Tag: Seniūnijos

  • Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajone baigėsi šių metų paraiškų teikimo etapas dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvai: iki gegužės 24 dienos gyventojai pateikė 30 idėjų. Siūlymai apima tiek nedidelius bendruomeninius projektus, tiek didesnius viešųjų erdvių atnaujinimo sumanymus įvairiose seniūnijose.

    Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų dalyvaujamajam biudžetui iš viso numatyta 500 000 eurų. Šios lėšos bus skiriamos naujoms iniciatyvoms, dalies jau pradėtų projektų tęstinumui ir mokyklų bendruomenių idėjoms, kad sprendimai apimtų skirtingas gyventojų grupes.

    Kuriose seniūnijose siūlomi pokyčiai

    Daugiausia idėjų siejamos su viešųjų erdvių tvarkymu, laisvalaikio infrastruktūra ir aplinkos gerinimu. Pasiūlymai pateikti Avižienių, Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijoms.

    Pagal mastą idėjos suskirstytos į tris kategorijas: 15 mažos apimties, 9 vidutinės apimties ir 6 didelės apimties projektai. Toks skirstymas paprastai padeda subalansuoti biudžetą, kad šalia didesnių darbų neliktų nuošalyje ir greičiau įgyvendinami vietos bendruomenių poreikiai.

    Kaip bus atrenkami laimėtojai

    Toliau laukia kelių etapų vertinimas: paraiškas nagrinės Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės projektinių idėjų vertinimo komisija. Šiame etape tikrinamas idėjų įgyvendinamumas, atitikimas reikalavimams ir preliminarios sąnaudos.

    Po atrankos vasarą planuojamas gyventojų balsavimas, kuris ir nulems, kurioms iniciatyvoms bus teikiama pirmenybė. Savivaldybės teigimu, 2026 metais numatoma įgyvendinti 7 projektus: 3 mažos apimties, 3 vidutinės apimties ir 1 didelės apimties.

    Kas galės balsuoti ir kokiu būdu

    Balsuoti galės ne jaunesni nei 18 metų Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai. Numatomi du balsavimo būdai: elektroninis (per Elektroninius valdžios vartus) ir fizinis, pildant popierines balsavimo formas savivaldybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas didina gyventojų įsitraukimą į savivaldos sprendimus ir skatina atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką.

    „Ankstesnių projektų įgyvendinimas ir matomi rezultatai geriausiai parodo dalyvaujamojo biudžeto vertę ir skatina gyventojus siūlyti naujas idėjas savo gyvenvietei“, – sakė Robert Duchnevič.

    Artėjant balsavimui savivaldybė žada atskirai informuoti apie tikslias datas ir tvarką. Gyventojams tai bus galimybė tiesiogiai nuspręsti, kurioms idėjoms pirmiausia turėtų atitekti 2026 metų dalyvaujamojo biudžeto lėšos.

  • Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Vilniaus Senamiestis išlieka viena ryškiausią tapatybę turinčių sostinės seniūnijų: čia susitelkia istorinis paveldas, kultūros įstaigos ir intensyvus kasdienis miesto gyvenimas. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. Senamiesčio gyventojų gyvenimą savo rajone vertina teigiamai.

    Tyrime Senamiestis apibūdinamas keturiais raktažodžiais: kultūriškas, charakteringas, patogus ir atviras. Šie vertinimai siejami su architektūriniu turtingumu, renginių ir laisvalaikio pasiūla bei plačiomis galimybėmis kasdienius reikalus sutvarkyti netoli namų.

    Ką Senamiestis suteikia kasdienybei

    Gyventojai dažnai pabrėžia, kad Senamiestyje patogu gyventi dėl paslaugų gausos ir pėsčiomis pasiekiamų vietų. Didelė dalis kasdienės rutinos telpa rajone: čia vaikštoma, lankomasi kavinėse ir restoranuose, perkamas maistas, naudojamasi įvairiomis paslaugomis.

