CP v2

Tag: Seniūnijos

  • „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    Kas keičiasi šiemet?

    Vilniaus savivaldybė penktą kartą tęs dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje patys gyventojai siūlo idėjas ir balsuodami nusprendžia, kam skirti miesto lėšas. Šiemet numatytas didžiausias finansavimas programos istorijoje – ne mažiau kaip 1,63 mln. eurų.

    Didžiausia naujovė – balsavimo teisė išplečiama jaunimui: už atrinktas idėjas galės balsuoti vilniečiai nuo 16 metų. Savivaldybė tikisi, kad toks sprendimas sustiprins jaunų žmonių įsitraukimą į miesto planavimą ir leis tiksliau atliepti kasdienius bendruomenių poreikius.

    „Jaunieji vilniečiai nėra ateities miesto gyventojai – jie jau šiandien aktyviai naudojasi viešosiomis erdvėmis. Norime, kad pilietiškumas prasidėtų dar mokyklos suole“, – sakė Vilniaus savivaldybės Organizacijos vystymo grupės vadovė Lina Koriznienė.

    Kokiems projektams bus skiriami pinigai?

    Pasak savivaldybės, pastaraisiais metais daugiausia palaikymo sulaukia idėjos, susijusios su aktyviu laisvalaikiu ir viešųjų erdvių pritaikymu bendruomenėms: sporto aikštynai, riedlenčių ir dviračių trasos, poilsio zonos, želdynai. Tarp anksčiau laimėjusių idėjų minimi projektai, orientuoti į jaunimą, tačiau iki šiol balsuoti galėdavo tik pilnamečiai.

    „Dalyvauk! Vilnius“ startavo 2021 metais kaip bandomasis projektas, o vėliau išaugo į vieną aktyviausių miesto įsitraukimo programų. Savivaldybės duomenimis, pernai gyventojai pateikė beveik 500 idėjų, o balsavime dalyvavo daugiau nei 17 000 vilniečių, rinkusių iš 244 balsavimui atrinktų pasiūlymų.

    Didėja ambicijos ir projektų apimtys

    Vilniaus savivaldybė pažymi, kad augant gyventojų siūlomų idėjų kokybei, dažnai paaiškėja ir platesnis realus projekto poreikis. Įgyvendinant idėją vien įrengti, pavyzdžiui, aikštelę neretai nepakanka – prireikia sutvarkyti takus, įrengti apšvietimą, pasirūpinti želdiniais ir mažąja architektūra.

    Dėl šios priežasties planuojama didinti didžiosios apimties projektų krepšelį: vienos idėjos maksimali vertė numatoma iki 250 000 eurų. Iš viso planuojama 630 000 eurų skirti mažos apimties (seniūnijų) idėjoms ir 1 000 000 eurų – didžiosioms, visam miestui skirtoms iniciatyvoms.

    Idėjų teikimo startas numatomas vasaros antroje pusėje, o tikslios datos ir balsavimo tvarka bus paskelbtos atskirai. Savivaldybė ragina gyventojus stebėti informaciją ir iš anksto svarstyti, kokių pokyčių labiausiai trūksta jų gyvenamojoje aplinkoje.

  • Kėdainiai kviečia įvertinti seniūnijų darbą: anoniminė apklausa vykdoma iki gegužės 21 dienos

    Kėdainiai kviečia įvertinti seniūnijų darbą: anoniminė apklausa vykdoma iki gegužės 21 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus dalyvauti anoniminėje apklausoje ir įvertinti seniūnijų darbą. Savivaldybė pabrėžia, kad gyventojų nuomonė padės tiksliau įvardyti, kurios paslaugos veikia gerai, o kur dar reikalingi pokyčiai.

    Apklausa vykdoma rengiant Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2030 metų tarpinę ataskaitą. Tokios tarpinės ataskaitos savivaldybėms svarbios siekiant įvertinti, ar planuojamos priemonės atitinka realius gyventojų poreikius ir ar pasirinktos kryptys duoda apčiuopiamą rezultatą.

