CP v2

Tag: Smegenų sveikata

  • Neurologai įspėja: šie produktai kasdienėje mityboje gali tyliai silpninti smegenų veiklą

    Neurologai ir mitybos specialistai vis dažniau primena, kad smegenų sveikatą lemia ne tik genetika ar amžius, bet ir kasdieniai pasirinkimai lėkštėje. Dalis populiarių produktų tiesiogiai neatrodo pavojingi, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie prastesnės atminties, miego sutrikimų ir didesnės kraujagyslių rizikos.

    Didžiausia problema paprastai nėra vienas suvalgytas ar išgertas produktas, o dažnis ir bendras kontekstas. Kai mityboje daug pridėtinio cukraus, alkoholio ar itin perdirbtų riebalų, didėja uždegiminiai procesai, blogėja kraujagyslių būklė, o tai svarbu ir smegenų aprūpinimui deguonimi.

    Baltymų milteliai: kur slypi rizika

    Baltymų milteliai dažnai pristatomi kaip patogus būdas papildyti racioną, ypač sportuojantiems ar metantiems svorį. Tačiau neurologai atkreipia dėmesį, kad dalyje produktų gausu dirbtinių saldiklių ir priedų, kurie kai kuriems žmonėms gali paveikti žarnyno mikrobiotą.

    Žarnyno ir smegenų ašis pastaraisiais metais minima vis dažniau: žarnyne gaminamos ir reguliuojamos medžiagos gali turėti įtakos nuotaikai, miego kokybei ir uždegimui. Be to, renkantis nepatikimų gamintojų papildus, išlieka užterštumo rizika, pavyzdžiui, sunkiaisiais metalais, todėl svarbu tikrinti nepriklausomų tyrimų ir sertifikavimo informaciją.

    Saldinti gazuoti gėrimai ir cukrus

    Saldinti gazuoti gėrimai siejami su didesne metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika, o tai ilgainiui gali atsispindėti ir smegenų veikloje. Perteklinis cukraus vartojimas skatina insulino svyravimus, gali didinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti kraujagyslių būklę.

    „Ilgainiui per didelis cukraus kiekis mityboje gali kenkti kraujagyslėms, kurios maitina smegenis, o tai didina insulto ir ankstyvesnio kognityvinio silpnėjimo riziką“, – pabrėžia neurologai, kalbėdami apie nuolatinius saldintų gėrimų įpročius.

    Dalies gėrimų sudėtyje būna ir kofeino, todėl poveikis gali pasireikšti ne tik energijos šuoliais, bet ir suprastėjusiu miegu. Miegas yra vienas svarbiausių smegenų atsigavimo veiksnių, todėl nuolatiniai miego trikdžiai dažnai atsiliepia dėmesiui ir emocijų reguliacijai.

    Alkoholis: net ir „saikingai“ nėra neutralu

    Alkoholis laikomas neurotoksine medžiaga, kuri gali paveikti tiek centrinę, tiek periferinę nervų sistemą. Net jei trumpuoju laikotarpiu poveikis atrodo menkas, dažnesnis vartojimas siejamas su blogesne miego struktūra, prastesne atminties konsolidacija ir silpnesniu dėmesiu.

    Neurologai primena, kad alkoholis keičia neuromediatorių pusiausvyrą, todėl gali lėtėti reakcija, suprastėti koncentracija ir sprendimų priėmimas. Paaugliams rizika dar didesnė, nes smegenys vis dar vystosi, o reguliarus alkoholio vartojimas gali trukdyti normaliam savikontrolės ir mokymosi funkcijų formavimuisi.

    Keptas maistas ir bulvytės fri

    Dažnas riebiai kepto, itin perdirbto maisto vartojimas siejamas su prastesne kraujagyslių būkle ir didesne uždegimo rizika. Tai svarbu todėl, kad smegenys yra itin jautrios kraujotakos pokyčiams, o ilgalaikiai metaboliniai sutrikimai gali atsiliepti ir kognityvinėms funkcijoms.

