CP v2

Tag: Širdies ligos

  • Po 40-iesiems šie įpročiai sparčiai žaloja širdį: gydytojai ragina keisti dabar

    Perkopus 40 metų ribą, širdies ir kraujagyslių sistema tampa jautresnė ilgai kauptiems rizikos veiksniams. Didžiausią žalą dažniausiai daro padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, alkoholis, antsvoris, 2 tipo diabetas, lėtinis stresas ir miego stoka.

    Kardiologai pabrėžia, kad dalis šių veiksnių ilgą laiką gali nekelti aiškių simptomų, tačiau tyliai didina infarkto, insulto ir širdies nepakankamumo tikimybę. Būtent todėl po 40 metų ypač svarbūs reguliarūs patikrinimai ir nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai.

    Kraujospūdis ir rūkymas

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis laikomas vienu svarbiausių širdies ligų „variklių“, nes nuolat didina širdies apkrovą ir greitina kraujagyslių standėjimą. Ilgainiui tai skatina aterosklerozę, didina širdies raumens sustorėjimo riziką ir didina ūmių įvykių tikimybę.

    Rūkymas ir nikotino poveikis siejami su kraujagyslių sienelių pažeidimu, blogesniu deguonies tiekimu audiniams ir didesne trombų susidarymo rizika. Metus rūkyti nauda pradeda ryškėti greitai, o kelių metų laikotarpiu širdies ir kraujagyslių rizika ženkliai mažėja.

    Alkoholis, svoris ir mityba

    Reguliarus alkoholio vartojimas gali kelti kraujospūdį, bloginti miego kokybę ir provokuoti ritmo sutrikimus, ypač jautresniems žmonėms. Kuo dažnesnis vartojimas ir kuo didesnės dozės, tuo didesnė rizika, todėl sveikatai palankiausia strategija yra mažinti vartojimą arba jo atsisakyti.

    Antsvoris, ypač pilvinis, dažnai susijęs su didesniu „blogojo“ cholesterolio kiekiu, atsparumu insulinui ir uždegiminiais procesais organizme. Mityboje daug druskos, pridėtinio cukraus ir itin perdirbtų produktų siejama su blogesniais kraujospūdžio ir lipidų rodikliais.

    Diabetas, stresas ir miego trūkumas

    2 tipo diabetas laikomas svarbiu širdies ligų rizikos veiksniu, nes ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir nervus, o kartu dažnai „ateina“ su padidėjusiu spaudimu ir dislipidemija. Po 40 metų ypač svarbu sekti gliukozės rodiklius ir laiku koreguoti mitybą bei fizinį aktyvumą.

    Lėtinis stresas ir nuolatinis neišsimiegojimas didina hormoninę įtampą, gali kelti kraujospūdį ir bloginti širdies ritmą. Specialistai dažnai akcentuoja, kad stabilus 7–9 valandų miegas, kasdienis judėjimas ir streso valdymo įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip ir „klasikiniai“ rodikliai.

    Rizika gali skirtis ir pagal lytį: moterims po menopauzės, mažėjant estrogenų kiekiui, dažnėja aterosklerozės rizikos veiksniai, o vyrams su amžiumi dažniau ryškėja metaboliniai pokyčiai. Vis dėlto esminis principas vienodas: kuo anksčiau suvaldoma spaudimo, rūkymo, svorio, cukraus ir miego problema, tuo daugiau šansų išvengti sunkių komplikacijų.

    Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, vargina dusulys, krūtinės skausmas, nereguliarus širdies plakimas ar greitas nuovargis, delsimas gali kainuoti brangiai. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir aptarti tyrimus, gydymo planą bei realistiškus įpročių keitimo žingsnius.

  • Gydytojai įvardijo maistą, kuris mažina vėžio ir insulto riziką: efektas stebina

    Kai kurie kasdieniai mitybos pasirinkimai gali apčiuopiamai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei kai kurių vėžio formų riziką. Vis dažniau akcentuojama, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis supermaistas, o viena aiški kryptis lėkštėje: daugiau skaidulų.

    Skaidulos yra augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina. Jos keliauja per virškinamąjį traktą, padeda reguliuoti tuštinimąsi, maitina žarnyno mikrobiotą ir prisideda prie stabilesnio gliukozės kiekio kraujyje.

    Ką rodo tyrimai?

