CP v2

Tag: Širdies ir kraujagyslių ligos

  • Šie violetiniai bulvės stebina: gali padėti širdžiai, cukrui ir mažinti vėžio riziką

    Šie violetiniai bulvės stebina: gali padėti širdžiai, cukrui ir mažinti vėžio riziką

    Violetinės, dar vadinamos trumfinėmis bulvėmis, vis dažniau atsiduria sveikesnės mitybos rekomendacijose. Didžiausias jų išskirtinumas slypi ne skonyje, o natūraliuose augaliniuose pigmentuose, kurie suteikia gumbams sodrią spalvą.

    Violetinę spalvą daugiausia lemia antocianinai – flavonoidų grupei priskiriami antioksidantai. Tų pačių junginių gausu mėlynėse, juoduosiuose serbentuose ar raudonuosiuose kopūstuose, o mokslinėje literatūroje jie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegimo procesais.

    Kas iš tiesų žinoma apie poveikį sveikatai?

    Tyrimai rodo, kad antocianinai gali padėti apsaugoti kraujagysles, nes dalyvauja mechanizmuose, susijusiuose su endotelio funkcija ir uždegimo slopinimu. Praktikoje tai reiškia, kad tokie produktai mityboje dažniau siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliais, ypač jei jie pakeičia labiau perdirbtus patiekalus.

    Taip pat aptariamas violetinių bulvių poveikis gliukozės kontrolei. Kai kurių veislių glikeminis indeksas būna mažesnis nei įprastų baltų ar geltonų bulvių, tačiau svarbu ir paruošimo būdas: atvėsintos virtos bulvės gali turėti daugiau atspariojo krakmolo, kuris lėčiau didina gliukozės kiekį kraujyje.

    Vėžio prevencija: kur riba tarp faktų ir sensacijų?

    Laboratoriniuose tyrimuose violetinių bulvių ekstraktai buvo siejami su tam tikrų navikinių ląstelių augimo slopinimu. Vis dėlto tokie rezultatai nereiškia, kad pats produktas gydo vėžį: poveikis ląstelėms mėgintuvėlyje dažnai neatspindi realaus poveikio žmogaus organizme, o prevencija pirmiausia remiasi visuma.

    Onkologinės rizikos mažinimas paprastai siejamas su bendra mitybos kokybe: daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, mažiau perdirbtos mėsos, cukraus ir alkoholio, taip pat pakankamas fizinis aktyvumas. Violetinės bulvės gali būti viena iš daržovių pasirinkimų, tačiau jos nepakeičia gydymo ar profilaktinių patikrų.

    Kaip gaminti, kad nauda neišgaruotų?

    Didelė dalis vertingų medžiagų yra arčiau luobelės, todėl dažnai rekomenduojama bulves virti su lupena. Antocianinai yra jautrūs ilgam kaitinimui ir vandeniui, todėl garinimas ar kepimas orkaitėje paprastai padeda geriau išsaugoti spalvą ir dalį antioksidantų.

    Gilinantis į maistinę vertę, svarbus ir bendras patiekalo kontekstas: violetinės bulvės su daržovėmis, ankštiniais ar liesais baltymais bus palankesnis pasirinkimas nei gruzdintos bulvės ar patiekalai su daug sočiųjų riebalų. Jei turite diabetą ar širdies ligų riziką, porcijos dydis ir bendras angliavandenių kiekis išlieka svarbiausi.

    Violetinės bulvės yra paprastas būdas paįvairinti racioną antioksidantais ir skaidulomis. Jos gali prisidėti prie palankesnės širdies ir medžiagų apykaitos rodiklių krypties, tačiau didžiausią naudą duoda tada, kai tampa subalansuotos mitybos dalimi.

  • Raudonas pavojaus lygis: kada smogs nauja magnetinė audra ir kaip apsaugoti širdį

    Kas laukia birželio viduryje

    Artimiausiomis dienomis prognozuojami sustiprėję Žemės geomagnetinio lauko svyravimai, kurie paprastai siejami su Saulės aktyvumu ir į Žemę atkeliaujančiais dalelių srautais. Tokiais laikotarpiais dažniausiai fiksuojamas padidėjęs K indeksas, rodantis geomagnetinės audros stiprumą.

