CP v2

Tag: Širdies ir kraujagyslių ligos

  • Pastebėjote šviesų žiedą akyje? Gydytojai įspėja: tai gali išduoti aukštą cholesterolį

    Pastebėjote šviesų žiedą akyje? Gydytojai įspėja: tai gali išduoti aukštą cholesterolį

    Padidėjęs cholesterolis dažniausiai nustatomas atsitiktinai, atliekant įprastus kraujo tyrimus. Būtent todėl jis laikomas klastingu: žmogus gali jaustis gerai, sportuoti ir neturėti jokių aiškių simptomų, o rizika širdžiai ir kraujagyslėms tyliai augti.

    Gydytojai pabrėžia, kad vienas iš labiausiai pastebimų, nors ir ne visada reikšmingų požymių gali pasirodyti akyse. Tai šviesus pilkšvas ar balkšvas žiedas prie išorinio ragenos krašto, tarsi apvadas aplink rainelę.

    Medicinoje ši būklė vadinama ragenos lanku, dar žinomu kaip arcus senilis. Jis gali atrodyti kaip plonas apskritimas arba puslankis, kuris laikui bėgant tampa ryškesnis, tačiau dažniausiai nesukelia nei skausmo, nei niežėjimo ir paprastai nepablogina regėjimo.

    Specialistų vertinimu, vyresniame amžiuje toks ragenos lankas neretai siejamas su natūraliais su amžiumi susijusiais pokyčiais. Tokiu atveju jis dažniausiai nėra pavojingas ir vien dėl jo gydymo paprastai neprireikia.

    Tačiau situacija keičiasi, jei šviesus žiedas aplink rainelę atsiranda jaunesniam žmogui, ypač iki maždaug 45–50 metų amžiaus. Tokiais atvejais tai gali būti signalas, kad verta patikrinti lipidų apykaitą, ypač jei šeimoje buvo infarktų, insultų ar nustatyta labai didelė cholesterolio koncentracija.

    Medikai aiškina, kad ragenos lankas susidaro tada, kai ragenos audiniuose ima kauptis lipidai. Nors pats pokytis akyje dažnai yra tik kosmetinis ir nepavojingas, panašus riebalinių dalelių kaupimosi procesas gali vykti ir kraujagyslių sienelėse.

    Tuomet formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurėja kraujagyslės, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizika. Didžiausia problema ta, kad ankstyvosiose stadijose žmogus dažnai nieko nejaučia, todėl prevencija ir patikra tampa kritiškai svarbios.

    Jei pastebite tokį akies pokytį, racionaliausias žingsnis yra atlikti lipidogramą. Šis tyrimas parodo ne tik bendrą cholesterolį, bet ir LDL, HDL bei trigliceridus, todėl gydytojas gali įvertinti realią širdies ir kraujagyslių riziką.

    Taip pat verta pasikonsultuoti su akių gydytoju, ypač jei žiedas atsirado staiga, matomas tik vienoje akyje arba kelia nerimą. Gydytojas padės atskirti, ar tai tipiškas ragenos lankas, ar kitas pakitimas, kuriam reikalingas papildomas ištyrimas.

    Galiausiai, net ir normalūs tyrimų atsakymai nereiškia, kad profilaktika nereikalinga. Cholesterolio riziką didina rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, sėslus gyvenimo būdas, mityba, kurioje daug sočiųjų riebalų, bei paveldimumas, todėl gydytojai ragina nelaukti, kol pasirodys rimti simptomai.

  • Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Moteris atvyksta į priėmimą jausdama dusulį, prakaitavimą ir skausmą nugaroje ties mente, kuris plinta į kairę ranką. Tyrimai neparodo aiškių pakitimų, todėl ji išleidžiama namo. Kitą dieną simptomai priskiriami nerimui, o naktį ištinka infarktas.

    Tokia istorija nėra išimtis. Kardiologai ir visuomenės sveikatos tyrėjai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad moterų patiriami infarkto simptomai vis dar per dažnai nuvertinami, o diagnostika ir gydymas vėluoja, nors širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių moterų mirties priežasčių.

    Probleminis terminas medicinoje

    Viena iš priežasčių, dėl kurių moterų būklė kartais įvertinama netiksliai, siejama su terminu „atipiniai“ simptomai. Taip dešimtmečius buvo vadinami požymiai, kurie dažniau pasitaiko moterims arba pasireiškia ne taip, kaip stereotipiškai vaizduojamas infarktas.

