CP v2

Tag: Širdies ligos

  • 4 tyrimai po 40-ies, galintys išgelbėti gyvybę: kodėl moterys dažnai nepastebi infarkto?

    Kodėl moterys dažniau pražiūri infarktą?

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių tarp moterų, tačiau jų simptomai neretai būna netipiški. Vietoje stipraus krūtinės skausmo gali pasireikšti neįprastas nuovargis, dusulys, pykinimas ar diskomfortas žandikaulyje, kakle, nugaroje.

    Dėl to dalis moterų įspėjamuosius ženklus priskiria stresui, virškinimo sutrikimams ar pervargimui ir delsia kreiptis pagalbos. Kardiologai pabrėžia, kad būtent laiku atliekami patikrinimai dažnai leidžia užbėgti už akių infarktui ar insultui.

    Keturi svarbiausi patikrinimai po 40 metų

    Prevencijoje didžiausią vertę turi paprasti, plačiai prieinami tyrimai, kurie padeda įvertinti pagrindinius rizikos veiksnius. Sulaukus 40 metų, šiuos rodiklius verta stebėti reguliariai, net jei savijauta gera ir nėra aiškių simptomų.

    Pirmasis rodiklis yra arterinis kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis dažnai nepasireiškia jokiais pojūčiais, tačiau ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir reikšmingai didina infarkto bei insulto tikimybę, todėl jį rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus.

    Antrasis svarbus tyrimas yra lipidų profilis, į kurį įeina bendras cholesterolis, MTL ir DTL cholesterolis bei trigliceridai. Kai rodikliai normalūs, dažnai pakanka tikrintis kas kelerius metus, tačiau esant padidėjusiems skaičiams, šeiminei rizikai ar kitiems veiksniams gydytojas gali siūlyti dažnesnę kontrolę.

    Trečiasis aspektas yra cukraus apykaitos įvertinimas, atliekant gliukozės nevalgius ir glikuoto hemoglobino HbA1c tyrimus. Jie padeda laiku aptikti prediabetą ar diabetą, kurie didina kraujagyslių pažeidimo riziką ir dažnai progresuoja be ryškių simptomų.

    Ketvirtasis rodiklis yra kūno masės indeksas ir liemens apimtis, nes pilvinis nutukimas glaudžiai susijęs su hipertenzija, dislipidemija ir atsparumu insulinui. Moterims reikšmingai padidėjusi liemens apimtis laikoma svarbiu įspėjamuoju ženklu, todėl ją verta matuoti bent kartą per metus.

    Riziką didina ir moterims būdingi veiksniai

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad širdies riziką moterims gali didinti ir specifinės būklės, kurios ne visada įvertinamos profilaktiškai. Prie jų priskiriama ankstyva menopauzė, komplikacijos nėštumo metu, taip pat policistinių kiaušidžių sindromas ir kai kurios autoimuninės ligos.

    Ne mažiau svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip ilgalaikis stresas, depresija, prastas miegas, mažas fizinis aktyvumas bei rūkymas. Net ir vienas ryškus rizikos faktorius yra priežastis profilaktiką aptarti su šeimos gydytoju ir sudaryti asmeninį stebėsenos planą.

    „Reguliarūs patikrinimai yra gyvybiškai svarbūs, nes leidžia pamatyti problemą dar iki pirmųjų simptomų“, – pabrėžia prevencinės kardiologijos specialistai.

    Medikai primena, kad įtariant infarktą delsimas gali kainuoti gyvybę. Jei atsiranda staigus dusulys, šaltas prakaitas, neįprastas silpnumas, pykinimas ar skausmas viršutinėje kūno dalyje, ypač jei simptomai kartojasi ar stiprėja, būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą.

  • Tyrimas įspėja: šie maisto konservantai gali kelti kraujospūdį ir didinti širdies riziką

    Tyrimas įspėja: šie maisto konservantai gali kelti kraujospūdį ir didinti širdies riziką

    Konservantai yra vieni dažniausiai naudojamų maisto priedų: jie lėtina gedimą, slopina bakterijų ir pelėsių dauginimąsi, saugo produktus nuo oksidacijos. Dėl jų duona, mėsa ar gėrimai ilgiau išlaiko skonį, kvapą ir išvaizdą, tačiau vis dažniau keliama klausimų dėl poveikio sveikatai, kai jų vartojama metų metus.

    Europos kardiologų mokslo žurnale European Heart Journal publikuotas didelės apimties stebimasis tyrimas rodo, kad dalies konservantų vartojimas gali būti susijęs su didesne arterinės hipertenzijos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Tyrime analizuoti daugiau nei 112 000 suaugusiųjų duomenys, o vidutinė stebėjimo trukmė siekė beveik aštuonerius metus.

    Dalyviai reguliariai pildė išsamius mitybos dienoraščius ir nurodė vartotų produktų prekių ženklus, todėl mokslininkai galėjo tiksliau įvertinti konkrečių priedų kiekį racione. Stebėjimo laikotarpiu užfiksuoti 5 544 nauji hipertenzijos atvejai ir 2 450 širdies bei kraujagyslių įvykių.

