Funkcjonariusze z Jeleniej Góry zatrzymali starszego kierowcę, który wykazał się skrajnym brakiem wyobraźni oraz ogromną nieodpowiedzialnością. Prowadzący wypożyczone Suzuki senior wcześniej uderzył w barierę energochłonną jeszcze przed granicami miasta. Chociaż w wyniku tej kolizji w aucie zniszczeniu uległo koło, zawieszenie oraz układ hamulcowy, mężczyzna nie przerwał jazdy.
Tag: Senjorai
-
Vitamino D trūkumas – dažnesnis, nei manėte: 4 grupėms jos gali reikėti daugiau
Vitaminas D svarbus kaulams, dantims ir raumenų funkcijai, nes padeda įsisavinti kalcį ir fosforą. Jis taip pat prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, o ilgalaikis trūkumas siejamas su kaulų minkštėjimu suaugusiesiems ir rachitu vaikams.
Didžiąją dalį vitamino D organizmas gali pasigaminti odoje veikiant saulės spinduliams, tačiau šaltuoju metų laiku to dažnai nepakanka. Šiaurės platumose, tarp jų ir Lietuvoje, nuo rudens iki pavasario saulės ultravioletinių spindulių intensyvumas dažnai per mažas, todėl trūkumo rizika išauga.
Įprastai suaugusiesiems rekomenduojamos vitamino D normos priklauso nuo amžiaus, kūno masės, mitybos ir buvimo saulėje. Vis dėlto naujesnėse tarptautinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad daliai žmonių standartinių dozių gali nepakakti arba papildymas gali turėti daugiau apčiuopiamos naudos.
Kam dažniau prireikia didesnių dozių?
Viena iš grupių yra nėščiosios, nes vitamino D atsargos svarbios ir moters, ir vaisiaus poreikiams. Tyrimų apžvalgos rodo, kad papildomas vitaminas D gali būti siejamas su mažesne preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir dalies naujagimio komplikacijų rizika, tačiau vienos universalios dozės visoms moterims nėra.
Didesnio dėmesio verti ir vaikai bei paaugliai nuo 1 iki 18 metų, nes šiuo laikotarpiu intensyviai formuojasi kaulų audinys. Kai kurie tyrimai taip pat sieja pakankamą vitamino D kiekį su mažesne kvėpavimo takų infekcijų rizika, nors svarbūs išlieka ir kiti veiksniai, tokie kaip miegas, mityba bei fizinis aktyvumas.
Trečioji grupė – vyresni nei 75 metų žmonės, nes su amžiumi oda prasčiau sintetina vitaminą D, o mityba ne visada užtikrina pakankamą jo kiekį. Ekspertai pabrėžia, kad šio amžiaus grupėje individualiai parinkta papildoma dozė gali būti siejama su geresnėmis sveikatos baigtimis.
Ketvirtoji grupė – asmenys, turintys priešdiabetę būklę ir didelę 2 tipo diabeto riziką. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vitamino D papildymas kai kuriais atvejais gali sumažinti perėjimo į 2 tipo diabetą tikimybę, tačiau tai nepakeičia mitybos korekcijų, judėjimo ir gliukozės rodiklių stebėsenos.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Specialistai atkreipia dėmesį, kad didesnio poreikio gali turėti ir žmonės, sergantys nutukimu, turintys įsisavinimo sutrikimų ar tam tikrų lėtinių ligų. Reikšmės turi ir vartojami vaistai, nes kai kurie jų gali veikti vitamino D apykaitą organizme.
Svarbu nepamiršti, kad daugiau ne visada reiškia geriau: per didelės dozės gali sukelti per didelę kalcio koncentraciją kraujyje ir didinti inkstų pažeidimo riziką. Todėl, ypač priklausant rizikos grupėms ar planuojant vartoti didesnes dozes, saugiausia sprendimus priimti pasitarus su gydytoju arba vaistininku.
