CP v2

Tag: Širdies ligos

  • Aukštas cholesterolis ne visada nuo mitybos: šeiminė hipercholesterolemija ilgai tyli

    Aukštas cholesterolis ne visada nuo mitybos: šeiminė hipercholesterolemija ilgai tyli

    Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje dažnai siejamas su mityba, tačiau daliai žmonių priežastis slypi genuose. Šeiminė hipercholesterolemija yra paveldima būklė, kai nuo pat vaikystės LDL cholesterolis būna per didelis, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika išauga gerokai anksčiau nei įprasta.

    Cholesterolis organizmui būtinas: jis dalyvauja ląstelių membranų formavime, hormonų sintezėje, vitamino D gamyboje ir tulžies rūgščių susidaryme. Didžioji dalis cholesterolio pagaminama pačiame organizme, daugiausia kepenyse, todėl vien tik „neteisinga lėkštė“ ne visada paaiškina prastus lipidogramos rodiklius.

    Vertinant riziką svarbiausia ne bendras cholesterolis, o jo dalys. LDL perneša cholesterolį į audinius ir, kai jo per daug, jis lengviau kaupiasi kraujagyslių sienelėse, spartindamas aterosklerozę. HDL padeda pernešti cholesterolio perteklių atgal į kepenis, todėl palankesnis HDL lygis paprastai siejamas su mažesne širdies ligų rizika.

    Kas yra šeiminė hipercholesterolemija?

    Šeiminė hipercholesterolemija dažniausiai atsiranda dėl genetinių pokyčių, kurie sutrikdo LDL pašalinimą iš kraujo. Paprastai tai susiję su LDL receptorių veikla kepenyse, todėl LDL dalelės kraujyje cirkuliuoja ilgiau ir greičiau „prilimpa“ prie arterijų sienelių.

    Problema ta, kad būklė ilgai gali nesukelti aiškių simptomų, o vienintelis ženklas būna labai aukštas LDL rodiklis kraujo tyrime. Dėl to kai kurie žmonės diagnozę išgirsta tik po pirmojo širdies įvykio, nors padidėjusi rizika buvo daugelį metų.

    „Jei LDL cholesterolis išlieka labai aukštas nepaisant gyvenimo būdo, verta įtarti paveldimą priežastį ir ištirti artimuosius“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie šeiminės hipercholesterolemijos svarbą ankstyvai prevencijai.

    Požymiai, kurie turėtų suklusti

    Laikui bėgant gali atsirasti krūtinės skausmas fizinio krūvio metu, dusulys ar greitesnis nuovargis, ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų infarktų ar insultų. Taip pat galimi galvos svaigimai, galūnių skausmai einant ar kiti požymiai, susiję su blogėjančia kraujotaka.

    Kai kuriems žmonėms pasireiškia išoriškai matomi lipidų sankaupų požymiai, pavyzdžiui, gelsvos apnašos vokų srityje ar mazgeliai sausgyslių zonoje. Gydytojas kartais atkreipia dėmesį ir į ragenos pakraščio žiedą, kuris jauniems žmonėms gali rodyti ryškų lipidų apykaitos sutrikimą.

    Diagnozė nustatoma įvertinus lipidogramos rezultatus, šeimos istoriją ir klinikinius požymius, o prireikus atliekami genetiniai tyrimai. Nustačius būklę vienam šeimos nariui, dažnai rekomenduojama vadinamoji kaskadinė patikra, kai ištyriami artimieji, nes ankstyvas gydymas reikšmingai mažina komplikacijų tikimybę.

    Gydymas: ne tik dieta

    Genetinės priežasties pašalinti neįmanoma, tačiau galima veiksmingai sumažinti pasekmes. Pirmasis žingsnis paprastai yra gyvenimo būdo korekcija: mitybos pakeitimai, kūno masės kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas.

    Vis dėlto šeiminės hipercholesterolemijos atveju vien mitybos dažnai nepakanka, todėl neretai prireikia ilgalaikio medikamentinio gydymo. Svarbu gydymo nenutraukti savavališkai, nes LDL rodikliai gali greitai grįžti į aukštą lygį, o širdies ir kraujagyslių įvykių rizika padidėja.

    Mityboje didžiausias dėmesys skiriamas riebalų kokybei: rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų kiekį ir rinktis daugiau nesočiųjų riebalų šaltinių. Praktikoje tai reiškia mažiau riebių mėsos gaminių, sviesto, taukų, riebių pieno produktų ir itin perdirbtų užkandžių, o daugiau augalinių aliejų, žuvies, riešutų, ankštinių ir pilno grūdo produktų.

