Tag: Senjorai

  • Italai po 60-ies atrado paprastą būdą judėti: ši veikla gerina širdį, miegą ir nuotaiką

    Italai po 60-ies atrado paprastą būdą judėti: ši veikla gerina širdį, miegą ir nuotaiką

    Dviratis Italijoje seniai tapo daugiau nei sportu. Šalia profesionalių lenktynių tradicijų, tokių kaip Giro d’Italia, daugeliui vyresnių žmonių tai yra patogus būdas judėti kasdien: nuvažiuoti apsipirkti, aplankyti artimuosius ar ramiai pasivažinėti po apylinkes.

    Specialistai pabrėžia, kad po 60-ies ypač svarbus reguliarus, bet saugus fizinis aktyvumas. Važiavimas dviračiu leidžia derinti judėjimą lauke su įprastais reikalais, o krūvį lengva prisitaikyti pagal savijautą ir pasirengimą.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 65 metų ir vyresniems žmonėms per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Taip pat patariama reguliariai atlikti raumenis stiprinančius pratimus ir įtraukti pusiausvyrą lavinančią veiklą, nes tai mažina griuvimų riziką.

    Dviračio privalumas tas, kad intensyvumą galima dozuoti itin paprastai: rinktis trumpą ir lygų maršrutą, važiuoti ramiu tempu, daryti dažnesnes pertraukėles. Gerėjant formai, atstumą ir tempą verta didinti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti.

    Reguliarus mynimas pirmiausia stiprina kojų raumenis, bet kartu yra aerobinė veikla, naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrimais pagrįstose rekomendacijose pabrėžiama, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje siejamas ir su geresne funkcine būkle, psichologine savijauta bei miego kokybe.

    Vis dėlto svarbiausia taisyklė yra saugumas. Jei žmogus turi lėtinių ligų, jaučia pusiausvyros sutrikimus, patiria širdies ar kraujotakos sistemos simptomų, prieš didinant krūvį patariama pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Važiavimas dviračiu nebūtinai turi virsti treniruote su tikslais ir laikmačiu. Vyresniame amžiuje dažnai labiausiai pasiteisina nuoseklumas: trumpesnės, bet dažnesnės išvykos ir judėjimas, kuris teikia malonumą.

    Po šešiasdešimties nereikia varžytis su lenktynininkais ar rinktis sudėtingų maršrutų. Daug didesnę naudą duoda reguliarios ramios kelionės, leidžiančios išlikti aktyviems ir išsaugoti gerą savijautą kasdien.

  • Zarasų merė kreipėsi į socialinius darbuotojus: jūsų ranka dažnai tampa paskutine viltimi

    Zarasų merė kreipėsi į socialinius darbuotojus: jūsų ranka dažnai tampa paskutine viltimi

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pasveikino rajono socialinius darbuotojus Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga. Ji pabrėžė, kad jų darbas dažnai prasideda ten, kur žmogui pritrūksta jėgų, o pagalba reikalinga čia ir dabar.

    Pasak merės, socialiniai darbuotojai pirmieji pastebi vienišus žmones, šeimas, susiduriančias su krize, bei senjorus, kuriems reikia ne tik kasdienės pagalbos, bet ir žmogiško ryšio. Jos teigimu, būtent šis ryšys neretai padeda žmogui vėl pasijusti saugiam ir nepamirštam.

    „Jūsų darbe daug dokumentų, vizitų ir sprendimų, bet centre visada išlieka žmogus, jo orumas ir saugumas“, – sakė N. Guobienė.

    Socialinio darbo kasdienybė apima ne tik individualų darbą su žmogumi ar šeima, bet ir koordinavimą su sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, vaiko teisių apsaugos bei teisėsaugos institucijomis. Praktikoje tai reiškia, kad vienas atvejis gali reikalauti kelių skirtingų paslaugų, o sprendimai turi būti priimami greitai ir atsakingai.