Nors vitamino D tyrimas kraujyje tapo populiarus, tarptautinės rekomendacijos daugumai sveikų žmonių nesiūlo jo atlikti profilaktiškai be aiškios priežasties. Tačiau esant trūkumo simptomams, rizikos veiksniams ar lėtinėms būklėms, 25(OH)D tyrimas gali padėti tiksliau parinkti papildymo taktiką.
-
Po 60-ies: kodėl vis daugiau senjorų renkasi katę, o ne šunį – priežastys stebina
Vis daugiau vyresnių nei 60 metų žmonių, rinkdamiesi augintinį, pirmenybę teikia katei, o ne šuniui. Specialistai tai sieja su kasdienio gyvenimo ritmu, fizinėmis galimybėmis ir saugumu namuose, nes katės dažnai reikalauja mažiau intensyvios priežiūros.
Nors šuo daugeliui išlieka puikus pasirinkimas, jis paprastai įpareigoja reguliariai eiti į lauką ir būti fiziškai aktyviam. Vyresniame amžiuje tai gali tapti ne tik iššūkiu, bet ir rizika, ypač slidžiuoju sezonu, kai padidėja griuvimų tikimybė.
Kodėl katė senjorams atrodo patogesnė?
Dideli, energingi šunys pasivaikščiojimų metu kartais gali netikėtai timptelėti pavadėlį ar kliudyti po kojomis, o bet kokia trauma vyresniame amžiuje atsistato sunkiau. Katė dažniausiai gyvena namuose, todėl kasdienis režimas tampa paprastesnis ir labiau prognozuojamas.
Dar vienas svarbus argumentas yra priežiūros logistika. Jei žmogui prireikia išvykti ar netikėtai atsidurti ligoninėje, katę dažnai pakanka pamaitinti ir pasirūpinti kraiku, o trumpalaikę pagalbą organizuoti paprasčiau nei šuns vedžiojimą kelis kartus per dieną.
Ramybė, miegas ir mažiau triukšmo
Katės įprastai yra tylesnės, rečiau kelia triukšmą dėl aplinkos dirgiklių ir didelę paros dalį miega. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie vertina ramesnį namų gyvenimą ir nori augintinio, prisitaikančio prie lėtesnio tempo.
Gyvūno buvimas šalia taip pat gali mažinti vienišumo jausmą ir suteikti dienai struktūros. Tyrimuose su vyresnio amžiaus žmonėmis augintiniai neretai siejami su geresne savijauta, emociniu ryšiu ir didesniu kasdienės rutinos stabilumu.
„Dalis vyresnių žmonių sunkumų kyla iš bejėgiškumo ir vienišumo jausmo, o gyvūnų draugija gali tapti svarbia emocine atrama“, – sakė Džordžijos universiteto mokslininkė dr. Sherry Sanderson.
Šuo ar katė: svarbiausia įvertinti savo galimybes
Veterinarai ir gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad universalaus atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo žmogaus sveikatos, gyvenimo būdo ir turimų resursų. Jei senjoras nori daugiau judėjimo, turi jėgų ir saugią aplinką pasivaikščiojimams, šuo gali tapti puikia motyvacija aktyvumui.
Tuo metu katė dažnai pasirenkama kaip ramesnis kompanionas, kuris nereikalauja išėjimų į lauką bet kokiu oru ir lengviau prisitaiko prie namų rutinos. Specialistai taip pat primena, kad renkantis augintinį verta pasitarti su veterinaru ir realistiškai įvertinti, kokia priežiūra bus reikalinga ilguoju laikotarpiu.
-

Prieš kelionę su senjoru į kapines įsidėkite šiuos daiktus: gali išgelbėti sveikatą ir laiką
Visų šventųjų ir Vėlinių laikotarpiu kelionė į kapines daugeliui šeimų tampa kasmetiniu maršrutu, neretai vykstama toliau nuo namų ir kartu vežami senjorai. Tokiose išvykose smulkmenos gali lemti, ar diena praeis sklandžiai, ar baigsis skubėjimu ieškant vaistų, šiltesnių drabužių ar artimiausio tualeto.