    Mokslinėje literatūroje taip pat aptariama, kad riebalų ir cukraus perteklius gali neigiamai veikti hipokampo veiklą, kuri svarbi mokymuisi ir atminčiai. Vienkartinis pasirinkimas problemos nesukuria, tačiau įprotis dažnai rinktis tokį maistą ilgainiui tampa rizikos veiksniu.

    Specialistai pabrėžia, kad smegenų sveikatai palankiausia mityba paprastai remiasi daržovėmis, ankštiniais, neskaldytais grūdais, žuvimi, riešutais ir pakankamu skysčių vartojimu. Jei kyla abejonių dėl papildų ar mitybos pokyčių, ypač turint lėtinių ligų, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Valgote kiaušinius kelis kartus per savaitę? Tyrimai sieja tai su mažesne Alzheimerio rizika

    Valgote kiaušinius kelis kartus per savaitę? Tyrimai sieja tai su mažesne Alzheimerio rizika

    Nuo seno kiaušiniai kelia diskusijų dėl cholesterolio, tačiau naujesni tyrimai vis dažniau krypsta į kitą temą – galimą ryšį su smegenų sveikata. Alzheimerio liga vystosi metų metus, todėl mityba ir kiti gyvenimo būdo veiksniai laikomi svarbia prevencijos dalimi.

    Kalifornijos Loma Linda universiteto visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai analizavo 39 498 žmonių duomenis, o mitybos įpročius susiejo su JAV „Medicare“ medicininiais įrašais. Dalyviai buvo stebėti vidutiniškai 15,3 metų, per šį laiką Alzheimerio liga diagnozuota 2 858 asmenims.

    Tyrime pastebėta, kad, palyginti su kiaušinių nevartojusiais arba vartojusiais labai retai, 1–3 kartai per mėnesį siejosi su 17 proc. mažesne Alzheimerio rizika. Vartojant 2–4 kiaušinius per savaitę skirtumas siekė 20 proc., o valgant 5 ar daugiau kartų per savaitę – 27 proc.

    Svarbu tai, kad vertintas ne tik kiaušinis lėkštėje, bet ir kiaušiniai, esantys kituose produktuose, pavyzdžiui, kepiniuose ar paruoštuose patiekaluose. Tai leidžia plačiau įvertinti bendrą racioną, o ne vien konkretaus pusryčių patiekalo pasirinkimą.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai stebimasis tyrimas, rodantis sąsają, bet neįrodantis priežastinio ryšio. Kiaušinius dažniau valgantys žmonės gali skirtis ir kitais įpročiais, tokiais kaip fizinis aktyvumas, rūkymas, miego kokybė ar bendras mitybos balansas.

    Kodėl kiaušiniai atsidūrė dėmesio centre?

    Dažniausiai minimas paaiškinimas – cholinas, svarbi maistinė medžiaga, reikalinga normaliai nervų sistemos ir smegenų veiklai. Cholinas dalyvauja acetilcholino, neuromediatoriaus, susijusio su atmintimi ir dėmesiu, gamyboje, taip pat svarbus ląstelių membranų struktūrai.

    Kiaušinio trynys yra vienas praktiškiausių cholino šaltinių kasdienėje mityboje. Kiaušiniuose taip pat yra liuteino ir zeaksantino, kurie geriausiai žinomi dėl reikšmės regėjimui, tačiau tiriami ir dėl galimo vaidmens kognityvinėse funkcijose bei apsaugoje nuo oksidacinio streso.

    Be to, kiaušiniai suteikia visavertį baltymą, dalį B grupės vitaminų, vitamino D bei fosfolipidų, o priklausomai nuo vištų lesalo, gali būti ir nedideli omega-3 riebalų rūgščių kiekiai. Šis derinys siejamas su sotumu ir tuo, kad žmogus lengviau laikosi subalansuoto raciono.

    Ką rodo kiti tyrimai?