    Dažniausiai minimame intervale nuo birželio 12 dienos iki birželio 15 dienos aktyvumas turėtų svyruoti nuo vidutinio iki stipresnio, o didžiausia rizika įvardijama savaitgalį. Specialistai pabrėžia, kad prognozės gali keistis, nes Saulės vėjo parametrai kinta greitai.

    Numatomas aktyvumo grafikas

    Birželio 12 dieną tikėtina kilimo banga, kai geomagnetinė aplinka tampa aktyvesnė, tačiau dauguma žmonių pokyčių nejaučia. Jautresni gali pastebėti neįprastą nuovargį, lengvą svaigimą ar sumažėjusį darbingumą.

    Birželio 13 dieną prognozuojamas pikas, kai geomagnetinė audra gali pasiekti stipresnį lygį, paprastai prilyginamą G2 kategorijai. Tai laikotarpis, kai dažniau pasitaiko kraujospūdžio svyravimų, galvos skausmų ir miego sutrikimų.

    Birželio 14 dieną aktyvumas turėtų silpnėti, bet magnetosfera dar kurį laiką išlieka sujaudinta. Daliai žmonių išlieka vadinamasis šleifas: dirglumas, prastesnė koncentracija, raumenų silpnumas ar apetito pokyčiai.

    Birželio 15 dieną situacija paprastai stabilizuojasi ir geomagnetinis laukas grįžta arčiau įprasto fono. Savijauta daugeliui normalizuojasi, tačiau jautresniems žmonėms kartais prireikia dar vienos–dviejų dienų pilnam atsistatymui.

    Kam rizika didžiausia ir ką daryti

    Magnetinės audros yra susijusios su Saulės vėjo ir koroniniais masės išmetimais, kurie sukelia Žemės magnetinio lauko sutrikimus. Mokslinėse apžvalgose dažniausiai akcentuojama, kad tiesioginis poveikis sveikatai nėra vienareikšmis, tačiau dalis žmonių savijautos pokyčius sieja su miego, streso ir kraujotakos reguliacijos ypatumais.

    Didesnio dėmesio dažniausiai reikia sergantiems hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir turintiems polinkį į migreną. Jei pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas ar labai aukštas kraujospūdis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Praktiškai padeda iš anksto susiplanuotas ramesnis režimas: mažesni fiziniai ir emociniai krūviai, pakankamas miegas bei reguliarus skysčių vartojimas. Taip pat verta riboti alkoholį ir energinius gėrimus, o kavą, jei ji didina nerimą ar trikdo miegą, laikinai sumažinti.

    Žmonėms, kurie nuolat vartoja gydytojo paskirtus vaistus nuo spaudimo ar širdies ligų, svarbu laikytis įprasto grafiko ir nestabdyti gydymo savarankiškai. Pravartu turėti veikiančią kraujospūdžio matavimo priemonę ir kelias dienas atidžiau stebėti rodmenis.

    Specialistai primena, kad geomagnetinių audrų prognozės turėtų būti tikrinamos oficialiuose stebėjimo centruose, o savijautos prastėjimą dažnai sustiprina karštis, dehidratacija, miego trūkumas ir ilgalaikis stresas. Todėl didžiausia nauda dažniausiai būna iš bazinių, kasdienių sveikatos įpročių.

  • 4 pigūs produktai iš parduotuvės, kurie gali mažinti cholesterolį: gydytojai turi aiškų planą

    Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau ilgainiui didina aterosklerozės, infarkto ir insulto riziką. Specialistai pabrėžia, kad vien mitybos pokyčiai ne visada pakeičia gydymą, bet gali reikšmingai prisidėti prie geresnių rodiklių.

    Vienas paprasčiausių žingsnių – į kasdienį racioną įtraukti daugiau tirpios skaidulos ir nesočiųjų riebalų šaltinių. Tyrimai rodo, kad būtent šie mitybos komponentai siejami su mažesniu mažo tankio lipoproteinų, vadinamųjų blogojo cholesterolio, kiekiu.

    Uogos ir sėklos

    Uogos dažnai įvardijamos kaip palankus pasirinkimas širdžiai, nes jose gausu polifenolių, įskaitant antocianinus. Šie junginiai veikia kaip antioksidantai ir siejami su mažesniu blogojo cholesterolio oksidavimu, kuris laikomas vienu iš kraujagyslių pažeidimo veiksnių.