    Analizė parodė, kad didžiausią tam tikrų konservantų kiekį vartoję žmonės turėjo didesnę hipertenzijos riziką, palyginti su vartojusiais mažiausiai. Tyrimo autoriai taip pat nurodė, kad tarp antioksidacinio poveikio konservantų vartojimo ir hipertenzijos rizikos buvo fiksuotas apie 22 proc. didesnis rizikos rodiklis.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas yra stebimasis, todėl jis parodo statistinę sąsają, bet neįrodo priežastinio ryšio. Kitaip tariant, negalima vienareikšmiškai teigti, kad konservantai patys sukelia hipertenziją ar širdies ligas, nes rezultatams galėjo turėti įtakos ir kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Dažnas priedas – natrio nitritas

    Vienas plačiausiai aptariamų konservantų yra E250, dar vadinamas natrio nitritu. Jis dažniausiai naudojamas perdirbtoje mėsoje, pavyzdžiui, dalyje dešrų, frankfurterių, paštetų ar mėsos konservų, nes slopina pavojingų bakterijų augimą ir padeda išlaikyti būdingą rausvą spalvą.

    Tyrimo autoriai primena, kad ankstesni laboratoriniai darbai siejo nitritus su oksidacinio streso didėjimu ir galimu ląstelių pažeidimu. Ilgalaikis oksidacinis stresas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų vystymosi.

    Galimi biologiniai mechanizmai

    Mokslinėje literatūroje svarstoma, kad dalis konservantų gali veikti ne tik per oksidacinį stresą, bet ir per medžiagų apykaitą. Kai kurie eksperimentiniai tyrimai siejo tam tikrus priedus su insulino veiklos sutrikimais ar didesniu atsparumu insulinui, o tai yra svarbu, nes 2 tipo cukrinis diabetas ir metaboliniai sutrikimai didina hipertenzijos bei širdies ligų tikimybę.

    Kalbant apie nitritus, papildomai minima galimybė, kad jie gali prisidėti prie N-nitrozinių junginių susidarymo organizme. Šie procesai anksčiau sieti su nepalankiais kardiometaboliniais pokyčiais, nors žmonių tyrimuose mechanizmai dar nėra galutinai patvirtinti.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Ekspertai ragina rezultatus vertinti kaip signalą atidžiau žiūrėti į itin perdirbtų produktų dalį mityboje, o ne kaip raginimą paniškai atsisakyti visų konservantų. Praktikoje didžiausia nauda sveikatai siejama su dažnesniu mažiau perdirbto maisto pasirinkimu ir retesniu perdirbtos mėsos vartojimu.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad reikalingi papildomi, skirtingose populiacijose atlikti tyrimai, kurie leistų tiksliau atskirti konservantų poveikį nuo kitų gyvenimo būdo veiksnių. Kol kas išvados labiau sustiprina bendrą kryptį: kuo mažiau itin perdirbtų produktų kasdienėje mityboje, tuo mažesnė ilgalaikė rizika širdžiai.

  • Per karščius ledinis vanduo gali pakenkti: gydytojai paaiškino, ką rinktis vietoj jo

    Per karščius ledinis vanduo gali pakenkti: gydytojai paaiškino, ką rinktis vietoj jo

    Karštą dieną stiklinė ledinio vandens atrodo greičiausias būdas atsigaivinti, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas ne visada naudingas. Kai oro temperatūra perkopia 30 laipsnių, organizmui dažnai geriau tinka kambario temperatūros arba tik lengvai atvėsintas vanduo.

    Staiga išgėrus labai šalto gėrimo, kraujagyslės gali trumpam susiaurėti, o kūnas patiria temperatūrinį stresą. Dėl to atsigavimo jausmas gali būti apgaulingas: troškulys lyg ir sumažėja, bet realus skysčių poreikis išlieka, todėl per dieną neretai išgeriama mažiau vandens, nei reikėtų.

    Gydytojai pabrėžia, kad šiltesnis vanduo paprastai lengviau toleruojamas, gali greičiau pasisavinti ir netrikdo termoreguliacijos taip stipriai kaip ledinis. Paradoksalu, bet staigus atšaldymas gali pasiųsti kūnui signalą, kad reikia šilti, todėl po kurio laiko gali pasidaryti dar karščiau.

    Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms toks šokas gali būti ypač nepageidaujamas, nes papildomai apkrauna kraujotaką. Specialistai atkreipia dėmesį, kad dideli temperatūrų kontrastai kai kuriais atvejais gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl karščio metu patariama vengti ypač šaltų gėrimų.

    Per karščius svarbiausia yra nuoseklus skysčių vartojimas visą dieną, o ne vienkartinis didelis kiekis. Dažnai rekomenduojama rinktis vandenį, o gausiai saldintus gėrimus vartoti saikingai, nes cukrus gali apsunkinti savijautą ir dar labiau skatinti troškulį.

    Jei gausiai prakaituojama, ilgai būnama saulėje ar aktyviai sportuojama, organizmui gali prireikti ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Tokiais atvejais gali padėti geriamieji rehidratacijos tirpalai arba elektrolitų gėrimai, o geriausia strategija – gerti reguliariai ir stebėti savo savijautą.

  • Paslėpta vasaros grėsmė: kodėl karštis negailestingai smogia širdžiai ir kaip išvengti infarkto

    Kai oro temperatūra smarkiai kyla, organizmas pradeda aktyviai vėsintis: odos kraujagyslės plečiasi, o šiluma atiduodama greičiau. Tačiau kartu gali kristi arterinis kraujospūdis, todėl širdis priversta dirbti intensyviau ir plakti dažniau, kad aprūpintų audinius deguonimi.

    Karštyje itin svarbus tampa skysčių ir elektrolitų balansas. Gausiai prakaituojant netenkama vandens, natrio, kalio ir magnio, kurie padeda palaikyti normalų širdies ritmą. Trūkstant skysčių, kraujas tirštėja, o tai didina trombų susidarymo riziką ir gali prisidėti prie ūmių širdies ir kraujagyslių įvykių.

    Kas patenka į didžiausią riziką

    Didžiausias pavojus kyla žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, išeminę širdies ligą, širdies nepakankamumą, arterinę hipertenziją ar ritmo sutrikimų. Rizika didesnė ir vyresnio amžiaus asmenims, nes su amžiumi termoreguliacija silpnėja, o troškulio pojūtis gali būti mažiau patikimas.

    Atsargumo reikia ir vartojantiems vaistus, galinčius paveikti skysčių balansą ar kraujospūdį, pavyzdžiui, diuretikus, kai kuriuos kraujospūdį mažinančius preparatus ar beta adrenoblokatorius. Karštyje jų poveikis gali sustiprėti, todėl dažniau pasitaiko silpnumas, galvos svaigimas, staigesni kraujospūdžio svyravimai.

    Simptomai, kurių ignoruoti negalima

    Karštis gali išprovokuoti būklę, kai organizmas nebesugeba efektyviai vėsintis, o širdžiai tenkanti apkrova tampa per didelė. Įspėjamieji signalai gali būti spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, dusulys, staigus silpnumas, šaltas prakaitas, pykinimas ar sumišimas.

    Skubios pagalbos reikia ir tuomet, kai pulsas tampa labai dažnas ar nereguliarus, atsiranda stiprus galvos svaigimas, sutrinka rega, žmogus praranda orientaciją arba alpsta. Tokie simptomai gali rodyti ne tik perkaitimą, bet ir širdies ritmo sutrikimus ar ūmų kraujotakos sutrikimą.

    Kaip saugiai ištverti kaitrą

    Svarbiausia priemonė yra reguliarus skysčių vartojimas nelaukiant troškulio, nes troškulys dažnai signalizuoja jau prasidėjusį skysčių trūkumą. Karštomis dienomis verta dažniau gerti vandenį mažais kiekiais, o esant didesniam prakaitavimui pasirūpinti ir mineralų atstatymu su maistu.

    Rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio per didžiausią karščio piką, ypač dienos viduryje, ir rinktis pavėsį ar vėsesnes patalpas. Galvą verta dengti lengvu galvos apdangalu, vilkėti šviesius, orui pralaidžius drabužius, o veiklas lauke planuoti ryte arba vakare.

    Žmonėms, turintiems lėtinių ligų, pravartu dažniau pasimatuoti kraujospūdį ir stebėti savijautą, ypač jei keičiasi įprastas pulsas ar atsiranda neįprastas nuovargis. Jei kyla abejonių dėl vartojamų vaistų poveikio karštyje, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu, o savavališkai dozių nekeisti.

  • Karščiai gali smogti širdžiai: gydytojai įspėja dėl klaidos, kurią daro daugelis

    Karščiai gali smogti širdžiai: gydytojai įspėja dėl klaidos, kurią daro daugelis

    Per karščius organizmas intensyviau vėsinasi: išsiplečia odos kraujagyslės, gausiau prakaituojama, o širdis turi sparčiau pumpuoti kraują. Sveikam žmogui tai dažniausiai sukelia tik laikiną nuovargį, tačiau sergantiems širdies ligomis rizika išauga. Dažnesni simptomai gali būti silpnumas, širdies permušimai, galvos svaigimas ar dusulys.

    Didžiausias pavojus kyla, kai karšta tęsiasi kelias dienas iš eilės, o naktys išlieka tvankios ir būstas nespėja atvėsti. Tuomet organizmas nespėja atsigauti, o širdžiai tenka nuolatinė papildoma apkrova. Situaciją gali pabloginti ir prastesnė oro kokybė, kuri karštomis dienomis daliai žmonių tampa labiau dirginanti.

    Skysčiai: svarbiausia nepersistengti

    Pagrindinė taisyklė paprasta: gerti reguliariai, nelaukiant, kol atsiras stiprus troškulys. Dažniausiai geriausiai tinka vanduo, silpna arbata, žolelių užpilai, taip pat skystesnis maistas, pavyzdžiui, sriubos ar šaltibarščiai. Patogiau gerti mažais kiekiais visos dienos metu, nei bandyti atsigriebti vakare.

    Vis dėlto sergantiems širdies nepakankamumu ar vartojantiems tam tikrus vaistus skysčių balansas turi būti ypač apgalvotas. Dehidratacija gali tirštinti kraują ir didinti širdies krūvį, o per didelis skysčių kiekis gali skatinti tinimus ir dusulį. Jei gydytojas yra nurodęs riboti skysčius, šių rekomendacijų būtina laikytis ir karščių metu.

    Vaistų savavališkai nekeiskite

    Karštomis dienomis dalis žmonių ima svarstyti, ar nereikėtų sumažinti kraujospūdį mažinančių vaistų ar diuretikų dozių. Tai gali būti pavojinga, nes savavališki pakeitimai didina staigių kraujospūdžio svyravimų, ritmo sutrikimų ar net ūmių būklių riziką. Bet kokius sprendimus dėl vaistų turėtų priimti tik gydytojas, įvertinęs jūsų būklę ir vartojamus preparatus.

    Pravartu reguliariai matuoti kraujospūdį, ypač jei anksčiau buvo jo svyravimų. Nerimą turėtų kelti alpimas, labai stiprus galvos svaigimas, neįprastai žemas kraujospūdis, ryškus širdies plakimo padažnėjimas ar nelygaus ritmo pojūtis. Tokiais atvejais saugiau pasitarti su medikais, o ne laukti, kol praeis savaime.

    Kūnui per karšta: ką daryti kasdien

    Karščio metu širdžiai labiausiai kenkia staigus ir didelis fizinis krūvis. Sodo darbai, ilgi pasivaikščiojimai, apsipirkimas, važiavimas dviračiu ar treniruotės turėtų būti planuojami ryte arba vakare. Karščiausiomis valandomis geriau likti pavėsyje, vėsesnėse patalpose arba vietose, kur yra kondicionavimas.

    Visiško judėjimo atsisakyti nereikia, tačiau jis turi būti lengvas ir pritaikytas savijautai. Trumpas pasivaikščiojimas pavėsyje ar ramūs buities darbai gali būti naudingi, o pavojingiausia yra pervargti, ypač jei miegas buvo prastas ar karštis tęsiasi kelias dienas. Perkaitimą mažina ir paprasti sprendimai: užtrauktos užuolaidos saulėtoje pusėje, vėdinimas anksti ryte ir vėlai vakare, lengvi drabužiai.

    Greitą palengvėjimą dažnai suteikia vėsus dušas, drėgnas rankšluostis ant sprando ar kojų mirkymas drungname vandenyje. Jei namuose temperatūra vis tiek tampa per aukšta, verta kelioms valandoms persikelti į vėsesnę vietą, pavyzdžiui, pas artimuosius ar į viešą kondicionuojamą erdvę. Svarbiausia nelaukti, kol patalpose bus nepakeliamai karšta.

    Karštis ir alkoholis yra rizikingas derinys, nes alkoholis gali skatinti dehidrataciją ir apsunkinti savijautos įvertinimą. Taip pat atsargiai reikėtų vartoti labai saldžius gėrimus, didelius kiekius stiprios kavos ar energinius gėrimus. Valgant geriau rinktis lengvesnį maistą ir mažesnes porcijas, nes sunkūs, riebūs patiekalai per karštį papildomai apkrauna organizmą.

    Skubios pagalbos gali prireikti, jei atsiranda krūtinės skausmas ar spaudimas, stiprus dusulys, alpimas, staigus sumišimas, labai aukšta kūno temperatūra ar negerėja, nors žmogus vėsinamas ir geria skysčius. Taip pat pavojingi staiga atsiradę neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, vienos pusės silpnumas ar sutrikusi kalba. Tokiais atvejais delsimas gali kainuoti brangiai, todėl būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.

    Karščio bangų metu širdžiai labiausiai padeda nuspėjama dienotvarkė: reguliarus gėrimas, vėsa, poilsis ir krūvio ribojimas. Vyresniame amžiuje ar sergant širdies ligomis verta veikti iš anksto, o ne tada, kai savijauta jau prastėja. Maži sprendimai visos dienos metu gali reikšmingai sumažinti riziką.

  • Karšti dušai – ne tik malonumas: gydytojai įspėja, kada jie gali pakenkti odai ir širdžiai

    Karšti dušai – ne tik malonumas: gydytojai įspėja, kada jie gali pakenkti odai ir širdžiai

    Kas iš tiesų vyksta kūnui?

    Karšta dušo srovė daugeliui tampa greitu būdu atsipalaiduoti po įtemptos dienos, tačiau medikai primena: labai aukšta vandens temperatūra gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Ilgas buvimas karštyje veikia ne tik odą, bet ir kraujotakos sistemą, ypač jei žmogus turi lėtinių ligų.