Senjorams apsilankymas kapinėse dažnai yra emociškai jautrus ir fiziškai varginantis, ypač jei tenka ilgiau stovėti, laukti eilėse ar eiti nelygiais takais. Prieš išvykstant verta suplanuoti laiką taip, kad būtų mažiau skubos, o maršrutas leistų daryti trumpas pertraukas.
Didžiausia rizika rudenį ir vėlyvą rudenį yra greitai besikeičiantis oras, todėl geriausia rinktis sluoksniuojamą aprangą. Patikimi, neslystantys batai, šiltesnė striukė, pirštinės ir kepurė padeda išvengti peršalimo ir kritimų, kurie vyresniame amžiuje gali baigtis rimtomis traumomis.
Praverčia ir apsauga nuo kritulių, nes lietus ar šlapdriba gali užklupti net ir tada, kai prognozė žada ramesnį orą. Skėtis arba lengvas lietpaltis automobilyje užima nedaug vietos, bet gali išgelbėti nuo sušlapimo ir vėlesnio sušalimo.
Ne mažiau svarbu pasirūpinti vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Į kelionę verta įsidėti nuolat vartojamus vaistus, paprastų tvarsčių ir pleistrų, higienos priemonių bei bent kelis dažniausiai prireikiančius preparatus, pavyzdžiui, nuo skausmo ar staigaus savijautos pablogėjimo.
Prieš išvykstant naudinga patikrinti, ar automobilio vaistinėlė tvarkinga ir nepasibaigusio galiojimo. Didesnės žmonių spūstys ir ilgesnis buvimas lauke gali išprovokuoti silpnumą, galvos svaigimą ar kraujospūdžio svyravimus, todėl vanduo ir lengvas užkandis dažnai tampa paprasta, bet veiksminga prevencija.
Jei senjoras keliauja su palyda, verta pasirūpinti ir papildoma informacija, kuri praverstų netikėtoje situacijoje. Kišenėje esantis lapelis su artimojo telefono numeriu, vartojamų vaistų sąrašu ir svarbiausia medicinine informacija gali padėti greičiau suteikti pagalbą, jei senjoras pasimestų ar pasijustų prastai.
Praktinis klausimas, kuris per šventines dienas tampa kritiškas, yra eismo ir parkavimo organizavimas. Didesnėse kapinėse ir jų prieigose dažnai taikomi laikini eismo ribojimai, todėl prieš išvykstant verta pasitikrinti numatomus privažiavimus ir apsvarstyti laiką, kai spūstys mažesnės.
Jeigu senjoras turi neįgaliojo automobilio statymo kortelę, būtina ją pasiimti, nes ji gali sutaupyti daug jėgų ir laiko. Taip pat pravartu rinktis įėjimą, kuriame mažiau laiptų ir stačių įkalnių, nes nelygus reljefas kartu su šlapiomis dangomis didina paslydimo tikimybę.
Dar viena smulkmena, kuri dažnai pasiteisina, yra sulankstoma kėdutė arba lengvas taburetės tipo suoliukas. Ilgas stovėjimas, lėtas judėjimas ir laukimas eilėse senjorams gali tapti per dideliu krūviu, o galimybė trumpam prisėsti padeda išvengti nuovargio ir silpnumo.
Galiausiai, saugi kelionė prasideda nuo paprasto principo: geriau turėti kelis papildomus daiktus automobilyje, nei jų prireikus ieškoti paskutinę minutę. Apgalvotas pasiruošimas leidžia daugiau dėmesio skirti svarbiausiam tikslui, ramiam artimųjų pagerbimui ir senjoro gerovei.
