CP v2

Tag: Šiuolaikinis menas

  • Keiptaunas atskleidė kitą veidą: prabanga, pingvinai ir kelpų miškai Atlante

    Keiptaunas atskleidė kitą veidą: prabanga, pingvinai ir kelpų miškai Atlante

    Miesto kontrastai nuo kranto iki meno

    Keiptaunas Pietų Afrikoje keliautojams siūlo retą derinį: modernų miestą, dramatišką pakrantę ir gamtą, kuri prasideda vos už kelių minučių kelio nuo centro. Šią kryptį vis dažniau renkasi ir europiečiai, ieškantys ne tik paplūdimių, bet ir kultūrinių patirčių.

    Kelionės įspūdžiai dažnai prasideda V&A Waterfront rajone, kur susitinka uosto istorija, restoranai ir šiuolaikinė architektūra. Vienas ryškiausių objektų čia – Silo viešbutis, įrengtas buvusiame grūdų silose ir tapęs miesto panoramos simboliu.

    Šiuolaikinis Afrikos menas ir tapatybė

    Viešbučio erdvėse akcentuojamas šiuolaikinis Afrikos menas, kuris pastaraisiais metais vis dažniau pristatomas ir didžiosiose tarptautinėse meno mugėse. Keliautojams siūlomos ne tik ekspozicijos, bet ir kuratorių konsultacijos, padedančios suprasti regiono kūrėjų temas – nuo tapatybės iki istorijos interpretacijų.

    Keiptaunas dėl tokio kultūrinio sluoksnio tampa ne vien atostogų miestu, bet ir kryptimi, kurioje galima planuoti teminę kelionę. Į ją dažnai įtraukiami muziejai, galerijos, dizaino erdvės ir vietos kūrėjų studijos.

    Botanikos sodas ir Atlanto nuotykiai

    Norint pabėgti nuo miesto šurmulio, populiari stotelė – Kirstenbosch nacionalinis botanikos sodas, įkurtas prie Stalo kalno šlaitų. Jis laikomas vienu įspūdingiausių botanikos sodų pasaulyje, nes čia pristatoma išskirtinai vietinė flora, o pasivaikščiojimai derinami su panoraminiais vaizdais.

    Kelionėse dažnai akcentuojama ir protea – Pietų Afrikos nacionalinė gėlė, tapusi šalies simboliu tiek gamtoje, tiek mene. Tokiose vietose populiarėja kūrybinės veiklos, pavyzdžiui, tapybos užsiėmimai, kai keliautojai įspūdžius perkelia į drobę.

    Keiptauno pakrantė traukia ir dėl laukinės gamtos: nuo pingvinų kolonijų iki išvykų link Gerosios Vilties kyšulio. O ieškantiems aktyvesnių įspūdžių siūlomi maudynių žygiai Atlante, įskaitant plaukimą tarp siūbuojančių kelpų miškų.

    Kelpai vis dažniau minimi ir gastronomijoje, nes juos galima tvariai rinkti bei panaudoti skoniams išryškinti. Tokios patirtys atspindi bendrą kelionių tendenciją: turistai nori ne tik pamatyti, bet ir suprasti vietos produktus bei jų kelią iki lėkštės.

    Keiptaunas palieka stiprų įspūdį būtent dėl kontrastų: prabangaus miesto gyvenimo, šiuolaikinio meno, saugomos gamtos ir atšiauresnio, bet kvapą gniaužiančio Atlanto. Tai kryptis, kuri vienoje kelionėje leidžia suderinti kultūrą, poilsį ir nuotykį.

  • Kataras debiutuoja Venecijos bienalėje: gyvas paviljonas su muzika, filmu ir bendrais pietumis

    Kataras debiutuoja Venecijos bienalėje: gyvas paviljonas su muzika, filmu ir bendrais pietumis

    Venecijos bienalė, laikoma viena svarbiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų, kas dvejus metus sukviečia šalis, kuratorius ir menininkus iš skirtingų žemynų. 2026 metais joje reikšmingą žingsnį žengia Kataras, pirmą kartą pristatantis oficialų nacionalinį paviljoną.

