Tag: Senjorai

  • Gydytojas perspėja: įprotis su vandeniu gali apkrauti inkstus – daugelis taip daro kasdien

    Gydytojas perspėja: įprotis su vandeniu gali apkrauti inkstus – daugelis taip daro kasdien

    Vanduo yra būtinas termoreguliacijai, maistinių medžiagų pernašai ir medžiagų apykaitos produktų šalinimui, tačiau dalis žmonių geria nereguliariai. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida dažnai slypi ne pačiame vandens kiekyje, o jo paskirstyme per dieną.

    Gastroenterologas Saurabh Sethi atkreipė dėmesį į įprotį ilgai beveik negerti, o vėliau per trumpą laiką išgerti labai daug vandens. Tokia strategija dažnai pasirenkama užsiėmus darbe ar kelionėse, kai apie skysčius prisimenama tik pajutus stiprų troškulį.

    „Problema kyla tuomet, kai kelias valandas beveik negeriate, o tada bandote atsigriebti ištuštindami visą butelį iškart“, – sakė Saurabh Sethi.

    Inkstai nuolat reguliuoja skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, o organizmui gavus daugiau skysčių, nei tuo metu reikia, paprastai didėja šlapimo gamyba. Tai nereiškia, kad kiekvienas greitai išgertas vandens stiklinės kiekis yra pavojingas, tačiau staigus didelių kiekių vartojimas po ilgo skysčių trūkumo gali būti papildoma apkrova.

    Retais atvejais ypač didelis vandens kiekis per labai trumpą laiką gali sukelti hiponatremiją, kai kraujyje pavojingai sumažėja natrio koncentracija. National Kidney Foundation nurodo, kad tokios situacijos pasitaiko nedažnai, bet gali būti rimtos, todėl svarbiausia yra nuoseklumas ir adekvatus skysčių vartojimas pagal poreikį.

    Kas rizikuoja labiausiai?

    Vyresniame amžiuje troškulio signalas gali susilpnėti, todėl žmonės išgeria per mažai net tada, kai organizmui skysčių jau trūksta. Kartu su amžiumi gali mažėti ir inkstų gebėjimas koncentruoti šlapimą, dėl to sudėtingiau išlaikyti stabilią vandens ir druskų pusiausvyrą.

    Dehidratacija ne visada pasireiškia akivaizdžiai: gali varginti silpnumas, galvos svaigimas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, galvos skausmas ar vidurių užkietėjimas. Vyresniems žmonėms šie simptomai neretai klaidingai priskiriami natūraliam senėjimui, nors priežastis gali būti per mažas skysčių kiekis.

    Kiek vandens iš tiesų reikia?

    Populiari taisyklė apie aštuonias stiklines per dieną yra supaprastinimas, nes poreikį lemia kūno masė, fizinis aktyvumas, oro temperatūra ir sveikatos būklė. Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad suaugusiesiems bendra vandens paros norma vidutiniškai siekia apie 2,0 litro moterims ir apie 2,5 litro vyrams, skaičiuojant visą gaunamą vandenį.

    Svarbu tai, kad į bendrą kiekį įeina ne tik geriamasis vanduo, bet ir kiti gėrimai bei vanduo, gaunamas su maistu, pavyzdžiui, iš daržovių, vaisių, sriubų ar pieno produktų. Karščiuojant, per karščius ar intensyviai sportuojant skysčių poreikis didėja, o kai kuriomis būklėmis, pavyzdžiui, sergant tam tikromis inkstų ligomis ar esant širdies nepakankamumui, skysčius gali tekti riboti pagal gydytojo rekomendacijas.

    Reguliarumas svarbiau už greitį

    Intensyviai prakaituojant organizmas netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų, ypač natrio ir chloridų, o mažesniais kiekiais ir kalio. JAV Nacionalinis darbuotojų saugos ir sveikatos institutas pažymi, kad ilgai trunkant gausiam prakaitavimui elektrolitų turintys gėrimai gali padėti atstatyti praradimus, tačiau kasdienėje rutinoje dažniausiai pakanka vandens ir subalansuotos mitybos.