    Apklausa yra anoniminė, o surinkti duomenys bus tvarkomi ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodoma, kad informacija bus laikoma iki tol, kol bus parengta apibendrinanti ataskaita, kurioje gyventojų atsakymai bus pateikti aprašomai, be galimybės identifikuoti konkrečius asmenis.

    Gyventojai raginami skirti kelias minutes ir atsakyti į klausimus apie juos aptarnaujančią seniūniją. Savivaldybės praktikoje tokios apklausos dažniausiai naudojamos vertinant paslaugų prieinamumą, aptarnavimo kokybę, informacijos sklaidą ir bendravimą su gyventojais.

    Apklausa vykdoma iki gegužės 21 dienos. Savivaldybė skatina dalyvauti kuo platesnį gyventojų ratą, kad rezultatai atspindėtų realią situaciją skirtingose seniūnijose ir padėtų priimti labiau duomenimis grįstus sprendimus.

  • Švenčionių rajono kapinių skaitmeninimas baigtas: vienoje sistemoje – visos 123 kapinės ir paieška

    Švenčionių rajone užbaigtas kapinių skaitmeninimo etapas: į vieningą informacinę sistemą perkelti visų 123 kapinių duomenys. Savivaldybė skelbia, kad tai turėtų palengvinti tiek gyventojams artimųjų kapų paiešką, tiek seniūnijoms kasdienį kapinių administravimą.

    Skaitmeninis sprendimas leidžia ieškoti kapaviečių pagal velionio vardą, pavardę ar jų dalį, o rezultatus filtruoti pagal konkrečias kapines ar teritoriją. Sistemoje pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje, gali būti matomos nuotraukos ir nurodoma, kaip patogiausiai rasti kapą vietoje.

    Projekto metu buvo ne tik sukelti duomenys, bet ir sutvarkyti kapinių apskaitos procesai: atlikta infrastruktūros inventorizacija, identifikuotos kapavietės, skaitmeninti palaidojimų įrašai ir laidojimo žurnalų duomenys. Savivaldybė akcentuoja, kad tai mažina klaidų tikimybę ir leidžia greičiau atnaujinti informaciją.

    Kartu įdiegtos elektroninės paslaugos, kad dalį prašymų gyventojai galėtų pateikti nuotoliniu būdu, nebevykdami į seniūniją. Per Elektroninių valdžios vartų portalą galima kreiptis dėl leidimo laidoti, pažymos apie palaidojimo vietą ir laiką, duomenų apie atsakingą kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenį keitimo, taip pat dėl leidimo pertvarkyti ar remontuoti kapavietę.

    Prieiga prie skaitmeninių kapinių duomenų užtikrinama per platformą „Cemety“. Ji gali būti ypač aktuali išvykusiems gyventojams, kurie nori greitai rasti artimųjų kapavietes, pasitikrinti informaciją ar nuotoliniu būdu peržiūrėti kapavietės vietą.

    „Skaitmeniniai sprendimai papildo, bet nepakeičia įprastų paslaugų – gyventojai ir toliau gali kreiptis į seniūnijas įprasta tvarka“, – teigiama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

    Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti prie duomenų tikslinimo: pastebėjus netikslumų ar norint atnaujinti kapavietės nuotrauką, galima kreiptis į seniūniją arba naudotis sistemoje numatytomis priemonėmis. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios korekcijos svarbios, kad duomenų bazė išliktų patikima ir aktuali.

    Projektas įgyvendintas pagal iniciatyvą, skirtą viešųjų paslaugų skaitmeninimui ir jų brandos didinimui. Nurodoma, kad projekto vertė siekia apie 157 168 eurus, o darbai vykdyti nuo 2023 metų spalio 16 dienos iki 2026 metų balandžio 30 dienos.