    Pasirodymas vyksta Giardini teritorijoje, kur planuojama nuolatinė Kataro erdvė. Organizatoriai pabrėžia, kad tai yra būsimo nuolatinio paviljono vieta, o pats projektas tampa ir simboline įžanga į ilgalaikį šalies dalyvavimą bienalėje.

    Paviljonas kaip susitikimo vieta

    Projektui vadovauja menininkas Rirkrit Tiravanija, gerai žinomas dėl darbų, kurie meną perkelia į bendravimo ir kasdienybės situacijas. Paviljone akcentuojama ne vien ekspozicija, o gyva aplinka, kurioje meno kūriniai gimsta žiūrovams stebint.

    Lankytojai kviečiami judėti tarp gyvos muzikos pasirodymų, kino peržiūrų ir bendrų valgymų. Tokia struktūra paviljoną priartina prie nuolatinio renginio, kuriame svarbiausia tampa buvimas kartu, pokalbiai ir patirtis, o ne atskiri objektai ant sienų.

    „Esame daugiakultūrė šalis ir tą labai palaikome, dirbame kartu su visais“, – sakė Kataro muziejų vadovės pavaduotoja Sheikha Reem Al Thani.

    Organizatorių teigimu, paviljone sąmoningai vengiama vienos, griežtai apibrėžtos nacionalinės istorijos. Vietoje to telkiami menininkai, muzikantai ir virtuvės kūrėjai iš arabų pasaulio bei diasporų, siekiant pabrėžti kultūrų mainų ir bendros patirties svarbą.

    Meną kuria čia ir dabar

    Erdvės centre įrengta didelė palapinės struktūra, suprojektuota taip, kad joje vyktų improvizacijos ir kūryba realiu laiku. Kuratoriai šį sprendimą sieja su idėja, kad paviljonas turi būti ne „parodos salė“, o veikianti dirbtuvė.

    „Šiuo metu, kai pasaulyje tiek neramumų, mums svarbu turėti vietą susitikti, girdėti, užuosti ir ragauti tai, kas įvairu“, – sakė Rirkrit Tiravanija.

    Bendraautorių teigimu, energiją kuria būtent momentiškumas: muzika skamba kuriama tą pačią akimirką, o pasirodymai ir pokalbiai kinta pagal dienos ritmą. Toks formatas pabrėžia paviljono idėją kaip gyvo socialinio audinio, o ne statiško pristatymo.

    Platesnis regiono kontekstas

    Projekto rengėjai tvirtina, kad paviljonas reaguoja ir į platesnę regiono situaciją, kai viešojoje erdvėje nuolat skamba kalbos apie prievartinį iškeldinimą, destrukciją ir nestabilumą. Šiame fone kultūra pristatoma kaip būdas palaikyti ryšius, kai politiniai konfliktai juos silpnina.

    „Susitinkame sunkią valandą, kai iškeldinimas, naikinimas ir destabilizacija kasdien skamba mūsų regione ir už jo ribų. Kultūra sujungia tai, ką konfliktas bando išardyti, ir pagerbia kiekvieno žmogaus žmogiškumą“, – sakė Kataro muziejų pirmininkė Sheikha Al Mayassa bint Hamad bin Khalifa Al Thani.

    Kataro muziejai šį pasirodymą bienalėje taip pat sieja su platesniais šalies planais šiuolaikinio meno srityje. Skelbiama, kad vėliau 2026 metais turėtų startuoti naujas nacionalinis šiuolaikinio meno festivalis „Rubaiya Qatar“, o Venecija tampa platforma parodyti kryptį tarptautinei auditorijai.

    Galiausiai paviljonas kuriamas kaip dalyvavimo erdvė, kur lankytojas nėra vien stebėtojas. Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbiausia klausytis, kalbėtis, dalintis maistu ir patirtimis, o pats žiūrovas tampa neatsiejama kūrinio dalimi.

