CP v2

Tag: Širdies ir kraujagyslių ligos

  • Šiauliuose senjorams ir rizikos grupėms – 23 000 apsilankymų baseine: kaip veiks programa

    Šiauliuose senjorams ir rizikos grupėms – 23 000 apsilankymų baseine: kaip veiks programa

    Šiaulių miesto savivaldybė šiais metais plečia gyventojų sveikatinimo priemones ir finansuoja daugiau nei 23 000 šiauliečių apsilankymų baseine. Priemonė orientuota į fizinio aktyvumo didinimą ir lėtinių ligų prevenciją, ypač tarp senjorų ir didesnės rizikos gyventojų.

    Paslaugos bus teikiamos baseine „Tichė vandens namai“, o programos administravimą ir dalyvių įtraukimą koordinuos Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Savivaldybė tikisi, kad reguliarios treniruotės vandenyje padės gyventojams saugiau didinti krūvį, mažinti antsvorį ir gerinti širdies bei kraujagyslių sistemos būklę.

    Kam priklauso nemokami apsilankymai

    Nemokamos baseino paslaugos numatytos žmonėms, kurie baigė sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Tai gyventojai, kuriems nustatyti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje, antsvoris, nutukimas ar kiti sveikatai reikšmingi rodikliai.

    Į paslaugų gavėjų ratą taip pat įtraukti socialinio recepto iniciatyvos dalyviai – senatvės pensijos amžių pasiekę arba išankstinę senatvės pensiją gaunantys gyventojai. Šiai grupei fizinis aktyvumas kartu su socialiniu įsitraukimu laikomas svarbia priemone, padedančia palaikyti emocinę gerovę ir mažinti vienišumo riziką.

    Kodėl pasirinktas baseinas ir partnerystės modelis

    Savivaldybė akcentuoja viešųjų ir privačių lėšų sinergiją, kai sveikatinimo paslaugos perkamos iš jau veikiančios infrastruktūros, o miestui nereikia atskirai statyti ir išlaikyti baseino. Tokia praktika leidžia biudžeto lėšas nukreipti į gyventojų prevencines programas ir realų paslaugų prieinamumą.

    „Šiuo atveju miestui nereikėjo statyti milijonus kainuojančio baseino, investiciją atliko privatus verslas. Dalį lėšų, kurias būtume skyrę išlaikymo kaštams, dabar galime skirti gyventojų sveikatinimui ir ligų prevencijai“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Pasak savivaldybės, šis modelis gali būti aktualus ir kitoms savivaldybėms, kurios turi privatų sporto ar sveikatinimo paslaugų pasiūlą, bet ribotas galimybes didelėms kapitalo investicijoms. Praktikoje tai reiškia greitesnį startą, mažesnę finansinę riziką ir galimybę lanksčiau didinti paslaugų apimtis pagal poreikį.

    Ką rodo naujausios sveikatinimo tendencijos

    Vandens aerobika ir plaukimas dažnai rekomenduojami kaip saugesnės mažo smūgio fizinio aktyvumo formos, ypač vyresniame amžiuje arba turint sąnarių, antsvorio ir judėjimo apribojimų. Reguliarus aktyvumas vandenyje gali padėti gerinti ištvermę, raumenų jėgą, koordinaciją ir bendrą savijautą, o daliai žmonių tampa patogesniu keliu sugrįžti į sportą.

    Europos sveikatos politikoje vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir ankstyvam rizikos veiksnių valdymui, nes širdies ir kraujagyslių ligos bei 2 tipo diabetas išlieka tarp dažniausių lėtinių susirgimų. Savivaldybių lygmens programos, kurios sujungia medicininę prevenciją, fizinį aktyvumą ir socialinį įtraukimą, dažniausiai vertinamos kaip praktiškas būdas pasiekti didesnę gyventojų dalį.

    Šiauliuose planuojamas 23 000 apsilankymų skaičius reiškia, kad paslauga gali tapti pastebimu postūmiu ne tik dalyvių sveikatai, bet ir bendram miesto fizinio aktyvumo rodikliui. Galutinį poveikį lems tai, kaip stabiliai gyventojai lankys užsiėmimus ir ar programa bus derinama su kitomis sveikatos stiprinimo priemonėmis.

  • Kava kasdien: vieniems padeda širdžiai, kitiems kelia spaudimą – gydytojai paaiškina, kam saugotis

    Kava kasdien: vieniems padeda širdžiai, kitiems kelia spaudimą – gydytojai paaiškina, kam saugotis

    Kava daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau kartu ir dažnų mitų šaltinis. Vienas populiariausių įsitikinimų – kad kava visada kelia kraujospūdį ir automatiškai kenkia širdžiai. Iš tiesų po stiprios kavos puodelio kraujospūdis gali trumpam padidėti, ypač retai kavą geriantiems ar jautresniems kofeinui žmonėms.

    Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad reguliariai kavą vartojančių žmonių organizmas dalinai prisitaiko prie kofeino poveikio. Dėl to saikingas vartojimas, dažniausiai siejamas su 2–4 puodeliais per dieną, nebūtinai didina hipertenzijos riziką, o kai kuriose apžvalgose net siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliais.

    „Kavos poveikis nėra vienodas visiems – svarbu įvertinti savo sveikatą, toleranciją kofeinui ir bendrą gyvenimo būdą“, – pabrėžia gydytojai.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad atsargiau kavą reikėtų vartoti žmonėms, kurių kraujospūdis nėra sureguliuotas, kurie jaučia širdies permušimus, turi nerimo sutrikimų, refliuksą arba ryškų jautrumą kofeinui. Tokiais atvejais verta stebėti, kaip organizmas reaguoja, ir aptarti saugų kiekį su sveikatos priežiūros specialistu.

    Dažnai manoma, kad kava vertinga tik dėl kofeino, tačiau joje yra ir kitų bioaktyvių medžiagų, ypač polifenolių. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, todėl kava vis dažniau vertinama ne vien kaip stimuliuojantis gėrimas, bet ir kaip tam tikras kasdienės mitybos elementas.

    Mokslinėse apžvalgose reguliarus kavos vartojimas neretai siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika ir palankesne gliukozės apykaita. Tačiau svarbi detalė – dauguma galimų naudų aptariamos kalbant apie juodą kavą arba kavą su nedideliu pieno kiekiu, o ne apie gėrimus su gausiu cukraus, sirupų ar riebių priedų kiekiu.

    Atskiras dėmesys skiriamas kavos ryšiui su kepenų sveikata. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali būti siejamas su mažesne kepenų fibrozės rizika, o kai kuriems žmonėms, sergantiems nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, kava gali būti vienas iš palankesnio gyvenimo būdo elementų. Tai nereiškia, kad kava pakeičia gydymą, tačiau ji gali papildyti kitus įpročius, tokius kaip mitybos korekcija ir alkoholio ribojimas.

    Saugumo ribos priklauso nuo individualios tolerancijos, tačiau sveikiems suaugusiesiems dažnai nurodoma iki 400 miligramų kofeino per dieną kaip orientacinė riba. Vienam žmogui keli puodeliai gali nesukelti jokių simptomų, o kitam net vienas puodelis gali pasireikšti nerimu, rankų drebėjimu ar miego sutrikimais, ypač jei kava geriama vėliau dieną.

    Nėštumo laikotarpiu rekomendacijos griežtesnės: dažnai minimas iki 200 miligramų kofeino per dieną limitas iš visų šaltinių, įskaitant arbatą, kolą, energinius gėrimus ir šokoladą. Nėščiosioms kofeinas skaidomas lėčiau ir gali pereiti placentą, todėl jo kiekį patariama kontroliuoti atidžiau.

    Kalbant apie kavos rūšis, daugiausia tyrimų turi malta ir filtruota kava, tačiau tirpi kava savaime nėra „prastesnė“ vien dėl to, kad yra labiau apdorota. Tuo tarpu kava be kofeino gali būti praktiškas pasirinkimas žmonėms, kurie mėgsta kavos skonį, bet prastai toleruoja stimuliuojantį poveikį, nes dalis galimų naudų siejama ne tik su kofeinu, bet ir su kitais kavos junginiais.

  • Ignalinos rajonas kviečia teikti paraiškas 2026 m. sveikatos rėmimui: svarbiausi prioritetai

    Ignalinos rajonas kviečia teikti paraiškas 2026 m. sveikatos rėmimui: svarbiausi prioritetai

    Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius priima paraiškas 2026 metų priemonėms, kurios bus finansuojamos Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Savivaldybė tikisi sulaukti projektų, kurie duotų apčiuopiamą naudą bendruomenėms ir prisidėtų prie ilgalaikio gyventojų sveikatos gerinimo.

    Šios programos tikslas – remti organizacines, socialines ir sveikatinimo iniciatyvas, kurios padeda vykdyti ligų ir traumų prevenciją, stiprinti visuomenės sveikatą bei skleisti žinias apie sveiką gyvenseną. Praktikoje tai gali būti ir edukacijos, ir bendruomeninės veiklos, nukreiptos į kasdienius įpročius, emocinę gerovę ar saugesnę aplinką.

