CP v2

Tag: Senjorai

  • Apklausa: 80 proc. šveicarų išlieka optimistiški nepaisant krizių – labiausiai išsiskiria senjorai

    Apklausa: 80 proc. šveicarų išlieka optimistiški nepaisant krizių – labiausiai išsiskiria senjorai

    Optimistiškų dauguma, net ir neramiais laikais

    Nauja apklausa rodo, kad apie 80 proc. Šveicarijos gyventojų į artimiausius metus žvelgia su pasitikėjimu, nors Europoje ir pasaulyje netrūksta nerimą keliančių krizių. Tyrimas atliktas draudimo grupės „Helvetia Baloise“ užsakymu, apklausus 1 866 žmones vokiškai kalbančioje ir vakarinėje Šveicarijoje.

    Tyrimą vykdę sociologai akcentuoja, kad pasitikėjimas ateitimi dažniau siejamas ne su vienu įvykiu, o su kasdieniu stabilumo jausmu. Apklausos rezultatai rodo, kad optimizmą palaiko artimi ryšiai, sveikata ir finansinis saugumas.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad pasitikėjimas neatsiranda vakuume, jis auga ten, kur žmonės patiria stabilumą, artumą, palaikymą ir finansinį saugumą“, – sakė „Helvetia Switzerland“ rinkodaros ir rinkos komunikacijos vadovas Markusas Bucheli.

    Kas labiausiai pasitiki ateitimi?

    Skirtumai ryškėja pagal amžių ir regioną: vokiškai kalbančios Šveicarijos gyventojai optimistiškesni nei prancūziškai kalbančių kantonų respondentai. Be to, ypač išsiskiria vyresni nei 65 metų žmonės.

    Apklausa rodo, kad tarp jaunesnių nei 50 metų respondentų pasitikėjimą ateitimi jaučia apie 76 proc., o tarp vyresnių nei 65 metų šis rodiklis kyla iki 86 proc. Tyrėjai taip pat fiksuoja ryšį su pajamomis: kuo jos didesnės, tuo daugiau pasitikėjimo ateitimi.

    Vertinant pagal lytį, skirtumai minimalūs, o tai leidžia daryti prielaidą, kad bendras optimizmo fonas visuomenėje pasiskirstęs gana tolygiai. Tuo pat metu jaunesni respondentai dažniau pabrėžia, kad finansiniai resursai jiems yra svarbi sąlyga planuojant gyvenimą ir ateitį.

    Svarbiausi tikslai ir didžiausios baimės

    Respondentai dažniausiai kaip svarbiausią gyvenimo tikslą įvardijo norą senti išliekant geros sveikatos. Šį prioritetą pasirinko 77 proc. apklaustųjų, o kelionės ar svajonė išvykti į kelionę aplink pasaulį minima maždaug kas antro.

    Paklausti, kas labiausiai suteikia pasitikėjimo, žmonės pirmiausia minėjo draugystes, meilę, šeimą ir sveikatą. Šie veiksniai aiškiai lenkė kitus atsakymus ir dažniausiai buvo siejami su kasdieniu emociniu saugumu.

    Kartu apklausa atskleidžia ir aiškias nerimo zonas. Didžiausias rūpestis Šveicarijoje yra klausimas, ar pavyks išlikti sveikiems senstant: tai nurodė 45 proc. respondentų, o finansinė gerovė neramina 43 proc.

    Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai optimistiški rečiau: tarp tų, kurie per mėnesį uždirba mažiau nei apie 3 700 eurų, pasitikėjimą ateitimi išreiškė 69 proc. apklaustųjų. Tyrime kaip pagrindinės kliūtys siekiant asmeninių tikslų įvardijamas lėšų trūkumas ir nuo žmogaus mažai priklausantys veiksniai, tokie kaip sveikata ar gyvenimo aplinkybės.

    Šveicarijos visuomenės nuotaikų kontekste minimi ir platesni procesai: šalyje neseniai vyko referendumas dėl migracijos ribojimo, kuriame rinkėjai tokį siūlymą atmetė. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad politinės įtampos ir saugumo klausimai išlieka, tačiau kasdienio stabilumo jausmas daugeliui vis dar yra stipresnis už nerimą.

    Tarptautiniuose laimės reitinguose Šveicarija ir toliau išlieka tarp lyderių, nors naujausiuose vertinimuose ji nėra pirmame dešimtuke viršūnėje. Apklausos duomenys leidžia manyti, kad aukštą optimizmo lygį šalyje palaiko ilgalaikės gerovės, socialinio saugumo ir pasitikėjimo institucijomis tradicijos, o didžiausi lūkesčiai vis dažniau siejami su sveikatos ir finansinio atsparumo užtikrinimu.

  • Fizioterapeutai įspėja: vienas įprotis per pasivaikščiojimus didina senjorų kritimų riziką

    Fizioterapeutai įspėja: vienas įprotis per pasivaikščiojimus didina senjorų kritimų riziką

    Kas išduoda nesaugų ėjimą

    Pasivaikščiojimas dažnai laikomas viena saugiausių fizinio aktyvumo formų vyresniame amžiuje, tačiau specialistai pastebi pasikartojantį senjorų įprotį, kuris gali turėti priešingą efektą. Fizioterapeutai sako kasdien matantys žmones, einančius susikūprinę, nuolat žiūrinčius beveik tiesiai po kojomis ir įtempusiomis, prie liemens priglaustomis rankomis.