    Panašūs signalai matyti ir kituose darbuose. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių stebėjimo tyrime, publikuotame „The Journal of Nutrition“, bent vienas kiaušinis per savaitę buvo siejamas su mažesne Alzheimerio tipo demencijos rizika, o dalis ryšio aiškinta cholino vartojimu.

    Australijoje atliktoje vyresnių nei 70 metų žmonių analizėje kiaušinių vartojimas nuo 1 iki 6 kartų per savaitę siejosi su mažesne bendro mirtingumo ir su širdies bei kraujagyslių ligomis susijusio mirtingumo rizika. Vis dėlto ir šiuo atveju kalbama apie asociacijas, o ne tiesioginį įrodymą, kad būtent kiaušiniai lemia rezultatą.

    Kiek kiaušinių – protinga riba?

    Pastaraisiais metais mitybos rekomendacijose daugiau dėmesio skiriama ne vien cholesterolio kiekiui maiste, o bendrai riebalų kokybei, ypač sočiųjų ir transriebalų ribojimui. Dėl to kiaušiniai daugeliui žmonių gali būti priimtina subalansuotos mitybos dalis, jei bendras racionas yra kokybiškas.

    Didelę reikšmę turi tai, su kuo kiaušiniai valgomi ir kaip paruošiami. Kiaušinis su daržovėmis ir pilno grūdo produktais yra visai kitas pasirinkimas nei kiaušinienė su daug sviesto, šonine ir balta duona, nes skiriasi sočiųjų riebalų ir druskos kiekiai.

    Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinį diabetą, reikšmingai padidėjusį MTL cholesterolį ar kitų metabolinių sutrikimų, kiaušinių kiekį verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Praktikoje dažniausiai akcentuojamas saikingumas ir mitybos įvairovė, o ne vieno produkto sureikšminimas.

    Kiaušiniai nėra stebuklinga priemonė nuo Alzheimerio, tačiau tyrimai leidžia manyti, kad jie gali būti viena iš smegenims palankios mitybos dalių. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia išlieka visuma: pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, lėtinių ligų kontrolė ir nuosekliai kokybiškas racionas.

  • Neurologai įspėja: šie kasdieniai produktai gali silpninti atmintį ir didinti insulto riziką

    Kasdienė mityba daro tiesioginę įtaką smegenų sveikatai, o kai kurie populiarūs produktai gali tyliai bloginti atmintį, kraujotaką ir dėmesio koncentraciją. Neurologai pabrėžia, kad rizika dažniausiai susijusi ne su vienu kąsniu, o su įpročiu: kai tam tikri produktai tampa kasdienio raciono pagrindu.

    Viena dažniausių rekomendacijų siejama su saldintais gazuotais gėrimais ir apskritai dideliu pridėtinio cukraus kiekiu. Ilgainiui tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o kraujagyslių būklė yra itin svarbi ir smegenims, nes jos priklausomos nuo stabilios kraujotakos.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į transriebalus, kurie gali būti aptinkami dalyje itin perdirbtų gaminių. Kai kuriuose tyrimuose didesnis transriebalų vartojimas siejamas su prastesniais kognityviniais rodikliais ir nepalankesniu širdies bei kraujagyslių rizikos profiliu, o tai netiesiogiai didina ir insulto tikimybę.

    Dar viena rizikos grupė yra dažnai vartojami gruzdinti produktai, pavyzdžiui, bulvytės fri. Tokia mityba paprastai reiškia daugiau sočiųjų riebalų ir druskos, o tai gali bloginti kraujospūdžio kontrolę ir kraujagyslių būklę, ypač jei kartu trūksta daržovių, skaidulų ir omega-3 šaltinių.

    Neurologai primena ir apie alkoholį: net ir „saikingas“ vartojimas kai kuriems žmonėms gali turėti apčiuopiamų pasekmių miegui, nuotaikai bei pažinimo funkcijoms. Alkoholio poveikis laikomas neurotoksiniu, todėl rizika didėja didinant vartojimo dažnį ir kiekius.