    Praktinis patarimas paprastas: skysčius geriau paskirstyti per visą dieną, o ne bandyti atsigriebti vienu kartu. Pacientams skirtuose sveikatos šaltiniuose taip pat pabrėžiama, kad organizmas negali neribotai kaupti vandens vėlesniam laikui, todėl nuoseklus gėrimas dažniausiai yra saugesnis ir efektyvesnis.

    Jei atsiranda neįprasti simptomai, pavyzdžiui, ryškus silpnumas, sumišimas, pykinimas ar traukuliai, būtina nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos. Skysčių kiekį ir režimą ypač svarbu aptarti su gydytoju, jei vartojami diuretikai, yra inkstų ar širdies ligų.

  • Kodėl katė miega šalia senjoro: 5 priežastys, kurios gali nustebinti net patyrusius

    Katės gali miegoti net 12–16 valandų per parą, todėl jos nuolat ieško šilčiausios ir saugiausios vietos poilsiui. Jei augintinis reguliariai įsitaiso lovoje greta vyresnio žmogaus, dažniausiai tai nėra atsitiktinumas, o kelių veiksnių sutapimas.

    Svarbu suprasti, kad ne visos katės mėgsta miegoti su žmogumi, o pasirinkimas ilsėtis kitame kambaryje nereiškia mažesnio prisirišimo. Katės temperamento skirtumai didžiuliai, tačiau artumas naktį neretai yra aiškus pasitikėjimo signalas.

    Šiluma ir komfortas

    Viena paprasčiausių priežasčių yra šiluma: katės instinktyviai renkasi vietas, kur lengviausia palaikyti kūno temperatūrą. Dėl to jos guli ant saulės įkaitusios palangės, prie radiatoriaus, po antklode ar ant kelių.

    Vyresnis žmogus nebūtinai yra šiltesnis už jaunesnį, tačiau aplinka dažnai būna patrauklesnė katei. Senjorai neretai ilgiau ilsisi lovoje ar krėsle, naudoja storesnę antklodę ar pledą, todėl katei susiformuoja patogi, stabili šilumos zona.

    Ramybė, rutinos ir saugumas

    Katėms svarbus nuspėjamumas, todėl jos greitai prisitaiko prie kasdienių ritualų. Jei žmogus vakare ramiai skaito, žiūri televizorių ir gultis eina panašiu laiku, katei tai tampa patikimu signalu, kad šalia bus ramu ir niekas netrukdys miegui.

    Ne mažiau reikšmingas ir saugumo jausmas: gilaus miego metu katė prasčiau stebi aplinką, todėl vietą renkasi itin atsakingai. Jei ji užmiega šalia žmogaus, tai dažnai reiškia, kad jo artumoje jaučiasi saugi ir gali atsipalaiduoti.

    Didelę reikšmę turi ir kvapas, nes katės pasaulyje uoslė svarbesnė nei rega. Pažįstamas patalynės, drabužių ar paties žmogaus kvapas katei signalizuoja, kad teritorija yra sava ir patikima, todėl ji mielai įsitaiso ten, kur kvapas ryškiausias.

    Katė pastebi pokyčius ir ieško artumo

    Kartais katė pradeda laikytis arčiau, kai žmogus jaučiasi prasčiau ar daugiau laiko praleidžia lovoje. Dažniausiai tai susiję ne su mistiniu gebėjimu diagnozuoti ligas, o su tuo, kad gyvūnas pastebi pasikeitusią eiseną, balso toną, dienotvarkę ir net subtilius kvapo pokyčius.

    Artumas katei gali būti naudingas ir socialiai: ramesnis, mažiau staigių judesių turintis žmogus suteikia daugiau stabilumo. O žmogui katės buvimas šalia dažnai padeda nusiraminti, sumažina vienišumo jausmą ir sukuria kasdienį ryšio ritualą, net jei to nereikėtų vadinti gydymu.

    Ilgainiui stiprus ryšys dažniausiai susiformuoja su tuo šeimos nariu, kuris daugiau laiko praleidžia namuose ir dažniau rūpinasi augintiniu. Jei būtent senjoras maitina katę, glosto, kalbina ar žaidžia, katė jį ima laikyti svarbiausiu ir nuspėjamiausiu savo aplinkos elementu.