    Mokslinėje literatūroje skaidulų gausesnė mityba siejama su mažesniu bendru mirtingumu ir geresniais kardiometaboliniais rodikliais. Tyrimai rodo, kad didesnis skaidulų kiekis dažnai koreliuoja su mažesniu kraujospūdžiu, geresniu lipidų profiliu ir mažesne 2 tipo diabeto rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik kiekis, bet ir šaltiniai: geriausiai veikia skaidulos iš daržovių, ankštinių, vaisių, riešutų, sėklų ir viso grūdo produktų. Tokie produktai paprastai turi ir daugiau mikroelementų bei bioaktyvių junginių, o itin perdirbtame maiste skaidulų dažnai trūksta.

    „Kiekvienas papildomas skaidulų kiekis mityboje prisideda prie mažesnės širdies ligų ir insulto rizikos, o didesnės dozės efektas gali augti“, – sakė ekspertai, apibendrindami tyrimų kryptį.

    Kiek skaidulų reikėtų per dieną?

    Praktikoje daugelyje šalių suaugusiesiems dažnai rekomenduojama siekti apie 25–30 gramų skaidulų per parą, tačiau realus suvartojimas neretai būna mažesnis. Viena priežasčių paprasta: racione dominuoja rafinuoti grūdai, saldūs užkandžiai ir perdirbti produktai, o daržovės bei ankštiniai lieka antrame plane.

    Svarbu skaidulas didinti palaipsniui ir nepamiršti skysčių, kad virškinimo sistema spėtų prisitaikyti. Staigus pokytis kai kuriems žmonėms gali sukelti pūtimą ar diskomfortą, ypač jei iki tol skaidulų buvo vartojama mažai.

    Kaip skaidulų įtraukti daugiau?

    Kasdienius pasirinkimus galima koreguoti labai paprastai: dažniau rinktis pilno grūdo duoną ir kruopas, į patiekalus įtraukti avižas, grikius, rudus ryžius ar bolivinę balandą. Taip pat verta dalį baltų miltų gaminių keisti viso grūdo alternatyvomis.

    Didelį postūmį duoda ankštiniai, tokie kaip lęšiai, pupelės ar avinžirniai, nes jie vienu metu suteikia ir skaidulų, ir augalinių baltymų. O užkandžiams dažnai pakanka paprasto sprendimo: vaisiai, daržovių lazdelės, nesūdyti riešutai ar sėklos vietoj saldžių, mažai maistinės vertės produktų.

    Gydytojai primena, kad skaidulos nėra vaistas ir nepakeičia individualių rekomendacijų, ypač sergant virškinamojo trakto ligomis ar vartojant specifinius vaistus. Tačiau daugeliui žmonių tai vienas saugiausių ir geriausiai įrodymais pagrįstų būdų ilgainiui pagerinti sveikatos rodiklius per kasdienę mitybą.

  • Žuvis du kartus per savaitę: 9 priežastys, kodėl šis įprotis gali prailginti gyvenimą

    Reguliarus žuvies vartojimas siejamas su ilgesne gyvenimo trukme ir mažesne lėtinių ligų rizika. Mitybos specialistai dažniausiai rekomenduoja žuvį valgyti bent du kartus per savaitę, pirmenybę teikiant riebiai jūrinei žuviai.

    Riebi žuvis yra vienas patikimiausių ilgos grandinės omega-3 riebalų rūgščių, kokybiškų baltymų, vitamino D, jodo ir seleno šaltinių. Šios medžiagos svarbios širdžiai, smegenims, regėjimui ir imuninei sistemai, o jų stoka ypač dažna šaltuoju metų laiku.

    Kuo žuvis išsiskiria mityboje

    Žuvyje esantys EPA ir DHA tipo omega-3 riebalai yra siejami su geresniais kraujagyslių rodikliais ir mažesne širdies bei kraujotakos ligų rizika. Skirtingai nei augaliniai omega-3 šaltiniai, žuvis suteikia būtent tas formas, kurias organizmas naudoja tiesiogiai.

    Ne mažiau svarbus ir baltymų profilis: žuvis dažnai būna lengviau virškinama, o joje esantys mikroelementai prisideda prie normalios skydliaukės funkcijos. Jei jūrinės žuvies racionas retas, dalį naudos gali suteikti ir gėlavandenė žuvis, nors omega-3 kiekis joje paprastai mažesnis.