    Diskusijų kelia ir kai kurie „sveikesni“ pasirinkimai, pavyzdžiui, dalis baltymų miltelių ar gėrimų, kuriuose gausu saldiklių ir priedų. Specialistai pabrėžia žarnyno mikrobiomos svarbą, nes ji susijusi su uždegiminiais procesais ir medžiagų apykaita, o šie veiksniai daro įtaką ir smegenų veiklai.

    Gydytojai ragina ne ieškoti vieno „blogiausio“ produkto, o įvertinti bendrą mitybos modelį. Jei racione daug itin perdirbtų produktų, saldžių gėrimų ir kepto maisto, o mažai žuvies, ankštinių, daržovių, pilno grūdo produktų, tai dažniausiai reiškia didesnę ilgalaikę riziką širdžiai ir smegenims.

    Praktinis principas paprastas: kuo dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, gerti vandenį vietoj saldintų gėrimų, o kepimą riebaluose pakeisti kepimu orkaitėje ar troškinimu. Jei kyla klausimų dėl konkrečių papildų ar gretutinių ligų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu, ypač jei vartojami vaistai ar yra padidėjęs kraujospūdis.

  • Avokadas ar graikiniai riešutai: mokslas parodė, kas iš tiesų geriau smegenims

    Diskusija, kas labiau naudinga smegenų veiklai, avokadas ar graikiniai riešutai, turi aiškų atsakymą: abu produktai vertingi, tačiau skirtingais mechanizmais. Naujausių mitybos tyrimų apžvalgos rodo, kad ryškesni ir nuoseklesni ilgalaikiai duomenys dažniau siejami su graikiniais riešutais.

    Kaip avokadas veikia smegenis?

    Avokadas vertinamas dėl mononesočiųjų riebalų, skaidulų, kalio, folio rūgšties ir antioksidantų, kurie prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos. Tai svarbu ir smegenims, nes gera kraujotaka bei palankesni cholesterolio rodikliai siejami su mažesne kognityvinių sutrikimų rizika.

    Ypatingas avokado junginys yra liuteinas, karotenoidas, aptinkamas ir akių, ir smegenų audiniuose. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose pastebėta, kad reguliariai vartojant avokadą gali padidėti liuteino kiekis organizme ir pagerėti tam tikri dėmesio bei informacijos apdorojimo rodikliai, ypač žmonėms, kurių mityboje anksčiau trūko karotenoidų.

    Avokade taip pat yra glutationo, antioksidanto, padedančio mažinti oksidacinį stresą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas pats savaime nepakeičia bendros mitybos kokybės ir gyvenimo būdo, kurie daro didžiausią įtaką smegenų senėjimui.

    Kuo išsiskiria graikiniai riešutai?

    Graikiniai riešutai laikomi vienu geriausių augalinių omega-3 šaltinių, nes juose gausu alfa-linoleno rūgšties. Kartu su polifenoliais ir vitaminu E tai sudaro derinį, siejamą su mažesniu uždegimu ir oksidaciniu stresu, o būtent šie procesai dažnai minimi kaip svarbūs kognityvinio silpnėjimo veiksniai.

    Mokslinėje literatūroje dažniau aptinkama duomenų, kad reguliariai vartojant riešutus, įskaitant graikinius, gerėja kai kurie atminties ir pažinimo rodikliai, o ilgalaikėse stebėjimo studijose tai siejama su mažesne demencijos rizika. Svarbu tai, kad tokie ryšiai paprastai išlieka net įvertinus kitus gyvenimo būdo veiksnius, nors priežasties ir pasekmės klausimas visada reikalauja atsargumo.

    „Žvelgiant į tyrimų visumą, graikiniai riešutai turi nuoseklesnių ir ilgalaikių įrodymų, siejamų su apsauga nuo kognityvinio senėjimo ir uždegimo mažinimu“, – sakė dietologė ir mitybos specialistė Tayiba Moghal.

    Kiek ir kaip vartoti kasdien?