    Kurioje lovos vietoje katė miegos, priklauso nuo individualių įpročių: vienos renkasi pagalvę, kitos įsitaiso prie kojų ar šone. Tačiau bendra žinutė paprasta: jei katė reguliariai miega visai šalia, ji šią vietą laiko viena saugiausių ir patogiausių namuose.

  • Meras A. Neiberka išgirdo senjorų signalus: kokių pokyčių Vilkaviškio rajone prašo Trečiojo amžiaus universitetas

    Meras A. Neiberka išgirdo senjorų signalus: kokių pokyčių Vilkaviškio rajone prašo Trečiojo amžiaus universitetas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje meras Algirdas Neiberka susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto atstovais: vadove Dalyte Šileikiene, fakultetų dekanais ir bendruomenės nariais. Pokalbyje daug dėmesio skirta tam, kaip senjorai vertina rajone vykstančius pokyčius ir ko tikisi artimiausiu metu.

    Susitikimo metu aptarti pastaraisiais metais įgyvendinti savivaldybės projektai, šiuo metu vykdomi darbai ir planuojamos iniciatyvos. Meras pristatė svarbiausias savivaldybės aktualijas, akcentuodamas, kad gyventojų grįžtamasis ryšys padeda tikslinti prioritetus ir sprendimus.

    Trečiojo amžiaus universiteto atstovai aktyviai domėjosi rajono plėtra, uždavė klausimų dėl numatomų pokyčių ir pateikė pasiūlymų. Diskusijoje buvo pabrėžta, kad senjorams ypač svarbūs aiškūs sprendimai kasdienėms reikmėms: paslaugų prieinamumui, patogiam susisiekimui ir viešųjų erdvių pritaikymui.

    „Tokie susitikimai labai vertingi, nes leidžia ne tik pasidalyti informacija apie Savivaldybės darbus, bet ir išgirsti žmonių nuomonę“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Meras pridūrė, kad gyventojų pastabos svarbios planuojant darbus ir priimant sprendimus. Pasak jo, aktyvus Trečiojo amžiaus universiteto įsitraukimas padeda savivaldybei tiksliau matyti, kur pokyčiai labiausiai reikalingi, o kur būtina koreguoti vykdomas priemones.

    Susitikime taip pat sutarta organizuoti platesnį mero pokalbį su Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais. Jo metu meras detaliau pristatys svarbiausias rajono aktualijas, vykdomus bei planuojamus projektus ir atsakys į bendruomenei rūpimus klausimus.

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje veikia kaip neformalaus suaugusiųjų švietimo ir bendruomeniškumo platforma, o jų klausytojai dažnai įsitraukia ir į vietos gyvenimo aptarimus. Tokie susitikimai savivaldybėms tampa praktiniu įrankiu įvertinti, kaip sprendimai veikia skirtingas gyventojų grupes, ir laiku pastebėti problemas, kurios ne visada matomos oficialiose ataskaitose.

  • Dvi vitaminų spragos senjorams: D ir B12 trūkumas gali baigtis rimtais sutrikimais

    Dvi vitaminų spragos senjorams: D ir B12 trūkumas gali baigtis rimtais sutrikimais

    Vyresniame amžiuje energijos poreikis dažnai mažėja, tačiau tai nereiškia, kad organizmui reikia mažiau vitaminų ir mineralų. Specialistai pabrėžia, kad tarp senjorų gana dažni vitamino D ir vitamino B12 trūkumai, o jų pasekmės gali būti juntamos ne iš karto.

    Problema neretai prasideda nuo kasdienio raciono. Mažesnis apetitas, kramtymo ar rijimo sunkumai, vienatvė, sudėtingesnis apsipirkimas ar maisto gamyba gali lemti monotonišką mitybą, kurioje trūksta baltymų ir mikroelementų.

    Vitamino B12 trūkumas dažnai paslepiamas

    Vitaminas B12 svarbus normaliai nervų sistemos veiklai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, todėl jo stoka gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu ar mažakraujyste. Ypač svarbu tai, kad B12 trūkumo požymiai gali vystytis pamažu, todėl ilgai lieka nepastebėti.

