CP v2

Tag: Širdies ligos

  • Aukštas kraujospūdis: gydytoja įvardijo 9 produktus, kuriuos verta riboti kasdienėje mityboje

    Druska – dažniausias „kaltininkas“

    Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar siekiantiems jo išvengti, mityba išlieka vienu svarbiausių kasdienės savijautos veiksnių. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią žalą dažniausiai daro ne vienas konkretus patiekalas, o nuolat pasikartojantys įpročiai.

    Dažniausiai minimas priešas yra druska, tiksliau – su ja gaunamas natris. Europos ir JAV širdies sveikatos rekomendacijos nuosekliai pabrėžia, kad sumažinus natrio kiekį mityboje, kraujospūdis daugeliui žmonių krenta, o širdies ir kraujagyslių rizika mažėja.

    Didelė problema ta, kad druska slepiasi ne tik sūdytoje košėje ar ant stalo esančioje druskinėje. Daug natrio žmonės gauna iš pramoniniu būdu pagamintų produktų, todėl vien tik „mažiau sūdyti“ neretai nepakanka.

    9 produktų grupės, kurias verta riboti

    Pirmiausia specialistai išskiria pačią druską ir natrio perteklių apskritai. Net ir nedidelis, bet nuolatinis natrio perviršis gali palaikyti aukštesnį kraujospūdį, ypač jei žmogus mažai juda, turi antsvorio ar serga lėtinėmis ligomis.

    Antroje vietoje dažnai atsiduria perdirbti ir supakuoti maisto produktai, kuriuose daug druskos, skonio stipriklių ir konservantų. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias „paslėptos“ druskos šaltinis gali būti ne sriuba namuose, o užkandžiai ir greiti pasirinkimai parduotuvėje.

    Gydytojai taip pat mini mėsos gaminius, tokius kaip dešros, vytinti gaminiai, šoninė ir įvairūs mėsos užkandžiai. Juose druska naudojama ne tik skoniui, bet ir ilgesniam galiojimo laikui, todėl natrio kiekis vienoje porcijoje gali būti labai didelis.

    Tarp rizikingų pasirinkimų įvardijama ir šaldyta pica bei panašūs paruošti patiekalai. Tokiuose produktuose natris „susideda“ iš kelių dalių: padažo, sūrio ir perdirbtos mėsos, todėl vienas gabalėlis gali sudaryti reikšmingą dienos normos dalį.

    Dar viena grupė – marinuotos ir sūdytos daržovės, ypač agurkai ar kiti ilgai sūryme laikomi produktai. Nors daržovės paprastai siejamos su sveikata, konservavimo būdas gali paversti jas itin sūriu užkandžiu.

    Konservuotos sriubos ir sultiniai taip pat dažnai turi daug natrio. Jei norisi sriubos, patikimesnis kelias yra gaminti namuose ir porcijomis užšaldyti, taip lengviau kontroliuoti druską.

    Šalia druskos dažnai minimas ir pridėtinis cukrus, ypač saldinti gėrimai ir desertai. Tiesiogiai cukrus kraujospūdžio nekelia taip, kaip natris, tačiau jis siejamas su svorio augimu, atsparumu insulinui ir didesne širdies ligų rizika, o tai ilgainiui blogina ir kraujospūdžio kontrolę.

    Gydytojai rekomenduoja riboti ir sočiuosius bei transriebalus. Šie riebalai siejami su nepalankiais cholesterolio pokyčiais ir kraujagyslių standėjimu, o tai gali apsunkinti kraujospūdžio valdymą, ypač vyresniame amžiuje.

    Galiausiai įvardijamas alkoholis. Tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas gali kelti kraujospūdį, trukdyti vaistų poveikiui, o papildomos kalorijos didina antsvorio tikimybę.

    Ką verta daryti praktiškai

    Jei kraujospūdis linkęs kilti, vienas efektyviausių žingsnių yra peržiūrėti kasdienius įpročius: kiek valgoma pusfabrikačių, mėsos gaminių, užkandžių ir kiek kartų per savaitę pasirenkamas greitas maistas. Toks auditas dažnai atskleidžia, kur iš tikrųjų „pasislepia“ didžioji druskos dalis.