    Naudingas ir tirpusis skaidulų kiekis, nes jis padeda mažinti LDL cholesterolį. Kasdieniai pasirinkimai, tokie kaip avižos, daržovės, vaisiai, ankštiniai ir pilno grūdo kruopos, gali pagerinti lipidų profilį ir sustiprinti prevencijos efektą.

    Specialistai taip pat primena apie fizinio aktyvumo normą suaugusiesiems: per savaitę rekomenduojama bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo. Reguliarus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas padeda gerinti kraujagyslių būklę ir mažinti bendrą širdies riziką.

    Norint objektyviai įvertinti situaciją, būtina atlikti lipidogramą, kuri parodo bendrą cholesterolį, LDL, HDL ir trigliceridus. Jei rodikliai blogi arba šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų, verta kreiptis į šeimos gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo ir individualaus plano.

  • Per karščius daugelis daro šią klaidą: ledinis dušas gali pakenkti širdžiai ir kraujotakai

    Per karščius daugelis daro šią klaidą: ledinis dušas gali pakenkti širdžiai ir kraujotakai

    Karštomis dienomis organizmas pats bando išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą: odos paviršiuje esančios kraujagyslės išsiplečia, o prakaito garavimas padeda atiduoti šilumą. Dėl to per kaitrą oda neretai parausta, o prakaituojame stipriau nei įprastai.

    Tačiau vienas dažniausių impulsyvių sprendimų – ledinis dušas ar staigus šuolis į labai šaltą vandenį – gali veikti priešingai, nei tikimasi. Staigus šaltis sukelia greitą kraujagyslių susiaurėjimą, todėl į odą priteka mažiau kraujo ir šilumos atidavimas per odą gali sumažėti.

    Trumpam gali pasirodyti, kad atvėsote, bet šiluma labiau „užrakinama“ organizmo gilumoje, arčiau vidaus organų. Dėl to kūno vidinė temperatūra gali kristi lėčiau, o natūralūs termoreguliacijos mechanizmai patiria papildomą stresą.

    Kas yra šalto šoko reakcija?

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai įkaitęs žmogus staiga panyra į labai šaltą vandenį ežere, upėje ar jūroje. Tokiu atveju gali pasireikšti vadinamoji šalto šoko reakcija, kai kraujagyslės staigiai susitraukia, o arterinis kraujospūdis šokteli.

    Dėl to širdis turi dirbti intensyviau, kad perpumpuotų kraują per susiaurėjusias kraujagysles. Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų, tokia staigi reakcija gali padidinti komplikacijų riziką.

    Dar vienas pavojus – refleksinis staigus, gilus įkvėpimas patekus į šaltą vandenį. Tai didina riziką netyčia įkvėpti vandens, todėl gelbėtojai ir visuomenės sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad į vandenį reikia bristi palaipsniui, ypač po ilgo buvimo saulėje.

    Saugesni būdai atvėsti

    Vietoj labai šalto dušo dažniau rekomenduojamas drungnas ar šiek tiek vėsesnis vanduo, kuris leidžia mažinti perkaitimą be staigios organizmo gynybinės reakcijos. Palaipsnis vėsinimas padeda išlaikyti efektyvesnį šilumos atidavimą per odą.

    Jei norisi maudytis, saugiau pirmiausia sudrėkinti rankas, pėdas, sprandą ir pečius, o tik tada pamažu bristi giliau. Karščio metu taip pat svarbu reguliariai gerti vandenį ir vengti intensyvaus fizinio krūvio vidurdienį, kai kaitra didžiausia.

  • Karščio banga smogia ne tik senjorams: gydytojai įspėja dėl 3 ligų ir pavojingų simptomų

    Karščio banga smogia ne tik senjorams: gydytojai įspėja dėl 3 ligų ir pavojingų simptomų

    Karščio bangos veikia ne tik savijautą, bet ir didina riziką žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Medikai pabrėžia, kad aukšta temperatūra apsunkina širdies ir kraujagyslių darbą, skatina skysčių netekimą, o kai kuriems pacientams gali išprovokuoti staigų būklės pablogėjimą.

    Per kaitrą dažniausiai vargina išsekimas, dirglumas, galvos skausmas, prastesnė miego kokybė ir sunkiau sutelkiamas dėmesys. Tai siejama su tuo, kad organizmas daugiau resursų skiria termoreguliacijai, o prakaituojant greičiau netenkama vandens ir elektrolitų.

    Hipertenzija ir širdies ligos

    Karštyje kraujagyslės plečiasi, todėl daliai žmonių kraujospūdis gali kristi, ypač vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus. Tuomet atsiranda svaigimas, silpnumas, mirgėjimas akyse, o kai kuriais atvejais pasitaiko ir alpimas.