  • Teherane atverta JAV poparto paroda prieš karą: kodėl 7-ojo dešimtmečio kūriniai vėl tapo aktualūs

    Teherane atverta JAV poparto paroda prieš karą: kodėl 7-ojo dešimtmečio kūriniai vėl tapo aktualūs

    Paroda Teherane: anti karo menas

    Teherane, augant įtampai Artimuosiuose Rytuose ir mieste matant antiamerikietišką propagandą, lankytojai plūsta į vieną svarbiausių Irano muziejų, kuriame pristatyta anti karo paroda „Art and War“.

    Ekspozicija sutelkta į 7-ojo dešimtmečio JAV poparto darbus, kuriuose karas vaizduojamas kaip politinių sprendimų, technologijų ir masinės kultūros sandūra.

    Parodoje rodomi Roy Lichtensteino, Roberto Indianos ir Jameso Rosenquisto kūriniai, atrinkti dėl aiškių anti karo motyvų.

    Popartas čia veikia kaip kritikos kalba: ryškios spalvos, reklamos estetika ir komiksų stilistika naudojami ne pramogai, o ironijai ir socialiniam komentarui.

    Kūriniai, ilgai slėpti saugyklose

    Didelė dalis eksponatų atkeliauja iš Teherano modernaus meno muziejaus kolekcijos, sukauptos 8-ajame dešimtmetyje, kai Iranas, naftos pajamų pakilimo laikotarpiu, aktyviai pirko modernųjį Vakarų meną.

    Kolekciją reikšmingai formavo buvusio šacho Mohammad Reza Pahlavi žmona Farah Pahlavi, o joje – ir Europos modernizmo vardai nuo Pablo Picasso iki Vincento van Gogho, taip pat Markas Rothko ir Francisas Baconas.

    Po 1979 metų Islamo revoliucijos ir teokratinio režimo įsitvirtinimo daugelis Vakarų meno kūrinių buvo padėti į saugyklas ir dešimtmečius beveik nerodyti viešai.

    Priežastys buvo tiek ideologinės, tiek praktinės: siekta vengti konflikto su konservatyviomis normomis ir kaltinimų, kad valstybės institucijos pataikauja Vakarų skoniui.

    Kodėl paroda vėl rezonuoja?

    Jaunesni lankytojai ypač ilgai sustoja prie J. Rosenquisto „F-111“ – koliažo, kuriame karinis lėktuvas, branduolinio sprogimo grybas ir vaiko veidas sujungiami į vieną pasakojimą apie karinės pramonės logiką.

    Šalia eksponuojamas R. Lichtensteino darbas „Brattata“, primenantis komikso kadrą: naikintuvo pilotas numuša priešo orlaivį, o vaizdas, nors ir popkultūriškai patrauklus, kelia klausimą, kaip karas paverčiamas reginiu.

    „Amerikiečių menininkai dažnai moka karą pašiepti taip, kad tai ir sukrečia, ir priverčia mąstyti“, – sakė Teherano menininkė Ghazaleh Jahanbin.

    Kitas parodos lankytojas Mohammad Sadegh Abbasi akcentavo, kad kultūra įtemptu laikotarpiu žmonėms tampa psichologine atrama.

    „Nepaisant karo ir visų sunkumų, kuriuos žmonės išgyvena, menas leidžia bent trumpam pabėgti nuo spaudimo. Kitaip tariant, menas yra išlikimo būdas“, – sakė Mohammad Sadegh Abbasi.

    Muziejus ruošiasi blogiausiam scenarijui

    Muziejaus vadovas Reza Dabiri-Nejad teigė, kad paroda sąmoningai rengiama kaip reakcija į „aplink vykstančius įvykius“, todėl pasirinkti kūriniai, suformuoti karo patirties arba sukurti kaip atsakas į karus.

    Jo teigimu, eksponatų skaičius laikomas palyginti nedidelis ir tai yra saugumo sprendimas: jei padėtis vėl paaštrėtų, darbus būtų galima greitai perkelti į saugyklas.

    Ankstesnio karo laikotarpiu Irane muziejai ir dalis kultūrinės veiklos buvo uždaryti, tačiau po paliaubų dalis institucijų atnaujino darbą.