-
Dažnai snaudžiate dieną? Mokslininkai įspėja: tai gali būti ankstyvas demencijos signalas
Dienos snaudulys ir smegenų sveikata
Miegas būtinas normaliai organizmo veiklai: jis padeda atsistatyti, palaiko atmintį, dėmesį ir emocinę pusiausvyrą. Vis dėlto su amžiumi miego struktūra dažnai kinta, todėl vyresni žmonės dažniau prabunda naktį ir dieną jaučia nuovargį.
Dalis senjorų miego trūkumą bando kompensuoti trumpomis dienos snaudomis. Nors planuotas trumpas poilsis kai kuriems padeda atgauti jėgas, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad staiga padažnėjęs mieguistumas gali būti svarbus sveikatos signalas.
Tyrimas: didesnė rizika dažnai snaudžiantiems
Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai įvertino, ar įprotis snausti dieną gali būti susijęs su smegenų sveikatos pokyčiais. Tyrime dalyvavo 995 Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai, kurių amžius buvo ne mažesnis nei 65 metai.
Stebėjimo pradžioje 2013 metais nė vienam dalyviui nebuvo nustatyta galimos ar tikėtinos demencijos požymių. Žmonių būklė buvo stebima iki 10 metų, o rezultatai paskelbti mokslo žurnale The Journals of Gerontology: Series A.
Tyrėjai nustatė, kad asmenys, kurie snausdavo beveik kasdien arba kasdien, turėjo 48 proc. didesnę santykinę demencijos riziką nei tie, kurie dieną visai nesnausdavo. Stebėjimo laikotarpiu galimą ar tikėtiną demenciją išsivystė 417 dalyvių, tai yra beveik 42 proc. tirtųjų.
Ypač svarbu, ar užmiegama netyčia
Tyrime vertinta ne tik snaudimo dažnumas, bet ir tai, ar žmogus snaudžia suplanuotai. Didesnis dėmesys skirtas nevalingam užmigimui, pavyzdžiui, žiūrint televizorių ar sėdint fotelyje, kai žmogus to neplanavo.
Pasak tyrėjų, dalyvių, kurie netyčia užmigdavo, santykinė demencijos rizika buvo 39 proc. didesnė. Įdomu ir tai, kad padidėjusi rizika buvo fiksuota net tarp tų, kurių snaudulys trukdavo iki 30 minučių, tokiu atveju rizika buvo apie 40 proc. didesnė.
Vis dėlto tai nereiškia, kad trumpa dienos snaudulys savaime kenkia smegenims. Tyrimas parodė statistinę sąsają, o ne priežastinį ryšį, todėl rezultatus svarbu vertinti atsargiai ir atsižvelgti į individualias aplinkybes.
Ką tai gali reikšti praktiškai
Mokslininkai pabrėžia, kad dažnesnės snaudulys gali būti ne demencijos priežastis, o vienas ankstyvų smegenų pokyčių požymių. Esant neurodegeneracinėms ligoms gali būti pažeidžiamos sritys, reguliuojančios miego ir budrumo ritmą, todėl žmogui tampa sunkiau išlikti žvaliam dieną.
Kiti tyrimai taip pat siejo ryškesnį mieguistumą dieną su biologiniais procesais, susijusiais su Alzheimerio liga, įskaitant beta amiloido kaupimąsi. Tačiau gydytojai primena, kad dienos mieguistumas turi daug galimų priežasčių ir ne visada reiškia demenciją.
Nuovargį gali lemti neišsimiegojimas, kai kurie vaistai, depresija, skydliaukės sutrikimai ar miego apnėja. Dėl to svarbiausia yra pokytis: jei žmogus, ypač vyresnio amžiaus, staiga ima dažniau užmigti dieną, jaučia mieguistumą net po išmiegotos nakties ar pastebi atminties ir dėmesio sunkumų, verta pasitarti su gydytoju.
