CP v2

Tag: Širdies ir kraujagyslių ligos

  • Italų ilgaamžiškumo įprotis lėkštėje: kodėl alyvuogių aliejus kasdien siejamas su sveikata

    Italijoje jis dažnai naudojamas paprastai: keli lašai ant daržovių, šaukštas į sriubą ar užpilas ant duonos. Svarbiausia ne egzotiški receptai, o pastovumas, kurį žmonės išlaiko metų metus.

    Ypač vertinamas ypač tyras alyvuogių aliejus, nes jame gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių ir polifenolių. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu poveikiu, padedančiu mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš senėjimo procesus spartinančių veiksnių.

    Mokslinėje literatūroje alyvuogių aliejaus vartojimas dažnai aptariamas širdies ir kraujagyslių sveikatos kontekste. Tai svarbu todėl, kad būtent šios ligos daugelyje šalių išlieka viena dažniausių ankstyvo mirtingumo priežasčių.

    „Reguliarus alyvuogių aliejaus vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei silpnesniais uždegiminiais procesais, kurie gali spartinti senėjimą“, – teigiama apžvalginiuose mitybos tyrimuose.

    Daugelyje tyrimų praktinė rekomendacija skamba paprastai: svarbiau reguliarumas nei dideli kiekiai. Kasdienis, saikingas vartojimas dažnai įvardijamas kaip realistiškas įprotis, kurį lengva išlaikyti ilgą laiką.

    Galimas mechanizmas aiškinamas keliomis kryptimis: nuo poveikio lipidų apykaitai iki priešuždegiminio veikimo. Nors mitybos mokslas pabrėžia, kad vienas produktas „stebuklo“ nesukuria, alyvuogių aliejus laikomas palankesniu pasirinkimu už dalį sočiųjų riebalų šaltinių.

    Riebalai ilgą laiką buvo vertinami atsargiai, tačiau šiandien vis dažniau akcentuojama jų kokybė. Alyvuogių aliejus gali prisidėti prie ilgesnio sotumo, nes riebalai lėtina skrandžio išsituštinimą, o tai kai kuriems žmonėms padeda rečiau užkandžiauti.

    Būtent dėl to Viduržemio jūros mitybos modelis neretai siejamas su palankesniais kūno masės rodikliais, net kai žmonės griežtai neskaičiuoja kalorijų. Vis dėlto bendras efektas priklauso nuo visos mitybos kokybės, fizinio aktyvumo, miego ir žalingų įpročių.

    Didžiausia nauda dažniausiai siejama su minimaliai apdorotu, šalto spaudimo ypač tyru alyvuogių aliejumi, nes jis išlaiko daugiau biologiškai aktyvių medžiagų. Rafinuotas aliejus paprastai turi mažiau polifenolių, todėl jo poveikis gali būti kuklesnis.

    Kasdieniam vartojimui rekomenduojama rinktis šviežesnį produktą, laikyti jį tamsesnėje vietoje ir neperkaitinti, jei siekiama išsaugoti skonį bei dalį jautresnių junginių. O žmonėms, turintiems specifinių sveikatos būklių ar ribojimų, saugiausia pasirinkimus aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Bergamotė žadėjo numušti blogąjį cholesterolį: mokslininkai paaiškino, kas tiesa

    Bergamotė žadėjo numušti blogąjį cholesterolį: mokslininkai paaiškino, kas tiesa

    Bergamotė, citrusinis vaisius iš Pietų Italijos, pastaruoju metu vis dažniau minima kaip natūrali priemonė cholesterolio rodikliams gerinti. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad antraštėse mirgantys skaičiai dažnai supaprastina realią situaciją.

    Tyrimuose daugiausia nagrinėjami ne patys vaisiai, o standartizuoti bergamočių ekstraktai, kuriuose gausu polifenolių. Kai kuriose publikacijose fiksuotas ryškesnis mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, sumažėjimas, tačiau rezultatai tarp skirtingų darbų išsiskiria.

    Nuo kelių iki keliasdešimt proc.

    Skirtingose analizėse poveikis blogajam cholesteroliui svyravo nuo kelių proc. iki maždaug 40 proc. Tokį išsibarstymą mokslininkai sieja su tuo, kad tyrimuose dalyvavo nevienodos žmonių grupės, o taikytos metodikos ir papildų sudėtis skyrėsi.

