Tag: Seniūnijos

  • Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną vykusiame seniūnų pasitarime aptarti svarbiausi artėjančio sezono darbai: vietinių kelių priežiūra, viešųjų erdvių tvarkymas, pasirengimas renginiams ir prevencija, susijusi su gaisrine sauga bei elgesiu prie vandens. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, seniūnijų atstovai ir Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

    Didelė dalis diskusijų sukosi apie vasaros laikotarpį, kai rajone padaugėja poilsiautojų ir renginių, o kartu išauga rizikos: nuo neatsargiai kūrenamų laužų iki incidentų maudyklose. Sutarta, kad informavimas vietose ir gyvas bendravimas su gyventojais turi išlikti viena svarbiausių prevencijos priemonių.

    Prevencija vasarai: vanduo, laužai, poilsio vietos

    Ugniagesiai gelbėtojai pasitarime priminė, kad vasaros sezonu daugiau dėmesio skiriama kaimo turizmo sodyboms, pirtims, poilsio teritorijoms ir renginių vietoms. Akcentuota, kad praktikoje daugiausia problemų kyla dėl elementarių saugos taisyklių nesilaikymo, todėl tikrinimai ir konsultacijos iš anksto gali padėti išvengti nelaimių.

    Taip pat aptartas saugus elgesys prie vandens, ypač maudyklose ir paplūdimiuose, kur vasarą formuojasi didžiausi žmonių srautai. Numatyta atnaujinti informaciją apie saugų maudymąsi ir ją pateikti aiškiai matomuose informaciniuose stenduose, kad taisyklės būtų suprantamos ir atvykstantiems svečiams.

    Pasitarime priminta ir apie augalinių atliekų deginimo bei laužų kūrenimo tvarką: tai neturėtų tapti nuolatiniu atliekų tvarkymo būdu, o ugnį reikėtų kurti tik tam pritaikytose vietose. Seniūnijoms rekomenduota aktyviau reaguoti į pasikartojančius pažeidimus, nes sausros ir vėjo laikotarpiais rizika išauga ypač greitai.

    Kelių būklė: apvažiavimai ir sunkiasvoris transportas

    Vienas svarbiausių seniūnijų rūpesčių išliko vietinių kelių būklė po žiemos. Nors pavasarį vykdomi profiliavimo, žvyravimo ir išdaužų taisymo darbai, dalyje vietovių situaciją apsunkina sunkiasvoris transportas, kuriam žvyrkeliai dažnai nėra pritaikyti.

    Daug dėmesio skirta Dusetų seniūnijai, kur dėl krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas remonto išaugo eismas per Antalieptę, Naršėnus, Sadūnus ir kitas vietoves. Pabrėžta, kad apvažiavimai neturi virsti ilgalaikiu vietos gyventojų nepatogumu, todėl svarbu fiksuoti kelių būklės pokyčius ir su rangovais tartis dėl pažeistų ruožų atstatymo.

    Salako seniūnijoje, seniūną pavadavusio atstovo teigimu, darbai vyko intensyviai: iki balandžio pabaigos išvežta apie 1 800 kubinių metrų žvyro ir suprofiliuota apie 66 kilometrus kelių. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad ne visur tenkina asfalto išdaužų remonto terminai ir darbų kokybė, todėl seniūnijos tikisi tikslesnio planavimo ir aiškesnės atsakomybės.

    Imbrado seniūnijoje pavasarį profiliavimo darbų apimtys viršijo 300 kilometrų, kai kurie ruožai tvarkyti pakartotinai. Tačiau seniūnai akcentavo ir kitą pusę: pagerėjus dangai, dalis vairuotojų linkę viršyti saugų greitį, o tai spartina žvyrkelių dėvėjimąsi, didina nelygumus ir dulkėtumą.

    Kalbėta ir apie dulkėtumo mažinimo priemones ten, kur eismas padidėjo dėl apvažiavimų ar darbų. Sutarta ieškoti galimybių lanksčiau perskirstyti resursus ir reaguoti į realius transporto srautų pokyčius, kad labiausiai apkrauti ruožai neliktų be priežiūros.