Specialistai taip pat rekomenduoja laikytis reguliaraus miego režimo, o vyresniame amžiuje dažniausiai siekti maždaug 7–9 valandų nakties miego. Jei snaudžiama, paprastai siūloma rinktis trumpą, suplanuotą poilsį ir vengti ilgų snaudulių vėlyvą popietę, kad nenukentėtų nakties miegas.
-
Apgavo 92 metų senjorę: „policijos“ vardu išviliojo apie 25 000 eurų, sulaikyti du ukrainiečiai
Lenkijoje 92 metų moteris tapo telefoninių sukčių taikiniu, kai apgavikai, prisistatę pareigūnais, išviliojo apie 25 000 eurų. Policija pranešė sulaikiusi du Ukrainos piliečius: 16 ir 21 metų. Jaunesnysis perduotas nepilnamečių institucijoms, vyresnysis suimtas.
Pasak pareigūnų, sukčiai taikė vadinamąją policininko schemą, kai žmogui įteigiama, kad jo santaupos neva nesaugios arba reikia padėti vykdomam tyrimui. Tokiais atvejais aukos raginamos skubiai perduoti grynuosius nepažįstamam asmeniui ar „kurjeriui“.
Tyrėjai nurodė, kad sulaikytieji gali būti susiję ir su kitu panašiu nusikaltimu Krokuvoje. Ten nukentėjęs asmuo, preliminariais duomenimis, prarado dar apie 5 700 eurų, o aplinkybės taip pat atitiko tą patį apgaulės modelį.
Policija pabrėžia, kad tokios schemos dažniausiai nukreiptos į vyresnio amžiaus žmones, kurie labiau pasitiki institucijų vardu prisidengiančiais skambintojais. Dažnas sukčių argumentas yra tariamas banko ar policijos reikalavimas „patikrinti“ pinigus, užtikrinant, kad jie bus grąžinti.
Pareigūnai ragina gyventojus apie įtartinus skambučius nedelsiant pranešti artimiesiems ir policijai, o gavus prašymą perduoti pinigus ar prisijungimo duomenis tiesiog nutraukti pokalbį. Taip pat patariama iš anksto susitarti šeimoje dėl slaptažodžio ar kontrolinio klausimo, kad netikėto skambučio atveju būtų lengviau atpažinti apgaulę.
-
3 paprasti pratimai namuose vietoj rudens pasivaikščiojimų: kraujotakai, širdžiai ir svoriui
Fizinis aktyvumas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių saugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą, palaikyti normalų kūno svorį ir gerinti savijautą. Kai rudenį ir žiemą oras dažnai neatbaido nuo buvimo lauke, daliai žmonių kasdieniai pasivaikščiojimai tampa retesni, tačiau judėjimą galima sėkmingai perkelti į namus. Reguliarumas čia svarbesnis už intensyvumą, ypač vyresniame amžiuje.
Gydytojai ir kineziterapeutai pabrėžia, kad net trumpi, bet dažni judesiai gerina kraujotaką, mažina ilgo sėdėjimo žalą ir padeda palaikyti raumenų jėgą. Pasaulio sveikatos gairėse suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama siekti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o taip pat bent 2 kartus per savaitę stiprinti raumenis. Jei iki šiol judėjimo buvo mažiau, pradėti verta nuo paprastų pratimų, kuriems nereikia įrangos.
1 pratimas: pritūpimai iki kėdės
Šis judesys stiprina šlaunis, sėdmenis ir liemens raumenis, o kartu padeda treniruoti pusiausvyrą. Atsistokite priešais tvirtą kėdę, pėdas laikykite klubų plotyje, lėtai sėskitės tarsi norėtumėte atsisėsti, bet vos palietę kėdę vėl atsistokite. Judėkite kontroliuotai, nelenkdami kelių į vidų.