    Ignalinos rajono savivaldybė nurodo, kad programos įgyvendinimas siejamas ir su platesniu tikslu mažinti sergamumą, neįgalumą bei mirtingumą, kuriuos neretai lemia gyvensena, elgsena ir aplinkos veiksniai. Tokios krypties priemonės savivaldoje dažniausiai orientuojamos į rizikos veiksnių mažinimą, ankstyvąją prevenciją ir gyventojų įtraukimą.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti biudžetinės ir viešosios įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje. Akcentuojama, kad projektai turi atliepti vietos gyventojų poreikius ir būti realiai įgyvendinami per numatytą laiką.

    Projektų atranka vykdoma pagal savivaldybėje patvirtintą specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo tvarką bei su atrankos komisijos darbu susijusius sprendimus. Tai reiškia, kad vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į atitiktį reikalavimams, prioritetams ir planuojamą poveikį.

    Prioritetai 2026 metams

    Skelbiama, kad 2026 metais išskiriamos kelios prioritetinės projektų finansavimo sritys. Viena jų – širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų prevencijos priemonių skatinimas, įskaitant švietimą, rizikos veiksnių mažinimą ir bendruomenės įtraukimą.

    Kita prioritetinė kryptis – priklausomybių prevencija, apimanti alkoholį, elektronines cigaretes, narkotines medžiagas, tabaką, kompiuterinius žaidimus ir kitas probleminio vartojimo ar elgesio formas. Tokie projektai dažnai orientuoti į ankstyvą prevenciją, darbą su jaunimu, tėvų įtraukimą ir vietos partnerystes.

    Taip pat prioritetu įvardijami galimo aplinkos poveikio ir aplinkos tyrimai, įskaitant maudyklų vandens kokybės bei paplūdimių smėlio parazitologinius tyrimus. Ši kryptis svarbi sezoniškai, kai išauga gyventojų ir poilsiautojų srautai, o aplinkos stebėsena tiesiogiai susijusi su užkrečiamųjų ligų rizikos mažinimu.

    Iki kada ir kaip pateikti?

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 12.30 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiška ir priedai turi būti parengti kompiuteriu lietuvių kalba, o ranka pildyti dokumentai nepriimami.

    Paraiškas galima pristatyti adresu Ateities g. 23, Ignalina, į Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrių, 13 kabinetą. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu, pateikiant visus priedus kartu vienoje pdf rinkmenoje.

    Dėl konsultacijų galima kreiptis į Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėją Ireną Matešienę telefonu arba el. paštu. Savivaldybė ragina pareiškėjus neatidėti pateikimo paskutinei dienai, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

  • Ar šuo iš tiesų pailgina gyvenimą? Mokslininkų duomenys rodo ryšį su mažesne mirties rizika

    Šuns turėjimas namuose siejamas su mažesne priešlaikinės mirties rizika, rodo kelių pastarųjų dešimtmečių tyrimų apžvalgos. Plačiai cituojamoje 2019 metais publikuotoje metaanalizėje nustatyta, kad šunų šeimininkų bendras mirtingumas gali būti mažesnis maždaug 24 proc., palyginti su šunų neturinčiais žmonėmis.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės: ryšį gali lemti gyvenimo būdas, socialiniai veiksniai ir pradinė sveikatos būklė. Kitaip tariant, šuo nebūtinai yra „vaistas“, tačiau jis gali tapti svarbia kasdienio režimo ir aktyvumo dalimi.

    Tyrimuose dažniausiai minimas mechanizmas yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs pasivaikščiojimai su šunimi didina kasdienį judėjimą, o tai siejama su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, mažesniu antsvorio ir 2 tipo diabeto rizikos veiksnių paplitimu.

    Šunys taip pat gali turėti įtakos psichologinei savijautai. Kasdieniai ritualai, atsakomybė už augintinį ir emocinis ryšys kai kuriems žmonėms padeda lengviau įveikti vienišumą, stresą ir palaikyti pastovesnę dienotvarkę.

    Ypatingas dėmesys tyrimuose skiriamas žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų. Būtent šioje grupėje kai kuriuose darbuose fiksuotas ryškesnis ryšys tarp šuns turėjimo ir mažesnės su širdimi susijusios mirties rizikos, nors rezultatai skirtingose šalyse ir imtyse gali varijuoti.