    Iš pirmo žvilgsnio toks elgesys atrodo logiškas, nes žmogus nori laiku pastebėti nelygumus. Tačiau praktiškai dėl šios laikysenos judesys tampa nenatūralus, žingsnis trumpėja, o kūnas ima kompensuoti įtampą dar didesniu atsargumu, kuris ne visada reiškia daugiau saugumo.

    Kodėl tai didina kluptelėjimų tikimybę

    Susikūprinimas perkelia kūno svorio centrą į priekį, apriboja krūtinės ląstos judėjimą ir gali sumažinti klubų darbo laisvumą. Kai rankos nejuda ritmiškai, sumažėja liemens rotacija, kuri padeda išlaikyti ėjimo sklandumą ir pusiausvyrą.

    Prie to prisidėjus pėdų vilkimui ar pernelyg trumpam žingsniui, padidėja tikimybė užkabinti bortelį, šaknį ar iškilusią šaligatvio plytelę. Specialistų vertinimu, nuolatinis žiūrėjimas stačiai žemyn ypač pavojingas todėl, kad susiaurina matymo lauką ir apsunkina aplinkos skenavimą.

    „Didžiausia klaida yra visą laiką žiūrėti beveik vertikaliai žemyn ir eiti susikūprinus“, – sako fizioterapeutai, pabrėžiantys, kad saugiau žvilgsnį laikyti kelis metrus priekyje, o į kliūtį pasižiūrėti tik trumpam.

    Kada tai gali būti sveikatos signalas

    Po kluptelėjimo ar kritimo daugelis natūraliai pradeda eiti lėčiau, įtempia kūną, dar labiau trumpina žingsnį ir vengia laiptų ar nelygių maršrutų. Tačiau toks atsargumas gali tapti uždaru ratu: mažiau judėjimo reiškia silpnesnius kojų raumenis, prastesnę ištvermę ir dar mažesnį pasitikėjimą eisena.

    Fizioterapeutai atkreipia dėmesį, kad ryškiai sutrumpėjęs žingsnis, pėdų vilkimas, svyravimas, sunkumas pradėti eiti ar netikėti sustojimai neturėtų būti laikomi norma. Tai gali būti susiję su raumenų silpnumu, sąnarių skausmu, regėjimo pablogėjimu, sumažėjusiu pėdų jutimu, kai kurių vaistų poveikiu ar neurologiniais sutrikimais.

    Jei eisena pasikeitė staiga arba pokyčiai greitai ryškėja, patariama neatidėlioti konsultacijos su gydytoju. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo daugiau galimybių koreguoti judėjimą ir sumažinti kritimų riziką.

    Kasdienėje praktikoje dažnai pakanka kelių paprastų korekcijų: pakelti žvilgsnį, atpalaiduoti pečius, leisti rankoms judėti natūraliai ir nuosekliai stiprinti kojų raumenis. Tikslas nėra ideali technika, o saugesnis, labiau kontroliuojamas judėjimas neprarandant noro vaikščioti.

    Svarbios ir praktinės detalės: avalynė turėtų stabiliai laikyti kulną, turėti neslidų padą ir nebūti per laisva, o pradžioje verta rinktis lygų, gerai apšviestą maršrutą. Jei naudojama lazda ar kitos pagalbinės priemonės, jos turi būti pritaikytos ūgiui, nes netinkamas aukštis gali dar labiau didinti palinkimą į priekį.

  • Senjorai masiškai atsisako tolimų kelionių: renkasi poilsį sodo namelyje ir sutaupo

    Senjorai masiškai atsisako tolimų kelionių: renkasi poilsį sodo namelyje ir sutaupo

    Kelionės į tolimus kurortus, brangūs viešbučiai ir griežti maršrutai vis dažniau nebeatrodo patraukliausias poilsio modelis vyresniems žmonėms. Dalis senjorų sąmoningai renkasi atostogas ar ilgesnius savaitgalius sodo namelyje, kur viskas pažįstama ir pritaikoma prie savo ritmo.

    Toks poilsis dažnai siejamas ne tik su ramybe, bet ir su praktiškumu. Nereikia derintis prie viešbučių taisyklių, planuoti logistikos ar jaudintis dėl vėluojančio transporto, o išlaidos tampa labiau prognozuojamos.

    „Anksčiau kasmet važiuodavome prie jūros, bet minios, rezervacijos ir kelionė ilgainiui pradėjo varginti labiau nei džiuginti“, – sakė Halina ir Andrzejus.

    Po 60-ies metų daugeliui svarbesnės tampa tyla, saugumo jausmas ir galimybė ilsėtis savo tempu. Sodo namelyje lengviau gamintis maistą pagal poreikius, ilsėtis dieną, pasikviesti artimuosius ar tiesiog ramiai leisti laiką lauke.

    Prie to prisideda ir sveikatai palankesnis kasdienis judėjimas. Daržo ar sodo priežiūra, trumpi pasivaikščiojimai, laistymas ir kiti nedideli darbai suteikia saikingą fizinį krūvį, kurį galima prisitaikyti prie savijautos.