    Viešosios erdvės, kapinės ir renginiai: darbų pikas prieš sezoną

    Pasitarime apžvelgti ir kasmetiniai pavasario darbai: tvarkomos viešosios erdvės, parkai, pakrantės, maudyklos, kapinės, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, lieptai. Seniūnijoms tai yra laikotarpis, kai per trumpą laiką reikia atlikti daug smulkių, bet kasdienę gyvenimo kokybę lemiančių darbų.

    Dusetų seniūnijoje aptarti maudyklų paruošimo klausimai, įskaitant smėlio atvežimą ir planuojamą meldų valymą. Taip pat pristatyti planai dėl Sartų pakrantės projekto, kurio vizualizacijos jau parengtos, o artimiausiu metu numatoma informaciją pateikti visuomenei.

    Turmanto seniūnijoje dėmesys skirtas kapinių ir viešųjų erdvių priežiūrai, prie didesnių kapinių pastatyti biotualetai. Salako seniūnijoje tęsiami tvoros tvarkymo darbai kapinėse, o paraleliai ruošiamasi Salako miestelio 530 metų jubiliejui, todėl planuojama daugiau aplinkos tvarkymo ir gėlynų sodinimo darbų.

    Zarasų seniūnijoje aptarti miesto darbai: remontuojami lieptai, dažomi suolai, tvarkomos gatvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Taip pat numatyta atnaujinti įvažiuojant į miestą esantį Zarasų užrašą bei tvarkyti infrastruktūros elementus, kurie labiausiai pastebimi atvykstantiems svečiams.

    Atskira tema tapo atliekų tvarkymas: seniūnai atkreipė dėmesį, kad prie kapinių esantys konteineriai neretai perpildomi, todėl būtina tikslinti išvežimo organizavimą ir kontrolę. Gyventojai taip pat laukia stambiagabaričių atliekų surinkimo grafiko, kuris daugelyje vietovių jau tapęs kasmetiniu poreikiu.

    Pasitarime paliestas ir invazinių Sosnovskio barščių naikinimas, pabrėžiant, kad darbų kokybė turi būti vertinama pagal realų rezultatą, o ne formaliai priimant paslaugą. Sutarta griežčiau tikrinti, ar atlikti veiksmai duoda matomą poveikį ir ar reikia pakartotinių priemonių.

    Seniūnai taip pat aptarė artėjančius bendruomenių renginius ir dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, kurios kai kuriose vietovėse leidžia atgaivinti apleistas erdves. Kartu iškelti klausimai dėl prastos būklės nenaudojamų pastatų, priklausančių bažnyčiai, kurių išsaugojimui reikės bendrų sprendimų su savininkais.

    Pasitarimo pabaigoje akcentuota ir žmogiškųjų išteklių problema: vasarą seniūnijoms ypač reikia žmonių šienavimui, šiukšlių rinkimui ir viešųjų erdvių priežiūrai, tačiau darbuotojų trūkumas didėja. Jei pagalbininkų bus mažiau, savivaldybei gali tekti ieškoti papildomo finansavimo arba daugiau paslaugų pirkti iš išorės.

    Susitikime aptarti ir kvalifikacijos kėlimo klausimai, pabrėžiant, kad seniūnų darbas apima ne tik ūkinius, bet ir socialinius bei teisinius aspektus. Taip pat primintas birželio 12 dieną Anykščiuose vyksiantis Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos suvažiavimas, kuriame bus sprendžiami organizaciniai ir atstovavimo klausimai.

    Pasitarime sutarta, kad bendras tikslas išlieka aiškus: rajonas vasarą turi pasitikti tvarkingas, saugus ir patogus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Tam reikės nuoseklaus kelių priežiūros, prevencijos ir viešųjų erdvių tvarkymo koordinavimo tarp seniūnijų, savivaldybės ir atsakingų tarnybų.

  • Socialinės paramos gavėjams primena pareigą pranešti apie pajamų pokyčius: kada tai būtina?

    Savivaldybės administracija primena, kad socialinę paramą gaunantys gyventojai turi per vieną mėnesį informuoti apie pasikeitusią finansinę padėtį ar kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos paramos skyrimui ir mokėjimui.

    Tokie pokyčiai gali būti susiję su naujomis pajamomis, pasikeitusia darbo situacija, gautomis vienkartinėmis išmokomis ar sukauptų lėšų išmokėjimu. Praktikoje tai svarbu todėl, kad socialinė parama vertinama pagal aktualius duomenis apie žmogaus pajamas ir turtą.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į atvejus, kai gyventojas gauna išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės. Savivaldybės pabrėžia, kad tokios lėšos gali būti vertinamos kaip pajamos ir turtas, todėl apie jas būtina informuoti socialinės paramos specialistus seniūnijose.