    Dauguma išvadų remiasi stebimaisiais tyrimais, todėl svarbu atsargiai vertinti interpretacijas. Šunų šeimininkai gali skirtis nuo kitų žmonių pagal pajamas, gyvenamąją aplinką, įpročius, aktyvumo lygį ar net tai, kaip dažnai jie lankosi pas gydytojus.

    Kita dažnai aptariama detalė yra pasivaikščiojimų kokybė. Sveikatos naudą labiau tikėtina suteikia nuoseklios, aktyvios kasdienės išvykos į lauką, o ne vien faktas, kad gyvūnas gyvena namuose.

    Ekspertai taip pat primena, kad šuo nėra universalus sprendimas visiems. Jei žmogus dėl sveikatos būklės negali reguliariai judėti, patiria didelį stresą dėl priežiūros ar finansinių įsipareigojimų, augintinio turėjimas gali neturėti laukiamos naudos.

    Mokslas leidžia pagrįstai teigti, kad šuo dažnai „įjungia“ sveikesnį režimą: daugiau judėjimo, daugiau laiko lauke ir daugiau socialinio kontakto. Tačiau nauda labiausiai tikėtina tuomet, kai augintinis tampa pastovia, o ne epizodine kasdienybės dalimi.

    Jei svarstote įsigyti šunį dėl sveikatos, verta įvertinti realias galimybes: ar turėsite laiko ilgoms išvykoms, ar galėsite užtikrinti priežiūrą ligos ar atostogų metu, ar pasirinkta veislė ir šuns aktyvumo poreikiai atitinka jūsų gyvenimo tempą.

  • Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Eritritolis – plačiai naudojamas saldiklis, randamas baltyminiuose batonėliuose, gėrimuose be cukraus ir keto produktuose – ilgą laiką buvo laikomas saugesne cukraus alternatyva. Tačiau nauji tyrimai kelia klausimų, ar dažnas jo vartojimas negali turėti nepageidaujamų pasekmių širdžiai ir smegenims.

    Kolorado universiteto mokslininkai publikacijoje aprašė laboratorinius bandymus, kuriuose eritritolio poveikis buvo tirtas kraujo–smegenų barjero ląstelėse. Šis barjeras veikia kaip apsauginis filtras: į smegenis praleidžia reikalingas medžiagas, o potencialiai žalingas sulaiko.

    Ką parodė laboratoriniai bandymai

    Tyrėjai kraujo–smegenų barjero ląsteles veikiant eritritoliu naudojo koncentracijas, kurios gali būti pasiekiamos po saldikliu pasaldinto gaiviojo gėrimo. Stebėta, kad didėjo oksidacinis stresas: daugėjo reaktyvių molekulių, galinčių žaloti ląsteles, o natūralūs antioksidaciniai mechanizmai silpnėjo.

    Taip pat fiksuotas kraujagyslių funkcijai svarbių signalų disbalansas: mažėjo azoto oksido gamyba ir didėjo endotelino-1 aktyvumas. Tokia kryptis siejama su didesniu kraujagyslių susitraukimu, o tai teoriškai gali pabloginti kraujotakos prisitaikymą, ypač kai audiniams reikia daugiau deguonies.

    Dar vienas tyrime aptartas aspektas – galimas poveikis organizmo gebėjimui natūraliai tirpdyti krešulius. Mokslininkai analizavo signalus, susijusius su audinių plazminogeno aktyvatoriumi – baltymu, kuris dalyvauja krešulių skaidyme ir yra svarbus, kai kraujagyslėje susiformuoja užsikimšimas.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais duomenimis

    Šie laboratoriniai rezultatai papildo ankstesnius stebėjimo tyrimus, kuriuose didesnės eritritolio koncentracijos kraujyje buvo siejamos su dažnesniais didžiaisiais širdies ir kraujagyslių įvykiais, įskaitant infarktą ir insultą. Vis dėlto stebėjimo tyrimai savaime neįrodo priežastinio ryšio, nes juose gali veikti ir kiti rizikos veiksniai.

    Patys autoriai pabrėžia ribotumus: bandymai atlikti su izoliuotomis ląstelėmis laboratorijoje, o ne su visu žmogaus organizmu. Dėl to realiomis sąlygomis poveikis gali būti kitoks, todėl reikalingi išsamesni tyrimai su sudėtingesniais modeliais ir klinikiniais duomenimis.

    Kodėl eritritolis taip paplitęs

    Eritritolis priskiriamas cukraus alkoholiams ir natūraliai nedideliais kiekiais gali būti aptinkamas maiste bei susidaryti organizme. Pramonėje jis vertinamas dėl to, kad savo savybėmis panašesnis į cukrų nei kai kurie kiti saldikliai: suteikia saldumą, dalyvauja tekstūros formavime ir dažnai naudojamas produktuose, pažymėtuose kaip be pridėtinio cukraus.

    Europos maisto saugos institucijos ir JAV reguliuotojai eritritolį yra įvertinę kaip tinkamą vartoti maisto produktuose. Tačiau pastaraisiais metais daugėja diskusijų, kad net ir plačiai naudojami priedai turėtų būti nuolat peržiūrimi, atsirandant naujiems moksliniams duomenims.

    „Tai dar nėra galutinis atsakymas, tačiau signalas, kad dažnai vartojamus saldiklius verta vertinti ne vien pagal kalorijas“, – sako tyrimą aptarę mokslininkai.

    Praktiniu požiūriu specialistai pataria atkreipti dėmesį į etiketes ir nepamiršti, kad dažnas itin perdirbtų, saldikliais praturtintų produktų vartojimas nebūtinai reiškia sveikesnę mitybą. Jei žmogus turi padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar jau yra patyręs kraujotakos sutrikimų, dėl saldiklių vartojimo apimčių tikslinga pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Gydytojai įspėja: 10 veiksnių, kurie tyliai didina demencijos riziką ir jaunystėje

    Demencija dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau specialistai pabrėžia, kad riziką formuoja ne vien amžius ar paveldimumas. Dalis veiksnių pradeda veikti gerokai anksčiau ir ilgainiui gali prisidėti prie atminties, kalbos bei elgesio pokyčių.

    Gydytojai ir visuomenės sveikatos ekspertai vis dažniau akcentuoja, kad smegenų sveikata glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle. Širdies ir kraujagyslių ligos, ilgalaikis uždegimas, psichikos sveikatos sutrikimai ar prastas miegas gali turėti ilgalaikių pasekmių kognityvinėms funkcijoms.

    Kokie veiksniai didina riziką?

    Tarp svarbiausių riziką didinančių aplinkybių minimos ankstyvo amžiaus infekcijos ir nepalanki vaikystės patirtis, įskaitant ilgalaikį nesaugumą ar trauminius išgyvenimus. Taip pat reikšmės turi socialiniai ir ekonominiai veiksniai, kurie gali riboti galimybes laiku gauti sveikatos priežiūrą ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.

    Prie didesnės rizikos siejami ir lėtiniai susirgimai, nuolatinis stresas, nerimas bei depresija. Vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos poveikiui, ypač oro taršai, nes ji siejama su uždegiminiais procesais ir kraujagyslių pažeidimais, kurie gali neigiamai veikti smegenų veiklą.

    Mokslininkai taip pat išskiria lėtinį uždegimą, žarnyno mikrobiotos sutrikimus ir prastą miego kokybę. Šie veiksniai gali veikti per hormonų pusiausvyrą, imuninės sistemos reakcijas ir medžiagų apykaitą, o tai ilgainiui gali atsiliepti dėmesiui, atminčiai ir sprendimų priėmimui.

    Ką galima padaryti praktiškai?

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis rizikos veiksnių yra koreguojami, todėl prevencija turėtų prasidėti kuo anksčiau. Didžiausią naudą dažniausiai duoda kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kontrolė, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir psichikos sveikatos priežiūra.

    Viešosios politikos lygmeniu svarbios priemonės apima oro kokybės gerinimą ir užkrečiamųjų ligų prevenciją, įskaitant planinius skiepus. Specialistai primena, kad smegenų sveikatą lemia daug veiksnių, todėl riziką mažina ne vienas sprendimas, o nuoseklus dėmesys sveikatai viso gyvenimo eigoje.

    „Pagrindinė žinutė yra ta, kad smegenų sveikatą lemia ne tik amžius ar genetika, bet ir tai, kokioje aplinkoje gyvename bei kaip rūpinamės savimi kasdien“, – teigia ekspertai.

  • Kiek kiaušinių per savaitę yra saugu: rekomendacijos sveikiems ir kada verta pasitikrinti cholesterolį

    Klausimas, kiek kiaušinių galima suvalgyti per savaitę, nuolat grįžta dėl vienos priežasties: tryniuose esantis cholesterolis ilgai buvo laikomas tiesioginiu keliu į širdies ligas. Naujesni tyrimai ir mitybos gairės rodo, kad daugumai žmonių ryšys nėra toks paprastas, nes organizmas geba iš dalies prisitaikyti ir reguliuoti cholesterolio gamybą kepenyse.