    Lietuvoje socialinių paslaugų poreikis nuosekliai auga dėl visuomenės senėjimo, migracijos, vienišumo rizikos ir psichikos sveikatos iššūkių. Savivaldybėms tenka užtikrinti pagalbą namuose, dienos socialinę globą, laikino atokvėpio paslaugas, pagalbą krizės atvejais ir kitas priemones, kurios leidžia žmogui kuo ilgiau išlikti savarankiškam.

    Merė padėkojo Zarasų rajono socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinių paslaugų įstaigų vadovams ir visiems šios srities specialistams už kasdienį darbą. Ji palinkėjo daugiau visuomenės palaikymo, supratimo, motyvacijos ir jėgų, nes emocinis krūvis šioje profesijoje išlieka vienas didžiausių.

    „Ačiū, kad esate šalia žmonių tada, kai jiems to labiausiai reikia“, – sakė N. Guobienė.

  • Prezidentūroje spręs skaitmeninę atskirtį: kas prijungs paskutinę mylią regionuose?

    Prezidentūroje spręs skaitmeninę atskirtį: kas prijungs paskutinę mylią regionuose?

    Ryšių reguliavimo tarnyba kviečia gyventojus rugsėjo 30 dieną nuotoliu stebėti renginį „Skaitmeninis ryšys, kuris keičia gyvenimus“. Jis vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje nuo 10.00 iki 13.30 valandos, transliacija bus pasiekiama po registracijos.

    Renginys yra skaitmeninio raštingumo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalis. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas ne vien mokymai, bet ir ilgalaikė pagalba žmonėms, kuriems skaitmeninės paslaugos vis dar kelia sunkumų.

    Pagrindinis dėmesys bus skirtas dviem temoms, kurios ypač aktualios regionuose. Pirma, kaip užtikrinti ryšio prieinamumą namų ūkiams, kurie dar lieka už fiksuoto ar mobiliojo ryšio tinklų ribų.

    Antra, kaip vyresnio amžiaus žmonėms suteikti nuolatinę pagalbą naudojantis e. paslaugomis, o ne apsiriboti vienkartiniais mokymais. Praktikoje tai apima ir kasdienes situacijas, tokias kaip prisijungimai, tapatybės patvirtinimas, elektroninė bankininkystė ar e. sveikata.

    Paskutinė mylia regionuose

    Diskusijoje „Paskutinė mylia regionuose: kas ir kaip prijungs likusius namų ūkius?“ bus kalbama apie ryšio infrastruktūros plėtrą. Ši tema dažniausiai atsiremia į investicijų atsiperkamumą retai apgyvendintose teritorijose ir į tai, kaip suderinti valstybės, savivaldybių ir operatorių atsakomybes.

    Pastaraisiais metais ryšio infrastruktūros stiprinimas glaudžiai siejamas ir su paslaugų patikimumu, ne tik su greičiu. Gyventojams svarbu, kad ryšys veiktų stabiliai tiek darbui ir mokslui nuotoliu, tiek kritinėse situacijose.

    Pagalba senjorams kasdien

    Diskusijoje „Skaitmeninė įtrauktis senjorams: kaip pereiti nuo vienkartinių mokymų prie nuolatinės pagalbos?“ bus ieškoma sprendimų, kaip žmonėms užtikrinti pagalbą tada, kai jos realiai prireikia. Dažnai tai reiškia konsultacijas vietoje, bendruomenėse, bibliotekose ar per savanorių tinklus.

    Renginyje taip pat bus pristatyti projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ rezultatai, skaitmeninių ambasadorių ir savanorių iniciatyvos. Organizatoriai akcentuoja, kad skaitmeninė įtrauktis remiasi ne vien technologijomis, bet ir žmonių pasitikėjimu bei įpročiais.

    Kartų skirtumai DI eroje

    Baigiamąjį pranešimą „Kartų skirtumai dirbtinio intelekto eroje“ skaitys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė prof. dr. Urtė Neniškytė. Pranešime bus aptariama, kaip skirtingos kartos mokosi ir prisitaiko prie sparčiai kintančių skaitmeninių įrankių.

    Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau norint stebėti transliaciją nuotoliu reikalinga išankstinė registracija. Užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį bus atsiųstas priminimas ir prisijungimo informacija.

  • Varėna ruošia staigmeną senjorams: savaitė kupina veiklų, o aktyviausių lauks prizai

    Varėna ruošia staigmeną senjorams: savaitė kupina veiklų, o aktyviausių lauks prizai

    Spalio 1–8 dienomis Varėnoje vyks Senjorų savaitė, į kurią kviečia Varėnos rajono savivaldybės įstaigos ir partneriai. Organizatoriai žada programą, kurioje akcentuojamas bendravimas, judėjimas ir prasmingas laikas kartu.

    Renginių savaitę planuojamos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, kino seansai ir sveikatingumo užsiėmimai. Taip pat numatytos patyriminės veiklos gamtoje, skirtos norintiems išbandyti ramesnį, bet aktyvų laisvalaikį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad veiklos suplanuotos skirtingų pomėgių ir fizinio pasirengimo žmonėms, todėl kiekvienas turėtų rasti sau tinkamą formatą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su užimtumu, bet ir su socialinės atskirties mažinimu bei emocinės savijautos stiprinimu.

    Numatyta, kad visuose renginiuose dalyvavę senjorai turės galimybę laimėti prizus. Tai papildomas paskatinimas įsitraukti į daugiau veiklų ir iš arčiau susipažinti su rajone siūlomomis iniciatyvomis.

    Tiksli informacija apie užsiėmimų laiką, vietą ir registraciją bus skelbiama Senjorų savaitės programoje bei renginius organizuojančių įstaigų interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir pasinaudoti proga išmokti, patirti ar atrasti ką nors naujo.

  • 2027-ųjų biudžete – 7,4 mlrd. eurų 13-ai ir 14-ai pensijoms: bet ne visi gaus pilną išmoką

    2027-ųjų biudžete – 7,4 mlrd. eurų 13-ai ir 14-ai pensijoms: bet ne visi gaus pilną išmoką

    Lenkija 2027 metais planuoja ir toliau mokėti vadinamąsias 13-ąją ir 14-ąją pensijas. Valstybės biudžeto projekte šiems dviem papildomiems metiniams mokėjimams numatyta 32,1 mlrd. zlotų, tai yra apie 7,4 mlrd. eurų.

    Papildomos išmokos tapo svarbia daugelio senjorų pajamų dalimi, tačiau jų taisyklės skiriasi. 13-oji pensija paprastai mokama visiems teisę turintiems gavėjams, o 14-osios dydis priklauso nuo bazinės pensijos sumos.

    Kam priklauso pilna 14-oji pensija?

    Pagal šiuo metu taikomas nuostatas pilna 14-oji pensija priklauso tiems, kurių pagrindinė pensija neviršija 2 900 zlotų bruto. Perskaičiavus tai sudaro maždaug 670 eurų bruto, tačiau faktinė suma eurais gali kisti dėl valiutų kursų.

    Jei bazinė pensija viršija nustatytą ribą, pradedamas taikyti mažinimo principas, kai išmoka sumažinama tiek, kiek viršytas slenkstis. Tai reiškia, kad kuo didesnė pagrindinė pensija, tuo mažesnė 14-osios pensijos dalis gali būti išmokėta.

    Mažinimo taisyklė ir minimalus dydis

    Viršijus ribą taikoma taisyklė, pagal kurią išmoka mažėja „euras už eurą“ principu, perskaičiuojant pagal zlotų sumas. Praktikoje tai reiškia, kad, pavyzdžiui, viršijus slenkstį 200 zlotų, 14-osios pensijos išmoka sumažėtų 200 zlotų.

    Taip pat numatyta ir minimali riba: jei apskaičiuota 14-osios pensijos suma būtų mažesnė nei 50 zlotų bruto, ji nemokama. Ši kartelė atitinka maždaug 12 eurų, tačiau galutinė vertė eurais priklauso nuo perskaičiavimo momento.

