Tag: Seniūnijos

  • Mažeikių rajone startuoja 2025 metų veiklos pristatymai: merė su komanda važiuoja į visas seniūnijas

    Mažeikių rajono savivaldybė skelbia pradedanti susitikimų su gyventojais ciklą, kuriame bus pristatoma 2025 metais planuojama ir vykdoma veikla. Merė Rūta Matulaitienė kartu su komanda kviečia gyventojus atvirai aptarti aktualijas, įvardyti problemas ir siūlyti sprendimus.

    Susitikimai numatyti visose devyniose rajono seniūnijose, o pirmasis vyks Reivyčiuose. Savivaldybė pabrėžia, kad tai proga gyvai užduoti klausimus apie kasdienius rajono rūpesčius, nuo viešųjų paslaugų kokybės iki infrastruktūros ir bendruomenių poreikių.

    Kur ir kada vyks susitikimai

    Pirmasis susitikimas vyks balandžio 29 dieną 17.30 valandą Reivyčių seniūnijoje, Urvikių kultūros centre, Saulės g. 3. Kitą dieną, balandžio 30 dieną 16.30 valandą, gyventojai kviečiami į Laižuvos seniūniją, Dariaus ir Girėno g. 19.

    Gegužės 4 dieną 17.30 valandą susitikimas planuojamas Viekšnių seniūnijos salėje, Tilto g. 12, o gegužės 11 dieną 17.30 valandą – Tirkšlių kultūros centre, J. Janonio g. 7. Gegužės 12 dieną 17.30 valandą susitikimas vyks Šerkšnėnų kultūros centre, Vyšnių g. 1.

    Gegužės 13 dieną 17.30 valandą gyventojai laukiami Sedos kultūros centre, Dariaus ir Girėno g. 4, o gegužės 18 dieną 17.30 valandą – Židikų kultūros centre, M. Pečkauskaitės g. 28. Gegužės 19 dieną 17.30 valandą susitikimas numatytas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, Laisvės g. 39.

    Baigiamasis grafiko etapas planuojamas gegužės 20 dieną 17.30 valandą Mažeikių seniūnijoje, taip pat Laisvės g. 39. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad susitikimuose gali būti aptariami ir konkrečių gyvenviečių klausimai, todėl gyventojai raginami atsinešti iš anksto suformuluotus pasiūlymus.

    Kas dalyvaus ir ko tikėtis

    Į susitikimus kviečiami ir Savivaldybės valdomų įmonių atstovai bei Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai. Tokia sudėtis leidžia gyventojams vienoje vietoje aptarti ir praktinius klausimus, susijusius su paslaugomis, viešąja tvarka bei saugumu.

    Susitikimų formatas orientuotas į dialogą, todėl gyventojų įsitraukimas tampa esmine dalimi, formuojant prioritetus ir vertinant, kas rajone veikia, o kur reikalingi pokyčiai. Savivaldybė ragina diskusijose laikytis konstruktyvumo ir sutelkti dėmesį į realius sprendimus.

    „Kviečiame gyventojus ateiti, užduoti klausimus, išsakyti nuomonę ir pateikti pasiūlymus – norime girdėti, kas svarbiausia kiekvienai seniūnijai“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė.

  • Ukmergės rajono gatvių būklė po patikros: ką komitetas pamatė penkiose seniūnijose

    Ukmergės rajono savivaldybės tarybos Kaimo ir aplinkosaugos komitetas spalio 12 dieną surengė tikslinę išvyką į penkias seniūnijas, kad vietoje įvertintų remontuojamas gatves ir kitų kelių būklę. Toks formatas leidžia sprendimus grįsti ne vien dokumentais, bet ir realia situacija, kurią kasdien mato gyventojai.

    Patikroje dalyvavo komiteto pirmininkas Vidmantas Krikštaponis, jo pavaduotojas Algirdas Kopūstas ir komiteto nariai Jolanta Keburienė, Dalius Varnas bei Kęstutis Zinkevičius. Prie komandos prisijungė savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas bei administracijos atstovai.

    Kas buvo tikrinama vietoje?

    Išvykos tikslas buvo dvigubas: apžiūrėti jau vykdomus gatvių remonto darbus ir įvertinti kitų gatvių būklę, kuri dažnai tampa gyventojų skundų priežastimi. Praktikoje tokiose apžiūrose dažniausiai vertinama dangos nusidėvėjimo būklė, saugumas sankryžose, lietaus vandens nuvedimas ir ar laikomasi darbų terminų.