    Medikai pabrėžia, kad tai klaidinantis požiūris, nes simptomai, kurie paliečia maždaug pusę gyventojų, savaime negali būti laikomi retais ar neįprastais. Be to, naujesni tyrimai rodo, kad pagrindinis simptomas abiem lytims dažnai sutampa.

    Ką rodo naujesni tyrimai

    Stebėjimo tyrimai ir klinikiniai darbai rodo, kad daugiau nei 90 proc. tiek moterų, tiek vyrų infarkto metu vis tiek patiria krūtinės skausmą ar diskomfortą. Skirtumas tas, kad moterims dažniau kartu pasireiškia pykinimas, dusulys, neįprastas nuovargis, žandikaulio skausmas ar skausmas tarp menčių.

    Toks simptomų derinys kartais nukreipia mintį ne į širdį, o į stresą, nerimą ar virškinimo sutrikimus, ypač jei elektrokardiograma ar pirminiai kraujo tyrimai iš pradžių neparodo ryškaus pokyčio. Dėl to didėja rizika, kad pacientė bus išleista per anksti, o gydymas bus pradėtas per vėlai.

    Specialistai taip pat primena, kad infarktas ne visada būna staigus ir „kino vertas“ skausmas. Jis gali būti lėtesnis, bangomis stiprėjantis, pasireikšti spaudimu, sunkumu krūtinėje ar tiesiog nepaaiškinamu oro trūkumu, todėl dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.

    Kodėl moterys vis dar nukenčia dažniau

    Tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad moterims, palyginti su vyrais, rečiau skiriami kai kurie standartiniai sprendimai ūmios būklės metu, o pats diagnostikos procesas neretai pradedamas nuo „tipinių“ požymių atpažinimo. Jei klinikinis vaizdas neatitinka įprasto šablono, padidėja klaidos tikimybė.

    Prie problemos prisideda ir istorinė medicinos tyrimų kryptis, kai daugelis senesnių širdies ligų tyrimų buvo labiau orientuoti į vyrus, todėl vėliau suformuotos rekomendacijos ne visada pakankamai tiksliai atspindėjo moterų rizikas. Pastaraisiais metais gairės ir mokymai keičiasi, tačiau praktikoje pokyčiai vyksta lėčiau.

    Gydytojai ragina tiek pacientus, tiek sveikatos priežiūros specialistus vertinti simptomus plačiau ir neignoruoti naujų, nepaaiškinamų pojūčių. Jei atsiranda krūtinės diskomfortas, dusulys, staigus silpnumas, pykinimas ar neįprastas skausmas viršutinėje kūno dalyje, saugiausia skubiai kreiptis medicinos pagalbos ir nevykti į ligoninę savarankiškai.

  • Česnako nauda sveikatai: tyrimai rodo poveikį kraujospūdžiui ir svarbias atsargumo taisykles

    Česnakas daugeliui siejasi su skoniu ir peršalimo sezonu, tačiau mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariamas ir jo poveikis širdies bei kraujagyslių sistemai. Didžiausio dėmesio sulaukia alicinas – aktyvus junginys, susidarantis sutraiškius ar smulkiai supjausčius česnako skiltelę.

    Laboratoriniai ir klinikiniai duomenys leidžia manyti, kad alicinas ir kiti česnako sieros junginiai gali prisidėti prie kraujagyslių išsiplėtimo, geresnės kraujotakos ir procesų, susijusių su arterinio kraujospūdžio reguliavimu. Taip pat aprašomas antioksidacinis poveikis, galintis padėti apsaugoti kraujagysles nuo oksidacinės pažaidos.

    Viename metaanalizių, apėmusių 12 klinikinių tyrimų ir 553 suaugusiuosius, kurių hipertenzija buvo nepakankamai kontroliuojama, nustatyta, kad česnako pagrindu sukurti preparatai siejosi su kraujospūdžio mažėjimu. Tyrimuose buvo vertinamos skirtingos formos: žalias česnakas, milteliai, česnako aliejus ir brandinto česnako ekstraktas.

    Dažniau teigiamas poveikis fiksuotas vartojant maždaug 400–2 400 miligramų per parą, tačiau rezultatai priklausė nuo preparato rūšies, veikliųjų medžiagų kiekio ir vartojimo trukmės. Dėl to gydytojai pabrėžia, kad vienoda dozė skirtingiems produktams nebūtinai reiškia vienodą poveikį.

