CP v2

Tag: Širdies ligos

  • Pamirškite aukštą kraujospūdį: 7 įpročiai, kurie realiai mažina riziką širdžiai

    Aukštas arterinis kraujospūdis neretai ilgai nesukelia jokių aiškių simptomų, tačiau nuolat didina širdies ir kraujagyslių apkrovą. Medikai pabrėžia, kad ilgainiui tai siejama su didesne infarkto, insulto, inkstų pažeidimo ir širdies nepakankamumo rizika.

    Gera žinia ta, kad daliai žmonių kraujospūdį galima pagerinti kasdieniais įpročiais, ypač kai pokyčiai derinami nuosekliai. Vis dėlto gyvenimo būdas nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, o vaistų nutraukti savavališkai negalima.

    Kas iš tiesų padeda?

    Vienas svarbiausių žingsnių yra mitybos peržiūra: daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, liesų baltymų, mažiau itin perdirbto maisto. Tyrimai rodo, kad DASH ir Viduržemio jūros tipo mityba dažnai siejama su mažesniu kraujospūdžiu ir geresne širdies sveikata.

    Ne mažiau reikšminga druskos kontrolė, nes per didelis natrio kiekis gali kelti kraujospūdį. Praktikoje daugiausia druskos dažnai gaunama ne iš druskinės, o iš pusgaminių, užkandžių, mėsos gaminių ir padažų.

    Judėjimas ir reguliarumas

    Kraujospūdžiui palankus ir paprastas didesnis judėjimas dienos eigoje, net jei nėra galimybės sportuoti ilgas valandas. Pavyzdžiui, ėjimas pėsčiomis, laiptai vietoje lifto ar išlipimas viena stotele anksčiau didina bendrą aktyvumą ir ilgainiui duoda apčiuopiamą naudą.

    Specialistai rekomenduoja siekti reguliarios aerobinės veiklos, kai širdis plaka greičiau ir kvėpavimas tampa intensyvesnis. Svarbiausia ne vienas itin sunkus bandymas, o pastovumas, kuris dažniau siejamas su tvaresniu kraujospūdžio mažėjimu.

    Miegas, stresas, žalingi įpročiai

    Stresas ir nuolatinė įtampa gali trumpam pakelti kraujospūdį, o ilgainiui prisidėti prie žalingų įpročių, tokių kaip persivalgymas ar didesnis alkoholio vartojimas. Padėti gali kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas, dienos režimo stabilizavimas ir individualiai tinkamos atsipalaidavimo praktikos.

    „Paprasti dalykai gali padėti kūnui atsipalaiduoti: verta sustoti, užsimerkti, kelias minutes ramiai pakvėpuoti arba išeiti trumpam pasivaikščioti“, – sakė šeimos gydytojas Navidas Asifas.

    Kokybiškas miegas taip pat svarbus, nes miego trūkumas siejamas su prastesne kraujospūdžio kontrole ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Dažnai padeda pastovus ėjimo miegoti laikas, mažiau ekranų vakare ir aiškus poilsio režimas.

    Rūkymas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o metimas gali greitai pagerinti kraujotakos rodiklius ir bendrą sveikatą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad tabako dūmų medžiagos pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės procesus.

    Dar vienas dažnai nuvertinamas veiksnys yra alkoholis: reguliarus vartojimas didesniais kiekiais gali kelti kraujospūdį. Sumažinus alkoholio kiekį daliai žmonių kraujospūdžio rodikliai pagerėja, ypač kai tai derinama su mitybos ir judėjimo pokyčiais.

    Jeigu kraujospūdis dažnai būna padidėjęs, verta jį matuoti namuose pagal taisykles ir aptarti rezultatus su gydytoju. Tai ypač svarbu, jei vargina galvos skausmai, dusulys, krūtinės spaudimas, širdies permušimai ar jau vartojami vaistai.

  • Gydytojai perspėja: beveik kiekviename šaldytuve esantys produktai didina vėžio riziką

    Kasdieniams pusryčiams dažnai pasirenkami produktai, kurių rizikas žmonės linkę nuvertinti. Gydytojai primena, kad dalis perdirbtos mėsos gaminių, ypač valgant juos reguliariai, siejami su didesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Dažniausiai minimi pavyzdžiai yra šoninė ir įvairios dešros bei dešrelės. Tai perdirbta mėsa, kurios vartojimą sveikatos organizacijos rekomenduoja riboti, o ne paversti kasdieniu įpročiu, ypač jei mityboje trūksta daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų.

    Kas perdirbtoje mėsoje kelia riziką?