    Delegaciją seniūnijose pasitiko seniūnai Saulius Rutavičius, Jolanta Lukšienė, Violeta Kvirienė, Rūta Žižienė ir Gintaras Radzevičius. Jie pristatė jau atliktus darbus, įvardijo problemines vietas ir pasidalijo artimiausiais planais, kuriems reikalingas politinis ir administracinis suderinimas.

    Ko tikisi seniūnijos ir gyventojai?

    Seniūnų pateiktos įžvalgos paprastai apima ne tik asfaltavimo ar žvyrkelių greideriavimo poreikius, bet ir smulkesnius, tačiau kasdieniam saugumui svarbius sprendimus: kelkraščių sutvarkymą, matomumo gerinimą, pralaidų valymą. Tokie klausimai dažnai sprendžiami greičiau, kai jie užfiksuojami apžiūros metu ir aiškiai priskiriami atsakingiems padaliniams.

    Išvykos dalyviai akcentavo konstruktyvaus dialogo svarbą tarp seniūnijų, savivaldybės tarybos ir administracijos, siekiant kuo efektyviau nukreipti lėšas į didžiausią naudą kuriančius darbus. Vietoje pamatyti objektai ir išgirsti argumentai dažnai tampa pagrindu tikslinti prioritetus, ypač planuojant kitų metų infrastruktūros darbus.

  • Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Balandžio 30 dieną yra paskutinė diena, kai gyventojai gali pateikti prašymą būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms gauti už 2025–2026 metų šildymo sezoną. Kompensacijos būtų taikomos nuo 2025 metų spalio 1 dienos, todėl savivaldybės ragina neatidėlioti prašymo pateikimo.

    Jei prašymas bus pateiktas pavėluotai, nuo 2026 metų gegužės 1 dienos kompensacijos bus skiriamos tik už du praėjusius mėnesius. Tai reiškia, kad kreipiantis 2026 metų gegužę kompensacija galėtų būti pritaikyta tik už kovą ir balandį, o kreipiantis birželį – tik už balandį.

    Tokia tvarka aktuali gyventojams, kurie prašymus linkę atidėti iki sezono pabaigos ar kreipiasi tik tada, kai išauga sąskaitos. Praktikoje tai gali reikšti prarastą dalį kompensacijos už ankstesnius mėnesius, jei dokumentai pateikiami per vėlai.

    Kur ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymą galima pateikti atvykus į seniūniją pagal deklaruotos arba faktinės gyvenamosios vietos adresą. Taip pat dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Dėl individualių situacijų, reikalingų dokumentų ar prašymo pildymo gyventojai gali kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinių išmokų specialistą. Tai ypač svarbu, jei pasikeitė šeimos sudėtis, pajamos ar būsto išlaidos, nes tokie pokyčiai gali turėti įtakos vertinimui.

  • Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo bendrovių išmokamos sumos yra priskiriamos pajamoms, kai vertinama teisė į piniginę socialinę paramą ir kai kurias kompensacijas. Tai reiškia, kad gavus išmoką gali keistis socialinės pašalpos, būsto šildymo ar vandens išlaidų kompensacijų dydžiai.

    Šios išmokos taip pat gali būti reikšmingos vertinant asmens ar šeimos finansines galimybes gauti socialines paslaugas. Dėl to gyventojams svarbu įsivertinti, kad net vienkartinis pensijų kaupimo išmokėjimas gali turėti įtakos sprendimams dėl paramos.

    Kada būtina pranešti?

    Gyventojai, gavę pensijų kaupimo bendrovių išmokas ir tuo pačiu metu gaunantys piniginę socialinę paramą ar socialines paslaugas, apie tai privalo pranešti per 1 mėnesį. Pranešimas teikiamas seniūnijų socialinių išmokų specialistams pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą arba socialinių paslaugų teikėjams.

    Jei apie gautą išmoką nepranešama, vėliau gali būti nustatyta permoka. Tokiu atveju permokėtas sumas gali tekti grąžinti, todėl delsimas dažniausiai sukelia papildomų rūpesčių ir finansinių įsipareigojimų.

    Kada pranešti nereikia?

    Apie pensijų kaupimo bendrovių išmokas pranešti nereikia, jei asmeniui paskirta paliatyvioji pagalba. Taip pat pranešimo nereikalaujama, jei asmuo serga sunkia liga, kuri įtraukta į patvirtintą ligų sąrašą.

    Išimtis taikoma ir tais atvejais, kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas. Visais kitais atvejais, jei gaunate paramą ar socialines paslaugas ir sulaukiate pensijų kaupimo išmokos, saugiausia pasitikslinti savo seniūnijoje, ar konkrečiu atveju atsiranda pareiga informuoti.