CP v2

Tag: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

  • Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai: daugiau saugumo darbuotojams ir naujos galimybės studentams

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą ir aiškiau apibrėžti kai kurias jų darbo situacijas. Pokyčiai apimtų ir savivaldybėms aktualų teisinį aiškumą dėl pagalbos pinigų mokėjimo.

    Vienas jautriausių siūlymų – galimybė socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų specialistams tam tikrais atvejais fiksuoti garso ar vaizdo įrašus. Toks sprendimas būtų skirtas darbuotojų apsaugai, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar saugumui, tačiau kartu reikalautų aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos ir proporcingumo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad įsigaliojus pakeitimams būtų sudarytos saugesnės darbo sąlygos, o darbuotojai turėtų daugiau priemonių apsisaugoti konfliktinėse situacijose. Pastaraisiais metais socialinių paslaugų sektoriuje vis dažniau akcentuojamas perdegimo, agresijos atvejų ir įtampos rizikos valdymas, todėl darbuotojų sauga tampa prioritetu.

    Kita numatoma naujovė – galimybė Socialinį darbą studijuojantiems studentams dirbti socialiniu darbuotoju. Tai galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą savivaldybėse ir socialinių paslaugų įstaigose, tačiau kartu keltų klausimų dėl praktinio pasirengimo, mentorystės ir atsakomybių paskirstymo.

    Jei pakeitimams pritartų Seimas, savivaldybėms ir įstaigoms tektų atnaujinti vidines tvarkas, ypač susijusias su incidentų valdymu ir darbuotojų saugos užtikrinimu. Taip pat reikėtų aiškiai apibrėžti, kada ir kokiomis sąlygomis galima daryti įrašus, kad būtų suderinti darbuotojų saugumo poreikiai ir asmens duomenų apsauga.

  • STASIS sistema www.stasis.lt: interaktyvus žemėlapis parodo, kiek viešieji pastatai pritaikyti negaliai

    Po to, kai Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją, valstybė įsipareigojo užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų savarankiškai gyventi ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių – prieinamumas: fizinė aplinka, transportas, informacija ir ryšiai turi būti pasiekiami lygiai su kitais.

    Šį principą taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, numatantis teisę į prieinamą aplinką ir jos įgyvendinimo mechanizmus. Praktikoje tai reiškia, kad viešosios paslaugos turi būti teikiamos taip, jog žmogus su judėjimo, regos, klausos ar kitais sunkumais galėtų į jas patekti ir jomis naudotis be papildomų kliūčių.

    Siekiant nuosekliai stebėti pažangą ir aiškiau matyti, kur problemos išlieka, sukurta Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema STASIS. Ji pasiekiama internetu adresu www.stasis.lt ir skirta tiek prieinamumo stebėsenai, tiek patogiam informacijos pateikimui visuomenei.

    Viena pagrindinių STASIS dalių – interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami duomenys apie viešąsias paslaugas teikiančių pastatų prieinamumą. Informacija grupuojama pagal negalios pobūdį, todėl žmogus gali greičiau įvertinti, ar konkretus objektas atitinka jo poreikius, pavyzdžiui, ar yra pritaikytas įėjimas, judėjimo maršrutai ar kiti svarbūs elementai.

    Duomenys STASIS sistemoje pildomi savideklaracijos principu. Viešąsias paslaugas teikiančios institucijos ir įstaigos pirmiausia pačios įsivertina jų valdomų pastatų prieinamumą pagal parengtą klausimyną ir suveda informaciją į sistemą.

    Užsiregistravus STASIS sistemoje, suvesti duomenys automatiškai įvertinami pagal nustatytus kriterijus ir parodomas objekto prieinamumo lygis. Toks modelis leidžia greičiau sukaupti didesnės apimties informaciją, tačiau kartu pabrėžia atsakomybę įstaigoms teikti tikslius, atnaujinamus duomenis.

    Dėl naudojimosi STASIS metodinę pagalbą ir konsultacijas teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Klausimais, susijusiais su registracija ar duomenų pildymu, galima kreiptis elektroniniu paštu info@stasis.lt.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad tokios sistemos padeda vienoje vietoje sutelkti informaciją apie viešųjų pastatų pritaikymą ir geriau planuoti priemones, kai prieinamumo trūksta. Gyventojams tai tampa praktišku įrankiu iš anksto pasitikrinti, kur galima tikėtis patogesnio patekimo ir paslaugų gavimo.

  • Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Forumas Seime Pasaulinę NVO dieną

    Vasario 27 dieną, minint Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, Seimo rūmuose surengtas forumas Nevyriausybinės organizacijos ir valstybė: kur esame ir kur norime eiti. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti NVO ir valstybės partnerystę bei užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų nuoseklus.

    Renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės atstovės: vicemerė Aušra Zongailienė, VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė ir Lumpėnų kaimo bendruomenės bei Pagėgių savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Jūratė Mažutienė. Savivaldybės atstovės pabrėžė, kad regionams svarbu turėti tiesioginį balsą nacionaliniuose sprendimuose.