    Su amžiumi šio vitamino pasisavinimas iš maisto gali blogėti, nes silpnėja skrandžio rūgšties ir virškinimo procesų efektyvumas. Riziką didina ir dalis vaistų, pavyzdžiui, metforminas, vartojamas sergant cukriniu diabetu, bei skrandžio rūgšties išsiskyrimą mažinantys vaistai.

    Įspėjamaisiais ženklais gali tapti jutimų sutrikimai, tirpimai, pusiausvyros prastėjimas, atminties ir dėmesio problemos. Tokiais atvejais vien papildų pasirinkimas vaistinėje nėra sprendimas, nes svarbu įvertinti priežastį ir atlikti reikalingus tyrimus.

    Kodėl vitaminas D senjorams kritiškai svarbus

    Vitaminas D reikalingas kaulų ir raumenų funkcijai bei kalcio apykaitai, o vyresniame amžiuje jo trūkumo rizika didėja. Priežasčių kelios: oda prasčiau sintetina vitaminą D veikiant saulės spinduliams, o daug žmonių mažiau laiko praleidžia lauke.

    Europos ir nacionalinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad senjorams vitamino D papildymas dažnai reikalingas visus metus, tačiau dozė turi būti parenkama individualiai. Per didelės dozės nėra geresnė išeitis, nes tyrimai rodo, kad visiems iš eilės skiriamas didelis vitamino D kiekis nebūtinai sumažina lūžių riziką, jei žmogus neturi nustatyto trūkumo ar kitų rizikos veiksnių.

    Praktikoje tai reiškia, kad saugiausia strategija yra įvertinti riziką, mitybą, buvimą saulėje ir, jei reikia, pasitikrinti vitamino D rodiklius. Sprendimą dėl papildų ir dozės geriausia priimti kartu su gydytoju ar vaistininku, atsižvelgiant į ligas ir vartojamus vaistus.

    Ne tik vitaminai: baltymai ir bendra mityba

    Senjorų savijautai svarbus ne vien mikroelementų kiekis, bet ir pakankamas baltymų suvartojimas. Per mažai baltymų gali spartinti raumenų masės ir jėgos mažėjimą, o tai didina griuvimų, lūžių ir savarankiškumo praradimo riziką.

    Dėl to specialistai dažnai rekomenduoja orientuotis į reguliarius baltymų šaltinius maiste ir kuo įvairesnį racioną. Jei vargina ilgalaikis nuovargis, krenta svoris, prastėja apetitas ar atsiranda silpnumas, racionaliau ne pirkti dar vieną kompleksinį papildą, o aiškintis priežastį ir atlikti tyrimus.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad ne visi papildai tinka profilaktikai. Kai kurios tarptautinės ekspertų grupės nerekomenduoja tam tikrų vitaminų vartojimo ligų prevencijai be aiškios medicininės indikacijos, todėl savarankiškas didelių dozių vartojimas gali būti nepagrįstas.

  • Visagino senjorų savaitė nustebino: nuo pyragų iki žygių ir „Duonos kelio“ Agluonoj

    Visagino senjorų savaitė nustebino: nuo pyragų iki žygių ir „Duonos kelio“ Agluonoj

    Spalio 1–8 dienomis Visagine surengta Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė subūrė senjorus į renginius, skirtus aktyviam laisvalaikiui, kūrybai ir bendrystei. Miesto erdvėse vyko susitikimai, užsiėmimai ir išvykos, kvietusios išbandyti naujas veiklas.

    Savaitės startu tapo rudens pyragų degustacija ir koncertas, pakvietęs pasitikti sezoną pakilia nuotaika. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai padeda mažinti vienišumą ir stiprina tarpusavio ryšius.

    Vėlesnėmis dienomis senjorai sportavo, dalyvavo turistiniame žygyje ir tobulino ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis įgūdžius. Specialistai pabrėžia, kad reguliarus judėjimas vyresniame amžiuje siejamas su geresne pusiausvyra, ištverme ir mažesne griuvimų rizika.

    Į veiklų programą įtrauktos ir kūrybinės dirbtuvės, organizuotos įgyvendinant Visagino savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programos projektą „Sveikatos stiprinimo klubas“. Dalyviai gamino žvakes ir kūrė žvakides, o tokie užsiėmimai lavino smulkiąją motoriką ir skatino bendravimą.