Pradėkite nuo 8–12 pakartojimų, 1–3 serijų, priklausomai nuo savijautos. Jei sunku, galima pilnai atsisėsti ir atsistoti padedant rankomis, o sustiprėjus judesį atlikti be atramos. Skausmas keliuose ar klubuose nėra norma, todėl jam atsiradus pratimą reikia koreguoti arba pasitarti su specialistu.
2 pratimas: žingsniavimas vietoje su kelių kėlimu
Žingsniavimas vietoje yra paprastas būdas pakelti pulsą ir suaktyvinti kraujotaką, ypač kai lauke slidu ar šalta. Žingsniuokite 1–3 minutes, kelius kelkite tiek, kiek patogu, o rankomis lengvai judinkite į taktą. Siekite tokio tempo, kad kvėpavimas pagreitėtų, bet dar galėtumėte ištarti trumpą sakinį.
Norint didesnio efekto, pratimą galima atlikti intervalais, pavyzdžiui, 30 sekundžių greičiau ir 30 sekundžių lėčiau, kartojant 6–10 ciklų. Toks krūvis tinka ištvermei ir kalorijų sąnaudoms, tačiau svarbu pradėti nuo lengvesnio tempo, ypač turint širdies ar kraujospūdžio problemų.
3 pratimas: atsistūmimai nuo sienos
Viršutinės kūno dalies stiprinimas svarbus laikysenai, kasdieniams judesiams ir raumenų masės palaikymui. Atsistokite per žingsnį nuo sienos, delnus padėkite pečių aukštyje, kūną laikykite tiesų, o alkūnes lenkite lėtai, artindami krūtinę prie sienos. Tuomet stumkitės atgal, išlaikydami stabilų liemenį.
Pradėkite nuo 8–15 pakartojimų, 1–3 serijų. Jei per lengva, atsistokite toliau nuo sienos, o jei per sunku, priartėkite. Atliekant pratimą svarbu nekelti pečių prie ausų ir nevaryti judesio į skausmą.
Šiuos tris pratimus galima sujungti į 10–20 minučių rutiną ir atlikti kasdien arba bent 4–5 kartus per savaitę. Prieš pradedant verta atlikti trumpą apšilimą, o pabaigoje kelias minutes skirti ramiam tempimui ir kvėpavimo nuraminimui. Nuoseklumas dažniausiai duoda apčiuopiamą naudą jau po kelių savaičių, o svorio pokyčiams didžiausią įtaką turi ir mitybos balansas.
„Jei judėjote mažai, pradėkite nuo kelių minučių ir didinkite krūvį palaipsniui, stebėdami savijautą“, – sako kineziterapeutai, pabrėždami, kad saugiausias kelias yra reguliarus, bet saikingas progresas.
-
Pavojingas duetas senjorams: RSV ir pneumokokai gali smogti kartu, įspėja PSO ekspertai
Pasitinkant šaltąjį sezoną medikai vis dažniau kalba apie vienu metu plintančias kvėpavimo takų infekcijas. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad gripo, RSV ir COVID-19 bangos gali sutapti, o tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms.
Gydytojai atkreipia dėmesį į dar vieną riziką, kuri dažnai lieka nuošalyje, nors pasekmės gali būti sunkios. Tai bakterinė infekcija, kurią sukelia pneumokokai ir kuri gali komplikuoti virusines ligas, ypač kai organizmas jau nusilpęs.
Kas yra RSV ir kuo jis pavojingas?
RSV, arba respiracinis sincitinis virusas, dažniausiai siejamas su kūdikiais, tačiau didelę grėsmę jis kelia ir senjorams. Vyresniame amžiuje RSV gali sukelti sunkų bronchitą ar plaučių uždegimą, dažniau prireikia gydymo ligoninėje, ilgiau užtrunka sveikimas.
Rizika didėja žmonėms, turintiems lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar cukrinį diabetą. Tokiais atvejais net ir įprastai prasidedantys simptomai, kaip kosulys ar karščiavimas, gali greitai progresuoti.