  • Tauragės apskrities seniūnų sueiga Pagėgiuose: aptarti LSSA XIII suvažiavimo planai 2026 metams

    Tauragės apskrities seniūnų sueiga Pagėgiuose: aptarti LSSA XIII suvažiavimo planai 2026 metams

    Gegužės 8 dieną Pagėgių savivaldybėje vyko Tauragės apskrities seniūnijų atstovų sueiga. Joje daugiausia dėmesio skirta Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos (LSSA) XIII suvažiavimo pasirengimui.

    Susitikime aptarti organizaciniai klausimai, susiję su suvažiavimu, kuris numatytas 2026 metų birželio 12 dieną. Aktualijas pristatė Pajūrio seniūnijos seniūnė, asociacijos viceprezidentė Roma Veščiūnienė.

    Sueigoje dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir mero patarėja Viktorija Ūselienė. Į diskusijas įsitraukė ir skirtingų seniūnijų vadovai, atstovaujantys tiek Pagėgių, tiek Jurbarko ir Tauragės savivaldybėms.

    Tarp dalyvių buvo Lumpėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Mikelienė, Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė ir Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė. Taip pat dalyvavo Stoniškių seniūnijos seniūnė Dalia Alkimavičienė.

    Iš Jurbarko rajono savivaldybės atvyko Skirsnemunės seniūnijos seniūnas Aidas Mozūraitis. Tauragės savivaldybei atstovavo Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus ir Mažonų seniūnijos seniūnas Egidijus Jurgilas.

    Tokios sueigos seniūnijoms svarbios dėl praktinių sprendimų derinimo ir bendrų pozicijų formavimo. Seniūnai sprendžia kasdienius bendruomenių klausimus, todėl pasirengimas nacionalinio masto suvažiavimui paprastai apima ir pasidalijimą patirtimi, ir prioritetų susitarimą.

  • Dalyvaujamasis biudžetas 2026 Biržuose: idėjos jau pateiktos, gegužę startuos gyventojų balsavimas

    Dalyvaujamasis biudžetas 2026 Biržuose: idėjos jau pateiktos, gegužę startuos gyventojų balsavimas

    Biržų rajono savivaldybėje baigėsi dalyvaujamojo biudžeto 2026 projektų idėjų teikimas. Nuo 2026 metų kovo 30 dienos iki balandžio 29 dienos gyventojai buvo kviečiami siūlyti iniciatyvas viešosioms erdvėms ir gyvenamajai aplinkai kurti bei gerinti.

    Savivaldybė pranešė sulaukusi 2 projektų idėjų pasiūlymų, kurių bendra vertė siekia 99 607 eurus. Idėjos pateiktos pagal įgyvendinimo vietą pasiskirstė po vieną Ramongalių kaime ir Kratiškių kaime.

    Kaip vyks balsavimas?

    Toliau savivaldybė vertins, ar projektų idėjos atitinka nustatytus kriterijus. Už atrinktas ir reikalavimus atitinkančias iniciatyvas Biržų rajono savivaldybės gyventojai bus kviečiami balsuoti.

    Balsavimas numatytas elektroniniu būdu savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų patalpose. Kaip skelbiama, balsavimą planuojama paskelbti jau gegužės mėnesį.

    Kiek lėšų skiriama 2026 metais?

    Daugiausia gyventojų balsų surinkusį projektą ar projektus 2026 metais įgyvendins Savivaldybės administracija. Projektai bus finansuojami 100 proc. savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Priminta, kad 2026 metų savivaldybės biudžete gyventojų iniciatyvų projektams numatyta 50 000 eurų. Tai reiškia, kad gyventojų išrinktoms idėjoms bus skiriamas aiškiai apibrėžtas finansavimas, o įgyvendinimo darbai taps savivaldybės atsakomybe.

    Ką rodė 2025 metų rezultatai?

    Praėjusiais metais Biržų rajone gyventojai pateikė 5 projektų idėjas už 211 000 eurų. Iš jų 3 atitiko vertinimo kriterijus ir buvo teikiamos gyventojų balsavimui.

