CP v2

Tag: Senjorai

  • Šios smulkmenos griauna senjorų miegą: pavojingiausia – ne amžius, o miegamasis

    Šios smulkmenos griauna senjorų miegą: pavojingiausia – ne amžius, o miegamasis

    Ramus miegas vyresniame amžiuje dažnai prastėja ne vien dėl natūralių organizmo pokyčių. Didelę įtaką turi miegamojo aplinka: lovos aukštis, čiužinio kietumas, temperatūra ir net tai, kas naktį guli ant grindų.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausias senjoro miegamojo baldas yra stabili lova. Ji neturėtų būti nei per žema, nei per aukšta, kad atsisėdus pėdos tvirtai remtųsi į grindis, o keliai būtų maždaug stačiu kampu. Jei lova kliba ar girgžda, kasdienis stojimasis tampa rizikingas.

    „Jeigu žmogui tenka „išsikapanoti“ iš lovos arba sėdantis jis slysta žemyn, didėja nuovargis ir griuvimo tikimybė“, – sako kineziterapeutai, vertinantys judėjimo saugumą namuose.

    Ne mažiau svarbus ir čiužinys: per minkštas gali sustiprinti nugaros skausmus ir apsunkinti padėties keitimą, o per kietas didina spaudimą klubams, pečiams ir keliams. Optimalu, kai čiužinys palaiko kūną, bet nesukelia skausmingo spaudimo, ypač jei vargina sąnarių ar stuburo problemos.

    Pagalvė turėtų paremti kaklą ir neversi galvos nenatūraliai krypti į priekį ar atgal. Esant refliuksui ar kvėpavimo sunkumams, kai kuriems žmonėms padeda šiek tiek aukščiau pakeltas liemuo, tačiau svarbiausia išlieka patogumas ir stabilumas miegant.

    Miegui kenkia ir netinkama temperatūra. Per šiltas kambarys gali skatinti prabudimus, burnos džiūvimą, prakaitavimą ir sunkumo pojūtį, o per vėsus – didinti raumenų įtampą bei sąnarių skausmus. Dažniausiai geriausia, kai patalpa išvėdinta, bet neperšaldyta.

    Vienas pavojingiausių momentų senjorams – naktinis kėlimasis į tualetą. Žmogus būna apsnūdęs, regėjimui reikia laiko prisitaikyti prie tamsos, o kliūtimi gali tapti šlepetės, užsirietęs kilimėlis ar net ant grindų paliktas laidas.

    „Delikus naktinis apšvietimas dažnai sumažina griuvimų riziką, nes padeda iš karto matyti lovos kraštą ir taką iki durų“, – teigia ergonomikos ir slaugos specialistai, rekomenduojantys judesio daviklio lempeles ar silpną šviestuvą prie lovos.

    Prie lovos pravartu turėti stabilų naktinį staliuką patogiame aukštyje, kad lengvai pasiekiami būtų akiniai, vanduo, telefonas ar gydytojo paskirti vaistai. Tačiau paviršiaus nereikėtų perkrauti, nes daiktų gausa didina riziką netyčia numesti stiklinę ar supainioti tabletes.

    Kokybišką poilsį lemia ne tik baldai, bet ir vakaro rutina. Vėlyva kava ar stipri arbata, alkoholis, sunkus maistas, ilgi poguliai dieną ar užmigimas prie televizoriaus dažnai dar labiau suskaido miegą. Vyresniame amžiuje organizmui ypač padeda reguliarus dienos ritmas ir ramesnis perėjimas į nakties poilsį.

    Gera senjoro miegamojo aplinka – tokia, kurioje lengva užmigti, patogu apsiversti, saugu atsistoti ir prireikus greitai išsikviesti pagalbą. Dažniausiai poveikį duoda ne brangūs remontai, o mažos korekcijos: tvirtesnė lova, tinkamesnis čiužinys, naktinė šviesa ir laisvas, neapkrautas takas.