    Be to, uogose esanti skaidula ir biologiškai aktyvios medžiagos gali prisidėti prie palankesnio lipidų profilio, ypač kai jos pakeičia saldumynus ar itin perdirbtus užkandžius. Praktinis patarimas paprastas: rinktis šviežias, šaldytas arba be pridėtinio cukraus.

    Sėklos ir riešutai vertinami dėl nesočiųjų riebalų ir skaidulos, kurie gali mažinti cholesterolio įsisavinimą žarnyne ir prisidėti prie geresnių kraujo lipidų rodiklių. Didžiausia nauda siejama su neapdorotais, nesūdytais ir nesaldintais produktais.

    Ankštiniai ir avižos

    Pupelės, avinžirniai ir lęšiai yra vienas tvirčiausių kasdienės mitybos pagrindų, kai siekiama mažinti blogojo cholesterolio kiekį. Juose gausu tirpios skaidulos, kuri žarnyne padeda surišti dalį tulžies rūgščių, o organizmui jas atkurti prireikia daugiau cholesterolio.

    Ankštiniai taip pat yra geras augalinių baltymų šaltinis, todėl jais pakeitus riebią mėsą ar perdirbtus mėsos gaminius dažnai sumažėja sočiųjų riebalų kiekis racione. Tai svarbu, nes sotieji riebalai daugeliui žmonių tiesiogiai susiję su blogojo cholesterolio didėjimu.

    Avižos išsiskiria beta gliukanu – tirpios skaidulos rūšimi, kurios poveikis cholesterolio mažėjimui yra vienas geriausiai ištirtų. Žarnyne beta gliukanas sudaro klampų gelį, kuris prisideda prie tulžies rūgščių pasišalinimo, o tai ilgainiui gali mažinti blogojo cholesterolio kiekį.

    Vis dėlto gydytojai primena, kad vien produktų sąrašo neužtenka: reikšmę turi bendra mityba, fizinis aktyvumas, kūno svoris ir žalingi įpročiai. Jei cholesterolio rodikliai aukšti ar yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dėl tyrimų ir gydymo plano būtina pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Valgote tamsų šokoladą kasdien? Gydytojai paaiškino, ką tai daro širdžiai ir arterijoms

    Valgote tamsų šokoladą kasdien? Gydytojai paaiškino, ką tai daro širdžiai ir arterijoms

    Tamsus šokoladas dažnai minimas kaip palankesnis pasirinkimas širdžiai nei įprasti saldumynai, tačiau jo poveikis nėra stebuklingas. Daugiausia dėmesio mokslininkai skiria kakavoje esantiems flavanoliams – augaliniams junginiams, turintiems antioksidacinių savybių.

    Flavanoliai siejami su geresne kraujagyslių funkcija, nes gali skatinti azoto oksido gamybą. Tai medžiaga, padedanti kraujagyslėms atsipalaiduoti ir plėstis, todėl kraujas teka lengviau, o kraujospūdis kai kuriems žmonėms gali šiek tiek sumažėti.

    Ką rodo tyrimai apie cholesterolį

    Dažnas klausimas – ar tamsus šokoladas mažina blogąjį cholesterolį. Tyrimai rodo, kad poveikis lipidų rodikliams gali būti, bet paprastai jis būna nedidelis ir nevienodas, todėl šokoladas negali pakeisti gydymo ar mitybos korekcijų.

    Labiau tikėtina nauda atsiranda tada, kai tamsus šokoladas tampa alternatyva kitiems saldumynams. Palyginti su pieniniu šokoladu ar batonėliais, aukštesnio kakavos kiekio produktai dažniausiai turi mažiau cukraus, o tai svarbu metabolinei sveikatai.

    Kiek kakavos rinktis ir kodėl

    Mitybos specialistai dažniausiai rekomenduoja rinktis tamsų šokoladą, kuriame yra bent 70 proc. kakavos. Didesnė kakavos dalis paprastai reiškia daugiau bioaktyvių medžiagų ir mažiau pridėtinio cukraus, nors sudėtį vis tiek verta perskaityti.

    Tamsus šokoladas taip pat turi mineralų, pavyzdžiui, magnio, geležies ir cinko. Vis dėlto tai nėra pagrindinis jų šaltinis mityboje, todėl šokoladą tikslinga vertinti kaip priedą, o ne kaip būdą „pasitaisyti“ trūkumus.