    Dažniausiai rekomenduojama porcija yra nedidelė sauja graikinių riešutų per dieną, maždaug 30–50 gramų. Tai patogus kiekis, kuris leidžia gauti naudingų riebalų, bet neperkrauna raciono papildomomis kalorijomis.

    Avokado atveju praktiška orientacija yra maždaug pusė avokado per dieną, ypač jei jis pakeičia mažiau palankius riebalų šaltinius. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai abu produktai įtraukiami į subalansuotą mitybą, kurioje gausu daržovių, ankštinių ir žuvies arba kitų omega-3 šaltinių.

  • Ne bananas: Lietuvoje įprastas vaisius siejamas su geresne atmintimi ir mažesne insulto rizika

    Ne bananas: Lietuvoje įprastas vaisius siejamas su geresne atmintimi ir mažesne insulto rizika

    Pastaruoju metu mitybos tyrimuose vis dažniau minimos kriaušės – įprastas ir lengvai prieinamas vaisius, kuris siejamas su palankesniais smegenų sveikatos rodikliais. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausi čia ne stebuklingi pažadai, o bendra mitybos kokybė ir nuoseklus vaisių vartojimas.

    Kriaušėse yra skaidulų, vitamino C ir įvairių B grupės vitaminų, taip pat kalio bei vario. Šios medžiagos svarbios nervų sistemai ir kraujotakai, o jos būklė glaudžiai susijusi su atmintimi ir dėmesiu, ypač vyresniame amžiuje.

    Didelį dėmesį tyrimuose gauna polifenoliai ir kiti antioksidantai, padedantys mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai laikomi vienais iš veiksnių, galinčių spartinti su amžiumi susijusį pažintinių funkcijų silpnėjimą.

    Tyrimuose, kuriuose analizuojami dideli gyventojų duomenys, didesnis vaisių ir daržovių vartojimas siejamas su mažesne insulto rizika. Kai kuriose analizėse ypač išskiriami šviesios spalvos vaisiai ir daržovės, o kriaušės minimos kaip vienas iš šiai grupei priskiriamų pasirinkimų.

    Galimą poveikį aiškina keli mechanizmai: skaidulos padeda reguliuoti cholesterolio kiekį ir cukraus svyravimus, o flavonoidai gali būti siejami su geresne kraujagyslių funkcija. Kadangi kraujagyslių pažaida didina ir insulto, ir kognityvinių sutrikimų riziką, tokia grandinė moksliškai atrodo logiška, nors tai nereiškia, kad vienas produktas „apsaugo“.

    Specialistai akcentuoja, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis vaisius, o nuosekli mityba, kurioje gausu skirtingų augalinių produktų. Praktinis pasirinkimas paprastas: jei ieškote užkandžio vietoje saldumynų, kriaušė su riešutais ar natūraliu jogurtu gali būti sotesnis ir palankesnis variantas kasdienai.

  • Ekspertai įspėja: demencijos šaknys – vaikystėje, o rizika auga dar iki 40-ies

    Ekspertai įspėja: demencijos šaknys – vaikystėje, o rizika auga dar iki 40-ies

    Demencija dažnai siejama su senatve, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad rizikos veiksniai gali pradėti kauptis gerokai anksčiau – nuo nėštumo, kūdikystės ir vaikystės iki jauno suaugusiojo amžiaus. Mokslininkai pabrėžia, kad dalį šių veiksnių galima keisti, todėl prevencija turėtų prasidėti ne tada, kai atsiranda simptomai, o daug anksčiau.

    Naujesniuose darbuose nagrinėjama, kaip ankstyvojo gyvenimo sąlygos siejasi su vėlesne smegenų sveikata. Tyrėjai mini, kad kai kurie gimimo ir šeimos planavimo veiksniai, pavyzdžiui, gimdymas vyresniame amžiuje ar mažesni tarpai tarp gimdymų, gali būti susiję su šiek tiek padidėjusia demencijos rizika vėliau, nors tai nereiškia tiesioginės priežasties.