  • Alytuje 130 senjorų pradėjo nemokamas treniruotes sporto klubuose: kam skirta ir kiek truks

    Alytuje startavo savivaldybės finansuojamas fizinio aktyvumo projektas, skirtas vyresnio amžiaus gyventojams. Šią savaitę 130 miesto senjorų pradėjo nemokamas treniruotes sporto klubuose, siekiant paskatinti reguliariai judėti ir stiprinti sveikatą.

    Numatyta, kad dalyviai keturis mėnesius sportuos du kartus per savaitę pasirinktame klube. Užsiėmimai vyksta sporto klubuose „Žalgiris“, „Margiris“ ir „Fitness Gym“, o dalyvavimas senjorams nieko nekainuoja, nes projektą apmoka Alytaus miesto savivaldybė.

    Specialistai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje reguliarus, tinkamai parinktas fizinis krūvis gali padėti palaikyti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir judrumą, o tai tiesiogiai siejama su mažesne griuvimų rizika. Ne mažiau svarbi ir socialinė nauda, nes grupiniai užsiėmimai dažnai padeda išlaikyti motyvaciją ir mažina vienišumo jausmą.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad treniruotes verta pradėti palaipsniui, o jei yra lėtinių ligų ar patirtų traumų, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Sporto klubai įprastai padeda pritaikyti krūvį pagal individualias galimybes, kad judėjimas būtų saugus ir duotų ilgalaikės naudos.

    Dėl užsiėmimų grafiko ir praktinių klausimų senjorai kviečiami kreiptis tiesiogiai į pasirinktą sporto klubą. Projektas tęsis keturis mėnesius, o savivaldybė ragina dalyvius išnaudoti galimybę suformuoti tvarų įprotį judėti ir po programos pabaigos.

  • Tyrimas rodo: šis paprastas įprotis virtuvėje senjorams siejamas su iki 30 proc. mažesne demencijos rizika

    Tyrimas rodo: šis paprastas įprotis virtuvėje senjorams siejamas su iki 30 proc. mažesne demencijos rizika

    Reguliarus maisto gaminimas namuose gali būti siejamas su mažesne demencijos rizika vyresniame amžiuje, rodo Japonijos mokslininkų analizė, publikuota mokslo žurnale Journal of Epidemiology & Community Health. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra stebuklingas metodas, tačiau kasdienė veikla virtuvėje gali tapti svarbia smegenų sveikatos dėlionės dalimi.

    Tyrimo komanda, vadovaujama dr. Yuki Tani, vertino beveik 11 000 žmonių, kurių amžius buvo 65 metai ir daugiau, sveikatos bei gyvenimo būdo duomenis. Ilgesnį laiką stebėta, kaip skirtingi įpročiai, įskaitant maisto gaminimą, gali būti susiję su neurodegeneracinių ligų rizika.

    Rezultatai parodė, kad žmonėms, kurie gamino maistą bent kartą per savaitę, demencijos rizika buvo siejama su maždaug 30 proc. mažesne tikimybe, palyginti su tais, kurie negamino visai. Dar ryškesnės sąsajos pastebėtos tarp asmenų, kurie pradėjo reguliariau gaminti tik vyresniame amžiuje, nors mokslininkai pabrėžia, kad tokie skirtumai nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį.

    Nors tai stebimasis tyrimas, jo išvados dera su tuo, ką neurologija žino apie kasdienes veiklas, lavinančias pažintines funkcijas. Maisto gaminimas dažnai reikalauja planavimo, sprendimų priėmimo, dėmesio išlaikymo ir klaidų taisymo, o tai siejama su vadinamosiomis vykdomosiomis funkcijomis, už kurias ypač svarbios priekinės smegenų sritys.

    Gaminant tenka pasitelkti darbinę atmintį, sekti laiką, prisiminti recepto žingsnius, derinti kelių užduočių atlikimą vienu metu. Kartu veikia jutiminė sistema, nes kvapai, skoniai, tekstūros ir garsai aktyvina skirtingas smegenų sritis, susijusias ir su emocijomis, ir su informacijos apdorojimu.