    Kraujagyslių chirurgas Mahyar Maddahali, socialiniuose tinkluose žinomas kaip Dr. Max, atkreipė dėmesį, kad įprotis ilgai praustis labai karštame vandenyje kai kuriems žmonėms gali baigtis silpnumu ar net alpimu. Pasak jo, karštis skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl daliai žmonių staigiau krinta kraujospūdis.

    Odos barjeras nukenčia pirmiausia

    Dermatologai pabrėžia, kad karštas vanduo greičiau pašalina natūralius odos riebalus, kurie saugo nuo drėgmės praradimo. Dėl to oda gali pradėti sausėti, parausti, tapti jautresnė, o niežulys sustiprėti.

    Niujorko klinikos Marmur Medical dermatologė Teresa Song yra sakiusi, kad itin karšti dušai gali pažeisti apsauginį odos barjerą, todėl jų reikėtų vengti, o prausimosi laiką trumpinti.

    „Labai karštų dušų nerekomenduojama, nes jie ardo natūralų odos apsauginį barjerą, todėl prausimasis turėtų būti kuo trumpesnis“, – sakė Teresa Song.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems diagnozuotas atopinis dermatitas, egzema ar žvynelinė. Karštis ir ilgas mirkimas dažnai sustiprina išsausėjimą, sudirginimą ir odos tempimo pojūtį, o kasymasis didina uždegimo riziką.

    Kodėl gali svaigti galva ir „temti“ akyse?

    Karštas vanduo plečia kraujagysles, nes organizmas taip bando atiduoti šilumos perteklių. Dėl šios priežasties kraujospūdis gali laikinai sumažėti, o širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad kraujas tinkamai pasiektų organus.

    Sveikam žmogui tai dažniausiai nesukelia rimtų problemų, tačiau jautresniems asmenims gali pasireikšti širdies plakimo pojūtis, silpnumas ar galvos svaigimas. Rizika didėja, jei duše ilgai stovima, o po to staigiai atsistojama ar išeinama į vėsesnę patalpą.

    Gydytojai pabrėžia, kad ypatingo dėmesio turėtų skirti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, turintys žemą kraujospūdį ar patiriantys ritmo sutrikimų. Jiems staigesni kraujospūdžio svyravimai gali būti pavojingesni.

    Alpimas duše dažniausiai aiškinamas tuo, kad išsiplėtus kraujagyslėms daugiau kraujo „užsilaiko“ kojose, o smegenys trumpam gauna mažiau kraujo. Tai ypač tikėtina vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus ar patiriantiems skysčių trūkumą.

    Kojų venoms karštis gali būti bloga žinia

    Kraujagyslių chirurgai primena ir dar vieną aspektą: karštis plečia venas, todėl gali stiprėti kraujo sąstovis kojose. Sergantiems lėtiniu venų nepakankamumu ar turintiems venų varikozę tai gali reikšti didesnį kojų sunkumą, tinimą ir skausmą.

    Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems venų problemų, dažnai patariama vengti ilgų karštų vonių, labai karšto dušo, taip pat kaitros procedūrų, tokių kaip pirtis ar sūkurinės vonios. Vėsesnis vanduo veikia priešingai, laikinai sutraukia kraujagysles ir kai kuriems suteikia palengvėjimą.

    Jei po karšto dušo jums reguliariai svaigsta galva, darosi silpna, atsiranda dusulys ar krūtinės diskomfortas, tai signalas pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali būti susiję ne tik su vandens temperatūra, bet ir su nediagnozuotomis širdies ar kraujagyslių problemomis.

  • Aukštas cholesterolis ne visada nuo mitybos: šeiminė hipercholesterolemija ilgai tyli

    Aukštas cholesterolis ne visada nuo mitybos: šeiminė hipercholesterolemija ilgai tyli

    Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje dažnai siejamas su mityba, tačiau daliai žmonių priežastis slypi genuose. Šeiminė hipercholesterolemija yra paveldima būklė, kai nuo pat vaikystės LDL cholesterolis būna per didelis, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika išauga gerokai anksčiau nei įprasta.

    Cholesterolis organizmui būtinas: jis dalyvauja ląstelių membranų formavime, hormonų sintezėje, vitamino D gamyboje ir tulžies rūgščių susidaryme. Didžioji dalis cholesterolio pagaminama pačiame organizme, daugiausia kepenyse, todėl vien tik „neteisinga lėkštė“ ne visada paaiškina prastus lipidogramos rodiklius.

    Vertinant riziką svarbiausia ne bendras cholesterolis, o jo dalys. LDL perneša cholesterolį į audinius ir, kai jo per daug, jis lengviau kaupiasi kraujagyslių sienelėse, spartindamas aterosklerozę. HDL padeda pernešti cholesterolio perteklių atgal į kepenis, todėl palankesnis HDL lygis paprastai siejamas su mažesne širdies ligų rizika.

    Kas yra šeiminė hipercholesterolemija?