    Nauda širdžiai, smegenims ir nuotaikai

    Mokslinių apžvalgų duomenys rodo, kad žuvies vartojimas siejamas su mažesne miokardo infarkto ir insulto rizika. Didžiausia nauda dažniausiai fiksuojama tuomet, kai žuvis keičia perdirbtą mėsą ar produktus, kuriuose gausu sočiųjų riebalų.

    Omega-3 riebalų rūgštys taip pat siejamos su geresne smegenų funkcija ir lėtesniu pažintinių gebėjimų silpnėjimu vyresniame amžiuje. Tyrimuose aptariama ir galima sąsaja su nuotaika, nes omega-3 dalyvauja nervų sistemos veikloje ir uždegiminių procesų reguliavime.

    Vitaminas D, regėjimas ir miegas

    Vitamino D trūkumas daugelyje šalių išlieka aktuali problema, o riebi žuvis yra vienas natūralių jo šaltinių mityboje. Šis vitaminas svarbus kaulams, raumenų funkcijai ir imuninei sistemai, todėl ypač vertingas, kai saulės spinduliuotės mažai.

    Žuvies vartojimas siejamas ir su mažesne su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos rizika, kuri yra viena dažniausių regėjimo prastėjimo priežasčių vyresniame amžiuje. Kai kuriuose tyrimuose aptariamas ir ryšys su geresne miego kokybe, nors individualūs rezultatai gali skirtis.

    Nėštumo laikotarpiu žuvis gali būti naudinga vaisiaus smegenų ir regos vystymuisi, tačiau svarbu rinktis mažai gyvsidabrio turinčias rūšis. Praktinė taisyklė paprasta: įvairinti žuvį, rinktis patikimą kilmę ir vengti itin didelių plėšrių žuvų, kurios dažniau sukaupia teršalus.

    Jei žuvies nevalgote, verta su šeimos gydytoju ar dietologu aptarti, kaip kompensuoti omega-3 ir vitamino D poreikį. Vis dėlto daugeliui žmonių paprastas įprotis įtraukti žuvį į meniu du kartus per savaitę yra vienas lengviausių žingsnių geresnės savijautos link.

  • Gydytojai įspėja: kritinis amžius širdžiai – kada infarktai ištinka masiškai

    Širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai išryškėja vyresniame amžiuje, tačiau medikai vis dažniau fiksuoja nerimą keliančią tendenciją: rizika auga ir jaunesniems nei 50 metų žmonėms. Didžiausią įtaką tam daro gyvenimo būdas, ilgai nekontroliuojamas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, nutukimas ir cukrinis diabetas.

    Vertinant pagal populiaciją, pirmasis miokardo infarktas dažniau ištinka apie 60–70 gyvenimo metus. Tyrimuose dažnai nurodoma, kad vyrams jis vidutiniškai įvyksta apie 65 metus, o moterims vėliau, apie 72 metus, kai po menopauzės mažėja natūrali apsauga, susijusi su hormonų pokyčiais.

    Kada rizika šauna į viršų?

    Vyrams rizika pastebimai didėja po 60 metų, kai dažniau susikaupia keli veiksniai vienu metu: aukštas kraujospūdis, aterosklerozė, rūkymo pasekmės ar antsvoris. Šiame amžiuje neretai prisideda ir mažesnis fizinis aktyvumas bei lėtinės ligos.

    Moterims didesnis šuolis dažniausiai fiksuojamas po menopauzės, todėl infarktai statistiškai pasislenka į vyresnį amžių. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad riziką labiau lemia ne vien gimimo metai, o tai, ar laiku suvaldyti pagrindiniai rodikliai: kraujospūdis, gliukozė ir lipidai.

    Jaunesnių nei 40 metų grupėje infarktai išlieka retesni, tačiau kai kuriose šalyse pastaraisiais metais stebimas augimas. Dažniausiai tai siejama su nutukimo epidemija, ankstyvu antro tipo diabeto išsivystymu, nejudriu gyvenimo būdu, taip pat psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, kuris gali staigiai išprovokuoti ūmų širdies įvykį.

    Kas vyksta organizme?

    Dažniausia širdies įvykių priežastis yra aterosklerozė, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalinės nuosėdos ir siaurėja spindis. Dėl to širdies raumuo prasčiau aprūpinamas krauju, o užsikimšus arterijai staiga išsivysto infarktas.