    Ypatingo dėmesio sulaukė brandinto česnako ekstraktas. 2010 metais žurnale Maturitas publikuotame tyrime 50 žmonių, kurių hipertenzija išliko nekontroliuojama net vartojant vaistus, 12 savaičių vartojo brandinto česnako ekstraktą arba placebą.

    Stebėta, kad brandinto česnako ekstraktą vartojusių dalyvių sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo apie 10 milimetrų gyvsidabrio stulpelio. Autoriai padarė išvadą, kad poveikis kai kuriais atvejais gali būti panašaus dydžio kaip pirmo pasirinkimo vaistų, tačiau tai nereiškia, kad česnakas gali pakeisti gydymą.

    Nors česnakas yra įprasta mitybos dalis, papildai ir koncentruoti ekstraktai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Dažniausiai minimi pilvo skausmai, rėmuo, pykinimas, viduriavimas, atsirūgimas ar nemalonus kvapas iš burnos.

    Didžiausio atsargumo rekomenduojama laikytis žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, kraujospūdį mažinančius preparatus ar gliukozės kiekį kraujyje mažinančius vaistus. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims prieš vartojant česnako papildus taip pat patariama pasitarti su gydytoju.

    Česnako reikėtų vengti ir esant alergijai, o sergant refliuksu, skrandžio opa ar kitomis virškinamojo trakto ligomis jis gali sustiprinti simptomus. Jei atsiranda šalutiniai poveikiai arba kraujospūdis ima svyruoti, saugiausia sprendimą dėl papildų vartojimo aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Specialistai pabrėžia, kad mitybos sprendimai gali būti tik dalis plano, o ne pakaitalas gydymui. Hipertenzijos kontrolei svarbiausi išlieka reguliarus kraujospūdžio matavimas, vaistų vartojimas pagal paskyrimą ir druskos ribojimas.

    Ne mažiau svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai: fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas, kūno masės kontrolė ir kokybiškas miegas. Česnakas gali papildyti racioną, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones ir vertinant individualią riziką.

  • Vos 11 min. miego ir 5 min. judesio per dieną: tyrimas rodo, kaip sumažinti širdies riziką

    Vos 11 min. miego ir 5 min. judesio per dieną: tyrimas rodo, kaip sumažinti širdies riziką

    Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra viena pagrindinių ankstyvų mirčių priežasčių Europoje, o jų eiga neretai ilgai būna nepastebima. Infarktas, insultas ar širdies nepakankamumas dažnai ištinka staiga, nors rizika augo metų metus. Dėl to profilaktika išlieka svarbiausia grandis, tačiau daugeliui ji vis dar siejasi su sudėtinga revoliucija gyvenime.

    Pastaruoju metu vis daugiau tyrimų rodo, kad didžiausią poveikį gali duoti ne tik radikalūs pokyčiai, bet ir maži, nuosekliai išlaikomi įpročiai. Analizuojant dešimčių tūkstančių suaugusiųjų duomenis, dėmesys buvo sutelktas į tris kasdienius veiksnius: miegą, fizinį aktyvumą ir mitybos kokybę. Būtent šių sričių derinys siejamas su mažesne sunkių širdies ir kraujagyslių įvykių tikimybe.

    Tyrėjai pastebėjo, kad net nedidelis miego pailginimas, keliomis minutėmis ilgesnis vidutinio ar didesnio intensyvumo judėjimas ir nežymiai pagerinta mityba gali būti susiję su apčiuopiama nauda. Praktikoje tai gali reikšti maždaug 11 minučių daugiau miego per parą, apie 4–5 minutes papildomo aktyvumo ir paprastą mitybos korekciją, pavyzdžiui, papildomą daržovių porciją. Toks derinys siejamas su maždaug 10 proc. mažesne infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo rizika.

    Fizinio aktyvumo dalis nebūtinai turi virsti ilga treniruote sporto klube. Širdžiai palankūs ir trumpi, bet reguliariai kartojami epizodai: spartesnis ėjimas, laiptai vietoj lifto, kelių minučių mankšta namuose ar dažnesnės pertraukos nuo sėdėjimo. Svarbiausia, kad judėjimas taptų kasdieniu įpročiu, o ne retu ambicingu projektu.

    Ne mažiau reikšmingas ir miegas, nes jis veikia hormonų pusiausvyrą, apetitą, energijos lygį bei polinkį rinktis kaloringus užkandžius. Kai miego trūksta, dažniau mažėja motyvacija judėti ir didėja noras greitai pasisotinti. Dėl to net keliolikos minučių pokytis vakare, jei jis tampa reguliarus, gali padėti palaikyti geresnę bendrą savijautą.

