CP v2

Tag: Seniūnijos

  • Mažeikiuose baigiamas susitikimų ciklas: merė su komanda pristatys 2025 metų planus ir išklausys gyventojus

    Mažeikių rajono savivaldybė gegužės 20 dieną tęsia susitikimų su seniūnijų gyventojais ciklą, kuriame pristatoma 2025 metų veikla ir planuojami darbai. Paskutinis šio ciklo susitikimas numatytas Mažeikių seniūnijoje.

    Susitikimas vyks gegužės 20 dieną 17.30 valandą Mažeikių seniūnijos salėje, Laisvės gatvėje 39. Savivaldybė nurodo, kad į renginį kviečiami visi seniūnijos gyventojai.

    Susitikimo metu gyventojai raginami kelti jiems aktualius klausimus, įvardyti problemas ir siūlyti galimus sprendimus. Taip pat numatyta diskusija apie prioritetinius darbus ir tai, kaip savivaldybės planai atliepia kasdienius bendruomenės poreikius.

    Dalyvauti kviečiami ir savivaldybės valdomų įmonių bei Mažeikių rajono policijos komisariato atstovai, todėl gyventojai galės tiesiogiai aptarti ir viešųjų paslaugų, ir saugumo temas. Tokie susitikimai paprastai padeda greičiau identifikuoti problemines vietas ir suderinti veiksmus tarp skirtingų institucijų.

    Mažeikių rajono savivaldybė pažymi, kad gyventojų įžvalgos ir pasiūlymai yra reikšminga planavimo dalis, ypač sprendžiant kasdienes infrastruktūros, viešosios tvarkos ir paslaugų prieinamumo situacijas. Susitikimų ciklo pabaiga Mažeikiuose reiškia, kad tolimesni žingsniai bus susiję su išsakytų klausimų suvedimu ir sprendimų derinimu.

  • Elektrėnų savivaldybė paskelbė priedangų sąrašą: kur slėptis Elektrėnuose, Vievyje ir seniūnijose

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 20 dieną paskelbė parinktų priedangų sąrašą, skirtą gyventojams informuoti, kur būtų galima laikinai pasislėpti kilus grėsmei. Dokumente pateikiamos konkrečios vietos Elektrėnuose, Vievyje ir kitose savivaldybės seniūnijose, nurodant adresus ir pagrindinius parametrus.

    Sąraše matyti, kad priedangoms numatyti įvairios paskirties pastatai: ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigos, kultūros bei sporto objektai, seniūnijų pastatai, taip pat dalis daugiabučių. Prie kiekvieno objekto pateikiamas valdytojas ir Lietuvos koordinačių sistemos koordinatės, kurios leidžia vietą tiksliau rasti žemėlapiuose.

    Kas įtraukta į sąrašą?

    Tarp Elektrėnų miesto objektų minimos Elektrėnų Versmės gimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Elektrėnų ligoninė, socialinės globos namai, Elektrėnų kultūros centras, baseinas ir ledo arena. Taip pat įtraukti keli savivaldybės valdomi pastatai bei prekybos paskirties patalpos Taikos gatvėje.

    Vievyje nurodomos ugdymo įstaigos, darželis, sveikatos centro padaliniai, o taip pat nemažai daugiabučių. Kitose vietovėse į sąrašą pateko, pavyzdžiui, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Kietaviškių progimnazija, Semeliškių gimnazija ir keli seniūnijų pastatai.

    Ką reiškia skaičiai prie priedangos?

    Prie kiekvienos priedangos pateikiamas plotas kvadratiniais metrais ir preliminarus žmonių skaičius, kiek gyventojų joje būtų galima sutalpinti. Iš viso sąraše nurodytas bendras priedangų plotas siekia 38 414 kvadratinių metrų, o talpa – 25 238 žmones.

    Taip pat pažymima, ar priedanga pritaikyta asmenims su negalia. Ši informacija svarbi planuojant evakuaciją ar trumpalaikį slėpimąsi, nes reali prieiga, įėjimai ir judėjimo galimybės gali skirtis net to paties tipo pastatuose.

    Kuo priedanga skiriasi nuo slėptuvės?

    Priedanga paprastai yra civilinės saugos objektas, skirtas laikinai apsaugai nuo pavojų, pavyzdžiui, skeveldrų, sprogimo bangos poveikio ar ekstremalių oro sąlygų. Tuo metu slėptuvė dažniausiai reiškia aukštesnio apsaugos lygio, specialiai įrengtą statinį ar patalpą, kurios reikalavimai griežtesni.