    Daugiausia balsų tuomet sulaukė projekto „Svajonių scena“ idėja, kuri įgyvendinama Pabiržės miestelyje. Savivaldybė tikisi, kad ir šiemet gyventojai aktyviai įsitrauks į balsavimą, nes būtent jis lemia, kurios iniciatyvos realiai pasieks rajono viešąsias erdves.

  • Biržuose pradedama invazinių šliužų kontrolė: gyventojų sutikimų seniūnijose laukiama iki gegužės 25 dienos

    Biržuose pradedama invazinių šliužų kontrolė: gyventojų sutikimų seniūnijose laukiama iki gegužės 25 dienos

    Biržų rajono savivaldybė patvirtino invazinės rūšies ispaninio ariono (Arion vulgaris) kontrolės ir naikinimo tvarką. Ja siekiama mažinti invazinių šliužų plitimą, apsaugoti biologinę įvairovę ir gyventojų daržus bei sodus.

    Pagal patvirtintą tvarką gyventojai, kuriems reikalinga pagalba, 2026 metais gegužės 13–25 dienomis kviečiami kreiptis į savo seniūniją ir pateikti nustatytos formos sutikimą. Sutikimai priimami tik atvykus į seniūniją.

    Pateikus sutikimus ir kitus reikalingus dokumentus, seniūnijos organizuos invazinių šliužų naikinimo darbus gyventojų valdomuose ar naudojamuose žemės sklypuose. Savivaldybė taip pat numato priemones viešosiose erdvėse, kur šliužai plinta lengviausiai.

    Ispaninis arionas laikomas viena agresyviausių invazinių rūšių, galinčių greitai daugintis ir išstumti vietines rūšis. Šie šliužai ypač nukenksmina daržovių daigus, lapines daržoves ir dekoratyvinius augalus, todėl didžiausia rizika išauga šiltuoju ir drėgnu sezonu.

    Gyventojams primenama, kad už invazinių šliužų kontrolę savo sklypuose atsakomybė tenka ir patiems šeimininkams. Tvarkoje akcentuojama, jog svarbu imtis priemonių laiku, kad šliužai neišplistų į kaimynines teritorijas ir viešąsias erdves.

    Naikinimui numatoma taikyti kompleksines priemones, derinant mechaninius būdus, biologines priemones ir teisės aktuose leidžiamus cheminius sprendimus. Praktikoje tai reiškia, kad dažniausiai efektyviausias būna kelių metodų derinys, parinktas pagal sklypo situaciją ir sezoniškumą.

  • Alytaus rajone baigiasi balsavimas už bendruomenių iniciatyvas: kas pateko į galutinį sąrašą?

    Alytaus rajone baigiasi balsavimas už bendruomenių iniciatyvas: kas pateko į galutinį sąrašą?

    Alytaus rajono savivaldybėje artėja balsavimo pabaiga už bendruomenių iniciatyvas, skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti. Gyventojai kviečiami apsispręsti iki gegužės 14 dieną.

    Šiemet savivaldybė sulaukė 13 projektų idėjų pasiūlymų, kuriuos vertino sudaryta komisija. Po vertinimo viešam balsavimui patvirtinta 12 iniciatyvų: 9 mažos apimties ir 3 didelės apimties.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Balsuoti gali Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, balsavimo dieną sulaukę 16 metų. Savivaldybė nurodo, kad balsuoti galima elektroniniu būdu arba seniūnijose, užpildant balsavimo kortelę.

    Vienas gyventojas turi teisę balsuoti už iki 3 projektų kiekvienoje kategorijoje, tačiau nėra privaloma rinktis abiejų kategorijų. Jei asmuo balsuoja kelis kartus elektroniniu būdu, galioja paskutinis balsas, o pateikus kelias popierines korteles balsai neįskaitomi.

    Kokios idėjos varžosi mažos apimties kategorijoje?

    Mažos apimties kategorijoje pateiktos iniciatyvos apima poilsio ir aktyvaus laisvalaikio erdves įvairiose seniūnijose. Tarp jų yra poilsio infrastruktūros įrengimas Užupiuose, dviračių įgūdžių parkas bei bendruomenės kupolas Genių kaime.