    Mitybos kokybė paprastai gerėja, kai racione dažniau atsiranda daržovių ir vaisių, viso grūdo produktų, žuvies, augalinių aliejų, o rečiau pasirenkami itin perdirbti produktai ir saldinti gėrimai. Širdžiai nepalankūs ir įpročiai, susiję su dideliu druskos kiekiu bei dažnu sočiųjų riebalų vartojimu, todėl daugeliui realistiškas startas yra paprasti pakeitimai, kuriuos lengva išlaikyti.

    Profilaktika nesibaigia gyvenimo būdu, nes dalis rizikos veiksnių ilgai nepasireiškia aiškiais simptomais. Reguliarus kraujospūdžio matavimas, cholesterolio ir gliukozės rodiklių kontrolė, kūno masės stebėjimas bei konsultacija su gydytoju, jei atsiranda neraminančių požymių, padeda laiku aptikti problemas. Gyvenimo būdo korekcijos gali ženkliai prisidėti, tačiau jos nepakeičia diagnostikos.

    Esminė žinutė paprasta: nereikia pradėti idealiai, svarbu pradėti taip, kad rytoj tai būtų lengva pakartoti. Dešimt minučių anksčiau atsigulti miegoti, keliomis minutėmis daugiau pajudėti ir prie valgio pridėti daržovių dažnai yra tvaresnis kelias nei trumpalaikis didelis entuziazmas. Maži žingsniai, sudėti į kasdienybę, ilgainiui gali virsti dideliu skirtumu širdies sveikatai.

  • Minkštai ar kietai virti kiaušiniai: dietologai atsakė, kas iš tiesų sveikiau

    Kiaušiniai yra vienas universaliausių produktų: jie suteikia visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, cholino, seleno, taip pat antioksidantų liuteino ir zeaksantino, svarbių regėjimui. Daugiausia maistinių medžiagų slypi trynyje, todėl vien tik baltymų valgymas be medicininės priežasties dažniausiai neturi prasmės.

    Pastaraisiais metais nuostata, kad kiaušiniai neišvengiamai kelia cholesterolį ir didina širdies ligų riziką, vis dažniau vertinama atsargiau. Apžvalginiai tyrimai rodo, kad daugumai žmonių saikingas kiaušinių vartojimas neturi aiškaus neigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams, o svarbiausia tampa bendra mitybos kokybė.

    Kurie virimo būdai palankiausi?

    Sveikatai dažniausiai palankiausias pasirinkimas yra virti kiaušiniai, nes jiems nereikia papildomų riebalų. Praktinis kompromisas laikomas toks kiaušinis, kur baltymas jau tvirtai sukrešėjęs, o trynys dar švelniai kreminis: taip išlaikomas skonis ir sumažinama su žaliais kiaušiniais siejama mikrobiologinė rizika.

    Kietai virti kiaušiniai taip pat tinka, tačiau jų nevertėtų pervirti. Per ilgai verdant trynys tampa sausas, o aplink jį gali atsirasti žalsvas žiedas, rodantis, kad kaitinta per ilgai. Dažnai pakanka apie 8–10 minučių, o po to kiaušinį verta greitai atvėsinti šaltame vandenyje.

    Kada geriau vengti žalių kiaušinių?

    Žali ar nepakankamai termiškai apdoroti kiaušiniai kai kuriems žmonėms gali būti rizikingesni dėl galimų infekcijų. Didesnio atsargumo paprastai reikia nėščiosioms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą.

    „Saugiausia kiaušinius ruošti taip, kad baltymas ir trynys būtų sukrešėję“, – pabrėžia JAV Maisto ir vaistų administracija, akcentuodama, kad termiškas apdorojimas sumažina užsikrėtimo salmonelėmis tikimybę.

    Kas lemia, ar patiekalas bus sveikas?

    Didžiausią įtaką dažnai daro ne pats kiaušinis, o tai, su kuo jis valgomas. Virti kiaušiniai su daržovėmis ir pilno grūdo duona bus visai kitoks pasirinkimas nei kiaušinienė, kepta svieste su šonine, dešromis ir gausiu sūriu, kai bendras sočiųjų riebalų ir druskos kiekis smarkiai išauga.