    Spalio 5 dieną senjorai vyko į edukacinę kelionę į Agluoną, kur aplankė baziliką, susipažino su vietos istorija ir dalyvavo programoje „Duonos kelias“. Kelionė tapo proga ne tik praplėsti akiratį, bet ir stiprinti bendruomeniškumą per bendras patirtis.

    Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė Visagine dar kartą priminė, kad aktyvus laisvalaikis ir prasmingas užimtumas gali būti svarbi geros savijautos dalis. Organizatoriai dėkojo prisidėjusiems prie programos ir džiaugėsi senjorų iniciatyvumu bei noru įsitraukti į miesto gyvenimą.

    „Tokios savaitės svarbiausias rezultatas yra ne tik renginių gausa, bet ir žmonių noras susitikti, judėti ir kurti kartu“, – teigė renginių organizatoriai.

  • Našlių pensija Lenkijoje didės nuo 2027 metų: kai kuriems išmokos gali augti apie 70 eurų per mėnesį

    Lenkijoje galutinai patvirtinti pokyčiai, susiję su vadinamąja našlių pensija. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos daliai našlių ir našlių našlaičių (našlių ir našlių) mėnesinės išmokos didės, nes keisis antrosios išmokos dalies apskaičiavimo taisyklė.

    Našlių pensijos modelis Lenkijoje leidžia gauti savo pensiją ar netekto darbingumo išmoką kartu su dalimi mirusio sutuoktinio našlių (šeimos) pensijos. Iki šiol gavėjai gali rinktis vieną iš dviejų schemų: gauti 100 proc. našlių pensijos ir 15 proc. savo išmokos arba 100 proc. savo išmokos ir 15 proc. našlių pensijos.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos antrosios išmokos dalis didės nuo 15 iki 25 proc. Praktikoje tai reiškia, kad pasirinkus kombinuotą variantą prie pagrindinės išmokos bus pridedama didesnė antroji dalis, todėl bendras mėnesinis mokėjimas kai kuriems žmonėms taps pastebimai didesnis.

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad didėjimas gali siekti nuo kelių dešimčių iki maždaug 70 eurų per mėnesį, priklausomai nuo konkrečių sumų ir pasirinkto derinimo. Kuo didesnė bazinė pensija ir našlių pensija, tuo labiau juntamas 25 proc. priedas.

    Kada pinigai pasieks sąskaitas?

    Nors didesnės sumos oficialiai įsigalios nuo 2027 metų pradžios, dalis gavėjų pinigus gali pamatyti dar 2026 metų pabaigoje. Tai susiję su mokėjimų kalendoriumi: jei išmokos įprastai pervedamos pirmą mėnesio dieną, o ji sutampa su nedarbo diena, pervedimas gali būti atliktas anksčiau.

    Dėl šios priežasties kai kuriems žmonėms, kurių išmokos mokamos mėnesio pirmą dieną, pervedimas už sausį gali būti atliktas dar gruodžio pabaigoje. Už išmokų organizavimą atsakingai institucijai teks atitinkamai suderinti grafikus ir techninį pasirengimą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus padidėjimas kiekvienu atveju priklauso nuo to, kokias sumas žmogus gauna iš abiejų šaltinių ir kurį kombinavimo variantą pasirenka. Prieš priimant sprendimą svarbu įsivertinti, ar naudingiau imti 100 proc. vienos išmokos ir 25 proc. kitos, nes optimalus pasirinkimas skiriasi priklausomai nuo individualios situacijos.

  • Šias žuvis senjorams verta valgyti 2 kartus per savaitę: padeda raumenims ir širdžiai

    Šias žuvis senjorams verta valgyti 2 kartus per savaitę: padeda raumenims ir širdžiai

    Kodėl žuvis vyresniame amžiuje svarbi?

    Senstant organizmo mitybos poreikiai keičiasi, o vienas svarbiausių tikslų tampa raumenų masės ir jėgos išsaugojimas. Tam ypač reikalingi visaverčiai baltymai, kurių žuvis paprastai suteikia daug, be to, ji dažnai būna minkštesnė ir lengviau sukramtoma nei dalis mėsos.

