Tag: Širdies ligos

  • Trys rytinės taisyklės iki 10 val. ryto, galinčios padėti mažinti trigliceridų kiekį

    Padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje siejamas su didesne širdies ligų ir insulto rizika, tačiau kai kuriuos įpročius galima koreguoti jau nuo pat ryto. Specialistai išskiria kelis paprastus dalykus, kuriuos verta padaryti iki 10 valandos ryto, jei siekiate geresnių kraujo riebalų rodiklių.

    Kaip rašo „EatingWell“, trigliceridai yra riebalų rūšis, kurią organizmas naudoja energijai. Jų kraujyje turi būti, bet kai lygis išlieka per aukštas, tai gali prisidėti prie apnašų formavimosi kraujagyslėse ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Trigliceridai į kraują patenka ne tik su maistu – organizmas juos gamina ir pats, kai suvartojama daugiau energijos nei reikia, ypač iš perteklinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Trigliceridų padidėjimą gali lemti ir kitos priežastys: genetika, kai kurios ligos, pavyzdžiui, inkstų ligos ar blogai kontroliuojamas 2 tipo diabetas.

    Tekste pabrėžiama, kad trigliceridų koncentracija, didesnė nei 200 mg/dl, laikoma aukšta, tačiau dėmesio verta ir „ribinė“ riba – daugiau nei 150 mg/dl. Būtent todėl rytiniai pasirinkimai – judėjimas ir pusryčių sudėtis – gali tapti paprastu, bet reikšmingu startu visai dienai.

    Judėjimas ryte: svarbu ne tik sporto salė

    Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesniu trigliceridų kiekiu, todėl ryte verta rasti laiko judėjimui. Tai gali būti aerobinė veikla – ėjimas, bėgimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu – taip pat ir jėgos pratimai.

    Rekomendacijose minimas tikslas per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75 minutes intensyvios veiklos, o jėgos treniruotes atlikti bent du kartus per savaitę. Kardiologė May Bakir pabrėžia, kad didžiausią naudą lipidams duoda aerobikos ir jėgos pratimų derinimas.

    Net ir pasportavus ryte, svarbu per dieną neužsisėdėti: tekste siūloma bent kartą per valandą atsistoti, paeiti, pajudėti, o ne ilgai sėdėti prie stalo. Taip pat minima, kad trumpas pasivaikščiojimas po valgymo gali padėti mažinti po valgio kylantį trigliceridų šuolį.

    Pusryčiai be cukraus ir rafinuotų angliavandenių

    Kitas akcentas – pusryčiai, kuriuose būtų kuo mažiau pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Pasak specialistų, didesni kiekiai „paprastųjų“ angliavandenių (pavyzdžiui, saldinti dribsniai, bandelės, saldinti gėrimai ar sultys) skatina kepenis gaminti daugiau trigliceridų.

    Vietoje to siūloma dažniau rinktis pilno grūdo produktus ir daugiau skaidulų turintį maistą. Kaip pavyzdys pateikiama košė iš mažiau apdorotų avižų vietoje saldintų pusryčių dribsnių.

    Taip pat rekomenduojama pusryčius „subalansuoti“ – įtraukti liesesnių baltymų ir sveikesnių riebalų. Minimi pavyzdžiai: kiaušiniai, riešutai, sėklos, augaliniai aliejai (išskiriami netropinių augalų aliejai) ir kiti nesočiųjų riebalų šaltiniai.

    Mažiau sočiųjų riebalų – daugiau nesočiųjų

    Nors trigliceridų rodiklius dažnai siejame su cukrumi ir angliavandeniais, kai kuriems žmonėms didelę įtaką gali turėti ir riebalų sudėtis. Straipsnyje pažymima, kad riebus racionas kai kuriais atvejais gali kelti trigliceridų kiekį, o padidėję trigliceridai yra vienas metabolinio sindromo rizikos veiksnių.

    Prevencinės kardiologijos dietistė Michelle Routhenstein teigia, kad sotieji riebalai daliai žmonių gali prisidėti prie atsparumo insulinui, o tai apsunkina riebalų apykaitos reguliavimą. Dėl to patariama sočiuosius riebalus riboti ir dažniau rinktis nesočiuosius.

    Pusryčiuose sočiųjų riebalų dažnai būna tokiuose produktuose kaip šoninė, dešrelės, sviestu gausiai teptos bandelės ar skrebučiai. Kaip alternatyvos minimi paprasti pakeitimai: vietoje šoninės – avokadas, vietoje sviesto – riešutų sviestas.

    Ką dar verta įsivertinti dienos eigoje

    Be rytinių įpročių, tekste taip pat primenama apie kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos trigliceridų rodikliams. Tarp jų – alkoholio vartojimas ir rūkymas (įskaitant elektronines cigaretes), kurie siejami su prastesniais lipidų rodikliais.

    Specialistai taip pat ragina dažniau rinktis širdžiai palankų maistą: liesesnius baltymus, ankštines daržoves, daržoves, riebią žuvį, o riebalams – pavyzdžiui, alyvuogių aliejų ir riešutus vietoje sočiųjų ir transriebalų.

    Nors trigliceridų rodikliai priklauso nuo daugelio veiksnių, nuoseklūs kasdieniai pasirinkimai – daugiau judėjimo ir mažiau cukraus bei sočiųjų riebalų – gali tapti svarbia ilgalaikės sveikatos strategijos dalimi.