    Naudingas įprotis yra skaityti etiketes ir lyginti produktus tarpusavyje, renkantis mažiau druskos ir mažiau pridėtinio cukraus turinčias alternatyvas. Jei kyla klausimų dėl individualios rizikos ar vaistų derinimo, sprendimus saugiausia priimti pasitarus su šeimos gydytoju ar dietologu.

    „Didžiausias pokytis įvyksta tuomet, kai žmogus sumažina ne tik papildomai beriamą druską, bet ir natrį iš perdirbtų produktų“, – sako gydytojai, pabrėždami, kad net nedideli kasdieniai pakeitimai gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

    Specialistai primena, kad aukštas kraujospūdis dažnai ilgai nesukelia aiškių simptomų, todėl prevencija ir reguliarus matavimas yra ypač svarbūs. Mitybos korekcijos veikia geriausiai kartu su fiziniu aktyvumu, svorio kontrole ir nuosekliu gydymo plano laikymusi.

  • Gydytojai įvardijo arbatą, kuri gali saugoti širdį: kuo išsiskiria žalioji arbata

    Žalioji arbata dažnai minima kaip vienas palankiausių gėrimų širdžiai, nes joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, ypač katechinų. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojama ji gali būti siejama su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimu ir palankesniais cholesterolio rodikliais.

    Didžiausio dėmesio sulaukia epigalokatechino galatas (EGCG) – vienas svarbiausių žaliosios arbatos polifenolių. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad EGCG gali prisidėti prie endotelio, tai yra kraujagyslių vidinio sluoksnio, funkcijos gerinimo, o tai svarbu normaliai kraujotakai ir arterijų elastingumui.

    Žalioji arbata taip pat siejama su kraujospūdžio rodiklių gerėjimu, o būtent padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizikos veiksnių. Kai kuriuose klinikinių ir stebėjimo tyrimų apibendrinimuose nurodoma, kad didesnis arbatos vartojimas gali būti susijęs su nedideliu, bet statistiškai reikšmingu sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu.

    Dar viena kryptis – poveikis riebalų apykaitai. Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali daryti įtaką lipidų reguliacijai, įskaitant mažo tankio lipoproteinų oksidacijos slopinimą, kuris laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi mechanizmu.

    Be to, žalioji arbata vertinama dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas laikomi svarbiais procesais, susijusiais su kraujagyslių pažeidimu ir ilgalaike širdies ligų rizika.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad žalioji arbata nėra vaistas ir nepakeičia gydymo ar gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir rūkymo atsisakymas. Taip pat verta įvertinti kofeino kiekį ir individualų toleravimą, o vartojant vaistus ar turint lėtinių ligų, dėl didesnių kiekių tikslinga pasitarti su gydytoju.

    „Žalioji arbata gali būti naudinga kaip bendros sveikos gyvensenos dalis, tačiau didžiausią efektą širdžiai visada duoda kelių veiksnių visuma: mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė“, – pabrėžia kardiologai.

  • Šie įpročiai tyliai žaloja širdį: kardiologai įspėja, ką būtina keisti jau dabar

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o riziką didina ne vien amžius ar paveldimumas. Medikai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai per metus nepastebimai silpnina kraujagysles, kelia kraujospūdį ir didina infarkto bei insulto tikimybę.

    Viena dažniausių problemų – ilgalaikis stresas. Nuolatinė įtampa skatina streso hormonų išsiskyrimą, todėl širdis dirba didesniu krūviu, o organizmas dažniau patiria spaudimo šuolius. Ilgainiui tai siejama su didesne hipertenzijos, ritmo sutrikimų ir uždegiminių procesų rizika.

    Ne mažiau reikšmingas veiksnys yra miego trūkumas. Kai miegama per mažai arba miegas nuolat nutrūksta, organizmui sunkiau reguliuoti cukraus apykaitą, apetitą ir kraujospūdį. Dėl to didėja antsvorio, 2 tipo diabeto ir širdies ligų tikimybė, net jei žmogus jaučiasi tik šiek tiek pavargęs.