    Gydytojai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad su amžiumi didėja sarkopenijos, tai yra progresuojančio raumenų masės ir jėgos mažėjimo, rizika. Ši būklė siejama su didesne griuvimų tikimybe, lėtesniu atsistatymu po ligų ir mažesniu savarankiškumu kasdienėje veikloje.

    Omega-3, vitaminas D ir B12: ko ieškoti lėkštėje?

    Kita reikšminga priežastis rinktis žuvį yra omega-3 riebalų rūgštys, ypač EPA ir DHA, kurių daugiausia turi riebios jūrinės žuvys. Jos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija, o vyresniame amžiuje tai tampa ypač aktualu dėl dažnesnio padidėjusio kraujospūdžio ir dislipidemijos.

    Žuvis taip pat gali būti svarbus vitamino D ir vitamino B12 šaltinis, be to, joje yra jodo, seleno, fosforo. Kad nauda būtų didžiausia, praktikoje rekomenduojama derinti riebesnes žuvis dėl omega-3 ir liesesnes dėl baltymų bei mažesnio riebalų kiekio.

    Kokias žuvis verta rinktis senjorams?

    Tarp dažniausiai rekomenduojamų variantų minimos lašiša, silkė, sardinės, atlantinė skumbrė ir upėtakis. Šios žuvys padeda lengviau surinkti omega-3 kiekį, o kartu suteikia ir kokybiškų baltymų, reikalingų raumenų būklei palaikyti.

    Silkė ir konservuotos sardinės dažnai yra lengvai prieinamos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į druskos kiekį. Per didelis natrio vartojimas gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę, todėl sūdyti, marinuoti gaminiai ar paruoštos salotos turėtų būti renkami atsakingai.

    Liesesnės žuvys, tokios kaip menkė, jūrinis lydekas ar polakas, tinka tiems, kurie prasčiau toleruoja riebesnį maistą. Vis dėlto jos paprastai turi mažiau omega-3, todėl neturėtų visiškai pakeisti riebios žuvies, jei tik leidžia sveikata ir mitybos planas.

    Renkantis tuną verta nepamiršti, kad skirtingos rūšys kaupia nevienodą gyvsidabrio kiekį, o didesnės plėšrios žuvys paprastai jo turi daugiau. Dėl to patariama tuną laikyti mitybos įvairove, o ne vienintele nuolatine žuvimi racione.

    Kaip paruošti, kad būtų sveikiau?

    Didelę reikšmę turi gaminimo būdas, nes net ir maistinga žuvis gali tapti sunkiu patiekalu, jei ji storai apvoliojama ir kepama dideliame riebalų kiekyje. Senjorams dažniausiai geriau tinka orkaitėje kepta, garuose ruošiamа arba troškinta žuvis, kuri išlieka minkšta ir lengviau virškinama.

    Taip pat verta riboti stipriai sūdytus, rūkytus, gausiai apdorotus gaminius ir patiekalus su sunkiais padažais. Tai ypač svarbu tiems, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar padidėjusį cholesterolį.

    Praktiškas orientyras yra du žuvies patiekalai per savaitę, iš kurių bent vienas galėtų būti iš riebios žuvies, turinčios daugiau omega-3. Geriausi rezultatai siejami su įvairove, kai rotuojamos kelios rūšys, taip mažinant ir galimą nepageidaujamų teršalų poveikį.

  • Seimą pasiekė siūlymas: senjorams po 185 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką, bet sąlygų daug

    Siūlomas priedas prie pensijos

    Seime užregistruota peticija, kuria siūloma įvesti papildomą išmoką pensininkams už užaugintus vaikus. Idėja paprasta: senjorui būtų mokamas priedas už kiekvieną vaiką, jei šis užaugo ir įgijo išsilavinimą Lenkijoje, dirba šalyje ir čia moka mokesčius.

    Peticijos autorius siūlo 800 zlotų dydžio priedą, tai yra apie 185 eurus per mėnesį už vieną vaiką. Išmoka, kaip nurodoma, būtų skiriama nuo antro vaiko, o sutuoktinių atveju suma būtų dalijama perpus, tad kiekvienam tektų maždaug po 92 eurus per mėnesį.