    Ši paroda parodo ir platesnę tendenciją: konfliktų fone visuomenės vėl ieško ne tik naujienų, bet ir kultūrinių rėmų, padedančių suprasti, kodėl istorija kartojasi.

  • Kim Kardashian Met Galoje pribloškė metaliniais šarvais: ar pataikė į 2026 metų temą?

    Kim Kardashian Met Galoje pribloškė metaliniais šarvais: ar pataikė į 2026 metų temą?

    2026 metais Niujorke vykusi Met Gala dar kartą parodė, kad raudonas kilimas čia yra ne tik pramogų pasaulio vitrinos, bet ir idėjų apie kūną, aprangą bei meną scena. Šių metų renginio ašis buvo Costume Art, kvietusi žvaigždes interpretuoti ryšį tarp aprengto kūno ir vizualiosios kultūros.

    Tarp labiausiai aptartų vakaro įvaizdžių išsiskyrė Kim Kardashian, į Met Gala atvykusi su futuristine, šarvus primenančia stilizacija. Ji pasirinko prigludusį metalo atspalvio kostiumą, kurį papildė skulptūriškos detalės ir asketiški aksesuarai, taip pabrėždama ne prabangą, o idėją.

    Šį kartą Kardashian atsisakė ryškios juvelyrikos, o dėmesį sutelkė į siluetą, aukštą apykaklę ir medžiagų faktūras. Tokia kryptis atliepė pastarųjų metų tendenciją, kai Met Gala dalyviai vis dažniau renkasi konceptualius, parodai artimus sprendimus, o ne vien estetinį efektingumą.

    Skelbiama, kad įvaizdis buvo kuriamas įkvėpus menininko Alleno Joneso darbų ciklo Maitresse, plėtoto nuo 1975 iki 2015 metų. Šaltiniuose minimas ir archyvinis šeštojo dešimtmečio formos atspaudas, padėjęs sukurti charakteringą krūtinės šarvo motyvą, kuris tapo visos stilizacijos ašimi.

    Pasak publikacijų, iš pradžių buvo svarstoma rožinė versija, tačiau galiausiai pasirinktas ryškus oranžinis metalo tonas, siejamas su ankstesniais Joneso kūriniais. Dėl šio sprendimo Kardashian įvaizdis tapo ne tik mados, bet ir meno citatos forma, atpažįstama kontekste.

    Stilizacijos gamyba, kaip teigiama, užtruko apie tris savaites ir apėmė ne tik konstrukcijos formavimą, bet ir rankinį elementų dažymą. Tokie procesai Met Gala dažnai tampa esmine pasakojimo dalimi, nes pabrėžia amato ir kūrybos sankirtą, kurią renginys kasmet ir akcentuoja.

    Prie vizualinės koncepcijos prisidėjo ir kūrybos vadovė Nadia Lee Cohen, su kuria Kardashian sieja pastarųjų metų drąsesni, labiau kinematografiški sprendimai. Ši komanda akivaizdžiai rinkosi tiesioginę idėjos mada kaip menas interpretaciją, priartinančią įvaizdį prie ekspozicijos logikos.

    Met Gala tradiciškai rengiama Metropolitan Museum of Art Costume Institute naudai, todėl čia vertinamas ne vien grožis, bet ir atitikimas temai, nuorodos į istoriją bei kultūrą. Kardashian atvejis parodė, kad net popkultūros ikona gali pasirinkti mažiau prognozuojamą kelią ir vietoj glamūro pasiūlyti skulptūrišką, diskusijas provokuojantį sprendimą.

    Ar toks pasirinkimas pataikė į Costume Art dvasią, sprendžia ne tik kritikai, bet ir publika, kuriai Met Gala jau seniai yra metų vizualinių idėjų barometras. Tačiau akivaizdu viena: Kardashian įvaizdis šįkart kalbėjo ne apie tendencijų vaikymąsi, o apie bandymą mados kalba perpasakoti meno kūrinį.

  • Iranas traukiasi iš Venecijos bienalės prieš pat atidarymą: kas vyksta užkulisiuose?

    Iranas traukiasi iš Venecijos bienalės prieš pat atidarymą: kas vyksta užkulisiuose?