    „Dabar galime būti kartu be jokio skubėjimo, o anūkai užsuka dažniau nei tada, kai kažkur išvykdavome“, – sakė Andrzejus.

    Ne tik poilsis, bet ir bendrystė

    Vyresniame amžiuje ypač svarbūs socialiniai ryšiai, o sodų bendrijose jų neretai netrūksta. Pokalbiai su kaimynais, bendri aplinkos tvarkymo darbai ar tiesiog kasdieniai susitikimai gali tapti svarbia rutina, mažinančia vienišumo jausmą.

    „Po vyro mirties man buvo sunku būti vienai bute, o sodas iš esmės mane išgelbėjo“, – sakė Krystyna.

    Sodo sklypas dažnai tampa erdve, kuri palaiko dienos ritmą ir suteikia prasmės. Net nedidelis plotas su keliomis lysvėmis, uogakrūmiais ar gėlynu kuria tęstinumą, o metų ciklas padeda išlaikyti kasdienę struktūrą.

    Kiek tai kainuoja ir ką būtina žinoti

    Didžiausios išlaidos paprastai patiriamos pradiniame etape, perimant sklypo naudojimo teises ir esamą infrastruktūrą. Praktikoje mokama ne už žemę, o už sklypo nuomos teisę ir jame esantį turtą, pavyzdžiui, sodo namelį, želdinius ar įrangą.

    Tekste minimos kainos Lenkijoje, perskaičiavus į eurus, rodo platų intervalą: mažesnėse vietovėse tai gali būti apie 2 000–3 500 eurų, vidutinio dydžio miestuose apie 6 000–14 000 eurų, o didmiesčiuose prižiūrėtas sklypas su komunikacijomis gali siekti maždaug 19 000–47 000 eurų ar daugiau.

    Metinės įmokos ir komunaliniai mokesčiai priklauso nuo konkrečios bendrijos taisyklių. Prie bazinių rinkliavų dažnai prisideda atliekų tvarkymas, elektra, vanduo, bendrijos nario mokestis, o išlaidas didina ir remontai, įrankiai bei aplinkos priežiūra.

    Net jei sodo namelis atrodo kaip ekonomiška alternatyva, senesni statiniai gali pareikalauti papildomų investicijų. Dažniausiai brangiausiai atsieina stogo ar elektros instaliacijos remontas, drėgmės problemų sprendimas, elementari virtuvėlė, šaldytuvas ar vejapjovė.

    Teisiniai ribojimai ir saugumas

    Renkantis sklypą svarbu atskirti bendrijos sklypą nuo privačios rekreacinės žemės. Bendrijose sodo namelis paprastai skirtas poilsiui, o ne nuolatiniam gyvenimui, todėl galioja aiškūs statinių dydžio ir paskirties reikalavimai, kurių nesilaikymas gali baigtis įpareigojimu pertvarkyti statinį.

    Jei svarstomas mobilus namelis ar kitoks nestandartinis sprendimas privačiame sklype, vien tai, kad statinys neturi tradicinių pamatų, nebūtinai panaikina formalumus. Prieš investuojant būtina pasitikrinti sklypo paskirtį, vietos planavimo dokumentus ir savivaldybės reikalavimus.

    Vyresniems žmonėms aktualus ir saugumas: patogus priėjimas be stačių laiptų, geras apšvietimas, neslidžios dangos, turėklai, stabilūs baldai ir galimybė greitai išsikviesti pagalbą. Tokie sprendimai didina komfortą dabar ir tampa ypač svarbūs ilgėjant laikui, praleidžiamam sodo namelyje.

  • Po 60-ies viskas tik prasideda: 7 dalykai, kuriuos verta išdrįsti dabar, o ne rytoj

    Po 60-ies viskas tik prasideda: 7 dalykai, kuriuos verta išdrįsti dabar, o ne rytoj

    Sulaukus 60-ies, gyvenimas nebūtinai lėtėja – dažnai jis tiesiog keičia tempą ir prioritetus. Daugeliui tai tampa pirmu laikotarpiu per ilgus metus, kai galima rinktis ne pagal pareigą ar kitų lūkesčius, o pagal tai, kas iš tiesų teikia prasmę ir džiaugsmą.

    Specialistai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje itin svarbūs du dalykai: socialiniai ryšiai ir nuoseklus aktyvumas. Jie siejami su geresne emocine savijauta, mažesne vienišumo rizika ir didesniu savarankiškumu kasdienybėje.

    Mokytis dar niekada nebuvo taip paprasta

    Vienas dažniausių mitų – kad po 60-ies mokytis per vėlu. Iš tiesų smegenys išlaiko gebėjimą mokytis visą gyvenimą, o nauji įgūdžiai lavina atmintį, dėmesį ir suteikia aiškų kasdienės rutinos tikslą.

    Pradžia gali būti labai paprasta: keli nauji žodžiai per savaitę, fotografijos pagrindai, kompiuterinis raštingumas ar išmaniojo telefono funkcijos. Vis dažniau tam pasitelkiamas ir DI – pavyzdžiui, kalbų praktikai, tekstų kūrimui ar priminimams, tačiau svarbiausia išlieka pastovumas, o ne tobulumas.