  • 7 dienų ėjimo planas širdies sveikatai: kaip saugiai pasiekti 30 min. spartaus ėjimo

    Norint sustiprinti širdies sveikatą nebūtina nei sporto salė, nei brangi įranga – vienas paprasčiausių pasirinkimų yra reguliarus ėjimas. Tyrimai rodo, kad kasdienis vaikščiojimas siejamas su mažesne širdies ligų ir kitų širdies bei kraujagyslių įvykių rizika.

    Kaip rašo „EatingWell“, ėjimas yra nedidelio poveikio (sąnariams draugiška) veikla, kurią lengva pritaikyti prie dienotvarkės – net jei turite tik 10–15 minučių. Svarbiausia – nuoseklumas ir palaipsnis krūvio didinimas.

    Ėjimas priskiriamas vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai: širdies ritmas pakyla ir tam tikrą laiką išlieka didesnis. Ilgainiui tai gali prisidėti prie geresnių su širdimi susijusių rodiklių – pavyzdžiui, kraujospūdžio ar cholesterolio.

    Be to, kai kurių tyrimų duomenimis, žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, papildomi 1 000 žingsnių per dieną siejami su mažesne didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių, įskaitant širdies nepakankamumą ir insultą, rizika. Spartesnis ėjimas gali būti susijęs su dar didesne nauda.

    Kaip suprasti, kad einate pakankamai sparčiai

    Gairėse suaugusiesiems dažnai rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę – tai gali būti spartus ėjimas. Praktikoje tai prilygsta maždaug 30 minučių per dieną, penkias dienas per savaitę.

    Intensyvumą galima pasitikrinti vadinamuoju „kalbėjimo testu“: eidami turėtumėte kvėpuoti intensyviau, tačiau vis dar galėti palaikyti pokalbį. Jei galite kalbėti, bet dainuoti jau sunku – tikėtina, kad esate vidutinio intensyvumo zonoje.

    Jeigu turite širdies ligą, padidėjusį kraujospūdį ar kitą lėtinę būklę, prieš pradėdami naują fizinio aktyvumo rutiną pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

    7 dienų planas, vedantis iki 30 minučių spartaus ėjimo

    Fizinė terapeutė Jennifer Nash siūlo savaitės planą, kuris palaipsniui didina krūvį ir padeda saugiau artėti link tikslo – 30 minučių spartaus ėjimo. Esant poreikiui poilsio dienas galima perkelti, o patį planą – pritaikyti pagal dabartinį pasirengimą.

    1 diena (pirmadienis): 5 min. ramus ėjimas + 5 min. spartus + 5 min. ramus. Iš viso 15 min., iš jų 5 min. sparčiai.

    2 diena (antradienis): 5 min. ramus + 5 min. spartus + 5 min. ramus + 5 min. spartus. Iš viso 20 min., iš jų 10 min. sparčiai.

    3 diena (trečiadienis): 5 min. ramus + 10 min. spartus + 5 min. ramus + 5 min. spartus. Iš viso 25 min., iš jų 15 min. sparčiai.

    4 diena (ketvirtadienis): poilsio diena.

    5 diena (penktadienis): 5 min. ramus + 10 min. spartus + 5 min. ramus + 10 min. spartus. Iš viso 30 min., iš jų 20 min. sparčiai.

    6 diena (šeštadienis): 5 min. ramus + 15 min. spartus + 5 min. ramus + 15 min. spartus. Iš viso 40 min., iš jų 30 min. sparčiai.

    7 diena (sekmadienis): poilsio diena.

    Autoriai pabrėžia: daliai žmonių 30 minučių spartaus ėjimo tikslas gali užtrukti ilgiau nei savaitę. Tokiu atveju verta tęsti palaipsnį didinimą kelias savaites – net ir mažesnis žingsnių prieaugis yra geriau nei nieko.

    Kaip planą pritaikyti sau

    Jei pradedate nuo nulio, siūloma startuoti nuo 10–15 minučių per dieną ir kas savaitę pridėti po 5 minutes. Kitas variantas – ėjimą suskaidyti į trumpesnes dalis, pavyzdžiui, tris 10 minučių pasivaikščiojimus per dieną.

    Jeigu vargina sąnarių skausmai, verta rinktis lygias dangas, vidaus takus ar bėgimo takelį. Norint daugiau iššūkių, galima didinti tempą, rinktis kalvotas atkarpas arba ilginti bendrą ėjimo laiką.

    Kad ėjimas taptų įpročiu, padeda paprasti sprendimai: įsirašyti pasivaikščiojimus į kalendorių, eiti trumpai po valgio, lipti laiptais vietoj lifto ar parkuotis toliau nuo įėjimo. Pravartu sekti progresą žingsniamačiu ar telefone esančia programėle ir rinktis patogią avalynę.

  • Kada geriausia eiti miegoti, kad kraujospūdis būtų mažesnis: svarbiausia – ne „stebuklinga“ valanda

    Kraujospūdis per parą kinta pagal natūralų ritmą: ryte jis dažniausiai kyla, o miego metu – turėtų sumažėti. Todėl vis dažniau keliama mintis, kad ne tik miego trukmė, bet ir laikas, kada einame miegoti, gali būti svarbus širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Kaip rašo „EatingWell“, specialistai pabrėžia: vienos visiems tinkančios „stebuklingos“ valandos nėra. Kur kas svarbiau – reguliarus miego režimas, leidžiantis kasnakt išmiegoti rekomenduojamas 7–9 valandas.