    Sėdimas gyvenimo būdas taip pat laikomas vienu pavojingiausių šiuolaikinių rizikos veiksnių. Ilgas sėdėjimas lėtina kraujotaką, skatina svorio augimą ir gali didinti trombų susidarymo tikimybę. Kardiologai primena, kad net kasdienis 30 minučių ėjimas ar reguliarūs pasivaikščiojimai gali pastebimai pagerinti širdies ir kraujagyslių būklę.

    Mityboje didžiausią žalą dažnai daro per didelis druskos kiekis ir transriebalai. Daug druskos turintys gaminiai, perdirbta mėsa, greitas maistas ir įvairūs sūrūs užkandžiai prisideda prie skysčių susilaikymo ir spaudimo didėjimo. Transriebalai ir perteklinis sočiųjų riebalų kiekis siejami su prastesniais cholesterolio rodikliais ir didesne aterosklerozės rizika.

    Prie rizikos veiksnių priskiriami ir žalingi įpročiai, ypač rūkymas. Nikotinas siaurina kraujagysles, didina širdies darbo krūvį ir mažina deguonies patekimą į audinius, o tai ilgainiui silpnina širdies raumenį. Alkoholio vartojimas dideliais kiekiais gali provokuoti ritmo sutrikimus, o itin kofeinuoti energiniai gėrimai kai kuriems žmonėms sukelia pavojingus pulso ir spaudimo svyravimus.

    Dar viena dažna klaida – profilaktikos ignoravimas, nes padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolis ilgą laiką gali nekelti aiškių simptomų. Specialistai ragina reguliariai tikrintis kraujospūdį, lipidų ir gliukozės rodiklius, ypač jei šeimoje yra buvę ankstyvų širdies ligų atvejų. Kuo anksčiau nustatomi pokyčiai, tuo paprasčiau juos suvaldyti gyvenimo būdo korekcijomis ar gydymu.

    Širdžiai palankiausiu pagrindu laikomi keli paprasti dalykai: nuoseklus miegas, kasdienis judėjimas, subalansuota mityba ir streso valdymas. Net nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, mažiau druskos, daugiau daržovių ir reguliarūs pasivaikščiojimai, per kelis mėnesius gali pagerinti savijautą ir svarbius rizikos rodiklius.

  • Beveik 1 mlrd. žmonių kamuojanti miego apnėja vis dar pražiūrima: pavojingi signalai

    Beveik 1 mlrd. žmonių kamuojanti miego apnėja vis dar pražiūrima: pavojingi signalai

    Profilaktiniai sveikatos patikrinimai dažniausiai sukasi apie mitybą, fizinį aktyvumą ir emocinę savijautą, tačiau vienas esminių sveikatos ramsčių neretai lieka nuošalyje – miegas. Medikai primena, kad nuolatinis neišsimiegojimas ir knarkimas nėra tik nemalonus įprotis, o kartais – rimtos ligos ženklas.

    Viena dažniausiai pražiūrimų būklių – obstrukcinė miego apnėja, kai miegant kvėpavimo takai daug kartų trumpam užsiveria. Skaičiuojama, kad pasaulyje ji gali paveikti beveik 1 milijardą žmonių, o atvejų daugėja dėl senėjančios visuomenės ir augančio antsvorio paplitimo.

    Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia ne tik knarkimu: būdingi trumpi kvėpavimo sustojimai, prabudimai, ryto galvos skausmai, nuovargis, mieguistumas dieną ir dėmesio sutrikimai. Nors žmogus dažnai neprisimena prabudimų, organizmas patiria nuolatinį stresą dėl deguonies trūkumo.

    Kodėl tai pavojinga ne tik miegui

    Kartotiniai kvėpavimo sutrikimai gali įvykti dešimtis ar net daugiau nei 100 kartų per valandą, o epizodai dažnai trunka apie 20 sekundžių. Dėl to svyruoja deguonies kiekis kraujyje, didėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, o ilgainiui auga širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Negydoma miego apnėja siejama su arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu ir insulto rizika. Taip pat daugėja duomenų apie sąsajas su pažintinių funkcijų blogėjimu ir demencijos rizika, o kasdienybėje tai gali reikšti prastesnę gyvenimo kokybę ir didesnę eismo įvykių tikimybę.