    Kiek tai sudarytų per laikotarpį

    Peticijoje skaičiuojama, kad per 18 metų vienam vaikui bendra suma siektų apie 39 960 eurų. Toks argumentas grindžiamas tuo, kad tėvai esą turėtų būti papildomai įvertinti už tai, jog investavo laiką ir lėšas į vaikų auginimą bei išsilavinimą.

    Ši logika pateikiama kaip tarpgeneracinio teisingumo klausimas: dirbantys vaikai, mokėdami mokesčius, prisideda prie valstybės biudžeto, o tėvams už jų „užaugintą mokesčių mokėtoją“ būtų mokamas priedas prie pensijos.

    Ekspertų pastabos: kam priklausytų ir kaip tikrinti

    Seimo kanceliarijos ekspertai, vertinę peticijos turinį, atkreipė dėmesį į kelias problemas. Pirmiausia keliamos abejonės dėl siūlymo priedą apriboti tik biologiniais tėvais, kurie yra pensininkai, neįtraukiant kitų asmenų, kurie galėjo realiai auginti vaiką ir prisiimti su tuo susijusias išlaidas.

    Neaiškūs ir kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas laikoma išsilavinusiu vaiku, taip pat ką tiksliai reikštų reikalavimas dirbti Lenkijoje. Praktikoje keblumų keltų pertraukos darbo rinkoje, nedarbas, liga ar situacijos, kai vaikas pats pasiekia pensinį amžių.

    Įvertinus šias spragas, ekspertai rekomendavo peticijos siūlymų nepritarti. Tai reiškia, kad šiuo metu idėja greičiau vertinama kaip pasiūlymas diskusijai, o ne kaip realiai parengtas mechanizmas, kurį būtų galima greitai perkelti į teisėkūrą.

    Toks siūlymas atspindi platesnę tendenciją Europoje ieškoti būdų, kaip spręsti senėjančios visuomenės ir pensijų sistemų tvarumo klausimus. Vis dėlto praktikoje bet koks naujas priedas prie pensijų paprastai reikalauja aiškių, patikrinamų kriterijų, kad sistema būtų laikoma teisinga ir administruojama be perteklinės biurokratijos.

  • Po 70-ies ne sporto salė: gydytojai atskleidė paprastą veiklą, nuo kurios verta pradėti šiandien

    Po 70-ies ne sporto salė: gydytojai atskleidė paprastą veiklą, nuo kurios verta pradėti šiandien

    Vyresniame amžiuje norint pagerinti savijautą nebūtina iškart eiti į sporto salę ar imtis intensyvių treniruočių. Specialistai pabrėžia, kad vienas paprasčiausių ir saugiausių startų daugeliui žmonių po 70-ies yra reguliarus ėjimas, pritaikytas pagal sveikatą ir dabartinį fizinį pasirengimą.

    Gydytojas Rafaelis Hidalgo vyresnio amžiaus žmonėms siūlo pradėti nuo 20–30 minučių ėjimo maždaug penkis kartus per savaitę. Gerėjant ištvermei, trukmę galima palaipsniui didinti iki 40–60 minučių, tačiau tempas turi išlikti toks, kad būtų komfortiška kvėpuoti ir kalbėti.

    Tokios rekomendacijos dera su Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis, kuriose suaugusiesiems, įskaitant senjorus, patariama per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Svarbi detalė ta, kad akcentuojamas laipsniškumas: net ir mažesnis kiekis judėjimo yra geriau nei visiškas nejudrumas.

    Dažnai minimi 10 000 žingsnių nėra privalomas tikslas kiekvienam. Tyrimų apžvalgos rodo, kad 60 metų ir vyresniems žmonėms mirtingumo rizika mažėja didėjant žingsnių skaičiui, o ryškesnė nauda dažnai stabilizuojasi maždaug ties 6 000–8 000 žingsnių per dieną.

    Svarbiausias principas yra progresas nuo asmeninio starto taško. Jei žmogus iki šiol nueidavo 2 000–3 000 žingsnių per dieną, net vienas papildomas pasivaikščiojimas gali tapti reikšmingu pokyčiu ir realiai pagerinti bendrą savijautą.