    Ne mažiau svarbus ir motorikos komponentas: daržovių lupimas, pjaustymas, prieskonių matavimas ar darbas su karštais indais reikalauja akių ir rankų koordinacijos bei smulkiosios motorikos. Dėl šios priežasties savarankiško maisto gaminimo įgūdžiai neretai silpnėja po insultų ar progresuojant kognityviniams sutrikimams, kai smegenims tampa sunkiau valdyti sudėtingą, kelių etapų procesą.

    Tyrėjai ir klinikinėje praktikoje dirbantys specialistai dažnai akcentuoja ir socialinį aspektą. Vyresniame amžiuje vienišumas ir socialinė izoliacija siejami su blogesniais sveikatos rodikliais, o maisto ruošimas gali tapti pretekstu bendrauti: apsipirkti kartu, pakviesti artimą žmogų pietų, dalintis atsakomybe virtuvėje.

    Kitas svarbus veiksnys yra mitybos kokybė. Senjorams neretai iškyla nepakankamos mitybos ar monotoniško valgymo problema, ypač gyvenant vieniems, todėl namuose ruoštas maistas dažnai reiškia daugiau baltymų, daržovių, skaidulų ir reguliarią dienotvarkę, o tai svarbu bendrai sveikatai.

    Specialistai primena, kad demencijos riziką veikia daug veiksnių: amžius, paveldimumas, širdies ir kraujagyslių ligos, fizinis aktyvumas, miegas, klausos sutrikimai, rūkymas, alkoholio vartojimas ir socialiniai ryšiai. Todėl maisto gaminimas gali būti naudingas kaip vienas iš kasdienės rutinos elementų, tačiau geriausią poveikį tikėtina duoda kompleksinis požiūris.

    Norint pradėti, nebūtina imtis sudėtingų receptų ar ilgų pasiruošimų. Pakanka pasirinkti vieną dieną per savaitę, kai patiekalas gaminamas nuo pradžių, o vėliau palaipsniui didinti sudėtingumą, išbandyti naujus skonius ir, jei įmanoma, įtraukti artimuosius.

    Jei žmogus pastebi atminties silpnėjimą, pasimetimą įprastose situacijose ar kitas nerimą keliančias kognityvines problemas, rekomenduojama nelaukti ir pasitarti su šeimos gydytoju. Ankstyvas įvertinimas gali padėti laiku nustatyti priežastis, koreguoti rizikos veiksnius ir parinkti tinkamiausią pagalbą.

  • Po sanatorijos daugelis senjorų daro šią klaidą: gydymo efektas išnyksta greičiau nei tikisi

    Po sanatorijos daugelis senjorų daro šią klaidą: gydymo efektas išnyksta greičiau nei tikisi

    Kodėl sanatorija ne stebuklas?

    Vien buvimas sanatorijoje negarantuoja ilgalaikio pagerėjimo. Kineziterapija, vandens procedūros ir kasdienis režimas dažnai sumažina skausmą ir sustingimą, tačiau tai yra startas, o ne vienkartinis „sutaisymas“.

    Didžiausia problema prasideda grįžus namo, kai baigiasi turnyro ritmas. Kūnas, kelias savaites gavęs reguliarų judėjimą ir poilsį, staiga grįžta prie sėdėjimo, netaisyklingo miego ir senų įpročių.

    Dvi dažniausios klaidos po turnyro

    Viena kraštutinė klaida yra grįžti į beveik visišką nejudrumą. Sąnariams ir raumenims reguliarus, saikingas judėjimas yra gydymo dalis, todėl sustojus poveikis greitai silpsta, o skausmas gali atsinaujinti.

    Kita klaida yra priešinga: pajutus pagerėjimą staiga imtis didelių krūvių. Ilgas langų plovimas, sunkūs pirkinių krepšiai, intensyvus darbas sode ar per ambicingos treniruotės neretai baigiasi perkrova ir grįžtančiais simptomais.

    Kas padeda išlaikyti efektą?

    Praktiškiausia taisyklė grįžus namo yra negrįžti nei į nejudrumą, nei į perkrovą. Daugeliui tinka minimalus planas: kasdienis pasivaikščiojimas, keli specialisto rekomenduoti pratimai ir pastovus dienos ritmas.