    Vertinant vadinamojo 15 minučių miesto principą, Senamiestis išsiskiria kultūrinių veiklų pasiūla, laisvalaikio paslaugomis, darbo vietų artumu ir ekonominiu gyvybingumu. Tai sustiprina rajono, kaip miesto centro, vaidmenį, tačiau kartu kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai.

    Tvaraus judumo požiūriu Senamiestis taip pat išsiskiria: beveik pusė gyventojų kasdien juda pėsčiomis. Automobiliu dažniausiai keliauja apie trečdalis, viešuoju transportu naudojasi ketvirtadalis, o dviračiu važinėja maždaug dešimtadalis, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių mieste.

    Kas gyvena Senamiestyje

    Senamiestyje gyvena apie 22 500 žmonių, o jų amžiaus struktūra, kaip nurodoma tyrime, yra jaunesnė nei bendras Vilniaus vidurkis. Dauguma gyventojų įsikūrę 2–3 kambarių būstuose, o didesnę dalį sudaro nuosavybę turintys gyventojai.

    Ilgalaikio prisirišimo rodikliai taip pat aukšti: 47 proc. apklaustųjų norėtų Senamiestyje gyventi neribotą laiką, dar 32 proc. planuoja čia likti bent penkerius metus. Kaip svarbiausi privalumai dažniausiai įvardijami kultūros ir laisvalaikio galimybės, kaimynystės atmosfera bei centrinė lokacija.

    Rajono simboliais gyventojai dažnai laiko Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, Užupio angelą, Halės turgų ir MO muziejų. Šios vietos Senamiestyje kuria atpažįstamą miesto veidą tiek vilniečiams, tiek lankytojams.

    Didžiausi iššūkiai ir ko trūksta

    Intensyvus judėjimas ir aktyvus naktinis bei turistinis gyvenimas Senamiestyje turi ir kitą pusę. Tyrime akcentuojama, kad gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, intensyviais eismo srautais, automobilių statymo problema ir įtampa tarp turistinės traukos bei kasdienio vietinių ritmo.

    Gyventojų pranešimuose apie aplinką dažniau nei kitur mieste minimos viešosios tvarkos ir infrastruktūros bėdos. Dažniausiai fiksuojamos aplinkos tvarkymo problemos, kelių dangos defektai, taip pat švaros taisyklių pažeidimai, o atskirose teritorijose išlieka ir saugumo klausimai.

    Nors žaliosios erdvės Senamiestyje sudaro apie 22 proc., tankus užstatymas riboja jų plėtrą. Tyrimo išvadose pabrėžiamas poreikis kurti daugiau vietos gyventojams pritaikytų viešųjų erdvių, stiprinti želdynus šeimoms ir vaikams bei nuosekliai mažinti transporto apkrovą, kad rajonas išlaikytų patrauklumą ne tik svečiams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

    Senamiesčio rezultatai pateikiami platesniame kontekste, nes Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą. Tyrimas parengtas 2025 metais, remiantis apklausomis, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analize.

  • Mažeikiuose baigti susitikimai su gyventojais: kokius 2025 metų darbus ir projektus žada savivaldybė

    Gegužės 20 dieną Mažeikių seniūnijos salėje įvyko susitikimas su gyventojais, kuriuo užbaigta visų devynių Mažeikių rajono seniūnijų susitikimų serija. Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė su komanda pristatė 2025 metų veiklos kryptis, numatomus projektus ir jau atliktus darbus.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos ir skyrių vadovai, seniūnijos atstovai, tarybos nariai, taip pat savivaldybės valdomų įmonių vadovai. Gyventojai turėjo galimybę užduoti klausimus, pateikti pastabas ir pasiūlymus, kurie, pasak savivaldybės, bus vertinami planuojant artimiausius sprendimus.

    Kas pristatyta gyventojams?