    Jei žmogus keliasi apie 6–7 valandą ryto, praktinė rekomendacija dažnai būna paprasta: miegoti eiti maždaug tarp 22 ir 23 valandos. Tačiau tai veikiau orientyras, o ne griežta taisyklė – idealus grafikas priklauso nuo individualaus dienos ritmo ir pareigų.

    Tyrimai sieja nereguliarų miego grafiką ir per trumpą miegą su didesne padidėjusio kraujospūdžio rizika. Kitaip tariant, organizmui svarbiausia pastovumas – panašus užmigimo ir kėlimosi laikas kasdien, įskaitant savaitgalius.

    Kodėl miegas veikia kraujospūdį

    Kraujospūdis, kaip ir daugelis organizmo procesų, paklūsta cirkadiniam ritmui – vidiniam maždaug 24 valandų „laikrodžiui“. Miegant kraujospūdis įprastai sumažėja apie 10–20 proc. – tai vadinama naktiniu „kritimu“ (angl. dipping).

    Toks naktinis sumažėjimas suteikia širdies ir kraujagyslių sistemai savotišką poilsio laiką. Tačiau daliai žmonių kraujospūdis naktį krenta mažiau, nei tikėtasi (vadinamasis nondipping), o toks modelis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika, įskaitant infarktą, insultą ar širdies nepakankamumą.

    Specialistai akcentuoja, kad vien miegas negarantuoja „tobulo“ naktinio kraujospūdžio kritimo, tačiau pakankamas ir reguliarus miegas padeda palaikyti organizmo ritmą ir jo reguliacinius procesus.

    Taip pat pažymima, kad tiek per mažas miegas, tiek nuolat ilgas – daugiau nei 9 valandos – kai kuriuose tyrimuose siejamas su didesne hipertenzijos rizika. Todėl siūloma orientuotis į 7–9 valandas ir stebėti bendrus miego įpročius.

    Ką daryti, kad miegas būtų kokybiškesnis

    Norint palaikyti širdies sveikatą, rekomenduojama laikytis pastovaus režimo – eiti miegoti ir keltis panašiu metu kiekvieną dieną. Net kelių valandų „svyravimai“ tarp darbo dienų ir savaitgalio gali išbalansuoti ritmą, ypač jei tai kartojasi nuolat.

    Ne mažiau svarbu, kas vyksta dieną. Reguliarus judėjimas gali palengvinti užmigimą vakare, o įtampa ir nuolatinis „perdegimas“ – priešingai, palaikyti aktyvią nervų sistemą ir trukdyti kokybiškam poilsiui.

    Prieš miegą siūloma skirti laiko nusiraminimui: pavyzdžiui, 10–15 minučių užrašyti neraminančias mintis ir kitai dienai susidėlioti planą. Tai gali padėti „neišsinešti“ rūpesčių į lovą.

    Prie miego higienos priskiriama ir vakaro rutina: pritemdytos šviesos, mažiau ekranų, vėsesnis, tamsus ir tylus miegamasis. Taip pat patariama vengti sunkių valgių, kofeino ir alkoholio arti miego – jie neretai blogina miego kokybę.

    Ne tik miegas: įpročiai, susiję su kraujospūdžiu

    Nors straipsnyje daug dėmesio skiriama miegui, primenama, kad kraujospūdį veikia ir kiti kasdieniai pasirinkimai. Tarp jų – mityba, fizinis aktyvumas, streso lygis.

    Minimas ir širdžiai palankus mitybos modelis: daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių, kartu ribojant druskos (natrio) kiekį. Taip pat atkreipiamas dėmesys į kalio turinčius produktus (pavyzdžiui, bananus, bulves, avokadus, pieno produktus, ankštinius), nes kalis gali padėti „atsverti“ dalį natrio poveikio.

    Dar vienas praktiškas patarimas – stebėti kraujospūdį namuose patikimu aparatu ir duomenimis pasidalyti su sveikatos priežiūros specialistu. Tai gali padėti aiškiau suprasti, kaip miegas, stresas ar mitybos pokyčiai atsispindi realiuose skaičiuose.

    Galutinis akcentas paprastas: kraujospūdžiui palankiausia yra ne viena konkreti valanda, o stabilus režimas, užtikrinantis 7–9 valandas miego ir kuo mažiau „šokinėjantį“ dienos ritmą.

  • Kardiologas įvardijo 4 daržoves, kurios gali padėti mažinti širdies ligų riziką

    Mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių sveikatą, o daržovės čia turi itin svarbų vaidmenį. Kardiologas Marschall Runge išskiria keturias daržovių grupes, kurios dėl savo sudėties gali būti ypač naudingos siekiant mažinti širdies ligų riziką.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje pabrėžiama, kad daržovės apskritai yra vertingos, tačiau kai kurios išsiskiria skaidulų, antioksidantų ir kitų širdžiai svarbių junginių gausa. Tarp dažniausiai minimų medžiagų – skaidulos, sulforafanas ir natūralūs nitratai.

    Pasak gydytojo, skaidulos padeda mažinti MTL (vadinamąjį „blogąjį“) cholesterolį, o taip pat siejamos su mažesniu uždegimu organizme. Uždegimas laikomas vienu iš širdies ligų rizikos veiksnių, todėl tokie mitybos pasirinkimai gali turėti ilgalaikę reikšmę.