    Reikšmės turi ir dozė bei vartojimo forma: dalyviai dažniausiai gaudavo nuo 150 miligramų iki 1 000 miligramų ekstrakto per dieną. Didesnės dozės kai kuriuose tyrimuose buvo susijusios su didesniais pokyčiais, tačiau tai nereiškia, kad poveikis visada bus toks pat kiekvienam.

    Kodėl tai dar nėra vaistų pakaitalas

    Nors kryptis vertinama kaip palanki, bergamotė kol kas nelaikoma lygiaverte alternatyva cholesterolį mažinantiems vaistams. Dalis tyrimų yra nedidelės apimties, o rezultatų nevienodumas rodo, kad reikia didesnių, gerai suprojektuotų klinikinių tyrimų, kurie leistų aiškiau atsakyti, kam ir kokiomis sąlygomis tai veikia.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į saugumą: papildai gali sąveikauti su kitais vartojamais preparatais, o jų sudėtis rinkoje skiriasi. Todėl žmonėms, kurie jau vartoja vaistus cholesterolio kontrolei ar turi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, sprendimus dėl papildų verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Bergamotės ekstraktai gali būti laikomi vienu iš galimų mitybos ir gyvenimo būdo korekcijų priedų, tačiau ne stebuklingu sprendimu. Patikimiausią naudą cholesterolio rodikliams vis dar duoda kompleksas: subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kūno masės kontrolė ir gydytojo paskirta terapija, jei jos reikia.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.

  • Ne vaistai, o paprastas obuolys: vakare suvalgomas produktas gali padėti mažinti cholesterolį

    Socialiniuose tinkluose ir sveikatos portaluose vis dažniau kartojama žinia, kad cholesterolį esą galima sumažinti be vaistų, tereikia vakare suvalgyti konkretų produktą. Nors tokie teiginiai dažnai skamba per drąsiai, mitybos kryptis iš tiesų gali turėti apčiuopiamą įtaką kraujo riebalų rodikliams.

    Dažniausiai minima priemonė yra obuolys, ypač rūgštesni ir kietesni senesnių veislių vaisiai, kuriuose paprastai būna daugiau skaidulų. Viena iš tokių veislių Europoje laikoma „Sira reneta“, išsiskirianti rūgštesniu skoniu ir tvirta tekstūra.

    Kodėl obuolys siejamas su cholesteroliu?

    Obuoliuose esanti tirpioji ląsteliena, ypač pektinas, gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekio. Tirpios skaidulos virškinamajame trakte suriša dalį tulžies rūgščių, o organizmas, jas atkurdamas, gali sunaudoti daugiau cholesterolio.

    Kitas svarbus aspektas yra polifenoliai, augalinės kilmės antioksidantai, kurių daugiau randama obuolio žievėje. Jie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir gali būti naudingi širdies bei kraujagyslių sveikatai, ypač kai tai yra bendro mitybos modelio dalis.

    Vakarais valgomas vaisius nepakeičia gydymo

    Svarbu suprasti, kad nė vienas produktas neveikia kaip tiesioginis vaistas, o cholesterolio rodikliai paprastai gerėja ne per dienas, o per savaites ar mėnesius. Didesnį poveikį lemia visuma: mažiau sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų produktų, daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir skaidulų.

    Jei cholesterolio kiekis labai padidėjęs arba yra papildomų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, diabetas ar buvę širdies ir kraujagyslių įvykiai, gydytojo paskirtų vaistų atsisakyti nevalia. Mityba tokiais atvejais yra svarbi pagalba, bet ne pakaitalas.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didžiausia?

    Didžiausia nauda siejama su visu obuoliu ir žievele, todėl vaisių verta kruopščiai nuplauti ir suvalgyti neperdirbtą. Sultys ar trintos tyrelės dažniausiai turi mažiau skaidulų ir greičiau pakelia gliukozės kiekį kraujyje, todėl poveikis sotumui ir lipidų balansui gali būti silpnesnis.

    Praktiškas pasirinkimas yra obuolį valgyti kaip užkandį vietoje saldumynų, o vakare derinti su baltymais ar natūraliu jogurtu be pridėtinio cukraus. Tokia kombinacija padeda ilgiau jaustis sočiai ir sumažina tikimybę vėliau užkandžiauti kaloringais produktais.