    Specialistai aiškina, kad perdirbtoje mėsoje riziką didina ne vien pati mėsa, bet ir perdirbimo būdas. Rūkymas, sūdymas, konservavimas ir tam tikri priedai gali skatinti junginių susidarymą, kurie ilgainiui gali žaloti žarnyno ląsteles.

    Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra vartojimo dažnis ir bendras mitybos paveikslas. Vienkartinis šoninės sumuštinis savaime nereiškia ligos, tačiau įprotis kasdien rinktis perdirbtą mėsą didina nepageidaujamą riziką.

    Ne tik vėžys: druska ir sotieji riebalai

    Dalis šių gaminių pasižymi dideliu druskos kiekiu ir sočiųjų riebalų gausa. Tai siejama su didesniu kraujospūdžiu ir nepalankiais cholesterolio pokyčiais, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

    Gydytojai ragina ypač atkreipti dėmesį tiems, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį mažo tankio cholesterolį ar antsvorį. Tokiais atvejais perdirbtos mėsos ribojimas gali būti paprastas, bet reikšmingas žingsnis.

    Ką rinktis vietoje kasdien?

    Vietoj perdirbtos mėsos pusryčiams siūloma dažniau rinktis kiaušinius, avižas, natūralų jogurtą, vaisius, ankštinius ar pilno grūdo duoną. Tokie pasirinkimai dažniau suteikia skaidulų, o skaidulos siejamos su geresne žarnyno sveikata.

    Sveikatos ekspertai taip pat pataria riboti bendrą raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį ir neorientuotis į maksimalias ribas kaip į tikslą. Praktikoje tai reiškia mažesnes porcijas, dažnesnį žuvies ar paukštienos pasirinkimą ir daugiau patiekalų be mėsos.

    Jei norisi šoninės ar dešrelių, gydytojai siūlo laikyti jas retesniu pasirinkimu, o ne kasdieniu meniu pagrindu. Tokia taktika leidžia sumažinti rizikas neprarandant galimybės retkarčiais mėgautis mėgstamu skoniu.

  • Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis dažnai įvardijamas kaip nematomas rizikos veiksnys: savijauta gali būti gera, tačiau kraujagyslėse ilgainiui vystosi aterosklerozė. Būtent todėl gydytojai ragina žinoti savo lipidų rodiklius, ypač LDL cholesterolį, kuris laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos „variklių“.

    Padidėjęs LDL cholesterolis paprastai nesukelia aiškių simptomų, kol neįvyksta rimtas įvykis, pavyzdžiui, miokardo infarktas ar insultas. Tylus ligos progresavimas ir yra didžiausia problema, nes rizika gali augti metų metus nepastebimai.

    Kodėl LDL rodiklis toks svarbus?

    Cholesterolis organizmui reikalingas, nes dalyvauja ląstelių membranų, hormonų ir vitamino D sintezėje. Tačiau per didelis jo kiekis kraujyje, ypač LDL frakcijos, didina apnašų formavimosi arterijose tikimybę.

    LDL tikslinės reikšmės nėra vienodos visiems, jos priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių rizikos. Kuo rizika didesnė, tuo žemesnio LDL rodiklio siekiama, todėl vien tik bendras „normos“ skaičius be konteksto gali klaidinti.

    „Per didelis LDL cholesterolio kiekis metų metus gali nepasireikšti jokiais simptomais, bet tuo pat metu spartinti aterosklerozę ir didinti infarkto ar insulto riziką“, – sakė prof. Maciejus Banachas.

    Ką verta tirti be bendro cholesterolio?

    Pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti lipidų būklę, yra lipidograma, atliekama iš kraujo. Joje paprastai pateikiamas bendras cholesterolis, LDL, HDL ir trigliceridai, o gydytojui svarbu matyti bendrą vaizdą, o ne vieną skaičių.

    Praktikoje rizika vertinama kartu su kitais veiksniais: arteriniu kraujospūdžiu, gliukozės apykaita, kūno mase, rūkymu, fiziniu aktyvumu ir mityba. Dėl to tas pats LDL rezultatas vienam žmogui gali reikšti stebėseną ir gyvenimo būdo korekcijas, o kitam jau signalizuoti būtinybę gydytis.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į papildomus rodiklius, kurie kai kuriais atvejais padeda tiksliau įvertinti riziką. Tarp jų minimi ne-HDL cholesterolis ir lipoproteinas(a), ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.

    Ką daryti, jei LDL padidėjęs?

    Padidėjęs cholesterolis nereiškia, kad situacija beviltiška. Pirmas žingsnis dažniausiai yra gyvenimo būdo korekcijos: subalansuota mityba, daugiau judėjimo, svorio kontrolė ir rūkymo atsisakymas, nes tai tiesiogiai veikia bendrą rizikos profilį.