    Jei simptomai pasireiškia staiga, rekomenduojama pasitraukti į vėsią vietą, atsisėsti ar atsigulti, pakelti kojas ir gerti skysčius mažais gurkšniais. Jei kartu juntamas krūtinės skausmas, dusulys, kalbos ar regos sutrikimai, sąmonės praradimas, būtina skubi medicinos pagalba.

    Riziką didina ir šlapimą varantys vaistai, nes jie, kartu su prakaitavimu, gali paspartinti dehidrataciją. Skysčių ir elektrolitų netekimas siejamas ne tik su silpnumu, bet ir su širdies ritmo sutrikimais bei inkstų funkcijos pablogėjimu.

    Sergantiems išemine širdies liga karštis gali padidinti širdies apkrovą, nes daugiau kraujo nukreipiama į odą, kad kūnas atvėstų. Dėl to gali sustiprėti dusulys, krūtinės spaudimas, sumažėti fizinio krūvio tolerancija ir padidėti ūmių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika.

    Cukrinis diabetas

    Karštis gali išbalansuoti gliukozės kontrolę net tiems, kurių cukrinis diabetas įprastai stabilus. Aukšta temperatūra didina prakaitavimą, skatina dehidrataciją, o kelionės ir pasikeitęs dienos režimas neretai lemia mitybos pokyčius, dėl kurių glikemija gali svyruoti greičiau.

    Per kaitrą daliai pacientų padidėja hipoglikemijos rizika, ypač vartojantiems insuliną ar vaistus, kurie ją gali sukelti. Kita vertus, skysčių trūkumas gali didinti gliukozės koncentraciją kraujyje, nes kraujas tampa labiau koncentruotas, todėl glikemiją suvaldyti darosi sunkiau.

    Svarbu įvertinti ir tai, kad perkaitimo požymiai kartais primena hipoglikemiją: prakaitavimą, drebulį, silpnumą ar svaigimą. Tokiais atvejais patikimiausia ne spėlioti, o pamatuoti gliukozę ir veikti pagal gydytojo suderintą planą.

    Ypač atidūs turėtų būti žmonės, turintys diabetinę neuropatiją, nes sutrikęs jutimas gali pavėlinti nudegimų ar odos pažeidimų pastebėjimą, pavyzdžiui, vaikštant karštu smėliu. Taip pat svarbu tinkamai laikyti insuliną ir gliukozės matavimo priemones, nes karštis gali sumažinti preparatų veiksmingumą.

    Astma ir kvėpavimo takai

    Karštas ir sausas oras gali sausinti kvėpavimo takų gleivinę ir skatinti bronchų spazmą, todėl sergant astma gali stiprėti dusulys, kosulys, švokštimas ar spaudimo jausmas krūtinėje. Papildomai situaciją blogina prastesnė oro kokybė, kai kyla ozono, kietųjų dalelių ir alergenų koncentracijos.

    Jei per karščius prireikia dažniau naudoti greito poveikio inhaliatorių, prastėja miegas ar greičiau atsiranda nuovargis, tai gali rodyti blogesnę astmos kontrolę. Tokiu atveju patariama pasitarti su gydytoju ir nekeisti ilgalaikio gydymo savarankiškai.

    Norint sumažinti paūmėjimų riziką, rekomenduojama riboti buvimą lauke per didžiausią kaitrą, vengti intensyvaus fizinio krūvio ir užtikrinti tinkamą patalpų mikroklimatą. Svarbu turėti paskirtus vaistus po ranka ir nedelsti kreiptis pagalbos, jei dusulys progresuoja ar vaistai nepadeda.

    Medikai primena, kad karščio metu būtina stebėti savo organizmo signalus ir neignoruoti įspėjamųjų simptomų. Lėtinių ligų atvejais saugiausia iš anksto aptarti karščio valdymo planą su šeimos gydytoju ar gydančiu specialistu.

  • Valgote daug saldumynų? Gydytojai įspėja, kokias mirtinas ligas didina cukraus perteklius

    Saldumynai daugeliui yra kasdienybė, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ilgainiui didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su rimtomis, kartais ir gyvybei pavojingomis ligomis. Ypač rizikinga, kai cukrus gaunamas ne tik iš desertų, bet ir iš saldintų gėrimų, padažų, pusfabrikačių ar net kai kurių „sveikų“ užkandžių.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvuosius cukrus iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildomai sveikatai palankesnė riba yra mažiau nei 5 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net keli saldinti gėrimai ar dažni desertai per dieną gali greitai viršyti rekomendacijas.

    Kas vyksta organizme?

