CP v2

Tag: Širdies ligos

  • Dažnas paniką palaiko infarktu: gydytojai įvardijo vieną požymį, padedantį atskirti

    Krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimas ir rankų tirpimas daugeliui skamba kaip infarkto signalai, tačiau daliai žmonių tai gali būti panikos priepuolis. Specialistai pabrėžia, kad simptomai abiem atvejais gali būti panašūs, todėl nereikėtų nei numoti ranka, nei bandyti diagnozuoti savarankiškai.

    Panikos priepuolio metu organizmas įjungia staigų pavojaus režimą: suaktyvėja simpatinė nervų sistema, išsiskiria streso hormonai, padažnėja pulsas, gali spausti krūtinę. Prie šių pojūčių prisideda hiperventiliacija, dėl kurios atsiranda galvos svaigimas, dilgčiojimas ar lūpų bei pirštų tirpimas.

    Kodėl būsenas taip lengva supainioti?

    Širdies skausmas ir panikos simptomai persidengia todėl, kad kūnas abiem atvejais reaguoja intensyviai, o žmogus patiria realų, stiprų fizinį diskomfortą. Išgąstis dažnai dar labiau sustiprina pojūčius, nes nerimas didina pulsą ir raumenų įtampą.

    „Simptomai yra tikri, tačiau panikos atveju jų priežastis dažniausiai slypi nervų sistemos reakcijoje, o ne širdies kraujagyslių užsikimšime“, – aiškina medikai, pabrėždami, kad bet koks naujas ar neįprastas krūtinės skausmas turi būti įvertintas specialistų.

    Panikos priepuoliai, remiantis epidemiologiniais tyrimais, per gyvenimą paliečia reikšmingą dalį suaugusiųjų, o dalis žmonių pirmąjį epizodą palaiko infarktu ir kreipiasi skubios pagalbos. Toks elgesys suprantamas, nes saugumas šiuo atveju svarbiausias.

    Vienas požymis, kuris dažnai padeda atskirti

    Gydytojai atkreipia dėmesį į svarbų skirtumą: infarkto atveju skausmas dažniau stiprėja fizinio krūvio metu ir nepraeina ramybėje, o panikos priepuolio metu pojūčiai gali sumažėti nusiraminus ar nukreipus dėmesį. Vis dėlto šis požymis nėra absoliutus, todėl juo vienu remtis negalima.

    Infarktui būdingas spaudžiantis, gniaužiantis krūtinės skausmas, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį, lydimas šalto prakaito, pykinimo, ryškaus silpnumo. Panikos priepuolis dažniau prasideda staiga, pasiekia piką per kelias ar keliolika minučių ir gali būti lydimas mirties baimės ar nerealumo jausmo.

    Jei kyla bent menkiausia abejonė, specialistai pataria rinktis saugesnį kelią ir kreiptis pagalbos, nes laikas infarkto atveju yra kritinis. Širdies būklę greitai padeda įvertinti elektrokardiograma ir kiti tyrimai, o jie leidžia atskirti pavojingą būklę nuo nerimo sukelto epizodo.

    Ką daryti, jei tai panikos priepuolis?

    Jeigu gydytojai atmetė ūminę širdies problemą, panikos simptomus gali padėti suvaldyti lėtas kvėpavimas, aplinkos įvardijimas ir dėmesio nukreipimas, taip mažinant hiperventiliaciją. Dažnai minimas metodas yra kvėpavimas 4-7-8 ritmu, kuris padeda sulėtinti kvėpavimą ir sumažinti įtampą.

    Medikai primena, kad vienkartinis panikos priepuolis paprastai nėra pavojingas gyvybei, tačiau pasikartojantis nerimas ir ilgalaikis stresas gali būti susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Ilgainiui nuolat padidėjęs streso hormonų fonas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, prastesniu miego režimu, uždegiminiais procesais ir žalingais gyvenimo būdo pokyčiais.

    Jei epizodai kartojasi, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, nes veiksmingai padeda psichoterapija, o kai kuriais atvejais ir medikamentinis gydymas. Kuo anksčiau pradedama spręsti problemą, tuo mažesnė tikimybė, kad nerimas taps lėtinis ir ims reikšmingai trikdyti kasdienį gyvenimą.

  • Majonezas lėkštėje kasdien? Dietologai įspėja dėl kalorijų, druskos ir širdies rizikos

    Majonezas daugeliui yra įprastas priedas prie salotų, sumuštinių ar keptų bulvių, tačiau mitybos specialistai primena: tai vienas kaloringiausių kasdienėje virtuvėje naudojamų padažų. Didžiausia problema dažniausiai nėra vien skonis, o tai, kaip lengvai šis produktas padidina bendrą dienos energinę vertę ir druskos kiekį.