    Gyventojams buvo pristatyta ne tik savivaldybės 2025 metų veikla, bet ir Mažeikių seniūnijos 2025 metų veiklos ataskaita. Seniūnijos ataskaitoje aptartos kasdienės paslaugos ir darbai, kurie tiesiogiai veikia gyvenamąją aplinką, nuo teritorijų priežiūros iki eismo ir viešosios tvarkos klausimų.

    Diskusijose daug dėmesio skirta Mažeikiuose įgyvendinamiems ir planuojamiems strateginiams projektams, taip pat turizmo infrastruktūros plėtrai. Tokie projektai paprastai apima viešųjų erdvių atnaujinimą, maršrutų pritaikymą lankytojams, informacinius sprendimus ir patogesnį judėjimą mieste.

    Kokie klausimai dažniausiai keliami?

    Susitikime gyventojai domėjosi regioninių ir vietinių kelių bei gatvių remontu, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimu bei jų priežiūra. Tokie klausimai daugelyje savivaldybių išlieka vieni aktualiausių dėl kasdienio mobilumo, saugumo ir susisiekimo su darbo bei paslaugų vietomis.

    Taip pat aptartas pasirengimas šildymo sezonui, viešųjų erdvių tvarkymas ir komunalinių paslaugų kokybė. Savivaldybės valdomų įmonių vadovai pristatė atliktus ir planuojamus darbus, o policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai apžvelgė situaciją, susijusią su saugumu ir reagavimu į incidentus.

    Devyni susitikimai per mėnesį

    Susitikimai su gyventojais Mažeikių rajone prasidėjo balandžio 29 dieną ir vyko visose devyniose seniūnijose. Per šį laikotarpį gyventojai galėjo ne tik išklausyti pristatymus, bet ir tiesiogiai aptarti vietos problemas bei sprendimų galimybes su atsakingais asmenimis.

    Tokio formato susitikimai paprastai leidžia savivaldybei geriau įsivardyti prioritetus, o gyventojams aiškiau suprasti, kokie projektai planuojami ir kaip priimami sprendimai. Mažeikiuose surengtas susitikimas tapo paskutiniuoju šios serijos renginiu ir, savivaldybės teigimu, užbaigė pavasarinį 2025 metų planų aptarimo etapą.

  • Biržų rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip ir iki kada atiduoti balsą?

    Biržų rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip ir iki kada atiduoti balsą?

    Biržų rajono savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti į dalyvaujamąjį biudžetą ir nuo 2026 metų gegužės 22 dienos iki birželio 20 dienos (imtinai) balsuoti už gyventojų pasiūlytas projektų idėjas. Savivaldybė pabrėžia, kad daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos bus įgyvendinamos 2026 metais.

    Balsuoti galima dviem būdais: elektroniniu būdu savivaldybės interneto svetainėje arba atvykus į seniūnijų patalpas jų darbo metu. Elektroniniam balsavimui būtina patvirtinti tapatybę per elektroninę autentifikacijos sistemą, o balsuojant gyvai reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Šiemet gyventojai pateikė dvi projektų idėjas, kurių bendra siūloma vertė siekia 99 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad abi idėjos atitiko nustatytus reikalavimus, todėl jos pateikiamos gyventojų balsavimui.

    Balsuoti gali Biržų rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, kuriems yra ne mažiau nei 16 metų. Vienas gyventojas gali balsuoti vieną kartą, atiduodamas po vieną balsą už kiekvieną atrinktą projektą.

    2026 metų savivaldybės biudžete gyventojų projektų idėjoms finansuoti numatyta skirti 50 000 eurų. Ši suma reiškia, kad balsavimo rezultatai ne tik parodys bendruomenės prioritetus, bet ir nulems, kurioms idėjoms bus skiriamas realus finansavimas įgyvendinimui.

    Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse paprastai laikomas viena iš praktinių priemonių gyventojams tiesiogiai prisidėti prie aplinkos gerinimo: nuo viešųjų erdvių sutvarkymo iki mažesnių infrastruktūros sprendimų. Biržų rajono savivaldybė ragina gyventojus pasinaudoti balsavimo laikotarpiu ir išreikšti nuomonę, kurios idėjos labiausiai reikalingos bendruomenei.