    Kartu primenama, kad vien daržovių įtraukimas į racioną problemos neišsprendžia: svarbūs ir kiti įpročiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mažesnis sočiųjų riebalų bei druskos (natrio) vartojimas, o taip pat nerūkymas.

    1. Brokoliai

    Brokoliai vertinami dėl didelio skaidulų kiekio, kuris gali prisidėti prie sveikesnio kraujospūdžio ir padėti reguliuoti kūno svorį, nes ilgiau suteikia sotumo jausmą. Šie veiksniai netiesiogiai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kardiologas taip pat išskiria brokoliuose esantį sulforafaną – antioksidacinių savybių turintį junginį, aptinkamą ir kitose kryžmažiedėse daržovėse. Tokie junginiai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais.

    Praktiškai brokolius siūloma ruošti paprastai: kepti orkaitėje su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus arba dėti į sriubas ir salotas.

    2. Lapinis kopūstas (kale)

    Lapinis kopūstas (kale), kaip ir kitos kryžmažiedės daržovės, turi sulforafano ir kitų antioksidantų. Jie siejami su uždegimo mažinimu – tai svarbu kalbant apie ilgalaikę širdies sveikatą.

    Be to, kale yra vitamino K, kuris, pasak gydytojo, gali būti svarbus mažinant arterijų kalcifikacijos (kalkėjimo) riziką. Šis procesas laikui bėgant gali turėti įtakos kraujagyslių būklei.

    Kale taip pat turi skaidulų ir kalio, o šios medžiagos dažnai minimos kalbant apie kraujospūdžio palaikymą. Jei skonis nepatinka, patariama lapinį kopūstą įmaišyti į glotnučius (kokteilius) arba naudoti sriubose ir salotose.

    3. Burokėliai

    Burokėliai – dar viena daržovė, kuri išsiskiria skaidulomis ir antioksidantais, tačiau jų „stiprioji pusė“ – natūralūs maistiniai nitratai. Organizmas nitratus gali paversti azoto oksidu, kuris padeda atpalaiduoti kraujagysles.

    Toks poveikis gali būti siejamas su nežymiu kraujospūdžio mažėjimu, o padidėjęs kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Gydytojas pažymi, kad burokėliai natūraliai saldūs, todėl juos galima gaminti panašiai kaip saldžiąsias bulves – vengiant papildomo cukraus ar sviesto.

    4. Ankštinės daržovės

    Ankštinės daržovės – avinžirniai, lęšiai, pupelės – įvardijamos kaip augalinis pasirinkimas, kuris gali prisidėti prie širdies sveikatos. Pabrėžiama, kad jos gali būti priskiriamos daržovių suvartojimui ir yra vertingos kasdienėje mityboje.

    Pasak kardiologo, ankštiniai yra geras augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis. Jie gali būti naudinga alternatyva gyvūninės kilmės baltymams, kuriuose neretai būna daugiau riebalų.

    Daugiau ankštinių į racioną galima įtraukti paprastai: pasigaminti humuso iš avinžirnių, virti sriubas su pupelėmis ar lęšiais, derinti su daržovėmis ir grūdais.

    Kas dar svarbu širdžiai

    Publikacijoje pabrėžiama, kad „tobulos“ mitybos nėra, o svarbiausia – bendros kryptys ir nuoseklumas. Dažniausiai minimi principai: daugiau mažiau apdoroto maisto (daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių), mažiau druskos ir itin perdirbtų produktų.

    Taip pat akcentuojamas fizinis aktyvumas – rekomenduojama siekti apie 2,5 valandos vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę. Galiausiai, nerūkymas išskiriamas kaip vienas reikšmingiausių žingsnių, mažinančių širdies ligų riziką.

  • Mėgstate arbatą? Mokslininkai įspėja: viena detalė gali didinti infarkto ir insulto riziką

    Arbata dažnai siejama su nauda širdžiai, tačiau mokslininkai primena svarbų niuansą: per karštas gėrimas gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. Dėmesio verta ne tik tai, ką geriame, bet ir kokios temperatūros.

    Didelės apimties stebėjimo tyrimuose arbatos vartojimas kelis kartus per savaitę buvo siejamas su mažesne kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto tose pačiose analizėse pastebėta, kad žmonėms, kurie įprastai geria itin karštą arbatą, bendra rizika gali būti didesnė.

    Kodėl temperatūra gali būti svarbi?

    Viena iš galimų priežasčių yra tai, kad labai karšti gėrimai gali dirginti stemplės ir burnos gleivinę, skatinti lėtinį uždegimą ir audinių pažeidimus. Tokie procesai gali turėti netiesioginį ryšį su bendru organizmo uždegiminiu fonu ir širdies bei kraujagyslių sveikata.

    Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad itin karšto gėrimo įprotis dažnai eina kartu su kitais rizikos veiksniais. Stebėjimo tyrimai gali atskleisti sąsajas, tačiau neįrodo, kad būtent arbata ar jos temperatūra tiesiogiai sukelia infarktą ar insultą.

    Kiek ir kokios arbatos gerti?

    Tyrimuose dažniau minima, kad reguliarus arbatos vartojimas gali būti susijęs su palankesniais rodikliais, ypač kai ji geriama neplikinančios temperatūros. Kai kuriose analizėse geriausi rezultatai siejami su keliais puodeliais per dieną, tačiau tai nėra universali rekomendacija visiems.