    Praktikoje gyventojams svarbiausia ne vien tai, ar vieta įvardyta kaip priedanga, bet ir kaip greitai ją galima pasiekti, ar ji bus atverta krizės metu, koks įėjimas numatytas ir ar yra bazinės sąlygos trumpam buvimui. Dėl to savivaldybių skelbiami sąrašai vertinami kaip atspirties taškas planavimui, o ne vienkartinis sprendimas visoms situacijoms.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasižymėti artimiausias priedangas pagal gyvenamąją vietą ir darbo ar mokymosi maršrutus. Taip pat verta sekti savivaldybės ir atsakingų tarnybų informaciją, nes sąrašai gali būti atnaujinami, tikslinami arba papildomi naujais objektais.

  • Mažeikiuose tęsiami susitikimai su gyventojais: merė su komanda atvyksta į apylinkės seniūniją

    Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė su komanda tęsia susitikimus su seniūnijų gyventojais, kuriuose pristatoma savivaldybės 2025 metais planuojama ir vykdoma veikla. Šis susitikimų ciklas skirtas tiesioginiam dialogui su bendruomenėmis ir jų kasdieniams klausimams aptarti.

    Aštuntasis susitikimas vyksta Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Gyventojai kviečiami atvykti gegužės 19 dieną 17.30 valandą į Mažeikių seniūnijos salę, Laisvės g. 39.

    Susitikime numatyta kalbėti apie aktualias problemas, jų sprendimo galimybes ir artimiausius savivaldybės darbus, kurie labiausiai paliečia vietos žmones. Organizatoriai ragina užduoti klausimus, išsakyti nuomonę, teikti pasiūlymus ir diskutuoti, kad sprendimai būtų paremti realiais bendruomenės poreikiais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokie susitikimai yra viena iš priemonių didinti sprendimų skaidrumą ir stiprinti pasitikėjimą vietos valdžia. Praktikoje tai dažnai tampa proga gyventojams tiesiogiai iškelti temas dėl kelių būklės, viešojo transporto, aplinkos tvarkymo, socialinių paslaugų ar viešosios tvarkos.

    Paskutinis šio etapo susitikimas planuojamas gegužės 20 dieną 17.30 valandą su Mažeikių miesto gyventojais Mažeikių seniūnijos salėje, Laisvės g. 39. Susitikimuose taip pat kviečiami dalyvauti savivaldybės valdomų įmonių ir Mažeikių rajono policijos komisariato atstovai.

  • Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Kas nuspręsta Zarasų rajone?

    Zarasų rajono savivaldybėje baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto projektų. Savivaldybė pranešė, kad balsavimas vyko 2026 metų balandžio 30 dieną–gegužės 14 dieną, o rezultatai jau patvirtinti.

    Gyventojai galėjo balsuoti elektroniniu būdu per savivaldybės sistemą arba užpildydami popierines balsavimo korteles seniūnijose. Savivaldybė nurodo, kad jei žmogus balsavo abiem būdais, buvo įskaitytas elektroninis balsas.

    Daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos

    Iš viso viešam balsavimui buvo pateiktos devynios idėjos, o pagal taisykles finansavimą gauna du daugiausiai balsų surinkę projektai. Šiemet aiškūs lyderiai išsiskyrė gana ryškiai.

    Daugiausia balsų surinko lauko scenos įrengimo Smalvų kaime idėja, o antroje vietoje liko laisvalaikio ir poilsio zonos šeimoms projektas. Abu jie bus įgyvendinami savivaldybės biudžeto lėšomis.

    „Dėkojame visiems gyventojams, kurie dalyvavo balsavime, ir kviečiame įsitraukti į dalyvaujamojo biudžeto procesus ateityje“, – nurodė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kur bus įgyvendinama?

    Lauko scenos projektas Smalvų kaime surinko 355 balsus, o jo vertė numatyta 8 750 eurų. Savivaldybė skelbia, kad scena planuojama prie Smalvų kultūros namų, kad erdvę būtų galima pritaikyti kultūros, socialiniams ir edukaciniams renginiams įvairiais metų laikais.

    Antrą vietą užėmusi laisvalaikio ir poilsio zona šeimoms surinko 232 balsus, o planuojama vertė siekia 10 000 eurų. Projektas numatytas Padustėlio kaime, kur ketinama sutvarkyti apleistą teritoriją ir įrengti viešą erdvę su vaikų žaidimų zona, suoliukais, šiukšliadėžėmis bei apželdinimu.