    Kodėl tikslios 2027 metų sumos dar neaiškios?

    Tiek 13-osios, tiek 14-osios pensijos „bazė“ siejama su minimalios pensijos dydžiu, kuris paprastai perskaičiuojamas po kasmetės indeksacijos. Dėl to dabar neįmanoma tiksliai pasakyti, kokia konkreti suma 2027 metais pasieks kiekvieno gavėjo sąskaitą.

    Senjorams svarbiausia žinutė yra ta, kad biudžete pinigai šioms priemonėms numatyti, tačiau realus kiekvieno žmogaus gaunamas 14-osios pensijos dydis gali ryškiai skirtis. Planuojant pajamas verta sekti, ar iki išmokų mokėjimo laikotarpio nebus pakeistos ribos ir skaičiavimo taisyklės.

  • PSO įspėja senjorus: viršijus šį druskos limitą auga insulto ir širdies ligų rizika

    PSO įspėja senjorus: viršijus šį druskos limitą auga insulto ir širdies ligų rizika

    Vyresniame amžiuje mityboje ypač svarbu kontroliuoti druskos kiekį. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems, įskaitant senjorus, per dieną suvartoti mažiau nei 2 gramus natrio, tai atitinka mažiau nei 5 gramus druskos.

    Ši riba svarbi todėl, kad per didelis natrio kiekis didina arterinį kraujospūdį. Padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių insulto ir širdies ligų rizikos veiksnių, o vyresniame amžiuje organizmo reakcija į natrį dažnai būna ryškesnė.

    PSO taip pat pabrėžia, kad didelis druskos vartojimas siejamas ne tik su širdies ir kraujagyslių problemomis. Tyrimai rodo sąsajas su inkstų ligomis, osteoporozės rizika ir didesne skrandžio vėžio tikimybe, todėl druskos ribojimas vertinamas kaip plataus poveikio sveikatos priemonė.

    Dažna klaida yra manyti, kad 5 gramai reiškia tik tą druską, kurią žmogus papildomai įberia į maistą. Į šį limitą įskaičiuojama visa druska, esanti dienos racione, įskaitant paslėptą druską pramoniniu būdu pagamintuose produktuose.

    Daug natrio dažniausiai gaunama su perdirbtais produktais: dešromis ir kitais mėsos gaminiais, sūriais, duona, konservais, paruoštais patiekalais, sultinio kubeliais, padažais ir sūriais užkandžiais. Net ir produktai, kurie neatrodo labai sūrūs, gali reikšmingai prisidėti prie dienos normos, jei valgomi dažnai.

    Praktiškas būdas mažinti druskos kiekį yra lyginti panašių produktų etiketes ir rinktis tuos, kuriuose natrio mažiau. Taip pat padeda palaipsnis įpročio sūdyti mažinimas ir dažnesnis gaminimas nuo pagrindų, kai galima tiksliau kontroliuoti ingredientus.

    Vietoje druskos skonį galima stiprinti prieskoniais ir natūraliais pagardais, pavyzdžiui, žolelėmis, pipirais, paprika ar citrinų sultimis. Skonio receptoriai prie mažesnio sūrumo paprastai pripranta per kelias savaites, todėl pokyčius lengviau daryti palaipsniui.

    PSO 2025 metais taip pat atnaujino rekomendacijas dėl mažiau natrio turinčių druskos pakaitalų, kai dalis natrio chlorido pakeičiama kalio chloridu. Tokie pakaitalai gali padėti sumažinti natrio suvartojimą, jei žmogus ir toliau naudoja stalo druską.

    Vis dėlto toks sprendimas tinka ne visiems. PSO nurodo, kad druskos pakaitalai su kaliu nėra rekomenduojami žmonėms, kurių inkstų funkcija sutrikusi, arba tiems, kurių organizmui gali būti sunkiau pašalinti kalį, taip pat kai kuriais atvejais vartojant kalį sulaikančius vaistus ar kalio papildus.