    Vyresniame amžiuje regeneracija paprastai trunka ilgiau, todėl svarbu planuoti pertraukas ir miegą. Organizmas dažnai geriau reaguoja į vidutinį krūvį, išskaidytą per dieną, nei į vieną intensyvų darbą, po kurio kelias dienas skauda.

    Gyvensena ir skysčiai – dažnai nuvertinami

    Sanatorijoje pagerėjęs savijautos fonas neretai išsisklaido, kai grįžtama prie sunkesnio, sūresnio maisto ir mažesnio skysčių vartojimo. Per mažas vandens kiekis gali bloginti savijautą ir mažinti toleranciją fiziniam krūviui.

    Taip pat dažnas scenarijus yra motyvacijos praradimas be aiškaus grafiko. Sanatorijoje padeda režimas ir priežiūra, o namuose planas greitai subyra, nors būtent nuoseklumas dažniausiai lemia, ar pagerėjimas išsilaikys.

    Jei grįžus skausmas greitai atsinaujina, ryškiai krenta judrumas arba atsiranda naujų simptomų, delsti nereikėtų. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu ir koreguoti krūvį, kad pagerėjimas netaptų trumpalaikis.

  • Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia

    Europos Tarybos duomenimis, maždaug 1 iš 5 žmonių su negalia yra patyrę smurtą. Tai reiškia, kad ši grupė su smurto rizika susiduria gerokai dažniau nei žmonės be negalios.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią pažeidžiamumą dažnai patiria moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Smurtas gali pasireikšti ne tik fizine prievarta, bet ir psichologiniu spaudimu, ekonominiu kontroliavimu, nepriežiūra ar išnaudojimu.

    Kur smurtas dažniausiai vyksta?

    Smurtas ir prievarta gali vykti artimoje aplinkoje, kai žmogus yra priklausomas nuo partnerio ar artimųjų pagalbos. Riziką didina situacijos, kai auka turi ribotas galimybes išeiti iš namų, gauti informaciją ar savarankiškai kreiptis pagalbos.

    Ne mažiau svarbi ir institucinė aplinka, kai žmogus gyvena ar lankosi globos, slaugos ar kitose priežiūros įstaigose. Tokiais atvejais smurtas kartais lieka nepastebėtas, nes auka bijo pasekmių, jaučiasi bejėgė arba neturi patikimo kanalo pranešti.

    Ką daryti pastebėjus smurtą?

    Jei smurtas vyksta dabar arba kyla tiesioginė grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Pranešti gali ne tik nukentėjęs žmogus, bet ir kaimynai, artimieji ar atsitiktiniai liudytojai.

    Emocinę paramą ir teisinę konsultaciją suteikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras telefonu +370 700 55516. Ši pagalba gali būti svarbi tiek patyrus smurtą, tiek svarstant, kaip saugiai nutraukti smurtinę situaciją ir kokių veiksmų imtis toliau.

    Ekspertai primena, kad smurtas nėra privatus reikalas, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią pasikartojimui ir užtikrinti žmogaus saugumą.

  • Senjorų klaida parduotuvėje: nepastebimos smulkios išlaidos per mėnesį suvalgo pensiją

    Senjorų klaida parduotuvėje: nepastebimos smulkios išlaidos per mėnesį suvalgo pensiją

    Kur dingsta pinigai, nors „nieko didelio“ nebuvo

    Kasdieniai pirkiniai dažnai atrodo nekalti: duona, pienas, vaistai, kava pakeliui ar saldumynas anūkams. Problema prasideda tada, kai smulkios sumos kartojasi kasdien ir nebėra sekamos.

    Būtent pasikartojančios, mažos išlaidos senjorų biudžete neretai tampa didžiausia spraga. Jos ne iš karto ištuština piniginę, tačiau po kelių savaičių atsiranda jausmas, kad pensija ištirpo, nors stambaus pirkinio nebuvo.