    Jeigu apie pokyčius nepranešama laiku, gali susidaryti paramos permoka, kurią vėliau tenka grąžinti. Be to, pasikeitus aplinkybėms gyventojas gali laikinai netekti teisės į dalį išmokų ar kompensacijų, o sprendimus dėl jų tektų persvarstyti iš naujo.

    Gyventojams, turintiems klausimų dėl pranešimo tvarkos ar to, kokie konkretūs pasikeitimai laikomi reikšmingais, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba seniūnijoje dirbančius atsakingus specialistus.

  • Savivaldybėje sutriko stacionarūs telefonai: gyventojams primena, kuriais mobiliais numeriais skambinti

    Savivaldybė pranešė, kad dėl techninių gedimų laikinai neveikia savivaldybės ir seniūnijų stacionarūs, kitaip tariant, įprasti laidiniai telefonai. Dėl to dalis gyventojų gali nesusisiekti įprastais numeriais, kurie dažniausiai skelbiami viešuose kontaktuose.

    Pasak savivaldybės, kol šalinami sutrikimai, gyventojai raginami kreiptis alternatyviais kanalais. Pirmiausia siūloma naudotis mobiliaisiais telefonų numeriais, kurie nurodyti savivaldybės ir seniūnijų kontaktų skiltyse.

    Toks sutrikimas dažniausiai reiškia, kad neveikia stacionaraus ryšio linijos arba įstaigos telefonijos įranga, todėl skambučiai gali nepasiekti operatorių, o atgalinis perskambinimas taip pat gali būti apsunkintas. Gyventojams patariama, jei skambutis neatsiliepiamas, pabandyti susisiekti kitu nurodytu mobiliuoju numeriu arba pasirinkti kitą kreipimosi būdą.

    Savivaldybė atsiprašė už laikinus nepatogumus ir pabrėžė, kad gedimai šalinami. Kada tiksliai bus atkurta įprasta stacionarių telefonų veikla, šiame pranešime nenurodoma, tačiau įstaiga žada informuoti, kai ryšys bus atstatytas.

  • Vilniaus rajone prasideda stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: kuriai seniūnijai kada atvyks vežėjai?

    Vilniaus rajone prasideda stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: kuriai seniūnijai kada atvyks vežėjai?

    Vilniaus rajone gegužės ir birželio mėnesiais vyks stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Atliekos bus paimamos tik iš anksto užsiregistravusių gyventojų, o registracija šiam etapui buvo vykdoma iki balandžio 24 dienos.

    Surinkimą organizuoja atliekų vežėjai pagal aptarnaujamas teritorijas: UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Grafikai sudaromi pagal seniūnijas, todėl gyventojams svarbu pasitikrinti, kurią dieną transportas atvyks į jų gyvenamąją vietovę.

    Ką svarbu padaryti surinkimo dieną?

    Individualių valdų gyventojai surinkimo dieną iki 7 valandos ryto stambiąsias atliekas turi išnešti prie savo valdos, kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies. Tai leidžia ekipažams greičiau aptarnauti maršrutą ir sumažina riziką, kad atliekos liks nepaimtos dėl neprivažiavimo.

    Gyventojams primenama, kad stambiųjų ir pavojingų atliekų negalima palikti prie bendro naudojimo konteinerių. Tokie atvejai laikomi netinkamu atliekų tvarkymu ir gali užtraukti administracinę atsakomybę, be to, teršiama aplinka ir apsunkinamas įprastas konteinerių aptarnavimas.

    Sodų bendrijoms taikoma kita tvarka

    Sodų bendrijų teritorijose specialusis transportas ne visuomet gali privažiuoti prie kiekvienos valdos, todėl surinkimas organizuojamas sutartose vietose. Šias vietas paprastai parenka sodų bendrijų pirmininkai ir suderina su seniūnijos atstovais, kad atliekų palikimas būtų saugus ir netrukdytų eismui.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto įsitikinti, kurioje vietoje jų bendrijoje bus paliekamos atliekos, ir nepalikti jų bet kur, ypač prie įvažiavimų, siaurose gatvelėse ar šalia konteinerių aikštelių.

