Ne kiekvienas atminties lavinimas turi būti sudėtingas, kad duotų apčiuopiamą naudą. Senjorams vienas paprasčiausių ir kartu veiksmingų kasdienio protinio aktyvumo būdų yra porų paieškos žaidimas memory, treniruojantis dėmesį ir trumpalaikę atmintį.
Šio žaidimo principas elementarus: kortelės išdėliojamos užverstos, o žaidėjas verčia po dvi ir ieško vienodų porų. Kad pavyktų, reikia įsiminti anksčiau matytas korteles ir jų vietą, todėl vienu metu dirba dėmesys, atmintis ir erdvinė orientacija.
Gydytojai ir neurologijos bei gerontologijos specialistai pabrėžia, kad pažintinių funkcijų palaikymui svarbiausia ne „sudėtingumas“, o reguliarumas ir užduoties aiškumas. Tokie pratimai, kurie reikalauja aktyviai prisiminti informaciją, dažnai yra naudingesni nei pasyvus naršymas ar televizoriaus fonas.
Memory žaidimas ypač taikliai „pataiko“ į kasdienybėje svarbią sritį: trumpalaikę, dar vadinamą darbine, atmintį. Būtent ji padeda prisiminti, kur padėti akiniai, ką sakė gydytojas, kokių produktų trūksta namuose ar į kurią stalčių įdėti dokumentai.
Ne mažiau svarbi ir koncentracija. Žaidžiant tenka išlaikyti dėmesį vienai užduočiai 10–15 minučių, neperšokant prie kitų dirgiklių, todėl tai tampa švelniu, bet kryptingu treniruotės formatu be spaudimo „būtinai pasiekti rezultatą“.
Dar vienas privalumas yra psichologinis: žmogus mato progresą ir patiria sėkmės jausmą. Senjorams tai svarbu, nes atminties treniruotės neturėtų kelti gėdos ar frustracijos, o priešingai, stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis ir motyvaciją.
Pradėti rekomenduojama nuo mažo kortelių skaičiaus, pavyzdžiui, 6–8 porų, pasirenkant didelius, aiškius ir lengvai atskiriamus paveikslėlius. Žaidžiant verta pasirūpinti geru apšvietimu ir ramia aplinka, kad dėmesio neklaidintų televizorius ar nuolatiniai pranešimai telefone.
Efektyvesnė yra trumpa, bet nuosekli rutina, o ne retas ilgas žaidimas. Daugeliui tinka 10–15 minučių per dieną bent 4–5 kartus per savaitę, tačiau tempo nereikia forsuoti: svarbiausia, kad veikla būtų maloni ir taptų įpročiu.
Kai užduotis tampa per lengva, sudėtingumą galima kelti palaipsniui didinant porų skaičių arba renkantis panašesnius vaizdus, reikalaujančius daugiau tikslumo. Papildomai galima įtraukti kalbinį elementą: radus porą ją įvardyti arba pasakyti vieną asociaciją, taip aktyvinant ir kalbą.
Specialistai taip pat pabrėžia, kad toks žaidimas nėra diagnozės ar gydymo pakaitalas. Jei atminties sutrikimai ryškėja, žmogus ima pasimesti pažįstamose vietose, sunkiai atlieka kasdienes užduotis ar patiria ryškius nuotaikos pokyčius, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu.
Dažniausios klaidos dvi: per greitai keliama kartelė ir pritrūksta reguliarumo. Kai kortelių per daug arba jos per panašios, žaidimas ima varginti, o ne treniruoti, todėl geriau judėti mažais žingsniais ir išlaikyti pastovų ritmą.
Memory žaidimas išsiskiria tuo, kad nereikalauja brangios įrangos, specialių žinių ar ilgo pasiruošimo, o žaisti galima vienam ar kartu su artimaisiais. Būtent paprastumas dažnai ir yra didžiausia vertė, kai siekiama kasdien palaikyti atmintį ir dėmesį.