    Akcijos ir impulsyvūs pasirinkimai veikia stipriau, nei atrodo

    Daugelis vyresnio amžiaus žmonių didesnius pirkinius planuoja atsargiai: lygina kainas, tariasi su artimaisiais, atideda pinigų. Tačiau kasdienėms išlaidoms dažnai skiriama mažiau dėmesio, nes jos atrodo per menkos, kad turėtų reikšmės.

    Prekybininkų siūlomos akcijos, tokios kaip „antra prekė pigiau“ ar „tik šiandien“, dažnai sukuria taupymo iliuziją. Iš tiesų nuolaida naudinga tik tada, kai perkamas daiktas tikrai reikalingas ir bus suvartotas, o ne liks spintelėje ar pasens šaldytuve.

    Įprastas scenarijus paprastas: žmogus eina kelių produktų, bet grįžta su pilnu krepšiu, nes prisimena dar kelis „praversiančius“ daiktus. Taip pirkinių sąrašas tampa ne smulkmena, o realus būdas atskirti poreikį nuo impulso.

    Vaistinė ir dovanos artimiesiems gali tapti nepastebimu biudžeto nutekėjimu

    Sveikatai skiriamos išlaidos senjorams yra neišvengiamos, tačiau čia taip pat atsiranda rizikų. Didžiausia klaida dažnai būna ne gydytojo paskirtų vaistų pirkimas, o papildomų preparatų įsigijimas vien dėl reklamos ar pažįstamų rekomendacijų.

    „Jei preparatas padėjo kaimynei, lengva patikėti, kad jis padės ir man“, – sako vaistininkai, pabrėžiantys, kad dėl papildų ir jų derinių verta pasitarti bent jau vaistinėje.

    Dar viena jautri sritis yra parama vaikams ir anūkams: saldumynai, smulkios dovanos, „priedas“ prie pirkinių ar nedidelės sumos „ant smulkmenų“. Tokie gestai kyla iš rūpesčio, tačiau, kartojami reguliariai ir neįtraukiami į planą, jie gali tapti reikšminga mėnesio išlaidų dalimi.

    Kaip susigrąžinti kontrolę, nesukant galvos dėl lentelių

    Paprastas įprotis kaupti čekius ar žymėtis išlaidas užrašuose padeda pamatyti tikrą vaizdą. Dažniausiai nustebina ne sąskaitos, o tai, kaip dažnai apsiperkama ir kiek kartų per savaitę išleidžiama po truputį.

    Praktinis sprendimas yra pensijos padalijimas savaitėmis: pirmiausia atidedant pinigus vaistams, mokesčiams ir kitoms fiksuotoms išlaidoms, o likusią sumą paskirstant keturioms savaitėms. Taip lengviau išvengti situacijos, kai mėnesio pradžioje leidžiama daugiau, o pabaigoje tenka smarkiai ribotis.

    Finansų specialistai taip pat primena, kad visiškas spontaniškų malonumų draudimas retai pasiteisina. Geriau iš anksto numatyti nedidelę sumą kavai ar smulkiam pirkiniui, nei vėliau stebėtis, kodėl nuolat pritrūksta pinigų.

    Didžiausia klaida nėra noras kartais nusipirkti ką nors malonaus. Pavojingiausia yra prarasta kontrolė, kai kasdienės smulkmenos tampa įpročiu, o jų suma per mėnesį ima konkuruoti su svarbiausiais poreikiais.

  • Trakuose senjorės išbandė futbolą vaikštant: 8 komandos susitiko sporto šventėje prie stadiono

    Trakuose senjorės išbandė futbolą vaikštant: 8 komandos susitiko sporto šventėje prie stadiono

    2026 metais gegužės 20 dieną Trakuose, stadione prie Trakų sporto centro, surengta senjorų sporto šventė „Futbolas vaikštant“. Renginį organizavo Trakų švietimo centras, Trakų trečiojo amžiaus universitetas ir Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

    Šventėje dalyvavo aštuonios komandos iš skirtingų Trakų rajono vietovių: Trakų „Bitutės“, Rūdiškių „Tau komanda“, Trakų komanda „Myliu Lietuvą“, Aukštadvario „Dvaro ponios“, Paluknio moterų komanda, Lentvario komanda „Aušra“, „Onuškietės“ ir komanda „Myliu Trakus“.