    Arbatoje esantys polifenoliai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Šių junginių taip pat gausu vaisiuose, daržovėse, neskaldytuose grūduose, riešutuose, kavoje ir kakavoje.

    Ką daryti praktiškai?

    Specialistai pataria leisti arbatai atvėsti ir vengti įpročio gerti plikinančiai karštus gėrimus. Jei gėrimas degina burną, tai paprastai yra aiškus signalas, kad temperatūra per aukšta.

    Širdies ir kraujagyslių ligų riziką labiausiai mažina kompleksiniai įpročiai: nerūkymas, pakankamas fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris, ribojamas alkoholis, subalansuota mityba ir kraujospūdžio kontrolė. Arbata gali būti šių įpročių dalis, tačiau ji nepakeičia kitų svarbiausių prevencijos priemonių.

  • 9 produktai, kurie kenkia širdžiai: gydytojai įspėja – vienas jų yra kone kiekviename šaldytuve

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvų mirčių priežasčių, o mityba yra vienas svarbiausių kasdien kontroliuojamų rizikos veiksnių. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią žalą dažniausiai daro ne vienas produktas, o nuolatiniai įpročiai, lemiantys padidėjusį kraujospūdį, prastesnius cholesterolio rodiklius ir augantį kūno svorį.

    Didžiosios Britanijos mitybos ekspertė, Britų mitybos fondo vyresnioji mokslininkė daktarė Sammie Gill išskiria devynias produktų grupes, kurias verta riboti, jei norima sumažinti širdies ligų riziką. Jos teigimu, mityba tiesiogiai siejasi su 2 tipo diabetu, nutukimu ir ateroskleroze, o šios būklės dažnai vystosi nepastebimai.

    Riebalai ir druska: dažniausi kaltininkai

    Viena dažniausių problemų yra pernelyg didelis sočiųjų riebalų kiekis, ypač kai dažnai valgoma riebi kiauliena, jautienos riebesni kepsniai ar aviena. Tokie riebalai gali didinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika.

    Riboti rekomenduojama ir sviestą, taukus, ghee bei kokosų aliejų, nes juose taip pat gausu sočiųjų riebalų. Kasdieniams patiekalams dažniau patariama rinktis alyvuogių, rapsų ar saulėgrąžų aliejų, o riebalų kiekį vertinti ne atskirai, bet visos dienos kontekste.

    Kita svarbi kryptis yra druska, nes jos perteklius didina arterinį kraujospūdį ir ilgainiui apkrauna širdį. Daug druskos neretai slepiasi traškučiuose, sūdytuose riešutuose, padažuose, sultiniuose, paruoštuose sriubų mišiniuose ir įvairiuose pusgaminiuose.

    Perdirbtas maistas ir „greitos“ kalorijos

    Perdirbta mėsa, tokia kaip šoninė, kumpis ar saliamis, dažnai turi daug druskos ir sočiųjų riebalų. Reguliarus tokio maisto vartojimas siejamas ir su prastesniais kraujospūdžio rodikliais, ir su didesne bendra širdies ligų rizika.

    Greitasis maistas ir maistas išsinešti, pavyzdžiui, mėsainiai, kebabai, bulvytės fri ar kepti vištienos gaminiai, paprastai reiškia daug druskos, riebalų ir kalorijų. Net jei porcijos atrodo įprastos, didžiausias pavojus kyla tuomet, kai tokie patiekalai tampa dažna savaitės rutina.

    Prie rizikos prisideda ir kepiniai bei desertai, tokie kaip pyragai, tortai ar keksiukai, nes juose įprastai gausu cukraus ir riebalų. Nuolatinis jų vartojimas skatina svorio augimą, o didesnis kūno svoris glaudžiai susijęs su hipertenzija ir 2 tipo diabeto rizika.

    Cukrus, alkoholis ir rafinuoti grūdai

    Saldinti gėrimai, įskaitant gazuotus gėrimus ir energetinius gėrimus, didina suvartojamų kalorijų kiekį, o tai gali bloginti tiek kūno masės, tiek kraujospūdžio ir riebalų apykaitos rodiklius. Specialistai atkreipia dėmesį, kad net vaisių sultys dėl cukraus kiekio turėtų būti vartojamos saikingai, o įprotį numalšinti troškulį saldžiais gėrimais verta keisti vandeniu.

    Rafinuoti grūdiniai produktai, tokie kaip balta duona, balti ryžiai ar įprasti makaronai, turi mažiau skaidulų nei pilno grūdo alternatyvos. Skaidulos svarbios ne tik sotumui, bet ir cholesterolio kontrolei, todėl dažniau rekomenduojama rinktis avižas, miežius ir kitus pilno grūdo produktus.

    Alkoholis taip pat gali būti reikšmingas rizikos veiksnys, ypač kai vartojamas reguliariai ir didesniais kiekiais. Perteklinis alkoholis siejamas su širdies ritmo sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir didesne insulto bei infarkto rizika, be to, jis neretai prisideda prie svorio augimo.

    Daktarė Sammie Gill pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne staigūs draudimai, o nuoseklūs pokyčiai, kurie išsilaiko mėnesius ir metus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia mažiau perdirbto maisto, daugiau pilno grūdo produktų, daržovių ir ankštinių, o druską ir sočiuosius riebalus mažinti palaipsniui.