    Norint subalansuoto patiekalo, verta pridėti pomidorų, agurkų, paprikų, žalumynų ar raugintų daržovių. Taip padidinamas skaidulų kiekis, o pusryčiai ilgiau suteikia sotumo ir stabilesnę energiją.

  • Garść migdolų kasdien: kuo naudingi širdžiai, svoriui ir smegenims, ir kada geriau saikingai?

    Migdolai dažnai laikomi desertų priedu, tačiau mitybos specialistai juos vertina kaip kasdienį produktą dėl skaidulų, nesočiųjų riebalų ir vitamino E gausos. Nors jie kaloringi, tinkama porcija gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Botaniškai migdolai nėra riešutai, o migdolmedžio vaisiaus sėklos, tačiau jų maistinė sudėtis panaši į riešutų. Reguliarus vartojimas siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, ypač kai migdolai pakeičia mažiau vertingus užkandžius.

    Kaip migdolai veikia širdį ir cukraus lygį?

    Migdoluose esančios skaidulos ir riebalai lėtina angliavandenių pasisavinimą, todėl gliukozės kiekis kraujyje kyla tolygiau. Dėl to jie dažnai įtraukiami į mitybą žmonėms, kurie siekia stabilesnio cukraus lygio ir geresnio sotumo po valgio.

    Širdžiai svarbūs ir migdolų riebalai: didelę jų dalį sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, kurios mityboje siejamos su palankesniu lipidų profiliu. Taip pat migdoluose yra antioksidantų, tarp jų vitaminas E, kuris padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

    Svorio kontrolė ir energija smegenims

    Nors migdolai turi daug energijos, praktikoje jie gali padėti mažinti bendrą suvalgomo maisto kiekį, nes sotina ilgam. Tyrimuose dažnai pabrėžiama, kad užkandžiams renkantis riešutus svarbiausia yra porcija ir tai, kuo jie pakeičia kitus produktus.

    Be to, migdoluose yra magnio, B grupės vitaminų ir kitų mikroelementų, kurie svarbūs nervų sistemai. Dėl to jie neretai apibūdinami kaip patogus užkandis dienos metu, kai norisi stabilesnės energijos ir mažiau staigių alkio bangų.

    Kokius migdolus rinktis ir kokia porcija saugi?

    Daugiausia naudos paprastai suteikia natūralūs, nesūdyti ir ne kepti migdolai, ypač su odele, kurioje yra dalis antioksidantų. Stipriai sūdyti ar aliejuje kepti variantai gali netikėtai padidinti natrio ir papildomų riebalų kiekį racione.

    Dažniausiai minima orientacinė porcija yra apie 30 gramų per dieną, tai yra maždaug 20–30 vidutinio dydžio migdolų. Viršijant šį kiekį lengva nepastebimai padidinti dienos kaloringumą, o staiga smarkiai padidinus skaidulų kiekį kai kuriems žmonėms gali atsirasti pilvo pūtimas ar diskomfortas.

    Jei turite alergijų riešutams, virškinamojo trakto sutrikimų ar laikotės gydytojo paskirtos dietos, migdolų kiekį verta aptarti su specialistu. Mitybos pokyčiai dažniausiai geriausiai veikia tada, kai jie pritaikomi prie konkrečios sveikatos būklės ir bendro raciono.

  • Vienas taurės triukas vakarienei: gėrimas, siejamas su mažesniu cholesteroliu ir geresniu miegu

    Teiginiai, kad nedidelė taurė raudonojo vyno su vakariene gali būti naudinga širdžiai, periodiškai grįžta į viešąją erdvę. Kai kurie tyrimai iš tiesų sieja saikingą vartojimą su palankesniais cholesterolio rodikliais ir geresne insulino apykaita, tačiau medikai pabrėžia ir kitą pusę: alkoholis didina kai kurių ligų riziką, todėl naudos ir žalos balansas priklauso nuo kiekio, žmogaus sveikatos ir įpročių.

    Dažniausiai minima galima nauda siejama ne su pačiu alkoholiu, o su raudonajame vyne esančiais polifenoliais, ypač flavonoidais ir resveratroliu. Šios augalinės kilmės medžiagos aptinkamos vynuogių odelėse ir gali veikti kaip antioksidantai, prisidėti prie kraujagyslių funkcijos ir uždegiminių procesų reguliavimo.