    Kokios atliekos surenkamos, o kokios ne?

    Apvažiavimo metu iš gyventojų surenkamos stambiosios atliekos, pavyzdžiui, seni baldai ir buities rakandai: stalai, lovos, čiužiniai, kėdės, komodos. Taip pat surenkami kai kurie namų ūkio santechnikos įrenginiai, jei jie priskiriami stambiagabaritėms atliekoms.

    Be to, priimamos pavojingos buityje susidarančios atliekos: galvaniniai elementai, lakų, dažų ir skiediklių atliekos, buitinės chemijos produktai, akumuliatoriai. Tokias atliekas svarbu atiduoti tvarkytojams, nes netinkamai išmestos jos gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

    Tuo pačiu primenama, kad apvažiavimo būdu nerenkamos statybos ir remonto atliekos, padangos, buitinė technika ir elektros prietaisai. Šias atliekas gyventojai gali nemokamai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kur jos priimamos pagal nustatytą tvarką.

  • Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną svarstė kelių infrastruktūros klausimus: Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų paskirstymą, tvarkos aprašo pakeitimus ir 2026–2028 metų darbų prioritetus. Tarybos sprendimai apima tiek lėšų dalybų principus, tiek aiškesnį strateginių objektų eiliškumą.

    KPPP lėšos savivaldybėms yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių planuoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių remontą, rekonstrukciją, naują tiesimą ir eismo saugos sprendimus. Praktikoje tokios programos ypač reikšmingos rajonams, kuriuose kelių tinklas platus, o gyvenviečių išsidėstymas netolygus.

    KPPP lėšų dalybos: kas keičiasi

    Taryba pritarė KPPP lėšų, skirtų vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklo plėtrai bei priežiūrai, tvarkos aprašo pakeitimams. Savivaldybė nurodo, kad aprašas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2025 metais sausio 17 dieną.

    Esminė naujovė yra papildytas paskirstymo kriterijus: 20 proc. programos lėšų numatyta paskirstyti visoms seniūnijoms po lygiai. Toks sprendimas paprastai vertinamas kaip bandymas sumažinti atotrūkį tarp didesnių ir mažesnių seniūnijų, kai vien gyventojų skaičius ar kelių ilgis ne visuomet atspindi minimalų būtinybės lygį.

    Kita 20 proc. dalis, kaip ir anksčiau, skiriama strategiškai svarbiems savivaldybės objektams ir jau pradėtiems projektams užbaigti. Likę 60 proc. tenka seniūnijoms pagal nustatytą formulę, kuri apjungia gyventojų skaičių ir vietinės reikšmės kelių bei gatvių ilgį.

    Kiek lėšų numatyta 2026 metams

    Pagal patvirtintą paskirstymą 2026 metais vietinės reikšmės kelių ir gatvių plėtrai, priežiūrai ir saugaus eismo priemonėms numatyta 7 485 eurai. Šios lėšos paskirstytos 23 Vilniaus rajono seniūnijoms.

    Sprendimuose taip pat įtvirtinta, kad dalis lėšų apskaičiuojama atsižvelgiant į seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, o kita dalis siejama su seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgiu. Savivaldybės praktikoje toks modelis leidžia subalansuoti poreikius tarp tankiau apgyvendintų teritorijų ir tų vietovių, kur didžiausias iššūkis yra ilgas kelių tinklas.

    2026–2028 metų prioritetai keliams ir gatvėms

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų vietinės reikšmės kelių ir gatvių strateginių objektų prioritetinės eilės sąrašą, kuriame numatytas darbų eiliškumas 2026 metams. Savivaldybė pabrėžia, kad šis sąrašas kasmet peržiūrimas, tikslinamas ir iš naujo tvirtinamas taryboje.

    Taip pat patvirtinta 2026–2028 metų remontuotinų, rekonstruojamų ir naujai tiesiamų objektų prioritetinė eilė visose 23 seniūnijose. Savivaldybės teigimu, sąrašas sudarytas pagal seniūnaičių išplėstinių sueigų protokolus, tarybos narių pasiūlymus, galiojantį tvarkos aprašą ir ankstesnį 2025–2027 metų kelių darbų planą.