  • Širdis dažnai įspėja tyliai: šie ženklai gali rodyti bėdą, gydytojai ragina nedelsti

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų Europoje, o jų rizika didėja dėl aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, rūkymo, antsvorio ir nejudraus gyvenimo būdo. Medikai pabrėžia, kad dalis sutrikimų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl žmonės juos nurašo nuovargiui ar stresui. Vis dėlto pasikartojantys požymiai dažnai būna pirmas signalas, kad verta išsitirti.

    Prie dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priskiriama arterinė hipertenzija, aterosklerozė, išeminė širdies liga, širdies ritmo sutrikimai, įskaitant prieširdžių virpėjimą, taip pat širdies vožtuvų ydos. Šios būklės gali vystytis palaipsniui, o pasekmės kartais pasireiškia staiga, pavyzdžiui, infarktu ar insultu.

    Įspėjamieji simptomai, kurių neignoruokite

    Įtarimą turėtų kelti skausmas, spaudimas ar deginimas krūtinėje, ypač jei pojūtis plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dusulį, kuris iš pradžių pasireiškia tik fizinio krūvio metu, o vėliau gali varginti ir ramybėje. Nerimą gali kelti ir širdies plakimo permušimai, dažnas ar staiga padažnėjęs pulsas.

    Dar vienas dažnas, bet nuvertinamas ženklas yra sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, kai įprasti kasdieniai veiksmai ima varginti labiau nei anksčiau. Įspėjimu laikomi ir galvos svaigimas, apalpimas, kojų tinimas, taip pat užsitęsęs kosulys, ypač jei jis kartojasi be aiškios priežasties. Nors šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, naujai atsiradę, stiprėjantys ar pasikartojantys požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.

    Kas didina riziką ir ką galima pakeisti

    Specialistai pabrėžia, kad reikšminga rizikos dalis priklauso nuo gyvenimo būdo. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, gausus perdirbto maisto vartojimas, per didelis druskos kiekis, antsvoris ir nutukimas didina tikimybę susidurti su hipertenzija, ateroskleroze bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Širdžiai palankesnį kasdienį režimą dažniausiai sudaro reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir svorio kontrolė. Daugelyje rekomendacijų akcentuojama augalinio maisto įvairovė, pilno grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, žuvis, augaliniai aliejai, pakankamas daržovių ir vaisių kiekis, taip pat sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus ribojimas. Ne mažiau svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir stebėti cholesterolio bei gliukozės rodiklius.

    Kada verta pasitikrinti profilaktiškai

    Medikai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja su amžiumi, o svarbus veiksnys yra ir paveldimumas, todėl ne viską galima kontroliuoti vien gyvenimo būdu. Dėl to profilaktiniai tyrimai ir periodinės šeimos gydytojo konsultacijos padeda laiku pastebėti padidėjusį kraujospūdį ar lipidų apykaitos sutrikimus, kurie ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais ryškiais simptomais.

    „Veikime iš anksto ir neleiskime ligai užklupti netikėtai. Reguliarūs tyrimai leidžia pastebėti rizikas tada, kai pakanka koreguoti įpročius, o tai gali sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę“, – sakė gydytoja Agata Strukow iš „ALAB laboratorijos“.

    „Nelaukime, kol širdis pati pareikalaus dėmesio. Pagrindiniai tyrimai ir nuosekli kontrolė gali tapti pirmu signalu, kad kraujotakoje vyksta nepageidaujami pokyčiai, o kuo anksčiau sureaguojame, tuo daugiau galimybių išvengti rimtų pasekmių“, – sakė Agnieszka Wołczenko iš pacientų asociacijos „EcoSerce“.

    Jei krūtinės skausmas yra stiprus, naujai atsiradęs ar lydimas dusulio, šalto prakaito, pykinimo, silpnumo, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos. Kuo greičiau suteikiama pagalba ūmių būklių atveju, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių širdies pažeidimų.

  • Kaip sumažinti kraujospūdį be vaistų: gydytojai įvardijo įpročius, kurie tikrai veikia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau didina infarkto, insulto ir inkstų pažeidimų riziką. Specialistai pabrėžia, kad gyvenimo būdo korekcijos yra būtinos net ir tada, kai vėliau prireikia vaistų.

    Europos kardiologų gairėse nurodoma, kad padidėjusiu kraujospūdžiu laikomos maždaug 120–139 ir (arba) 70–89 milimetrų gyvsidabrio stulpelio reikšmės. Hipertenzija dažniausiai diagnozuojama, kai kabinete nustatoma ne mažiau kaip 140/90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.

    Mažiau druskos kasdien

    Vienas svarbiausių žingsnių yra druskos kiekio mažinimas, nes per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą ir gali kelti kraujospūdį. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną, tai yra maždaug arbatinį šaukštelį.

    Svarbu suprasti, kad daug druskos gaunama ne tik iš sūdomo maisto. Jos nemažai būna duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose, pusgaminiuose, greitajame maiste ir užkandžiuose, todėl verta skaityti etiketes ir dažniau rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Ruošiant maistą druską galima iš dalies pakeisti prieskoninėmis žolelėmis, česnaku, pipirais ar citrinų sultimis. Tokie pokyčiai padeda išlaikyti skonį, bet sumažinti natrio kiekį racione.