    Kodėl svarbūs pirmieji gyvenimo metai?

    Mokslininkai vis dažniau remiasi ilgalaikiais stebėjimais, kurie rodo, kad kognityviniai gebėjimai vaikystėje gali būti susiję su kognityvinių funkcijų lygiu vyresniame amžiuje. Kitaip tariant, dalis skirtumų tarp žmonių gali būti matomi dar ankstyvame amžiuje, o ne vien atsirasti dėl spartesnio blogėjimo senstant.

    Pastebima ir tai, kad smegenų vaizdinimo tyrimuose kai kurie pokyčiai, siejami su vėlesne demencija, gali labiau atitikti ankstyvuoju laikotarpiu patirtas rizikas nei vien dabartinius įpročius. Dėl to vis dažniau kalbama apie demencijos prevenciją kaip apie viso gyvenimo tikslą.

    Rizikos veiksniai jaunystėje: ne vien alkoholis

    Tyrėjai, vertinantys 18–39 metų amžiaus grupę, išskiria ir su gyvenimo būdu susijusias rizikas: žalingą alkoholio vartojimą, rūkymą, mažą fizinį aktyvumą bei socialinę izoliaciją. Šie veiksniai svarbūs tuo, kad dažnai įsitvirtina būtent jaunystėje ir vėliau tampa sunkiau pakeičiami.

    Kita dalis rizikų susijusi su sveikatos būkle ir aplinka: galvos traumos, oro tarša, prastesnė klausa ar rega, taip pat mažesnis išsilavinimo lygis. Prie riziką didinančių būklių dažnai minimi nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs MTL cholesterolis ir depresija, nes jos gali ilgainiui veikti kraujagyslių ir smegenų sveikatą.

    Ką siūlo ekspertai ir kas dar tiriama?

    Specialistai pabrėžia, kad vien žinoti rizikas nepakanka, todėl siūloma veikti keliais lygiais. Individualiai tai reiškia ankstyvą švietimą apie smegenų sveikatą, o bendruomenėse ir valstybiniu mastu – nuoseklias prevencines priemones, kurios padėtų mažinti žalingų įpročių paplitimą ir didinti sveikatai palankios aplinkos prieinamumą.

    Kartu akcentuojama, kad dalis galimų rizikos veiksnių dar tik vertinami ir reikalauja daugiau duomenų. Tarp jų minimas itin perdirbtas maistas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, ilgas laikas prie ekranų, lėtinis stresas ir mikroplastikų poveikis, tačiau šiose srityse mokslinė bendruomenė dar ieško aiškesnių atsakymų.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: kuo anksčiau pradedama rūpintis miego kokybe, fiziniu aktyvumu, širdies ir kraujagyslių rodikliais, klausa, rega bei psichikos sveikata, tuo daugiau šansų sumažinti demencijos riziką vėlesniais dešimtmečiais. Tai ypač aktualu jaunimui, nes būtent šiame etape formuojasi įpročiai, kurie gali lemti ilgalaikes pasekmes.

  • Atmintis ir dėmesys silpsta? Paprastas memory žaidimas gali padėti senjorams jau per kelias savaites

    Atmintis ir dėmesys silpsta? Paprastas memory žaidimas gali padėti senjorams jau per kelias savaites

    Ne kiekvienas atminties lavinimas turi būti sudėtingas, kad duotų apčiuopiamą naudą. Senjorams vienas paprasčiausių ir kartu veiksmingų kasdienio protinio aktyvumo būdų yra porų paieškos žaidimas memory, treniruojantis dėmesį ir trumpalaikę atmintį.

    Šio žaidimo principas elementarus: kortelės išdėliojamos užverstos, o žaidėjas verčia po dvi ir ieško vienodų porų. Kad pavyktų, reikia įsiminti anksčiau matytas korteles ir jų vietą, todėl vienu metu dirba dėmesys, atmintis ir erdvinė orientacija.