    Stereotipas, kad miego apnėja būdinga tik vyresniems nutukusiems vyrams, klaidina. Specialistai pabrėžia, kad simptomai ir rizika gali būti įvairūs, todėl dalis pacientų, ypač moterys, lieka nediagnozuotos, kai skundai priskiriami nemigai, stresui ar depresijai.

    Naujos diagnostikos ir gydymo kryptys

    Diagnostika pastaraisiais metais tapo prieinamesnė: vis dažniau taikomi namuose atliekami miego tyrimai, o riziką padeda įvertinti šeimos gydytojo klausimynai ir klinikinis įvertinimas. Vis dėlto vien tik piršto pulsoksimetrija ne visada užtikrina vienodą tikslumą skirtingoms žmonių grupėms, todėl svarbus kompleksinis ištyrimas.

    Standartinis gydymas išlieka CPAP terapija, kai miegant per kaukę tiekiamas pastovus oro srautas ir neleidžiama kvėpavimo takams subliūkšti. Tačiau daliai pacientų kaukė kelia diskomfortą, todėl alternatyvomis gali tapti burnos įtvarai apatiniam žandikauliui pastumti, padėties terapija, raumenų treniruotės ar kai kuriais atvejais implantuojami nervų stimuliacijos įrenginiai.

    Nauja tendencija – didesnis dėmesys svorio mažinimui kaip reikšmingai gydymo daliai, nes antsvoris yra vienas svarbiausių obstrukcinės miego apnėjos rizikos veiksnių. Jungtinėse Valstijose reguliuotojai patvirtino tirzepatidą obstrukcinei miego apnėjai gydyti, kai liga siejama su padidėjusia kūno mase, o ekspertai tikisi, kad tai paskatins platesnes diskusijas apie kompleksinį gydymą.

    Ką daryti pajutus simptomus?

    Specialistai pataria nedelsti, jei pasikartoja garsus knarkimas, rytais vargina galvos skausmai, o dieną jaučiamas nuolatinis mieguistumas ar dėmesio stoka. Svarbu paminėti ir naktinius požymius, pavyzdžiui, prabudimus dusulio jausmu, dažną šlapinimąsi ar nemigą.

    Šeimos gydytojo konsultacija dažnai tampa greičiausiu keliu į ištyrimą, o laiku pradėtas gydymas sumažina ilgalaikių komplikacijų riziką. Miego apnėja nėra vien apie prastesnį poilsį – tai būklė, galinti tyliai didinti širdies, kraujagyslių ir smegenų pažeidimų tikimybę.

  • Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Ilgą laiką raumenys buvo laikomi tik mechanine jėga, leidžiančia judėti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad raumeninis audinys veikia ir kaip endokrininis organas, galintis daryti įtaką beveik visoms organizmo sistemoms.

    Susitraukus raumeniui į kraują išskiriamos šimtai signalinių molekulių, vadinamų miokinais. Jie veikia panašiai kaip hormonai: perduoda žinutes smegenims, kepenims, riebaliniam audiniui, kaulams ir imuninei sistemai.

    Dėl šių atradimų medicinoje įsitvirtino idėja, kad fizinis aktyvumas yra ne tik naudingas, bet ir būtinas. Vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad ilgalaikis nejudrumas turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas sveikatos rizikos veiksnys.

    Kas vyksta, kai judame?

    Miokinų veikimas nėra vienodas: jų poveikis priklauso nuo krūvio intensyvumo, trukmės ir žmogaus fizinio pasirengimo. Vienas plačiausiai tiriamų miokinų yra interleukinas 6, kurio kiekis ištvermės ar didelio intensyvumo krūvio metu gali šoktelėti dešimtimis kartų.

    Kiti dažnai minimi junginiai yra irisinas, siejamas su riebalų apykaitos reguliavimu, ir BDNF baltymas, svarbus nervų sistemos plastiškumui. Be miokinų, fizinis krūvis skatina ir kitų organų išskiriamas medžiagas, vadinamas egzerkinais, kurios prisideda prie kompleksinio poveikio sveikatai.

    Imunitetas, uždegimas ir ligų rizika

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad dalis miokinų dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje. Jie gali skatinti tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumą ir prisidėti prie efektyvesnės imuninės priežiūros.

    Taip pat dažnai pabrėžiama įtaka lėtiniam sisteminiam uždegimui, kuris laikomas vienu metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų variklių. Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto, hipertenzijos ir koronarinės širdies ligos rizika.