    Kalio nauda ir atsargumas

    Kitas svarbus mitybos elementas yra kalis, kuris padeda reguliuoti natrio balansą ir gali prisidėti prie geresnės kraujospūdžio kontrolės. Jo gausu daržovėse, vaisiuose, bulvėse, ankštiniuose augaluose, avokaduose ir bananuose.

    Vis dėlto kalio papildai tinka ne visiems. Sergant inkstų ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus, kalio kiekį būtina aptarti su gydytoju, nes per didelis jo kiekis gali būti pavojingas.

    Judėjimas, svoris ir įpročiai

    Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių nefarmakologinių būdų mažinti kraujospūdį. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, o pradžiai dažnai pakanka spartesnio ėjimo, važiavimo dviračiu ar plaukimo.

    Prie plano gali būti pridedami ir jėgos pratimai, tačiau esant labai aukštam kraujospūdžiui ar širdies ir kraujagyslių ligoms krūvį saugiausia suderinti su gydytoju. Nuoseklus judėjimas padeda ne tik spaudimui, bet ir miegui bei streso valdymui.

    Antsvoris, ypač pilvo srityje, siejamas su didesne hipertenzijos rizika, todėl net ir laipsniškas svorio mažėjimas gali pagerinti rodiklius. Vietoje trumpalaikių dietų dažniau rekomenduojami ilgalaikiai mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, DASH principai, kai daugiau valgoma daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir ankštinių, o mažiau druskos bei itin perdirbto maisto.

    Kraujospūdžiui kenkia gausus alkoholio vartojimas ir rūkymas, nes didėja bendra širdies ir kraujagyslių rizika. Taip pat verta mažinti saldintų gėrimų kiekį, nes jie siejami su didesne kalorijų pertekliaus ir svorio augimo tikimybe.

    Kofeinas kai kuriems žmonėms gali trumpam pakelti kraujospūdį, todėl svarbiausia stebėti individualią reakciją. Jei po kavos spaudimas pastebimai pakyla, verta mažinti kiekį ar rinktis silpnesnius gėrimus.

    Miegas ir ilgalaikis stresas taip pat daro įtaką kraujospūdžiui, nes nuolatinė įtampa palaiko organizmą suaktyvėjimo būsenoje. Ypatingo dėmesio reikalauja garsus knarkimas ir kvėpavimo pauzės, nes miego apnėja gali būti viena iš sunkiau kontroliuojamo kraujospūdžio priežasčių.

    Galiausiai specialistai primena, kad gyvenimo būdo pokyčiai ne visada gali pakeisti gydymą vaistais. Jei matavimai nuolat netaisyklingi, reikalinga gydytojo konsultacija, o sprendimas dėl vaistų priklauso nuo rodiklių ir bendros širdies bei kraujagyslių rizikos.

  • Plikimas, gelsvos dėmės prie akių ir raukšlė ausyje: 3 ženklai, kuriuos sieja su širdimi

    Ne tik skausmas krūtinėje

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, o riziką didina rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio sutrikimai. Dalis žmonių šiuos veiksnius kaupia metų metus, o ligos požymiai ilgai gali būti neryškūs.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavojų širdžiai dažniausiai išduoda ne vien krūtinės skausmas ar dusulys. Kai kuriais atvejais užuominų gali suteikti ir iš pirmo žvilgsnio su širdimi nesiejami išoriniai požymiai, nors jie patys savaime diagnozės nepakeičia.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ryšiams tarp odos, plaukų pokyčių ir kardiovaskulinės rizikos. Tyrimai rodo sąsajas populiacijos lygmeniu, tačiau tai nėra pranašystė, kad konkrečiam žmogui būtinai ištiks infarktas ar insultas.

    Trys išoriniai požymiai, apie kuriuos kalba tyrimai

    Vyrams dažniau analizuojamas plaukų retėjimas viršugalvyje, vadinamasis vertex tipo plikimas. Metaanalizė, apėmusi 36 990 vyrų duomenis, parodė, kad ryšys su išemine širdies liga stiprėjo didėjant plikimo išreikštumui.

    Sunkesnio viršugalvio plikimo atvejais išeminės širdies ligos rizika tyrimuose buvo apie 48 proc. didesnė, vidutinio plikimo – apie 36 proc., o lengvo – apie 18 proc., palyginti su vyrais be tokio plikimo. Tuo pačiu pažymima, kad vien kaktos plikimas su rizika siejamas ne taip aiškiai.

    Kitas signalas – gelsvos, minkštos plokštelės ar mazgeliai prie akių vokų, vadinamos ksantelazmos. Jose kaupiasi lipidų sankaupos, todėl jos gali būti užuomina, kad verta pasitikrinti cholesterolį ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką.

    Didelės elektroninės medicininių įrašų bazės analizėje, kurioje palygintos 17 925 ksantelazmą turinčių žmonių ir tiek pat kontrolinės grupės dalyvių, ksantelazma buvo susieta su beveik tris kartus didesne infarkto rizika per metus. Taip pat fiksuota daugiau nei tris kartus didesnė insulto rizika, o padidėjusi rizika išliko ir per ilgesnį stebėjimo laiką.