    Gydytojai ir neurologijos bei gerontologijos specialistai pabrėžia, kad pažintinių funkcijų palaikymui svarbiausia ne „sudėtingumas“, o reguliarumas ir užduoties aiškumas. Tokie pratimai, kurie reikalauja aktyviai prisiminti informaciją, dažnai yra naudingesni nei pasyvus naršymas ar televizoriaus fonas.

    Memory žaidimas ypač taikliai „pataiko“ į kasdienybėje svarbią sritį: trumpalaikę, dar vadinamą darbine, atmintį. Būtent ji padeda prisiminti, kur padėti akiniai, ką sakė gydytojas, kokių produktų trūksta namuose ar į kurią stalčių įdėti dokumentai.

    Ne mažiau svarbi ir koncentracija. Žaidžiant tenka išlaikyti dėmesį vienai užduočiai 10–15 minučių, neperšokant prie kitų dirgiklių, todėl tai tampa švelniu, bet kryptingu treniruotės formatu be spaudimo „būtinai pasiekti rezultatą“.

    Dar vienas privalumas yra psichologinis: žmogus mato progresą ir patiria sėkmės jausmą. Senjorams tai svarbu, nes atminties treniruotės neturėtų kelti gėdos ar frustracijos, o priešingai, stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis ir motyvaciją.

    Pradėti rekomenduojama nuo mažo kortelių skaičiaus, pavyzdžiui, 6–8 porų, pasirenkant didelius, aiškius ir lengvai atskiriamus paveikslėlius. Žaidžiant verta pasirūpinti geru apšvietimu ir ramia aplinka, kad dėmesio neklaidintų televizorius ar nuolatiniai pranešimai telefone.

    Efektyvesnė yra trumpa, bet nuosekli rutina, o ne retas ilgas žaidimas. Daugeliui tinka 10–15 minučių per dieną bent 4–5 kartus per savaitę, tačiau tempo nereikia forsuoti: svarbiausia, kad veikla būtų maloni ir taptų įpročiu.

    Kai užduotis tampa per lengva, sudėtingumą galima kelti palaipsniui didinant porų skaičių arba renkantis panašesnius vaizdus, reikalaujančius daugiau tikslumo. Papildomai galima įtraukti kalbinį elementą: radus porą ją įvardyti arba pasakyti vieną asociaciją, taip aktyvinant ir kalbą.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad toks žaidimas nėra diagnozės ar gydymo pakaitalas. Jei atminties sutrikimai ryškėja, žmogus ima pasimesti pažįstamose vietose, sunkiai atlieka kasdienes užduotis ar patiria ryškius nuotaikos pokyčius, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu.

    Dažniausios klaidos dvi: per greitai keliama kartelė ir pritrūksta reguliarumo. Kai kortelių per daug arba jos per panašios, žaidimas ima varginti, o ne treniruoti, todėl geriau judėti mažais žingsniais ir išlaikyti pastovų ritmą.

    Memory žaidimas išsiskiria tuo, kad nereikalauja brangios įrangos, specialių žinių ar ilgo pasiruošimo, o žaisti galima vienam ar kartu su artimaisiais. Būtent paprastumas dažnai ir yra didžiausia vertė, kai siekiama kasdien palaikyti atmintį ir dėmesį.

  • Mokslininkai perspėja: šis kasdienis užkandis gali tyliai silpninti jūsų dėmesį

    Mokslininkai perspėja: šis kasdienis užkandis gali tyliai silpninti jūsų dėmesį

    Ypač perdirbti produktai, tokie kaip saldinti gėrimai, bulvių traškučiai ar paruošti patiekalai, Vakarų šalių mityboje tapo kasdienybe. Vis daugiau tyrimų rodo, kad toks maistas gali būti susijęs ne tik su metabolinėmis ligomis, bet ir su prastesne smegenų sveikata.

