CP v2

Tag: Širdies ligos

  • Po 50-ies šis gėrimas gali stebinti nauda: medikai įspėja, kada kava nebetinka

    Kava seniai tapo ne tik būdu greičiau pabusti ryte. Naujesni dideli stebėjimo tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali sietis su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, o vyresniame amžiuje tai ypač aktualu dėl didėjančių širdies ir medžiagų apykaitos problemų.

    Specialistai pabrėžia, kad nauda dažniausiai siejama su saiku ir įprasta juoda kava be gausaus cukraus ar riebių priedų. Daugeliui žmonių saugia riba laikoma iki 400 miligramų kofeino per parą, o tai dažniausiai atitinka kelis puodelius, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo organizmo jautrumo.

    Kas kavoje laikoma naudinga

    Kavos pupelėse yra biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų chlorogeninių rūgščių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais. Tyrimuose saikingas kavos vartojimas dažnai siejamas su mažesne kai kurių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, nors tai nereiškia, kad kava yra gydymo priemonė.

    Kalbant apie smegenis, kofeinas gali trumpam pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją ir reakcijos greitį. Kai kuriuose ilgalaikiuose tyrimuose pastebėta sąsajų tarp kavos vartojimo ir mažesnės neurodegeneracinių ligų rizikos, tačiau medikai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis prevencijos ar gydymo metodas.

    Kepenys ir cukraus apykaita

    Viena nuosekliausių mokslinių asociacijų yra tarp kavos vartojimo ir geresnių kepenų rodiklių. Stebėjimo duomenys sieja kavą su mažesne kepenų suriebėjimo, fibrozės ir cirozės rizika, o nauda fiksuojama tiek geriant įprastą, tiek be kofeino kavą, kas leidžia manyti, kad svarbūs ne vien kofeino efektai.

    Taip pat aptariamas galimas ryšys su mažesne antro tipo diabeto rizika. Manoma, kad kavos sudėtyje esančios medžiagos gali būti susijusios su geresniu jautrumu insulinui, tačiau svarbiausias veiksnys išlieka bendra gyvensena, kūno masė, mityba ir fizinis aktyvumas.

    Kada kava gali pakenkti

    Ne visiems kava tinka vienodai, ypač po 50 metų, kai dažniau vartojami vaistai ir dažnėja širdies ritmo sutrikimai. Atsargumo reikia esant nekontroliuojamai hipertenzijai, ryškioms aritmijoms, nerimo sutrikimams, nemigai, taip pat paūmėjus skrandžio refliuksui ar opaligei.

    Svarbus ir laikas: vėlyvas kavos vartojimas gali prastinti miego kokybę, o prastas miegas siejamas su didesne širdies ir medžiagų apykaitos ligų rizika. Jei kava sukelia širdies plakimą, rankų drebėjimą ar ryškų nerimą, medikai pataria mažinti kiekį, rinktis mažesnio kofeino kavą arba aptarti vartojimą su gydytoju.

  • Kraujospūdžio matuoklis rodo per didelį spaudimą? Gydytojai įvardijo netikėtą klaidą

    Kraujospūdžio matavimas namuose gali padėti laiku pastebėti hipertenziją, kuri neretai ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų. Gydytojai primena, kad nuolat padidėjęs kraujospūdis siejamas su didesne infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizika.

    Tačiau kartais išgąsdinančiai aukšti skaičiai ekrane nebūtinai reiškia, kad būklė staiga pablogėjo. Specialistai atkreipia dėmesį į dažną, bet ne visiems akivaizdžią priežastį, dėl kurios matuoklis gali rodyti dirbtinai padidintas reikšmes.

    Pagrindinė klaida prieš matavimą

    Viena dažniausių klaidų yra kraujospūdžio matavimas, kai šlapimo pūslė pilna. Medicinos organizacijų rekomendacijose nurodoma, kad toks fiziologinis diskomfortas gali pastebimai pakelti sistolinį, vadinamąjį viršutinį, kraujospūdį ir taip sukurti klaidingą įspūdį, jog spaudimas yra pavojingai aukštas.

    Mechanizmas paaiškinamas paprastai: pilna pūslė suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl siaurėja kraujagyslės ir laikinai didėja spaudimas. Dėl to prieš užsidedant manžetę verta pirmiausia nueiti į tualetą ir tik tada ramiai ruoštis matavimui.