    Tipinis majonezas yra emulsija, kurios pagrindą sudaro augalinis aliejus, kiaušinių tryniai ir rūgštis, pavyzdžiui, actas arba citrinos sultys, neretai papildomai dedama garstyčių. Praktikoje tai reiškia, kad didžioji dalis produkto sudėties yra riebalai, todėl net maža porcija turi daug kalorijų.

    Vienas valgomasis šaukštas, apie 15 gramų, dažnai suteikia maždaug 100–120 kilokalorijų. Toks kiekis gali pasirodyti menkas, bet jis beveik nesuteikia sotumo, todėl majonezą lengva padauginti, ypač kai jis naudojamas kaip pagrindinis padažas salotoms ar užtepėlėms.

    Širdies sveikatos požiūriu svarbu ne tik kalorijos. Daugelyje pramoniniu būdu gaminamų variantų yra nemažai druskos, o kartais ir pridėtinio cukraus, kuris subalansuoja rūgštumą. Dažnai į sudėtį taip pat patenka stabilizatoriai ir konservantai, kad produktas nesusisluoksniuotų ir ilgiau išliktų stabilus.

    Riebalų kokybė priklauso nuo naudojamo aliejaus. Jei racione dominuoja omega-6 riebalų rūgštys, o omega-3 gaunama mažai, ilgainiui gali didėti organizmo uždegiminių procesų rizika, todėl specialistai ragina laikytis pusiausvyros. Papildomą riziką gali kelti ir pramoniniai transriebalai, jei jie pasitaiko sudėtyje, nes jie siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų tikimybe.

    „Pats majonezas mažais kiekiais nebūtinai pakenks sveikam žmogui, tačiau problema prasideda tada, kai jis tampa kasdieniu priedu prie beveik kiekvieno patiekalo“, – sako dietologai, vertindami dažną padažo vartojimą.

    Norint sumažinti rizikas, specialistai siūlo pirmiausia įsivertinti porcijas ir vartojimo dažnį, o taip pat rinktis paprastesnės sudėties produktus. Alternatyva gali būti naminis majonezas, kai aiškiai žinoma, koks aliejus naudojamas ir kiek dedama druskos bei kitų priedų.

    Kasdieniams patiekalams dalį majonezo galima pakeisti natūraliu jogurtu, avokado tyre ar humusu, priklausomai nuo patiekalo. Tokie pasirinkimai paprastai padeda sumažinti bendrą kalorijų kiekį ir kartu išlaikyti kreminę tekstūrą, kurios dažniausiai ieškoma majoneze.

  • Kas nutinka cholesterinui, kasdien suvalgant saują graikinių riešutų: ką sako kardiologai

    Aukštas cholesterolio kiekis dažnai ilgai nesukelia jokių simptomų, tačiau gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto bei insulto riziką. Gydytojai primena, kad vien tik „jaustis gerai“ nereiškia, jog rodikliai yra saugūs, todėl cholesterolį verta periodiškai pasitikrinti.

    Kardiologai pabrėžia, kad mitybos pokyčiai veikia ne tik per tai, ko atsisakome, bet ir per tai, ką įtraukiame į kasdienį racioną. Vienas paprastų įpročių, kurį lengva išlaikyti ilgą laiką, yra kasdien suvalgyti nedidelę saują riešutų, ypač graikinių.

    Pasak kardiologų, graikiniuose riešutuose yra daug nesočiųjų riebalų, skaidulų, antioksidantų ir augalinių sterolių. Šių medžiagų derinys siejamas su palankesniu lipidų profiliu, ypač mažesniu bendrojo ir MTL cholesterolio (vadinamojo blogojo) kiekiu.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad riešutų vartojimas, lyginant su jų nevartojimu, neretai siejamas su statistiškai reikšmingu cholesterolio rodiklių pagerėjimu. Kardiologai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne „stebuklingas produktas“, o nuoseklus kasdienis pasirinkimas ir bendra mitybos kokybė.

    „Jei norite pagerinti cholesterolio rodiklius, svarbu ne tik riboti sočiuosius riebalus, bet ir protingai rinktis tai, kas keičia užkandžius kasdienybėje“, – sakė kardiologas.

    Kartu pabrėžiama, kad graikiniai riešutai yra kaloringi, todėl per didelis kiekis gali prisidėti prie svorio augimo, o tai cholesterolio kontrolei nėra palanku. Dažniausiai rekomenduojamas kiekis yra nedidelė porcija per dieną, maždaug ketvirtis stiklinės arba sauja, priklausomai nuo bendro raciono.