    Kelionės, kurios pagaliau nebeatidedamos

    Po 60-ies kelionės dažnai tampa labiau apgalvotos ir ramesnės: mažiau skubėjimo, daugiau patirties ir mažiau noro viską „spėti“. Net trumpa išvyka gali atgaivinti kasdienybę, sukurti naujų prisiminimų ir sustiprinti santykius su artimaisiais.

    Kelionė nebūtinai turi būti tolima ar brangi. Kartais užtenka savaitgalio prie jūros, sanatorijos ar kelionės traukiniu į dar nepažintą miestą, kad atsirastų pojūtis, jog gyvenimas vis dar pilnas naujų pradžių.

    Ryšiai, judėjimas ir drąsa pradėti

    Fizinis aktyvumas šiame amžiuje neturi reikšti sunkių treniruočių. Daugeliui labiausiai tinka reguliarūs pasivaikščiojimai, šiaurietiškas ėjimas, mankšta vandenyje, joga ar važiavimas dviračiu, o prieš intensyvesnę veiklą verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Ne mažiau svarbūs ir socialiniai ryšiai. Išėjimas į bendruomenės renginį, prisijungimas prie senjorų klubo, skambučių atnaujinimas su senais draugais ar savanorystė gali tapti stipria priemone prieš vienišumą, kuris neretai didėja pasikeitus kasdieniams įpročiams.

    „Visą gyvenimą viską dariau laiku ir taip, kaip reikia. O tada staiga supratau, kad galiu daryti ką nors vien todėl, kad man to norisi“, – sakė 64 metų Teresa.

    Kūrybiniai užsiėmimai taip pat grąžina lengvumą: piešimas, keramika, sodininkystė, dainavimas, rašymas ar modeliavimas nebūtinai turi virsti pasiekimais. Dažnai jų tikslas – ramybė, saviraiška ir naujos pažintys.

    Dar vienas pokytis, kuris daug ką išlaisvina, – sąmoningas supaprastinimas. Tvarkant namus ar kalendorių svarbu atsirinkti, kas iš tiesų reikalinga, o ko laikomasi iš kaltės jausmo: mažiau pertekliaus dažnai reiškia daugiau energijos, miego ir noro veikti.

    Drąsa po 60-ies paprastai atrodo tyliau nei jaunystėje. Vienam tai bus pirmas šokio užsiėmimas, kitam – kelionė vienam, trečiam – pasimatymas po ilgos pertraukos, tačiau bendra taisyklė ta pati: pradėti verta nuo mažo, saugaus žingsnio.

    Šis etapas retai prasideda nuo didelių deklaracijų. Dažniau jis prasideda nuo skambučio, užrašytos kelionės datos, nusipirktų dažų ar vieno bandomojo užsiėmimo, kuris parodo, kad gyvenimas nesibaigia su skaičiumi pase.

  • Atliekų mokestis senjorams: kada už šiukšlių išvežimą galima nemokėti ir ką būtina pateikti savivaldybei

    Didėjant atliekų tvarkymo įmokoms, daliai vyresnio amžiaus žmonių jos tampa reikšminga mėnesio išlaidų dalimi. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis gyventojas gali laikinai nemokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, jei būstas faktiškai nėra naudojamas.

    Praktikoje tai dažniausiai susiję su ilgesne išvyka ar išvykimu gyventi kitur, pavyzdžiui, gydantis ligoninėje, reabilitacijoje, sanatorijoje, apsistojus pas artimuosius ar persikėlus į globos įstaigą. Svarbiausia sąlyga yra ta, kad konkrečiu laikotarpiu patalpose realiai negyvenama, todėl atliekos nesusidaro arba jų kiekis yra minimalus.

    Kada mokestis gali būti neskaičiuojamas?

    Atliekų mokesčio neskaičiavimas paprastai siejamas ne su amžiumi, o su faktine situacija: būstas ilgesnį laiką tuščias. Savivaldybės dažniausiai numato tvarką, kaip deklaruoti laikiną negyvenimą, kokiems terminams tai taikoma ir kokių dokumentų gali būti prašoma.

    Dažnas gyventojų nesusipratimas yra manyti, kad pakanka tiesiog išvykti. Vien išsikėlimas ar laikinas nebuvimas automatiškai mokesčio nesustabdo, nes įmoka dažnai skaičiuojama pagal deklaruotus gyventojus arba pagal būsto statusą, o ne pagal tai, ar žmogus konkrečią savaitę buvo namuose.

    Ką reikia padaryti savivaldybėje?

    Kad mokestis būtų sustabdytas, paprastai reikia kreiptis į savivaldybę ar vietinį atliekų administratorių ir pateikti prašymą dėl mokesčio perskaičiavimo ar laikino neskaičiavimo. Kai kur prašoma pagrįsti aplinkybes, pavyzdžiui, kad asmuo iš tiesų nebegyvena būste nurodytu laikotarpiu.

    Dokumentų apimtis skiriasi, tačiau savivaldybės dažniausiai tikrina, ar prašymas neprieštarauja kitiems duomenims, pavyzdžiui, ar būste nėra deklaruotų gyventojų, ar jis neperduotas nuomai. Dėl to prieš teikiant prašymą verta pasitikslinti konkrečias taisykles savo savivaldybėje.