    Reguliarus cukraus perteklius skatina svorio augimą, nes energijos gaunama daug, o sotumo jausmas dažnai neatsiranda, ypač vartojant skystą cukrų. Didėjant kūno masei ir riebalinio audinio kiekiui, dažnėja atsparumas insulinui, kuris laikomas pagrindiniu 2 tipo diabeto vystymosi mechanizmu.

    Didelę reikšmę turi ir kepenys: kai cukraus, ypač fruktozės, gaunama per daug, ji lengviau virsta riebalais. Tai siejama su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, kuri gali progresuoti iki uždegimo, fibrozės ir kitų komplikacijų, didinančių ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Širdžiai ir kraujagyslėms – papildoma našta

    Tyrimai rodo, kad dažnas saldintų gėrimų ir didelio kiekio pridėtinio cukraus vartojimas siejamas su nepalankiais kraujo riebalų rodikliais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir lėtiniu uždegimu. Šie veiksniai didina išeminės širdies ligos ir insulto tikimybę, ypač jei kartu trūksta fizinio aktyvumo ir racione gausu itin perdirbtų produktų.

    Specialistai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne viename produkte, o bendrame mitybos modelyje, kai saldūs produktai išstumia pilnavertį maistą. Tuomet organizmui ima trūkti skaidulų, baltymų ir mikroelementų, kurie padeda stabilizuoti gliukozės svyravimus ir palaikyti normalų sotumą.

    Poveikis dantims ir galimi ryšiai su vėžiu

    Cukrus laikomas vienu pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių, nes burnos bakterijos jį greitai paverčia rūgštimis, ardančiomis emalį. Rizika ypač didėja, kai saldūs užkandžiai „užkandžiaujami“ dažnai, o nevalgoma rečiau ir reguliariai.

    Kalbant apie onkologines ligas, mokslininkai pabrėžia, kad pats cukrus nėra tiesioginė vėžio priežastis, tačiau per didelis jo vartojimas gali prisidėti netiesiogiai. Svorio augimas, atsparumas insulinui ir lėtinis uždegimas laikomi veiksniais, kurie didina kai kurių vėžio formų riziką ir blogina bendrą metabolinę sveikatą.

    Jei norisi sumažinti rizikas, dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo saldintų gėrimų, nes jie yra vienas didžiausių „nematomų“ cukraus šaltinių. Taip pat verta rinktis produktus su mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų ir stebėti porcijas, o esant antsvoriui, padidėjusiam gliukozės kiekiui ar kepenų rodikliams – pasitarti su gydytoju.

  • Kardiologė įvardijo 5 produktus širdžiai: vyrai jų vengia, nors nauda gali būti greita

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių, o vyrams jos neretai išryškėja anksčiau nei moterims. Kardiologė Jane Morgan atkreipia dėmesį, kad mitybos pasirinkimai gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek cholesterolio rodikliams, tiek kraujospūdžiui ir uždegimui organizme.

    Specialistė išskiria penkias produktų grupes, kurios dažnai nuvertinamos arba tiesiog neatsiranda vyrų lėkštėje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad geriausias rezultatas pasiekiamas ne pavieniais superproduktais, o nuosekliai laikantis širdžiai palankaus mitybos modelio ir ribojant ultraperdirbtą maistą.

    Riebi žuvis ir omega-3

    Lašiša, sardinės ar upėtakis yra vieni geriausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, siejamų su mažesniu trigliceridų kiekiu kraujyje ir uždegimo slopinimu. Kardiologė pabrėžia, kad šie pokyčiai svarbūs ir kraujagyslių būklei, nuo kurios priklauso visa širdies ir kraujotakos sistema.

    Jei žuvis racione reta, ji siūlo bent vieną ar du kartus per savaitę raudoną mėsą pakeisti riebiomis žuvimis. Toks keitimas dažnai sumažina ir sočiųjų riebalų kiekį, kuris siejamas su nepalankiais lipidų profilio pokyčiais.

    Avižos, riešutai ir lapiniai žalumynai

    Avižose esantis tirpus skaidulų tipas beta gliukanas gali padėti mažinti mažo tankio lipoproteinų, vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekį. Reguliarus avižų vartojimas taip pat siejamas su geresne sotumo kontrole, o tai svarbu kūno svoriui ir metabolinei sveikatai.

    Riešutai, ypač graikiniai ir pistacijos, turi nesočiųjų riebalų, skaidulų ir antioksidantų, tačiau svarbus saikas dėl kalorijų kiekio. Specialistai dažniausiai pataria rinktis nesūdytus riešutus, nes per didelis natrio kiekis mityboje siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu.

    Lapinės daržovės, tokios kaip špinatai, lapiniai kopūstai ar mangoldai, vertinamos dėl kalio ir magnio, kurie padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Kalis ypač svarbus todėl, kad gali iš dalies atsverti didelio natrio kiekio poveikį, o būtent druskos perteklius dažnas vakarietiškoje mityboje.