    Kaip išmatuoti tiksliau

    Kad rezultatai būtų kuo patikimesni, rekomenduojama prieš matuojant bent 5 minutes ramiai pasėdėti. Taip pat svarbu neseniai nebūti rūkius, negerti kavos ar kitų kofeino turinčių gėrimų ir nesportuoti, nes tai gali trumpam pakelti kraujospūdį.

    Matuojant reikėtų sėdėti patogiai, atsirėmus, pėdas laikyti ant grindų, o ranką padėti taip, kad manžetė būtų širdies lygyje. Patariama nekalbėti ir nejudėti, nes net trumpas pokalbis ar įtampa gali iškreipti rezultatą.

    Ką daryti, jei skaičiai aukšti?

    Jei pirmas matavimas parodė neįprastai dideles reikšmes, gydytojai pataria neskubėti daryti išvadų. Geriausia palaukti kelias minutes ir pakartoti matavimą dar 1–2 kartus, o vertinant būklę remtis kelių matavimų vidurkiu.

    Jei padidėjęs kraujospūdis kartojasi kelias dienas iš eilės arba jį lydi simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas, regos ar kalbos sutrikimai, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Ilgalaikę riziką dažniausiai atskleidžia ne vienas atsitiktinis matavimas, o nuoseklus stebėjimas ir gydytojo įvertinimas.

  • Jei į 4 aukštą užlipate per tiek laiko, kardiologai sako: neatidėliokite patikros

    Jei į 4 aukštą užlipate per tiek laiko, kardiologai sako: neatidėliokite patikros

    Ką parodė laiptų testas?

    Vos kelių dešimčių sekundžių užduotis gali tapti paprastu signalu, kad verta atidžiau įvertinti širdies ir plaučių būklę. Kardiologo Jesúso Peteiro vadovautame tyrime dalyvavo 165 pacientai, kurie buvo siunčiami atlikti krūvio mėginio dėl įtariamos ar nustatytos išeminės širdies ligos.

    Dalis jų skundėsi krūtinės skausmu ar dusuliu fizinio krūvio metu, todėl jiems buvo vertinama fizinė ištvermė, EKG pokyčiai, o daugeliui ir širdies darbas echoskopijoje. Tyrėjai siekė palyginti laboratorinio krūvio testo rezultatus su kasdienėje aplinkoje lengvai pakartojama užduotimi.

    Po bent 15 minučių poilsio dalyviai turėjo greitu, tolygiu žingsniu užlipti į ketvirtą aukštą, įveikdami 60 laiptų pakopų. Jiems nebuvo leidžiama bėgti ar sustoti. Vėliau mokslininkai palygino užlipimo laiką su krūvio mėginio rezultatais.

    Išvada buvo aiški: geresnės fizinės būklės žmonės laiptais paprastai užkopia greičiau, o ilgesnis laikas dažniau siejosi su mažesne funkcine ištverme. Vis dėlto tai nėra diagnostinis testas, o tik papildoma užuomina.

    Kas yra MET ir kodėl tai svarbu?

    Tyrime buvo naudojamas MET rodiklis, vadinamas metaboliniu ekvivalentu, kuris padeda įvertinti, kiek intensyviai dirba organizmas ir kiek energijos jam reikia konkretaus krūvio metu. Apytikriai 1 MET atitinka energijos sąnaudas ramiai sėdint.

    Kuo daugiau MET žmogus pasiekia kontroliuojamo krūvio mėginio metu, tuo geresnė paprastai būna jo širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė. Ankstesniuose tyrimuose apie 10 MET dažniau buvo siejama su palankesnėmis prognozėmis, o mažiau nei 8 MET rodė didesnę riziką, tačiau tai nėra asmeninės prognozės skaičiuoklė.

    Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, į ketvirtą aukštą užlipę maždaug per 40–45 sekundes, krūvio mėginyje dažniau pasiekdavo bent 9–10 MET. Tie, kuriems prireikdavo 90 sekundžių ar daugiau, dažniausiai neperžengdavo 8 MET ribos.