    Vis dėlto daliai žmonių vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, ypač esant didelei rizikai ar paveldimai hipercholesterolemijai. Tokiais atvejais sprendimą dėl gydymo ir tikslinių LDL reikšmių turėtų priimti gydytojas, įvertinęs visus tyrimus ir gretutinius veiksnius.

    Svarbiausia rekomendacija išlieka paprasta: jei lipidogramos rezultatai gauti, jų nereikėtų palikti stalčiuje. Aptarus rodiklius su specialistu, galima sudaryti aiškų planą, kaip mažinti riziką ir apsaugoti širdį dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams.

  • Dietologė įvardijo supermaistą spaudimui mažinti: pigus riešutas gali nustebinti efektu

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis dažnai nesukelia ryškių simptomų, tačiau ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Specialistai pabrėžia, kad greta gydytojo paskirto gydymo svarbų vaidmenį gali atlikti ir kasdienė mityba.

    Viena iš dažniau minimų užkandžių alternatyvų, galinčių prisidėti prie kraujospūdžio kontrolės, yra nesūdytos pistacijos. Šie riešutai vertinami dėl palankaus mineralų santykio, ypač kalio ir mažo natrio kiekio, kuris aktualus sergant hipertenzija.

    Dietologų teigimu, apie 30 gramų nuluptų nesūdytų pistacijų porcija suteikia maždaug 160 kilokalorijų, joje yra apie 6 gramai baltymų, 13 gramų riebalų, daugiausia nesočiųjų, ir apie 3 gramai skaidulų. Toks kiekis taip pat gali turėti apie 300 miligramų kalio, kuris svarbus kraujospūdžio reguliacijai.

    „Kalis padeda palaikyti sveiką kraujospūdį, nes subalansuoja neigiamą per didelio natrio vartojimo poveikį“, – sakė dietologė Andrea Mathis.

    Perteklinis natris siejamas su didesniu skysčių susilaikymu organizme, didesniu cirkuliuojančio kraujo tūriu ir dėl to kylančiu spaudimu. Kalis, priešingai, padeda inkstams pašalinti daugiau natrio su šlapimu ir prisideda prie kraujagyslių sienelių atsipalaidavimo, todėl kraujotaka gali tapti sklandesnė.

    Pistacijos taip pat išsiskiria antioksidantais, tarp jų aptinkami junginiai, tokie kaip gama tokoferolis, liuteinas ir įvairūs polifenoliai. Antioksidantai padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris laikui bėgant gali prisidėti prie uždegiminių procesų ir neigiamai veikti kraujagyslių elastingumą.

    Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad vienas produktas savaime hipertenzijos neišgydys. Kraujospūdžiui palankus efektas paprastai pasiekiamas derinant kelis įpročius: mažinant druskos kiekį, renkantis daugiau daržovių ir skaidulų, palaikant sveiką kūno masę, reguliariai judant ir ribojant alkoholį.

    Norint įtraukti pistacijas į kasdienį racioną, rekomenduojama rinktis nesūdytas, jų nepaversti kaloringu užkandžiavimu ir vertinti bendrą dienos energijos kiekį. Jas galima valgyti vienas, dėti į salotas, košes ar derinti su vaisiais, tačiau sergantiems inkstų ligomis ar turintiems specifinių mitybos apribojimų dėl kalio kiekio verta pasitarti su gydytoju.

  • Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Problema jaunėja, bet dažnai nepastebima

    Padidėjęs kraujospūdis vis dažniau nustatomas ne tik vyresniems, bet ir 20–30 metų žmonėms. Europos kardiologų 2024 metais atnaujintose rekomendacijose 18–40 metų asmenys išskiriami kaip atskira grupė, nes šio amžiaus pacientų sergamumas auga.

    Kartu pabrėžiama, kad jaunų suaugusiųjų ligos atpažinimas, gydymas ir kraujospūdžio kontrolė paprastai yra prastesni nei vyresnių. Viena priežasčių paprasta: padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų.

    Kada laikoma, kad kraujospūdis per aukštas?

    Pagal Europoje taikomą apibrėžimą arterinė hipertenzija įtariama, kai gydymo įstaigoje užfiksuojamas bent 140/90 mm Hg kraujospūdis. Vis dėlto vieno matavimo diagnozei nepakanka, ypač jei žmogus patyrė stresą ar skubėjo į vizitą.

    Dėl to jauniems žmonėms ypač rekomenduojami pakartotiniai matavimai namuose arba 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas. Tai padeda tiksliau įvertinti situaciją ir atmesti vadinamąjį balto chalato efektą, kai rodikliai pakyla vien dėl vizito pas medikus.