    Kas rodo tyrimai apie rodiklius

    Kai kuriuose klinikiniuose ir stebėjimo tyrimuose saikingas raudonojo vyno vartojimas su maistu siejamas su geresniais DTL cholesterolio rodikliais ir tam tikrais metabolinės sveikatos parametrais. Taip pat aprašoma, kad daliai žmonių, ypač vartojant su vakariene, gali pagerėti subjektyvi miego kokybė, nors tai nėra universalus efektas ir ne visada patvirtinamas skirtingose populiacijose.

    Svarbu suprasti, kad stebėjimo tyrimuose išlieka vadinamasis sveiko vartotojo efektas: saikingai vartojantys dažnai apskritai turi palankesnį gyvenimo būdą, daugiau juda, geriau maitinasi, rečiau rūko. Dėl to ryšys nebūtinai reiškia priežastį, o „vienas gėrimas“ dar nereiškia, kad jis tiks visiems.

    Kur baigiasi nauda ir prasideda rizika

    Europos ir pasaulio sveikatos institucijos nuosekliai pabrėžia, kad alkoholis yra kancerogenas, o saugaus kiekio, kuris būtų visiškai be rizikos, nėra. Net ir saikingas vartojimas gali didinti kai kurių vėžio rūšių tikimybę, o didesnės dozės siejamos su kepenų, kasos, nervų sistemos pažeidimais, padidėjusiu kraujospūdžiu bei priklausomybės rizika.

    Praktikoje didžiausią reikšmę turi ne tik kiekis, bet ir vartojimo modelis. Vartojimas kartu su maistu paprastai sukelia lėtesnį alkoholio įsisavinimą nei geriant nevalgius, tačiau tai nepanaikina bendros žalos rizikos, ypač jei gėrimas tampa kasdieniu įpročiu.

    Ką rinktis vietoj „taurės“

    Jei tikslas yra mažinti cholesterolį ir gerinti miegą, gydytojai dažniau rekomenduoja priemones, kurių nauda patikimesnė: Viduržemio jūros tipo mitybą, pakankamą skaidulų kiekį, reguliarią fizinę veiklą, svorio kontrolę ir rūkymo atsisakymą. Miego kokybę dažnai labiausiai pagerina pastovus režimas, mažiau kofeino popiet ir vakare, mažiau ekranų prieš miegą bei tinkama miegamojo aplinka.

    Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, kepenų ligų, vartojantiems tam tikrus vaistus ar turintiems priklausomybės riziką, alkoholis gali būti ypač nepalankus pasirinkimas. Kilus abejonių, saugiausia aptarti individualią situaciją su šeimos gydytoju, ypač jei kartu sprendžiami cholesterolio ar gliukozės kontrolės klausimai.

  • Kiaušinienė gali kelti cholesterolį: vienas paprastas pakeitimas ir širdis padėkos

    Kiaušinienė gali kelti cholesterolį: vienas paprastas pakeitimas ir širdis padėkos

    Kiaušinienė daugeliui yra vienas greičiausių pusryčių, tačiau jos paruošimo būdas gali nulemti, ar patiekalas bus palankus širdžiai. Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai problema slypi ne pačiuose kiaušiniuose, o riebaluose ir prieduose, kurie atsiduria keptuvėje.

    Viename kiaušinyje yra maždaug 185–200 miligramų cholesterolio, daugiausia trynyje, todėl porcija iš dviejų kiaušinių jo suteikia apie 400 miligramų. Vis dėlto naujesnės mitybos rekomendacijos akcentuoja, kad daugumai žmonių didesnę įtaką MTL cholesterolio lygiui daro sotieji ir transriebalai, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir itin perdirbtas maistas.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai kiaušinienė kepama su šonine, riebia dešra ar kitais perdirbtos mėsos gaminiais. Tokie priedai paprastai turi daug sočiųjų riebalų ir druskos, o reguliarus jų vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kas labiausiai „sugadina“ kiaušinienę

    Jei į patiekalą dedama daug sviesto, grietinėlės ar riebių sūrių, kiaušinienė tampa kaloringesnė ir turtingesnė sočiaisiais riebalais. Būtent jie, o ne vien su maistu gaunamas cholesterolis, daugeliui žmonių labiau didina MTL cholesterolį.

    Svarbu ir kepimo technika: ilgai kepant ant labai įkaitintos keptuvės dažniau prireikia daugiau riebalų, o pati kiaušinienė tampa sausesnė. Švelnesnis kepimas ant vidutinės kaitros leidžia išsaugoti tekstūrą ir sumažinti papildomų riebalų poreikį.