    „Pats produktas problemos neišsprendžia, tačiau reguliarus skaidulų kiekio didinimas ir mažiau perdirbtas racionas dažnai yra pirmas žingsnis, nuo kurio prasideda geresni kraujo tyrimų rezultatai“, – pabrėžia kardiologai ir mitybos specialistai, kalbėdami apie gyvenimo būdo korekcijas.

  • Mokslininkai įspėja: šis amžius pavojingiausias nutukimui – mirtingumo rizika šauna 70 proc.

    Mokslininkai įspėja: šis amžius pavojingiausias nutukimui – mirtingumo rizika šauna 70 proc.

    Kada nutukimas pavojingiausias?

    Nutukimas laikomas lėtine metaboline liga, susijusia su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo diabetu ir dalimi onkologinių susirgimų. Nors dažnai manoma, kad didžiausios pasekmės išryškėja vyresniame amžiuje, naujesni tyrimai rodo ypač jautrų laikotarpį ankstyvoje suaugystėje.

    Švedijos Lundo universiteto mokslininkų paskelbti duomenys, paremti daugiau kaip 600 000 žmonių stebėsena, atskleidė aiškią tendenciją: nutukimas, prasidėjęs jauname amžiuje, siejamas su gerokai didesne ankstyvos mirties rizika. Tyrime nutukimu laikytas kūno masės indeksas, lygus arba didesnis nei 30.

    Didžiausias rizikos šuolis fiksuotas tiems, kuriems nutukimas išsivystė nuo 17 iki 29 metų. Šioje grupėje ankstyvos mirties rizika ateityje buvo apie 70 proc. didesnė, palyginti su žmonėmis, kurių svoris išliko normalus arba didėjo mažiau.

    Kodėl ankstyva suaugystė tokia svarbi?

    Mokslininkai aiškina, kad esmė dažnai yra ne vien pats svoris, o tai, kiek ilgai organizmas patiria nutukimo poveikį. Kuo anksčiau prasideda nutukimas, tuo ilgesnė tikimybė, kad žmogus daugelį metų gyvens su lėtiniu uždegimu, hormonų pusiausvyros pokyčiais ir atsparumu insulinui.

    Tokie ilgalaikiai procesai palaipsniui didina riziką išsivystyti rimtiems sutrikimams, kurie ilgainiui gali baigtis ankstyva mirtimi. Visuomenės sveikatos požiūriu tai reiškia, kad ankstyvos suaugystės svorio pokyčiai gali turėti didesnę reikšmę nei vėliau gyvenime atsiradęs svorio perteklius.

    „Nuosekliausias mūsų pastebėjimas yra tai, kad svorio prieaugis jaunesniame amžiuje siejasi su didesne ankstyvos mirties rizika nei tiems, kurie svorio priauga mažiau“, – sakė viena iš tyrimo autorių Tanja Stocks.

    Kokios ligos dažniausiai susijusios?

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad ankstyvų mirčių struktūroje dažnai dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą ir insultą. Būtent šios priežastys sudarė didžiausią dalį mirčių, o nutukimas reikšmingai didino jų tikimybę.

    Be to, nutukimas buvo siejamas su didesne 2 tipo diabeto rizika, o taip pat su kai kuriais vėžiniais susirgimais. Tarp dažniau minimų krypčių išskiriami gimdos vėžio atvejai moterims ir kepenų vėžio atvejai vyrams, nors individualią riziką lemia daugybė veiksnių.

    Mokslininkai nurodė ir lyčių skirtumus: jauname amžiuje atsiradęs nutukimas stipriau siejosi su rizika vyrams, o moterims ryšys buvo silpnesnis. Tyrėjai neatmetė, kad tam įtakos gali turėti hormoniniai ypatumai ir tai, kad daliai moterų svoris bei susijusios rizikos ryškiai didėja po menopauzės.

    Tyrimo autoriai taip pat pabrėžė ribotumus: analizuojant duomenis nebuvo detaliai įvertinti visi galimi veiksniai, tokie kaip mityba, fizinis aktyvumas ar kiti gyvenimo būdo įpročiai. Vis dėlto rezultatai laikomi pakankamai nuosekliais, kad būtų svarbūs prevencijai ir visuomenės sveikatos politikai.

    Specialistai primena, kad svorio kontrolė dažniausiai remiasi ilgalaikiais sprendimais: subalansuota mityba, reguliariu fiziniu aktyvumu, kokybišku miegu ir streso valdymu. Žmonėms, kuriems sunku keisti įpročius arba yra gretutinių ligų, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dietologą, kad planas būtų saugus ir realistiškas.

  • Mokslininkai įspėja: kodėl po 55-erių dienos miegas gali signalizuoti rimtas bėdas

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai pabrėžia, kad pats dienos miegas nebūtinai yra žalingas, tačiau jo pobūdis ir laikas gali būti svarbus signalas apie organizme vykstančius pokyčius.

    Įprastai trumpas pogulis laikomas naudingas: jis gali pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją, reakcijos greitį, taip pat padėti atkurti jėgas po prastesnio nakties miego. Kai kuriuose moksliniuose darbuose nurodoma, kad saikingas dienos poilsis gali turėti teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.

    Kada pogulis kelia klausimų?

    Vis dėlto naujesni duomenys rodo, kad vyresniems nei 55 metų žmonėms dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali reikšti ne vien nuovargį. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tam tikri dienos miego modeliai, ypač kai miegas kartojasi reguliariai ir pasireiškia ankstyvomis dienos valandomis, siejami su didesne nepalankių sveikatos baigčių rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad tokia sąsaja nebūtinai reiškia priežastį. Dažniau tai gali būti pasekmė, kai organizmas jau kovoja su nediagnozuotomis problemomis, o dienos miegas tampa ankstyvu įspėjamuoju ženklu.

    Kokios sveikatos problemos gali slėptis?

    Mokslininkai kelia prielaidą, kad padidėjęs poreikis miegoti dieną kai kuriais atvejais gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, neurologinėmis ligomis ar kitomis būklėmis, kurios ilgą laiką vystosi nepastebimai. Ankstesni tyrimai dienos miegą taip pat yra sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežastiniai ryšiai vis dar tiriami.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę anksti nustatant sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Ką daryti, jei norisi miegoti dažniau?

    Gydytojai paprastai rekomenduoja vertinti ne vien patį pogulį, o jo pokyčius: ar mieguistumas atsirado staiga, ar trukdo kasdienai, ar naktį miegas tapo prastesnis. Jei dienos miegas ilgėja, tampa būtinybe arba atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu, galvos svaigimu, atminties problemomis ar nuotaikos pokyčiais, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Ekspertai taip pat primena, kad dienos miegui įtaką daro vaistai, miego apnėja, depresija, cukrinio diabeto kontrolė, mažakraujystė ir kiti veiksniai. Todėl svarbiausia yra ne demonizuoti pogulį, o įvertinti visą situaciją ir, jei reikia, atlikti tikslingus sveikatos patikrinimus.

  • Spaudimas gali šoktelėti per kelias sekundes: šių produktų griežtai nevalgykite naktį

    Gydytojai įspėja, kad vėlyvi užkandžiai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti staigesnius arterinio kraujospūdžio svyravimus ir prastesnį miegą. Didžiausia rizika siejama su sūriu, stipriai perdirbtu maistu bei saldintais gėrimais, ypač jei žmogus jau turi hipertenziją ar širdies ir kraujagyslių ligų.

    Viena dažniausių klaidų vakare yra sūrūs ir konservuoti produktai: sūdyta žuvis, mėsos konservai, pramoniniai padažai, paruoštos sriubos, marinuotos ar konservuotos daržovės. Toks maistas paprastai turi daug druskos, o per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą organizme, dėl to gali didėti apkrova kraujotakai ir ryškėti tinimai.

    Kodėl vakarais pavojinga druska?

    Druska tiesiogiai siejama su kraujospūdžio didėjimu, o Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną. Praktikoje daug žmonių šią ribą viršija net to nepastebėdami, nes didelė dalis druskos „slepiasi“ duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose ir pusgaminiuose.

    Vėlyvas sūrus maistas gali būti ypač nepalankus žmonėms, kuriems būdingas naktinis kraujospūdžio nekritimas. Specialistai pabrėžia, kad naktį kraujospūdis turėtų natūraliai mažėti, o jei taip nevyksta, didėja ilgalaikė širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.

    Saldūs gėrimai ir kofeinas

    Dar viena probleminė grupė yra saldinti gėrimai: limonadai, saldūs kavos gėrimai, energiniai gėrimai ar įvairūs kokteiliai. Didelis cukraus kiekis gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus, kurie kai kuriems žmonėms pasireiškia galvos skausmu, silpnumu, nerimu ar prastesne miego kokybe.