    Praktinė riba buvo viena minutė: ji gana gerai atskyrė dalyvius, galinčius pasiekti apie 10 MET. O laikas, viršijantis pusantros minutės, su didele tikimybe rodė prastesnę ištvermę, ypač jei žmogus turėjo simptomų.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Vien laiptų laikas dar nereiškia, kad širdis sveika arba kad liga tikrai yra. Tyrime matyta ir tai, kad nenormalus krūvio tyrimo ar širdies vaizdinimo rezultatas nustatytas 32 proc. pacientų, kurie į ketvirtą aukštą užkopė greičiau nei per minutę.

    Tačiau signalas stiprėja, jei užlipti darosi vis sunkiau nei anksčiau, prireikia sustoti, o užduotis staiga užtrunka aiškiai ilgiau. Didesnį dėmesį reikėtų skirti ne skaičiams, o pojūčiams ir naujai atsiradusiems simptomams.

    „Jei fizinio krūvio metu atsiranda neįprasta dusulys, spaudimas ar skausmas krūtinėje, širdies plakimas, svaigulys ar silpnumas, svarbiau ne fiksuoti sekundes, o pasitarti su gydytoju“, – akcentuoja kardiologai, vertinantys krūvio toleranciją klinikinėje praktikoje.

    Laiptų bandymo nereikėtų specialiai daryti ūmios infekcijos metu, netrukus po miokardo infarkto, esant stipriam krūtinės skausmui, nekontroliuojamiems ritmo sutrikimams ar paūmėjusiai širdies nepakankamumo būklei. Jei skausmas krūtinėje yra staigus, stiprus, nepraeina ilsintis arba kartu atsiranda dusulys, šaltas prakaitas ar alpimas, reikia skubios medicinos pagalbos.

    Laiptai gali padėti pastebėti, kad ištvermė prastėja, bet jie neišrašo širdžiai sveikatos pažymos. Jei į ketvirtą aukštą užlipti užtrunka ilgiau nei 90 sekundžių, ypač kai yra krūtinės skausmas ar dusulys, tai turėtų paskatinti neatidėlioti konsultacijos.

  • Kodėl „riebus maistas“ ne priešas: mokslas griauna seną mitą, o kaltininkas gali būti cukrus

    Dešimtmečius visuomenėje įsitvirtinęs įsitikinimas, kad riebus maistas tiesiogiai veda prie širdies ligų, šiandien vertinamas gerokai atsargiau. Naujesnės mokslinės apžvalgos rodo, kad svarbiausia yra ne vien riebalų kiekis, o jų rūšis, bendras mitybos kontekstas ir perdirbtų produktų dalis.

    Praėjusio amžiaus antroje pusėje daugelyje šalių įsigalėjo rekomendacijos riboti sočiuosius riebalus, nes jie siejami su didesniu mažo tankio lipoproteinų cholesteroliu. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad vieno maistinio komponento demonizavimas nepadeda, jei vietoj riebalų racione atsiranda daugiau rafinuotų angliavandenių.

    Kaip atsirado mažai riebalų mada

    Kai „mažai riebalų“ kryptis tapo masine, gamintojai ėmėsi kompensuoti skonį ir tekstūrą, neretai didindami cukraus ir krakmolo kiekį. Dėl to dalis vartotojų gaudavo daugiau energijos, bet mažiau sotumo, o tai galėjo skatinti persivalgymą.

    Šiuolaikinės sveikatos institucijų gairės pabrėžia, kad širdies ir medžiagų apykaitos riziką dažnai labiau didina perdirbti produktai, saldinti gėrimai, dažnas užkandžiavimas ir bendras kalorijų perteklius. Daug dėmesio skiriama ir skaiduloms, kurių trūksta, kai mityboje dominuoja rafinuoti produktai.

    Kodėl riebalai reikalingi organizmui

    Riebalai būtini hormonų sintezei, ląstelių membranoms, nervų sistemai ir riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K pasisavinimui. Be to, riebalai padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl gali prisidėti prie stabilesnio apetito ir retesnio užkandžiavimo.

    Didžiausią naudą sveikatai paprastai sieja nesočiosios riebalų rūgštys, ypač iš alyvuogių aliejaus, riešutų, sėklų ir riebios jūrinės žuvies. Tuo metu sočiuosius riebalus rekomenduojama vartoti saikingai, o pramoninių transriebalų kiek įmanoma vengti, nes jie nepalankiai veikia kraujagyslių būklę.