Kodėl pavojinga RSV ir pneumokokų kombinacija?
Virusai gali pažeisti kvėpavimo takų gleivinę ir susilpninti natūralią apsaugą, todėl bakterijoms lengviau „įsitvirtinti“. Dėl to po virusinės infekcijos neretai išsivysto bakterinės komplikacijos, o pneumokokinė pneumonija senjorams gali būti viena sunkiausių.
Pneumokokai gali sukelti ne tik plaučių uždegimą, bet ir invazines infekcijas, pavyzdžiui, bakteremiją ar meningitą. Vyresniame amžiuje tokių būklių gydymas sudėtingesnis, o komplikacijų tikimybė didesnė.
Ką svarbu žinoti apie prevenciją?
Specialistai ragina infekcijų sezonui ruoštis iš anksto ir rizikos grupėms aptarti apsaugos priemones su šeimos gydytoju. Praktikoje tai dažniausiai reiškia skiepus nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, o kai kuriose šalyse vyresniems asmenims taip pat rekomenduojama vakcinacija nuo RSV.
Kasdienėje rutinoje svarbios ir paprastos priemonės: rankų higiena, patalpų vėdinimas, vengimas artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. Pajutus stiprėjantį dusulį, krūtinės skausmą, užsitęsusį karščiavimą ar staigų būklės blogėjimą, medikai pataria nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes ankstyvas gydymas dažnai lemia baigtis.
„Senjorams pavojingiausios yra situacijos, kai virusinė infekcija atveria kelią bakterinėms komplikacijoms, todėl svarbiausia yra nelaukti, kol simptomai taps sunkūs“, – sako infekcinių ligų specialistai.
-

Šių vaisių po 60-ies geriau nepersistengti: vienas ypač pavojingas su vaistais
Ką svarbu žinoti po 60-ies
Vien tai, kad žmogui sukako 60 ar 65 metai, nėra priežastis atsisakyti bananų, vynuogių, slyvų ar kriaušių. Daugumai vyresnių žmonių vaisiai ir toliau gali būti kasdienė mitybos dalis, jei jie vartojami saikingai. Kur kas svarbiau už draudimų sąrašus yra porcijos dydis, vaisiaus prinokimas, paruošimo būdas ir bendra sveikatos būklė.
Vyresniame amžiuje dažniau pasireiškia lėtinės ligos ir tenka vartoti kelis vaistus vienu metu. Tuomet tas pats vaisius vienam žmogui gali būti puikus užkandis, o kitam reikėti riboti dėl cukraus kiekio, sąveikų su vaistais ar poveikio virškinimui.
Greipfrutas ir vaistai
Didžiausio atsargumo dažnai reikalauja greipfrutas, nors pats savaime jis nėra nesveikas. Problema ta, kad greipfrutuose esančios medžiagos gali slopinti kai kurių vaistų skaidymą organizme ir taip keisti jų koncentraciją kraujyje. Dėl to poveikis gali sustiprėti, o nepageidaujamos reakcijos tapti labiau tikėtinos.
Tokia sąveika siejama su dalimi cholesterolį mažinančių vaistų, kai kuriais vaistais nuo aukšto kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų, taip pat kai kuriais raminamaisiais ar imunitetą slopinančiais vaistais. Jei vaistus vartojate nuolat, verta pasitikrinti informacinį lapelį ir pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, ar greipfrutai jums tinka.
Į panašią atsargumo zoną kartais patenka ir pomelai, kai kurie greipfrutų hibridai bei Sevilijos karčioji apelsinų atmaina. Svarbiausia taisyklė paprasta: jei kyla abejonių, saugiausia sprendimą priimti kartu su sveikatos priežiūros specialistu.
