CP v2

Tag: Šiuolaikinis menas

  • Iranas traukiasi iš Venecijos bienalės prieš pat atidarymą: kas vyksta užkulisiuose?

    Iranas traukiasi iš Venecijos bienalės prieš pat atidarymą: kas vyksta užkulisiuose?

    Iranas likus vos kelioms dienoms iki atidarymo paskelbė nedalyvausiantis 2026 metų Venecijos meno bienalėje. Apie tai organizatoriai pranešė trumpu pareiškimu oficialioje bienalės svetainėje, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    61-oji tarptautinė meno paroda šiemet turėtų vykti nuo gegužės 9 dienos iki lapkričio 22 dienos. Pagrindinė parodos tema pavadinta „In Minor Keys“, o ją rengti buvo pakviesta kuratorė Koyo Kouoh.

    Kultūros lauke šis pasitraukimas vertinamas platesniame politiniame kontekste, nes Artimuosiuose Rytuose išlieka aukšta įtampa. Pastaruoju metu tarptautinėje erdvėje ypač daug dėmesio skiriama saugumo situacijai, grasinimams ir retorikai, kuri veikia ne tik diplomatiją, bet ir tarptautinius renginius.

    Organizatoriai nepateikė duomenų, ar Irano nacionalinio paviljono programa buvo pilnai suformuota, ir kokią įtaką sprendimas turės jau suplanuotiems pristatymams. Vis dėlto praktikoje tokie pasitraukimai dažnai reiškia ir logistinių grandinių stabdymą, ir finansinius nuostolius, ir kuratorinių planų perbraižymą paskutinę minutę.

    Bienalė spaudžiama konfliktų

    Šių metų Venecijos bienalės leidimas jau anksčiau pateko į kritikos ir ginčų lauką dėl sprendimų, susijusių su valstybių dalyvavimu. Kultūros institucijoms vis dažniau tenka atsakyti į klausimą, kur baigiasi meninė autonomija ir kur prasideda politinė atsakomybė.

    Papildomą sukrėtimą renginiui sukėlė ir tai, kad tarptautinė žiuri, kaip skelbta viešai, atsistatydino, kilus nesutarimams dėl vertinimo principų. Po šio žingsnio organizatoriai pranešė, kad pagrindinių „Auksinio liūto“ apdovanojimų skyrimo mechanizmas bus keičiamas, o galutiniai sprendimai numatomi vėliau.

    Tokia situacija išryškina platesnę tendenciją: didieji meno renginiai tampa jautriais geopolitinių įtampų indikatoriais. Valstybių paviljonai, kurie tradiciškai buvo traktuojami kaip kultūrinės reprezentacijos forma, vis dažniau atsiduria diskusijų apie sankcijas, boikotus ir reputacinę riziką centre.

    Ką reiškia pasitraukimas?

    Nors oficiali priežastis nepateikta, sprendimas nedalyvauti dažniausiai siejamas su saugumo, diplomatinių santykių ar vidaus politikos veiksniais. Venecijos bienalė yra ne tik paroda, bet ir tarptautinės kultūrinės diplomatijos platforma, todėl kiekvienas pasitraukimas turi ir simbolinį svorį.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad organizatoriai pateiks daugiau paaiškinimų dėl pasikeitusios programos ir apdovanojimų proceso. Tuo pat metu stebima, ar pasitraukimas netaps precedentu kitoms šalims peržiūrėti dalyvavimą, jei politinė įtampa regione dar labiau didėtų.

  • Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Vos kelioms dienoms likus iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės atidarymo, iš pareigų pasitraukė tarptautinė renginio žiuri. Bienalės organizatoriai nurodė, kad atsistatydino visa komisija, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    Bienalė pranešė, kad darbą nutraukė komisijos pirmininkė Solange Farkas ir nariai Zoe Butt, Elvira Dyangani Ose, Marta Kuzma bei Giovanna Zapperi. Toks žingsnis laikomas neįprastu, nes žiuri tradiciškai skelbia prestižinių apdovanojimų laureatus oficialią atidarymo dieną.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono

    Atsistatydinimai įvyko fone, kai Italijos valdžia kritikavo bienalės sprendimą leisti Rusijai dalyvauti tarptautinėje parodoje. Likus dienai iki žiuri pasitraukimo, į Veneciją buvo atvykę Kultūros ministerijos atstovai, kurie rinko informaciją apie Rusijos paviljono atnaujinimą.