  • Molėtų savivaldybėje su seniūnais aptarti išmokų, kelių priežiūros ir civilinės saugos pokyčiai

    Molėtų savivaldybėje su seniūnais aptarti išmokų, kelių priežiūros ir civilinės saugos pokyčiai

    Gegužės 20 dieną Molėtų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime su seniūnais aptarti aktualūs seniūnijų kasdienio darbo klausimai. Dėmesys skirtas socialinei paramai, infrastruktūrai, viešiesiems pirkimams, civilinei saugai ir aplinkosaugos problemoms.

    Susitikime dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, seniūnai ir savivaldybės administracijos specialistai. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie susitikimai reikalingi tam, kad seniūnijas pasiektų vienoda informacija, o sprendimai būtų koordinuojami visame rajone.

    Bendruomeniškumo programoje – nauja tvarka

    Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Matkevičius pristatė Bendruomeniškumo skatinimo programos pokyčius. Iki šiol lėšos būdavo paskirstomos seniūnijoms, tačiau toliau numatomas vienas bendras konkursas visam rajonui.

    Susitikime aptarta, kokios veiklos bus laikomos tinkamomis finansuoti, ir ką svarbu įsivertinti planuojant bendruomenių renginius. Akcentuota, kad centralizuotas konkursas paprastai reiškia aiškesnius atrankos kriterijus ir didesnį dėmesį paraiškų kokybei bei rezultatams.

    Socialinė parama: svarbios datos ir atsiskaitymo pokyčiai

    Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė informavo apie socialinės paramos sistemos naujoves. Nuo birželio 1 dienos didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui, todėl atkreiptas dėmesys, kad iki šios datos gimusiems vaikams bus taikomas ankstesnis išmokos dydis.

    Taip pat aptarta išmokų vaikams mokėjimo tvarkos kaita: ateityje išmokos per paštą būtų mokamos tik išimtiniais atvejais, todėl gyventojams svarbu pateikti banko sąskaitas. Seniūnijų darbuotojai paraginti aktyviai informuoti gyventojus priimant prašymus ir tikslinant duomenis.

    Be to, susitikime kalbėta apie su socialine parama susijusius pokyčius, apimančius visuomenei naudingą veiklą ir gyventojų užimtumo didinimą. Savivaldybė pabrėžė, kad seniūnijos dažnai yra pirmoji grandis, kuri pastebi socialines rizikas ir gali laiku nukreipti žmogų į reikalingas paslaugas.

    Kelių priežiūra, atliekos ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms

    Statybos ir žemės ūkio skyriaus specialistė Vita Salapėtienė iškėlė kelių priežiūros klausimus, aptarta kelių greideriavimo situacija seniūnijose. Seniūnai dalijosi praktiniais pastebėjimais apie prioritetus ir problemas, kurios dažniausiai išryškėja prasidėjus intensyvesniam sezoniniam eismui.

    Atskirai aptarta bešeimininkių atliekų problema, kai pakelėse paliekamos padangos, buitinė technika ir kitos atliekos. Diskutuota apie prevencines priemones, aplinkos stebėjimo galimybes ir būtinybę greičiau identifikuoti vietas, kuriose atliekos paliekamos pasikartojančiai.

    Savižudybių prevencijos koordinatorė Aiva Kondrašovienė pristatė situaciją savižudybių prevencijos srityje ir aptarė seniūnų vaidmenį nukreipiant gyventojus pagalbos link. Kalbėta apie informavimo svarbą, bendruomeninių veiklų prieinamumą, vienišų asmenų įtraukimą ir planuojamas prevencines iniciatyvas.