    Organizatoriai akcentavo, kad futbolas vaikštant yra pritaikytas aktyviam judėjimui be bėgimo ir didesnės kontaktinių traumų rizikos, todėl ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms. Toks formatas leidžia išlaikyti žaidimo azartą, kartu skatinant saugesnį fizinį aktyvumą ir socialinį įsitraukimą.

    Dalyves ir svečius pasveikino Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius. Jis pabrėžė bendruomeniškumo svarbą ir džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių renkasi judėjimą kaip kasdienę investiciją į savijautą.

    „Tokie susitikimai ne tik skatina judėti, bet ir stiprina ryšius tarp žmonių, o tai vyresniame amžiuje tampa ypač svarbu“, – sakė A. Šatevičius.

    Sveikinimo žodžius taip pat tarė Trakų švietimo centro direktorė ir Trakų trečiojo amžiaus universiteto rektorė Nijolė Lisevičienė bei Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Violeta Lenkauskienė. Pasak jų, panašios iniciatyvos kuria tęstinę motyvaciją judėti ir prisideda prie geresnės emocinės savijautos.

    Po sporto rungčių šventės dalyvius pradžiugino Trakų kultūros ir meno centro linijinių šokių kolektyvo „Nendrė“ pasirodymas. Organizatorių teigimu, renginio esmė buvo ne rezultatai, o įsitraukimas, gera nuotaika ir bendrystė.

  • Pagėgių krašte pasveikinti 85–90 metų jubiliatai: ką atskleidžia jų gyvenimo istorijos

    Pagėgių krašte pasveikinti 85–90 metų jubiliatai: ką atskleidžia jų gyvenimo istorijos

    Pagėgių krašte – dėmesys senjorams

    Balandžio mėnesį Pagėgių krašte pasveikinti garbių jubiliejų sulaukę gyventojai, minintys 85, 90 ir kitas reikšmingas sukaktis. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa proga padėkoti žmonėms už jų indėlį į šeimas, bendruomenę ir krašto kasdienybę.

    Pasak seniūnijų atstovų, jubiliatų istorijose atsispindi kelių kartų patirtys: pokaris, persikėlimai, ilgi darbo metai ir šeimos kūrimas. Tokie pasveikinimai dažnai būna ne tik formalumas, bet ir simbolinis bendruomenės ryšio patvirtinimas.

    90-mečių patirtys: šeima ir darbas

    Vilkyškių seniūnijoje, Sokaičių kaime gyvenantis Gechardas Gešventas balandžio 4 dieną paminėjo 90 metų jubiliejų. Jubiliato gyvenimo kelias siejamas su įvairiais darbais, o didžiausiu džiaugsmu jis įvardija šeimą: užaugintus tris sūnus bei gausų anūkų ir proanūkių būrį.

    Stoniškių seniūnijoje, Mažaičių kaime gyvenantis Juozas Algirdas Linkevičius 90 metų sukaktį minėjo balandžio 14 dieną. Į Pagėgių kraštą jis atvyko 1947 metais, vėliau tarnavo kariuomenėje, o sugrįžęs dirbo Pagėgių girininkijoje girininko pavaduotoju.

    Vėlesniais metais jubiliatas dirbo automechaniku, buvo išrinktas ūkio profsąjungos pirmininku, įsitraukė į Stoniškių neįgaliųjų draugijos veiklą. Didelę gyvenimo dalį jis skyrė ir bitininkystei, o šiandien džiaugiasi šeima, kartu su žmona neseniai minėjo deimantines vestuvių metines.

    Pagėgiuose gyvenanti Emilija Martinkienė balandžio 24 dieną paminėjo 90 metų jubiliejų. Į Pagėgius ji atsikėlė dar vaikystėje po karo, o per gyvenimą dirbo atsakingus darbus ligoninėje ir vėliau melioracijos srityje.