    Iranas likus vos kelioms dienoms iki atidarymo paskelbė nedalyvausiantis 2026 metų Venecijos meno bienalėje. Apie tai organizatoriai pranešė trumpu pareiškimu oficialioje bienalės svetainėje, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    61-oji tarptautinė meno paroda šiemet turėtų vykti nuo gegužės 9 dienos iki lapkričio 22 dienos. Pagrindinė parodos tema pavadinta „In Minor Keys“, o ją rengti buvo pakviesta kuratorė Koyo Kouoh.

    Kultūros lauke šis pasitraukimas vertinamas platesniame politiniame kontekste, nes Artimuosiuose Rytuose išlieka aukšta įtampa. Pastaruoju metu tarptautinėje erdvėje ypač daug dėmesio skiriama saugumo situacijai, grasinimams ir retorikai, kuri veikia ne tik diplomatiją, bet ir tarptautinius renginius.

    Organizatoriai nepateikė duomenų, ar Irano nacionalinio paviljono programa buvo pilnai suformuota, ir kokią įtaką sprendimas turės jau suplanuotiems pristatymams. Vis dėlto praktikoje tokie pasitraukimai dažnai reiškia ir logistinių grandinių stabdymą, ir finansinius nuostolius, ir kuratorinių planų perbraižymą paskutinę minutę.

    Bienalė spaudžiama konfliktų

    Šių metų Venecijos bienalės leidimas jau anksčiau pateko į kritikos ir ginčų lauką dėl sprendimų, susijusių su valstybių dalyvavimu. Kultūros institucijoms vis dažniau tenka atsakyti į klausimą, kur baigiasi meninė autonomija ir kur prasideda politinė atsakomybė.

    Papildomą sukrėtimą renginiui sukėlė ir tai, kad tarptautinė žiuri, kaip skelbta viešai, atsistatydino, kilus nesutarimams dėl vertinimo principų. Po šio žingsnio organizatoriai pranešė, kad pagrindinių „Auksinio liūto“ apdovanojimų skyrimo mechanizmas bus keičiamas, o galutiniai sprendimai numatomi vėliau.

    Tokia situacija išryškina platesnę tendenciją: didieji meno renginiai tampa jautriais geopolitinių įtampų indikatoriais. Valstybių paviljonai, kurie tradiciškai buvo traktuojami kaip kultūrinės reprezentacijos forma, vis dažniau atsiduria diskusijų apie sankcijas, boikotus ir reputacinę riziką centre.

    Ką reiškia pasitraukimas?

    Nors oficiali priežastis nepateikta, sprendimas nedalyvauti dažniausiai siejamas su saugumo, diplomatinių santykių ar vidaus politikos veiksniais. Venecijos bienalė yra ne tik paroda, bet ir tarptautinės kultūrinės diplomatijos platforma, todėl kiekvienas pasitraukimas turi ir simbolinį svorį.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad organizatoriai pateiks daugiau paaiškinimų dėl pasikeitusios programos ir apdovanojimų proceso. Tuo pat metu stebima, ar pasitraukimas netaps precedentu kitoms šalims peržiūrėti dalyvavimą, jei politinė įtampa regione dar labiau didėtų.

  • Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Vos kelioms dienoms likus iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės atidarymo, iš pareigų pasitraukė tarptautinė renginio žiuri. Bienalės organizatoriai nurodė, kad atsistatydino visa komisija, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    Bienalė pranešė, kad darbą nutraukė komisijos pirmininkė Solange Farkas ir nariai Zoe Butt, Elvira Dyangani Ose, Marta Kuzma bei Giovanna Zapperi. Toks žingsnis laikomas neįprastu, nes žiuri tradiciškai skelbia prestižinių apdovanojimų laureatus oficialią atidarymo dieną.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono

    Atsistatydinimai įvyko fone, kai Italijos valdžia kritikavo bienalės sprendimą leisti Rusijai dalyvauti tarptautinėje parodoje. Likus dienai iki žiuri pasitraukimo, į Veneciją buvo atvykę Kultūros ministerijos atstovai, kurie rinko informaciją apie Rusijos paviljono atnaujinimą.