    Tokiu planavimo principu siekiama sudaryti aiškų darbų eiliškumą, lengviau prognozuoti lėšų poreikį ir suteikti gyventojams daugiau aiškumo, kokie infrastruktūros projektai planuojami konkrečiose teritorijose. Tai ypač aktualu tuomet, kai kelių darbų sezonas trumpas, o projektų apimtys konkuruoja dėl to paties finansavimo lango.

    Gyventojams, norintiems sekti sprendimų priėmimą, savivaldybė primena, kad tarybos posėdžius galima stebėti tiesiogiai ir peržiūrėti įrašus. Skelbiama, kad transliacijos verčiamos į gestų kalbą, o taip pat viešinami komitetų posėdžių įrašai.

  • Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo 2026 metų kovo 31 dienos atšaukiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta dėl gamtinio įvykio – labai aukšto vandens lygio ir potvynio. Ekstremalioji situacija galiojo Pagėgių, Stoniškių, Vilkyškių ir Lumpėnų seniūnijų teritorijose.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimas susijęs su potvynio keltais pavojais žmonių gyvybei ir sveikatai, turtui bei aplinkai. Taip pat buvo vertinama situacija keliuose, kai dėl apsemtų ruožų tekdavo laikinai nutraukti transporto priemonių eismą rajoniniuose keliuose, ypač tais atvejais, kai nebuvo įmanoma organizuoti apylankos.

    Potvyniai šio regiono gyvenime nėra išskirtinis reiškinys, ypač pavasarį, kai tirpstant sniegui ir gausiau lyjant kyla vandens lygis upėse bei užliejamose teritorijose. Praktikoje tokios situacijos dažniausiai lemia ne tik užliejamas pievas ar sodybas, bet ir didžiausią kasdienį nepatogumą – sutrikusį susisiekimą, kai atskiros gyvenvietės laikinai tampa sunkiau pasiekiamos.

    Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimas paprastai reiškia, kad grėsmės faktorius yra suvaldytas arba sumažėjęs iki lygio, kai pakanka įprastų institucijų veikimo priemonių. Tai nereiškia, kad rizika visiškai išnyksta, tačiau signalizuoja, jog ekstremalių veiksmų ir režimo taikymo nebereikia.

    Sprendimas įformintas 2026 metų kovo 30 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. M1-89 Dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti oficialią savivaldybės bei atsakingų tarnybų informaciją, ypač jei vandens lygis vėl imtų kilti ar keistųsi eismo sąlygos vietiniuose keliuose.

  • Kalvarijoje startavo dalyvaujamojo biudžeto 2026 balsavimas: 7 idėjos ir 60 000 eurų gyventojų sprendimui

    Kalvarijos savivaldybės administracija paskelbė viešą balsavimą dėl dalyvaujamojo biudžeto 2026 projekto idėjų. Gyventojai kviečiami išsirinkti labiausiai poreikius atliepiančias iniciatyvas, kurias vėliau įgyvendins savivaldybė.

    Balsavimui pateiktos 7 projektų idėjos, o gyventojų iniciatyvoms savivaldybės biudžete numatyta 60 000 eurų. Savivaldybė skelbia, kad daugiausia balsų surinkę pasiūlymai bus atrenkami įgyvendinimui.

    Balsavimas vyks iki gegužės 10 dienos

    Balsuoti galima nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 10 dienos imtinai. Pritarimas išreiškiamas balsuojant elektroniniu būdu.

    Balsuojant reikia nurodyti vardą ir pavardę, gimimo datą bei deklaruotą gyvenamąją vietą. Balsuoti gali Kalvarijos savivaldybės gyventojai nuo 18 metų.

    Kiek balsų turi vienas gyventojas?

    Vienas gyventojas turi teisę balsuoti už visas atrinktas projektų idėjas, kiekvienai idėjai skiriant po vieną balsą. Tai reiškia, kad gyventojai gali palaikyti kelias iniciatyvas, o ne tik vieną pasirinktą.

    Jei gyventojams kyla sunkumų balsuojant elektroniniu būdu, pagalbos galima kreiptis į pagal gyvenamąją vietą esančių seniūnijų darbuotojus. Pagalba teikiama gyventojams, kuriems sudėtinga naudotis elektroninėmis priemonėmis.

    Kaip bus tikrinami duomenys?