    Vienas paprastas pakeitimas, kurį siūlo specialistai

    Lengviausias žingsnis – pakeisti riebalus: vietoj sviesto rinktis nedidelį kiekį alyvuogių arba rapsų aliejaus. Juose vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, kurios laikomos palankesnėmis širdžiai, ypač kai jos pakeičia sočiuosius riebalus racione.

    Antras praktiškas sprendimas – didinti daržovių dalį: pomidorai, špinatai, paprikos, pievagrybiai, cukinijos, svogūnai ar žalumynai suteikia skaidulų ir antioksidantų. Tai taip pat padeda sumažinti poreikį gausiai sūdyti ir „stiprinti“ skonį perdirbta mėsa.

    Kaip sumažinti cholesterolio naštą pusryčiuose

    Norint dar labiau palengvinti patiekalą, galima dalį kiaušinių pakeisti baltymais, pavyzdžiui, naudoti vieną visą kiaušinį ir papildomą baltymą. Taip sumažėja cholesterolio ir riebalų kiekis, o baltymų porcija išlieka soti.

    Prie kiaušinienės verta rinktis viso grūdo ar ruginę duoną, o ne baltą bandelę, nes daugiau skaidulų padeda ilgiau išlikti sotiems. Skonį geriau paryškinti prieskoniais, tokiais kaip juodieji pipirai, saldžioji ar rūkyta paprika, ciberžolė, o druską naudoti saikingai.

    Jei turite padidėjusį cholesterolį, aukštą kraujospūdį ar esate patyrę širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, individualių patarimų verta kreiptis į šeimos gydytoją ar dietologą. Bendras principas paprastas: kiaušiniai gali likti racione, tačiau jų „palydą“ keptuvėje geriausia rinktis atsakingai.

  • Mokslininkai atskleidė: sportuojate ne tuo metu? Kūno laikrodis gali lemti rezultatus

    Mokslininkai atskleidė: sportuojate ne tuo metu? Kūno laikrodis gali lemti rezultatus

    Vieniems lengva keltis anksti ir sportuoti dar prieš darbą, kiti geriausiai jaučiasi tik popiet ar vakare. Šį skirtumą lemia chronotipas, kitaip tariant, individualus kūno polinkis tam tikru paros metu būti budresniam, darbingesniam ir aktyvesniam.

    Chronotipą formuoja cirkadiniai ritmai, kurie maždaug kas 24 valandas reguliuoja miego ir budrumo ciklą, hormonų svyravimus, kūno temperatūrą bei kitus fiziologinius procesus. Mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar treniruočių laikas, pritaikytas chronotipui, gali sustiprinti sporto naudą sveikatai.

    Ką parodė klinikinis tyrimas

    Naujesnis atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas nagrinėjo, ar treniruotės, suderintos su žmogaus chronotipu, duoda daugiau naudos nei sportas „prieš natūralų laikrodį“. Tyrime daugiausia dėmesio skirta žmonėms, turintiems didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Dalyviai buvo suskirstyti į rytinio ir vakarinio tipo grupes, o chronotipas nustatytas specialiu klausimynu. Rytinio tipo žmonės sportavo ryte, vakarinio tipo – vakare, o dalis dalyvių treniravosi priešingu metu nei jiems įprasta.

    Rezultatai rodė, kad treniruotės, sutapdintos su chronotipu, buvo susijusios su didesniais pagerėjimais, vertinant kraujospūdį, aerobinį pajėgumą, gliukozės kontrolę, cholesterolio rodiklius ir miego kokybę. Vis dėlto ir tie, kurie sportavo „ne savo“ metu, taip pat patyrė aiškią sveikatos naudą.

    Kodėl laikas gali būti svarbus

    Cirkadinė sistema veikia ne tik miegą, bet ir kraujospūdį, širdies ritmą, kraujagyslių tonusą bei cukraus kiekio kraujyje reguliavimą. Kadangi fizinis aktyvumas daro įtaką tiems patiems mechanizmams, treniruočių laikas gali nulemti, kaip stipriai organizmas į jas sureaguos.

    Tačiau svarbu niuansas: daug ankstesnių įžvalgų rėmėsi stebimaisiais tyrimais, kurie parodo sąsajas, bet ne visada įrodo priežastinį ryšį. Klinikiniai tyrimai suteikia tvirtesnių argumentų, bet vis tiek neatsako į visus klausimus, nes skiriasi dalyvių sveikata, treniruočių pobūdis ir įpročiai.