    Kada nauda virsta žala

    Net ir palankesnis produktas valgomas per dideliais kiekiais gali kenkti, nes tamsus šokoladas yra kaloringas. Vienas ar du gabalėliai po valgio nėra tas pats, kas kasdien suvalgoma visa plytelė, ypač jei bendra mityba jau turi daug cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Gydytojai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių riziką labiausiai mažina ne vienas produktas, o visuma: pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, normalus kūno svoris ir mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų bei nesočiųjų riebalų.

    Jei norisi saldaus skonio, nedidelė kokybiško tamsaus šokolado porcija gali būti protingas kompromisas. Tačiau tikėtis ryškaus cholesterolio ar kraujospūdžio pokyčio vien dėl šokolado – nerealistiška.

  • 90 minučių per savaitę gali „nukirsti“ ankstyvos mirties riziką: mokslas įvardijo treniruotę

    Tyrimai rodo, kad reguliarios jėgos treniruotės gali būti viena paprasčiausių investicijų į ilgesnį gyvenimą. Mokslininkų duomenimis, 90–120 minučių jėgos pratimų per savaitę siejasi su mažesne ankstyvos mirties rizika ir geresniais širdies, medžiagų apykaitos bei nervų sistemos rodikliais.

    Didelės apimties ilgalaikiuose stebėjimuose, kuriuose dalyviai daugelį metų periodiškai nurodė savo fizinio aktyvumo įpročius, matyti aiški tendencija: žmonės, kurie nuosekliai įtraukia jėgos pratimus, rečiau susiduria su ankstyvos mirties riziką didinančiais veiksniais. Tai siejama ne tik su raumenų stiprėjimu, bet ir su geresne gliukozės kontrole, mažesniu uždegiminiu fonu bei didesniu kasdieniu funkciniu pajėgumu.

    Kas laikoma jėgos treniruote?

    Jėgos treniruotė nebūtinai reiškia darbą su dideliais svoriais sporto salėje. Tai gali būti pratimai su hanteliais, svarmenimis, guminėmis pasipriešinimo juostomis, treniruokliais ar net kūno svoriu, pavyzdžiui, pritūpimai, įtūpstai, atsispaudimai, prisitraukimai, lentos variacijos.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliarumas ir progresuojantis krūvis, kai ilgainiui didėja pratimų sudėtingumas, pasipriešinimas arba pakartojimų skaičius. Praktikoje tai gali atrodyti paprastai: 2–3 treniruotės per savaitę po 30–45 minutes, apimančios pagrindines raumenų grupes.

    Didžiausia nauda – derinant su ištverme

    Tyrimų kryptis gana nuosekli: geriausi sveikatos rezultatai pasiekiami tada, kai jėgos pratimai derinami su aerobiniu aktyvumu. Aerobinė veikla apima spartų ėjimą, bėgimą, plaukimą, važiavimą dviračiu ar kitą panašaus pobūdžio judėjimą, kuris didina širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermę.

    Būtent ši kombinacija dažniausiai siejama su ryškiausiu bendros mirtingumo rizikos sumažėjimu, nes ji vienu metu gerina raumenų masę, kaulų tvirtumą, širdies darbą ir kraujagyslių būklę. Be to, jėgos treniruotės padeda išlaikyti pusiausvyrą ir sumažina kritimų riziką, o tai ypač aktualu vyresniame amžiuje.

    Kiek treniruotis ir kada sustoti?

    Daugelis sveikatos rekomendacijų suaugusiesiems sutaria dėl bazinio principo: jėgos pratimai bent 2 dienas per savaitę, papildant juos reguliariu aerobiniu aktyvumu. Dažnai minimas orientyras – 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutės didelio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, o jėgos pratimai turėtų apimti visas pagrindines raumenų grupes.

    Įdomu tai, kad kai kuriuose stebėjimuose papildoma nauda, didinant vien tik jėgos treniruočių trukmę virš maždaug 2 valandų per savaitę, nebūna tokia aiški kaip iki šios ribos. Todėl akcentuojamas subalansuotas planas: ne maksimalus svoris ar maksimalus valandų skaičius, o tvarus, įvairus ir kūnui atstatyti laiko paliekantis režimas.

    Jei ilgą laiką nesportavote, turite širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių problemų ar patyrėte traumas, krūvį verta didinti palaipsniui, o kilus abejonių pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Svarbiausia žinutė paprasta: net palyginti nedidelis, bet nuoseklus jėgos pratimų kiekis per savaitę gali duoti apčiuopiamą naudą sveikatai.