    Ar yra papildomų lengvatų vienišiems senjorams?

    Be laikino mokesčio neskaičiavimo tuščiam būstui, kai kurios savivaldybės taiko socialines lengvatas mažas pajamas gaunantiems gyventojams, įskaitant vienišus senjorus. Tokiais atvejais vertinamos pajamos, šeimos sudėtis ir kiti kriterijai, o sprendimai priimami pagal savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kadangi atliekų rinkliavos modeliai ir lengvatos Lietuvoje nustatomos savivaldybių lygmeniu, vieno universalaus atsakymo nėra. Patikimiausias kelias yra kreiptis į savo savivaldybę ir išsiaiškinti, ar galima laikinai sustabdyti įmoką, kokiam laikui tai leidžiama ir kokių įrodymų prireiks.

  • Blogiausias metas kelionėms per karščius: gydytojai įspėja, kada senjorams verčiau neiti į lauką

    Blogiausias metas kelionėms per karščius: gydytojai įspėja, kada senjorams verčiau neiti į lauką

    Vasarą kelionės vilioja pasivaikščiojimais ir lankytinomis vietomis, tačiau per karščius dienos planas tampa ne mažiau svarbus nei maršrutas. Medikai primena, kad vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau būnant saulėje padidėja dehidratacijos, perkaitimo ir staigaus alpimo rizika.

    Didžiausios rizikos laikas paprastai yra nuo vėlyvo ryto iki ankstyvo vakaro, ypač tarp 11 ir 17 valandos. Svarbu suprasti, kad pavojų lemia ne tik termometro rodmenys: miestuose įkaitę šaligatviai ir pastatai šilumą atiduoda dar kelias valandas, todėl sunkiausia dažnai būna 15–18 valandos.

    Su amžiumi organizmo termoreguliacija silpnėja, o prakaitavimas ir troškulio signalai gali būti ne tokie ryškūs. Dėl to skysčių trūkumas ar perkaitimas kartais pastebimi pavėluotai, kai jau pasireiškia silpnumas, galvos skausmas ar svaigimas.

    Riziką sustiprina lėtinės ligos, įskaitant arterinę hipertenziją, širdies nepakankamumą, cukrinį diabetą, inkstų ir kvėpavimo sistemos sutrikimus. Įtakos gali turėti ir vartojami vaistai, ypač diuretikai bei kraujospūdį veikiantys preparatai, tačiau jų nutraukti ar keisti dozių savarankiškai negalima.

    Praktikoje karštis pavojingas ne vien dėl ėjimo: kelionėse tenka stovėti eilėse, lipti laiptais, vaikščioti nelygiu grindiniu, važiuoti tvankiame transporte ir nuolat pereiti iš vėsių patalpų į įkaitusią gatvę. Tokie temperatūros ir fizinio krūvio svyravimai vyresniems žmonėms dažnai sukelia didesnį krūvį nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Saugiausias ritmas karštą dieną

    Specialistai pataria lankytinas vietas planuoti anksti ryte, dažniausiai tarp 7 ir 10 valandos, kai temperatūra dar nėra pasiekusi piko. Vėlyvam rytui ir popietei verta numatyti veiklas po stogu, pavyzdžiui, muziejus ar kitas vėsesnes erdves, o į lauką grįžti tik tuomet, kai akivaizdžiai atvėsta.

    Jei karštis laikosi kelias dienas, net ir po 18 valandos mieste gali būti tvanku dėl susikaupusios šilumos. Prieš išeinant naudinga pasitikrinti ne tik prognozę, bet ir perspėjimus dėl karščio, nes svarbi yra ir jaučiama temperatūra bei oro drėgnumas.

    Kaip atpažinti perkaitimą?

    Įspėjamieji ženklai gali būti galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, sausa burna, silpnumas, padažnėjęs pulsas, mieguistumas ar retesnis šlapinimasis. Vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas kartais pasireiškia ir neįprastu vangumu, dirglumu, sutrikusia orientacija ar sunkesniu kontaktu.

    Tokiu atveju būtina nutraukti pasivaikščiojimą, pereiti į vėsesnę vietą, atlaisvinti drabužius ir vėsinti kūną drėgnu audiniu. Jei žmogus sąmoningas ir gali saugiai nuryti, duokite vandens mažais gurkšniais, o esant dusuliui, sąmonės sutrikimui, vėmimui ar apalpimui reikia skubiai kviesti pagalbą numeriu 112.

    Ką pasiimti į išvyką?

    Į lauką verta išeiti su vandeniu net ir trumpam, gerti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio. Tiems, kuriems dėl širdies ar inkstų ligų skysčių kiekis ribojamas, saugiausią režimą reikėtų aptarti su gydytoju.

    Renkantis aprangą svarbu šviesūs, laisvi ir laidūs orui drabužiai, galvos apdangalas, apsauga nuo saulės ir patogi avalynė. Vasaros kelionių atsisakyti nebūtina, tačiau senjorams saugiausia keisti dienos ritmą: tas pats maršrutas ryte gali būti malonus, o vidurdienį tapti realia grėsme sveikatai.