    Smegenys, medžiagų apykaita ir kaulai

    Ryšys tarp raumenų ir smegenų neretai apibūdinamas kaip raumenų ir smegenų ašis. Tyrimai rodo, kad tokie signalai kaip BDNF ir irisinas siejami su geresne pažinimo funkcija, emocine savijauta ir mažesne kognityvinio silpnėjimo tikimybe vyresniame amžiuje.

    Metaboliniu požiūriu raumenys veikia kaip svarbus gliukozės panaudojimo ir riebalų mobilizavimo centras. Fizinio krūvio metu didėja raumenų gebėjimas pasisavinti gliukozę, gerėja jautrumas insulinui, o riebalinis audinys aktyviau atiduoda energijos atsargas.

    Judėjimas svarbus ir kaulams: mechaninė apkrova kartu su raumenų išskiriamais signalais prisideda prie kaulinio audinio atsinaujinimo. Dėl to jėgos pratimai ir reguliarus aktyvumas laikomi reikšminga osteoporozės prevencijos dalimi, ypač vyresniame amžiuje.

    Mokslininkai taip pat analizuoja sąsajas tarp nejudraus gyvenimo būdo ir didesnės kai kurių vėžio formų rizikos. Nors mechanizmai sudėtingi, dalis tyrimų sieja fizinio krūvio metu suaktyvėjantį imuninį atsaką ir signalines medžiagas su mažesne navikinių procesų tikimybe.

    Šiandien aiškėja, kad kiekvienas raumens susitraukimas yra ne tik judesys, bet ir biologinis signalas visam kūnui. Todėl net nedidelis, bet reguliarus aktyvumas laikomas investicija į širdį, smegenis, imunitetą ir medžiagų apykaitą.

  • Žalioji arbata ir širdies sveikata: dietologai įvardijo, kuo ji išsiskiria iš kitų gėrimų

    Gėrimai su pridėtiniu cukrumi siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl mitybos specialistai dažnai ragina dažniau rinktis nesaldintas alternatyvas. Tarp jų išskiriama žalioji arbata, kurios poveikis širdies sveikatai yra vienas dažniausiai tiriamų, palyginti su kitomis arbatų rūšimis.

    Dietologai pabrėžia, kad žalioji arbata nėra stebuklinga priemonė, tačiau ji gali prisidėti prie palankesnių sveikatos rodiklių, kai vartojama kaip bendros širdžiai palankios mitybos dalis. Didelėse apžvalgose ir stebėjimo tyrimuose reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų rizika, nors tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio kiekvienu atveju.

    Kaip žalioji arbata gali veikti kraujospūdį?

    Vienas dažniausiai minimas mechanizmas yra galimas poveikis arteriniam kraujospūdžiui. Kai kurių klinikinių tyrimų ir jų metaanalizių duomenimis, žaliosios arbatos vartojimas ar jos ekstraktai gali lemti nedidelį, bet statistiškai reikšmingą sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimą, ypač žmonėms, kurių rodikliai yra padidėję.

    Šis poveikis siejamas su žaliojoje arbatoje esančiais polifenoliais, ypač katechinais, tarp kurių dažniausiai minimas epigalokatechino galatas. Manoma, kad šios medžiagos gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos, mažesnio uždegimo ir palankesnės endotelio veiklos, o tai svarbu normaliai kraujotakai.

    Ką rodo duomenys apie cholesterolį?

    Kita sritis, kurioje žalioji arbata minima dažniausiai, yra lipidų profilis. Mokslinėse apžvalgose aprašoma, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas gali būti siejamas su nedideliu bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio sumažėjimu, o poveikis didelio tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliams dažniausiai būna kuklesnis ir nevienodas.

    Aiškinama, kad katechinai gali veikti lipidų apykaitos procesus, taip pat sumažinti tam tikrų riebalų pasisavinimą žarnyne. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką cholesterolio rodikliams daro bendras mitybos modelis, kūno masė, fizinis aktyvumas ir genetiniai veiksniai.

    Antioksidantai, uždegimas ir žarnynas

    Žalioji arbata vertinama ir dėl antioksidacinių savybių, kurios gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas siejami su aterosklerozės progresavimu, todėl mityboje esančios antioksidacinės medžiagos laikomos viena iš grandžių, galinčių prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugos.

