CP v2

Tag: Širdies ligos

  • Kava ir cholesterolis: šis virimo būdas gali kelti LDL – štai ką rodo tyrimai

    Kava ir cholesterolis: šis virimo būdas gali kelti LDL – štai ką rodo tyrimai

    Kavos poveikis cholesteroliui priklauso ne tik nuo išgertų puodelių skaičiaus, bet ir nuo to, kaip ji paruošiama. Tyrimai rodo, kad kava, perleista per popierinį filtrą, paprastai turi mažesnį poveikį LDL, palyginti su nefiltruotais gėrimais.

    Skirtumą lemia kavos pupelėse esantys diterpenai kafestolis ir kahveolis. Tai riebios medžiagos, kurios gali didinti LDL, nes veikia cholesterolio apykaitos mechanizmus kepenyse. Svarbu tai, kad jų yra ir be kofeino paruoštoje kavoje.

    Popierinis filtras sulaiko aliejus

    Popierinis filtras sulaiko didelę dalį kavos aliejų, kuriuose ir kaupiasi kafestolis bei kahveolis. Dėl to filtruota kava dažniausiai laikoma palankesniu pasirinkimu žmonėms, kurių lipidograma prastesnė arba kurie turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Priešingai, ruošimo būdai, kai maltos kavos dalelės ilgiau kontaktuoja su vandeniu, o gėrimas neperleidžiamas per popierių, dažniau palieka daugiau šių medžiagų puodelyje. Tai gali būti french press, turkiška kava, virta kava ar kai kurie kavinuko tipo ruošimo būdai.

    Kiekis ir įpročiai keičia rezultatą

    Net ir filtruota kava nėra visiškai neutrali, jeigu jos geriama daug ir ji labai stipri. Tyrimų apžvalgos rodo, kad bendras poveikis kraujo lipidams dažniausiai ryškėja tada, kai reguliariai geriami dideli kiekiai nefiltruotos kavos, ypač jei cholesterolio rodikliai jau buvo padidėję.

    Kita vertus, poveikis nėra vienodas visiems: skiriasi individuali reakcija, mityba, kūno masė, vartojami vaistai ir gretutinės ligos. Dėl to vienam žmogui lipidogramoje pokyčiai gali būti akivaizdūs, o kitam beveik nepastebimi.

    Ką daryti, jei LDL padidėjęs?

    Jeigu cholesterolio rodikliai padidėję, dažnai nebūtina visiškai atsisakyti kavos. Paprastas pirmas žingsnis gali būti perėjimas prie kavos, ruošiamos su popieriniu filtru, ir kelių savaičių stebėjimas, o vėliau, pasitarus su gydytoju, pakartotinis lipidogramos tyrimas.

    Reikšmės turi ir priedai: riebi grietinėlė, daug riebaus pieno, sviestas ar kokosų aliejus padidina sočiųjų riebalų kiekį racione, o jų perteklius siejamas su didesniu LDL. Cukrus ir sirupai cholesterolio neturi, tačiau didina kaloringumą ir ilgainiui gali bloginti kitus metabolinius rodiklius.

    Specialistai pabrėžia, kad kava savaime cholesterolio negydo ir nepakeičia gydymo ar mitybos korekcijų. Tačiau pasirinkus filtravimo būdą ir suvaldžius kiekį, kavos įprotis daugeliui gali tapti mažesnės rizikos kasdieniu ritualu.

  • Aukštas kraujospūdis gali tyliai žudyti: gydytojai įspėja, kodėl simptomų galite nejausti

    Aukštas kraujospūdis gali tyliai žudyti: gydytojai įspėja, kodėl simptomų galite nejausti

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis dažnai vadinamas tylia liga, nes ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių požymių. Dėl to dalis žmonių apie problemą sužino tik profilaktiškai pasimatavę spaudimą arba jau patyrę komplikacijų.

    Kardiologai pabrėžia, kad kraujospūdį lemia ne vien genetika ar amžius. Didelę įtaką daro miego kokybė, fizinis aktyvumas, mityba, kūno svoris, druskos ir alkoholio vartojimas bei ilgalaikis stresas.

    „Lėtinis stresas gali skatinti hormonų, įskaitant kortizolį, pokyčius, o tai kai kuriems žmonėms prisideda prie kraujospūdžio didėjimo“, – teigė psichologė Allison Gaffey.

    Dažniausiai nustatoma pirminė hipertenzija, kai vienos aiškios priežasties išskirti nepavyksta. Tokiu atveju spaudimą kelia kelių veiksnių visuma: paveldimumas, mažas judrumas, perteklinė kūno masė, per daug druskos ir per mažai kalio turinti mityba.