    Kodėl NVO laikomos strateginiu partneriu

    Forume akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos prisideda prie socialinių paslaugų, švietimo, kultūros, jaunimo, sveikatos, aplinkosaugos ir bendruomenių telkimo. Kai visuomenė susiduria su krizėmis, NVO dažnai greičiau pasiekia pažeidžiamas grupes ir gali lanksčiau reaguoti vietoje.

    Valstybės institucijoms NVO svarbios ir kaip grįžtamojo ryšio kanalas, padedantis įvertinti, ar priemonės veikia realiomis sąlygomis. Tuo pat metu pačioms organizacijoms aktualu, kad partnerystė neapsiribotų vienkartiniais projektais, o remtųsi ilgalaikiu planavimu.

    Ko NVO prašo, o ką žada valstybė

    Diskusijose išryškėjo keli praktiniai klausimai, su kuriais NVO dažniausiai susiduria: nenuspėjamas finansavimas, didelė administracinė našta ir nevienoda savivaldybių praktika. Dalis organizacijų siekia aiškesnių taisyklių, kad jų teikiamos paslaugos ir veiklos būtų vertinamos pagal poveikį, o ne tik pagal ataskaitų apimtį.

    Renginyje pabrėžta, kad tvirta valstybės ir NVO partnerystė reikalinga ne tik paslaugų teikimui, bet ir pilietinei visuomenei stiprinti. Aktyvios bendruomenės, savanoriškos iniciatyvos ir vietos organizacijos dažnai tampa pagrindu, nuo kurio prasideda ilgalaikiai pokyčiai regionuose.

    Pagėgių savivaldybės atstovės akcentavo, kad bendruomeniškumas auga tada, kai iniciatyvūs žmonės turi erdvės veikti, o institucijos mato NVO kaip lygiavertį partnerį. Pasak jų, tokie forumai padeda suderinti lūkesčius ir išgryninti bendrus tikslus.

  • Parama būstui įsigyti: nuo gegužės 19 dienos startuoja prašymų priėmimas, skirta 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia naują kvietimą teikti prašymus valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir (ar) subsidijai gauti. Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9 valandos iki 16 valandos arba tol, kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Tai reiškia, kad prašymų priėmimo langas gali užsidaryti anksčiau, jei susidomėjimas bus didelis, todėl gyventojams rekomenduojama dokumentus pasirengti iš anksto.

    Kur ir kaip pateikti prašymą?

    Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai prašymus teikia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui. Jei gyvenamoji vieta nedeklaruota, prašymas teikiamas pagal įtraukimą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

    Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS, atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, elektroniniu paštu arba per atstovą. Jei prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitaip jis nebus registruojamas.

    Praktikoje patogiausias kelias dažniausiai yra SPIS, nes sistema prašymą automatiškai nukreipia savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir jį iš karto registruoja. Taip pat įprastai nebereikia papildomų veiksmų, kurie reikalingi teikiant prašymą el. paštu.

    Kas svarbiausia dėl eiliškumo ir lėšų?

    Pažymos apie teisę į paramą išduodamos pagal prašymo registracijos datą ir laiką, laikantis eiliškumo. Išimtis taikoma prašymams dėl papildomos subsidijos, kurie nagrinėjami pirmumo tvarka.

    Svarbu įvertinti, kad net ir tinkamai pateiktas prašymas automatiškai negarantuoja pažymos išdavimo. Laukiančiųjų sąrašai nesudaromi, todėl jei kvietimui numatytų lėšų nepakanka, gyventojams gali tekti prašymą teikti iš naujo kito kvietimo metu.

    Kokios sumos ir subsidijos numatytos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dydis gali siekti iki 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir iki 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Turimo būsto rekonstrukcijai gali būti numatytas iki 35 000 eurų kreditas, o lėšos gali būti naudojamos būstui pirkti, statyti, pirkti ir statyti arba rekonstruoti.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Ji gali sudaryti 15 proc. jaunoms šeimoms be vaikų, 20 proc. šeimoms su vienu vaiku, 25 proc. šeimoms su dviem vaikais ir 30 proc. šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, taip pat žmonėms su negalia ar šeimoms, kuriose yra tokių asmenų, buvusiems be tėvų globos asmenims iki 36 metų ir vieniems vaikus auginantiems tėvams.

    Asmenys be šeimos, išskyrus žmones su negalia ir buvusius be tėvų globos asmenis iki 36 metų, paprastai gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos. Būstą, kuriam taikoma parama, galima įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Norint teikti prašymą, iki prašymo pateikimo pradžios reikia būti pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojo ar šeimos turto deklaraciją FR0001 su priedu FR0001P. Parama teikiama tik tiems, kurie atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus dėl pajamų, turto ir būsto situacijos.

  • Parama būstui įsigyti: prašymai startuos gegužės 19 dieną, svarbu suspėti iki lėšų pabaigos

    Parama būstui įsigyti: prašymai startuos gegužės 19 dieną, svarbu suspėti iki lėšų pabaigos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir gali apimti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją.