  • Valgote kasdien? Arbūzai gali padėti kraujospūdžiui ir kraujagyslėms – štai kodėl

    Valgote kasdien? Arbūzai gali padėti kraujospūdžiui ir kraujagyslėms – štai kodėl

    Arbūzai vasarą dažnai tampa vienu dažniausių pasirinkimų, nes puikiai atgaivina ir padeda papildyti skysčių atsargas. Tačiau jų nauda neapsiriboja tik maloniu skoniu: mokslininkai vis dažniau analizuoja, kaip arbūzuose esantys junginiai gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos būklės.

    Arbūzuose natūraliai yra kalio, kuris svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei. Kalis padeda mažinti neigiamą perteklinio natrio poveikį organizme, todėl mityboje jo pakankamumas siejamas su palankesniais kraujospūdžio rodikliais, ypač žmonėms, kurie linkę sūdyti maistą.

    Kita svarbi medžiaga yra likopenas, karotenoidas, suteikiantis raudoną minkštimo spalvą. Tyrimuose jis siejamas su oksidacinio streso mažinimu, o tai aktualu kraujagyslių sienelių būklei ir cholesterolio oksidacijos procesams. Nors likopenas dažnai siejamas su pomidorais, arbūzas taip pat gali būti reikšmingas šio junginio šaltinis.

    Didžiausio susidomėjimo sulaukia arbūzuose esanti L-citrulinas, randamas ne tik minkštime, bet ir žievėje. Organizme L-citrulinas virsta L-argininu, kuris dalyvauja azoto monoksido gamyboje, o šis junginys padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir palaikyti sklandesnę kraujotaką.

    Moksliniuose darbuose vertintas ir arbūzų ekstraktas, kuriame koncentruotas L-citrulinas: kelių savaičių vartojimas kai kuriuose tyrimuose siejamas su geresniais arterijų funkcijos rodikliais ir palankesnėmis kraujospūdžio tendencijomis. Vis dėlto tai nereiškia, kad arbūzas pakeičia gydytojo paskirtą gydymą, ypač jei hipertenzija jau diagnozuota.

    Kasdienis arbūzo valgymas daugeliui žmonių gali būti paprastas būdas didinti vaisių kiekį racione, ypač karštuoju metų laiku. Arbūzas turi daug vandens, o energinė vertė palyginti nedidelė, todėl jis dažnai pasirenkamas ir svorį kontroliuojančių žmonių.

    Svarbu prisiminti saiką ir bendrą mitybos kontekstą. Žmonėms, turintiems inkstų funkcijos sutrikimų ar privalantiems riboti kalį, taip pat sergantiems cukriniu diabetu, arbūzo kiekį verta aptarti su gydytoju ar dietologu, nes didesnės porcijos gali reikšmingai prisidėti prie bendro angliavandenių kiekio.

    Specialistai pabrėžia, kad kraujospūdžiui didžiausią įtaką daro visa gyvensena: pakankamas fizinis aktyvumas, mažesnis druskos kiekis, daugiau daržovių ir vaisių, nerūkymas, kokybiškas miegas ir streso valdymas. Arbūzas gali būti viena iš naudingų detalių šiame paveiksle, ypač sezono metu, kai jis lengvai prieinamas ir šviežias.

  • Kava kasdien: 4 moksliškai pagrįstos naudos sveikatai ir kada verta riboti puodelių skaičių

    Ką rodo tyrimai apie kavą

    Kava daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jos poveikiui sveikatai. Naujesnės apžvalgos ir didelės apimties stebėjimo tyrimai sieja saikingą kavos vartojimą su palankesniais kai kuriais sveikatos rodikliais.

    Svarbiausia detalė, kurią pabrėžia mokslininkai, yra saikas ir tai, kas įdedama į puodelį. Cukrus, sirupai, riebi grietinėlė ar desertiniai priedai gali sumažinti galimą naudą ir padidinti bendrą kalorijų kiekį.

    1. Siejama su ilgesniu gyvenimu

    Keli dideli stebėjimo tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai geria kavą, statistiškai rečiau miršta nuo kai kurių priežasčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas. Dažniausiai palankiausias ryšys matomas geriant maždaug 1–3 puodelius per dieną.

    Vis dėlto tai nėra priežasties ir pasekmės įrodymas: kavą geriantys žmonės gali skirtis gyvenimo būdu, mityba, fiziniu aktyvumu ar sveikatos priežiūra. Ekspertai pabrėžia, kad priedai, ypač cukrus, gali susilpninti galimą teigiamą ryšį.

    2. Gali palaikyti žarnyno mikrobiomą

    Tyrimai rodo, kad kavą geriantys žmonės gali turėti kitokią žarnyno mikrobiomo sudėtį nei jos nevartojantys. Manoma, kad tam įtakos turi kavoje esantys polifenoliai ir kiti biologiškai aktyvūs junginiai.

    Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu poveikiu ir mažesniu oksidaciniu stresu, o kai kuriems žmonėms kava gali būti susijusi ir su reguliariu tuštinimusi. Reakcija individuali, nes jautresniems asmenims kava gali dirginti skrandį ar didinti rūgštingumo pojūtį.

    3. Metabolizmas ir svorio kontrolė

    Kofeinas gali laikinai paskatinti energijos apykaitą ir padidinti budrumą, todėl kai kuriems žmonėms lengviau išlikti fiziškai aktyviems. Tyrimuose aprašoma, kad po kavos metabolizmo greitis gali padidėti kelioms valandoms, nors poveikis nėra vienodas visiems.

    Kava pati savaime nėra lieknėjimo priemonė, o ilgainiui organizmas gali prisitaikyti prie kofeino. Svorio kontrolės rezultatus dažnai labiausiai lemia tai, ar kava geriama be cukraus ir kaloringų priedų.

    4. Mažesnė kai kurių lėtinių ligų rizika

    Reguliarus kavos vartojimas įvairiuose tyrimuose siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika ir kai kurių širdies bei kraujagyslių įvykių tikimybe. Taip pat aptariamos sąsajos su mažesne Parkinsono ligos rizika, tačiau ryšiai priklauso nuo tyrimo dizaino ir tiriamųjų grupių.

    Specialistai pabrėžia, kad kava neturėtų pakeisti pagrindinių prevencijos priemonių: subalansuotos mitybos, miego, fizinio aktyvumo ir kraujospūdžio kontrolės. Jei žmogus turi aritmijų, nerimo simptomų, rėmenį ar nėštumo metu, puodelių skaičių dažnai rekomenduojama aptarti su gydytoju.

    Saikingai geriama kava daugeliui žmonių gali būti suderinama su sveika mityba, ypač jei ji geriama juoda arba su nedideliu pieno kiekiu be cukraus. Didžiausią naudą paprastai „suvalgo“ ne pati kava, o įpročiai, kurie ją lydi.

  • Vaikai tai valgo kasdien: pavojingi transriebalai dar slepiasi užrašų smulkiu šriftu

    Transriebalai – tai riebalų rūgščių forma, kuri dažniausiai susidaro pramonėje apdorojant augalinius aliejus arba ilgai kaitinant riebalus labai aukštoje temperatūroje. Jie vertinami dėl ilgesnio galiojimo, stabilesnės tekstūros ir „traškumo“, tačiau sveikatos požiūriu laikomi vienu žalingiausių mitybos komponentų.

    Didžiausia problema ta, kad transriebalai didina mažo tankio cholesterolio kiekį ir mažina didelio tankio cholesterolį, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrimai taip pat rodo sąsajas su lėtiniu uždegimu ir didesne 2 tipo diabeto tikimybe, ypač kai jų vartojama reguliariai.

    Kaip jie atsiranda maiste

    Pramonėje transriebalai dažniausiai atsiranda dalinai hidrintuose augaliniuose aliejuose, kai skystas aliejus paverčiamas labiau kietu ir patogiu naudoti kremuose, glaistuose ar tešlose. Kaitinant riebalus daug kartų, pavyzdžiui, gruzdintuvėse, taip pat gali didėti nepageidaujamų junginių kiekis, ypač jei aliejus naudojamas ilgai.

    Nors anksčiau dalinai hidrinti riebalai buvo itin paplitę, pastarąjį dešimtmetį jų vartojimas Europoje mažėja dėl griežtesnės kontrolės ir gamintojų receptūrų pokyčių. Vis dėlto vartotojui svarbu suprasti, kad riziką lemia ne vien etiketė, bet ir dažnas itin perdirbtų produktų pasirinkimas.

    Ką riboja Europos Sąjunga

    Europos Sąjungoje nuo 2021 metų balandžio 2 dienos įsigaliojo taisyklė, kad pramoniniu būdu pagamintų transriebalų kiekis maiste negali viršyti 2 gramų 100 gramų visų produkte esančių riebalų. Tai reikšmingai sumažino didžiausių kiekių tikimybę masinėje prekyboje, tačiau nereiškia, kad problema visiškai išnyko.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad transriebalų dalis racione neviršytų 1 proc. bendro paros energijos kiekio. Ši riba svarbi dėl to, kad net mažos, bet nuolat gaunamos dozės, ypač iš itin perdirbtų produktų, ilgainiui didina neigiamą poveikį sveikatai.

    „Transriebalų vartojimas turėtų būti kuo mažesnis, o mitybos pagrindą turėtų sudaryti nesočiosios riebalų rūgštys“, – pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija.

    Kur transriebalai slepiasi dažniausiai

    Dažniausi šaltiniai kasdienėje mityboje – pigesni konditerijos gaminiai, vafliai, sausainiai, glaistai, kai kurie saldumynai, greitas maistas ir gruzdintos bulvytės, ypač jei aliejus kaitinamas pakartotinai. Dalis rizikos tenka ir užkandžiams bei pusgaminiams, kurių sudėtyje daug riebalų ir kurie gaminami taip, kad ilgai išliktų stabilūs.

    Transriebalų nedideliais kiekiais gali būti ir gyvūninės kilmės produktuose, pavyzdžiui, piene ar mėsoje, tačiau šie kiekiai paprastai yra gerokai mažesni nei pramoniniu būdu susidarantys. Praktikoje didžiausią naudą sveikatai dažniausiai duoda ne vieno produkto atsisakymas, o nuoseklus itin perdirbtų užkandžių ir greito maisto retinimas.

    Ekspertai pataria dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą ir atidžiai skaityti sudėtį, ypač perkant produktus vaikams. Jei mityboje dominuoja namuose gaminami patiekalai, žuvis, ankštiniai, daržovės, riešutai ir nerafinuoti aliejai, rizika viršyti rekomenduojamas ribas paprastai ženkliai sumažėja.

  • Traški džiūvėsėlių apvalkalas ir kepimas aliejuje: kodėl toks maistas greitai didina kalorijas

    Traški džiūvėsėlių plutelė daugeliui patiekalų suteikia malonų skonį, tačiau tokia tekstūra dažnai pasiekiama didele aliejaus kaina. Mėsą ar žuvį apvoliojus miltuose, kiaušinyje ir džiūvėsėliuose, kepant susidaro porėtas sluoksnis, kuris riebalus sugeria gerokai intensyviau nei pats produktas.

    Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: kepant drėgmė iš mėsos garuoja, o jos vietą iš dalies užima riebalai. Dėl to patiekalo energinė vertė gali šoktelėti labai smarkiai, ypač jei kepama gilioje keptuvėje ar aliejaus nepagailima, o plutelė dar kartą pamirkoma ir apvoliojama.

    Kodėl kalorijų tampa tiek daug?

    Kalorijų šuolį lemia riebalų kiekis, o riebalai yra pati kaloringiausia maistinė medžiaga. Vienas gramas baltymų turi apie 4 kilokalorijas, o vienas gramas riebalų apie 9 kilokalorijas, todėl net nedidelis papildomai sugerto aliejaus kiekis ryškiai pakeičia galutinį rezultatą lėkštėje.

    Pavyzdžiui, orkaitėje kepta vištienos porcija be apvalkalo gali turėti apie 300 kilokalorijų, o apvoliojus ir iškepus keptuvėje energinė vertė neretai peržengia 600 kilokalorijų ribą. Skirtumas susidaro ne tik dėl pačios paniruotės, bet ir dėl aliejaus, kuris į ją įsigeria kepimo metu.

    Ką tai reiškia sveikatai?

    Dažnai naudojami kvietiniai miltai ir džiūvėsėliai yra labiau perdirbtas produktas, kuriame vyrauja greitai pasisavinami angliavandeniai. Toks derinys su riebalais didina bendrą dienos kalorijų perteklių, o ilgainiui tai siejama su didesne antsvorio ir nutukimo rizika.