    Specialistai akcentuoja paprastą principą: riešutai geriausiai veikia tada, kai jie pakeičia mažiau palankius užkandžius, o ne tiesiog papildomai „uždedami“ ant jau kaloringos dienos. Kitaip tariant, jei riešutai suvalgomi vietoje sausainių, traškučių ar saldumynų, tikimybė pamatyti naudą yra didesnė.

    Praktinis pasirinkimas, kurį dažnai mini gydytojai, yra avižinė košė su riešutais pusryčiams. Avižose esanti tirpi skaidula gali padėti mažinti cholesterolio įsisavinimą, o riešutai suteikia nesočiųjų riebalų ir didesnį sotumą.

    Dar vienas dažnai rekomenduojamas derinys yra graikiniai riešutai su uogomis, nes uogos papildo racioną antioksidantais. Jei norisi sotesnio užkandžio, galima rinktis natūralų graikišką jogurtą, kuris prideda baltymų ir padeda ilgiau išlikti sotiems.

    Kardiologai taip pat atkreipia dėmesį, kad tamsus šokoladas nedideliais kiekiais gali būti pasirinkimas desertui, nes jame yra flavanolių. Vis dėlto pagrindinis patarimas išlieka paprastas: nuoseklumas ir saikas, ypač jei tikslas yra geresni cholesterolio rodikliai ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Kūnas po 50-ies gali imti siųsti pavojingus signalus: gydytojai įvardijo kritinį laiką vyrams

    Gydytojai pabrėžia, kad vyrams perkopus 50 metų ribą dažniau išryškėja lėtinės ligos, o kai kurių būklių rizika ima augti sparčiau nei jaunystėje. Tai nereiškia, kad organizmas „sugriūva“ iš karto, tačiau šiame amžiuje sveikatos pokyčiai dažniau tampa kliniškai reikšmingi ir reikalauja reguliarios profilaktikos.

    Didžiausią grėsmę statistiškai kelia širdies ir kraujagyslių ligos, kurios Europoje išlieka viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių. Su amžiumi standėja kraujagyslės, dažniau nustatomas padidėjęs kraujospūdis, didėja aterosklerozės tikimybė, o net ir nedideli gyvenimo būdo veiksniai gali turėti didesnį poveikį nei anksčiau.

    Ne mažiau svarbūs ir onkologiniai rizikos veiksniai: vyresniame amžiuje dažniau diagnozuojami prostatos, storosios žarnos ir plaučių navikai. Specialistai primena, kad būtent po 50 metų profilaktiniai patikrinimai tampa itin svarbūs, nes ankstyvas nustatymas dažnai lemia gerokai paprastesnį gydymą ir geresnes prognozes.

    Šiame amžiuje taip pat dažniau išryškėja metaboliniai sutrikimai, įskaitant 2 tipo diabetą, padidėjusį cholesterolį ir pilvinį nutukimą. Tokie pokyčiai neretai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, tačiau ilgainiui didina širdies infarkto, insulto ir inkstų pažeidimo riziką.

    Vyrų savijautą gali veikti ir palaipsniui mažėjantis testosterono kiekis, kuris daliai vyrų siejamas su energijos stoka, miego problemomis, nuotaikos svyravimais ar raumenų masės mažėjimu. Gydytojai akcentuoja, kad hormonų pokyčiai turėtų būti vertinami individualiai, o savarankiškas „gydymas papildais“ be tyrimų gali būti nenaudingas ar net žalingas.

    Po 50 metų dažnėja ir gerybinė prostatos hiperplazija, kuri gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi, naktinius prabudimus ar silpnesnę srovę. Nors tai dažnai nėra onkologinė liga, simptomai gali reikšmingai bloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą.

    Specialistai pabrėžia, kad didelę dalį rizikų galima sumažinti paprastais sprendimais: nuosekliai didinant fizinį aktyvumą, koreguojant mitybą, metant rūkyti ir ribojant alkoholį. Ne mažiau svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti gliukozę ir lipidus, o dėl individualių patikrų plano tartis su gydytoju, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ar onkologinių ligų atvejų.

    „Po 50 metų svarbiausia ne ieškoti stebuklingo metodo, o turėti aiškų profilaktikos planą ir laiku reaguoti į naujus simptomus“, – pabrėžia medikai.

  • Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Nauja didelė analizė rodo, kad širdžiai ir kraujagyslėms didžiausią naudą gali suteikti gerokai didesnis fizinio aktyvumo kiekis, nei dažniausiai rekomenduojamas visuomenės sveikatos gairėse. Nors minimalus tikslas išlieka 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, papildomos minutės gali reikšmingai mažinti sunkių įvykių riziką.

    Tyrėjai rėmėsi Jungtinės Karalystės biobanko dalyvių duomenimis ir stebėjo 17 088 žmones maždaug aštuonerius metus. Per šį laiką užfiksuoti 1 233 rimti širdies ir kraujagyslių įvykiai, tarp jų miokardo infarktas, insultas, širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas.

    Kuo daugiau judėjimo, tuo mažesnė rizika

    Analizė parodė aiškų ryšį tarp didesnio aktyvumo ir mažesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Žmonės, pasiekę dabartinį minimalų 150 minučių per savaitę slenkstį, turėjo apie 8–9 proc. mažesnę rimto įvykio tikimybę.

    Tačiau ryškesni pokyčiai matyti tiems, kurie judėjo kelis kartus daugiau. Tyrime minima, kad sportuojant maždaug 3–4 kartus daugiau nei minimaliai rekomenduojama, rizika gali mažėti daugiau nei 30 proc., nors toks krūvis daugeliui būtų sunkiai suderinamas su kasdieniu ritmu.

    Skaičiuojant konkrečiau, apie 20 proc. rizikos sumažėjimas sietas su maždaug 340–370 minučių aktyvumo per savaitę. Tai daugiau nei dvigubai viršija įprastą minimalų tikslą, todėl tyrėjai akcentuoja laipsnišką krūvio didinimą, o ne staigų šuolį.

    Kodėl prastesnio pasirengimo žmonėms reikia daugiau

    Vienas svarbiausių niuansų susijęs su fiziniu pasirengimu. Tyrimas leidžia manyti, kad prasčiausio pasirengimo grupėje norint pasiekti tokią pačią rizikos mažėjimo naudą, gali prireikti papildomų 30–50 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, palyginti su geriau pasirengusiais žmonėmis.

    Kitaip tariant, universali „viena taisyklė visiems“ veikia tik kaip saugus minimalus pagrindas. Didesnė nauda dažniau pasiekiama didinant bendrą aktyvumo kiekį, ypač jei pradinis judėjimo lygis buvo žemas.

    Ekspertai ragina neperlenkti žinutės

    Vis dėlto dalis nepriklausomų ekspertų pabrėžia, kad visuomenės sveikatos komunikacijai svarbiausia realistiškumas. Jei rekomendacijos pernelyg aukštos, jos gali demotyvuoti tuos, kuriems net minimalus tikslas šiuo metu atrodo sunkiai pasiekiamas.

    „Negalime per daug sureikšminti konkretaus 560–610 minučių skaičiaus per savaitę, nes visuomenės sveikatos žinutė turi būti įgyvendinama daugumai žmonių“, – sakė Oksfordo universiteto biomedicininės informatikos specialistas Aidenas Doherty, nedalyvavęs šiame tyrime.

    Autoriai taip pat pabrėžia, kad dabartinis 150 minučių per savaitę tikslas išlieka prasmingas ir suteikia apčiuopiamą apsaugą, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad didesnis krūvis gali duoti papildomos naudos, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienam būtina kasdien praleisti valandas sporto salėje.

    Dar vienas svarbus praktinis aspektas yra pasiekiamumas: tyrime nurodoma, kad bent 560 minučių per savaitę pasiekė tik apie 12 proc. dalyvių. Tai rodo, kad tokios apimtys įmanomos, tačiau daugeliui jos yra aukštas elgsenos slenkstis.

    Mokslininkai akcentuoja, jog šie rezultatai atskleidžia ryšius, tačiau dar reikalingi atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kad būtų tiksliau įvertintas priežastinis poveikis ir saugiausios didesnio krūvio ribos. Praktinė išvada paprasta: pasiekus minimalias rekomendacijas verta ieškoti būdų judėti daugiau, bet krūvį didinti palaipsniui ir atsižvelgiant į sveikatos būklę.

  • Padidėjęs cholesterolis metų metus tylus: šiuos ženklus žmonės supainioja su nuovargiu

    Padidėjęs cholesterolis metų metus tylus: šiuos ženklus žmonės supainioja su nuovargiu

    Padidėjęs cholesterolis ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, todėl neretai nustatomas tik per profilaktinius tyrimus arba jau įvykus komplikacijoms. Didžiausia rizika kyla tada, kai kraujyje padaugėja mažo tankio lipoproteinų, vadinamų MTL, kurie siejami su aterosklerozės progresavimu.