    Trečiasis dažnai minimas požymis – įstrižinė raukšlė ausies spenelyje, dar vadinama Franko požymiu. Metaanalizė, apėmusi tyrimus su 2 415 pacientų, sergančių vainikinių arterijų liga, ir 2 545 kontrolinės grupės asmenimis, parodė maždaug keturis kartus didesnę ligos tikimybę tarp turinčiųjų tokią raukšlę.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad raukšlė ausies spenelyje nėra diagnostinis testas ir negali patikimai nustatyti aterosklerozės. Tai tik vienas iš statistiškai dažniau kartu pasitaikančių požymių, kurį būtina vertinti šalia amžiaus, paveldimumo ir įprastų rizikos veiksnių.

    Ką daryti pastebėjus šiuos pokyčius

    Plikimas, ksantelazmos ar Franko požymis savaime nereiškia, kad žmogus serga širdies liga. Tačiau tai gali būti proga neatidėliojant pasitikrinti pagrindinius rodiklius: kraujospūdį, lipidogramą ir gliukozės kiekį kraujyje.

    Ekspertai taip pat rekomenduoja bent kartą suaugusiojo gyvenime ištirti lipoproteiną(a), nes jo kiekį daugiausia lemia genetika, o padidėjusi koncentracija siejama su didesne aterosklerozinių įvykių rizika. Sprendimą dėl tyrimo ir tolimesnių veiksmų turėtų priimti šeimos gydytojas arba kardiologas, įvertinęs visą klinikinį vaizdą.

    Riziką dažniausiai mažina ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli prevencija: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių, riešutų ir žuvies, mažiau druskos, pridėtinio cukraus, stipriai perdirbto maisto bei sočiųjų ir transriebalų. Ne mažiau svarbūs reguliarus judėjimas, kūno masės kontrolė ir visiškas rūkymo atsisakymas.

    Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, spaudimo pojūtis, staigus silpnumas ar neurologiniai simptomai, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau kreiptis skubios medicinos pagalbos, nes laikas dažnai lemia gydymo sėkmę.

  • Infarktas ar nerimas? 5 klastingi požymiai, kurių ypač moterys neturėtų nurašyti stresui

    Dusulys, pykinimas ar keistas jausmas, kad su organizmu kažkas ne taip, neretai palaikomi streso ar nerimo padariniais. Tačiau daliai žmonių tokie simptomai gali būti susiję su širdies infarktu, todėl delsimas ieškoti pagalbos kainuoja brangiai.

    Gydytojai pabrėžia, kad įsivaizdavimas, jog infarktas visada pasireiškia staigiu aštriu krūtinės skausmu, yra klaidinantis. Infarkto požymiai gali būti ne tokie akivaizdūs, o kartais primena pervargimą, virškinimo sutrikimą ar panikos epizodą.

    Požymiai, kuriuos lengva supainioti

    Viena dažniausiai minimų „tyliųjų“ užuominų yra nepaaiškinamas dusulys, kai tampa sunku įkvėpti net ir ramybės būsenoje. Jei tokia būklė kartojasi ar atsiranda staiga, vien nuovargiu jos aiškinti nereikėtų.

    Kitas signalas yra užsitęsęs pykinimas ar bloga savijauta, kuri nepraeina ir neturi aiškios priežasties. Infarktas gali pasireikšti ir šaltu prakaitu, silpnumu, galvos svaigimu, todėl žmogus klaidingai mano, kad tai virusas ar pervargimas.

    Dar vienas klastingas simptomas yra bukas skausmas nugaros srityje, ypač tarp menčių, kuris kartais plinta į kaklą ar žandikaulį. Tokius pojūčius žmonės dažnai priskiria raumenų įtampai, netaisyklingai laikysenai ar stresui.

    Medikai atkreipia dėmesį ir į vadinamąjį nuojautos simptomą, kai atsiranda neįprastai stiprus vidinis nerimas ir jausmas, kad vyksta kažkas rimto. Nors tai gali būti panikos ataka, kartu tai gali sutapti ir su ūmiu širdies įvykiu, todėl svarbu vertinti visumą.

    Galiausiai, kai kuriems žmonėms pasireiškia į gripą panašūs simptomai, tokie kaip bendras silpnumas, šaltkrėtis ar „laužymas“. Jei kartu atsiranda dusulys, spaudimas krūtinėje ar skausmas, plintantis į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar pilvą, rizika gali būti didesnė.

    Ką sako kardiologai apie skirtumus?

    Kardiologijos organizacijos pabrėžia, kad nėra „visiškai atskirų“ infarkto simptomų moterims ir vyrams. Požymiai labiau priklauso nuo individualių aplinkybių, amžiaus, gretutinių ligų, o ne vien nuo lyties.

    Vis dėlto praktikoje problema išlieka: netipiniai ar mažiau aiškūs simptomai neretai priskiriami nerimui, ypač kai žmogus jaunesnis, patiria stresą ar neturi „klasikinių“ rizikos veiksnių. Dėl to diagnostika gali vėluoti, o kiekviena prarasta minutė didina komplikacijų tikimybę.

    Kada būtina kviesti pagalbą?

    Jei įtariate infarktą, nereikėtų laukti, kol simptomai „praeis“, ar bandyti jų paaiškinti vien emocine būsena. Saugiausia išeitis yra nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir aiškiai įvardyti, kad įtariate širdies problemą.

    Medikai primena, kad ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti širdies raumens pažeidimą. Net jei vėliau paaiškėja, kad tai buvo nerimo epizodas, geriau klysti saugumo naudai, nei prarasti laiką, kai jo mažiausiai yra.