    Savivaldybė nurodo, kad prireikus gali patikrinti, ar balsavę asmenys atitinka nustatytus reikalavimus, sutikrindama pateiktus duomenis Gyventojų registre. Tai taikoma tais atvejais, kai būtina įsitikinti balsavimo teisėtumu ir dalyvių atitiktimi tvarkai.

    Pažymima, kad asmens duomenys naudojami tik balsavimo procedūroms vykdyti ir tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybė ragina gyventojus susipažinti su pateiktais pasiūlymais ir balsavimu prisidėti prie sprendimų, kurie daro įtaką jų aplinkai.

  • Kaišiadorių rajone patvirtinti 26 bendruomeniniai projektai: kaip paskirstyta 21 055,37 eurų parama

    Kaišiadorių rajone patvirtinti 26 bendruomeniniai projektai: kaip paskirstyta 21 055,37 eurų parama

    Kaišiadorių rajono savivaldybė patvirtino bendruomeninių projektų, finansuojamų pagal rėmimo konkursą, sąrašą ir kiekvienam jų skiriamas sumas. Sprendimas įtvirtintas mero 2026 metų balandžio 27 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. V16E-362.

    Iš viso finansavimas skirtas 26 projektams, o bendra patvirtinta suma siekia 21 055,37 eurų. Daugumai iniciatyvų numatytas 800–900 eurų dydžio finansavimas, o mažiausios patvirtintos sumos siekia apie 593–595 eurus.

    Kam skirta parama?

    Didžiausia dalis finansuojamų idėjų orientuota į bendruomenės telkimą ir gyventojų užimtumą: sporto šventes, išvykas, stovyklas, renginius bei senjorų ir jaunimo veiklas. Tarp projektų matyti ir iniciatyvos, skirtos neįgaliųjų organizacijų aktyvumui bei bendruomeniniam įsitraukimui stiprinti.

    Finansavimas taip pat numatytas viešųjų erdvių ir materialinės bazės gerinimui, kai tikslas yra ilgalaikė nauda vietos gyventojams. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su bendruomenių namų aplinkos tvarkymu, infrastruktūros atnaujinimu ar priemonių įsigijimu veikloms vykdyti.

    Ryškesnės iniciatyvos ir sumos

    Didžiausias patvirtintas vieno projekto finansavimas siekia 900 eurų ir skirtas kelioms iniciatyvoms, tarp jų Mikalaučiškių bendruomenės projektui Viskas bendruomenės gerovei, Kaišiadorių rajono pensininkų klubo projektui Senjorai, savaitė – jūsų, taip pat Vilūnų kaimo bendruomenės aplinkos sutvarkymo darbams.

    Taip pat 900 eurų skirta Visuotinio stalo žaidimų klubo Visažiniukas iniciatyvai, orientuotai į bendravimą ir pažinimą per stalo žaidimus, bei Žaslių krašto jaunimo bendruomenės renginių infrastruktūros stiprinimui. Kaugonių krašto bendruomenės Bendrystė projektui Kaugonių mokyklos renesansas taip pat patvirtinta 900 eurų suma.

    Tarp mažiausiai finansuojamų projektų yra Karčiupio kaimo bendruomenės Marių krantas iniciatyva Nuo įrankio iki tvoros, kuriai skirta 593,72 eurų, ir Stabintiškių bendruomenės projektas Stabintiškės: laikas ir žmonės, kuriam numatyta 594,83 eurų. Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjungai projektui Būk aktyvus 2026 skirta 798,07 eurų.

    Ką tai reiškia bendruomenėms?

    Toks finansavimo modelis leidžia vienu metu palaikyti didesnį skaičių vietos iniciatyvų ir užtikrinti, kad parama pasiektų skirtingas seniūnijas bei gyventojų grupes. Praktikoje tai reiškia daugiau vietinių renginių, aktyvesnį bendruomenių gyvenimą ir geresnes sąlygas bendroms veikloms.

    Kadangi didžioji dalis sumų yra panašaus dydžio, konkursas akivaizdžiai orientuotas į mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Tokios iniciatyvos dažnai duoda apčiuopiamą rezultatą per vieną sezoną ir skatina bendruomenes teikti naujus sumanymus ateityje.