    Ką verta keisti kasdienėje lėkštėje

    Praktikoje svarbiausia ne „bijoti riebalų“, o rinktis kuo mažiau perdirbtą maistą ir stebėti, kuo pakeičiami ribojami produktai. Jei riebalai pakeičiami cukrumi ar baltais miltais, tikėtinos naudos sveikatai gali ir neatsirasti.

    Specialistai dažniausiai pataria pagrindą formuoti iš daržovių, pilno grūdo produktų, ankštinių, žuvies ir kokybiškų augalinių riebalų, o saldintus gėrimus ir itin perdirbtus užkandžius laikyti išimtimis. Tokia kryptis geriau atitinka naujausią mitybos mokslo konsensusą apie ilgalaikę širdies ir medžiagų apykaitos ligų prevenciją.

  • Valgote per mažai daržovių? Tyrimai rodo, kad 400 g per dieną širdies riziką mažina iki 20 proc.

    Valgote per mažai daržovių? Tyrimai rodo, kad 400 g per dieną širdies riziką mažina iki 20 proc.

    Kasdienė daržovių porcija gali apčiuopiamai prisidėti prie širdies sveikatos – tai rodo daugelio metų epidemiologiniai tyrimai ir mitybos gairės. Didžiausia nauda dažniausiai siejama su maždaug 400 gramų daržovių per dieną, kai išeminės širdies ligos įvykių rizika gali būti mažesnė iki 20 proc.

    Išeminė širdies liga išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje ir Europoje. Ji paprastai vystosi ilgai, dažniausiai dėl aterosklerozės, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi apnašos, mažėja kraujo pritekėjimas į širdį, didėja infarkto ir kitų komplikacijų tikimybė.

    Riziką lemia ir nekintami veiksniai, tokie kaip amžius ar genetika, tačiau didelė dalis priklauso nuo gyvenimo būdo. Tarp svarbiausių koreguojamų veiksnių įvardijami mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, rūkymas, miegas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė.

    Daržovės laikomos vienu patikimiausių mitybos ramsčių, nes jose gausu skaidulų, vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių. Tyrimų apžvalgos rodo, kad daugiau daržovių valgantys žmonės rečiau patiria su išemine širdies liga susijusius įvykius, o ryškiausia nauda matoma didinant suvartojimą iki maždaug 400 gramų per dieną.

    Svarbiausias mechanizmas siejamas su skaidulomis, kurios gali padėti mažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją, ilgiau suteikia sotumo jausmą ir palengvina kūno masės kontrolę. Antsvoris ir nutukimas yra reikšmingi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, todėl mažesnė energijos ir didesnė skaidulų dalis racione dažnai veikia keliomis kryptimis vienu metu.

    Ne mažiau svarbūs antioksidantai ir fitocheminės medžiagos, pavyzdžiui, karotenoidai ir polifenoliai, padedantys mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus. Būtent šie procesai siejami su aterosklerozės progresavimu, todėl įvairių spalvų daržovių įtraukimas į racioną laikomas praktišku būdu gauti platesnį naudingų junginių spektrą.

    Daržovėse taip pat gausu kalio, kuris svarbus kraujospūdžio reguliacijai, o padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių infarkto ir insulto rizikos veiksnių. Kartu daržovių gausesnė mityba neretai reiškia mažiau itin perdirbtų produktų, druskos ir sočiųjų riebalų, todėl pagerėja bendras raciono profilis.

    400 gramų daugeliui skamba kaip didelis kiekis, tačiau praktiškai tai gali būti kelios daržovių porcijos per dieną. Dalį galima suvalgyti pusryčiams ar pietums, dalį įtraukti į vakarienę, o likusį kiekį pasiekti užkandžiais, sriubomis, troškiniais ar šaldytomis daržovėmis, kurios mitybine verte dažnai prilygsta šviežioms.

    Svarbu tai, kad nauda paprastai siejama ne su vienkartiniu daržovių „šuoliu“, o su ilgalaikiu įpročiu. Dar geresni rezultatai pasiekiami, kai daržovių vartojimas derinamas su reguliariu fiziniu aktyvumu, nerūkymu, pakankamu miegu, normaliu kūno svoriu ir gydytojo rekomenduojama kraujospūdžio bei lipidų kontrole.