    Administracijos direktorius Sigitas Žvinys dėmesį skyrė viešųjų pirkimų organizavimo praktikai, dažniausiai pasitaikančioms klaidoms pildant pirkimų paraiškas ir dokumentų tikslumui. Taip pat aptartas pasirengimas ekstremalioms situacijoms, priedangos ir gyventojų informavimas civilinės saugos klausimais.

    Susitikimo pabaigoje meras Saulius Jauneika pranešė apie planuojamą antrąjį sodybiečių sambūrį, kuris turėtų vykti birželio mėnesį. Seniūnai raginti aktyviai kviesti gyventojus dalyvauti ir įsitraukti į diskusijas apie Molėtų rajono ateitį bei bendruomenių vaidmenį sprendžiant vietos problemas.

  • Vilkaviškio rajone prasidėjo balsavimas dėl 12 iniciatyvų seniūnijose: ką rinksis gyventojai?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje startavo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti seniūnijose, atrankos etapas – prasidėjo balsavimas. Savivaldybė kviečia savo gyvenamąją vietą rajone deklaravusius gyventojus iki birželio 3 dienos 17.00 valandos išreikšti nuomonę, kuriems projektams turėtų būti teikiama pirmenybė.

    Sprendimas skelbti balsavimą priimtas 2026 metų gegužės 4 dieną įvykusiame projekto idėjų pasiūlymų vertinimo darbo grupės posėdyje. Įvertinus pateiktas paraiškas, gyventojų balsavimui atrinkta 12 iniciatyvų, atėjusių iš 11 rajono seniūnijų.

    12 idėjų iš seniūnijų

    Tarp balsavimui pateiktų projektų – tiek laisvalaikio erdvių kūrimas, tiek infrastruktūros gerinimas. Pavyzdžiui, Vilkaviškio miesto seniūnijoje siūloma įrengti interaktyvių pramogų zoną „PlayTech Vilkaviškis“ ir įrengti lauko LED ekraną mieste.

    Kitur akcentuojamos viešosios erdvės ir aplinkos sutvarkymas: Bartninkų seniūnijoje siūloma atkurti vandens telkinį ir pritaikyti teritoriją poilsiui Kuosėnų kaime, Kybartų seniūnijoje – įrengti pakrantės parką Matlaukyje, Vištyčio seniūnijoje – atnaujinti ir praturtinti parko aplinką projektu Žydintis parkas Vištytyje.

    Dalis idėjų orientuotos į kasdienį saugumą ir patogumą – numatyti gatvių apšvietimo modernizavimo projektai Klausučių seniūnijoje ir Pajevonio seniūnijoje, taip pat siūloma atnaujinti apšvietimą Karklupėnų kaime. Keturvalakių seniūnijoje pateikta idėja plėsti laisvalaikio zoną Karklinių kaimo parke, papildant ją daugiafunkciu žaidimų kompleksu vaikams.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Savivaldybė nurodo, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų, deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje. Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją.

    Balsavimas vyksta keliais būdais: elektroniniu būdu užpildant savivaldybės pateiktą formą, taip pat atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę arba į seniūnijas. Toks modelis leidžia dalyvauti ir tiems gyventojams, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis.

    Kada idėjos tampa realiais darbais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai gali būti įgyvendinami, tačiau tik tuo atveju, jeigu pasiekia minimalų palaikymo slenkstį. Savivaldybė nurodo, kad projektas turi surinkti bent 0,5 proc. balsų nuo toje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Tokie balsavimo slenksčiai dažnai taikomi dalyvaujamojo biudžeto ir panašiose programose, kad laimėtojais netaptų idėjos, sulaukusios tik siauro rato palaikymo. Savivaldybės teigimu, tai padeda užtikrinti, jog įgyvendinami projektai atspindėtų didesnės bendruomenės poreikius.

  • Utenos rajono viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 gėlių daigai: savivaldybė atskleidė, kas juos tiekė

    Utenos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais gegužės 20 dieną rajono seniūnijų viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 įvairių veislių gėlių daigai. Jie papuošė skverus ir aikštes, kurias kasdien naudoja vietos bendruomenės ir miesto svečiai.