    Nauja Australijoje atlikta analizė nagrinėjo ryšį tarp ypač perdirbtų produktų dalies racione, dėmesio funkcijų ir demencijos rizikos. Tyrime dalyvavo 2 192 40–70 metų amžiaus žmonės, kuriems tyrimo pradžioje nebuvo diagnozuota demencija.

    Ką parodė testai ir apklausos

    Dalyviai užpildė mitybos klausimyną ir atliko keturis kognityvinius testus, vertinusius dėmesį, informacijos apdorojimo greitį ir atmintį. Tyrėjai taip pat rinko duomenis apie fizinį aktyvumą, sociodemografinius veiksnius ir bendrą sveikatos būklę.

    Skaičiuota ir ilgalaikė demencijos rizika, pasitelkiant plačiai taikomą rizikos vertinimo metodiką, skirtą prognozuoti tikimybę susirgti per artimiausius 20 metų. Tyrėjai pabrėžė, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio, tačiau leidžia matyti reikšmingas sąsajas.

    Vidutiniškai ypač perdirbti produktai sudarė apie 41 proc. visos suvartojamos energijos. Didesnė šių produktų dalis buvo būdingesnė jaunesniems dalyviams ir vyrams.

    Maža riba, bet apčiuopiami pokyčiai

    Tyrėjai nustatė, kad kiekvienas papildomas 10 proc. ypač perdirbtų produktų racione buvo susijęs su išmatuojamu dėmesio rodiklių kritimu. Taip pat fiksuota sąsaja su didesne demencijos rizika, vertinama balais, kurie naudojami ilgalaikėms prognozėms.

    „Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, 10 proc. padidėjimas maždaug prilygsta vienam standartiniam traškučių pakeliui, papildomai suvalgomam kasdien“, – sakė mitybos biochemikė Barbara Cardoso.

    Įdomu tai, kad aiškios sąsajos su atminties rodikliais šiame tyrime nenustatyta. Ryškiausi pokyčiai fiksuoti būtent dėmesio ir apdorojimo greičio testuose, kurie kasdienybėje siejami su gebėjimu susikaupti, sekti informaciją ir greitai reaguoti.

    Kodėl tai gali veikti smegenis

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad ypač perdirbtų produktų vartojimas dažniau buvo susijęs su mažesniu išsilavinimu, nutukimu ir prastesniu Viduržemio jūros dietos laikymusi. Vis dėlto analizė rodė, kad net ir renkantis iš pažiūros sveikesnį mitybos modelį, didelė ypač perdirbtų produktų dalis gali išlikti problema.

    „Ypač intensyvus perdirbimas dažnai suardo natūralią maisto struktūrą ir gali įnešti papildomų medžiagų, pavyzdžiui, dirbtinių priedų ar junginių, atsirandančių gamybos metu“, – sakė Barbara Cardoso.

    Viena iš galimų priežasčių siejama su tuo, kad tokie produktai dažnai turi daug druskos, pridėtinio cukraus ir rafinuotų riebalų, o tai ilgainiui didina metabolinių sutrikimų riziką. Šie sutrikimai, įskaitant 2 tipo diabetą, hipertenziją ir nutukimą, literatūroje siejami su prastesniais kognityviniais rodikliais.

    Ekspertai taip pat primena, kad ryšys gali būti abipusis: silpnesnis dėmesys ir prastesni savikontrolės mechanizmai gali didinti polinkį rinktis patogų, greitai prieinamą, ypač perdirbtą maistą. Svarbus veiksnys yra ir aplinka, nes gyvenamoji vieta bei prieinamumas dažnai nulemia, ar žmogus kasdien turi realią galimybę rinktis šviežesnius produktus.

    Specialistai ragina šiuos rezultatus vertinti kaip paskatą peržiūrėti kasdienius įpročius, o ne kaip vienkartinį draudimą. Praktinis principas paprastas: kuo didesnę raciono dalį sudaro minimaliai perdirbti produktai, tokie kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai, žuvis ar nesaldinti pieno produktai, tuo daugiau šansų sumažinti rizikas, susijusias su ilgalaike sveikata.