Džiovinti vaisiai, sultys ir konservai
Džiovinti vaisiai, tokie kaip razinos, datulės, džiovintos figos, abrikosai ar slyvos, yra koncentruotas energijos ir natūralių cukrų šaltinis. Nedidelis kiekis gali būti vertingas priedas, tačiau juos labai lengva suvalgyti per daug, nes porcija atrodo maža. Tai ypač aktualu sergant 2 tipo diabetu, turint atsparumą insulinui ar siekiant kontroliuoti svorį.
Dar mažiau palankus pasirinkimas yra cukruoti vaisiai ir džiovinti vaisiai su pridėtiniu cukrumi ar sirupu. Tokie produktai savo sudėtimi dažnai priartėja prie saldumynų, todėl jų nereikėtų laikyti lygiaverčiu šviežių vaisių pakaitalu.
Vaisiai iš skardinių gali būti priimtinas pasirinkimas, jei jie konservuoti savo sultyse ir be pridėtinio cukraus. Kita situacija, kai vaisiai plaukioja saldžiame sirupe, nes tuomet padidėja paprastųjų cukrų kiekis. Panašiai vertėtų žiūrėti ir į stipriai saldintas uogienes ar džemus, kurie gali būti tik priedas, bet ne šviežių vaisių pakaitalas.
Sultys kelia atskirą riziką, nes vienai stiklinei dažnai sunaudojami keli vaisiai, kuriuos suvalgyti vienu kartu būtų sunkiau. Be to, sultys paprastai sotina prasčiau nei visas vaisius, todėl esant padidėjusiai gliukozei ar problemoms su kūno mase dažniau naudingesnis pasirinkimas būna vaisius su visa minkštimo struktūra.
Plaktas kokteilis iš visų vaisių išlaiko daugiau skaidulų nei skaidrios sultys, tačiau ir čia lengva peržengti kalorijų ribą, jei įdedama keli bananai, medus ar saujos džiovintų vaisių. Praktikoje svarbiausia yra kontroliuoti porciją ir stebėti, kaip toks gėrimas veikia savijautą bei gliukozės rodiklius.
Kada reikia individualių ribojimų
Saldūs vaisiai dažnai nepagrįstai įtraukiami į neva vyresniems žmonėms draudžiamų produktų sąrašus. Bananai, mangai, vynuogės ar prinokusios kriaušės gali būti subalansuotos mitybos dalis ir po 60-ies, jei atsižvelgiama į bendrą angliavandenių kiekį. Kartais geresnis sprendimas yra mažesnė porcija, o vaisių derinti su natūraliu jogurtu, kefyru ar riešutais, kad sotumas būtų didesnis.
Sergant lėtine inkstų liga kai kuriems žmonėms gydytojas gali rekomenduoti riboti kalio kiekį maiste. Tokiu atveju daugiau dėmesio gali reikėti bananams, apelsinams ir apelsinų sultims, kiviams, avokadams, džiovintiems vaisiams ar granatams, tačiau tai nėra universali rekomendacija visiems vyresniems žmonėms. Savarankiškas šių produktų atsisakymas be tyrimų ir gydytojo patarimo dažnai neturi prasmės.
Jei vargina pilvo pūtimas ar jautresnė žarnyno veikla, kartais prasčiau toleruojami kai kurie žali vaisiai, pavyzdžiui, slyvos ar kriaušės. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus po 60-ies privalo jų atsisakyti. Dažnai padeda mažesnės porcijos, nulupimas, troškinimas, kepimas arba tyrelių gamyba be pridėtinio cukraus.
Galutinis akcentas paprastas: dažniausiai mažiau palankūs yra ne konkretūs švieži vaisiai, o jų stipriai perdirbtos formos ir per dideli kiekiai. O greipfrutas išlieka išskirtinis atvejis, kai ypač svarbu įvertinti sąveiką su vaistais. Daugumai žmonių po 60-ies geriausiai veikia įvairovė, saikas ir individualus pritaikymas pagal sveikatos būklę.