    Nors daržovės nėra „garantija“ nuo ligų, tai vienas paprasčiausių ir geriausiai pagrįstų žingsnių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje. Jei tikslas – mažinti riziką, pradėti galima nuo kasdienio įpročio į lėkštę įsidėti papildomą daržovių porciją ir palaipsniui artėti prie maždaug 400 gramų per dieną.

  • Gydytojai įspėja: karšti gėrimai gali kelti spaudimą ir keisti cholesterolį – ką svarbu žinoti

    Daugeliui rytas neįsivaizduojamas be karštos arbatos ar kavos, tačiau medikai primena: svarbu ne tik tai, ką geriame, bet ir kokios temperatūros bei su kokiais priedais. Naujausi tyrimai rodo, kad šie įpročiai gali trumpam paveikti kraujospūdį, kraujagyslių tonusą ir net cholesterolio rodiklius.

    Arbata, ypač žalia ir juoda, siejama su palankesne širdies ir kraujagyslių būkle, nes joje gausu flavonoidų ir kitų polifenolių. Šios medžiagos veikia kaip antioksidantai, gali mažinti uždegiminius procesus ir padėti palaikyti kraujagyslių elastingumą, o tai ilgainiui siejama su mažesne infarkto ir insulto rizika.

    Kavos poveikis sudėtingesnis: kofeinas kai kuriems žmonėms sukelia trumpalaikį kraujospūdžio pakilimą, ypač jei kava geriama retai arba išgeriama didelė porcija. Tačiau daugelyje didelių apžvalginių tyrimų saikingas kavos vartojimas siejamas su neutraliu arba palankiu ilgalaikiu poveikiu širdies ir kraujagyslių rizikai, ypač jei vengiamas perteklinis cukrus.

    Didžiausia problema dažnai slypi ne pačiame gėrime, o prieduose. Dideli kiekiai cukraus, saldinti sirupai ar riebios grietinėlės gali didinti bendrą kalorijų kiekį ir prisidėti prie nepalankių lipidų profilio pokyčių, ypač jei toks pasirinkimas kartojamas kasdien.

    Ne mažiau svarbi ir temperatūra. Pasaulio sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad itin karšti gėrimai gali didinti stemplės pažeidimų riziką, todėl patariama palaukti, kol gėrimas atvės iki maloniai šilto. Jei turite padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų ar vartojate vaistus, gydytojai rekomenduoja stebėti individualią reakciją į kofeiną ir aptarti saugų kiekį su specialistu.

  • Taisyklė 8-8-8 žada ilgesnį gyvenimą: gydytojai paaiškino, ką ji daro smegenims ir širdžiai

    Taisyklė 8-8-8 žada ilgesnį gyvenimą: gydytojai paaiškino, ką ji daro smegenims ir širdžiai

    Per 24 valandas daugelis bando sutalpinti gerokai daugiau nei įmanoma: darbas po darbo, socialiniai tinklai iki vėlumos ir nuolatinis skubėjimas dažniausiai pirmiausia „nukerpa“ miegą. Specialistai primena, kad būtent poilsio trūkumas ilgainiui kainuoja brangiausiai, nes silpnina organizmo atsistatymą ir didina lėtinių ligų riziką.

    Viena populiariausių paprasto planavimo idėjų yra taisyklė 8-8-8: 8 valandos miego, 8 valandos darbui ar mokslams ir 8 valandos asmeniniam laikui bei buičiai. Esmė nėra idealiai „išmatuoti“ kiekvieną minutę, o sugrąžinti pusiausvyrą tarp įtampos ir regeneracijos.

    Miegas – svarbiausia grandis

    Dažniausiai nukenčia būtent miegas, nors naktį vyksta svarbūs atsinaujinimo procesai: stiprinami atminties pėdsakai, smegenys efektyviau „sutvarko“ dalį medžiagų apykaitos produktų. Miego metu taip pat stabilizuojasi hormonų pusiausvyra, atsistato imuninės sistemos veikla, o širdies ir kraujagyslių sistemai tai yra natūralus poilsio metas.

    Nuolatinis miego trūkumas siejamas su didesne arterinės hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto, nutukimo ir depresijos rizika. Trumpai miegant dažnėja ir kasdieniai simptomai: prastesnė koncentracija, silpnesnė atmintis, emocijų kontrolės sunkumai, didesnis dirglumas.