    Kitos idėjos taip pat sulaukė aktyvaus palaikymo, tačiau finansavimą šįkart užtikrino tik pirmos dvi vietos. Savivaldybė primena, kad balsuoti galėjo Zarasų rajone deklaruoti gyventojai nuo 18 metų.

  • Pagėgių meras pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: kokius darbus seniūnijose gyventojai kelia pirmiausia

    Pagėgių meras pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: kokius darbus seniūnijose gyventojai kelia pirmiausia

    Gegužės 5, 6, 7, 11 ir 12 dienomis Pagėgių savivaldybės seniūnijose vyko susitikimai su gyventojais, kuriuose meras Vaidas Bendaravičius su komanda pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą. Aptariant nuveiktus darbus ir planus, gyventojai taip pat kėlė jiems aktualiausius kasdienės infrastruktūros ir saugumo klausimus.

    Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta kelių priežiūrai, privažiavimų prie daugiabučių asfaltavimui, vandentvarkos problemoms ir priedangų įrengimui. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad būtent šios sritys dažniausiai lemia tiesioginę gyvenimo kokybę, todėl jos lieka nuolatiniu prioritetu planuojant investicijas.

    Diskusijose dalyvavo vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, seniūnijų seniūnai, savivaldybės skyrių vadovai ir UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ direktorius Raimondas Fridrikas. Prie aptarimų prisijungė ir Pagėgių policijos komisariato viršininkas Marius Jakštas bei Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros atstovas Vidmantas Žilakauskas.

    Projektai, kuriais remiasi ataskaita

    Savivaldybė nurodo 2025 metais tęsianti sveikatos, švietimo, transporto ir viešųjų erdvių gerinimo projektus. Tarp krypčių įvardyti sveikatos specialistų pritraukimas, sveikatos centro modelio diegimas ir ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra, siekiant didesnio paslaugų prieinamumo vietoje.

    Švietimo ir susisiekimo srityse tęsiami visos dienos mokyklų erdvių pritaikymo darbai bei viešojo transporto infrastruktūros modernizavimas. Taip pat pažymėta, kad ugdymo įstaigas pasiekė trys elektriniai mokykliniai autobusai, pritaikyti ir vaikams su negalia.

    Turizmo ir aplinkos dalyje išskirtas projektas dėl Užlenkio ežero Panemunėje pritaikymo lankymui. Pasak savivaldybės, šiuo projektu siekiama gerinti turizmo infrastruktūrą ir viešąsias erdves pritaikyti skirtingų poreikių lankytojams.

    Kelių, apšvietimo ir vandentvarkos darbai

    Ataskaitoje akcentuojami kelių, apšvietimo ir vandentvarkos infrastruktūros gerinimo darbai: tvarkomos gatvės, įrengiamas ir atnaujinamas apšvietimas, rekonstruojami nuotekų tinklai bei valymo įrenginiai. Taip pat minimi melioracijos ir polderių sistemų tvarkymo darbai, aktualūs potvynių rizikos valdymui ir žemės ūkio teritorijoms.

    Lygiagrečiai vykdomi viešųjų erdvių, sporto ir švietimo įstaigų atnaujinimo projektai, gerinama socialinių paslaugų infrastruktūra ir plečiamas socialinio būsto fondas. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis darbų nukreipta į paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms su negalia.

    Kas numatyta 2026 metais?

    2026 metais planuojama tęsti kelių ir daugiabučių kiemų tvarkymą, plėsti apšvietimo tinklus, įrengti dviračių takus ir modernizuoti vandentvarkos infrastruktūrą. Tarp svarbesnių saugumo krypčių įvardytas projektas „Priedangų infrastruktūros plėtra Pagėgių savivaldybėje“, orientuotas į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Susitikimuose gyventojai teikė pasiūlymus ir dalijosi pastebėjimais dėl konkrečių vietovių problemų, o savivaldybės atstovai žadėjo grįžtamąjį ryšį dėl sprendimų eigos. Nurodoma, kad Pagėgių savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkiniai patvirtinti Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu 2025 metais gegužės 14 dieną.

    Su ataskaitų rinkiniais galima susipažinti savivaldybės dokumentų valdymo ir teisės aktų skelbimo sistemoje.