    Tyrimai rodo aiškų ryšį su ateities rizika

    Ilgalaikiuose stebėjimuose matyti, kad aukštesnis kraujospūdis iki 40 metų siejasi su didesne vėlesnių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. JAV CARDIA tyrime, kuriame dalyvavo 4 851 asmuo, vertinta, kaip jauname amžiuje fiksuoti rodikliai susiję su ligomis ateityje.

    Po beveik 19 metų stebėjimo nustatyta, kad kylant kraujospūdžiui didėjo ir koronarinės širdies ligos, insulto bei širdies nepakankamumo rizika. Tarp tų, kurių rodikliai atitiko bent 140/90 mm Hg, rizika buvo maždaug 3,5 karto didesnė nei išlaikiusių normalų kraujospūdį.

    Dar platesnė, 2020 metais paskelbta analizė apėmė apie 6,4 mln. 20–39 metų žmonių, kurie stebėjimo pradžioje nevartojo vaistų nuo hipertenzijos. Per daugiau nei 13 metų užfiksuota per 44 000 širdies ir kraujagyslių įvykių, o rizika nuosekliai didėjo kylant kraujospūdžio kategorijoms.

    Kodėl jauniems svarbi ir apatinė reikšmė?

    Jaunų suaugusiųjų grupėje gana dažnai pasitaiko situacija, kai labiau padidėja būtent diastolinis, vadinamasis apatinis, kraujospūdis. Europos kardiologų rekomendacijos taip pat pažymi, kad izoliuota diastolinė hipertenzija dažniau stebima jaunesniems žmonėms.

    Priežasčių paprastai būna ne viena: genetiniai veiksniai, didesnė kūno masė, mažas fizinis aktyvumas, per didelis druskos kiekis maiste, alkoholis. Specialistai akcentuoja, kad druskos mažinimas, reguliarus judėjimas ir normalios kūno masės palaikymas yra vieni veiksmingiausių pirmųjų žingsnių.

    Kai kraujospūdis aukštas, verta ieškoti priežasties

    Jei kraujospūdis padidėjęs labai jauname amžiuje, gydytojai dažniau vertina ir antrinės hipertenzijos tikimybę, kai padidėjimas yra kitos būklės ar medžiagų poveikio pasekmė. Specializuotuose centruose antrinės priežastys nustatomos reikšmingai daliai jaunų pacientų, kai kuriais duomenimis, net 15–30 proc. atvejų.

    Tarp galimų priežasčių minimos inkstų ligos, pirminis hiperaldosteronizmas, miego apnėja. Taip pat įvertinami vartojami vaistai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, kai kurie preparatai nuo peršalimo, sudėtinė hormoninė kontracepcija, psichoaktyvios medžiagos, papildai bei energiniai gėrimai.

    Nors 20-mečio artimiausių metų absoliuti infarkto ar insulto rizika paprastai nedidelė, problema slypi kitur. Jei kraujospūdis per aukštas nuo ankstyvos pilnametystės, organizmas žalingam poveikiui gali būti veikiamas dešimtmečius, todėl rizika ilgainiui kaupiasi.

    Dėl to specialistai ragina neignoruoti pasikartojančių aukštų rodiklių vien todėl, kad žmogus jaunas ir jaučiasi gerai. Pirmas žingsnis yra taisyklingas, pakartotinis kraujospūdžio matavimas ir, jei reikia, išsamesnis ištyrimas bei gyvenimo būdo korekcijos.

  • PSO įspėja senjorus: viršijus šį druskos limitą auga insulto ir širdies ligų rizika

    PSO įspėja senjorus: viršijus šį druskos limitą auga insulto ir širdies ligų rizika

    Vyresniame amžiuje mityboje ypač svarbu kontroliuoti druskos kiekį. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems, įskaitant senjorus, per dieną suvartoti mažiau nei 2 gramus natrio, tai atitinka mažiau nei 5 gramus druskos.

    Ši riba svarbi todėl, kad per didelis natrio kiekis didina arterinį kraujospūdį. Padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių insulto ir širdies ligų rizikos veiksnių, o vyresniame amžiuje organizmo reakcija į natrį dažnai būna ryškesnė.

    PSO taip pat pabrėžia, kad didelis druskos vartojimas siejamas ne tik su širdies ir kraujagyslių problemomis. Tyrimai rodo sąsajas su inkstų ligomis, osteoporozės rizika ir didesne skrandžio vėžio tikimybe, todėl druskos ribojimas vertinamas kaip plataus poveikio sveikatos priemonė.

    Dažna klaida yra manyti, kad 5 gramai reiškia tik tą druską, kurią žmogus papildomai įberia į maistą. Į šį limitą įskaičiuojama visa druska, esanti dienos racione, įskaitant paslėptą druską pramoniniu būdu pagamintuose produktuose.

    Daug natrio dažniausiai gaunama su perdirbtais produktais: dešromis ir kitais mėsos gaminiais, sūriais, duona, konservais, paruoštais patiekalais, sultinio kubeliais, padažais ir sūriais užkandžiais. Net ir produktai, kurie neatrodo labai sūrūs, gali reikšmingai prisidėti prie dienos normos, jei valgomi dažnai.

    Praktiškas būdas mažinti druskos kiekį yra lyginti panašių produktų etiketes ir rinktis tuos, kuriuose natrio mažiau. Taip pat padeda palaipsnis įpročio sūdyti mažinimas ir dažnesnis gaminimas nuo pagrindų, kai galima tiksliau kontroliuoti ingredientus.

    Vietoje druskos skonį galima stiprinti prieskoniais ir natūraliais pagardais, pavyzdžiui, žolelėmis, pipirais, paprika ar citrinų sultimis. Skonio receptoriai prie mažesnio sūrumo paprastai pripranta per kelias savaites, todėl pokyčius lengviau daryti palaipsniui.

    PSO 2025 metais taip pat atnaujino rekomendacijas dėl mažiau natrio turinčių druskos pakaitalų, kai dalis natrio chlorido pakeičiama kalio chloridu. Tokie pakaitalai gali padėti sumažinti natrio suvartojimą, jei žmogus ir toliau naudoja stalo druską.

    Vis dėlto toks sprendimas tinka ne visiems. PSO nurodo, kad druskos pakaitalai su kaliu nėra rekomenduojami žmonėms, kurių inkstų funkcija sutrikusi, arba tiems, kurių organizmui gali būti sunkiau pašalinti kalį, taip pat kai kuriais atvejais vartojant kalį sulaikančius vaistus ar kalio papildus.

    Todėl senjorams, turintiems lėtinių ligų ar vartojantiems kelis vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Tai ypač aktualu, jei planuojama keisti druskos rūšį, o ne tik mažinti jos kiekį.

    Specialistai pabrėžia, kad sveika vyresnio amžiaus žmonių mityba nesibaigia vien druskos ribojimu. Dažnai rekomenduojama mažinti riebią mėsą ir riebius mėsos gaminius, dažniau rinktis virimą, troškinimą ar kepimą vietoje kepimo riebaluose.

    Taip pat svarbus pakankamas baltymų kiekis, daugiau daržovių ir vaisių, o prireikus ir individualiai parinkta vitamino D suplementacija. Konkreti dozė turėtų būti nustatoma įvertinus sveikatos būklę, mitybą ir vartojamus vaistus.

    Kaip suprasti 5 gramus druskos?

    5 gramai druskos yra maždaug vienas arbatinis šaukštelis, tačiau jis apima visą dienos druską, o ne tik tą, kurią žmogus įberia pats. Dėl to net ir nesūdant papildomai galima viršyti ribą, jei racione daug perdirbtų produktų.

    Etiketėse dažnai nurodomas druskos arba natrio kiekis, todėl verta atkreipti dėmesį, ką tiksliai rodo skaičiai. Jei nurodytas natris, bendrai rizikai vertinti svarbu matyti visos dienos sumą, o ne vieno produkto rodiklį.

    Kada būtina pasitarti su gydytoju?

    Jei žmogus serga inkstų ligomis, širdies nepakankamumu ar turi sudėtingą vaistų vartojimo schemą, savarankiški eksperimentai su druskos pakaitalais gali būti netinkami. Tokiais atvejais saugiausia sprendimus priimti kartu su gydytoju.

    Taip pat verta pasitarti, jei kraujospūdis nuolat padidėjęs arba jau yra buvę insulto ar infarkto epizodų. Individualus planas dažnai būna veiksmingesnis nei bendros taisyklės, nes leidžia derinti mitybą, vaistus ir gyvenimo būdą.

  • Pamirškite aukštą cholesterolį? Tyrimas atskleidė, ką verta suvalgyti kasdien dėl širdies

    Kasdien į racioną įtraukus pilno grūdo produktų galima palankiai paveikti kelis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, rodo klinikinių tyrimų duomenų apžvalga. Mokslininkai vertino, kaip tokia mityba siejasi su kūno svoriu, kraujospūdžiu, cholesterolio ir gliukozės rodikliais.

    Apžvalgoje sujungti 87 klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 6 500 žmonių iš įvairių pasaulio regionų. Didžiausia nauda dažniausiai fiksuota tiems, kurie per dieną suvartodavo apie 60–100 gramų pilno grūdo produktų, tai prilygsta maždaug 4–6 porcijoms.

    Tarp dažniausiai minimų pokyčių buvo mažesnė kūno masė ir liemens apimtis, taip pat sumažėjęs arterinis kraujospūdis. Be to, gerėjo bendrojo cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliai, o dalyje tyrimų stebėtas ir mažesnis trigliceridų bei gliukozės kiekis kraujyje.

    Pilno grūdo produktais laikomi avižos, rudieji ryžiai, viso grūdo kviečiai, miežiai, rugiai, bolivinė balanda, soros ir kukurūzai, jei grūdas išlaikomas neperdirbtas. Tai gali būti ir viso grūdo duona, makaronai ar dribsniai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, nes ne visi gaminiai, pažymėti kaip grūdiniai, iš tiesų yra pilno grūdo.

    „Daugiausia privalumų matėme tuomet, kai per dieną suvartojama maždaug nuo 60 iki 100 gramų pilno grūdo“, – sakė viena iš tyrimo autorių Helda Tutunçi.

    Praktikoje tai galėtų būti, pavyzdžiui, porcija avižinės košės, keli riekelės viso grūdo duonos ir porcija rudųjų ryžių. Specialistai pabrėžia, kad poveikis priklauso ir nuo bendro mitybos konteksto: kuo mažiau itin perdirbtų produktų, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų, tuo didesnė tikimybė gerinti širdies sveikatai svarbius rodiklius.

    Vis dėlto tyrėjai akcentuoja svarbią ribą: apžvalgoje daugiausia vertinti rizikos veiksniai, o ne tiesiogiai infarkto ar insulto prevencija. Tai reiškia, kad pilno grūdo produktai nėra greitas sprendimas, tačiau gali būti reikšminga širdžiai palankios mitybos dalis, ypač derinant su fiziniu aktyvumu, rūkymo atsisakymu ir kraujospūdžio kontrole.

  • 5 raudoni ir violetiniai produktai, galintys mažinti kraujospūdį ir blogąjį cholesterolį

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, todėl mokslininkai nuolat ieško kasdienėje mityboje pritaikomų būdų, galinčių mažinti riziką. Naujesnės apžvalgos ir klinikiniai tyrimai vis dažniau akcentuoja augalinių junginių, ypač polifenolių, svarbą kraujagyslių sveikatai.

    Didžiausio dėmesio sulaukia raudonos, mėlynos ir violetinės spalvos vaisiai bei daržovės, nes jų atspalvį dažnai lemia antocianinai. Šie polifenoliai siejami su geresne endotelio, tai yra kraujagyslių vidinio sluoksnio, funkcija, o tai gali turėti reikšmės tiek kraujospūdžiui, tiek cholesterolio apykaitai.

    Kuo svarbūs antocianinai?

    Antocianinai laikomi antioksidantais, galinčiais padėti mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus, kurie prisideda prie aterosklerozės. Tyrimuose jie siejami su nedideliais, bet statistiškai reikšmingais kraujospūdžio ir lipidų rodiklių pokyčiais, ypač kai tokie produktai vartojami reguliariai.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra gydymas ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų. Didžiausia nauda paprastai pasireiškia tada, kai spalvingi augaliniai produktai tampa viso sveikesnio mitybos modelio dalimi, kartu ribojant druską, itin perdirbtą maistą ir sočiuosius riebalus.

    Produktai, kuriuos verta įtraukti

    Viena dažniausiai minimų alternatyvų yra raudonosios vynuogės, kuriose aptinkama antocianinų, kitų polifenolių ir resveratrolio. Kai kuriuose nedideliuose tyrimuose kasdien vartojant didesnį kiekį raudonųjų vynuogių buvo fiksuotas bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų, dažnai vadinamų bloguoju cholesteroliu, sumažėjimas.

    Ne mažiau dėmesio sulaukia mėlynės, gervuogės ir kitos tamsios uogos, kurios laikomos vienu patogiausių antocianinų šaltinių. Jas paprasta derinti su natūraliu jogurtu, avižomis ar varške, o pasirinkus šaldytas uogas galima išlaikyti įprotį visus metus.

    Iš daržovių dažnai išskiriami raudonieji svogūnai, kuriuose be antocianinų yra ir kvercetino, siejamo su kraujagyslių tonusu. Taip pat minima raudongūžė kopūstė, kurioje derinami antocianinai, vitaminas C ir skaidulos, svarbios cholesterolio mažinimui per tulžies rūgščių apykaitą.

    „Svarbiausia yra daryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume širdį, o raudoni ir violetiniai produktai gali būti paprasta ir praktiška mitybos dalis“, – sakė gydytoja Nisa Aslam.

    Kada verta pasitarti su gydytoju?

    Jei kraujospūdis ar cholesterolio rodikliai yra padidėję, vien mitybos pokyčių gali nepakakti, todėl svarbi individuali gydymo taktika. Ypač tai актуalu žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems inkstų ligų, patyrusiems infarktą ar insultą, taip pat vartojantiems kelis vaistus.

    Praktinis patarimas paprastas: siekite, kad lėkštėje kasdien atsirastų kuo daugiau natūralių augalinių spalvų, o raudoni ir violetiniai produktai būtų ne epizodas, o įprotis. Tokia strategija dažniausiai dera su bendromis kardiologinėmis rekomendacijomis dėl skaidulų, mažesnio druskos kiekio ir aktyvesnio gyvenimo būdo.

  • Tikrinate kraujospūdį? Tyrimai rodo: tai gali sumažinti ir demencijos riziką

    Tikrinate kraujospūdį? Tyrimai rodo: tai gali sumažinti ir demencijos riziką

    Padidėjęs kraujospūdis ilgai gali nekelti jokių aiškių simptomų, todėl žmogus jaučiasi gerai, tačiau kraujagyslės pamažu patiria žalą. Ilgainiui tai didina širdies infarkto, širdies nepakankamumo, inkstų ligų ir insulto tikimybę.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir kitai hipertenzijos pasekmei – smegenų sveikatai. Mokslininkai nagrinėja, kaip ilgus metus nekontroliuojamas kraujospūdis susijęs su kognityviniais sutrikimais ir demencija.

    Didelės apimties tyrimas Kinijoje

    Vienas reikšmingiausių pastarojo meto darbų – China Rural Hypertension Control Program, kuriame dalyvavo 33 995 žmonės iš 326 kaimo vietovių Kinijoje. Vidutinis dalyvių amžius siekė 63 metus, apie 61 proc. buvo moterys.

    Tyrime buvo lyginama intensyvesnė kraujospūdžio kontrolė ir įprasta priežiūra. Intensyvaus valdymo grupėje apmokyti sveikatos priežiūros darbuotojai, prižiūrimi šeimos gydytojų, pagal aiškų algoritmą pradėdavo ir koreguodavo gydymą, siekdami mažesnio nei 130/80 mmHg kraujospūdžio.

    Aktyvioji intervencijos dalis truko ketverius metus, o vėliau dalyviai stebėti dar trejus metus – iš viso septynerius. Tokia trukmė leido vertinti ne vien momentinį pagerėjimą, o ilgalaikį, nuoseklų spaudimo valdymą.

    Demencijos rizika sumažėjo

    Po septynerių metų demencija nustatyta 8,85 proc. intensyvios kontrolės grupėje ir 10,55 proc. įprastos priežiūros grupėje. Tai atitiko apie 15 proc. mažesnę santykinę demencijos riziką tarp tų, kurių kraujospūdis buvo kontroliuojamas aktyviau.

    Kognityvinių sutrikimų be demencijos rizika intensyvios kontrolės grupėje buvo apie 13 proc. mažesnė. Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad intensyvi kontrolė realiai labiau sumažino sistolinį kraujospūdį: po septynerių metų jis vidutiniškai buvo mažesnis apie 17,6 mmHg, kai įprastos priežiūros grupėje sumažėjimas siekė apie 2,4 mmHg.

    Tokie rezultatai sustiprina idėją, kad smegenims svarbus ne pavienis geras matavimas, o ilgalaikis stabilumas. Būtent nuoseklus spaudimo mažinimas gali apsaugoti kraujagysles nuo progresuojančių pažeidimų.

    Ką rodo kiti duomenys apie smegenis?

    Kraujospūdis tiesiogiai veikia smegenų kraujotaką, o smegenys ypač jautrios deguonies ir maistinių medžiagų tiekimo sutrikimams. Ilgalaikė hipertenzija siejama su stambesnių ir smulkiųjų smegenų kraujagyslių pakitimais: kraujagyslės standėja, blogėja jų elastingumas, didėja mikropažeidimų tikimybė.

    Kitas svarbus tyrimas SPRINT-MIND vertino, ar intensyvesnis sistolinio kraujospūdžio mažinimas gali būti naudingas kognityvinei sveikatai. Šiame tyrime dalyvavo 9 361 žmogus, ne jaunesnis nei 50 metų, o tikslai skyrėsi: vienoje grupėje siekta mažesnio nei 120 mmHg, kitoje – mažesnio nei 140 mmHg sistolinio kraujospūdžio.

    SPRINT-MIND duomenys parodė, kad intensyvesnė kontrolė buvo susijusi su mažesne lengvų kognityvinių sutrikimų rizika ir mažesniu baltosios medžiagos pokyčių progresavimu galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimuose. Nors demencijos rodikliai ne visuomet pasiekė vienareikšmį statistinį užtikrintumą, bendra kryptis laikoma palankia intensyvesnei kontrolei.

    Gydytojai pabrėžia, kad hipertenzija neretai vystosi tyliai, todėl jos žala gali kauptis nepastebimai. Smulkūs smegenų kraujagyslių pažeidimai, vadinamieji tylieji infarktai ar baltosios medžiagos pokyčiai iš pradžių gali nesukelti akivaizdžių simptomų, tačiau ilgainiui gali atsiliepti atminčiai, dėmesio koncentracijai ir informacijos apdorojimo greičiui.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, turintis hipertenziją, susirgs demencija. Kraujospūdis yra vienas iš modifikuojamų rizikos veiksnių, todėl jo kontrolė laikoma svarbia prevencijos dalimi.

    Specialistai primena, kad šalia gydymo vaistais reikšmę turi ir gyvenimo būdas: kūno svoris, fizinis aktyvumas, mityba, druskos vartojimas, rūkymas, alkoholio vartojimas bei miego kokybė. Demencijos riziką taip pat didina cukrinis diabetas, lipidų apykaitos sutrikimai, nutukimas, depresija, klausos suprastėjimas ir persirgtas insultas, todėl efektyviausia yra kompleksinė prevencija.

    Svarbiausia praktinė žinia paprasta: reguliarus kraujospūdžio matavimas ir nuoseklus gydymo plano laikymasis gali būti reikšmingi ne tik širdžiai, bet ir smegenims. Jei kraujospūdžio rodikliai nuolat viršija normą, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju dėl tikslesnio įvertinimo ir ilgalaikės kontrolės strategijos.

  • Pažiūrėkite į odą prie akių: geltonos plokštelės gali įspėti apie infarktą

    Daugelis širdies ir kraujagyslių įvykių neatsiranda staiga: jiems neretai metus ar net dešimtmečius „ruošia dirvą“ nepastebimai progresuojanti aterosklerozė. Didžiausia problema ta, kad žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų, kol arterijų spindis nesusiaurėja kritiškai.

    Naujesni klinikiniai duomenys primena apie iš pirmo žvilgsnio kosmetinį požymį, kurį galima pastebėti veide. Tai ksanteliazma – gelsvos, švelniai iškilios plokštelės arba „apnašos“ vokų srityje, dažniausiai prie vidinių akių kampų.

    Ksanteliazma siejama su riebalų, pirmiausia cholesterolio, kaupimusi odoje esančiose ląstelėse. Nors ji gali pasireikšti ir esant normaliems kraujo rodikliams, dažnai būna susijusi su padidėjusiu mažo tankio cholesteroliu, trigliceridais, metaboliniu sindromu ar kitais lipidų apykaitos sutrikimais.

    Didelės apimties pacientų duomenų analizė parodė, kad žmonėms, kuriems diagnozuota ksanteliazma, per pirmuosius stebėjimo metus miokardo infarktas nustatytas dažniau nei panašiai grupei be šio požymio. Taip pat dažniau fiksuoti ir insultai bei trumpalaikiai smegenų kraujotakos sutrikimai, vadinami tranzitorinėmis išeminėmis atakomis.

    Svarbu pabrėžti, kad pats odos pakitimas nereiškia, jog infarktas ar insultas būtinai įvyks. Tačiau tai gali būti praktiškas signalas neatidėlioti profilaktikos: pasitikrinti lipidogramą, arterinį kraujospūdį, gliukozės rodiklius, įvertinti kūno masės indeksą ir kitus rizikos veiksnius.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių riziką lemia ne vien cholesterolis. Prie jos prisideda rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, miego trūkumas, lėtinis stresas, cukrinis diabetas, inkstų ligos ir paveldimumas, todėl sprendimai dažniausiai apima ir gyvenimo būdo korekcijas, ir, jei reikia, vaistus.

    Pastebėjus gelsvas plokšteles vokų srityje, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą, o prireikus – į kardiologą. Dažniausiai pirmasis žingsnis būna kraujo tyrimai ir bendras širdies bei kraujagyslių rizikos įvertinimas, nes ankstyvas rizikos veiksnių suvaldymas reikšmingai mažina sunkių įvykių tikimybę.