    Italijos premjerė Giorgia Meloni, paklausta apie situaciją, kartojo, kad Vyriausybė nepritaria Rusijos dalyvavimui, tačiau pabrėžė bienalės autonomiją. Ji teigė negalinti patvirtinti, ar žiuri atsistatydinimai susiję su ministerijos sprendimu siųsti pareigūnus į Veneciją.

    Kaip bus skiriami apdovanojimai?

    Žiuri turėjo išrinkti Auksinio liūto ir kitų prizų laimėtojus, tačiau po atsistatydinimo bienalė pakeitė apdovanojimų skyrimo tvarką. Organizatoriai pranešė, kad du prizus šįkart rinks lankytojai: geriausią kuratorinės parodos In Minor Keys dalyvį ir geriausią nacionalinį pasirodymą tarp maždaug 100 paviljonų.

    Šiuos apdovanojimus planuojama įteikti uždarymo dieną lapkričio 22 dieną. Tuo metu tradicinė tarptautinės žiuri funkcija, bent šioje bienalėje, faktiškai būtų perkelta publikai.

    ES finansavimas ir politinis spaudimas

    Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad Europos Sąjunga sumažino paramą bienalei, motyvuodama Rusijos dalyvavimu. Paramos suma siekė apie 2 000 000 eurų, o sprendimas tapo papildomu signalu, kad kultūriniai renginiai Europoje vis dažniau vertinami ir geopolitinių sprendimų kontekste.

    Rusijos menininkai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais buvo pasitraukę iš bienalės, o 2024 metais Rusija savo nuolatinėje erdvėje ekspozicijos nepristatė. Paskutinį kartą Rusija tarptautinėje parodoje dalyvavo 2019 metais.

    Bienalė savo poziciją grindžia tuo, kad neturi teisinių galių užkirsti kelią šaliai dalyvauti, jei ją pripažįsta Italijos Respublika. Organizatoriai pabrėžė, kad siekia išlikti dialogo ir meninės laisvės erdve, nors šiemet ši laikysena akivaizdžiai tapo politinių ginčų epicentru.

    Tarp į viešą erdvę patekusių politinių reakcijų išsiskyrė ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini pareiškimas, kad idėja leisti publikai rinkti nugalėtojus yra gera. Jo teigimu, toks sprendimas bienalę padarytų labiau autonomišką ir demokratišką.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje, kur greta pagrindinės parodos vyksta ir nacionalinių paviljonų programa. Todėl žiuri atsistatydinimas, apdovanojimų modelio pakeitimas ir finansavimo mažinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik šių metų renginiui, bet ir pačiai bienalės reputacijai.

  • „Stasys Museum“ atveria Lino Leono Katino parodą Panevėžyje: modernisto mistika ir nauji kūriniai

    Panevėžyje įsikūręs „Stasys Museum“ balandžio 30 dieną atidaro Lino Leono Katino parodą Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas. Parodoje pristatomi kūriniai iš privačios Virgilijaus Norvaišos kolekcijos, saugomos Panevėžyje.

    Linas Leonas Katinas (1941–2020) laikomas vienu ryškiausių Lietuvoje kūrusių modernistų, išsiskyrusiu žaisminga vaizduote ir energinga tapybine kalba. Jo kūrybinė biografija truko apie šešis dešimtmečius ir apėmė nuolat kintantį, tačiau atpažįstamą stilių.

    Ši paroda koncentruojasi į autoriui svarbias būties ir transcendencijos temas, kurios jo darbuose dažnai peržengia vien tik kasdienio patyrimo ribas. Ekspozicijoje susipina individuali pasaulėjauta, mitų ir archetipų nuotrupos bei simboliai, kalbantys apie laikinumą ir amžinybės ilgesį.

    Parodą papildo du nauji kūriniai

    Ekspoziciją papildo specialiai šiai parodai sukurti kitų kūrėjų darbai, plečiantys Katino idėjų kontekstą. Jie siūlo papildomą žiūros ir klausos perspektyvą, padedančią lankytojams priartėti prie dailininko mąstymo laukų.