  • Rukainiuose – dviguba šventė: pašventintas seniūnijos herbas ir paminėta Tarptautinė šeimos diena

    Rukainiuose – dviguba šventė: pašventintas seniūnijos herbas ir paminėta Tarptautinė šeimos diena

    Gegužės 17 dieną Rukainiuose surengta dviguba šventė, sujungusi bendruomenės tapatybę ir šeimos vertybes: pašventintas seniūnijos herbas ir paminėta Tarptautinė šeimos diena. Renginiai subūrė vietos gyventojus, aplinkinių kaimų bendruomenes ir svečius.

    Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Rukainių šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jose melstasi už seniūnijos žmones ir šeimas, linkint vienybės, sveikatos bei susitelkimo kasdienybėje.

    Mišių metu iškilmingai pašventinti nauji Rukainių seniūnijos heraldiniai simboliai. Tokios ceremonijos paprastai laikomos ne tik religinėmis, bet ir bendruomeninėmis, nes herbas tampa viešu vietos atpažinimo ženklu, naudojamu renginiuose, dokumentuose ir reprezentacijoje.

    Po pamaldų dalyviai, nešini herbo vėliava, išsirikiavo į eiseną ir patraukė link Rukainių parko. Čia laukė koncertinė programa, šventinė mugė ir pramogos vaikams, o šventės akcentu tapo bendras bendruomenės susibūrimas po atviru dangumi.

    Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus vardu susirinkusiuosius pasveikino mero patarėja Vida Montvydaitė. Ji pabrėžė, kad herbas yra savitumo ir istorijos įprasminimas, o kartu ir paskata toliau kurti gyvą, aktyvią bendruomenę.

    Renginyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, Seimo ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai bei herbo autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas. Svečių žinutė buvo vieninga: vietos tapatybę stiprinantys simboliai svarbūs tada, kai juos lydi realus bendruomenės įsitraukimas.

    Scenoje pasirodė vietos gimnazijos moksleiviai ir Rukainių kultūros kolektyvai, o programą užbaigė dainininkės Boženos Krasilovos koncertas. Šventė buvo skirta įvairaus amžiaus žmonėms, todėl greta oficialių momentų netrūko ir paprasto bendravimo.

    Naujajame herbe užkoduota Rukainių istorija ir geografiniai ženklai. Herbo etalone pavaizduotas auksinis stulpas siejamas su senuoju Minsko keliu, o vingiuota sidabrinė juosta simbolizuoja Rukainės upelį, nuo kurio, kaip manoma, kilo vietovės pavadinimas.

    Spalvų prasmės herbe perteikia vertybinę žinutę: sidabras ir mėlyna siejami su dvasingumu, išmintimi ir tyrumu, auksas simbolizuoja šviesą bei dvasinį turtą, o raudona primena meilę, narsą ir kovas už laisvę. Rukainių istorijoje minimi ir 1830–1831 metų sukilimo įvykiai, siejami su Simono Konarskio suėmimu.

  • Molėtų rajono gyventojams primena: patikrinkite deklaruotą adresą, kad pagalba ir laiškai nepasimestų

    Molėtų rajono savivaldybė ragina gyventojus pasitikslinti deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, jei jis kada nors buvo papildytas ar pakeistas suteikus gatvei pavadinimą, namui ar patalpai numerį. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių tokių pakeitimų deklaravimo įstaigai taip ir nepranešė, todėl valstybės registruose gali likti netikslūs duomenys.

    Pasak savivaldybės, netikslus deklaruotas adresas gali turėti labai praktiškų pasekmių kasdienybėje. Specialiosios tarnybos, tokios kaip policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei greitoji medicinos pagalba, žmogaus buvimo vietą nustato remdamosi registruose esančia informacija.

    Jei adreso duomenys nėra patikslinti, tikslios vietos paieška gali užtrukti, o pagalba gyventojus gali pasiekti vėliau arba ne taip greitai, kaip tikimasi. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbi kiekviena minutė, todėl duomenų tikslumas registruose yra ne formalumas, o saugumo klausimas.

    Teisingas deklaruotas adresas svarbus ir dėl kasdienės komunikacijos su institucijomis. Savivaldybės bei valstybės įstaigos gyventojams siunčia pranešimus ir kitą svarbią informaciją, todėl netikslūs duomenys didina riziką, kad laiškai ar pranešimai nepasieks adresato laiku.

    Deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys tikslinami pateikiant prašymą deklaravimo įstaigai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tokia pareiga gyventojams nustatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, o savo adreso tikslumą galima pasitikrinti Registrų centro elektroninėje paslaugoje.

    Molėtų miesto gyventojai dėl prašymų gali kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių. Seniūnijose gyvenantys asmenys prašymus teikia savo seniūnijai, todėl gyventojai raginami pasirinkti jiems priskirtą deklaravimo įstaigą ir neatidėlioti duomenų atnaujinimo.

  • Kaišiadorių dalyvaujamasis biudžetas: startavo balsavimas, kaip gyventojai rinks projektus

    Kaišiadorių dalyvaujamasis biudžetas: startavo balsavimas, kaip gyventojai rinks projektus

    Kaišiadorių rajone prasidėjo balsavimas už dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti. Gyventojai savo favoritą gali išsirinkti ir balsą atiduoti iki birželio 14 dienos.

    Balsuoti gali ne jaunesni nei 16 metų asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Kaišiadorių rajone. Balsavimas vyksta internetu, o balsą patvirtinti reikia SMS kodu, todėl būtinas mobilusis telefonas.

    Vienas gyventojas gali balsuoti vieną kartą, tačiau dviejose projektų kategorijose, pasirinkdamas po vieną idėją kiekvienoje jų. Pateikiami pagrindiniai duomenys: vardas, pavardė, gimimo data ir mobiliojo telefono numeris.

    Neturintiems galimybės ar įgūdžių balsuoti internetu pagalba teikiama seniūnijose. Atvykus į artimiausią seniūniją, darbuotojai padeda pateikti balsą elektroninėje sistemoje, tačiau SMS patvirtinimui vis tiek reikės asmeninio mobiliojo telefono.

    Savivaldybė skelbia, kad daugiausia gyventojų balsų surinkę projektai bus įgyvendinami Savivaldybės administracijos. Nugalėtojai bus nustatomi atsižvelgiant į rezultatus skirtingose seniūnijose, todėl balsavimas gali tapti realia galimybe greičiau išspręsti konkrečios vietovės viešosios erdvės ar infrastruktūros poreikius.

    Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje pastaraisiais metais tapo vis plačiau taikoma praktika: savivaldybės dalį lėšų skiria idėjoms, kurias pasiūlo ir išrenka patys gyventojai. Tokiu būdu dažniau finansuojami aiškiai apčiuopiami, vietos bendruomenei aktualūs sprendimai, o gyventojai įtraukiami į sprendimų priėmimą ne tik per rinkimus, bet ir kasdienėse savivaldos iniciatyvose.

    Jei balsuojant kyla klausimų, gyventojai gali kreiptis į Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistę Laimą Guščiuvienę.

  • Pagėgių meras kreipiasi Šeimų dieną: ką žada savivaldybė ir kokios pagalbos gali tikėtis šeimos

    Pagėgių savivaldybė Šeimų dienos proga paskelbė mero sveikinimą, skirtą bendruomenei ir šeimoms. Tokie kreipimaisi paprastai akcentuoja pagarbą tėvystei ir motinystei, bendruomeniškumą bei savivaldybės įsipareigojimą gerinti paslaugas gyventojams.

    Šeimų diena Lietuvoje minima gegužės 15 dieną, o jos tikslas yra atkreipti dėmesį į šeimos vaidmenį visuomenėje ir paskatinti iniciatyvas, kurios padeda derinti darbą, vaikų auginimą ir socialinį saugumą. Savivaldybėms tai tampa proga priminti apie vietos lygmens priemones, kurios tiesiogiai pasiekia gyventojus.

    Kur šeimos gali kreiptis pagalbos?

    Praktinė pagalba šeimoms dažniausiai siejama su socialinėmis paslaugomis ir išmokomis, vaikų bei jaunimo užimtumu, švietimo pagalba, taip pat psichologine ir krizių prevencijos parama. Dėl konkrečių sąlygų ir reikiamų dokumentų gyventojai paprastai kreipiasi į savivaldybės administraciją arba seniūniją.

    Dažniausiai savivaldybės informuoja ir apie paslaugas, kurias teikia socialinių paslaugų centrai, vaiko teisių apsaugos specialistai, švietimo pagalbos tarnybos. Šios paslaugos apima konsultacijas, pagalbą šeimoms patiriant sunkumų ir tarpininkavimą gaunant reikalingą paramą.