    Ne mažiau svarbu ir reguliarumas: kai miegama vis kitu laiku, organizmui sunkiau palaikyti cirkadinį ritmą, susijusį su melatonino ir kortizolio svyravimais. Dėl to kai kuriems žmonėms ilgainiui prastėja miego kokybė, didėja nuovargis dieną, o savaitgaliais „atsimiegojimas“ ne visada kompensuoja darbo dienų deficitą.

    Kas padeda širdžiai ir smegenims

    Taisyklė 8-8-8 pabrėžia, kad sveikatai neužtenka vien treniruočių: reikšmingas ir streso valdymas bei atsigavimas. Ilgalaikė įtampa palaiko padidėjusį streso hormonų lygį, o kartu didėja uždegiminiai procesai ir apkrova širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Pakankamas miegas ir aiškios ribos po darbo padeda mažinti šiuos veiksnius, nes organizmas dažniau grįžta į pusiausvyros režimą. Smegenims tai svarbu ne tik dėl darbingumo, bet ir dėl ilgalaikės pažintinių funkcijų apsaugos, ypač vyresniame amžiuje.

    Trečioji „aštuonetuko“ dalis neturėtų virsti vien pasyviu laiku prie ekranų. Specialistai rekomenduoja ją išnaudoti judėjimui, ramesniems užsiėmimams, dienos rutinai ir bendravimui, nes socialiniai ryšiai tyrimuose siejami su geresne psichikos sveikata ir mažesne vienišumo našta.

    Kaip pradėti, jei grafikas chaotiškas

    Ne visi gali idealiai laikytis 8-8-8, ypač dirbant pamainomis, auginant mažus vaikus ar derinant kelis darbus. Tačiau taisyklę verta vertinti kaip kryptį: net dalinis miego pailginimas ir pastovesnis užmigimo laikas gali pagerinti savijautą ir sumažinti dienos nuovargį.

    Praktiškas startas dažnai būna paprastas: nusistatyti pastovesnį miego laiką, vakare anksčiau nutraukti darbinius laiškus ir bent dalį laisvo laiko skirti aktyvumui ar raminančiai rutinai. Ilgaamžiškumo „vienos formulės“ nėra, tačiau miegas, judėjimas, streso mažinimas ir ryšiai su žmonėmis išlieka vieni patikimiausiai pagrįstų sveiko senėjimo ramsčių.

  • Tinsta kojos ar pabrinkęs veidas? Štai dažniausios vandens kaupimosi organizme priežastys

    Tinsta kojos ar pabrinkęs veidas? Štai dažniausios vandens kaupimosi organizme priežastys

    Skysčių susilaikymas, dar vadinamas skysčių retencija, yra būklė, kai organizmas sukaupia daugiau vandens, nei pajėgia pašalinti. Įprastai pusiausvyrą palaiko inkstai, hormonai ir kraujotaka, tačiau sutrikus šiems mechanizmams skystis ima kauptis audiniuose. Tuomet atsiranda patinimai ir sunkumo jausmas.

    Svarbu suprasti, kad patinimas pats savaime reiškia skysčio perteklių už kraujagyslių ribų, tačiau priežastys gali būti labai skirtingos. Vienais atvejais tai laikina reakcija į karštį, ilgesnį sėdėjimą ar mitybą, kitais tai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus. Būtent todėl verta įvertinti ir aplinkybes, ir lydinčius simptomus.

    Dažna kasdienė priežastis yra per didelis druskos kiekis maiste, nes natris skatina vandens sulaikymą. Didžiausia druskos dalis paprastai gaunama ne iš papildomo sūdymo, o iš perdirbtų produktų, tokių kaip užkandžiai, paruošti patiekalai, rūkytos mėsos gaminiai ar kai kurie sūriai. Jei po sūraus maisto ryte pastebite pabrinkusį veidą ar žiedas ima spausti pirštą, tai gali būti susiję būtent su tuo.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra mažas fizinis aktyvumas ir ilgas buvimas vienoje padėtyje. Ilgai sėdint ar stovint sunkiau nuteka kraujas ir limfa, todėl skysčiai dažniau kaupiasi blauzdose ir kulkšnyse. Vaikščiojimas ar bent trumpi judesio intervalai veikia kaip natūrali raumenų pompa ir padeda sumažinti polinkį tinti.