  • Pagėgių meras pradeda susitikimus su gyventojais: kur ir kada vyks pokalbiai artimiausiomis savaitėmis

    Pagėgių savivaldybė pranešė apie mero susitikimus su gyventojais, kurių metu bus aptariami aktualūs seniūnijų ir miesto klausimai. Tokie susitikimai paprastai skirti gyventojų problemoms išgirsti ir sprendimams pristatyti, todėl savivaldybė kviečia atvykti ir užduoti klausimus tiesiogiai.

    Gyventojams tai proga aiškiai įvardyti kasdienes problemas, nuo kelių ir apšvietimo iki viešųjų paslaugų kokybės bei planuojamų darbų. Praktika rodo, kad savivaldybėms tai taip pat būdas anksti identifikuoti konfliktines situacijas ir patikslinti prioritetus, ypač prieš didesnius infrastruktūros ar tvarkymo projektus.

    Tokie susitikimai dažniausiai vyksta seniūnijose ar bendruomenių erdvėse, o gyventojų įsitraukimas turi reikšmės sprendžiant, kurie klausimai tampa skubesni. Savivaldybė ragina sekti oficialius kanalus, kuriuose turėtų būti skelbiamos tikslios susitikimų vietos, datos, laikai ir darbotvarkės akcentai.

    Norint, kad pokalbis būtų kuo naudingesnis, gyventojams verta iš anksto pasiruošti: suformuluoti klausimus, pasiūlymus, nurodyti konkrečias vietas ar situacijas ir, jei įmanoma, turėti papildomos informacijos. Savivaldybė savo ruožtu turėtų pateikti aiškius atsakymus, terminus ir atsakingus kontaktus, kad po susitikimų būtų galima sekti pažangą.

    Pagėgių savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai yra atviri, o grįžtamasis ryšys padeda tiksliau įvertinti gyventojų poreikius ir planuoti darbus. Konkreti informacija apie susitikimų grafiką turėtų būti skelbiama savivaldybės pranešimuose ir viešuose skelbimuose.

  • Zarasų rajone startuoja dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip išrinkti 2 idėjas iš 9

    Zarasų rajone startuoja dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip išrinkti 2 idėjas iš 9

    Zarasų rajono savivaldybė pradeda gyventojų balsavimą dėl dalyvaujamojo biudžeto projektų: iš pateiktų idėjų bus atrinktos dvi, kurios vėliau bus įgyvendinamos savivaldybės lėšomis. Šiemet iniciatyvai buvo pateikta 11 pasiūlymų, o balsavimui teikiamos 9 projektų idėjos.

    Balsavimas prasideda 2026 metų balandžio 30 dieną 8.00 valandą ir vyks iki 2026 metų gegužės 14 dienos 8.00 valandos. Savivaldybė ragina neatidėti sprendimo paskutinei dienai, kad balsas būtų užregistruotas sklandžiai.

    Gyventojai gali balsuoti dviem būdais: elektroniniu būdu savivaldybės nurodytoje apklausos sistemoje arba popieriniu būdu atvykę į artimiausią seniūniją. Pasirinkus popierinį variantą, vietoje užpildoma ir pasirašoma balsavimo kortelė, kuri vėliau perduodama savivaldybės administracijai.

    Svarbiausia taisyklė tokia pati kaip ir ankstesniais metais: vienas gyventojas gali balsuoti ne daugiau kaip už 2 projektų idėjas. Balsuoti gali tik Zarasų rajone gyvenamąją vietą deklaravę fiziniai asmenys, sulaukę 18 metų.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad balsavus ir elektroniniu būdu, ir užpildžius popierinę kortelę, galioja elektroninis balsas. Taip pat pabrėžiama, jog pildant formą būtina įrašyti pilną vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, nes priešingu atveju balsas gali būti neužskaitytas.

    Gyventojų pateikti asmens duomenys viešai neskelbiami: jie naudojami balsuotojui identifikuoti, patikrinti deklaruotą gyvenamąją vietą ir užtikrinti, kad nebūtų balsuojama daugiau kartų nei leidžiama. Savivaldybė nurodo, kad duomenų tvarkymas vykdomas pagal galiojančią asmens duomenų apsaugos tvarką ir patvirtintą dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo aprašą.

    Konsultacijas balsavimo klausimais teikia Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus atstovai. Gyventojai, turintys klausimų dėl balsavimo procedūros ar tinkamo duomenų pateikimo, raginami kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais.