičiais aptarti ir probleminiai taškai, kuriems gyventojai dažniausiai išsako pastabas: šaligatvių vientisumas, saugūs perėjimai ir atkarpos, kuriose po lietaus kaupiasi vanduo. Sutarta, kad prioritetai bus derinami atsižvelgiant į judriausias vietas ir bendruomenių pateikiamą informaciją.

    Apšvietimo modernizavimas ir saugumas

    Vienas ryškesnių metų darbų – gatvių apšvietimo modernizavimas. Skirtingose miesto vietose, seniūnijos duomenimis, pakeista daugiau kaip 200 šviestuvų, siekiant geresnio matomumo tamsiuoju paros metu ir mažesnių eksploatacinių sąnaudų.

    Sueigoje taip pat aptarta, kad apšvietimas miestui svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl eismo bei pėsčiųjų saugumo. Bendruomenių atstovai kėlė klausimus dėl atskirų ruožų, kur apšvietimo trūkumas labiausiai juntamas, ypač šalia gyvenamųjų kvartalų ir judresnių pėsčiųjų srautų.

    Viešosios erdvės ir pakrančių tvarkymas

    Susitikime apžvelgti ir viešųjų erdvių priežiūros darbai: miesto gėlynai, žaliosios zonos, sporto bei vaikų žaidimų aikštelės. Seniūnija informavo, kad per metus tvarkytos Šeimenos ir Vilkaujos upelių pakrantės, o tai, pasak dalyvių, daro įtaką tiek estetikai, tiek gyventojų poilsiui ir miesto įvaizdžiui.

    Taip pat paminėta, kad baigti tvenkinio teritorijos prie pėsčiųjų ir dviračių tako tvarkymo darbai, o kai kurie aplinkos gerinimo projektai tęsiami ir toliau. Diskusijų dalyje gyventojams aktualūs klausimai buvo siejami su ilgalaikiu tikslu – nuosekliai gerinti gyvenamąją aplinką ir aiškiai komunikuoti, kokie darbai planuojami artimiausiu laikotarpiu.

    Sueigos pabaigoje sutarta palaikyti reguliarų ryšį su seniūnaičiais ir bendruomenėmis, kad miesto problemos būtų fiksuojamos greičiau, o sprendimai derinami skaidriai. Seniūnija pažymėjo, kad prioritetai ateinantiems mėnesiams bus formuojami atsižvelgiant į realius poreikius ir suplanuotų darbų tęstinumą.

  • Kaip keitėsi Jurbarko savivalda nuo 1990 metų: rinkimų taisyklės, merai ir lūžiai iki 2023 metų

    Atkūrus nepriklausomybę savivalda Lietuvoje buvo kuriama beveik nuo nulio, todėl 1990 metais savivaldybių tarybų rinkimų tvarka smarkiai skyrėsi nuo dabartinės. Jurbarko rajone tuomet sudarytos 75 vienmandatės apygardos, o tarybos nariai, anuomet vadinti deputatais, buvo renkami tiesiogiai kiekvienoje apygardoje.

    Tuomet kandidatų kėlimas buvo gerokai atviresnis nei šiandien: kandidatus galėjo siūlyti ne tik politinės organizacijos, bet ir patys gyventojai susirinkimuose, o norint išsikelti pačiam reikėjo rinkėjų palaikymo parašais. Išrinktu buvo laikomas kandidatas, gavęs daugiau nei pusę balsavusių rinkėjų.

    Konkurencija buvo didelė: į Jurbarko rajono tarybą iškelta 241 kandidatas, vidutiniškai po 3,5 į vieną vietą. Rinkėjų aktyvumas taip pat išsiskyrė, nes pirmajame balsavime dalyvavo 71 proc., o pakartotiniame – 75,5 proc. rinkėjų, kai vėlesniais metais savivaldos rinkimuose dalyvavimas dažniausiai mažėjo.

    1990–1995 metų sprendimai krizėje

    1990 metų balandžio 18 dieną išrinkti 68 Jurbarko rajono tarybos deputatai susirinko į pirmąją sesiją, kurioje buvo suformuota tuometinė valdžios struktūra. Rajono tarybos pirmininku išrinktas Antanas Juozas Kazakevičius, o vykdomosios valdžios vadovu, tuomet vadintu valdytoju, tapo Saulius Lapėnas.

    Tuo metu atstovaujamoji ir vykdomoji valdžios buvo ryškiai atskirtos: taryba paprastai posėdžiaudavo rečiau, o kasdienius sprendimus dažniau priimdavo valdyba. Savivaldybės darbą sunkino ir bendras Lietuvos politinis bei ekonominis spaudimas, įskaitant energijos išteklių tiekimo ribojimus ir ūkinio gyvenimo sutrikimus.

    1991 metais, iš pareigų pasitraukus Sauliui Lapėnui ir jo vadovautai valdybai, taryba nauju valdytoju išrinko Praną Vaišvilą. Šiai komandai teko spręsti klausimus tuo metu, kai keitėsi ūkio sistema, stiprėjo privatizavimo procesai ir brendo socialinė įtampa.

    1991 metų pabaigoje ir 1992 metų pradžioje prasidėjo kolūkių likvidavimo procesas, buvo sudaromos laikinosios administracijos. Lygiagrečiai vyko įmonių ir būsto privatizavimas, žemės reforma bei nuosavybės teisių atkūrimas, o tai savivaldybėms kėlė daug praktinių ir teisinių iššūkių.

    1994–1997 metų reformos ir nauja rinkimų sistema

    1994 metais Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą, kuris įtvirtino funkcijų skirstymą į savarankiškąsias ir deleguotąsias. Kartu keitėsi institucinė sandara ir rinkimų modelis, o 1995 metais Jurbarko rajone pereita prie vienos daugiamandatės apygardos ir proporcinės sistemos, kai balsuojama už partijų sąrašus.

    1995 metų rinkimuose Jurbarko rajono taryba buvo suformuota dvejiems metams, o rinkėjų aktyvumas siekė 49,23 proc. Į pirmąjį posėdį susirinkusi taryba meru išrinko Stasį Makūną, o administratoriaus pareigoms paskyrė Rimandą Plevoką, vėliau šias pareigas perėmė Algimantas Dagys.

    Įsigaliojus reformoms, neliko apylinkių tarybų ir apylinkių viršaičių, o vietoje jų atsirado seniūnijos. 1995 metais seniūnų skyrimas buvo glaudžiai susietas su politine savivaldybės kadencija, todėl dalyje teritorijų pasikeitė iki tol dirbę vadovai.

    Šis laikotarpis parodė ir trumpesnių kadencijų ribotumą: dveji metai dažnai buvo per trumpas laikas stabiliai politikai bei administravimui. Vėliau Konstitucijos pataisos savivaldybės tarybos kadenciją pailgino iki 3 metų, o nuo 2003 metų įtvirtinta 4 metų kadencija.

    2000–2003 metų posūkis: Konstitucinio Teismo sprendimas

    2000 metais pasirodė nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kuri aiškiau apibrėžė savivaldybės kontrolieriaus, seniūnijų, mero ir administracijos vadovo įgaliojimus. Tačiau modelis vis tiek išliko intensyvių korekcijų objektas, nes teisinė sistema bandė prisitaikyti prie praktinių savivaldos poreikių.

    2002 metų gruodžio 24 dieną Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tuometinis savivaldos modelis neatitinka Konstitucijos. Po to 2003 metų vasario 25 dieną nutrūko savivaldybės valdybos įgaliojimai, o vykdomosios institucijos vaidmuo buvo perorientuotas į administracijos direktoriaus instituciją.

    Šis sprendimas iš esmės pakeitė valdžios balansą savivaldybėse: administracijos direktorius tapo pagrindine vykdomąja grandimi, o jo atsakomybė ir įgaliojimai išsiplėtė tiek vidaus administravime, tiek savivaldybės valdyme. Praktikoje tai reiškė aiškesnį atskyrimą tarp politinių sprendimų taryboje ir kasdienės administracijos veiklos.

    Nuo 2004 metų: ES fondai ir tiesioginiai merų rinkimai

    2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, savivaldybėms atsivėrė naujos finansavimo galimybės, o Jurbarko rajone pradėta aktyviau rengti ir įgyvendinti struktūrinių fondų projektus. 2005 metais patvirtintas strateginis 2006–2015 metų plėtros planas, kuris apibrėžė rajono ilgalaikes kryptis.

    2007 metais Jurbarko savivaldybėje suformuota nauja politinė dauguma, o kadencijos metu pirmą kartą savivaldybės istorijoje buvo pareikštas nepasitikėjimas meru ir mero pavaduotoju. 2008 metų gruodžio 18 dieną jie buvo atleisti, o merą tarybai pavyko išrinkti tik 2009 metų sausio 5 dieną.

    2015 metų savivaldos rinkimai tapo istoriniu lūžiu visoje Lietuvoje, nes pirmą kartą merus pradėjo rinkti patys gyventojai. Jurbarko rajone meru po antrojo turo tapo pats išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius, o tai parodė augantį tiesioginių rinkimų poveikį vietos politinei konkurencijai.

    2019 metais Skirmantas Mockevičius buvo perrinktas antrajame ture, o 2023 metų kovo 19 dieną – dar kartą perrinktas 2023–2027 metų kadencijai. 2023 metais suformuota tarybos dauguma pasirašė koalicijos sutartį, o vėliau dalis tarybos narių pasiskelbė opozicija, taip pažymint naują politinį etapą rajono valdyme.

    Per daugiau nei tris dešimtmečius Jurbarko savivalda perėjo nuo vienmandačių apygardų ir „deputatų“ rinkimų prie proporcinės sistemos, seniūnijų tinklo ir tiesiogiai renkamo mero. Kartu keitėsi ir sprendimų priėmimo logika: nuo krizinių 1990–1992 metų sprendimų iki šiuolaikinės savivaldos, kurioje vis didesnę reikšmę turi finansavimo šaltiniai, administracinė kompetencija ir vietos politinė atsakomybė.

  • Ukmergės rajone nemokamai ženklins ir registruos šunis: kas gali pasinaudoti ir kaip užsirašyti

    Nemokama akcija Ukmergės rajone

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2026 metais organizuoja nemokamą šunų ženklinimo mikroschema ir registravimo akciją. Ji skirta rajono gyventojams, kurie dėl objektyvių priežasčių iki šiol nepaženklino savo augintinių.

    Savivaldybė nurodo, kad ši galimybė ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ar tiems, kuriems ženklinimą atidėlioti vertė kitos aplinkybės. Pirmiausia kviečiami kaimiškų vietovių gyventojai.

    Kas atliks ženklinimą ir kodėl tai svarbu

    Savivaldybė pasirūpins mikroschemomis, o ženklinimo procedūras atliks Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos apmokyti studentai. Procedūra yra greita, gyvūnui neskausminga ir atliekama įterpiant mikroschemą po oda tarp menčių.

    Mikroschemoje esantis unikalus numeris susiejamas su Gyvūnų augintinių registre saugomais duomenimis apie augintinį ir jo savininką. Praktikoje tai laikoma patikimiausiu būdu užtikrinti, kad pasimetęs gyvūnas, radus ir nuskenavus mikroschemą, galėtų greičiau grįžti namo.

    Privaloma visoje Lietuvoje ir atsakomybė

    Nuo 2021 metų gegužės 1 dienos Lietuvoje šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis bei jų registravimas Gyvūnų augintinių registre yra privalomas. Už paženklinimą ir įregistravimą atsako gyvūno laikytojas ar savininkas.

    Prievolė taikoma, kai gyvūnas yra vyresnis nei 4 mėnesių, taip pat prieš perleidžiant jį kitam savininkui. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad veterinarijos klinikose ši paslauga įprastai kainuoja apie 20–30 eurų.

    Gyvūnų laikymo reikalavimų nesilaikantiems asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį. Numatyta bauda siekia nuo 30 iki 230 eurų.

    Kaip užsirašyti dalyvauti

    Norint pasinaudoti akcija, iki rugpjūčio 31 dienos reikia iš anksto užsiregistruoti savo seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą. Rugsėjo mėnesį gyventojai bus kviečiami atvykti į nurodytą vietą seniūnijos teritorijoje kartu su augintiniu, o tiksli data, laikas ir vieta bus paskelbti papildomai.

    Atvykstant būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Gyventojams, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti, savivaldybė numato galimybę ženklinimą atlikti namuose, laiką derinant individualiai.

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija ragina neatidėlioti registracijos, nes tokios akcijos padeda sumažinti nepaženklintų augintinių skaičių ir palengvina jų identifikavimą dingimo atvejais.