Socialinės inovacijos ne visada prasideda nuo technologijų ar brangių projektų. Vis dažniau jos gimsta iš paprasto poreikio: kaip žmogui po aktyvaus profesinio gyvenimo išlikti reikalingam, išlaikyti ryšius ir prasmingai leisti laiką. Tokį modelį Lietuvoje nuosekliai kuria organizacija „Senjorų pasaulis“.
Organizacija užsiima neformaliuoju vyresnio amžiaus žmonių švietimu ir bendruomenės telkimu. Kas mėnesį rengiamos atviros paskaitos tapo pradžia, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad daliai dalyvių reikia ne vien žinių, bet ir reguliaraus gyvo ryšio bei veiklos.
Taip susiformavo „Senjorų pasaulio“ klubas, kurio nariai ne tik mokosi, bet ir savanoriauja. Jie įsitraukia į veiklas darželiuose, globos įstaigose, muziejuose, kultūros renginiuose, o veiklos kryptys dažniausiai gimsta įsiklausant į pačių senjorų poreikius.
„Nuotolinės paskaitos yra atviros visiems, tačiau žmonėms prireikė daugiau bendruomenės ir prasmingo užimtumo, todėl ėmėme ieškoti vietų savanorystei“, – sakė „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuvienė.
Viena matomiausių iniciatyvų – senjorų apsilankymai darželiuose, kur jie skaito pasakas vaikams. Iš pirmo žvilgsnio paprasta veikla padeda kurti ryšį tarp kartų, o kartu mažina vienišumo jausmą tiems, kurių artimieji gyvena toli ar kuriems trūksta kasdienio bendravimo.
Kita kryptis – bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis globos įstaigose. Savanoriai dalyvauja renginiuose, mini šventes, atveža knygų, skaito ar tiesiog skiria laiko pokalbiui, kuris dažnai tampa svarbiausia parama žmogui, stokojančiam dėmesio.
„Mes nesame medikai, bet žmonėms dažnai labiausiai reikia paprasto pokalbio ir jausmo, kad jie nėra pamiršti“, – sakė V. Greičiuvienė.
Organizacija pabrėžia lankstų savanorystės modelį: vieni renkasi nuolatinę veiklą, kiti prisideda epizodiškai, kai gali skirti kelias valandas. Toks principas leidžia įsitraukti daugiau žmonių, nes ne kiekvienas gali įsipareigoti konkrečiai savaitės dienai, tačiau daugelis gali rasti laiko tada, kai jiems patogu.
Švietimo dalis taip pat išlieka esminė. Senjorams siūlomos užsienio kalbos, sveikos gyvensenos ir kultūros temos, o ypač svarbus informacinis raštingumas, padedantis naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bendrauti su artimaisiais ir spręsti kasdienius klausimus neišeinant iš namų.
„Senjorų pasaulio“ bendruomenė veikia ne viename mieste: narių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitur. Toks išsiplėtimas rodo, kad panašaus formato veiklų poreikis yra platus, o vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas dažnai priklauso nuo to, ar jiems pasiūlomas aiškus, prieinamas kelias į bendruomenę.
Socialinių inovacijų kryptis Lietuvoje stiprinama ir finansinėmis priemonėmis. Socialinių inovacijų kūrimui bei išbandymui numatyta beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir mažinti socialinę atskirtį.
Tokios investicijos aktualios ne tik didelėms institucijoms, bet ir organizacijoms, kurios kasdien mato konkrečias problemas ir gali pasiūlyti praktiškus sprendimus. „Senjorų pasaulio“ pavyzdys rodo, kad pokytis neretai prasideda nuo paprastos idėjos ir nuoseklaus darbo su bendruomene.
Socialinių inovacijų tema bus aptariama ir diskusijų festivalyje „Būtent“, kuriame Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra planuoja diskusijas apie idėjos gimimą, finansavimą, partnerystę ir poveikio vertinimą.