    Šeiminė hipercholesterolemija dažniausiai atsiranda dėl genetinių pokyčių, kurie sutrikdo LDL pašalinimą iš kraujo. Paprastai tai susiję su LDL receptorių veikla kepenyse, todėl LDL dalelės kraujyje cirkuliuoja ilgiau ir greičiau „prilimpa“ prie arterijų sienelių.

    Problema ta, kad būklė ilgai gali nesukelti aiškių simptomų, o vienintelis ženklas būna labai aukštas LDL rodiklis kraujo tyrime. Dėl to kai kurie žmonės diagnozę išgirsta tik po pirmojo širdies įvykio, nors padidėjusi rizika buvo daugelį metų.

    „Jei LDL cholesterolis išlieka labai aukštas nepaisant gyvenimo būdo, verta įtarti paveldimą priežastį ir ištirti artimuosius“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie šeiminės hipercholesterolemijos svarbą ankstyvai prevencijai.

    Požymiai, kurie turėtų suklusti

    Laikui bėgant gali atsirasti krūtinės skausmas fizinio krūvio metu, dusulys ar greitesnis nuovargis, ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų infarktų ar insultų. Taip pat galimi galvos svaigimai, galūnių skausmai einant ar kiti požymiai, susiję su blogėjančia kraujotaka.

    Kai kuriems žmonėms pasireiškia išoriškai matomi lipidų sankaupų požymiai, pavyzdžiui, gelsvos apnašos vokų srityje ar mazgeliai sausgyslių zonoje. Gydytojas kartais atkreipia dėmesį ir į ragenos pakraščio žiedą, kuris jauniems žmonėms gali rodyti ryškų lipidų apykaitos sutrikimą.

    Diagnozė nustatoma įvertinus lipidogramos rezultatus, šeimos istoriją ir klinikinius požymius, o prireikus atliekami genetiniai tyrimai. Nustačius būklę vienam šeimos nariui, dažnai rekomenduojama vadinamoji kaskadinė patikra, kai ištyriami artimieji, nes ankstyvas gydymas reikšmingai mažina komplikacijų tikimybę.

    Gydymas: ne tik dieta

    Genetinės priežasties pašalinti neįmanoma, tačiau galima veiksmingai sumažinti pasekmes. Pirmasis žingsnis paprastai yra gyvenimo būdo korekcija: mitybos pakeitimai, kūno masės kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas.

    Vis dėlto šeiminės hipercholesterolemijos atveju vien mitybos dažnai nepakanka, todėl neretai prireikia ilgalaikio medikamentinio gydymo. Svarbu gydymo nenutraukti savavališkai, nes LDL rodikliai gali greitai grįžti į aukštą lygį, o širdies ir kraujagyslių įvykių rizika padidėja.

    Mityboje didžiausias dėmesys skiriamas riebalų kokybei: rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų kiekį ir rinktis daugiau nesočiųjų riebalų šaltinių. Praktikoje tai reiškia mažiau riebių mėsos gaminių, sviesto, taukų, riebių pieno produktų ir itin perdirbtų užkandžių, o daugiau augalinių aliejų, žuvies, riešutų, ankštinių ir pilno grūdo produktų.

    Naudingas ir tirpusis skaidulų kiekis, nes jis padeda mažinti LDL cholesterolį. Kasdieniai pasirinkimai, tokie kaip avižos, daržovės, vaisiai, ankštiniai ir pilno grūdo kruopos, gali pagerinti lipidų profilį ir sustiprinti prevencijos efektą.

    Specialistai taip pat primena apie fizinio aktyvumo normą suaugusiesiems: per savaitę rekomenduojama bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo. Reguliarus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas padeda gerinti kraujagyslių būklę ir mažinti bendrą širdies riziką.

    Norint objektyviai įvertinti situaciją, būtina atlikti lipidogramą, kuri parodo bendrą cholesterolį, LDL, HDL ir trigliceridus. Jei rodikliai blogi arba šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų, verta kreiptis į šeimos gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo ir individualaus plano.

  • Per karščius daugelis daro šią klaidą: ledinis dušas gali pakenkti širdžiai ir kraujotakai

    Per karščius daugelis daro šią klaidą: ledinis dušas gali pakenkti širdžiai ir kraujotakai

    Karštomis dienomis organizmas pats bando išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą: odos paviršiuje esančios kraujagyslės išsiplečia, o prakaito garavimas padeda atiduoti šilumą. Dėl to per kaitrą oda neretai parausta, o prakaituojame stipriau nei įprastai.

    Tačiau vienas dažniausių impulsyvių sprendimų – ledinis dušas ar staigus šuolis į labai šaltą vandenį – gali veikti priešingai, nei tikimasi. Staigus šaltis sukelia greitą kraujagyslių susiaurėjimą, todėl į odą priteka mažiau kraujo ir šilumos atidavimas per odą gali sumažėti.