    Italijos premjerė Giorgia Meloni, paklausta apie situaciją, kartojo, kad Vyriausybė nepritaria Rusijos dalyvavimui, tačiau pabrėžė bienalės autonomiją. Ji teigė negalinti patvirtinti, ar žiuri atsistatydinimai susiję su ministerijos sprendimu siųsti pareigūnus į Veneciją.

    Kaip bus skiriami apdovanojimai?

    Žiuri turėjo išrinkti Auksinio liūto ir kitų prizų laimėtojus, tačiau po atsistatydinimo bienalė pakeitė apdovanojimų skyrimo tvarką. Organizatoriai pranešė, kad du prizus šįkart rinks lankytojai: geriausią kuratorinės parodos In Minor Keys dalyvį ir geriausią nacionalinį pasirodymą tarp maždaug 100 paviljonų.

    Šiuos apdovanojimus planuojama įteikti uždarymo dieną lapkričio 22 dieną. Tuo metu tradicinė tarptautinės žiuri funkcija, bent šioje bienalėje, faktiškai būtų perkelta publikai.

    ES finansavimas ir politinis spaudimas

    Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad Europos Sąjunga sumažino paramą bienalei, motyvuodama Rusijos dalyvavimu. Paramos suma siekė apie 2 000 000 eurų, o sprendimas tapo papildomu signalu, kad kultūriniai renginiai Europoje vis dažniau vertinami ir geopolitinių sprendimų kontekste.

    Rusijos menininkai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais buvo pasitraukę iš bienalės, o 2024 metais Rusija savo nuolatinėje erdvėje ekspozicijos nepristatė. Paskutinį kartą Rusija tarptautinėje parodoje dalyvavo 2019 metais.

    Bienalė savo poziciją grindžia tuo, kad neturi teisinių galių užkirsti kelią šaliai dalyvauti, jei ją pripažįsta Italijos Respublika. Organizatoriai pabrėžė, kad siekia išlikti dialogo ir meninės laisvės erdve, nors šiemet ši laikysena akivaizdžiai tapo politinių ginčų epicentru.

    Tarp į viešą erdvę patekusių politinių reakcijų išsiskyrė ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini pareiškimas, kad idėja leisti publikai rinkti nugalėtojus yra gera. Jo teigimu, toks sprendimas bienalę padarytų labiau autonomišką ir demokratišką.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje, kur greta pagrindinės parodos vyksta ir nacionalinių paviljonų programa. Todėl žiuri atsistatydinimas, apdovanojimų modelio pakeitimas ir finansavimo mažinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik šių metų renginiui, bet ir pačiai bienalės reputacijai.

  • „Stasys Museum“ atveria Lino Leono Katino parodą Panevėžyje: modernisto mistika ir nauji kūriniai

    Panevėžyje įsikūręs „Stasys Museum“ balandžio 30 dieną atidaro Lino Leono Katino parodą Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas. Parodoje pristatomi kūriniai iš privačios Virgilijaus Norvaišos kolekcijos, saugomos Panevėžyje.

    Linas Leonas Katinas (1941–2020) laikomas vienu ryškiausių Lietuvoje kūrusių modernistų, išsiskyrusiu žaisminga vaizduote ir energinga tapybine kalba. Jo kūrybinė biografija truko apie šešis dešimtmečius ir apėmė nuolat kintantį, tačiau atpažįstamą stilių.

    Ši paroda koncentruojasi į autoriui svarbias būties ir transcendencijos temas, kurios jo darbuose dažnai peržengia vien tik kasdienio patyrimo ribas. Ekspozicijoje susipina individuali pasaulėjauta, mitų ir archetipų nuotrupos bei simboliai, kalbantys apie laikinumą ir amžinybės ilgesį.

    Parodą papildo du nauji kūriniai

    Ekspoziciją papildo specialiai šiai parodai sukurti kitų kūrėjų darbai, plečiantys Katino idėjų kontekstą. Jie siūlo papildomą žiūros ir klausos perspektyvą, padedančią lankytojams priartėti prie dailininko mąstymo laukų.