    Uogos ir antioksidantai

    Mėlynės, avietės, braškės ar spanguolės išsiskiria polifenoliais ir kitais antioksidantais, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas siejamas su lėtiniu uždegimu ir procesais, galinčiais spartinti kraujagyslių pažeidimus.

    Uogos tinka tiek šviežios, tiek šaldytos, todėl jas lengva įtraukti į kasdienę mitybą visus metus. Jas galima dėti į avižinę košę, natūralų jogurtą ar valgyti kaip desertą vietoje saldumynų.

    „Vyrams širdies ir kraujagyslių ligos vidutiniškai išsivysto anksčiau nei moterims, todėl prevencija mityba turi prasidėti kuo anksčiau“, – sakė kardiologė Jane Morgan.

    Gydytojai primena, kad mityba yra tik viena dėlionės dalis: svarbūs ir reguliarus fizinis aktyvumas, miegas, rūkymo atsisakymas bei kraujospūdžio, gliukozės ir cholesterolio kontrolė. Jei žmogus jau turi širdies ligų rizikos veiksnių ar vartoja vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su šeimos gydytoju arba gydytoju kardiologu.

  • Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Daugeliui popietė yra metas, kai krenta energija ir norisi dar vieno puodelio kavos. Tačiau miego ir širdies sveikatos specialistai pabrėžia, kad kofeinas antroje dienos pusėje dažnai kainuoja daugiau, nei duoda naudos: nukenčia miego kokybė, o kartu ir širdies bei kraujagyslių sistema.

    Kofeinas veikia centrinę nervų sistemą ir biologinį laikrodį, todėl net ir tada, kai atrodo, kad po popietinės kavos užmiegate lengvai, miegas gali tapti paviršutiniškesnis. Tyrimai rodo, kad kofeino poveikis gali išlikti valandas, o tai siejama su trumpesniu gilaus miego laiku ir prastesniu naktiniu organizmo atsistatymu.

    Kada kava tampa rizika?

    Praktinė taisyklė, kurią dažnai mini miego medicinos specialistai, yra paprasta: jei norite saugoti miegą, kofeino verta vengti likus maždaug 6–8 valandoms iki miego. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, patiria širdies permušimus, nerimą ar sunkiau užmiega.

    Problema ta, kad kofeinas ne tik žvalina. Jis gali didinti budrumą, keisti streso hormonų dinamiką, trumpam didinti pulsą ir kraujospūdį, o jautresniems žmonėms sukelti juntamą širdies plakimą ar vidinį nerimą.

    „Jei po kavos vakare užmiegate, tai dar nereiškia, kad miegas išlieka kokybiškas“, – sako miego medicinos specialistai, pabrėžiantys, kad svarbu ne vien užmigimas, bet ir gilaus miego dalis.

    Ne visi kavos ruošimo būdai vienodi

    Širdies sveikatai svarbu ne tik laikas, bet ir tai, kaip kava ruošiama. Nefiltruota kava, pavyzdžiui, virta su tirščiais ar ruošiamas gėrimas kavinuke, gali turėti daugiau diterpenų, tarp jų kafestolio ir kahveolio.

    Mokslinėje literatūroje šios medžiagos siejamos su didesniu mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliu, ypač kai tokia kava geriama reguliariai. Dėl to žmonėms, kurie turi padidėjusį cholesterolį ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dažnai patariama rinktis filtruotą kavą.

    Popierinis filtras šiuo atveju atlieka labai paprastą funkciją: jis sulaiko dalį medžiagų, kurios gali nepalankiai veikti lipidų rodiklius. Tuo pat metu į puodelį vis tiek patenka kofeinas ir dalis antioksidantų, kurie siejami su teigiamu kavos poveikiu.

    Geros naujienos žarnynui

    Nors kofeinas gali trikdyti miegą, pati kava nėra vien kofeinas. Vis daugiau dėmesio skiriama jos poveikiui žarnyno mikrobiotai: tyrimuose pastebima, kad kavoje esantys polifenoliai ir tirpios skaidulos gali skatinti palankesnę bakterijų sudėtį.

    Tokie pokyčiai siejami su didesne trumpųjų grandinių riebalų rūgščių, įskaitant sviesto rūgštį, gamyba. Ji laikoma svarbia žarnyno barjerui ir uždegiminių procesų slopinimui, todėl daliai žmonių kava, ypač juoda ir be priedų, gali būti palankesnė virškinimo sistemai.