    Cholesterolis pats savaime nėra priešas, nes organizmui jis būtinas hormonų gamybai, vitamino D sintezei ir ląstelių membranoms. Tačiau kai MTL dalelės ima kauptis kraujagyslių sienelėse, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, o tai didina miokardo infarkto ir insulto tikimybę.

    Kodėl požymių gali nebūti?

    Cholesterolio perteklius nesukelia skausmo, o kraujagyslių siaurėjimas dažnai vyksta pamažu, todėl žmogus prie pokyčių prisitaiko. Dėl to savijauta gali atrodyti normali net tada, kai rizika širdies ir kraujagyslių ligoms jau padidėjusi.

    Gydytojai pabrėžia, kad sutrikęs lipidų profilis vis dažniau nustatomas ir jaunesniems suaugusiesiems, o ne tik vyresniame amžiuje. Tam įtakos turi mažas fizinis aktyvumas, perdirbtas maistas, antsvoris, rūkymas, lėtinis stresas ir miego trūkumas.

    Subtilūs signalai, kurių nepastebime

    Kai kurie žmonės pastebi šviesią pilkšvą juostą aplink rainelę, vadinamą ragenos lanku. Nors šis požymis ne visada reiškia ligą, jaunesniame amžiuje jis gali būti susijęs su riebalų apykaitos sutrikimais ir yra priežastis pasitikrinti.

    Dar vienas galimas signalas yra gelsvos sankaupos odoje, ypač apie vokus, taip pat ties alkūnėmis ar keliais. Tokie pakitimai dažnai laikomi kosmetine problema, tačiau jie gali rodyti, kad riebalai kaupiasi audiniuose ir verta atlikti lipidogramą.

    Cholesterolio perteklius gali prisidėti prie kraujotakos prastėjimo, todėl daliai žmonių pasitaiko šaltesnės galūnės, greitesnis nuovargis, sumažėjusi tolerancija fiziniam krūviui ar diskomfortas kojose vaikštant. Vis dėlto šie simptomai yra nespecifiniai ir dažnai paaiškinami stresu, miego stoka ar pervargimu.

    Ką daryti praktiškai?

    Patikimiausias būdas įvertinti riziką yra kraujo tyrimai, kuriuose nustatomas bendras cholesterolis, MTL, DTL ir trigliceridai. Gydymo taktika priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių rizikos, gretutinių ligų ir šeiminės anamnezės, todėl rezultatų interpretaciją verta aptarti su gydytoju.

    Gyvensenos korekcija išlieka pagrindas: daugiau skaidulų ir daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau transriebalų ir stipriai perdirbto maisto. Reikšmę turi ir reguliari fizinė veikla, kūno masės kontrolė, nerūkymas bei pakankamas miegas, o kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų, pavyzdžiui, statinų.

    Svarbiausia nelaukti, kol organizmas praneš apie bėdą skausmu, nes padidėjęs cholesterolis gali vystytis tyliai daugelį metų. Profilaktinis tyrimas neretai leidžia užkirsti kelią komplikacijoms, kurios pasireiškia staiga ir turi ilgalaikių pasekmių.

  • Rytais skauda galvą? Gydytojai įspėja: taip gali pasireikšti tyliai kylantis kraujospūdis

    Rytais skauda galvą? Gydytojai įspėja: taip gali pasireikšti tyliai kylantis kraujospūdis

    Rytais pasikartojantis galvos skausmas daugeliui atrodo nekaltas: prasta miego padėtis, stresas ar per mažai skysčių. Tačiau gydytojai primena, kad tai kartais gali būti vienas iš signalų, susijusių su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, kuris ilgai gali nekelti aiškių simptomų.

    Padidėjęs kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga todėl, kad žmogus gali jaustis pakankamai gerai, sportuoti ir dirbti įprastu ritmu. Tuo pat metu organizme pamažu didėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova, o ilgainiui gali būti pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai ir smegenys.

    Kas ryte vyksta su kraujospūdžiu?

    Kraujospūdis per parą natūraliai svyruoja, o daugeliui žmonių ryte fiksuojamas fiziologinis jo pakilimas. Tai susiję su organizmo „pabudimu“, hormonų kaita ir didėjančiu aktyvumu, todėl vien ryto šuolis dar nereiškia ligos.

    Vis dėlto sergant nevaldoma hipertenzija ryto pakilimas gali būti ryškesnis, o tai laikoma papildomu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių komplikacijoms. Dėl to nuolat pasikartojantis, bukas rytinis skausmas, ypač sprando ar pakaušio srityje, yra signalas bent jau pasimatuoti kraujospūdį.