    Paradoksalu, bet patinimus gali skatinti ir per mažas skysčių vartojimas. Kai organizmas gauna per mažai vandens, jis gali pradėti jį taupyti, mažindamas išskyrimą per inkstus, todėl skysčiai audiniuose kartais kaupiasi dar lengviau. Praktikoje tai ypač pastebima karščių metu, kai prakaituojama daugiau, bet įpročiai gerti nesikeičia.

    Laikini svorio šuoliai ir patinimo pojūtis gali atsirasti ir dėl angliavandenių gausios mitybos. Gliukozė organizme kaupiama glikogeno pavidalu, o glikogenas suriša vandenį, todėl kelių dienų pokyčiai svarstyklėse nebūtinai reiškia riebalų prieaugį. Toks efektas dažniau juntamas po švenčių, gausių desertų, baltų miltų gaminių ar saldintų gėrimų.

    Vis dėlto jei patinimai kartojasi, didėja, yra vienos kojos patinimas, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, staigus nuovargis ar sumažėja šlapinimasis, tai gali būti rimtesnis signalas. Skysčių kaupimasis kartais siejamas su širdies, inkstų ar kepenų ligomis, venų nepakankamumu, skydliaukės sutrikimais, taip pat gali būti kai kurių vaistų nepageidaujamas poveikis. Tokiais atvejais svarbiausia ne eksperimentuoti, o kreiptis į gydytoją dėl įvertinimo ir reikalingų tyrimų.

    Diagnozuojant priežastį dažniausiai pradedama nuo pokalbio, apžiūros ir bazinių tyrimų, pavyzdžiui, kraujo ir šlapimo. Prireikus gali būti skiriami instrumentiniai tyrimai, tokie kaip venų echoskopija, širdies echoskopija ar inkstų echoskopija, kad būtų atmestos pavojingos būklės. Jei nustatoma, kad patinimai labiau susiję su gyvenimo būdu, tuomet paprasti pokyčiai, tokie kaip druskos mažinimas, reguliarus judėjimas ir pakankamas skysčių vartojimas, dažnai duoda greičiausią rezultatą.

  • Šie kasdieniai produktai tyliai kerta per širdį: mokslininkai įspėja dėl mirties rizikos

    Kasdienis pasirinkimas parduotuvėje dažnai priklauso nuo tempo: kai trūksta laiko, vilioja greitai suvalgomi ar tik pašildomi produktai. Tačiau būtent patogumas neretai reiškia ir didesnę riziką sveikatai, ypač širdžiai.

    Daugiausia klausimų kelia itin perdirbti, vadinamieji ultraapdoroti produktai. Tai pramoniniu būdu pagaminti gaminiai, kuriuose įprastai būna daug pridėtinio cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, taip pat įvairių priedų, skirtų skoniui ir galiojimo laikui.

    Į šią grupę dažniausiai patenka saldinti gazuoti gėrimai, pramoniniai užkandžiai, saldumynai, sausainiai, traškučiai, saldūs pusryčių dribsniai, parduotuviniai padažai, taip pat įvairūs stipriai perdirbti mėsos gaminiai. Tokie pasirinkimai lengvai tampa kasdienybe, nes yra pigūs, sotūs ir greitai prieinami.

    Ką rodo naujausi tyrimai

    Pastarųjų metų epidemiologiniai tyrimai vis dažniau sieja didesnį itin perdirbtų produktų vartojimą su prastesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais. Didesnė rizika paprastai aiškinama ne vienu veiksniu: svarbus ir perteklinis kalorijų kiekis, ir menkesnė maistinė vertė, ir didesnis druskos bei cukraus kiekis, susijęs su aukštesniu kraujospūdžiu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia mityba gali prisidėti prie antsvorio, 2 tipo diabeto, dislipidemijos ir uždegiminių procesų, o šie veiksniai didina širdies smūgio bei insulto tikimybę. Nors ryšys dažnai nustatomas stebėjimo tyrimuose, tendencija nuosekli: kuo daugiau itin perdirbto maisto, tuo prastesni kardiometabolinės sveikatos rodikliai.

    Kodėl dėl priežasčių vis dar ginčijamasi

    Mokslinėje bendruomenėje diskutuojama, kas lemia didžiausią žalą: ar pats perdirbimo laipsnis, ar tai, kad tokie produktai paprastai turi daugiau cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, o kartu mažiau skaidulų. Taip pat vertinamas ir labai geras skonis bei tekstūra, skatinantys persivalgymą.