    Tačiau būna ir antrinė hipertenzija, kai spaudimo kilimą galima susieti su konkrečia būkle ar liga. Ji gali išsivystyti sergant inkstų ligomis, esant obstrukcinei miego apnėjai, hormonų sutrikimams ar vartojant kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, kortikosteroidus.

    Nors daliai žmonių pasireiškia galvos skausmas, svaigimas, nuovargis ar širdies permušimai, šie simptomai nėra specifiniai. Jie gali atsirasti ir dėl miego trūkumo, nerimo, skysčių stokos ar kitų priežasčių, todėl vien pagal savijautą hipertenzijos patikimai nustatyti neįmanoma.

    Specialistai akcentuoja, kad pagrindinis būdas laiku aptikti padidėjusį kraujospūdį yra reguliarūs matavimai. Ypač tai svarbu vyresniems žmonėms, turintiems antsvorio, sergantiems diabetu, rūkantiems ar turintiems ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų šeimoje.

    Negydomas aukštas kraujospūdis ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles ir spartina aterosklerozę. Dėl to didėja širdies smūgio ir insulto rizika, gali vystytis periferinių arterijų liga, prastėti kraujotaka galūnėse.

    Padidėjęs spaudimas taip pat ilgainiui „perkrauna“ širdį: jai tenka dirbti prieš didesnį pasipriešinimą, todėl gali storėti širdies raumuo, atsirasti ritmo sutrikimų ir širdies nepakankamumas. Ypač jautrios ilgalaikei hipertenzijai yra inkstų kraujagyslės, o blogėjanti inkstų funkcija gali dar labiau kelti kraujospūdį.

    Gydymo taktika priklauso nuo kraujospūdžio dydžio, bendros širdies ir kraujagyslių rizikos ir gretutinių ligų. Esant lengvesniam padidėjimui, gydytojas dažnai pirmiausia rekomenduoja gyvenimo būdo korekcijas: mažinti druską, daugiau judėti, koreguoti svorį, riboti alkoholį ir gerinti miegą.

    „Vaistinis gydymas visada turi būti paremtas ir nemedikamentinėmis priemonėmis, o geresnė savijauta nereiškia, kad liga dingo“, – pabrėžė prof. Edyta Zbroch.

    Jei kraujospūdis aukštesnis arba pokyčių nepakanka, skiriami vaistai, o jų vartojimo nutraukti savavališkai negalima. Gydytojai primena, kad hipertenzija yra lėtinė būklė: vaistai ją kontroliuoja, tačiau nepašalina polinkio, todėl gydymas ir stebėsena paprastai yra ilgalaikiai.

  • Auksinė plutelė vilioja, bet slepia pavojų: AGEs gali spartinti senėjimą ir ligas

    Auksinė plutelė vilioja, bet slepia pavojų: AGEs gali spartinti senėjimą ir ligas

    Traški bulvytė, apskrudęs tostas ar rumiana keptos mėsos plutelė daugeliui reiškia gerą skonį. Tačiau tas pats skrudinimo ir kepimo procesas, vadinamas Maillardo reakcija, didina pažangiųjų glikacijos galutinių produktų, arba AGEs, kiekį maiste.

    AGEs susidaro, kai cukrūs kaitinant reaguoja su baltymais ir riebalais. Šie junginiai formuojasi ne tik virtuvėje, bet ir žmogaus organizme, ypač tuomet, kai ilgą laiką padidėja gliukozės kiekis kraujyje.

    Kas didina AGEs kiekį?

    Daugiausia AGEs susidaro aukštoje temperatūroje ir sausoje kaitroje, todėl jų daugiau būna keptuose, gruzdintuose, ant grotelių ruoštose ar stipriai apskrudintose patiekaluose. Ypač tai būdinga baltymų ir riebalų gausiems produktams, pavyzdžiui, mėsai, sūriams ir žuviai.

    Tuo metu virimas vandenyje, troškinimas ar garinimas paprastai siejami su mažesniu AGEs susidarymu. Skirtumas svarbus, nes įtaką daro ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip maistą paruošiame.

    Organizme AGEs kaupimasis dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems diabetą ar atsparumą insulinui. Ilgalaikė hiperglikemija spartina glikacijos procesus, todėl šiai grupei ypač aktuali glikemijos kontrolė.

    Kaip tai veikia sveikatą?