    Ką savivaldybės akcentuoja pastaraisiais metais?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai pagalbai, kad problemos šeimose būtų sprendžiamos kuo anksčiau. Taip pat daugėja iniciatyvų, susijusių su emocine sveikata, priklausomybių prevencija, smurto artimoje aplinkoje mažinimu ir vaikų dienos užimtumo programomis.

    Šeimų dienos sveikinimai neretai tampa ir kvietimu į vietos renginius, edukacijas ar bendruomenines šventes. Tokios veiklos padeda stiprinti tarpusavio ryšius ir mažina socialinę atskirtį, ypač mažesnėse savivaldybėse.

    Kur rasti patikimiausią informaciją?

    Aktualiausi duomenys apie savivaldybės paslaugas, kontaktus ir priėmimo laiką paprastai skelbiami Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje. Jei informacija reikalinga skubiai, gyventojams patikimiausia tiesiogiai susisiekti su atsakingais savivaldybės skyriais, kurie paaiškina sąlygas ir veiksmų seką.

    Jei šeima susiduria su emociniais sunkumais ar krize, svarbu nelaukti ir kreiptis į specializuotas pagalbos linijas bei sveikatos priežiūros įstaigas. Ankstyvas kreipimasis dažnai leidžia greičiau gauti tinkamą pagalbą ir užkirsti kelią didesnėms problemoms.

  • „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    Kas keičiasi šiemet?

    Vilniaus savivaldybė penktą kartą tęs dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje patys gyventojai siūlo idėjas ir balsuodami nusprendžia, kam skirti miesto lėšas. Šiemet numatytas didžiausias finansavimas programos istorijoje – ne mažiau kaip 1,63 mln. eurų.

    Didžiausia naujovė – balsavimo teisė išplečiama jaunimui: už atrinktas idėjas galės balsuoti vilniečiai nuo 16 metų. Savivaldybė tikisi, kad toks sprendimas sustiprins jaunų žmonių įsitraukimą į miesto planavimą ir leis tiksliau atliepti kasdienius bendruomenių poreikius.

    „Jaunieji vilniečiai nėra ateities miesto gyventojai – jie jau šiandien aktyviai naudojasi viešosiomis erdvėmis. Norime, kad pilietiškumas prasidėtų dar mokyklos suole“, – sakė Vilniaus savivaldybės Organizacijos vystymo grupės vadovė Lina Koriznienė.

    Kokiems projektams bus skiriami pinigai?

    Pasak savivaldybės, pastaraisiais metais daugiausia palaikymo sulaukia idėjos, susijusios su aktyviu laisvalaikiu ir viešųjų erdvių pritaikymu bendruomenėms: sporto aikštynai, riedlenčių ir dviračių trasos, poilsio zonos, želdynai. Tarp anksčiau laimėjusių idėjų minimi projektai, orientuoti į jaunimą, tačiau iki šiol balsuoti galėdavo tik pilnamečiai.

    „Dalyvauk! Vilnius“ startavo 2021 metais kaip bandomasis projektas, o vėliau išaugo į vieną aktyviausių miesto įsitraukimo programų. Savivaldybės duomenimis, pernai gyventojai pateikė beveik 500 idėjų, o balsavime dalyvavo daugiau nei 17 000 vilniečių, rinkusių iš 244 balsavimui atrinktų pasiūlymų.

    Didėja ambicijos ir projektų apimtys

    Vilniaus savivaldybė pažymi, kad augant gyventojų siūlomų idėjų kokybei, dažnai paaiškėja ir platesnis realus projekto poreikis. Įgyvendinant idėją vien įrengti, pavyzdžiui, aikštelę neretai nepakanka – prireikia sutvarkyti takus, įrengti apšvietimą, pasirūpinti želdiniais ir mažąja architektūra.

    Dėl šios priežasties planuojama didinti didžiosios apimties projektų krepšelį: vienos idėjos maksimali vertė numatoma iki 250 000 eurų. Iš viso planuojama 630 000 eurų skirti mažos apimties (seniūnijų) idėjoms ir 1 000 000 eurų – didžiosioms, visam miestui skirtoms iniciatyvoms.

    Idėjų teikimo startas numatomas vasaros antroje pusėje, o tikslios datos ir balsavimo tvarka bus paskelbtos atskirai. Savivaldybė ragina gyventojus stebėti informaciją ir iš anksto svarstyti, kokių pokyčių labiausiai trūksta jų gyvenamojoje aplinkoje.