    Kada įtarti, kad tai ne atsitiktinumas?

    Ne kiekvienas galvos skausmas reiškia hipertenziją: jis gali būti susijęs su migrena, sinusų problemomis, miego apnėja, raumenų įtampa, pervargimu ar dehidratacija. Didesnį dėmesį verta skirti tuomet, kai skausmas kartojasi kelis kartus per savaitę, yra naujas, netipinis arba stiprėja.

    Įspėjamaisiais ženklais laikomi ir lydintys simptomai, pavyzdžiui, svaigimas, širdies permušimai, dusulys, regėjimo pablogėjimas ar kraujavimas iš nosies. Tokiais atvejais rekomenduojama neapsiriboti nuskausminamuoju, o patikrinti kraujospūdį ramybės būsenoje.

    Kaip teisingai matuoti ir ką reiškia skaičiai?

    Vienkartinis padidėjęs rodmuo dar nereiškia diagnozės, nes kraujospūdį gali pakelti stresas, kava, nemiga ar fizinis krūvis. Patikimiausia – matuoti kelias dienas iš eilės ryte ir vakare, prieš tai ramiai pasėdėjus kelias minutes ir naudojant tinkamo dydžio manžetę.

    Praktikoje dažnai orientuojamasi į tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažniau įtariamas, kai kabinete rodmenys viršija 140/90 mmHg, o namuose nuolat kartojasi virš 135/85 mmHg. Tikslią situaciją gali padėti įvertinti ir 24 valandų kraujospūdžio stebėsena, kai vidurkis viršija 130/80 mmHg.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Jei kraujospūdis pasiekia 180/120 mmHg, rekomenduojama pakartoti matavimą po kelių minučių ramybės. Jei rodmuo išlieka toks pats aukštas ir atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, silpnumas, tirpimas, regėjimo sutrikimai, kalbos sunkumai ar labai stiprus galvos skausmas, reikia skubios medicininės pagalbos.

    Pavojingas ir staigus, labai stiprus galvos skausmas kartu su neurologiniais požymiais, pavyzdžiui, veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumu, sąmonės sutrikimu. Tokiais atvejais laukti ar savarankiškai gydytis negalima.

    Kaip mažinti riziką kasdien?

    Hipertenzija dažniausiai valdoma derinant gyvenimo būdo pokyčius ir, jei reikia, gydytojo skirtus vaistus. Svarbiausi žingsniai – mažiau druskos, reguliarus fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė, kokybiškas miegas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.

    Rytinis galvos skausmas nėra diagnozė, tačiau kartais jis tampa proga laiku pastebėti problemą. Paprasčiausias pirmas žingsnis – kelias dienas reguliariai pasimatuoti kraujospūdį ir užrašytus rezultatus aptarti su šeimos gydytoju.

  • Mokslininkai įvardijo kritinį amžių: pradėjus rūkyti iki jo, rizika širdžiai šauna į viršų

    Ką atskleidė didelio masto analizė

    Didelės apimties tyrimų duomenys rodo, kad rūkymo pradžia paauglystėje gali palikti ilgalaikį pėdsaką širdies ir kraujagyslių sistemai net ir tuomet, kai žmogus vėliau metė rūkyti. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač jautrus laikotarpis yra iki 20 metų, kai organizmas dar vystosi, o kraujagyslės jautriau reaguoja į toksinų poveikį.

    Viename iš tyrimų buvo analizuojami beveik 9 300 000 suaugusiųjų duomenys, o stebėjimas tęsėsi apie 9 metus. Tyrėjai vertino, kaip skiriasi infarkto ir insulto rizika, priklausomai nuo to, kada žmogus pradėjo rūkyti ir koks buvo rūkymo intensyvumas.

    Rizikos ženkliai auga pradėjus anksti

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: asmenims, kurie pradėjo rūkyti iki 20 metų ir rūkė intensyviai, miokardo infarkto rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei niekada nerūkiusiems. Taip pat fiksuotas ryškiai išaugęs insulto pavojus, lyginant su žmonėmis, kurie tabako nevartojo.

    Ypač didelė rizika siejama su dar ankstesniu startu, iki 15 metų. Tokiais atvejais dažniau nustatomi ne tik širdies ir kraujagyslių įvykiai, bet ir bendra didesnė mirtingumo rizika, nes neigiami procesai organizme gali įsijungti dar paauglystėje.