    Vis dėlto kiaušiniai nėra vienodi pagal tai, kaip juos valgome. Kiaušinienė, kepta dideliame kiekyje riebalų, arba kiaušiniai su riebiomis mėsomis, majonezu ir daug druskos dažniau didina bendrą patiekalo kaloringumą ir sočiųjų riebalų kiekį, o tai jau turi aiškesnę sąsają su širdies ir kraujagyslių rizika.

    Kas yra viename kiaušinyje?

    Vidutinis kiaušinis paprastai sveria apie 55–60 gramų ir turi maždaug 70–80 kilokalorijų. Jame yra visavertis baltymas, o tai reiškia, kad gaunamos visos būtinos aminorūgštys tinkamomis proporcijomis.

    Kiaušinyje įprastai būna apie 6–7 gramus baltymų, daugiausia baltyme, o trynyje taip pat yra riebalų, iš kurių nemaža dalis yra nesočiosios. Trynyje taip pat randama cholino, svarbaus nervų sistemai, taip pat vitaminų D, B12, A ir regėjimui naudingų junginių liuteino bei zeaksantino.

    Cholesterolis yra pagrindinis ginčų taškas: viename trynyje jo gali būti apie 180–200 miligramų. Tačiau mitybos cholesterolio poveikis kraujo rodikliams dažnai yra mažesnis, nei manyta anksčiau, ir stipriai priklauso nuo individualios medžiagų apykaitos bei bendros mitybos.

    Kiek kiaušinių per savaitę laikoma protinga riba?

    Daugelyje mitybos rekomendacijų akcentuojama, kad sveikam žmogui kiaušiniai gali būti kasdienės mitybos dalis, o praktiškai dažnai minimas intervalas yra apie 7–14 kiaušinių per savaitę. Tai nėra griežta norma, nes vieniems 1–2 kiaušiniai per dieną neturi pastebimos įtakos lipidų rodikliams, o kitiems pokytis gali būti ryškesnis.

    Jei norisi aiškumo, patikimiausias kelias yra stebėti ne vien lėkštę, o kraujo tyrimus. Dažniausiai vertinama lipidograma, kurioje matomas bendras cholesterolis, MTL (LDL), DTL (HDL) ir trigliceridai, nes būtent šie rodikliai padeda spręsti, ar kiaušinių kiekis ir bendra mityba jums tinka.

    Kada kiaušinius verta riboti ir į ką atkreipti dėmesį?

    Atsargesnis požiūris dažniau rekomenduojamas, jei jau nustatytas padidėjęs MTL (LDL) cholesterolis, yra širdies ir kraujagyslių ligų rizika ar lipidų apykaitos sutrikimų. Tokiais atvejais daliai žmonių organizmas jautriau reaguoja į cholesterolį maiste, todėl rodikliai gali kilti greičiau.

    Daug reikšmės turi ir gretutinės būklės, pavyzdžiui, atsparumas insulinui, nutukimas ar kiti metaboliniai sutrikimai, kurie neretai siejami su prastesniu lipidų profiliu. Įtaką gali turėti ir genetika, todėl universalus skaičius ne visada tinka visiems.

    Praktikoje dažnai svarbiau ne vien kiaušinių skaičius, o bendras mitybos paveikslas. Kiaušiniai su daržovėmis, pilno grūdo produktais ir nedideliu kiekiu kokybiškų riebalų paprastai geriau dera su širdžiai palankia mityba nei kiaušiniai su perdirbta mėsa, sočiaisiais riebalais ir dideliu druskos kiekiu.

    Jei kiaušinius valgote dažnai, verta rinktis švelnesnius paruošimo būdus, pavyzdžiui, virtus minkštai ar kietai, arba keptus su minimaliu riebalų kiekiu. Taip pat svarbi maisto sauga: žali ar nepakankamai termiškai apdoroti kiaušiniai gali didinti salmoneliozės riziką, todėl ypač jautrioms grupėms pravartu laikytis atsargumo.

    Galiausiai, kiaušiniai gali būti vertinga raciono dalis, jei jų kiekis pritaikomas pagal individualius tyrimų rezultatus ir savijautą. Aiškiausia taisyklė paprasta: jei lipidograma gera, o mityba subalansuota, dažniausiai nėra pagrindo kiaušinių bijoti, tačiau esant rizikos veiksniams sprendimą verta derinti su gydytoju ar dietologu.

  • Stiklinė per dieną: granatų sultys siejamos su mažesniu kraujospūdžiu, ką sako tyrimai

    Granatų sultys pastaraisiais metais dažnai minimos kaip gėrimas, galintis prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos. Naujesnės apžvalgos ir klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliariai vartojamos nesaldintos granatų sultys kai kuriems žmonėms gali būti siejamos su nedideliu arterinio kraujospūdžio mažėjimu.