    Naujesnėse publikacijose vis dažniau aptariamas ir žarnyno vaidmuo širdies sveikatai. Kai kurie nedideli tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos polifenoliai gali turėti įtakos žarnyno barjero funkcijai ir mikrobiotos sudėčiai, o tai teoriškai gali būti susiję su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tyrimų rezultatai priklauso nuo suvartojamo kiekio, žmogaus įpročių ir bendros sveikatos būklės. Jei žalioji arbata sukelia nemigą, nerimą ar skrandžio dirginimą, verta mažinti kiekį, rinktis silpnesnę arbatą arba gerti ją anksčiau dieną.

    Norint realios naudos širdžiai, žalioji arbata turėtų būti tik viena iš kelių nuoseklių pasirinkimų: mažiau pridėtinio cukraus, daugiau daržovių ir ankštinių, pakankamas judėjimas, nerūkymas ir kraujospūdžio bei cholesterolio kontrolė pagal gydytojo rekomendacijas.

  • Kauno rajono gyventojams – nemokami širdies rizikos tyrimai: kas įeina ir kaip registruotis

    Kauno rajono gyventojai kviečiami nemokamai atlikti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo tyrimus. Tai galimybė anksčiau pastebėti padidėjusią riziką ir su šeimos gydytoju aptarti prevencijos planą, kol dar nėra simptomų.

    Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, todėl profilaktiniai patikrinimai laikomi vienu veiksmingiausių būdų sumažinti komplikacijų tikimybę. Riziką dažniausiai didina padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Tyrimų pakete numatyti homocisteino, ApoB, Lp(a) ir didelio jautrumo CRB tyrimai, taip pat šeimos gydytojo konsultacija. Šie rodikliai padeda tiksliau įvertinti uždegiminius procesus, aterosklerozės riziką ir individualius lipidų apykaitos ypatumus, kurių ne visada pakanka įprastam cholesterolio tyrimui.

    Norint pasinaudoti paslauga, būtina išankstinė registracija. Registruotis galima VšĮ Garliavos PSPC telefonu +370 698 04 140, VšĮ Pakaunės PSCP telefonu +370 633 11 282 arba VšĮ Vilkijos PSPC telefonu +370 375 56 203.

    Paslauga skirta gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kauno rajone, o vietų skaičius ribotas. Prieš atvykstant verta pasitikslinti pasiruošimo tyrimams sąlygas, nes kai kuriems kraujo tyrimams gali būti reikalingas nevalgymas ar laikinas tam tikrų papildų nevartojimas.

  • Ūmus miokardo infarktas: kada kviesti 112 ir kokią nemokamą pagalbą privalo suteikti ligoninė

    Laikas lemia širdies raumenį

    Ūmus miokardo infarktas yra gyvybei pavojinga būklė, kai dėl užsikimšusios vainikinės arterijos širdies raumuo negauna deguonies ir pradeda žūti. Kuo greičiau atkuriama kraujotaka, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų, širdies nepakankamumo ar staigios mirties.

    Gydytojai pabrėžia, kad delsimas dažniausiai kainuoja brangiausiai, nes dalis širdies raumens pažeidimo tampa negrįžtama. Dėl to infarktas vertinamas kaip skubi būklė, kuriai būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

    Simptomai, kurių nereikia kentėti

    Dažniausias požymis yra spaudžiantis, gniuždantis ar deginantis skausmas krūtinėje, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar nugarą. Skausmą dažnai lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas, nerimas, kartais svaigulys ar alpimas.

    Infarktas ne visada pasireiškia „klasikiniu“ krūtinės skausmu, ypač vyresniems žmonėms, sergantiems diabetu ar moterims. Jei staiga atsirado neįprastas dusulys, spaudimo jausmas krūtinėje, smarkus silpnumas ar šaltas prakaitas, geriau kviesti pagalbą nedelsiant, o ne laukti, kol „praeis“.