    Taip pat siūloma įrengti kultūrinę erdvę Santaikoje, jaunimo gimnastikos erdvę Simne, atnaujinti viešąją erdvę Junčionyse, pakeisti suoliukus Luksnėnuose, įrengti lieptą Galinto ežere ir sukurti sporto bei laisvalaikio erdvę Eičiūnuose.

    Kokie projektai pateikti didelės apimties kategorijoje?

    Didelės apimties iniciatyvų sąraše – trys projektai, kurių vertės siekia nuo kelių dešimčių tūkstančių iki beveik 100 000 eurų. Vienas jų numato lauko padelio kortų įrengimą Kaniūkų kaime.

    Kitas projektas Krokialaukyje siūlo tvenkinyje įrengti spalvomis šviečiantį fontaną bei papildomą infrastruktūrą, o Kumečiuose planuojama kurti kultūrinio poilsio erdvę su interaktyviais sprendimais, įamžinant kraštiečio atminimą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad balsavimo metu prašoma nurodyti asmens duomenis, kurie naudojami tik balsavimo procedūroms ir finansavimo sprendimams administruoti. Galutiniai rezultatai lems, kurios idėjos bus įgyvendintos savivaldybės lėšomis pagal nustatytą bendruomenių iniciatyvų finansavimo tvarką.

  • Kauno rajone atsirado „Pokyčių taškai“: kaip žemėlapyje rasti darbus savo seniūnijoje

    Kauno rajone gyventojai vis dažniau pastebi specialius ženklus, vadinamus Pokyčių taškais. Jie žymi vietas, kuriose vyksta arba planuojami savivaldybės darbai, susiję su kasdieniu patogumu ir viešąja infrastruktūra.

    Tokie ženklinimai padeda aiškiau suprasti, kur ir kokie projektai vykdomi: nuo atnaujinamų parkų ir viešųjų erdvių iki mokyklų, darželių, sporto bei kultūros objektų. Savivaldybės teigimu, tikslas yra paprasčiau ir matomiau parodyti, kaip konkrečiose vietose keičiasi aplinka.

    Gyventojams taip pat siūloma naudotis internetiniu darbų žemėlapiu, kuriame pateikiama informacija apie projektus skirtingose seniūnijose. Žemėlapis nuolat pildomas, todėl vienoje vietoje galima matyti tiek jau vykdomus, tiek artimiausiu metu planuojamus darbus.

    Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje vis dažniau renkasi viešą projektų skaidrinimą per interaktyvius žemėlapius ir vietoje matomą ženklinimą. Tai leidžia gyventojams lengviau sekti darbų eigą, geriau suprasti, kodėl tam tikrose vietose vyksta statybos ar ribojimai, ir greičiau rasti aktualią informaciją pagal savo gyvenamąją teritoriją.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiai prasideda nuo bendruomenių poreikių ir idėjų, o projektų kryptis apima tiek švietimo, tiek susisiekimo, tiek laisvalaikio infrastruktūrą. Gyventojai kviečiami stebėti atnaujinimus savo seniūnijoje ir įvertinti, kaip keičiasi kasdienė aplinka.

  • Jurbarko savivaldybė primena svarbiausias išmokas šeimoms: kam priklauso ir kur kreiptis

    Kur kreiptis dėl socialinės paramos

    Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius skelbia atnaujintą informaciją, kur ir kaip gyventojams pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ir socialinių paslaugų. Dalis prašymų priimami seniūnijose pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat nemažą dalį paslaugų galima inicijuoti nuotoliniu būdu.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų išmokų atsakingi skirtingi specialistai, todėl prieš atvykstant verta pasitikslinti, į kurį kabinetą kreiptis. Gyventojai priimami Dariaus ir Girėno gatvėje 96, Jurbarke, o informacija teikiama ir telefonu.