    Su amžiumi arterijos tampa standesnės, todėl širdžiai tenka dirbti sunkiau, ypač jei kraujospūdis padidėjęs. Taip pat dažnėja širdies vožtuvų pakitimai, kurie gali didinti širdies nepakankamumo riziką ir apsunkinti kraujotaką.

    Rizikos veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti

    Didžiausią praktinę reikšmę turi koreguojami veiksniai: rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, didelis mažo tankio cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas ir nutukimas. Kuo ilgiau šie veiksniai veikia organizmą, tuo didesnė tikimybė, kad rimtos komplikacijos pasireikš anksčiau.

    Gydytojai primena, kad net ir be simptomų verta reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozę, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų atvejų. Riziką reikšmingai mažina nuoseklus fizinis aktyvumas, mityba su mažiau druskos ir sočiųjų riebalų, rūkymo atsisakymas bei gydytojo paskirtų vaistų vartojimas, jei jie būtini.

    Įspėjamieji ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti, yra spaudžiantis skausmas ar diskomfortas krūtinėje, dusulys, šaltas prakaitas, silpnumas, skausmo plitimas į ranką, žandikaulį ar nugarą. Pajutus tokius simptomus svarbiausia nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes laikas dažnai lemia širdies raumens išsaugojimą.

  • Gydytojai įspėja: šie populiarūs nuskausminamieji gali didinti infarkto riziką

    Populiarūs nuskausminamieji, ypač vartojami dažnai ar didesnėmis dozėmis, gali didinti rimtų širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Medikai primena, kad net be recepto įsigyjami vaistai nėra visiškai nekalti, o jų vartojimas turėtų būti apgalvotas.

    Dažniausiai įspėjimai siejami su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kuriems priklauso ir ibuprofenas. Šie vaistai plačiai naudojami skausmui, uždegimui ir karščiavimui mažinti, tačiau daliai žmonių gali sukelti nepageidaujamų poveikių, ypač jei vartojama ilgai.

    Dažnesni šalutiniai reiškiniai gali būti pykinimas, skrandžio dirginimas ar galvos skausmas. Tačiau retesniais atvejais gali pasireikšti pavojingesni simptomai, kurie reikalauja skubios pagalbos.

    Įspėjamieji ženklai, dėl kurių rekomenduojama nedelsti, yra krūtinės spaudimas, dusulys ar staiga atsiradęs stiprus silpnumas. Tokie požymiai gali būti susiję su ūmiais širdies sutrikimais, todėl būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Didžiausią riziką paprastai turi žmonės, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis arba turi padidėjusį kraujospūdį. Ibuprofenas ir kiti tos pačios grupės vaistai kai kuriems pacientams gali didinti kraujospūdį, skatinti skysčių kaupimąsi ir pabloginti širdies nepakankamumo eigą.

    Dideli apžvalginiai tyrimai rodo, kad kai kurių NVNU vartojimas gali būti siejamas su padidėjusia miokardo infarkto rizika, o rizika gali didėti jau pirmosiomis vartojimo savaitėmis, ypač vartojant didesnes dozes. Klinikinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad svarbiausia yra mažiausia veiksminga dozė ir trumpiausias įmanomas vartojimo laikas.

    Savarankiškai didinti dozės ar ilginti vartojimo trukmės nerekomenduojama, ypač jei žmogus vartoja vaistus kraujospūdžiui mažinti, kraują skystinančius preparatus ar turi skrandžio opų riziką. Jei skausmas kartojasi dažnai, saugiau pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamiausio pasirinkimo ir galimų alternatyvų.

    Specialistai taip pat primena, kad nuskausminamųjų vartojimas neturėtų maskuoti užsitęsusių simptomų. Pasikartojantis krūtinės skausmas, dusulys, naujai atsiradęs nuovargis ar širdies ritmo sutrikimai yra signalai, kad reikalinga išsami sveikatos būklės patikra.

  • Ilgaamžių lėkštė be šių 6 produktų: mokslas paaiškina, ką verta išbraukti jau šiandien

    Ilgaamžiškumas dažnai siejamas su genetika, tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad kasdieniai mitybos pasirinkimai turi didžiulę įtaką širdies, medžiagų apykaitos ir net smegenų sveikatai. Daug dėmesio šioje srityje sulaukia vadinamosios Mėlynosios zonos, kuriose žmonės dažniau sulaukia 90 ar 100 metų ir ilgiau išlieka savarankiški.