    Trumpam gali pasirodyti, kad atvėsote, bet šiluma labiau „užrakinama“ organizmo gilumoje, arčiau vidaus organų. Dėl to kūno vidinė temperatūra gali kristi lėčiau, o natūralūs termoreguliacijos mechanizmai patiria papildomą stresą.

    Kas yra šalto šoko reakcija?

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai įkaitęs žmogus staiga panyra į labai šaltą vandenį ežere, upėje ar jūroje. Tokiu atveju gali pasireikšti vadinamoji šalto šoko reakcija, kai kraujagyslės staigiai susitraukia, o arterinis kraujospūdis šokteli.

    Dėl to širdis turi dirbti intensyviau, kad perpumpuotų kraują per susiaurėjusias kraujagysles. Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų, tokia staigi reakcija gali padidinti komplikacijų riziką.

    Dar vienas pavojus – refleksinis staigus, gilus įkvėpimas patekus į šaltą vandenį. Tai didina riziką netyčia įkvėpti vandens, todėl gelbėtojai ir visuomenės sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad į vandenį reikia bristi palaipsniui, ypač po ilgo buvimo saulėje.

    Saugesni būdai atvėsti

    Vietoj labai šalto dušo dažniau rekomenduojamas drungnas ar šiek tiek vėsesnis vanduo, kuris leidžia mažinti perkaitimą be staigios organizmo gynybinės reakcijos. Palaipsnis vėsinimas padeda išlaikyti efektyvesnį šilumos atidavimą per odą.

    Jei norisi maudytis, saugiau pirmiausia sudrėkinti rankas, pėdas, sprandą ir pečius, o tik tada pamažu bristi giliau. Karščio metu taip pat svarbu reguliariai gerti vandenį ir vengti intensyvaus fizinio krūvio vidurdienį, kai kaitra didžiausia.

  • Karščio banga smogia ne tik senjorams: gydytojai įspėja dėl 3 ligų ir pavojingų simptomų

    Karščio banga smogia ne tik senjorams: gydytojai įspėja dėl 3 ligų ir pavojingų simptomų

    Karščio bangos veikia ne tik savijautą, bet ir didina riziką žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Medikai pabrėžia, kad aukšta temperatūra apsunkina širdies ir kraujagyslių darbą, skatina skysčių netekimą, o kai kuriems pacientams gali išprovokuoti staigų būklės pablogėjimą.

    Per kaitrą dažniausiai vargina išsekimas, dirglumas, galvos skausmas, prastesnė miego kokybė ir sunkiau sutelkiamas dėmesys. Tai siejama su tuo, kad organizmas daugiau resursų skiria termoreguliacijai, o prakaituojant greičiau netenkama vandens ir elektrolitų.

    Hipertenzija ir širdies ligos

    Karštyje kraujagyslės plečiasi, todėl daliai žmonių kraujospūdis gali kristi, ypač vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus. Tuomet atsiranda svaigimas, silpnumas, mirgėjimas akyse, o kai kuriais atvejais pasitaiko ir alpimas.

    Jei simptomai pasireiškia staiga, rekomenduojama pasitraukti į vėsią vietą, atsisėsti ar atsigulti, pakelti kojas ir gerti skysčius mažais gurkšniais. Jei kartu juntamas krūtinės skausmas, dusulys, kalbos ar regos sutrikimai, sąmonės praradimas, būtina skubi medicinos pagalba.

    Riziką didina ir šlapimą varantys vaistai, nes jie, kartu su prakaitavimu, gali paspartinti dehidrataciją. Skysčių ir elektrolitų netekimas siejamas ne tik su silpnumu, bet ir su širdies ritmo sutrikimais bei inkstų funkcijos pablogėjimu.

    Sergantiems išemine širdies liga karštis gali padidinti širdies apkrovą, nes daugiau kraujo nukreipiama į odą, kad kūnas atvėstų. Dėl to gali sustiprėti dusulys, krūtinės spaudimas, sumažėti fizinio krūvio tolerancija ir padidėti ūmių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika.

    Cukrinis diabetas

    Karštis gali išbalansuoti gliukozės kontrolę net tiems, kurių cukrinis diabetas įprastai stabilus. Aukšta temperatūra didina prakaitavimą, skatina dehidrataciją, o kelionės ir pasikeitęs dienos režimas neretai lemia mitybos pokyčius, dėl kurių glikemija gali svyruoti greičiau.

    Per kaitrą daliai pacientų padidėja hipoglikemijos rizika, ypač vartojantiems insuliną ar vaistus, kurie ją gali sukelti. Kita vertus, skysčių trūkumas gali didinti gliukozės koncentraciją kraujyje, nes kraujas tampa labiau koncentruotas, todėl glikemiją suvaldyti darosi sunkiau.

    Svarbu įvertinti ir tai, kad perkaitimo požymiai kartais primena hipoglikemiją: prakaitavimą, drebulį, silpnumą ar svaigimą. Tokiais atvejais patikimiausia ne spėlioti, o pamatuoti gliukozę ir veikti pagal gydytojo suderintą planą.