    Ilgalaikis kalorijų perteklius ir didesnis sočiųjų riebalų kiekis racione gali nepalankiai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą, didinti aterosklerozės riziką. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei paniruoti ir kepti patiekalai tampa kasdieniu įpročiu, o daržovių, skaidulų ir nesočiųjų riebalų racione trūksta.

    Aukšta temperatūra ir nepageidaujamos medžiagos

    Rizika slypi ne vien kalorijose. Kepant aukštoje temperatūroje, ypač kai maistas stipriai paruduoja ar net pridega, gali formuotis nepageidaujami junginiai, siejami su didesne ilgalaike sveikatos rizika.

    Tarp dažniausiai minimų yra akrilamidas, kuris susidaro kaitinant krakmolingus produktus, taip pat kai kurios kitos medžiagos, atsirandančios intensyviai kaitinant mėsą ir riebalus. Dėl to rekomenduojama vengti stipraus apskrudinimo iki tamsiai rudos spalvos ir neperkaitinti aliejaus.

    Jei norisi traškumo, verta dažniau rinktis orkaitę ar karšto oro gruzdintuvę, o apvalkalui naudoti rupesnius, maistingesnius variantus, pavyzdžiui, maltus riešutus, sėklas ar sėlenas. Tokie pasirinkimai paprastai sugeria mažiau riebalų ir suteikia daugiau skaidulų, tačiau traškumo pojūtis išlieka.

    Didžiausią poveikį turi dažnis ir bendras kontekstas: jei paniruoti patiekalai atsiranda retkarčiais, o kasdienybėje vyrauja daržovės, pilno grūdo produktai ir pakankamas baltymų kiekis, jie nebūtinai taps problema. Tačiau kai traškūs kepti patiekalai dominuoja, verta peržiūrėti įpročius ir kepimo būdą.

  • Ar kiaušiniai kasdien tikrai kelia cholesterolį? Nauji tyrimai ir mitybos ekspertų atsakymai

    Ar kiaušiniai kasdien tikrai kelia cholesterolį? Nauji tyrimai ir mitybos ekspertų atsakymai

    Kiaušiniai jau dešimtmečius kelia diskusijas: vieni juos laiko idealiu baltymų šaltiniu, kiti baiminasi dėl cholesterolio ir širdies ligų rizikos. Pastaraisiais metais mitybos mokslas vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia yra bendra mitybos struktūra, o ne vienas produktas.

    Šiuolaikinės mitybos gairės daugelyje šalių nebesutelkia dėmesio į griežtą maistinio cholesterolio ribojimą visiems žmonėms. Tyrimai rodo, kad daugumai sveikų suaugusiųjų kiaušinių vartojimas turi nedidelį poveikį kraujo cholesterolio rodikliams, o didesnę įtaką daro sočiųjų ir transriebalų perteklius bei bendras kalorijų balansas.

    Kiaušiniai vertinami dėl maistinės vertės: juose gausu visaverčių baltymų, taip pat yra cholino, vitamino D, B grupės vitaminų, seleno ir antioksidantų liuteino bei zeaksantino, siejamų su akių sveikata. Dėl sotumo efekto kiaušiniai neretai padeda lengviau suvaldyti alkį ir užkandžiavimą, todėl gali būti naudingi planuojant subalansuotą mitybą.

    Vis dėlto atsakymas, ar galima kiaušinius valgyti kasdien, priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir įpročių. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, turint nustatytą dislipidemiją ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dėl dažnesnio kiaušinių vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar dietologu, nes daliai žmonių lipidų rodikliai gali būti jautresni.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip kiaušiniai paruošiami. Virti, plakti be perteklinių riebalų ar kepti su nedideliu kiekiu nesočiųjų riebalų paprastai laikomi palankesniais pasirinkimais nei patiekalai, kuriuose kiaušiniai derinami su daug sočiųjų riebalų turinčiais produktais.

    Renkantis parduotuvėje dėmesį verta atkreipti į ženklinimą: 0 reiškia ekologišką, 1 – laisvai laikomų vištų, 2 – laikomų ant kraiko, 3 – narvuose laikomų vištų kiaušinius. Kokybiški kiaušiniai nepakeis subalansuotos mitybos, tačiau gali būti patogus ir maistingas kasdienio raciono komponentas.