    Kasdienybėje tai reiškia paprastą kryptį: jei norite kavą išlaikyti kaip įprotį, dažniau rinkitės ją ryte ar iki pietų, o vakare popietinį nuovargį geriau „gesinti“ vandeniu, trumpu pasivaikščiojimu ar dienos šviesa. Jei po kavos kartojasi širdies permušimai ar nemiga, tai signalas mažinti kiekį arba keisti laiką.

  • Šie produktai greitai naikina kraujagysles: gydytojai įspėja, ką būtina riboti racione

    Kraujagyslių sveikata dažnai siejama su ilgais metais trunkančiais įpročiais, tačiau naujesni tyrimai rodo, kad žalingas mitybos derinys gali pabloginti kraujagyslių funkciją gerokai greičiau. Didžiausia rizika siejama su produktais, kuriuose gausu pramoninių transriebalų ir pridėtinio cukraus.

    Kardiologai pabrėžia, kad problema slypi ne vien kalorijose. Šios medžiagos siejamos su endotelio, vidinio kraujagyslių sluoksnio, dirginimu, uždegiminėmis reakcijomis ir prastesne kraujagyslių geba prisitaikyti prie kraujotakos poreikių.

    Kas labiausiai kenkia kraujagyslėms?

    Transriebalai dažniausiai aptinkami pramoninėje kepykloje, kai kuriuose užkandžiuose, greitajame maiste, produktuose su hidrintais riebalais, taip pat dalyje pusfabrikačių. Tyrimai rodo, kad didesnis transriebalų vartojimas siejamas su nepalankesniu lipidų profiliu, didesniu uždegimu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra didelis pridėtinio cukraus kiekis, ypač saldintuose gėrimuose ir itin perdirbtuose produktuose. Tokie produktai skatina staigius gliukozės šuolius, o ilgainiui gali didinti atsparumo insulinui riziką, skatinti riebalų kaupimąsi kepenyse ir nepalankius trigliceridų pokyčius.

    Kodėl pavojingas transriebalų ir cukraus derinys?

    Ekspertai aiškina, kad transriebalai ir cukrus veikia skirtingais mechanizmais, tačiau jų poveikis dažnai susideda. Transriebalai siejami su didesniu mažo tankio lipoproteinų kiekiu ir mažesniu didelio tankio lipoproteinų kiekiu, o tai gali spartinti aterosklerozės procesus.

    Tuo pat metu dažnas saldžių produktų ir gėrimų vartojimas didina trigliceridų kiekį ir oksidacinį stresą, kuris siejamas su kraujagyslių funkcijos prastėjimu. Kai mityboje nuolat vyrauja itin perdirbtas maistas, didėja tikimybė, kad šie veiksniai taps kasdieniu fonu.

    Ką realiai riboti kasdienėje mityboje?

    Gydytojai dažniausiai ragina pirmiausia peržiūrėti saldintus gėrimus, nes tai vienas greičiausių būdų sumažinti pridėtinio cukraus kiekį. Taip pat patariama rečiau rinktis pramoninius kepinius, saldumynus, greitąjį maistą ir užkandžius, kuriuose gali būti pramoninių riebalų mišinių.

    Siekiant palankesnio poveikio kraujagyslėms, rekomenduojama dažniau rinktis mažiau apdorotus produktus, daržoves, ankštines kultūras, pilno grūdo produktus, žuvį, riešutus ir nesočiuosius riebalus. Tokia mityba siejama su geresniais cholesterolio rodikliais, mažesniu uždegimu ir mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Specialistai primena, kad svarbu ne vien vienkartiniai sprendimai, o įpročių visuma, įskaitant fizinį aktyvumą, miegą ir rūkymo vengimą. Jei jau diagnozuotas padidėjęs cholesterolis, hipertenzija ar diabetas, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Karščiai ir kava: medikai įspėja – vienai grupei tai gali baigtis dehidratacija ir alpimu

    Karščiai ir kava: medikai įspėja – vienai grupei tai gali baigtis dehidratacija ir alpimu

    Karštomis dienomis daugelis neatsisako rytinės kavos net tada, kai temperatūra peržengia 30 laipsnių. Tačiau medikai primena, kad karštyje svarbiausia tampa skysčių balansas, o kava neturėtų pakeisti vandens, ypač vyresniame amžiuje.

    Specialistai pabrėžia, kad pati kava nėra draudžiama: saikingas kiekis daugeliui padeda išlikti budriems ir susikaupti. Rizika išauga tada, kai karščio metu geriama kelios stiprios kavos iš eilės, o vandens vartojama per mažai.

    Vyresni žmonės dažniau patiria dehidrataciją, nes su amžiumi silpnėja troškulio pojūtis, o organizmas lėčiau prisitaiko prie perkaitimo. Prakaituojant netenkama daugiau skysčių ir elektrolitų, todėl net nedidelis skysčių trūkumas gali greičiau pabloginti savijautą.