    Reguliarus ėjimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, mažesne 2 tipo diabeto rizika, geresne nuotaika ir kognityvine funkcija. Tai taip pat padeda palaikyti judrumą kasdienėse veiklose, kurios su amžiumi neretai tampa sudėtingesnės.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien ėjimo gali nepakakti, jei tikslas yra ilgiau išlaikyti jėgą ir stabilumą. Senjorams dažnai rekomenduojama bent 2 dienas per savaitę įtraukti raumenis stiprinančius pratimus ir reguliariai lavinti pusiausvyrą, nes tai padeda mažinti griuvimų riziką.

    Tai nebūtinai reiškia darbą su svarmenimis. Pradžiai gali tikti pratimai su savo kūno svoriu, atsistojimai nuo kėdės, pasistiebimai ant pirštų ar paprasti pusiausvyros pratimai, atliekami laikantis stabilios atramos.

    Einant verta rinktis patogią avalynę su geru sukibimu ir maršrutą, atitinkantį galimybes. Pradžioje gali užtekti 15–20 minučių ramaus ėjimo, o vėliau didinti trukmę arba šiek tiek spartinti tempą, tačiau vengti staigių šuolių.

    Medikai taip pat ragina stebėti organizmo signalus. Jei fizinio krūvio metu atsiranda krūtinės skausmas, neįprastas dusulys, galvos svaigimas ar staigus silpnumas, krūvį reikia nutraukti ir pasitarti su gydytoju, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar po ilgesnės pertraukos.

    Ilgalaikius rezultatus dažniausiai lemia ne maksimalus intensyvumas, o reguliarumas. Trumpesnis pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę daugeliui yra tvaresnis pasirinkimas nei per ambicingas planas, kurio greitai atsisakoma.

  • Šypsenos, padėkos ir muzika Visagine: kaip senjorai paminėjo Tarptautinę dieną

    Šypsenos, padėkos ir muzika Visagine: kaip senjorai paminėjo Tarptautinę dieną

    Spalio 2 dieną Visagino kultūros centro „Sedulinos“ salėje surengtas Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjimas subūrė miesto senjorus bendram vakarui. Renginyje netrūko muzikos, šiltų sveikinimų ir padėkos vyresniajai kartai už jos indėlį į bendruomenės gyvenimą.

    Susirinkusiuosius pasveikino Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz kartu su Aleksandra Grigiene. Sveikinimuose akcentuota, kad vyresni žmonės yra neatsiejama miesto istorijos dalis, o jų patirtis ir kasdienis aktyvumas išlieka svarbūs ir šiandien.

    „Visagino istorija neatsiejama nuo žmonių, kurie čia kūrė, dirbo, augino šeimas ir savo kasdieniais darbais prisidėjo prie miesto augimo. Jūsų patirtis ir rūpestis miestu yra vertybė, kurią būtina perduoti jaunesnėms kartoms“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena pasaulyje minima siekiant atkreipti dėmesį į visuomenės senėjimo tendencijas ir vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį. Jungtinių Tautų duomenimis, daugelyje valstybių didėja 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis, todėl vis svarbesnės tampa paslaugos, mažinančios socialinę atskirtį ir stiprinančios bendruomeniškumą.

    Šventinę nuotaiką Visagine kūrė koncertinė programa: Vitalijus Pauliukas atliko ansamblio „Nerija“ repertuaro dainas. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai senjorams yra ne tik pramoga, bet ir proga pabūti kartu, pasidalyti patirtimis bei sustiprinti tarpusavio ryšius.

    Renginio metu išskirtinis dėmesys skirtas ir socialinių paslaugų sričiai. Visagino socialinių paslaugų centro darbuotojos Agnė Dobrianskienė ir Taida Kringelienė įvertintos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padėkos raštais už profesionalumą, atsakingą požiūrį ir indėlį gerinant socialinių paslaugų kokybę.

    Visagino bendruomenė pažymėjo, kad pagarba vyresnio amžiaus žmonėms ir jų įtrauktis į miesto gyvenimą prasideda nuo kasdienių sprendimų. Tarp jų – prieinamos paslaugos, galimybės dalyvauti kultūrinėse veiklose, taip pat dėmesys tiems, kurie kasdien dirba su senjorais ir padeda užtikrinti orų bei saugų gyvenimą.