    Tyrėjai, analizuojantys tokių regionų kaip Okinava Japonijoje ar Sardinija Italijoje gyventojų įpročius, kartoja tą pačią mintį: ilgaamžių mityboje dominuoja paprastas, mažai apdorotas maistas. O dalis produktų ant jų stalo atsiranda itin retai arba beveik niekada.

    Kodėl perdirbtas maistas kenkia?

    Viena ryškiausių tendencijų, siejamų su prastesniais sveikatos rodikliais, yra itin apdoroto maisto gausa. Į šią grupę paprastai patenka įvairūs užkandžiai, greitai paruošiami patiekalai, saldumynai, saldinti gėrimai ir produktai su ilgu ingredientų sąrašu.

    Tokie gaminiai dažnai turi daug druskos, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų, tačiau mažai skaidulų. Ilgainiui tai siejama su didesne nutukimo, 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o kai kuriuose tyrimuose matomos sąsajos ir su blogėjančia pažintine funkcija vyresniame amžiuje.

    6 produktų grupės, kurias riboja ilgaamžiai

    Pirma, ilgaamžių mityboje beveik nėra rafinuotų grūdinių produktų, tokių kaip balta duona ar stipriai apdirbti pusryčių dribsniai. Vietoj jų dažniau renkamasi pilno grūdo produktai, kurie suteikia daugiau skaidulų ir padeda stabiliau išlaikyti gliukozės lygį kraujyje.

    Antra, raudona mėsa, pavyzdžiui, jautiena ar kiauliena, dažnai laikoma išimtimi, o ne kasdieniu pasirinkimu. Tyrimuose dažnesnis raudonos mėsos vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio formų rizika, todėl daugelyje ilgaamžių bendruomenių ji valgoma retai.

    Trečia, itin apdorotas maistas laikomas viena svarbiausių grupių, kurią verta mažinti. Tai įvairūs pusfabrikačiai, greito paruošimo produktai ir pramoniniai užkandžiai, kuriuose neretai būna paslėpto cukraus, daug druskos ir priedų, o sotumo jausmas išlieka trumpai.

    Ketvirta, karvės pienas dažnai vartojamas saikingai, nors pieno produktai apskritai nėra visur vienodai ribojami. Kai kuriose ilgaamžių populiacijose dažniau pasirenkami fermentuoti pieno produktai ar mažesnės porcijos, o dalis žmonių pirmenybę teikia alternatyvoms dėl individualaus toleravimo.

    Penkta, saldumynai ir ypač saldinti gėrimai ilgaamžių mityboje dažniausiai yra retas malonumas, o ne kasdienis įprotis. Didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su didesne 2 tipo diabeto, kepenų suriebėjimo ir uždegiminių procesų rizika, todėl saldumui dažniau pasirenkami vaisiai.

    Šešta, perdirbta mėsa, tokia kaip dešrelės, šoninė ar kumpis, laikoma vienu nepalankiausių pasirinkimų. Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtą mėsą yra priskyrusi prie kancerogeninių veiksnių, o dažnesnis jos vartojimas siejamas su didesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Ką rinktis vietoj to?

    Mėlynųjų zonų pavyzdžiai rodo, kad esmė dažnai slypi ne vien draudimuose, o pakeitimuose. Vietoj rafinuotų grūdų ir itin apdorotų produktų dažniau valgomi ankštiniai, daržovės, pilno grūdo kruopos, riešutai, o baltymai neretai gaunami iš žuvies ar augalinių šaltinių.

    Svarbu ir tai, kad ilgaamžių mitybos modelis paprastai dera su kitais įpročiais: reguliariu judėjimu, pakankamu miegu, saikingu porcijų dydžiu ir stipriais socialiniais ryšiais. Tai reiškia, kad ilgalaikis efektas dažniau pasiekiamas ne drastiškais sprendimais, o nuosekliais, kasdieniais pasirinkimais.

    Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar planuojate ryškiau keisti mitybą, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu. Individuali sveikatos būklė, toleravimas ir gyvenimo būdas lemia, kokie pokyčiai bus saugūs ir realiai įgyvendinami.

  • Be vaistų ir papildų: nemokamas įprotis, kuris gali padėti lengviau sumažinti aukštą kraujospūdį

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, o jo kontrolė dažnai reikalauja ne tik vaistų, bet ir kasdienių įpročių pokyčių. Vis daugiau tyrimų rodo, kad reguliari meditacija ir sąmoningas kvėpavimas gali tapti paprasta, nemokama priemone, padedančia mažinti streso poveikį organizmui.

    Streso metu suaktyvėja simpatinė nervų sistema, vadinamoji kovok arba bėk reakcija. Dėl jos kraujagyslės linkusios susiaurėti, širdis ima plakti greičiau, o kraujospūdis pakyla, nes organizmas ruošiasi greitam veiksmui.

    Meditacija ir lėtas, gilus kvėpavimas veikia priešinga kryptimi, nes skatina atsipalaidavimo reakciją. Ji aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda kūnui grįžti į ramesnę būseną, o tai gali prisidėti prie mažesnio širdies ritmo ramybėje ir palankesnio kraujagyslių tonuso.

    Kaip tai veikia ilgainiui?

    Trumpuoju laikotarpiu kvėpavimo praktikos gali sumažinti įtampą ir padėti nusiraminti, tačiau didžiausia nauda siejama su reguliarumu. Nuosekli praktika laikui bėgant gali būti siejama su mažesniu streso hormonų lygiu, geresne miego kokybe ir stabilesniais organizmo atsako į stresą mechanizmais.

    „Streso valdymas ir atsipalaidavimo praktikos padeda slopinti organizmo reakciją, kuri trumpam pakelia kraujospūdį“, – sako klinikinėje praktikoje dirbantys širdies ir kraujagyslių sveikatos specialistai, vertindami gyvenimo būdo priemonių reikšmę.

    Tyrimuose dažnai minimas paprastas orientyras yra 10–15 minučių per dieną, tačiau svarbiausia ne trukmė, o pastovumas. Ilgesnės sąmoningumo programos gali trukti ir apie 60 minučių, bet pradedantiesiems toks tempas ne visada realus ir gali atgrasyti.

    Nuo ko pradėti namuose?

    Praktika neturi būti sudėtinga: galima tiesiog atsisėsti patogiai, kelias minutes stebėti kvėpavimą ir grįžti prie jo kaskart, kai mintys nuklysta. Kai kuriems žmonėms labiau tinka vaikščiojimo meditacija, kai dėmesys sutelkiamas į žingsnius ir pojūčius, o kiti renkasi vedamas meditacijas.

    Svarbu suprasti, kad meditacija nėra greitas vaistas ir neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo. Jei kraujospūdis yra aukštas, būtina laikytis gydymo plano, o naujus įpročius įtraukti kaip papildomą, su sveikatos priežiūros specialistu suderintą priemonę.

  • Dažnas paniką palaiko infarktu: gydytojai įvardijo vieną požymį, padedantį atskirti

    Krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimas ir rankų tirpimas daugeliui skamba kaip infarkto signalai, tačiau daliai žmonių tai gali būti panikos priepuolis. Specialistai pabrėžia, kad simptomai abiem atvejais gali būti panašūs, todėl nereikėtų nei numoti ranka, nei bandyti diagnozuoti savarankiškai.

    Panikos priepuolio metu organizmas įjungia staigų pavojaus režimą: suaktyvėja simpatinė nervų sistema, išsiskiria streso hormonai, padažnėja pulsas, gali spausti krūtinę. Prie šių pojūčių prisideda hiperventiliacija, dėl kurios atsiranda galvos svaigimas, dilgčiojimas ar lūpų bei pirštų tirpimas.

    Kodėl būsenas taip lengva supainioti?

    Širdies skausmas ir panikos simptomai persidengia todėl, kad kūnas abiem atvejais reaguoja intensyviai, o žmogus patiria realų, stiprų fizinį diskomfortą. Išgąstis dažnai dar labiau sustiprina pojūčius, nes nerimas didina pulsą ir raumenų įtampą.

    „Simptomai yra tikri, tačiau panikos atveju jų priežastis dažniausiai slypi nervų sistemos reakcijoje, o ne širdies kraujagyslių užsikimšime“, – aiškina medikai, pabrėždami, kad bet koks naujas ar neįprastas krūtinės skausmas turi būti įvertintas specialistų.

    Panikos priepuoliai, remiantis epidemiologiniais tyrimais, per gyvenimą paliečia reikšmingą dalį suaugusiųjų, o dalis žmonių pirmąjį epizodą palaiko infarktu ir kreipiasi skubios pagalbos. Toks elgesys suprantamas, nes saugumas šiuo atveju svarbiausias.