  • Karščių banga smogia senjorams: gydytojai įspėja, ką daugelis daro kasdien ir rizikuoja sveikata

    Karščių banga smogia senjorams: gydytojai įspėja, ką daugelis daro kasdien ir rizikuoja sveikata

    Karščių metu rizika išauga

    Per karščius daugelis vyresnio amžiaus žmonių stengiasi laikytis įprastos dienotvarkės: ankstyvi pusryčiai, trumpas apsipirkimas, vaistinė ar pasivaikščiojimas. Tačiau medikai pabrėžia, kad karščių bangos metu net nedidelis fizinis krūvis gali baigtis silpnumu, galvos svaigimu ar pavojingu organizmo perkaitimu.

    Didžiausia klaida – planuoti reikalus pačiu karščiausiu paros metu, kai saulė intensyviausia. Sveikatos specialistai primena, kad kaitra veikia ne tik termometro rodmenys: saulėje ir tvankiose vietose juntamoji temperatūra gali būti gerokai aukštesnė, todėl organizmas praranda daugiau skysčių ir greičiau perkaista.

    Kodėl vyresniems žmonėms sunkiau

    Su amžiumi silpnėja natūrali termoreguliacija: organizmui tampa sunkiau atiduoti šilumos perteklių, prakaitavimas gali būti mažiau efektyvus. Kraujotakos sistema taip pat ne visuomet pakankamai greitai prisitaiko, todėl šilumos atidavimas per odą gali būti lėtesnis.

    Riziką didina ir lėtinės ligos bei vartojami vaistai. Vyresni nei 65 metų žmonės dažniau susiduria su aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, širdies, inkstų ar kvėpavimo sistemos ligomis, o kai kurie vaistai gali paveikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, kraujospūdį ar prakaitavimą.

    Kasdienis įprotis, kuris per karščius pavojingas

    Medikai atkreipia dėmesį, kad rizikinga tampa net ir trumpa kelionė iki parduotuvės, ypač jei tenka stovėti eilėje, nešti pirkinius ar grįžti įkaitusiu šaligatviu. Papildomą grėsmę kelia ir tvankus viešasis transportas, kuriame organizmas dar greičiau netenka skysčių.

    Saugiausia svarbiausius reikalus perkelti į ankstyvą rytą arba vėlesnę popietę, kai temperatūra pradeda kristi. Jei įmanoma, verta apsipirkti iš anksto, prašyti artimųjų pagalbos arba rinktis pristatymą į namus, ypač per įspėjimus dėl karščio.

    Pagrindinis pavojus – dehidratacija ir perkaitimas

    Vienas didžiausių karščio pavojų senjorams – dehidratacija, nes troškulio jausmas su amžiumi gali būti silpnesnis. Dėl to žmogus gali gerti per mažai net tada, kai organizmui jau trūksta skysčių, o pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su nuovargiu.

    Įspėjamieji ženklai gali prasidėti nuo galvos skausmo, mieguistumo, silpnumo, galvos svaigimo, pykinimo ar sausumo burnoje. Taip pat gali sumažėti šlapinimasis, padažnėti širdies plakimas, atsirasti nestabili eisena ar dezorientacija, o tai ypač pavojinga, jei žmogus yra vienas.

    Jei asmuo tampa sutrikęs, labai įkaista, nustoja prakaituoti nepaisant karščio, alpsta, vemia ar jam pasidaro sunku kvėpuoti, delsti negalima. Tokiais atvejais būtina skubiai kviesti medikus, nes šilumos smūgis yra gyvybei pavojinga būklė.

    Kol atvyksta pagalba, rekomenduojama žmogų perkelti į vėsesnę, pavėsingą vietą, atlaisvinti drabužius, vėsinti kūną drėgnu audiniu. Skysčius reikėtų duoti mažais gurkšniais, jei žmogus sąmoningas ir gali saugiai nuryti.

    Specialistai primena, kad karštis nebūtinai reiškia užsidarymą namuose, tačiau reikalauja pakeisti dienos ritmą. Net toks pats pasivaikščiojimas ryte gali būti saugus ir naudingas, o vėliau dieną tapti per dideliu krūviu, todėl planavimas per karščius yra svarbiausia prevencija.

  • Šuo senjorui: 7 ramesnės veislės, kurioms tinka artumas ir ramus gyvenimas namuose

    Senjorui renkantis šunį svarbiausia ne mada ar nuotrauka socialiniuose tinkluose, o realus kasdienis suderinamumas. Keturių kojų draugas turi būti lengvai suvaldomas, ne per stiprus tempiant pavadį, pakankamai ramus namuose ir be pernelyg sudėtingų priežiūros poreikių.

    Gydytojai ir gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad augintinis vyresniame amžiuje gali mažinti vienišumo jausmą ir palaikyti rutiną: skatina išeiti į lauką, judėti ir bendrauti. Tačiau sprendimas turi būti apgalvotas, nes šuo gyvena 10–15 metų ar ilgiau, o tai reiškia atsakomybę ir planą, kas juo pasirūpins ligos ar hospitalizacijos atveju.

    Renkantis svarbu ne tik dydis

    Nedidelis šuo nebūtinai bus lengvas: kai kurios mažos veislės būna itin aktyvios, triukšmingos ar sunkiai valdomos. Vertėtų įvertinti temperamentą, energijos lygį, polinkį loti, dresūros poreikį, kailio priežiūrą ir galimas sveikatos rizikas.

    Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai kaštai: kokybiškas maistas, profilaktiniai skiepai, antiparazitinės priemonės, dantų priežiūra, o kai kurioms veislėms ir reguliarios kirpėjo paslaugos. Senjorui patogiausia rinktis šunį, kurio priežiūra nuspėjama ir nereikalauja didelio fizinio krūvio.

    Suaugęs šuo dažnai praktiškesnis

    Šuniukas atrodo žavingai, bet reikalauja daug jėgų: mokymosi švaros, naktinių pabudimų, dažnų išėjimų į lauką, kantrybės dėl kandžiojimo ir „bandymų“ namuose. Vyresniam žmogui tai gali tapti per dideliu iššūkiu, ypač jei vargina miego sutrikimai, sąnarių skausmai ar pusiausvyros problemos.

    Suaugusio šuns privalumas tas, kad jo charakteris jau aiškesnis: lengviau prognozuoti, ar jis trauks pavadį, ar bijos triukšmo, kaip reaguos į svečius ir ar gebės ramiai pabūti vienas. Dėl to prieglaudos ar laikinos globos dažnai gali pasiūlyti būtent ramesnį, vyresniam žmogui labiau tinkantį augintinį.

    7 veislės, kurios dažnai tinka senjorams

    Bišonas frizė dažnai vertinamas dėl švelnaus būdo ir noro būti šalia žmogaus, tačiau jo kailiui paprastai reikia reguliarios priežiūros. Havanietis taip pat linkęs stipriai prisirišti ir gerai jaučiasi namų ritme, bet apleistas kailis greitai susivelia ir gali kelti diskomfortą.

    Miniatiūrinis pudelis išsiskiria sumanumu ir mokymosi greičiu, todėl tinka žmogui, kuris nori bendravimo ir paprastų užduočių, bet yra pasirengęs kirpimui. Maltos bišonas paprastai būna meilus ir lengvas, tačiau dėl smulkesnės kūno sandaros reikalauja atsargesnio elgesio, o mažoms veislėms dažniau pasitaiko dantų problemų.

    Ši cu dažnai rekomenduojamas ramiam gyvenimui, bet renkantis būtina atkreipti dėmesį į kvėpavimą ir bendrą sveikatą, nes dalis trumpasnukių šunų prasčiau toleruoja karštį ir fizinį krūvį. Miniatiūrinis šnauceris gali būti geras pasirinkimas aktyvesniam senjorui, tačiau jis kartais būna budrus ir linkęs loti, tad svarbios aiškios taisyklės namuose.

    Vipetas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai sportiškas, bet namuose neretai būna tylus ir švelnus, mėgsta šilumą ir poilsį. Vis dėlto jam reikalingos saugios vietos išsibėgioti, o lauke jis gali staigiai sureaguoti į judantį objektą, todėl kontrolė pasivaikščiojimų metu ypač svarbi.

    „Geriausias šuo senjorui yra tas, kurį žmogus gali ramiai prižiūrėti kasdien, o ne tas, kuris gražiausiai atrodo“, – sako gyvūnų elgsenos konsultantai.

    Renkantis verta vengti labai stiprių, itin energingų ar daug darbo reikalaujančių veislių, jei nėra pakankamai jėgų ir laiko: pernelyg intensyvūs šunys gali didinti stresą ir kelti griuvimo riziką pasivaikščiojimuose. Svarbiausia taisyklė paprasta: šuo turi papildyti gyvenimą saugumu ir artumu, o ne tapti dar viena našta.

    Jei kyla abejonių, protingiausia pasitarti su veterinaru ir prieglaudos ar veisėjo atstovais, paprašyti įvertinti konkretaus šuns elgesį su pavadėliu ir reakciją į kasdienes situacijas. Tada sprendimas bus ne spontaniškas, o tvirtas ir naudingas abiem pusėms.

  • Ukrainą užgriuvo ekstremali kaitra: gydytojai įspėja, ko artimiausiomis dienomis nedaryti

    Ukrainoje prognozuojama kelių dienų karščio banga, kai oro temperatūra gali viršyti 32 laipsnius. Specialistai primena, kad didžiausias pavojus kyla ne vien nuo karščio, bet ir nuo vadinamojo šilumos indekso, kai didelė drėgmė apsunkina kūno vėsinimą.

    Tokiu oru organizmas greitai netenka skysčių ir elektrolitų, o perkaitimas gali vystytis nepastebimai, ypač jei daug laiko praleidžiama lauke. Medikai ragina planuoti dieną taip, kad aktyviausi darbai vyktų ryte arba vakare, o vidurdienį būtų ieškoma pavėsio.

    Kaip atpažinti šilumos ligą?

    Perkaitimas dažniausiai prasideda nuo šiluminio išsekimo, kai dėl kritinio skysčių ir mineralų netekimo atsiranda silpnumas, gausus prakaitavimas, pykinimas, galvos svaigimas. Oda gali būti blyški ir lipni, pulsas padažnėjęs.