    Tyrimuose AGEs siejami su uždegiminėmis reakcijomis ir oksidaciniu stresu. Vienas aiškinamų mechanizmų yra jų sąveika su receptoriais, vadinamais RAGE, kuri gali skatinti lėtinį, žemo intensyvumo uždegimą ir žaloti audinius.

    Didžiausias dėmesys dažnai skiriamas širdies ir kraujagyslių sistemai, nes uždegimas ir endotelio pažeidimas laikomi svarbiais rizikos veiksniais. Nors ryšiai dažnai nustatomi stebėjimo tyrimuose ir ne visada įrodo priežastį, bendras vaizdas dera su lėtinio uždegimo teorija.

    AGEs siejami ir su senėjimo procesais, nes gali sudaryti tvirtesnius ryšius tarp kolageno skaidulų. Dėl to audiniai tampa mažiau elastingi, o pokyčiai gali būti aktualūs odai, kraujagyslėms, sąnariams ir akies lęšiui.

    Ką galima pakeisti virtuvėje?

    Praktinis žingsnis yra rečiau rinktis gruzdinimą, dažną kepimą aukštoje temperatūroje ar stiprų apskrudinimą, o dažniau gaminti garuose, troškinti arba virti. Taip pat verta atkreipti dėmesį į plutelės tamsumą, nes kuo ji tamsesnė ir labiau pridegusi, tuo didesnė tikimybė, kad AGEs bus daugiau.

    Naudingi gali būti rūgštūs marinatai, pavyzdžiui, su citrinų sultimis, natūraliu jogurtu ar obuolių actu. Tyrimų apžvalgose nurodoma, kad pH mažinimas prieš kepimą gali reikšmingai sumažinti AGEs susidarymą.

    Dar viena kryptis yra prieskoniai ir žolelės, turinčios antioksidantų, pavyzdžiui, rozmarinas, raudonėlis, čiobrelis, ciberžolė ar česnakas. Nors tai nėra stebuklinga priemonė, tokie priedai gali prisidėti prie mažesnio glikacijos intensyvumo kaitinant.

    Specialistai pabrėžia, kad visiškai išvengti AGEs nepavyks, tačiau nuoseklus maisto ruošimo įpročių keitimas ir gera glikemijos kontrolė gali sumažinti perteklinę jų ekspoziciją. Tai svarbu ne tik savijautai šiandien, bet ir ilgalaikės lėtinių ligų rizikos valdymui.

  • Plaukimas gali stiprinti širdį ir saugoti sąnarius: kodėl senjorams tai vienas geriausių pasirinkimų

    Plaukimas gali stiprinti širdį ir saugoti sąnarius: kodėl senjorams tai vienas geriausių pasirinkimų

    Plaukimas laikomas viena universaliausių fizinio aktyvumo formų, ypač vyresniame amžiuje. Judant vandenyje dirbantys raumenys reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis ima plakti dažniau ir efektyviau pumpuoja kraują, o tai ilgainiui gerina ištvermę.

    American Heart Association baseino plaukimą priskiria intensyvesniems aerobiniams pratimams, nors lėtesnis judėjimas vandenyje gali būti ir vidutinio intensyvumo. Sveikatos nauda labiausiai siejama su reguliarumu, o krūvis turėtų būti parenkamas pagal savijautą ir gretutines ligas.

    Tyrimuose dažnai minima, kad plaukimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tačiau tai nereiškia tiesioginės garantijos kiekvienam žmogui. Kohortinių stebėjimų rezultatus gali veikti ir kiti veiksniai, tokie kaip mityba, kūno masė, rūkymas ar bendras aktyvumo lygis.

    Didelis plaukimo privalumas senjorams yra vandens plūdrumas, mažinantis apkrovą keliams, klubams ir stuburui. Dėl to plaukimas neretai būna patogesnis turintiems antsvorio, jaučiantiems sąnarių skausmus ar prasčiau toleruojantiems ėjimą kietu paviršiumi.

    Kartu vandens pasipriešinimas verčia dirbti rankų, kojų ir liemens raumenis, todėl judesiai tampa funkcionalūs ir saugesni sąnariams. Tyrimai apie vandens mankštą rodo, kad ji gali padėti gerinti mobilumą, raumenų jėgą ir bendrą fizinį pajėgumą vyresniame amžiuje.

    Vis dėlto plaukimas neturėtų visiškai pakeisti jėgos ir pusiausvyros pratimų, kurie svarbūs krentamumo rizikai mažinti ir savarankiškumui išlaikyti. Praktikoje geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias veiklas ir palaikant nuoseklų, bet ne per didelį krūvį.

    Jei žmogus ilgai nesportavo, pradėti verta nuo trumpų, keliolikos minučių trukmės užsiėmimų su pertraukomis, vengiant varžymosi. Alternatyva plaukimui gali būti ėjimas vandenyje, vandens aerobika ar trumpų atkarpų plaukimas, stebint, kad krūvis nesukeltų nemalonių simptomų.

    Krūvio metu neturėtų atsirasti krūtinės skausmo, galvos svaigimo, ryškaus širdies plakimo ar neįprasto dusulio. Sergant diagnozuotomis širdies ligomis, širdies nepakankamumu, turint ritmo sutrikimų ar nekontroliuojamą padidėjusį kraujospūdį, prieš pradedant treniruotes rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

    Ypatingo atsargumo reikalauja plaukimas šaltame atvirame vandenyje, nes staigus atšalimas gali smarkiai padidinti širdies ir kraujotakos sistemos apkrovą. Saugesnis pasirinkimas daugeliui senjorų yra prižiūrimas baseinas, kur lengviau kontroliuoti temperatūrą ir krūvio intensyvumą.

  • Gydytojai įspėja: aukštą cholesterolį išduoda oda ir akys – štai kaip atpažinti

    Gydytojai įspėja: aukštą cholesterolį išduoda oda ir akys – štai kaip atpažinti

    Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, būtina ląstelių membranoms, hormonų gamybai ir vitamino D apykaitai. Problema prasideda tada, kai kraujyje per daug vadinamojo MTL (LDL) cholesterolio, kuris siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Perteklinis MTL cholesterolis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir ilgainiui sudaryti aterosklerozines plokšteles. Dėl to siaurėja arterijos, blogėja kraujotaka ir didėja krūtinės anginos, miokardo infarkto ar insulto tikimybė.

    Svarbu tai, kad padidėjęs cholesterolis dažnai ilgai nesukelia jokių aiškių pojūčių. Todėl gydytojai pabrėžia profilaktinių tyrimų svarbą net ir tuomet, kai žmogus jaučiasi gerai.

    Požymiai, kuriuos galima pastebėti

    Vienas būdingiausių odos požymių yra ksantelazmos, dar vadinamos gelsvomis plokštelėmis ant vokų. Tai minkšti gelsvi ar gelsvai oranžiniai dariniai, dažniausiai atsirandantys viršutiniuose ar apatiniuose vokuose, arčiau vidinių akių kampų.

    Šios plokštelės susidaro dėl cholesterolio sankaupų odoje, jos paprastai neskauda ir niežti. Ksantelazmos ne visada reiškia padidėjusį cholesterolį, tačiau jos yra pakankamai svarbus signalas, kad verta pasitikrinti lipidų rodiklius.

    Kitas galimas ženklas – vadinamasis ragenos lankas, kai aplink rainelę matomas pilkšvas ar balkšvai gelsvas žiedas. Vyresniame amžiuje tai gali būti su amžiumi susijęs pokytis, tačiau jaunesniems žmonėms toks radinys gali sietis su lipidų apykaitos sutrikimais.

    Rečiau pasitaiko kiti xantomų tipai, kai ant odos ar sausgyslių atsiranda kietesni gelsvi mazgeliai. Tokie pakitimai gali būti būdingesni šeiminei hipercholesterolemijai – genetinei būklei, kai MTL cholesterolis būna labai aukštas nuo jauno amžiaus.

    Ką daryti pastebėjus pakitimus?

    Odos ar akių pakitimai patys savaime nėra diagnozė, tačiau gali padėti laiku įtarti problemą. Pastebėjus tokius ženklus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus.

    Pagrindinis tyrimas yra lipidograma, kuri parodo bendrą cholesterolį, MTL (LDL), DTL (HDL) ir trigliceridus. Rezultatai vertinami atsižvelgiant į amžių, gretutines ligas ir bendrą širdies bei kraujagyslių įvykių riziką.

    Jei rodikliai prasti, gydymas dažniausiai pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijų. Paprastai rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį, dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius ir pilno grūdo produktus.

    Ne mažiau svarbus reguliarus fizinis aktyvumas – dažnai minimas orientyras yra bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę. Taip pat reikšminga mesti rūkyti, koreguoti kūno svorį ir suvaldyti kraujospūdį bei gliukozės kiekį kraujyje.

    Kada prireikia vaistų?

    Jeigu vien mitybos ir aktyvumo nepakanka arba žmogaus rizika yra didelė, gydytojas gali skirti vaistų. Dažniausiai pirmo pasirinkimo vaistai yra statinai, o kai kuriais atvejais taikomi ir kiti cholesterolį mažinantys preparatai.

    Gelsvos plokštelės ant vokų ar baltas žiedas aplink rainelę nebūtinai reiškia pavojų, tačiau tai nėra ir kosmetinė smulkmena, kurią verta ignoruoti. Paprastas lipidogramos tyrimas gali padėti problemą aptikti anksčiau, nei atsiranda rimtos komplikacijos.

  • Du paprasti superproduktai, kurie gali padėti širdžiai: gydytojas pataria įtraukti kasdien

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių Europoje, tačiau riziką galima mažinti ir kasdieniais įpročiais. Šeimos gydytojas Lukas Pratsaidisas pabrėžia, kad nebūtina pradėti nuo brangių papildų, jei mityboje trūksta bazinių, moksliškai pagrįstų produktų.

    Pirmasis pasirinkimas, pasak gydytojo, yra riebi žuvis, ypač lašiša, skumbrė, sardinės ar upėtakis. Šiose žuvyse esančios omega-3 riebalų rūgštys siejamos su mažesniu trigliceridų kiekiu, palankesniais kraujospūdžio rodikliais ir mažesne trombų susidarymo tikimybe.

    „Riebi žuvis yra vienas praktiškiausių būdų padidinti omega-3 kiekį, o tai siejama su geresniais širdies rodikliais“, – sakė Lukas Pratsaidisas.

    Jei žuvis ant stalo atsiranda retai, antras paprastas pasirinkimas yra avižos ir avižinė košė. Avižose gausu beta gliukano, tai yra tirpios skaidulos, kuri virškinamajame trakte sudaro gelį ir gali prisidėti prie mažesnio cholesterolio pasisavinimo.

    „Avižose esantis beta gliukanas gali surišti dalį cholesterolio žarnyne ir taip sumažinti jo patekimą į kraują“, – sakė Lukas Pratsaidisas.

    Specialistai pabrėžia, kad vien dviejų produktų nepakanka, jei likusi gyvensena išlieka nepalanki. Širdžiai svarbiausia visuma: daugiau daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau itin perdirbto maisto, pakankamas fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas.

    Taip pat didelę reikšmę turi rūkymo atsisakymas, alkoholio vartojimo ribojimas ir kūno masės kontrolė, ypač jei kraujospūdis ar cholesterolio rodikliai jau dabar yra padidėję. Gydytojai primena, kad esant simptomams ar turint šeiminę riziką, svarbu ne atidėlioti, o pasitikrinti ir laikytis individualaus gydymo plano.

  • Nematote pavojaus? Kada žemas kraujospūdis jau signalizuoja ligą ir reikia kreiptis į medikus

    Nematote pavojaus? Kada žemas kraujospūdis jau signalizuoja ligą ir reikia kreiptis į medikus

    Kada kraujospūdis laikomas per žemas?

    Arterinė hipotenzija dažniausiai apibrėžiama kaip kraujospūdis, mažesnis nei 90/60 mmHg. Vis dėlto vien skaičiai dar nereiškia ligos, nes daliai žmonių toks spaudimas yra įprastas ir nesukelia jokių negalavimų.

    Žemesnį kraujospūdį neretai turi jaunos moterys, liekni, fiziškai aktyvūs žmonės ir sportininkai. Jei žmogus jaučiasi gerai, nedussta, nealpstą ir neturi kitų simptomų, gydymo dažniausiai neprireikia.

    Simptomai, kurių ignoruoti neverta

    Problemos prasideda tuomet, kai dėl per mažo kraujo pritekėjimo į smegenis ir kitus organus atsiranda nemalonių pojūčių. Dažniausi nusiskundimai yra galvos svaigimas, silpnumas, „juodulys“ akyse, šaltas prakaitas, pykinimas ar net alpimas.

    Simptomai dažnai sustiprėja staiga atsistojus iš lovos ar kėdės, per karščius, po intensyvaus fizinio krūvio, taip pat esant skysčių trūkumui. Tokiais atvejais ypač svarbu įvertinti, ar tai pavienė situacija, ar pasikartojantis reiškinys.

    Ortostatinė hipotenzija ir rizikos grupės

    Jei galva svaigsta būtent keičiant padėtį iš sėdimos ar gulimos į stovimą, gali būti ortostatinė hipotenzija. Tuomet organizmas nespėja greitai prisitaikyti, o kraujospūdis trumpam krenta, todėl žmogus gali susvyruoti ar apalpti.

    Rizika didėja vyresniame amžiuje, esant dehidratacijai, vartojant kai kuriuos vaistus, taip pat sergant nervų sistemos ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Reikšmės turi ir bendras organizmo „fonas“: miego trūkumas, prasta mityba, karštis bei staigūs krūviai.

    „Svarbiausia vertinti ne tik matuoklio rodmenį, bet ir tai, kaip žmogus jaučiasi bei kokiomis aplinkybėmis simptomai atsirado“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie žemo kraujospūdžio vertinimą.

    Galimos priežastys: nuo nekaltų iki pavojingų

    Dažniausiai žemas kraujospūdis susijęs su per mažu skysčių kiekiu organizme, ilgu stovėjimu, karščiu ar atsistatymu po fizinio krūvio. Kraujospūdis gali sumažėti ir nėštumo metu, taip pat vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus.

    Tačiau kartais hipotenzija gali būti rimtesnių būklių požymis, pavyzdžiui, kraujavimo, infekcijos su išplitusiu uždegimu, širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumo, endokrininių sutrikimų ar ryškios mažakraujystės. Ypač įtartina, jei labai žemas kraujospūdis atsiranda staiga žmogui, kuris anksčiau tokių rodmenų neturėjo.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Skubios medicinos pagalbos reikia, jei žemą kraujospūdį lydi krūtinės skausmas, dusulys, sąmonės sutrikimas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, melsvumas, taip pat jei žmogus alpsta ar vos laikosi ant kojų. Tokie požymiai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę.

    Į šeimos gydytoją verta kreiptis ir tuomet, kai svaigimas kartojasi, dažnėja alpimo epizodai, o savijauta nepagerėja net pailsėjus ir pakankamai pavartojus skysčių. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, įvertinti širdies veiklą ar hormonų pusiausvyrą.

    Kaip teisingai matuoti ir ką daryti kasdien?

    Vienkartinis matavimas ne visada parodo realią situaciją, todėl svarbu matuoti ramybės būsenoje, po kelių minučių pasėdėjimo, tinkamo dydžio manžete. Jei rodmenys dažnai žemi, naudinga kelias dienas ar savaitę fiksuoti matavimus ir simptomus, kad gydytojui būtų aiškesnis vaizdas.

    Jei nustatyta, kad žemas kraujospūdis nesusijęs su liga, dažniausiai padeda gyvenimo būdo korekcijos: pakankamas skysčių vartojimas, lėtesnis atsistojimas, reguliarus valgymas, poilsis per karščius ir atsargumas po intensyvaus krūvio. Kofeinas kai kuriems žmonėms trumpam pakelia kraujospūdį, tačiau tai nėra gydymas ir nepakeičia diagnostikos.

    Žemas kraujospūdis daugeliu atvejų nėra pavojingas, jei žmogus neturi simptomų. Tačiau staigūs pokyčiai, alpimas, dusulys ar krūtinės skausmas yra signalai, kurių ignoruoti negalima.

  • Po 50-ies šis gėrimas gali stebinti nauda: medikai įspėja, kada kava nebetinka

    Kava seniai tapo ne tik būdu greičiau pabusti ryte. Naujesni dideli stebėjimo tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali sietis su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, o vyresniame amžiuje tai ypač aktualu dėl didėjančių širdies ir medžiagų apykaitos problemų.

    Specialistai pabrėžia, kad nauda dažniausiai siejama su saiku ir įprasta juoda kava be gausaus cukraus ar riebių priedų. Daugeliui žmonių saugia riba laikoma iki 400 miligramų kofeino per parą, o tai dažniausiai atitinka kelis puodelius, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo organizmo jautrumo.

    Kas kavoje laikoma naudinga

    Kavos pupelėse yra biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų chlorogeninių rūgščių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais. Tyrimuose saikingas kavos vartojimas dažnai siejamas su mažesne kai kurių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, nors tai nereiškia, kad kava yra gydymo priemonė.

    Kalbant apie smegenis, kofeinas gali trumpam pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją ir reakcijos greitį. Kai kuriuose ilgalaikiuose tyrimuose pastebėta sąsajų tarp kavos vartojimo ir mažesnės neurodegeneracinių ligų rizikos, tačiau medikai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis prevencijos ar gydymo metodas.