    Kodėl ankstyvas rūkymas palieka ilgą pėdsaką

    Mokslininkai aiškina, kad nikotinas ir kitos tabako dūmų medžiagos skatina lėtinį uždegimą, didina kraujo krešumo tendencijas ir greitina aterosklerozinius pokyčius. Paauglystėje šie mechanizmai gali veikti stipriau, nes organizmas dar formuojasi, o žalingi įpročiai dažniau įsitvirtina ilgam.

    Svarbi detalė ta, kad padidėjusi rizika išliko net įvertinus bendrą surūkytų cigarečių kiekį. Kitaip tariant, ankstyva pradžia gali būti rizikos veiksnys savaime, net jei žmogus vėliau rūkė trumpiau ar metė anksčiau.

    Net kelios cigaretės per dieną nėra saugu

    Kitoje didelėje mokslinių darbų apžvalgoje, apėmusioje apie 330 000 žmonių duomenis ir ilgą stebėjimo laikotarpį, akcentuota dar viena žinia: mažas rūkymo intensyvumas taip pat susijęs su didesne širdies nepakankamumo ir bendro mirtingumo rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad vadinamasis lengvas rūkymas nėra saugi alternatyva.

    Nors metimas rūkyti reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, rizika ne visuomet išnyksta iki niekada nerūkiusiųjų lygio net ir po daugelio metų. Dėl to sveikatos specialistai nuosekliai kartoja, kad geriausia prevencija yra nepradėti rūkyti, o pradėjus, mesti kuo anksčiau.

  • Vos 11 min. miego ir 5 min. judesio per dieną: tyrimas rodo, kaip sumažinti širdies riziką

    Vos 11 min. miego ir 5 min. judesio per dieną: tyrimas rodo, kaip sumažinti širdies riziką

    Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra viena pagrindinių ankstyvų mirčių priežasčių Europoje, o jų eiga neretai ilgai būna nepastebima. Infarktas, insultas ar širdies nepakankamumas dažnai ištinka staiga, nors rizika augo metų metus. Dėl to profilaktika išlieka svarbiausia grandis, tačiau daugeliui ji vis dar siejasi su sudėtinga revoliucija gyvenime.

    Pastaruoju metu vis daugiau tyrimų rodo, kad didžiausią poveikį gali duoti ne tik radikalūs pokyčiai, bet ir maži, nuosekliai išlaikomi įpročiai. Analizuojant dešimčių tūkstančių suaugusiųjų duomenis, dėmesys buvo sutelktas į tris kasdienius veiksnius: miegą, fizinį aktyvumą ir mitybos kokybę. Būtent šių sričių derinys siejamas su mažesne sunkių širdies ir kraujagyslių įvykių tikimybe.

    Tyrėjai pastebėjo, kad net nedidelis miego pailginimas, keliomis minutėmis ilgesnis vidutinio ar didesnio intensyvumo judėjimas ir nežymiai pagerinta mityba gali būti susiję su apčiuopiama nauda. Praktikoje tai gali reikšti maždaug 11 minučių daugiau miego per parą, apie 4–5 minutes papildomo aktyvumo ir paprastą mitybos korekciją, pavyzdžiui, papildomą daržovių porciją. Toks derinys siejamas su maždaug 10 proc. mažesne infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo rizika.

    Fizinio aktyvumo dalis nebūtinai turi virsti ilga treniruote sporto klube. Širdžiai palankūs ir trumpi, bet reguliariai kartojami epizodai: spartesnis ėjimas, laiptai vietoj lifto, kelių minučių mankšta namuose ar dažnesnės pertraukos nuo sėdėjimo. Svarbiausia, kad judėjimas taptų kasdieniu įpročiu, o ne retu ambicingu projektu.

    Ne mažiau reikšmingas ir miegas, nes jis veikia hormonų pusiausvyrą, apetitą, energijos lygį bei polinkį rinktis kaloringus užkandžius. Kai miego trūksta, dažniau mažėja motyvacija judėti ir didėja noras greitai pasisotinti. Dėl to net keliolikos minučių pokytis vakare, jei jis tampa reguliarus, gali padėti palaikyti geresnę bendrą savijautą.

    Mitybos kokybė paprastai gerėja, kai racione dažniau atsiranda daržovių ir vaisių, viso grūdo produktų, žuvies, augalinių aliejų, o rečiau pasirenkami itin perdirbti produktai ir saldinti gėrimai. Širdžiai nepalankūs ir įpročiai, susiję su dideliu druskos kiekiu bei dažnu sočiųjų riebalų vartojimu, todėl daugeliui realistiškas startas yra paprasti pakeitimai, kuriuos lengva išlaikyti.