    Vienas požymis, kuris dažnai padeda atskirti

    Gydytojai atkreipia dėmesį į svarbų skirtumą: infarkto atveju skausmas dažniau stiprėja fizinio krūvio metu ir nepraeina ramybėje, o panikos priepuolio metu pojūčiai gali sumažėti nusiraminus ar nukreipus dėmesį. Vis dėlto šis požymis nėra absoliutus, todėl juo vienu remtis negalima.

    Infarktui būdingas spaudžiantis, gniaužiantis krūtinės skausmas, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį, lydimas šalto prakaito, pykinimo, ryškaus silpnumo. Panikos priepuolis dažniau prasideda staiga, pasiekia piką per kelias ar keliolika minučių ir gali būti lydimas mirties baimės ar nerealumo jausmo.

    Jei kyla bent menkiausia abejonė, specialistai pataria rinktis saugesnį kelią ir kreiptis pagalbos, nes laikas infarkto atveju yra kritinis. Širdies būklę greitai padeda įvertinti elektrokardiograma ir kiti tyrimai, o jie leidžia atskirti pavojingą būklę nuo nerimo sukelto epizodo.

    Ką daryti, jei tai panikos priepuolis?

    Jeigu gydytojai atmetė ūminę širdies problemą, panikos simptomus gali padėti suvaldyti lėtas kvėpavimas, aplinkos įvardijimas ir dėmesio nukreipimas, taip mažinant hiperventiliaciją. Dažnai minimas metodas yra kvėpavimas 4-7-8 ritmu, kuris padeda sulėtinti kvėpavimą ir sumažinti įtampą.

    Medikai primena, kad vienkartinis panikos priepuolis paprastai nėra pavojingas gyvybei, tačiau pasikartojantis nerimas ir ilgalaikis stresas gali būti susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Ilgainiui nuolat padidėjęs streso hormonų fonas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, prastesniu miego režimu, uždegiminiais procesais ir žalingais gyvenimo būdo pokyčiais.

    Jei epizodai kartojasi, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, nes veiksmingai padeda psichoterapija, o kai kuriais atvejais ir medikamentinis gydymas. Kuo anksčiau pradedama spręsti problemą, tuo mažesnė tikimybė, kad nerimas taps lėtinis ir ims reikšmingai trikdyti kasdienį gyvenimą.

  • Majonezas lėkštėje kasdien? Dietologai įspėja dėl kalorijų, druskos ir širdies rizikos

    Majonezas daugeliui yra įprastas priedas prie salotų, sumuštinių ar keptų bulvių, tačiau mitybos specialistai primena: tai vienas kaloringiausių kasdienėje virtuvėje naudojamų padažų. Didžiausia problema dažniausiai nėra vien skonis, o tai, kaip lengvai šis produktas padidina bendrą dienos energinę vertę ir druskos kiekį.

    Tipinis majonezas yra emulsija, kurios pagrindą sudaro augalinis aliejus, kiaušinių tryniai ir rūgštis, pavyzdžiui, actas arba citrinos sultys, neretai papildomai dedama garstyčių. Praktikoje tai reiškia, kad didžioji dalis produkto sudėties yra riebalai, todėl net maža porcija turi daug kalorijų.

    Vienas valgomasis šaukštas, apie 15 gramų, dažnai suteikia maždaug 100–120 kilokalorijų. Toks kiekis gali pasirodyti menkas, bet jis beveik nesuteikia sotumo, todėl majonezą lengva padauginti, ypač kai jis naudojamas kaip pagrindinis padažas salotoms ar užtepėlėms.

    Širdies sveikatos požiūriu svarbu ne tik kalorijos. Daugelyje pramoniniu būdu gaminamų variantų yra nemažai druskos, o kartais ir pridėtinio cukraus, kuris subalansuoja rūgštumą. Dažnai į sudėtį taip pat patenka stabilizatoriai ir konservantai, kad produktas nesusisluoksniuotų ir ilgiau išliktų stabilus.

    Riebalų kokybė priklauso nuo naudojamo aliejaus. Jei racione dominuoja omega-6 riebalų rūgštys, o omega-3 gaunama mažai, ilgainiui gali didėti organizmo uždegiminių procesų rizika, todėl specialistai ragina laikytis pusiausvyros. Papildomą riziką gali kelti ir pramoniniai transriebalai, jei jie pasitaiko sudėtyje, nes jie siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų tikimybe.