    Vienas iš papildomų darbų yra režisieriaus ir videomenininko Gintaro Šepučio bei menotyrininkės, meno kritikės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės dokumentinis pasakojimas. Jame nagrinėjamas Lino Leono Katino kūrybos ryšys su budizmu ir šios idėjos poveikis jo vaizdiniams.

    Kitas kūrinys yra kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir aktoriaus Gedimino Rimeikos garso instaliacija, sukurta remiantis dailininko širdies dūžių garso įrašu ir jo poetiniais tekstais. Šie tekstai parodoje pristatomi pirmą kartą, o instaliacija pritaikyta ir lankytojams su klausos negalia.

    Atidarymo programa ir darbo laikas

    Parodos architektūrą kūrė Ieva Cicėnaitė, dirbusi su Lietuvos kultūros institucijomis ir tarptautiniais projektais. Jos sprendimai parodoje padeda struktūruoti pasakojimą ir pabrėžti skirtingas Katino kūrybos nuotaikas.

    Parodos atidarymas vyks balandžio 30 dieną 18 valandą. Atidarymo metu numatytos pristatymo kalbos ir srautinės ekskursijos su kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene bei muziejaus gide Veronika Kaminskaite.

    Gegužės 1 dieną „Stasys Museum“ dirbs nuo 12 iki 17 valandos. Gegužės 2–3 dienomis muziejus dirbs įprastu savaitgalio laiku: šeštadienį nuo 11 iki 19 valandos, sekmadienį nuo 12 iki 17 valandos.

  • Ukmergės „Vilkamirgės“ galerijoje atidaroma Rasos Jundulaitės paroda „Auklėjimas“

    Gegužės 6 dieną 17 valandą Ukmergėje, „Vilkamirgės“ galerijoje, bus atidaryta tekstilės menininkės ir juvelyrės Rasos Jundulaitės paroda „Auklėjimas“. Ekspozicija lankytojus kvies pažvelgti į ugdymo patirtis per simbolius, judesį ir asmeninę atmintį.

    Parodoje ryškus judėjimo motyvas, suprantamas tiek kaip fizinis ėjimas, tiek kaip vidinis virsmas. Vienu pagrindinių parodos simbolių tampa avalynė, siejama su sekimo pėdomis idėja ir ugdymu, kuriame kartojimas neretai tampa taisykle.

    Autorė atsigręžia į X kartos patirtis ir kelia klausimus, kaip skirtingais laikotarpiais buvo suvokiamas smurtas ugdyme ir kaip kito jo formos. Kūriniai konstruojami taip, kad žiūrovas nebūtų vedamas prie vienos išvados, o galėtų atpažinti savo patirtis ir susikurti interpretaciją.

    Pastaraisiais metais R. Jundulaitė nuosekliai tyrinėja archajiškų pasakų, mitų ir folkloro reikšmes, ieškodama jų šiandieninio skambesio. Parodoje simbolių laukas plečiamas: šalia avalynės atsiranda rankos, tampančios aktyviais, tačiau nevienareikšmiais veikėjais.

    Objektai čia virsta nuasmenintais personažais, leidžiančiais kalbėti apie reiškinius be tiesioginio vertinimo. Menininkė vengia moralizuoti, renkasi subtilią provokaciją ir palieka erdvės refleksijai, kuri dažnai prasideda nuo pavadinimų ir trumpų įžvalgų.

    Rasa Jundulaitė, gimusi 1977 metais, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, edukatorė ir patyriminių stovyklų vadovė. Ji dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, kuria konceptualius darbus ir socialines provokacijas, o kūryboje jungia eksperimentinio meno, kultūros paveldo, tvarumo ir kinetikos idėjas.

    Paroda veiks nuo gegužės 6 dienos iki birželio 12 dienos. „Vilkamirgės“ galerija įsikūrusi Kęstučio aikštėje 8-8, Ukmergėje, darbo laikas antradieniais–penktadieniais nuo 12 iki 16 valandos.

    Parodą organizuoja VšĮ „OirA Artless“.