    Pavojingiausia būklė yra šilumos smūgis, kai sutrinka organizmo termoreguliacija ir žmogus nebegali efektyviai vėsintis prakaitu. Tokiu atveju oda gali tapti karšta ir sausa, pasireiškia sumišimas, nerišli kalba, traukuliai ar sąmonės netekimas.

    „Jeigu žmogus sutriko, nustojo prakaituoti, jam pasidarė sunku kvėpuoti ar jis prarado sąmonę, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą“, – sako medikai.

    Kam karštis pavojingiausias?

    Šilumos smūgis gali ištikti bet ką, tačiau didesnė rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, kurių organizmas lėčiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių. Taip pat itin pažeidžiami kūdikiai ir maži vaikai, nes jų termoreguliacija dar nebrandži.

    Atsargumo labiau reikia ir vartojantiems vaistus: dalis preparatų gali keisti skysčių balansą ar mažinti gebėjimą prakaituoti, o diuretikai didina elektrolitų netekimo riziką. Dirbantiems lauke karštomis dienomis patariama daryti dažnesnes pertraukas, gerti vandenį ir būti pavėsyje.

    Ypatingas pavojus kyla automobiliuose: net ir pravertas langas neapsaugo nuo staiga kylančios temperatūros salone. Dėl to vaikų ar gyvūnų palikimas stovinčiame automobilyje gali baigtis mirtimi per labai trumpą laiką.

    Vanduo, druska ir vėsinimas be kondicionieriaus

    Karštyje rekomenduojama gerti reguliariai, nelaukiant troškulio, nes troškulys dažnai atsilieka nuo realaus skysčių poreikio. Paprastas orientyras yra šlapimo spalva: tamsiai geltona dažnai rodo, kad skysčių jau trūksta.

    Svarbu nepersistengti atsisakant druskos: su prakaitu netenkama natrio, kuris yra vienas pagrindinių elektrolitų. Jei geriama daug vandens, bet negaunama elektrolitų, gali pablogėti savijauta, atsirasti silpnumas, galvos skausmas ar sumišimas.

    Jei nėra kondicionieriaus ar dėl elektros tiekimo trikdžių jis neveikia, patariama ieškoti vėsesnių patalpų bent kelioms valandoms per dieną. Taip pat padeda vėsus dušas, dieną užtrauktos užuolaidos, uždaryti langai karščiausiu metu, lengvi šviesūs drabužiai ir apsauginis kremas nuo saulės, nes nudegusi oda blogiau atiduoda šilumą.

  • Karščių spąstai senjorams: ką gerti, kad išvengtų dehidratacijos – ne vien vandenį

    Vasaros karščiai vyresnio amžiaus žmonėms gali tapti rimtu išbandymu: su amžiumi silpnėja troškulio pojūtis, o organizmas prasčiau sulaiko skysčius. Dėl to senjorai neretai išgeria per mažai, nors skysčių poreikis karštomis dienomis tik didėja.

    Vanduo išlieka pagrindinis pasirinkimas, nes jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir palaiko normalią kraujotaką. Kai prakaituojame, kūnas natūraliai vėsta, tačiau kartu netenkama ne tik vandens, bet ir svarbių elektrolitų, ypač natrio ir kalio.

    Net ir nedidelė dehidratacija gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, suprastėjusia koncentracija ar raumenų mėšlungiu. Sunkesniais atvejais didėja perkaitimo, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio rizika, o tai ypač pavojinga turint širdies ar inkstų sutrikimų.

    Kiek skysčių reikėtų išgerti?

    Dažniausiai rekomenduojama per parą gauti apie 1,5–2,5 litro skysčių, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo kūno masės, oro temperatūros, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės. Praktinis orientyras dažnai įvardijamas apie 30 mililitrų skysčių vienam kūno masės kilogramui per parą, o per karščius poreikis gali augti.

    Medikai pabrėžia, kad vyresniems žmonėms svarbu nelaukti, kol atsiras troškulys, ir gerti reguliariai mažais kiekiais. Jei žmogus vartoja šlapimą varančius vaistus ar turi lėtinių ligų, skysčių režimą verta aptarti su gydytoju, nes kai kuriais atvejais skysčiai gali būti ribojami.

    Ką rinktis vietoj saldžių gėrimų?

    Be vandens, tinkami pasirinkimai yra nesaldintos vaisių ar žolelių arbatos, vanduo su mėtomis ar citrina, taip pat praskiesti sulčių gėrimai. Karščio bangų metu, kai gausiai prakaituojama, gali praversti elektrolitų papildymas, tačiau svarbu vengti perteklinio cukraus ir rinktis sprendimus, pritaikytus kasdieniam vartojimui.

    Verta prisiminti, kad skysčių gauname ir su maistu, todėl karštyje ypač tinka lengvi, vandeningi patiekalai. Daržovių sriubos, šaltos daržovių sriubos, agurkai, pomidorai, arbūzas ar melionas padeda papildomai prisidėti prie bendro skysčių kiekio, kai gerti nesinori.

    Specialistai taip pat ragina atsargiai vertinti alkoholį ir itin kofeinuotus gėrimus, nes jie gali skatinti skysčių netekimą arba pabloginti savijautą. Jei atsiranda sumišimas, stiprus silpnumas, karščiavimas, vėmimas ar sąmonės sutrikimai, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.