    Vienas iš papildomų darbų yra režisieriaus ir videomenininko Gintaro Šepučio bei menotyrininkės, meno kritikės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės dokumentinis pasakojimas. Jame nagrinėjamas Lino Leono Katino kūrybos ryšys su budizmu ir šios idėjos poveikis jo vaizdiniams.

    Kitas kūrinys yra kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir aktoriaus Gedimino Rimeikos garso instaliacija, sukurta remiantis dailininko širdies dūžių garso įrašu ir jo poetiniais tekstais. Šie tekstai parodoje pristatomi pirmą kartą, o instaliacija pritaikyta ir lankytojams su klausos negalia.

    Atidarymo programa ir darbo laikas

    Parodos architektūrą kūrė Ieva Cicėnaitė, dirbusi su Lietuvos kultūros institucijomis ir tarptautiniais projektais. Jos sprendimai parodoje padeda struktūruoti pasakojimą ir pabrėžti skirtingas Katino kūrybos nuotaikas.

    Parodos atidarymas vyks balandžio 30 dieną 18 valandą. Atidarymo metu numatytos pristatymo kalbos ir srautinės ekskursijos su kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene bei muziejaus gide Veronika Kaminskaite.

    Gegužės 1 dieną „Stasys Museum“ dirbs nuo 12 iki 17 valandos. Gegužės 2–3 dienomis muziejus dirbs įprastu savaitgalio laiku: šeštadienį nuo 11 iki 19 valandos, sekmadienį nuo 12 iki 17 valandos.

  • Ukmergės „Vilkamirgės“ galerijoje atidaroma Rasos Jundulaitės paroda „Auklėjimas“

    Gegužės 6 dieną 17 valandą Ukmergėje, „Vilkamirgės“ galerijoje, bus atidaryta tekstilės menininkės ir juvelyrės Rasos Jundulaitės paroda „Auklėjimas“. Ekspozicija lankytojus kvies pažvelgti į ugdymo patirtis per simbolius, judesį ir asmeninę atmintį.

    Parodoje ryškus judėjimo motyvas, suprantamas tiek kaip fizinis ėjimas, tiek kaip vidinis virsmas. Vienu pagrindinių parodos simbolių tampa avalynė, siejama su sekimo pėdomis idėja ir ugdymu, kuriame kartojimas neretai tampa taisykle.

    Autorė atsigręžia į X kartos patirtis ir kelia klausimus, kaip skirtingais laikotarpiais buvo suvokiamas smurtas ugdyme ir kaip kito jo formos. Kūriniai konstruojami taip, kad žiūrovas nebūtų vedamas prie vienos išvados, o galėtų atpažinti savo patirtis ir susikurti interpretaciją.

    Pastaraisiais metais R. Jundulaitė nuosekliai tyrinėja archajiškų pasakų, mitų ir folkloro reikšmes, ieškodama jų šiandieninio skambesio. Parodoje simbolių laukas plečiamas: šalia avalynės atsiranda rankos, tampančios aktyviais, tačiau nevienareikšmiais veikėjais.

    Objektai čia virsta nuasmenintais personažais, leidžiančiais kalbėti apie reiškinius be tiesioginio vertinimo. Menininkė vengia moralizuoti, renkasi subtilią provokaciją ir palieka erdvės refleksijai, kuri dažnai prasideda nuo pavadinimų ir trumpų įžvalgų.

    Rasa Jundulaitė, gimusi 1977 metais, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, edukatorė ir patyriminių stovyklų vadovė. Ji dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, kuria konceptualius darbus ir socialines provokacijas, o kūryboje jungia eksperimentinio meno, kultūros paveldo, tvarumo ir kinetikos idėjas.

    Paroda veiks nuo gegužės 6 dienos iki birželio 12 dienos. „Vilkamirgės“ galerija įsikūrusi Kęstučio aikštėje 8-8, Ukmergėje, darbo laikas antradieniais–penktadieniais nuo 12 iki 16 valandos.

    Parodą organizuoja VšĮ „OirA Artless“.