    Kepenys ir cukraus apykaita

    Viena nuosekliausių mokslinių asociacijų yra tarp kavos vartojimo ir geresnių kepenų rodiklių. Stebėjimo duomenys sieja kavą su mažesne kepenų suriebėjimo, fibrozės ir cirozės rizika, o nauda fiksuojama tiek geriant įprastą, tiek be kofeino kavą, kas leidžia manyti, kad svarbūs ne vien kofeino efektai.

    Taip pat aptariamas galimas ryšys su mažesne antro tipo diabeto rizika. Manoma, kad kavos sudėtyje esančios medžiagos gali būti susijusios su geresniu jautrumu insulinui, tačiau svarbiausias veiksnys išlieka bendra gyvensena, kūno masė, mityba ir fizinis aktyvumas.

    Kada kava gali pakenkti

    Ne visiems kava tinka vienodai, ypač po 50 metų, kai dažniau vartojami vaistai ir dažnėja širdies ritmo sutrikimai. Atsargumo reikia esant nekontroliuojamai hipertenzijai, ryškioms aritmijoms, nerimo sutrikimams, nemigai, taip pat paūmėjus skrandžio refliuksui ar opaligei.

    Svarbus ir laikas: vėlyvas kavos vartojimas gali prastinti miego kokybę, o prastas miegas siejamas su didesne širdies ir medžiagų apykaitos ligų rizika. Jei kava sukelia širdies plakimą, rankų drebėjimą ar ryškų nerimą, medikai pataria mažinti kiekį, rinktis mažesnio kofeino kavą arba aptarti vartojimą su gydytoju.

  • Kraujospūdžio matuoklis rodo per didelį spaudimą? Gydytojai įvardijo netikėtą klaidą

    Kraujospūdžio matavimas namuose gali padėti laiku pastebėti hipertenziją, kuri neretai ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų. Gydytojai primena, kad nuolat padidėjęs kraujospūdis siejamas su didesne infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizika.

    Tačiau kartais išgąsdinančiai aukšti skaičiai ekrane nebūtinai reiškia, kad būklė staiga pablogėjo. Specialistai atkreipia dėmesį į dažną, bet ne visiems akivaizdžią priežastį, dėl kurios matuoklis gali rodyti dirbtinai padidintas reikšmes.

    Pagrindinė klaida prieš matavimą

    Viena dažniausių klaidų yra kraujospūdžio matavimas, kai šlapimo pūslė pilna. Medicinos organizacijų rekomendacijose nurodoma, kad toks fiziologinis diskomfortas gali pastebimai pakelti sistolinį, vadinamąjį viršutinį, kraujospūdį ir taip sukurti klaidingą įspūdį, jog spaudimas yra pavojingai aukštas.

    Mechanizmas paaiškinamas paprastai: pilna pūslė suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl siaurėja kraujagyslės ir laikinai didėja spaudimas. Dėl to prieš užsidedant manžetę verta pirmiausia nueiti į tualetą ir tik tada ramiai ruoštis matavimui.

    Kaip išmatuoti tiksliau

    Kad rezultatai būtų kuo patikimesni, rekomenduojama prieš matuojant bent 5 minutes ramiai pasėdėti. Taip pat svarbu neseniai nebūti rūkius, negerti kavos ar kitų kofeino turinčių gėrimų ir nesportuoti, nes tai gali trumpam pakelti kraujospūdį.

    Matuojant reikėtų sėdėti patogiai, atsirėmus, pėdas laikyti ant grindų, o ranką padėti taip, kad manžetė būtų širdies lygyje. Patariama nekalbėti ir nejudėti, nes net trumpas pokalbis ar įtampa gali iškreipti rezultatą.

    Ką daryti, jei skaičiai aukšti?

    Jei pirmas matavimas parodė neįprastai dideles reikšmes, gydytojai pataria neskubėti daryti išvadų. Geriausia palaukti kelias minutes ir pakartoti matavimą dar 1–2 kartus, o vertinant būklę remtis kelių matavimų vidurkiu.

    Jei padidėjęs kraujospūdis kartojasi kelias dienas iš eilės arba jį lydi simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas, regos ar kalbos sutrikimai, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Ilgalaikę riziką dažniausiai atskleidžia ne vienas atsitiktinis matavimas, o nuoseklus stebėjimas ir gydytojo įvertinimas.

  • Jei į 4 aukštą užlipate per tiek laiko, kardiologai sako: neatidėliokite patikros

    Jei į 4 aukštą užlipate per tiek laiko, kardiologai sako: neatidėliokite patikros

    Ką parodė laiptų testas?