    Todėl senjorams, turintiems lėtinių ligų ar vartojantiems kelis vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Tai ypač aktualu, jei planuojama keisti druskos rūšį, o ne tik mažinti jos kiekį.

    Specialistai pabrėžia, kad sveika vyresnio amžiaus žmonių mityba nesibaigia vien druskos ribojimu. Dažnai rekomenduojama mažinti riebią mėsą ir riebius mėsos gaminius, dažniau rinktis virimą, troškinimą ar kepimą vietoje kepimo riebaluose.

    Taip pat svarbus pakankamas baltymų kiekis, daugiau daržovių ir vaisių, o prireikus ir individualiai parinkta vitamino D suplementacija. Konkreti dozė turėtų būti nustatoma įvertinus sveikatos būklę, mitybą ir vartojamus vaistus.

    Kaip suprasti 5 gramus druskos?

    5 gramai druskos yra maždaug vienas arbatinis šaukštelis, tačiau jis apima visą dienos druską, o ne tik tą, kurią žmogus įberia pats. Dėl to net ir nesūdant papildomai galima viršyti ribą, jei racione daug perdirbtų produktų.

    Etiketėse dažnai nurodomas druskos arba natrio kiekis, todėl verta atkreipti dėmesį, ką tiksliai rodo skaičiai. Jei nurodytas natris, bendrai rizikai vertinti svarbu matyti visos dienos sumą, o ne vieno produkto rodiklį.

    Kada būtina pasitarti su gydytoju?

    Jei žmogus serga inkstų ligomis, širdies nepakankamumu ar turi sudėtingą vaistų vartojimo schemą, savarankiški eksperimentai su druskos pakaitalais gali būti netinkami. Tokiais atvejais saugiausia sprendimus priimti kartu su gydytoju.

    Taip pat verta pasitarti, jei kraujospūdis nuolat padidėjęs arba jau yra buvę insulto ar infarkto epizodų. Individualus planas dažnai būna veiksmingesnis nei bendros taisyklės, nes leidžia derinti mitybą, vaistus ir gyvenimo būdą.

  • Kada nereikia mokėti už atliekų išvežimą: kas ir kokiomis sąlygomis gali prašyti atleidimo

    Kada mokestis gali būti netaikomas?

    Ne visi gyventojai privalo nuolat mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Dalis savivaldybių numato galimybę laikinai nemokėti, jei būstas faktiškai nenaudojamas ir atliekos jame nesusidaro.

    Praktikoje tai dažniausiai aktualu vienišiems senjorams ar kitiems gyventojams, kurie ilgesnį laiką gyvena kitur. Pavyzdžiui, kai žmogus gydomas ligoninėje, išvykęs į sanatoriją, gyvena globos įstaigoje, yra išvykęs į užsienį ar laikinai apsistojęs pas artimuosius.

    Ką būtina padaryti gyventojui?

    Svarbiausia sąlyga yra ne tik faktinė išvykimo aplinkybė, bet ir pareiga apie tai informuoti savivaldybę. Jei deklaracija neatnaujinama, rinkliava paprastai toliau skaičiuojama, net jeigu būstas realiai tuščias.

    Dažniausiai prašoma pateikti atnaujintą atliekų deklaraciją, kurioje nurodoma, kad objektas yra negyvenamas, ir papildomą paaiškinimą su išvykimo pradžios data bei numatomu laikotarpiu. Konkretus dokumentų sąrašas ir formos priklauso nuo savivaldybės nustatytos tvarkos.

    Kaip savivaldybė tikrina informaciją?

    Savivaldybė gali paprašyti pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad žmogus iš tiesų negyvena būste. Dažniausiai tai būna dokumentas apie gydymą, buvimą globos įstaigoje ar kitas aplinkybes, dėl kurių atliekos negalėjo susidaryti.

    Taip pat gali būti vertinamas būsto faktinis naudojimas, įskaitant komunalinių paslaugų suvartojimą. Sprendimas dėl laikino atleidimo ar rinkliavos sustabdymo priimamas tik įvertinus pateiktą informaciją, o atleidimas paprastai taikomas nuo nurodytos datos.

    Dalis savivaldybių dokumentus leidžia pateikti elektroniniu būdu per valstybines elektronines paslaugas, taip pat priima prašymus atvykus į klientų aptarnavimo padalinius. Prieš teikiant prašymą verta pasitikslinti savo savivaldybės reikalavimus, nes skirtingose vietovėse jie gali skirtis.

  • Vilkaviškyje „Rudenėlis“ švenčia 25-metį: vicemerės žodžiai priminė, kodėl klubas toks svarbus

    Vilkaviškyje „Rudenėlis“ švenčia 25-metį: vicemerės žodžiai priminė, kodėl klubas toks svarbus

    Vilkaviškio rajone jubiliejų paminėjo pagyvenusių žmonių klubas „Rudenėlis“ – bendruomenė, kuri jau 25 metus buria narius bendravimui, veikloms ir prasmingam laisvalaikiui. Į šventinį susitikimą susirinkę žmonės dalijosi prisiminimais apie per ketvirtį amžiaus užsimezgusias draugystes ir bendras patirtis.

    Per klubo veiklos metus netrūko išvykų, koncertų, šokių vakarų ir įvairių proginių renginių, o nariai pabrėžia paprastą, bet esminę priežastį, kodėl čia sugrįžtama: gera susitikti ir būti drauge. Tokie klubai dažnai tampa svarbia kasdienybės atrama vyresniame amžiuje, ypač mažesnėse bendruomenėse.

    Jubiliejaus dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Ji akcentavo, kad bendruomeniškumas ir aktyvumas nepriklauso nuo amžiaus, o nuosekli klubo veikla kuria realią vertę nariams ir visam rajonui.

    „Labai smagu matyti žmones, kurie nepraranda smalsumo, noro veikti, susitikti ir džiaugtis gyvenimu. Per 25 metus „Rudenėlis“ tapo vieta, kur susitinka bičiuliai, gimsta naujos idėjos ir kur tiesiog gera būti kartu“, – sakė vicemerė D. Riklienė.

    Pasak jos, tokios erdvės stiprina tarpusavio ryšius ir padeda mažinti vienišumą, kuris yra viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių problemų. Lietuvoje daug dėmesio skiriama aktyvaus senėjimo idėjai, o vietos bendruomenių klubai laikomi viena praktiškiausių priemonių palaikyti socialinį gyvenimą ir emocinę gerovę.

    Šventės proga pasveikinta klubo pirmininkė Dana Akucevičienė ir visi „Rudenėlio“ nariai, linkint, kad artimiausi metai būtų ne mažiau turiningi. Bendruomenė tikisi ir toliau rengti susitikimus, išvykas bei šventes, kurios suveda žmones ne dėl pareigos, o dėl noro būti kartu.

  • Antazavėje trūksta rankų: „Kartų namai“ kviečia savanorius – užtenka ir kelių valandų

    Antazavėje trūksta rankų: „Kartų namai“ kviečia savanorius – užtenka ir kelių valandų

    Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namai“ kviečia prisidėti prie kasdienės globos ir užimtumo veiklų, skirtų senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia. Įstaiga ieško motyvuotų, atsakingų ir empatiškų savanorių, galinčių skirti tiek daugiau laiko, tiek vos kelias valandas per savaitę.

    Savanorių pagalba reikalinga bendravimui, laisvalaikio praleidimui ir paprastoms veikloms, kurios padeda mažinti vienišumą bei gerina emocinę savijautą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios globos įstaigose, kur žmonėms dažnai trūksta artimo ryšio ir kasdienio dėmesio.

    Savanorystė – reali pagalba kasdienybei

    „Kartų namuose“ savanoriai galėtų prisidėti prie užimtumo organizavimo, palydėjimo pasivaikščioti, stalo žaidimų, pokalbių ar kitų prasmingų veiklų. Net ir trumpas apsilankymas gali tapti svarbia dienos dalimi žmogui, kuris gyvena globos namuose ar savarankiško gyvenimo namuose.