    Profilaktika nesibaigia gyvenimo būdu, nes dalis rizikos veiksnių ilgai nepasireiškia aiškiais simptomais. Reguliarus kraujospūdžio matavimas, cholesterolio ir gliukozės rodiklių kontrolė, kūno masės stebėjimas bei konsultacija su gydytoju, jei atsiranda neraminančių požymių, padeda laiku aptikti problemas. Gyvenimo būdo korekcijos gali ženkliai prisidėti, tačiau jos nepakeičia diagnostikos.

    Esminė žinutė paprasta: nereikia pradėti idealiai, svarbu pradėti taip, kad rytoj tai būtų lengva pakartoti. Dešimt minučių anksčiau atsigulti miegoti, keliomis minutėmis daugiau pajudėti ir prie valgio pridėti daržovių dažnai yra tvaresnis kelias nei trumpalaikis didelis entuziazmas. Maži žingsniai, sudėti į kasdienybę, ilgainiui gali virsti dideliu skirtumu širdies sveikatai.

  • Mokslininkai įvardijo netikėtą raudono vyno naudą: svarbi viena taisyklė

    Nors gydytojai dažnai pabrėžia, kad alkoholis kelia riziką sveikatai, apie raudoną vyną diskusijų netrūksta iki šiol. Kai kurie tyrimai rodo, kad nedidelis kiekis, vartojamas su maistu, gali būti siejamas su tam tikrais palankiais rodikliais, tačiau specialistai akcentuoja saiką ir individualias kontraindikacijas.

    Didžiausias dėmesys raudonam vynui tenka dėl jame esančių polifenolių, ypač resveratrolio, kuris aptinkamas vynuogių odelėse. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu poveikiu ir galimu ryšiu su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, pavyzdžiui, palankesniu gerojo cholesterolio balansu.

    Ką rodo tyrimai?

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad saikingas raudono vyno vartojimas kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su geresniu jautrumu insulinui ir mažesne antro tipo diabeto rizika, tačiau priežastinis ryšys ne visuomet aiškus. Dalis darbų remiasi stebimaisiais duomenimis, todėl rezultatams įtaką gali daryti ir gyvenimo būdas, mityba bei fizinis aktyvumas.

    Taip pat yra tyrimų, kuriuose vertintas ilgalaikis saikingo vartojimo poveikis, kai raudonas vynas buvo lyginamas su kitais gėrimais vakarienės metu. Kai kuriose analizėse raudoną vyną vartojusių dalyvių grupė išsiskyrė palankesniais cholesterolio rodikliais, o kai kur minima ir geresnė miego kokybė, tačiau tai nėra universalus ar visiems tinkantis efektas.

    „Net jei kai kuriuose tyrimuose matomas potencialus ryšys su širdies rodikliais, alkoholis nėra priemonė sveikatai gerinti, o nauda, jei ji pasireiškia, siejama tik su labai saikingu vartojimu“, – pabrėžia gydytojai, aptardami šios temos ribotumus.

    Svarbiausia taisyklė ir rizikos

    Specialistai kartoja, kad lemiama yra dozė: didesni kiekiai greitai panaikina bet kokius teorinius privalumus ir didina kepenų ligų, kai kurių vėžio formų, priklausomybės bei traumų riziką. Praktikoje dažniausiai akcentuojama, kad jei žmogus apskritai renkasi vartoti alkoholį, tai turėtų būti nedideli kiekiai ir su maistu, o ne tuščiu skrandžiu.

    Medikai taip pat primena, kad yra grupių, kurioms alkoholis nerekomenduojamas net mažais kiekiais. Tai nėščiosios, nepilnamečiai, žmonės, turintys priklausomybės riziką, sergantys kepenų ligomis, taip pat vartojantys su alkoholiu nesuderinamus vaistus.

    Ką verta įsidėmėti?

    Raudoname vyne esantys polifenoliai yra viena priežasčių, kodėl jis dažnai minimas sveikatos kontekste, tačiau tai nereiškia, kad vynas turėtų tapti profilaktikos priemone. Jei norisi gauti panašių antioksidantų, jų galima rasti ir nealkoholiniuose šaltiniuose, pavyzdžiui, vynuogėse, uogose, ankštinėse kultūrose ar kakavoje.

    Galutinis patarimas paprastas: jei alkoholio nevartojate, pradėti dėl galimos naudos neverta, o jei vartojate, saugiausia strategija yra kuo mažiau ir kuo rečiau. Dėl individualių rizikų ir suderinamumo su vaistais patikimiausia pasitarti su šeimos gydytoju.