    „Pats majonezas mažais kiekiais nebūtinai pakenks sveikam žmogui, tačiau problema prasideda tada, kai jis tampa kasdieniu priedu prie beveik kiekvieno patiekalo“, – sako dietologai, vertindami dažną padažo vartojimą.

    Norint sumažinti rizikas, specialistai siūlo pirmiausia įsivertinti porcijas ir vartojimo dažnį, o taip pat rinktis paprastesnės sudėties produktus. Alternatyva gali būti naminis majonezas, kai aiškiai žinoma, koks aliejus naudojamas ir kiek dedama druskos bei kitų priedų.

    Kasdieniams patiekalams dalį majonezo galima pakeisti natūraliu jogurtu, avokado tyre ar humusu, priklausomai nuo patiekalo. Tokie pasirinkimai paprastai padeda sumažinti bendrą kalorijų kiekį ir kartu išlaikyti kreminę tekstūrą, kurios dažniausiai ieškoma majoneze.

  • Kas nutinka cholesterinui, kasdien suvalgant saują graikinių riešutų: ką sako kardiologai

    Aukštas cholesterolio kiekis dažnai ilgai nesukelia jokių simptomų, tačiau gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto bei insulto riziką. Gydytojai primena, kad vien tik „jaustis gerai“ nereiškia, jog rodikliai yra saugūs, todėl cholesterolį verta periodiškai pasitikrinti.

    Kardiologai pabrėžia, kad mitybos pokyčiai veikia ne tik per tai, ko atsisakome, bet ir per tai, ką įtraukiame į kasdienį racioną. Vienas paprastų įpročių, kurį lengva išlaikyti ilgą laiką, yra kasdien suvalgyti nedidelę saują riešutų, ypač graikinių.

    Pasak kardiologų, graikiniuose riešutuose yra daug nesočiųjų riebalų, skaidulų, antioksidantų ir augalinių sterolių. Šių medžiagų derinys siejamas su palankesniu lipidų profiliu, ypač mažesniu bendrojo ir MTL cholesterolio (vadinamojo blogojo) kiekiu.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad riešutų vartojimas, lyginant su jų nevartojimu, neretai siejamas su statistiškai reikšmingu cholesterolio rodiklių pagerėjimu. Kardiologai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne „stebuklingas produktas“, o nuoseklus kasdienis pasirinkimas ir bendra mitybos kokybė.

    „Jei norite pagerinti cholesterolio rodiklius, svarbu ne tik riboti sočiuosius riebalus, bet ir protingai rinktis tai, kas keičia užkandžius kasdienybėje“, – sakė kardiologas.

    Kartu pabrėžiama, kad graikiniai riešutai yra kaloringi, todėl per didelis kiekis gali prisidėti prie svorio augimo, o tai cholesterolio kontrolei nėra palanku. Dažniausiai rekomenduojamas kiekis yra nedidelė porcija per dieną, maždaug ketvirtis stiklinės arba sauja, priklausomai nuo bendro raciono.

    Specialistai akcentuoja paprastą principą: riešutai geriausiai veikia tada, kai jie pakeičia mažiau palankius užkandžius, o ne tiesiog papildomai „uždedami“ ant jau kaloringos dienos. Kitaip tariant, jei riešutai suvalgomi vietoje sausainių, traškučių ar saldumynų, tikimybė pamatyti naudą yra didesnė.

    Praktinis pasirinkimas, kurį dažnai mini gydytojai, yra avižinė košė su riešutais pusryčiams. Avižose esanti tirpi skaidula gali padėti mažinti cholesterolio įsisavinimą, o riešutai suteikia nesočiųjų riebalų ir didesnį sotumą.

    Dar vienas dažnai rekomenduojamas derinys yra graikiniai riešutai su uogomis, nes uogos papildo racioną antioksidantais. Jei norisi sotesnio užkandžio, galima rinktis natūralų graikišką jogurtą, kuris prideda baltymų ir padeda ilgiau išlikti sotiems.

    Kardiologai taip pat atkreipia dėmesį, kad tamsus šokoladas nedideliais kiekiais gali būti pasirinkimas desertui, nes jame yra flavanolių. Vis dėlto pagrindinis patarimas išlieka paprastas: nuoseklumas ir saikas, ypač jei tikslas yra geresni cholesterolio rodikliai ilgalaikėje perspektyvoje.