    Taip pat Pagėgiuose gyvenanti Ona Bušniauskienė 90 metų sukaktį minėjo balandžio 26 dieną. Jubiliatė užaugino septynis vaikus, o šiandien džiaugiasi gausia šeima – 10 anūkų ir 13 proanūkių, o daugiau nei 20 metų dirbo melžėja.

    85-mečio sukaktis ir bendruomenės ryšys

    Vilkyškių seniūnijoje, Žukų kaime gyvenanti Ramutė Bronislava Juraškaitė balandžio 5 dieną paminėjo 85 metų jubiliejų. Po karo jos kelias atvedė į Katyčių apylinkes, o nuo 1970 metų ji įsikūrė Žukų kaime, kuris tapo jos namais ilgiems dešimtmečiams.

    Jubiliatus sveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir seniūnijų vadovai: Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė, Vilkyškių seniūnijos seniūnas Darius Jurkšaitis, Stoniškių seniūnijos seniūnė Dalia Alkimavičienė ir Lumpėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Mikelienė.

    Tokie pasveikinimai, anot savivaldos atstovų, primena, kad senjorų patirtis yra gyvas bendruomenės atminties sluoksnis. Kartu tai ir praktinis signalas, kad vietos bendruomenė siekia išlaikyti artimą ryšį su vyresniais gyventojais, ypač gyvenančiais atokiau.

  • SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė papildomą 2026–2027 metų konkursą, skirtą bendriems jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių nevyriausybinių organizacijų projektams. Priemonės tikslas – stiprinti vyresnių žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje ir mažinti skaitmeninę atskirtį.

    Konkursas numatytas Nacionalinės jaunimo politikos 2023–2027 metų veiksmų plane, todėl finansuojami projektai turi derėti su plane įtvirtintais uždaviniais ir rodikliais. Ministerija pabrėžia, kad svarbiausia – praktinė nauda vyresnio amžiaus žmonėms ir realus jaunimo įsitraukimas į mokymų bei konsultacijų veiklas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėju gali būti Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, laikomas nevyriausybine organizacija pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Numatyta, kad organizacija iki paraiškos pateikimo dienos turi veikti ne trumpiau kaip 8 metus. Be to, pareiškėjai turi atitikti formaliuosius kriterijus, taikomus valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems NVO projektams, ir nebūti gavę finansavimo analogiškame 2026–2027 metų konkurse.

    Finansavimas ir veiklos

    2026 metais konkursui numatyta 180 000 eurų, o 2027 metais – dar 180 000 eurų. Vienam projektui galima skirti nuo 50 000 iki 60 000 eurų, todėl praktikoje finansavimą gali gauti ribotas skaičius didesnės apimties iniciatyvų.

    Finansuojamos veiklos apima mokymo medžiagos parengimą, vyresnių žmonių poreikių ir galimybių įvertinimą, bendrų jaunimo ir senjorų užsiėmimų organizavimą, taip pat įrangos ar programų įsigijimą arba nuomą. Taip pat numatytas jaunų žmonių parengimas ir konsultavimas, kad jie galėtų kokybiškai padėti vyresnio amžiaus dalyviams mokymų metu.

    Paraiškų teikimo terminai

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 18 dienos iki 2026 metų birželio 16 dienos 17 valandos. Dokumentai teikiami per Socialinių paslaugų priežiūros departamento informacinę paraiškų teikimo, vertinimo ir administravimo sistemą SOPAS.

    SADM nurodo, kad dėl konkurso sąlygų konsultacijos teikiamos darbo dienomis iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos, o paskutinę dieną – iki 14 valandos. Dėl techninių klausimų, susijusių su paraiškų pateikimu per SOPAS, konsultuoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas.

    Taip pat numatyta vieša nuotolinė konsultacija 2026 metų gegužės 28 dieną 11 valandą, kuri vyks per „Microsoft Teams“. Ministerija ragina pareiškėjus iš anksto pasiruošti paraiškos turinį ir atsakingai suformuoti komandos vaidmenis sistemoje, nes tai vertinimo metu gali turėti reikšmės administracinei atitikčiai.