    Dar viena detalė yra ta, kad didelė dalis suaugusiųjų patenka į tarpinį chronotipą, kai ryškios „pelėdos“ ar „vyturio“ savybės nėra išreikštos. Tokiu atveju treniruotės laiko įtaka gali būti mažesnė, o svarbiausiu faktoriumi tampa pastovumas.

    Ką daryti praktiškai

    Daugelis žmonių chronotipą nujaučia intuityviai, tačiau jį dažnai iškreipia darbas, vaikų priežiūra ir kiti įsipareigojimai. Jei įmanoma, verta paieškoti tokio treniruočių laiko, kai jaučiatės žvaliausi ir lengviausiai „įsivažiuojate“ į krūvį.

    Mokslas taip pat rodo, kad kūno temperatūra dažnai būna aukštesnė popiet, o tai gali pagerinti raumenų funkciją, koordinaciją ir jėgos rodiklius. Kita vertus, įprotis treniruotis tuo pačiu metu ilgainiui gali „priderinti“ organizmą, todėl net rytinės treniruotės vakarinio tipo žmogui gali tapti efektyvesnės.

    Didelę reikšmę turi miegas: prastai išsimiegojus, treniruotė vakare gali jaustis sunkesnė, o intensyvus sportas vėlai gali pabloginti užmigimą ir miego kokybę. Dėl to dažnai rekomenduojama palikti bent kelių valandų tarpą tarp intensyvios treniruotės ir ėjimo miegoti.

    Vieno universaliai geriausio laiko sportui nėra, tačiau bendra taisyklė išlieka paprasta: reguliari fizinė veikla naudinga bet kuriuo paros metu. Jei turite galimybę, treniruotes verta derinti prie savo kūno laikrodžio, bet jei ne, svarbiausia yra judėti nuosekliai ir saugiai.

  • Aronijų sultys – pamirštas supermaistas: padeda akims prie kompiuterio ir širdžiai

    Aronijos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse auga kone visur, tačiau ilgą laiką buvo vertinamos labiau kaip dekoratyvinis krūmas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jų uogose esantiems polifenoliams, ypač antocianinams, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Šie junginiai tiriami dėl galimos naudos širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai bei regėjimui. Nors aronijos kartumu nustebina ne vieną, būtent sutraukiantis skonis dažnai signalizuoja apie didesnę biologiškai aktyvių medžiagų koncentraciją.

    Nauda akims dirbant prie ekranų

    Ilgos valandos prie kompiuterio dažnai siejamos su akių nuovargiu, sausumu ir suprastėjusiu matymu prieblandoje. Mokslinėje literatūroje antocianinai aptariami kaip junginiai, galintys prisidėti prie tinklainės apsaugos nuo oksidacinio streso.

    Taip pat nagrinėjamas jų ryšys su regėjimo pigmentų funkcija ir akių prisitaikymu prie prastesnio apšvietimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad nei aronijų sultys, nei maisto papildai nepakeičia regėjimo patikrų ir darbo higienos, ypač jei simptomai kartojasi.

    Kas sieja aronijas ir kraujospūdį?

    Aronijų uogose esantys polifenoliai tiriami dėl galimo poveikio kraujagyslių endotelio funkcijai ir kraujagyslių elastingumui. Klinikiniai tyrimai rodo, kad daliai žmonių reguliarus vartojimas gali būti siejamas su kukliais kraujospūdžio ar lipidų rodiklių pokyčiais, tačiau rezultatai nėra vienodi visoms grupėms.

    Aronijos gali būti naudingas raciono elementas, bet jos nėra gydymas. Jei diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis, vaistus ir jų dozes koreguoti gali tik gydytojas, o mitybos pokyčiai turėtų būti derinami su bendru širdies ir kraujagyslių rizikos valdymu.

    Kaip rinktis ir vartoti sultis?

    Dažniausiai rekomenduojama rinktis nesaldintas, be pridėtinio cukraus sultis, nes papildomas cukrus mažina bendrą gėrimo naudą. Vartojimo kiekis priklauso nuo individualios mitybos, tačiau praktikoje dažnai minimas apie 100 mililitrų per dieną dydis, stebint savijautą.

    Jei turite virškinamojo trakto jautrumą, vartojate kraują skystinančius vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis, saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Aronijų produktai gali būti vertingas priedas prie subalansuotos mitybos, tačiau didžiausią naudą duoda kartu su pakankamu miegu, judėjimu ir mažesniu ultraperdirbto maisto kiekiu.