    Socialinių paslaugų sektoriuje savanorystė dažnai tampa tiltu tarp bendruomenės ir pažeidžiamiausių jos narių. Praktika rodo, kad reguliariai vykstantis žmogiškas ryšys padeda palaikyti žmonių savivertę, skatina aktyvumą ir mažina socialinę atskirtį.

    Kas gali tapti savanoriu?

    Įstaiga pabrėžia, kad svarbiausia yra noras bendrauti ir gebėjimas atsakingai laikytis susitarimų. Patirtis socialinėje srityje nėra būtina, tačiau vertinamas nuoširdumas, kantrybė ir pagarbus požiūris į kiekvieną žmogų.

    „Nesvarbu, ar savanorystei galite skirti daugiau laiko, ar vos kelias valandas – jūsų pagalba ir nuoširdus dėmesys yra labai reikalingi“, – teigiama Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namai“ pranešime.

    Dėl savanorystės galimybių ir detalesnės informacijos galima kreiptis į direktoriaus pavaduotoją socialiniam darbui Marytę Šileikienę telefonu 0 613 37 981.

  • Nemokama nuotolinė paskaita senjorams: testamentai, rentos ir sutartys – ką būtina žinoti?

    Nemokama nuotolinė paskaita senjorams: testamentai, rentos ir sutartys – ką būtina žinoti?

    Ryšių reguliavimo tarnybos skaitmeninio raštingumo projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą 2026 metais rugsėjo 24 dieną. Renginys vyks ketvirtadienį nuo 16.00 iki 17.30 valandos, trukmė – 1,5 valandos.

    Paskaita bus transliuojama per „Zoom“, taip pat ją bus galima stebėti ir per „YouTube“. Organizatoriai nurodo, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl renginys pritaikytas platesnei auditorijai.

    Kokias temas aptars lektorius?

    Pagrindinė paskaitos tema – paveldėjimas ir su juo susiję sprendimai, kurie ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms ir jų artimiesiems. Kandidatas į notarus Rokas Narbutas žada aiškiai paaiškinti, kuo skiriasi testamentas, renta ir išlaikymo iki mirties sutartis, kokiais atvejais jos taikomos ir kokios dažniausios klaidos daromos pasirašant dokumentus.

    Taip pat bus aptarta, kaip vyksta paveldėjimo priėmimas ar atsisakymas, kada gali prireikti papildomų dokumentų ir kokios rizikos kyla, jei sprendimai atidedami iki paskutinės minutės. Po pranešimo numatyta klausimų ir atsakymų dalis, kurioje dalyviai galės užduoti jiems aktualius klausimus.

    Kas dar numatyta programoje?

    Renginį pradės VO „Senjorų pasaulis“ steigėja Vida Greičiuvienė, kuri trumpai pasidalins aktualijomis. Vėliau dalyvius pasveikins projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ koordinatorė Gintarė Ribinskienė.

    Pagrindinis pranešimas apie testamentus, rentas ir išlaikymo iki mirties sutartis vyks nuo 16.15 iki 17.00 valandos. Likęs laikas bus skirtas gyvam dialogui su lektoriumi, kad dalyviai galėtų pasitikslinti jiems svarbius niuansus.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Paveldėjimo ir ilgalaikių įsipareigojimų klausimai dažnai tampa jautrūs ne tik teisiškai, bet ir šeimos santykių prasme, todėl aiškus supratimas apie dokumentus padeda išvengti ginčų. Specialistai nuolat pabrėžia, kad sprendimai dėl turto, išlaikymo ar palikimo turėtų būti priimami įvertinus pasekmes ir pasikonsultavus su kompetentingais teisininkais ar notaru.

    Organizatorių teigimu, tokios paskaitos yra projekto tikslas – stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kartu suteikti praktinių žinių, kurios praverčia kasdienėje buityje. Nuotolinis formatas leidžia dalyvauti žmonėms iš visos Lietuvos, o transliacija per „YouTube“ suteikia galimybę stebėti patogesniu būdu.