    Ypač atidūs turėtų būti žmonės, turintys diabetinę neuropatiją, nes sutrikęs jutimas gali pavėlinti nudegimų ar odos pažeidimų pastebėjimą, pavyzdžiui, vaikštant karštu smėliu. Taip pat svarbu tinkamai laikyti insuliną ir gliukozės matavimo priemones, nes karštis gali sumažinti preparatų veiksmingumą.

    Astma ir kvėpavimo takai

    Karštas ir sausas oras gali sausinti kvėpavimo takų gleivinę ir skatinti bronchų spazmą, todėl sergant astma gali stiprėti dusulys, kosulys, švokštimas ar spaudimo jausmas krūtinėje. Papildomai situaciją blogina prastesnė oro kokybė, kai kyla ozono, kietųjų dalelių ir alergenų koncentracijos.

    Jei per karščius prireikia dažniau naudoti greito poveikio inhaliatorių, prastėja miegas ar greičiau atsiranda nuovargis, tai gali rodyti blogesnę astmos kontrolę. Tokiu atveju patariama pasitarti su gydytoju ir nekeisti ilgalaikio gydymo savarankiškai.

    Norint sumažinti paūmėjimų riziką, rekomenduojama riboti buvimą lauke per didžiausią kaitrą, vengti intensyvaus fizinio krūvio ir užtikrinti tinkamą patalpų mikroklimatą. Svarbu turėti paskirtus vaistus po ranka ir nedelsti kreiptis pagalbos, jei dusulys progresuoja ar vaistai nepadeda.

    Medikai primena, kad karščio metu būtina stebėti savo organizmo signalus ir neignoruoti įspėjamųjų simptomų. Lėtinių ligų atvejais saugiausia iš anksto aptarti karščio valdymo planą su šeimos gydytoju ar gydančiu specialistu.

  • Valgote daug saldumynų? Gydytojai įspėja, kokias mirtinas ligas didina cukraus perteklius

    Saldumynai daugeliui yra kasdienybė, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ilgainiui didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su rimtomis, kartais ir gyvybei pavojingomis ligomis. Ypač rizikinga, kai cukrus gaunamas ne tik iš desertų, bet ir iš saldintų gėrimų, padažų, pusfabrikačių ar net kai kurių „sveikų“ užkandžių.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvuosius cukrus iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildomai sveikatai palankesnė riba yra mažiau nei 5 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net keli saldinti gėrimai ar dažni desertai per dieną gali greitai viršyti rekomendacijas.

    Kas vyksta organizme?

    Reguliarus cukraus perteklius skatina svorio augimą, nes energijos gaunama daug, o sotumo jausmas dažnai neatsiranda, ypač vartojant skystą cukrų. Didėjant kūno masei ir riebalinio audinio kiekiui, dažnėja atsparumas insulinui, kuris laikomas pagrindiniu 2 tipo diabeto vystymosi mechanizmu.

    Didelę reikšmę turi ir kepenys: kai cukraus, ypač fruktozės, gaunama per daug, ji lengviau virsta riebalais. Tai siejama su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, kuri gali progresuoti iki uždegimo, fibrozės ir kitų komplikacijų, didinančių ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Širdžiai ir kraujagyslėms – papildoma našta

    Tyrimai rodo, kad dažnas saldintų gėrimų ir didelio kiekio pridėtinio cukraus vartojimas siejamas su nepalankiais kraujo riebalų rodikliais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir lėtiniu uždegimu. Šie veiksniai didina išeminės širdies ligos ir insulto tikimybę, ypač jei kartu trūksta fizinio aktyvumo ir racione gausu itin perdirbtų produktų.

    Specialistai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne viename produkte, o bendrame mitybos modelyje, kai saldūs produktai išstumia pilnavertį maistą. Tuomet organizmui ima trūkti skaidulų, baltymų ir mikroelementų, kurie padeda stabilizuoti gliukozės svyravimus ir palaikyti normalų sotumą.

    Poveikis dantims ir galimi ryšiai su vėžiu

    Cukrus laikomas vienu pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių, nes burnos bakterijos jį greitai paverčia rūgštimis, ardančiomis emalį. Rizika ypač didėja, kai saldūs užkandžiai „užkandžiaujami“ dažnai, o nevalgoma rečiau ir reguliariai.

    Kalbant apie onkologines ligas, mokslininkai pabrėžia, kad pats cukrus nėra tiesioginė vėžio priežastis, tačiau per didelis jo vartojimas gali prisidėti netiesiogiai. Svorio augimas, atsparumas insulinui ir lėtinis uždegimas laikomi veiksniais, kurie didina kai kurių vėžio formų riziką ir blogina bendrą metabolinę sveikatą.

    Jei norisi sumažinti rizikas, dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo saldintų gėrimų, nes jie yra vienas didžiausių „nematomų“ cukraus šaltinių. Taip pat verta rinktis produktus su mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų ir stebėti porcijas, o esant antsvoriui, padidėjusiam gliukozės kiekiui ar kepenų rodikliams – pasitarti su gydytoju.