    Dažniausiai kalbama apie maždaug vieną stiklinę per dieną, tai yra apie 240 mililitrų. Svarbu pabrėžti, kad šis poveikis nėra staigus ir nėra garantuotas visiems, o tyrimuose rezultatai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, mitybos ir vartojamo kiekio.

    Granatų sultyse gausu polifenolių, ypač punikalaginų ir antocianinų, kurie veikia kaip antioksidantai. Mokslinėje literatūroje būtent šios medžiagos siejamos su galimu teigiamu poveikiu kraujagyslių funkcijai, įskaitant endotelio veiklą ir uždegiminių procesų mažėjimą.

    Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose stebėtas nedidelis sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas, ypač žmonėms, kurie jau turėjo padidėjusį kraujospūdį. Tačiau tyrimai skiriasi metodika, dalyvių skaičiumi ir vartojamų sulčių koncentracija, todėl tai vertinama kaip galimas, bet ne visada vienodai pasireiškiantis efektas.

    Renkantis sultis, reikšminga sąlyga yra „be pridėtinio cukraus“, nes saldintos sultys didina bendrą suvartojamo cukraus kiekį ir kalorijų balansą. Didelis pridėtinio cukraus vartojimas gali bloginti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, todėl potenciali nauda gali būti „užgožta“ kasdieniais mitybos įpročiais.

    Dar vienas praktinis aspektas – sulčių kiekis. Nors 240 mililitrų dažnai įvardijama kaip „stiklinė“, realiame gyvenime porcijos neretai būna didesnės, todėl verta sąmoningai sekti kiekį, ypač jei kontroliuojamas kūno svoris ar gliukozės rodikliai.

    Ekspertai pabrėžia, kad granatų sultys nėra gydymas ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų nuo hipertenzijos ar kitų būklių. Jei kraujospūdis yra padidėjęs, pagrindą sudaro gydytojo sudarytas planas: mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, druskos ribojimas, o prireikus ir medikamentai.

    Taip pat svarbu įvertinti galimas sąveikas su vaistais. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad granatų produktai gali veikti panašius fermentinius kelius kaip ir greipfrutai, todėl žmonėms, vartojantiems kraujospūdį ar cholesterolį mažinančius vaistus, saugiausia prieš įtraukiant sultis kasdien pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    „Granatų sultys gali būti naudingas mitybos papildymas, tačiau jos nepakeičia gydymo ir svarbiausia išlieka nuoseklus gyvenimo būdo bei gydytojo rekomendacijų laikymasis“, – sako sveikatos specialistai.

    Norint realios naudos, granatų sultys turėtų būti tik dalis bendro širdžiai palankaus raciono. Daugiausia įrodymų kraujospūdžio mažinimui turi mažiau druskos, daugiau daržovių ir skaidulų, reguliarus judėjimas, pakankamas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas.

  • Karštis ir staigūs temperatūros šuoliai: kam tai pavojingiausia ir kokia temperatūra laikoma norma

    Staigūs temperatūros svyravimai ir užsitęsę karščiai daliai žmonių tampa ne tik diskomfortu, bet ir realiu sveikatos rizikos veiksniu. Kardiologė Oleksandra Telehuzova, kalbėdama apie karštį, pabrėžė, kad organizmui patogiausia aplinka dažniausiai yra 20–25 laipsniai šilumos.

    Pasak gydytojos, kai oro temperatūra viršija 25 laipsnius šilumos, daugeliui tai jau tampa nekomfortiška būsena, kurią galima vadinti karščiu. Tokiomis dienomis dažniau pasireiškia silpnumas, apatija, galvos skausmas, gali svyruoti kraujospūdis, greičiau vystosi dehidratacija.

    Didžiausią riziką patiria trys grupės: sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Šioms grupėms organizmo gebėjimas prisitaikyti prie karščio ar staigių pokyčių dažnai yra silpnesnis, todėl simptomai gali išryškėti greičiau.

    Gydytoja atkreipė dėmesį, kad ypač jautrūs gali būti ir žmonės, turintys lėtinių sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies sutrikimų, sąnarių ligų, alergijų ar nuolatinio nuovargio. Tokiais laikotarpiais paūmėjimai neretai siejami ir su migrenos polinkiu bei didesniu kasdieniu stresu.