  • Senjorams tai tikras atradimas: šios augalų gudrybės leidžia turėti sodą be vargo

    Senjorams tai tikras atradimas: šios augalų gudrybės leidžia turėti sodą be vargo

    Ne kiekvienam sodas reiškia malonų laisvalaikį: ravėjimas, laistymas ir nuolatinis lenkimasis ilgainiui ima varginti. Tačiau vis dažniau akcentuojama, kad patogiai suplanuota erdvė gali būti ir graži, ir lengvai prižiūrima, o darbas joje tampa minimalus.

    Vyresniame amžiuje dažniausiai keičiasi ne noras turėti žalumos, o fizinės galimybės. Dėl to sodas, pritaikytas senjorams, planuojamas taip, kad būtų mažiau sunkių darbų, mažiau sezoninių rūpesčių ir daugiau kasdienio komforto.

    Kas svarbiausia lengvai priežiūrai?

    Pagrindinis principas paprastas: kuo mažiau sudėtingos priežiūros, tuo didesnė tikimybė, kad sodas džiugins, o ne taps pareiga. Praktikoje tai reiškia atsparių, daugiametčių augalų pasirinkimą ir sprendimus, kurie mažina laistymo bei ravėjimo poreikį.

    Lengviau prižiūrimame sode vertinamos ilgaamžės daugiametės gėlės ir krūmai, kurių nereikia kasmet atsodinti. Tokie augalai sukuria stabilų vaizdą ir sumažina darbų kiekį kiekvieną sezoną.

    Augalai, kuriems nereikia nuolatinės priežiūros

    Pusiau pavėsyje puikiai tinka margalapės funkijos: jos dekoratyvios ne tik žydėjimo metu, bet ir visą sezoną dėl lapų. Saulėtose vietose dažnai pasirenkamos lanksvos, kurios greitai suželia ir paprastai nereikalauja ypatingo dėmesio.

    Ilgai žydintys ir ištvermingi augalai, tokie kaip viendienės, ežiuolės ar rudbekijos, vertinami dėl to, kad pakelia trumpalaikį sausros periodą. Kvapni levanda ne tik puošia, bet ir pritraukia apdulkintojus, o tai svarbu gyvybingai sodo ekosistemai.

    Sausrai atsparesniuose plotuose gerai pasiteisina šilokai, kurie išlieka dekoratyvūs net ir tada, kai laistymas nėra reguliarus. Norint mažiau rūpintis ligomis ir purškimais, pravartu rinktis veisles ir rūšis, kurios laikomos atsparesnėmis vietos sąlygoms.

    Mažiau vejos, daugiau patogumo

    Nors tvarkinga veja daugeliui vis dar yra prižiūrėto kiemo simbolis, senjorams ji gali tapti vienu daugiausia laiko ir jėgų reikalaujančių elementų. Dažnas pjovimas, laistymas ir tręšimas ilgainiui vargina, todėl dalį vejos vis dažniau keičia gėlynai, krūmai ir patogūs takai.

    Ravėjimą padeda sumažinti žemę dengiantys augalai, kurie užpildo plotus ir slopina piktžolių augimą. Toks sprendimas kuria tvarkingą vaizdą, o kasdienėje rutinoje leidžia sutaupyti laiko ir mažiau vargti.

    Dar viena praktiška išeitis yra augalai vazonuose terasoje ar prie įėjimo, kad nereikėtų daug vaikščioti po sklypą. Svarbu vazonus statyti patogiame aukštyje, kad būtų kuo mažiau lenkimosi ir daiktų kilnojimo.

    Lengvai prižiūrimas sodas gali būti spalvingas ir gyvas, tačiau sukurtas taip, kad atlaikytų trumpus priežiūros pertrūkius. Tokia aplinka suteikia ramybės, skatina lengvą kasdienę veiklą ir leidžia daugiau laiko skirti poilsiui, o ne nuolatiniams darbams.