    Kofeinas veikia stimuliuojančiai, o daliai žmonių gali didinti širdies plakimą, nerimą ar sukelti rankų drebėjimą. Karščio metu tai gali sustiprėti, ypač jei žmogus yra pavargęs, prastai miegojęs ar jau turi skysčių trūkumą.

    Ypatingo atsargumo gydytojai rekomenduoja laikytis sergantiems širdies ligomis, turintiems nereguliuojamą padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, taip pat varginamiems refliukso ar nemigos. Jei po kavos pasireiškia širdies permušimai, stiprus nerimas ar ryškus rėmuo, karštyje net viena stipri kava gali pabloginti būklę.

    Riziką gali didinti ir vartojami vaistai, ypač šlapimo išsiskyrimą didinantys ar kraujospūdį reguliuojantys preparatai, nes jie gali paveikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Dėl to karštomis dienomis svarbu vaistus užsigerti vandeniu ir, jei kyla klausimų dėl suderinamumo, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Ne visos kavos karštyje vienodai palankios: saldinti lediniai kavos gėrimai su sirupais, grietinėle ar dideliu cukraus kiekiu labiau primena desertą nei gėrimą. Jie gali apsunkinti virškinimą ir nepadeda spręsti pagrindinės problemos – nuolatinio organizmo drėkinimo.

    Medikai taip pat pataria vengti labai šaltos kavos, išgertos skubiai ir dideliais gurkšniais, nes jautresniems žmonėms tai gali sukelti skrandžio diskomfortą. Praktiškesnis pasirinkimas – šiek tiek atvėsinti gėrimai, geriami lėtai, o dienos metu pirmiausia turėtų atsirasti vanduo.

    Gera taisyklė karščiams paprasta: pirma vanduo, tada kava. Jei vyresnis žmogus kavą toleruoja gerai, dažniausiai pakanka vienos ar dviejų silpnesnių kavų pirmoje dienos pusėje, kartu sąmoningai didinant vandens kiekį.

    Dehidratacijos ir perkaitimo požymiai gali būti burnos džiūvimas, galvos svaigimas, mieguistumas, sumišimas, tamsus šlapimas, padažnėjęs pulsas, silpnumas ar alpimas. Tokiais atvejais reikia kuo greičiau pereiti į vėsesnę vietą, gerti vandenį mažais gurkšniais, vėsinti kūną ir, jei būklė prastėja, kviesti pagalbą.

    Apibendrinant, kava karštyje nebūtinai yra problema, tačiau ji neturi tapti vandens pakaitalu. Vyresniame amžiuje, ypač turint lėtinių ligų ar vartojant nuolatinius vaistus, saugiausias sprendimas – saikas, ankstesnis paros metas ir nuoseklus hidratacijos planas.

  • Kardiologė įspėja: vasara širdžiai pavojingiausia – karštis smarkiai didina rizikas

    Kylant oro temperatūrai organizmas patiria didesnį krūvį, o jautriausiai į tai reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema. Kardiologai pabrėžia, kad karščio bangos ypač pavojingos vyresniems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, nes didėja tiek dehidratacijos, tiek širdies ritmo sutrikimų rizika.

    Specialistai aiškina, kad šiluma skatina odos kraujagyslių išsiplėtimą, todėl kraujospūdis gali kristi. Kad palaikytų pakankamą kraujotaką, širdis ima plakti dažniau, o tai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpulį.

    Medikų teigimu, karštis dažnai sutampa su mažesniu skysčių vartojimu ar didesniu prakaitavimu, todėl tirštėja kraujas ir didėja krešulių susidarymo tikimybė. Kartu su prakaitu netenkama kalio ir magnio, o šie elektrolitai svarbūs normaliai širdies veiklai ir ritmui.

    Kas rizikuoja labiausiai

    Didžiausia rizika siejama su žmonėmis, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, širdies nepakankamumą, aritmijas, išeminę širdies ligą ar serga cukriniu diabetu. Taip pat karštį sunkiau toleruoja vyresni nei 50 metų asmenys, ypač jei karščio banga užklumpa staiga.

    Reikšmingas veiksnys yra ir vartojami vaistai. Diuretikai, kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai ar širdies ritmo kontrolės preparatai gali sustiprinti dehidratacijos, elektrolitų disbalanso ar pernelyg žemo kraujospūdžio riziką, todėl dozavimo savarankiškai keisti nereikėtų.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad organizmui prisitaikyti prie karščio paprastai reikia maždaug 7–14 dienų. Pirmosios karštos dienos, ypač po vėsesnio laikotarpio ar kelionės iš vėsesnio klimato, dažnai būna sunkiausios, nes širdžiai tenka staigus papildomas krūvis.