    Per karščius svarbiausia mažinti dehidratacijos riziką ir stebėti savijautos pokyčius. Gydytoja pataria gerti daugiau vandens, pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą, o didesnį fizinį krūvį perkelti į vėsesnį paros metą.

    Taip pat rekomenduojama saugoti odą nuo intensyvios saulės, nes ultravioletiniai spinduliai didina odos pažeidimų ir ilgalaikių ligų riziką. Jei atsiranda stiprus silpnumas, krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo pojūtis, tai gali būti pavojingi signalai, dėl kurių vertėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Karštyje organizmas daugiau dirba, kad išlaikytų normalią kūno temperatūrą, todėl greitėja skysčių netekimas, gali keistis kraujagyslių tonusas ir širdies apkrova. Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems lėtinių ligų, karštis dažniau sukelia simptomus, o staigūs temperatūros šuoliai gali būti papildomas stresas adaptacijai.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: per mažas skysčių vartojimas, alkoholis, per mažai poilsio, darbas karštoje aplinkoje ar ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Net jei prognozės žada atvėsimą, temperatūrų kaita organizmui gali būti ne mažesnis išbandymas nei pats karštis.

  • Tyrimas: kasdienis dienos miegas siejamas su didesne mirtingumo rizika – svarbios detalės

    Kasdienis dienos miegas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su didesne bendro mirtingumo rizika, rodo ilgalaikio stebėjimo duomenys. Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama apie statistinį ryšį, o ne tiesioginę priežastį, tačiau įprotis snausti dieną gali būti ankstyvas sveikatos problemų signalas.

    Analizuoti duomenys buvo surinkti stebint 1 338 suaugusiuosius, kurių amžius tyrimo pradžioje siekė 56 metus ir daugiau, o stebėjimas truko 19 metų. Dienos miegas buvo apibrėžtas kaip bet koks užmigimo epizodas nuo 9 iki 19 valandos, vertinant ir trukmę, ir dažnį.

    Tyrėjai nustatė, kad kiekviena papildoma dienos miego valanda statistiškai siejosi su 13 proc. didesne mirtingumo rizika. Taip pat skaičiuota, kad kiekvienas papildomas dienos snaudimas buvo susijęs su 7 proc. didesne rizika.

    Įvertintas ir dienos miego laikas: dalyviai skirstyti į ankstyvesnio (maždaug nuo 11 iki 17 valandos) ir vėlyvesnio (nuo 15 iki 19 valandos) snaudimo grupes. Anot autorių, miegas ryto ar ankstyvos dienos metu buvo susijęs su didesne rizika nei snaudimas labiau įprastu popietės metu.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje dienos miegas yra gana paplitęs, tačiau jis gali „maskuoti“ prastėjančią sveikatos būklę. Dažnesnis snaudimas kartais sutampa su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, neurodegeneracinių sutrikimų ar kitų rimtų susirgimų tikimybe.

    „Tai vienas pirmųjų tyrimų, parodžiusių ryšį tarp dienos miego įpročių ir mirtingumo, todėl klinikiniu požiūriu verta sekti dienos miego pokyčius, kad sveikatos problemos būtų pastebėtos anksčiau“, – sakė vienas tyrimo autorių.

    Vis dėlto autoriai aiškiai pabrėžia: ryšys yra koreliacinis. Kitaip tariant, dienos miegas nebūtinai trumpina gyvenimą pats savaime, tačiau gali būti ženklas, kad organizme vyksta pokyčiai, dėl kurių žmogus dieną tampa mieguistesnis.

    Ekspertai dažniausiai rekomenduoja atkreipti dėmesį, jei dienos miegas tampa nauju įpročiu be aiškios priežasties, jei staiga pailgėja snaudimo trukmė arba jei po miego žmogus vis tiek jaučiasi pavargęs. Tokiais atvejais priežasčių spektras platus: nuo miego apnėjos, skydliaukės sutrikimų ir cukrinio diabeto iki depresijos ar širdies ir kraujagyslių sistemos problemų.

    Praktikoje gydytojai dažnai siūlo įvertinti bendrą nakties miego kokybę, vaistų poveikį, fizinį aktyvumą ir lėtinių ligų kontrolę. Jei mieguistumas tęsiasi, gali būti tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ir, jei reikia, atlikti išsamesnius tyrimus.

    Šiuolaikinės dėvimosios technologijos vis dažniau naudojamos miego įpročiams sekti, tačiau specialistai primena, kad jos nepakeičia medicininės diagnostikos. Vis dėlto staigūs pokyčiai, kuriuos fiksuoja tokie įrenginiai, gali padėti greičiau pastebėti, kad organizmui reikia dėmesio.