    Išmokos vaikui: kas priklauso ir kada mokama

    Savivaldybė primena, kad išmoka vaikui Lietuvoje skiriama kiekvienam vaikui nuo gimimo iki 18 metų. Ji gali būti mokama ir vyresniems jaunuoliams, jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 21 metų.

    Nurodoma, kad bazinis išmokos dydis siejamas su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir mokamas nevertinant šeimos pajamų. Papildoma išmokos dalis gali būti skiriama dviem atvejais: kai šeima augina vieną ar du vaikus ir atitinka pajamų kriterijus, arba kai šeima augina tris ar daugiau vaikų.

    „Prašymai priimami seniūnijose pagal besikreipiančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba gali būti teikiami elektroniniu būdu“, – informuoja Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

    Socialinės paslaugos ir tikslinės kompensacijos

    Socialinės paramos skyrius teikia informaciją ir priima prašymus dėl socialinės priežiūros paslaugų. Tarp jų nurodomos pagalbos į namus paslaugos, socialinė priežiūra šeimai, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, nakvynės namuose ar apsaugotame būste, taip pat intensyvi krizių įveikimo pagalba.

    Gyventojams taip pat aktualios socialinės globos paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba įstaigoje, trumpalaikės ar ilgalaikės globos forma. Atskira kryptis yra laikino atokvėpio paslauga, skirta šeimoms, kurios slaugo ar prižiūri artimąjį ir kurioms reikalingas trumpalaikis palengvinimas.

    Savivaldybė skelbia kontaktus ir dėl tikslinių priemonių, tokių kaip individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, vienkartinė išmoka įsikurti ar finansinė parama užsienyje mirusio asmens palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką. Taip pat pateikiama informacija, kur kreiptis dėl būsto pritaikymo, o dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti nukreipiama į gyvenamosios vietos seniūniją.

    Keičiasi antrojo laipsnio pensijų prašymai

    Jurbarko rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2024 metų liepos 1 dienos pasikeitus Valstybinių pensijų įstatymui, prašymai dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo priimami ne savivaldybėje. Nuo šios datos prašymus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai padaliniai.

    Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar konkretus prašymas teikiamas savivaldybei, seniūnijai, ar Sodrai, nes nuo to priklauso nagrinėjimo terminai ir reikalingi dokumentai. Kilus klausimams dėl socialinės paramos, savivaldybė ragina kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir atsakingus specialistus.

  • Molėtų seniūnijų gyventojams anoniminė apklausa: kaip stiprinti emocinę gerovę ir prevenciją?

    Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų gyventojai kviečiami dalyvauti anoniminėje apklausoje, kuri skirta geriau suprasti socialinio palaikymo galimybes bendruomenėse. Apklausos rezultatai turėtų padėti įvertinti, kokios pagalbos ir ryšio formos žmonėms yra reikalingiausios kasdienėje aplinkoje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai bus naudojami emocinės gerovės stiprinimo ir savižudybių prevencijos priemonėms planuoti. Tokios apklausos leidžia savivaldybėms ir visuomenės sveikatos specialistams remtis ne spėjimais, o realia gyventojų patirtimi bei poreikiais.

    Apklausa anoniminė ir, kaip nurodoma, užtruks tik kelias minutes. Kuo daugiau skirtingų amžiaus grupių ir seniūnijų gyventojų įsitrauks, tuo tiksliau bus galima įvardyti, kur trūksta informacijos, paslaugų ar bendruomeniškumo iniciatyvų.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai prevencijai, kai pagalba stiprinama dar iki krizinės situacijos. Praktikoje tai dažnai reiškia lengviau pasiekiamas konsultacijas, aiškesnes nukreipimo grandis, artimesnį bendruomenės įsitraukimą ir mažesnę stigmą kalbant apie emocinius sunkumus.

    Apklausą inicijuoja URS Visuomenės sveikatos biuras. Gyventojai raginami skirti kelias minutes ir prisidėti prie sprendimų, kurie gali pagerinti emocinės pagalbos prieinamumą Molėtų rajone.