    Kitaip tariant, ne visi sutaria dėl vienos pagrindinės priežasties, tačiau praktinė išvada dažnai panaši: dažnas itin perdirbtų produktų vartojimas paprastai reiškia prastesnę mitybos kokybę. Būtent todėl visuomenės sveikatos rekomendacijose vis dažniau akcentuojama mažinti tokių produktų dalį racione.

    Kaip sumažinti riziką kasdienybėje

    Specialistai ragina orientuotis į kuo paprastesnę sudėtį ir mažiau perdirbtą maistą: daržoves, vaisius, ankštines kultūras, pilno grūdo produktus, riešutus, žuvį, natūralius pieno produktus be perteklinių priedų. Net dalinis pakeitimas dažnai duoda apčiuopiamą naudą, ypač jei kartu mažėja pridėtinio cukraus ir druskos.

    Praktinis principas paprastas: jei produktas turi ilgą sudėtį, daug nežinomų priedų ir yra sukurtas būti maksimaliai patogus bei itin skanus, verta sustoti ir įvertinti, ar tai netaps kasdiene norma. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje didelę įtaką daro mažos, bet nuoseklios kasdienės korekcijos.

  • Karščiai gali smogti širdžiai: gydytojai įvardijo simptomus, kurių ignoruoti negalima

    Karštomis dienomis organizmas patiria didesnį krūvį, o širdies ir kraujagyslių sistema turi dirbti intensyviau, kad atvėsintų kūną. Kylant temperatūrai, kraujagyslės plečiasi, širdis ima plakti dažniau, o su prakaitu netenkama skysčių ir svarbių elektrolitų.

    Dėl to daliai žmonių karštis gali sukelti ne tik silpnumą ar galvos svaigimą, bet ir rimtesnius širdies sutrikimus. Didžiausia rizika dažniausiai tenka vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar diabetą, taip pat vartojantiems šlapimą varančius ar kraujospūdį veikiančius vaistus.

    Vienas svarbiausių įspėjamųjų signalų yra krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač jei pojūtis nepraeina pailsėjus. Medikai pabrėžia, kad diskomforto krūtinėje nereikėtų nurašyti vien karščiui, nes tai gali būti susiję su sutrikusiu širdies aprūpinimu deguonimi.

    Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti į staiga atsiradusį dažną, stiprų ar nereguliarų širdies plakimą. Širdies ritmo sutrikimai karštyje gali paūmėti dėl skysčių trūkumo, elektrolitų disbalanso ir didesnės organizmo apkrovos, ypač jei žmogus yra dehidratavęs.

    Dar vienas pavojingas požymis yra dusulys, atsirandantis net ir esant minimaliam fiziniam krūviui arba ramybės metu. Jei kartu pasireiškia silpnumas, šaltas prakaitas, pykinimas ar staigus išsekimas, tai gali rodyti, kad organizmas nebesusitvarko su karščio sukeltais pokyčiais.

    Ypač neraminantys simptomai – sąmonės aptemimas, sumišimas ar alpimas. Tokios būklės gali signalizuoti, kad smegenys gauna per mažai deguonies arba staigiai kinta kraujospūdis, todėl būtina kuo greičiau įvertinti situaciją ir, jei reikia, kviesti skubią pagalbą.

    „Jei karštyje atsiranda krūtinės skausmas, staigus dusulys, alpimas ar neįprastai nereguliarus širdies plakimas, delsti negalima“, – pabrėžia gydytojai.

    Specialistai primena paprastas, bet veiksmingas prevencines taisykles: vengti tiesioginės saulės per kaitriausias valandas, dažniau būti vėsesnėse patalpose, dėvėti lengvus, kvėpuojančius drabužius. Taip pat svarbu reguliariai gerti vandenį ir stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių, ypač jei gausiai prakaituojama.

    Karštomis dienomis rekomenduojama riboti alkoholį, nes jis skatina skysčių netekimą ir gali pabloginti savijautą. Žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar vartojantiems receptinius vaistus, verta pasitarti su gydytoju, kaip saugiai elgtis per karščius ir kada kreiptis pagalbos.