    Ką daryti iki atvykstant greitajai

    Įtarus infarktą, svarbiausia kuo greičiau skambinti 112 ir aiškiai pasakyti, kad įtariamas širdies priepuolis, nurodyti simptomus ir tikslų jų pradžios laiką. Dispečeriui svarbu žinoti, kiek laiko tęsiasi skausmas ir ar žmogus turi rizikos veiksnių, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį ar anksčiau diagnozuotą širdies ligą.

    Laukiant medikų, žmogų reikėtų pasodinti arba paguldyti taip, kaip jam lengviau kvėpuoti, atsegti veržiančius drabužius ir užtikrinti ramybę. Jei žmogus netenka sąmonės ir nebekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti krūtinės paspaudimus ir tęsti iki atvykstant greitajai.

    Kokią pagalbą turi suteikti gydymo įstaiga

    Infarkto diagnostika ir gydymas ligoninėje paprastai prasideda nedelsiant: atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, įvertinami gyvybiniai rodikliai, skiriami vaistai skausmui ir trombams mažinti. Jei patvirtinamas ūmus vainikinių arterijų užsikimšimas, pagrindinis tikslas yra kuo greičiau atverti kraujagyslę, dažniausiai atliekant skubią koronarinę intervenciją.

    Ūmioje fazėje pacientas stebimas visą parą, gali būti taikoma deguonies terapija, gydomos ritmo sutrikimų ar širdies nepakankamumo komplikacijos. Po stabilizavimo pradedamas ilgalaikis gydymas ir rizikos mažinimas, nes infarktas dažnai reiškia, kad aterosklerozė jau pažengusi ir reikia nuoseklių gyvenimo būdo bei gydymo pokyčių.

    Ką svarbu pasakyti skambinant 112

    Skambinant 112 verta trumpai ir tiksliai įvardyti, kas vyksta: kokie simptomai, kada jie prasidėjo, ar skausmas tęsiasi, ar žmogus sąmoningas ir ar kvėpuoja. Kuo tikslesnė informacija, tuo greičiau dispečeris gali priskirti aukščiausią skubumą ir nukreipti tinkamą brigadą.

    Jei įmanoma, reikėtų paminėti vartojamus vaistus ir žinomas diagnozes, pavyzdžiui, ar žmogus serga išemine širdies liga, ar jam buvo atliktos kraujagyslių procedūros. Tai padeda medikams greičiau pasirinkti gydymo taktiką jau pirmomis minutėmis.

    Ką daryti, jei kyla ginčas dėl apmokėjimo

    Jei pacientas ar artimieji mano, kad už skubią pagalbą reikalaujama mokėti nepagrįstai, svarbu paprašyti aiškiai įvardyti, už ką prašoma sumokėti, ir kokiu pagrindu. Praktikoje ginčus lengviau spręsti, kai išsaugomi dokumentai, sąskaitos ir kiti įrodymai, o faktai surašomi kuo tiksliau.

    Tokiose situacijose paprastai rekomenduojama pirmiausia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ir pacientų aptarnavimo skyrių, o jei klausimo išspręsti nepavyksta, kreiptis į atsakingas institucijas pagal šalies galiojančią tvarką. Svarbiausia nepamiršti, kad įtariant infarktą pirmasis prioritetas visada yra gyvybę gelbstinti pagalba, o ne formalumai.

  • Per daug druskos lėkštėje: viena klaida, kuri nepastebimai kelia kraujospūdį ir rizikas

    Per didelis druskos kiekis maiste yra viena dažniausių mitybos klaidų, kuri ilgainiui gali rimtai pakenkti sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos per parą, tai yra maždaug arbatinis šaukštelis be kaupo.

    Didžiausia problema ta, kad daug druskos gauname ne vien iš druskinės. Reikšminga dalis natrio slepiasi kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sūriuose, rūkytuose gaminiuose, padažuose, pusgaminiuose ir konservuose, todėl lengva viršyti normą net ir „nevalgant labai sūriai“.

    Kaip druska veikia organizmą

    Perteklinis natrio kiekis tiesiogiai siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o tai didina insulto, miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo riziką. Ilgainiui tai tampa vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Organizmas apie per didelį druskos kiekį neretai signalizuoja patinimais, vandens susilaikymu, pilvo pūtimu ir stipresniu troškuliu. Kai kuriems žmonėms net vienas ypač sūrus patiekalas gali laikinai padidinti kraujospūdį artimiausios valandos laikotarpiu.