    Kaip nurodo savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, gėlių daigai įsigyti Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Tokios priemonės paprastai siejamos su viešųjų erdvių kokybės gerinimu ir aplinkos tvarkymo darbais.

    Savivaldybė taip pat įvardijo tiekėją: daigai įsigyti iš ūkininko Daliaus Barzdos. Pasak pranešimo, įsigytos skirtingų veislių gėlės, kad želdynai būtų dekoratyvūs ir skirtingose vietose galėtų augti pagal konkrečių erdvių sąlygas.

    Želdynų atnaujinimas seniūnijose dažniausiai planuojamas taip, kad gėlių kompozicijos būtų matomiausiose vietose ir išliktų patrauklios visą sezoną. Savivaldybė pabrėžia, kad sodinimai vyko viešosiose erdvėse, todėl rezultatas turėtų būti iškart pastebimas gyventojams.

  • Mažeikiuose baigiamas susitikimų ciklas: merė su komanda pristatys 2025 metų planus ir išklausys gyventojus

    Mažeikių rajono savivaldybė gegužės 20 dieną tęsia susitikimų su seniūnijų gyventojais ciklą, kuriame pristatoma 2025 metų veikla ir planuojami darbai. Paskutinis šio ciklo susitikimas numatytas Mažeikių seniūnijoje.

    Susitikimas vyks gegužės 20 dieną 17.30 valandą Mažeikių seniūnijos salėje, Laisvės gatvėje 39. Savivaldybė nurodo, kad į renginį kviečiami visi seniūnijos gyventojai.

    Susitikimo metu gyventojai raginami kelti jiems aktualius klausimus, įvardyti problemas ir siūlyti galimus sprendimus. Taip pat numatyta diskusija apie prioritetinius darbus ir tai, kaip savivaldybės planai atliepia kasdienius bendruomenės poreikius.

    Dalyvauti kviečiami ir savivaldybės valdomų įmonių bei Mažeikių rajono policijos komisariato atstovai, todėl gyventojai galės tiesiogiai aptarti ir viešųjų paslaugų, ir saugumo temas. Tokie susitikimai paprastai padeda greičiau identifikuoti problemines vietas ir suderinti veiksmus tarp skirtingų institucijų.

    Mažeikių rajono savivaldybė pažymi, kad gyventojų įžvalgos ir pasiūlymai yra reikšminga planavimo dalis, ypač sprendžiant kasdienes infrastruktūros, viešosios tvarkos ir paslaugų prieinamumo situacijas. Susitikimų ciklo pabaiga Mažeikiuose reiškia, kad tolimesni žingsniai bus susiję su išsakytų klausimų suvedimu ir sprendimų derinimu.

  • Elektrėnų savivaldybė paskelbė priedangų sąrašą: kur slėptis Elektrėnuose, Vievyje ir seniūnijose

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 20 dieną paskelbė parinktų priedangų sąrašą, skirtą gyventojams informuoti, kur būtų galima laikinai pasislėpti kilus grėsmei. Dokumente pateikiamos konkrečios vietos Elektrėnuose, Vievyje ir kitose savivaldybės seniūnijose, nurodant adresus ir pagrindinius parametrus.

    Sąraše matyti, kad priedangoms numatyti įvairios paskirties pastatai: ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigos, kultūros bei sporto objektai, seniūnijų pastatai, taip pat dalis daugiabučių. Prie kiekvieno objekto pateikiamas valdytojas ir Lietuvos koordinačių sistemos koordinatės, kurios leidžia vietą tiksliau rasti žemėlapiuose.

    Kas įtraukta į sąrašą?

    Tarp Elektrėnų miesto objektų minimos Elektrėnų Versmės gimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Elektrėnų ligoninė, socialinės globos namai, Elektrėnų kultūros centras, baseinas ir ledo arena. Taip pat įtraukti keli savivaldybės valdomi pastatai bei prekybos paskirties patalpos Taikos gatvėje.