    Kaip sumažinti karščio žalą

    Karštomis dienomis svarbu gerti vandenį reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio, nes jis dažnai atsiranda pavėluotai. Jei dėl širdies nepakankamumo ar kitos būklės gydytojas yra ribojęs skysčių kiekį, reikėtų laikytis individualių rekomendacijų.

    Fizinį aktyvumą verta planuoti vėsesniu paros metu, dažniausiai ryte arba vakare, o vidurdienį vengti intensyvaus krūvio. Taip pat padeda vėsesnės patalpos, kondicionierius ar ventiliatorius, lengvi šviesūs drabužiai ir galvos danga.

    Gydytojai ragina neignoruoti simptomų, kurie gali signalizuoti pavojingą būklę: krūtinės skausmo, dusulio, staigaus silpnumo, sumišimo, ryškaus galvos svaigimo, labai dažno ar nereguliaraus širdies plakimo. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes karštyje būklė gali greitai blogėti.

  • Alkoholis kerta ne tik per kepenis: gydytojai įvardijo organus, kuriems žala dažnai neįvertinama

    Alkoholis dažnai siejamas pirmiausia su kepenų pažeidimais, tačiau medicinos duomenys rodo gerokai platesnį poveikį organizmui. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, alkoholis kasmet prisideda prie daugiau kaip 2,6 mln. mirčių pasaulyje, o rizika didėja tiek dėl lėtinių ligų, tiek dėl traumų.

    Specialistai pabrėžia, kad nėra visiškai saugios alkoholio dozės, nes net nedideli kiekiai gali didinti tam tikrų ligų tikimybę. Žala priklauso nuo vartojimo dažnio, kiekio, amžiaus, gretutinių ligų ir net genetinių veiksnių, todėl vienodi įpročiai skirtingiems žmonėms gali turėti nevienodas pasekmes.

    Ne tik kepenys

    Kepenys iš tiesų yra vienas pagrindinių taikinių: ilgainiui gali vystytis suriebėjimas, alkoholinio pobūdžio hepatitas, fibrozė ir cirozė. Šie pakitimai neretai progresuoja tyliai, o dalis jų tampa negrįžtami, ypač jei vartojimas tęsiasi metų metus.

    Tačiau alkoholis veikia ir širdies bei kraujagyslių sistemą: didina arterinės hipertenzijos riziką, gali provokuoti ritmo sutrikimus, didina insulto tikimybę. Ilgalaikis gausus vartojimas siejamas ir su alkoholine kardiomiopatija, kai silpsta širdies raumuo.

    Smegenys, imunitetas ir psichika

    Neurologinis poveikis taip pat reikšmingas: alkoholis gali bloginti miegą, dėmesį, atmintį ir koordinaciją, o apsvaigimas didina traumų tikimybę. Ilgainiui daliai žmonių ryškėja pažintinių funkcijų prastėjimas, o dideli kiekiai siejami su didesne demencijos rizika.

    Imuninė sistema nuo reguliaraus vartojimo gali silpti, todėl organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis. Klinikiniuose stebėjimuose akcentuojama, kad lėtinis vartojimas siejamas su prastesne organizmo atsako į infekcijas kokybe ir didesne komplikacijų tikimybe.

    Psichikos sveikatos požiūriu alkoholis dažnai veikia kaip rizikos veiksnys: gali paaštrinti nerimo ir depresijos simptomus, skatinti impulsyvumą. Priklausomybė formuojasi palaipsniui, o praradus kontrolę nukenčia santykiai, darbas ir kasdienė savijauta.

    Onkologinės rizikos ir visuomenės kaina

    Medikai atkreipia dėmesį ir į onkologines sąsajas: alkoholis didina kelių vėžio rūšių riziką, įskaitant burnos ertmės, ryklės, stemplės, kepenų ir storosios žarnos vėžį. Rizika gali didėti kartu su vartojamu kiekiu, o papildomi veiksniai, tokie kaip rūkymas, ją dar labiau sustiprina.

    Alkoholio žala nėra vien medicininė: apsvaigimas siejamas su avarijomis, smurtu, nelaimingais atsitikimais ir savižudybių rizikos augimu. Dėl to didėja ir ekonominė našta, nes auga sveikatos priežiūros išlaidos, mažėja darbingumas, daugėja nedarbingumo atvejų.

    Gydytojai ragina įvertinti asmeninę riziką ir, jei kyla sunkumų mažinant vartojimą, kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją ar priklausomybių specialistus. Ankstyvas pokytis dažnai leidžia sumažinti žalą, o dalį nepalankių padarinių dar galima pristabdyti ar iš dalies atstatyti.