    Jei gėrimuose yra kofeino, poveikis gali sustiprėti, nes kofeinas daliai žmonių laikinai kelia kraujospūdį ir trikdo užmigimą. Gydytojai dažniausiai pataria kofeino vengti antroje dienos pusėje, ypač jautriems asmenims arba tiems, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos.

    Ką rinktis vietoj to?

    Medikai primena, kad įprastai normaliu laikomas apie 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio arterinis kraujospūdis, nors individualūs tikslai priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės. Jei vakare norisi užkąsti, dažniausiai saugesnis pasirinkimas yra lengvas, mažai sūrus maistas ir vanduo, o ne perdirbti užkandžiai ar saldinti gėrimai.

    Jeigu pastebite, kad naktimis dažnėja galvos skausmai, širdies permušimai, atsiranda tinimai ar spaudimas tampa nestabilus, verta peržiūrėti vakaro mitybą ir pasitarti su gydytoju. Hipertenzijos atveju savarankiškai keisti gydymą ar „nusimušinėti“ spaudimą vien maisto korekcijomis nereikėtų.

  • Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Vienas paprastas įprotis lėkštėje gali turėti apčiuopiamą reikšmę širdžiai: dažniau rinktis liesą kalakutieną vietoje riebesnės kiaulienos. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga dieta, tačiau praktiškai toks pakeitimas dažnai sumažina sočiųjų riebalų ir druskos kiekį kasdienėje mityboje.

    Didžiausias skirtumas atsiranda tada, kai kalakutiena pasirenkama ne kaip perdirbtas produktas, o kaip paprastas mėsos gabalas. Liesa paukštiena, ypač be odos, paprastai turi mažiau sočiųjų riebalų nei riebūs kiaulienos gabalai ar dažnai vartojami mėsos gaminiai. Būtent sotieji riebalai siejami su didesniu MTL, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekiu kraujyje.

    Ne tik mėsa, bet ir gaminimas

    Vien pavadinimas „paukštiena“ dar negarantuoja naudos. Jei kalakutiena tampa storai apkeptu, riebaluose keptu kepsniu su gausia paniruote arba labai sūriais gaminiais, jos pranašumas prieš kiaulieną gali smarkiai sumažėti.

    Širdžiai palankesnis pasirinkimas dažniausiai yra kepta orkaitėje, virta ar troškinta kalakutiena, ypač krūtinėlės filė ar kitos liesesnės dalys. Toks paruošimas padeda kontroliuoti ne tik riebalų, bet ir druskos kiekį, o tai svarbu kraujospūdžiui.

    Kodėl svarbus visas mitybos modelis

    Širdies ir kraujagyslių sveikatai kenkia ne vienas konkretus produktas, o pasikartojantis mitybos scenarijus. Kai dažnai valgomi riebūs mėsos patiekalai, kepimas aliejuje, sunkūs padažai ir perdirbti mėsos gaminiai, ilgainiui didėja sočiųjų riebalų ir natrio perteklius.

    Kalakutiena dažnai natūraliai „atsineša“ lengvesnę lėkštę: prie jos paprasčiau derinti daržoves, kruopas, ryžius ar virtas bulves. Tuo metu riebesnė kiauliena neretai skatina rinktis sunkesnius priedus, daugiau padažų ir papildomų riebalų, nors tai nėra griežta taisyklė.

    Dažniausia klaida, kuri panaikina naudą

    Didelė dalis žmonių tikisi, kad vien mėsos pakeitimas automatiškai „sutvarkys“ cholesterolį ar kraujospūdį. Tačiau jei išlieka tie patys įpročiai, pavyzdžiui, gausi paniruotė, gilus kepimas, mažai daržovių ir daug druskos, reali nauda gali būti minimali.

    Perdirbti produktai iš kalakutienos taip pat nėra savaime sveikesni. Labai sūrios dešrelės, vytinti ar stipriai apdoroti gaminiai gali turėti daug natrio, o tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar linkusiems į jį.

    Subalansuotas požiūris reiškia proporcijas: liesa kalakutiena dažniau, o riebūs kiaulienos patiekalai ir perdirbti mėsos gaminiai rečiau. Dar geresni rezultatai pasiekiami, kai meniu dažniau atsiranda ir žuvis, ankštiniai, daržovės bei pilno grūdo produktai, o druska ir sočiųjų riebalų perteklius mažinami nuosekliai.