    Dar viena klastinga detalė ta, kad reguliariai persūdant maistą keičiasi skonio slenkstis. Ilgainiui norisi vis sūresnio skonio, todėl susidaro įprotis druskos dėti daugiau, net kai patiekalas jau ir taip turi daug natrio.

    Kur dažniausiai padaroma klaida?

    Viena dažniausių klaidų yra papildomas sūdymas jau sūriuose produktuose, pavyzdžiui, konservuose, marinuotuose gaminiuose ar paruoštuose padažuose. Tokiais atvejais druska dubliuojasi, o galutinis natrio kiekis tampa gerokai didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Prie to prisideda ir druskos „pylimas iš akies“, kai žmogus tiksliai nežino, kiek jos iš tiesų pateko į puodą. Skirtingo rupumo druska ir skirtingo dydžio žiupsneliai gali smarkiai skirtis, todėl realus kiekis dažnai būna didesnis nei planuota.

    Kaip sumažinti druską neprarandant skonio

    Praktinis žingsnis yra dažniau tikrinti produktų sudėtį ir maistingumo lenteles, ypač atkreipiant dėmesį į druską arba natrį. Tai padeda palyginti panašius produktus ir pasirinkti mažiau sūrią alternatyvą, net jei skonis iš pradžių atrodo švelnesnis.

    Skonį galima sustiprinti ne vien druska: tam tinka česnakas, svogūnas, imbieras, juodieji pipirai, paprika, kmynai, kalendra, džiovintos žolelės. Taip pat padeda rūgštis, pavyzdžiui, actas ar citrusai, o natūralus jogurtas su prieskoniais gali tapti paprastu marinatu mėsai ar žuviai.

    Reikšmę turi ir gaminimo būdas, nes kepimas orkaitėje ar trumpas apskrudinimas sukuria intensyvesnį, sodresnį skonį, todėl druskos poreikis sumažėja. Papildomą „pilnumą“ suteikia ir tekstūros, pavyzdžiui, riešutai ar sėklos, ypač kai norisi ryškesnio skonio be papildomo sūdymo.

  • Kardiologas įspėja: šį gėrimą milijardai geria kasdien, o jis veikia kaip skysta mirtis

    JAV kardiotorakalinis chirurgas Jeremy Londonas, turintis apie 25 metų patirtį, socialiniuose tinkluose įspėjo dėl saldintų gazuotų gėrimų. Pasak gydytojo, tai vienas žalingiausių kasdienių įpročių, kurį jis vadina skysta mirtimi.

    Gydytojas teigia, kad saldūs gazuoti gėrimai dažnai vartojami kaip įprastas troškulio malšinimo būdas, tačiau iš tiesų didina ilgalaikių sveikatos problemų riziką. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia bėda yra didelis pridėtinio cukraus kiekis ir menka maistinė vertė.

    Moksliniai tyrimai saldintus gėrimus sieja su didesne 2 tipo diabeto, nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Reguliariai geriant tokius gėrimus, lengva nepastebimai viršyti rekomenduojamą laisvųjų cukrų ribą, o skystos kalorijos prasčiau suteikia sotumo jausmą.

    Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir vadinamieji sportiniai ar energiniai gėrimai neretai turi daug cukraus ir rūgščių. Dėl to gali didėti dantų emalio erozijos rizika, o dažnas vartojimas tampa įpročiu, kuris ilgainiui keičia skonio suvokimą ir skatina rinktis vis saldesnius produktus.

    J. Londonas taip pat dalijosi platesniu požiūriu į ilgaamžiškumą ir teigė vengiantis kelių dalykų, tarp jų rūkymo ir perteklinio alkoholio. Jis ragina sąmoningai vertinti, kas kasdien patenka į mitybą, ir pradėti nuo paprasto žingsnio: saldintus gazuotus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar vandeniu su vaisiais.

    Sveikatos institucijos Europoje ir pasaulyje nuosekliai kartoja, kad pagrindinis tikslas yra mažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Praktinis patarimas paprastas: perkant gėrimus verta tikrinti maistingumo lentelę ir sudėtį, o jei norisi gazuoto skonio, rinktis nesaldintą gazuotą vandenį.