    Vievyje nurodomos ugdymo įstaigos, darželis, sveikatos centro padaliniai, o taip pat nemažai daugiabučių. Kitose vietovėse į sąrašą pateko, pavyzdžiui, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Kietaviškių progimnazija, Semeliškių gimnazija ir keli seniūnijų pastatai.

    Ką reiškia skaičiai prie priedangos?

    Prie kiekvienos priedangos pateikiamas plotas kvadratiniais metrais ir preliminarus žmonių skaičius, kiek gyventojų joje būtų galima sutalpinti. Iš viso sąraše nurodytas bendras priedangų plotas siekia 38 414 kvadratinių metrų, o talpa – 25 238 žmones.

    Taip pat pažymima, ar priedanga pritaikyta asmenims su negalia. Ši informacija svarbi planuojant evakuaciją ar trumpalaikį slėpimąsi, nes reali prieiga, įėjimai ir judėjimo galimybės gali skirtis net to paties tipo pastatuose.

    Kuo priedanga skiriasi nuo slėptuvės?

    Priedanga paprastai yra civilinės saugos objektas, skirtas laikinai apsaugai nuo pavojų, pavyzdžiui, skeveldrų, sprogimo bangos poveikio ar ekstremalių oro sąlygų. Tuo metu slėptuvė dažniausiai reiškia aukštesnio apsaugos lygio, specialiai įrengtą statinį ar patalpą, kurios reikalavimai griežtesni.

    Praktikoje gyventojams svarbiausia ne vien tai, ar vieta įvardyta kaip priedanga, bet ir kaip greitai ją galima pasiekti, ar ji bus atverta krizės metu, koks įėjimas numatytas ir ar yra bazinės sąlygos trumpam buvimui. Dėl to savivaldybių skelbiami sąrašai vertinami kaip atspirties taškas planavimui, o ne vienkartinis sprendimas visoms situacijoms.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasižymėti artimiausias priedangas pagal gyvenamąją vietą ir darbo ar mokymosi maršrutus. Taip pat verta sekti savivaldybės ir atsakingų tarnybų informaciją, nes sąrašai gali būti atnaujinami, tikslinami arba papildomi naujais objektais.

  • Mažeikiuose tęsiami susitikimai su gyventojais: merė su komanda atvyksta į apylinkės seniūniją

    Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė su komanda tęsia susitikimus su seniūnijų gyventojais, kuriuose pristatoma savivaldybės 2025 metais planuojama ir vykdoma veikla. Šis susitikimų ciklas skirtas tiesioginiam dialogui su bendruomenėmis ir jų kasdieniams klausimams aptarti.

    Aštuntasis susitikimas vyksta Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Gyventojai kviečiami atvykti gegužės 19 dieną 17.30 valandą į Mažeikių seniūnijos salę, Laisvės g. 39.

    Susitikime numatyta kalbėti apie aktualias problemas, jų sprendimo galimybes ir artimiausius savivaldybės darbus, kurie labiausiai paliečia vietos žmones. Organizatoriai ragina užduoti klausimus, išsakyti nuomonę, teikti pasiūlymus ir diskutuoti, kad sprendimai būtų paremti realiais bendruomenės poreikiais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokie susitikimai yra viena iš priemonių didinti sprendimų skaidrumą ir stiprinti pasitikėjimą vietos valdžia. Praktikoje tai dažnai tampa proga gyventojams tiesiogiai iškelti temas dėl kelių būklės, viešojo transporto, aplinkos tvarkymo, socialinių paslaugų ar viešosios tvarkos.

    Paskutinis šio etapo susitikimas planuojamas gegužės 20 dieną 17.30 valandą su Mažeikių miesto gyventojais Mažeikių seniūnijos salėje, Laisvės g. 39. Susitikimuose taip pat kviečiami dalyvauti savivaldybės valdomų įmonių ir Mažeikių rajono policijos komisariato atstovai.