    Vos kelių dešimčių sekundžių užduotis gali tapti paprastu signalu, kad verta atidžiau įvertinti širdies ir plaučių būklę. Kardiologo Jesúso Peteiro vadovautame tyrime dalyvavo 165 pacientai, kurie buvo siunčiami atlikti krūvio mėginio dėl įtariamos ar nustatytos išeminės širdies ligos.

    Dalis jų skundėsi krūtinės skausmu ar dusuliu fizinio krūvio metu, todėl jiems buvo vertinama fizinė ištvermė, EKG pokyčiai, o daugeliui ir širdies darbas echoskopijoje. Tyrėjai siekė palyginti laboratorinio krūvio testo rezultatus su kasdienėje aplinkoje lengvai pakartojama užduotimi.

    Po bent 15 minučių poilsio dalyviai turėjo greitu, tolygiu žingsniu užlipti į ketvirtą aukštą, įveikdami 60 laiptų pakopų. Jiems nebuvo leidžiama bėgti ar sustoti. Vėliau mokslininkai palygino užlipimo laiką su krūvio mėginio rezultatais.

    Išvada buvo aiški: geresnės fizinės būklės žmonės laiptais paprastai užkopia greičiau, o ilgesnis laikas dažniau siejosi su mažesne funkcine ištverme. Vis dėlto tai nėra diagnostinis testas, o tik papildoma užuomina.

    Kas yra MET ir kodėl tai svarbu?

    Tyrime buvo naudojamas MET rodiklis, vadinamas metaboliniu ekvivalentu, kuris padeda įvertinti, kiek intensyviai dirba organizmas ir kiek energijos jam reikia konkretaus krūvio metu. Apytikriai 1 MET atitinka energijos sąnaudas ramiai sėdint.

    Kuo daugiau MET žmogus pasiekia kontroliuojamo krūvio mėginio metu, tuo geresnė paprastai būna jo širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė. Ankstesniuose tyrimuose apie 10 MET dažniau buvo siejama su palankesnėmis prognozėmis, o mažiau nei 8 MET rodė didesnę riziką, tačiau tai nėra asmeninės prognozės skaičiuoklė.

    Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, į ketvirtą aukštą užlipę maždaug per 40–45 sekundes, krūvio mėginyje dažniau pasiekdavo bent 9–10 MET. Tie, kuriems prireikdavo 90 sekundžių ar daugiau, dažniausiai neperžengdavo 8 MET ribos.

    Praktinė riba buvo viena minutė: ji gana gerai atskyrė dalyvius, galinčius pasiekti apie 10 MET. O laikas, viršijantis pusantros minutės, su didele tikimybe rodė prastesnę ištvermę, ypač jei žmogus turėjo simptomų.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Vien laiptų laikas dar nereiškia, kad širdis sveika arba kad liga tikrai yra. Tyrime matyta ir tai, kad nenormalus krūvio tyrimo ar širdies vaizdinimo rezultatas nustatytas 32 proc. pacientų, kurie į ketvirtą aukštą užkopė greičiau nei per minutę.

    Tačiau signalas stiprėja, jei užlipti darosi vis sunkiau nei anksčiau, prireikia sustoti, o užduotis staiga užtrunka aiškiai ilgiau. Didesnį dėmesį reikėtų skirti ne skaičiams, o pojūčiams ir naujai atsiradusiems simptomams.

    „Jei fizinio krūvio metu atsiranda neįprasta dusulys, spaudimas ar skausmas krūtinėje, širdies plakimas, svaigulys ar silpnumas, svarbiau ne fiksuoti sekundes, o pasitarti su gydytoju“, – akcentuoja kardiologai, vertinantys krūvio toleranciją klinikinėje praktikoje.

    Laiptų bandymo nereikėtų specialiai daryti ūmios infekcijos metu, netrukus po miokardo infarkto, esant stipriam krūtinės skausmui, nekontroliuojamiems ritmo sutrikimams ar paūmėjusiai širdies nepakankamumo būklei. Jei skausmas krūtinėje yra staigus, stiprus, nepraeina ilsintis arba kartu atsiranda dusulys, šaltas prakaitas ar alpimas, reikia skubios medicinos pagalbos.

    Laiptai gali padėti pastebėti, kad ištvermė prastėja, bet jie neišrašo širdžiai sveikatos pažymos. Jei į ketvirtą aukštą užlipti užtrunka ilgiau nei 90 sekundžių, ypač kai yra krūtinės skausmas ar dusulys, tai turėtų paskatinti neatidėlioti konsultacijos.