    Prašymus gyventojai galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos. Ministerija atkreipia dėmesį, kad priėmimas gali baigtis ir anksčiau, jei kvietimui numatytos lėšos bus išnaudotos.

    Kur ir kaip pateikti prašymą

    Prašymai gali būti pateikiami Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat ir kitais savivaldybių taikomais kanalais. Pavyzdžiui, Zarasų rajono savivaldybės administracija nurodo galimybę teikti prašymus atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį ar per atstovą.

    Teikiant prašymą per atstovą, jo teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar pasirinktas pateikimo būdas užtikrina, kad prašymas bus gautas laiku.

    Kaip bus sprendžiama dėl teisės į paramą

    Ministerija primena, kad prašymų priėmimas ir nagrinėjimas vykdomas pagal nustatytus tvarkos aprašus, reglamentuojančius tiek prašymų nagrinėjimą, tiek valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų ir subsidijų teikimą. Šie dokumentai apibrėžia procedūras, terminus ir sprendimų priėmimo eigą.

    Pasibaigus kvietimo terminui ministerija, įvertinusi paramai būstui įsigyti skirtas lėšas ir poreikį pagal gautus prašymus, atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas dėl pažymų, patvirtinančių teisę į paramą būstui įsigyti, išdavimo.

    Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams svarbu ne tik pateikti prašymą laiku, bet ir užtikrinti, kad pateikti duomenys ir dokumentai būtų tikslūs. Savivaldybės ir SPIS sistemoje pateikiama informacija padeda sekti procesą ir išvengti situacijų, kai prašymas stringa dėl trūkstamų duomenų.

  • Šeimos kortelė po šešerių metų: kiek šeimų ja naudojasi ir kokias realias nuolaidas galima gauti

    Šeimos kortelė Lietuvoje veikia jau šešerius metus ir yra skirta gausioms šeimoms bei šeimoms, auginančioms vaiką su negalia. Programos tikslas paprastas: padėti mažinti kasdienes išlaidas, sudaryti palankesnes sąlygas naudotis paslaugomis ir lengviau planuoti laisvalaikį.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, teisę į Šeimos kortelę turi beveik 44 000 šeimų, o kortele realiai naudojasi apie 19 000 šeimų. Tai sudaro 43 proc. visų šeimų, kurioms ši priemonė priklauso, o didžiausias aktyvumas fiksuojamas didžiuosiuose miestuose.

    Kur nuolaidų ieškoma dažniausiai?

    Praktinė kortelės vertė priklauso nuo to, ar šeimos randa joms aktualių pasiūlymų netoli namų arba internetu. Ministerija nurodo, kad interaktyviu Šeimos kortelės naudų žemėlapiu jau pasinaudota daugiau nei 1 000 000 kartų, o tai rodo, kad žmonės nuolaidas linkę tikrintis prieš priimdami sprendimą pirkti ar planuodami veiklas.

    Žemėlapyje naudos pateikiamos pagal savivaldybes, todėl šeimos gali greitai įsivertinti, kiek pasiūlymų yra jų regione. Toks formatas padeda palyginti alternatyvas ir pasirinkti praktiškiausią variantą, ypač kai išlaidos šeimos biudžete pasiskirsto per kelias sritis.

    Kiek partnerių ir kiek vietų siūlo naudas?

    Šiuo metu programoje dalyvauja beveik 350 partnerių, o prekes ar paslaugas su nuolaidomis galima įsigyti maždaug 3 000 vietų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad plečiasi ir internetu veikiančių įmonių iniciatyvos, todėl kortelės nauda tampa lengviau pasiekiama ir mažesnėse savivaldybėse.

    Šeimos kortelės modelis remiasi partneryste, todėl pasiūlymų apimtis ir patrauklumas gali kisti. Būtent dėl to šeimoms rekomenduojama reguliariai pasitikrinti atnaujinamus pasiūlymus ir stebėti, ar atsirado nuolaidų konkrečioms reikmėms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugoms, kultūrai ar laisvalaikiui.

    Galimybė naudotis ir kaimyninėse šalyse

    Programos plėtra apima ir bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Ministerijos teigimu, Šeimos kortelę turinčios šeimos ja gali naudotis Latvijoje ir Estijoje, todėl ji gali praversti planuojant keliones ar savaitgalio išvykas Baltijos šalyse.

    Nors kortelė nėra universali visoms išlaidoms, ji veikia kaip papildomas instrumentas šeimų finansiniam atsparumui didinti. Augant partnerių tinklui ir internetinių pasiūlymų daliai, reali nauda gali tapti labiau apčiuopiama toms šeimoms, kurios iki šiol kortele dar nepasinaudojo.

  • Parama būstui įsigyti grįžta gegužės 19 dieną: prašymai tik vieną dieną ir ribotas biudžetas

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Tai apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją, o paraiškų priėmimas vyks ribotą laiką.

    Prašymai bus priimami gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos. Ministerija pabrėžia, kad prašymai, pateikti ne kvietimo laikotarpiu, nebus registruojami ir nagrinėjami.

    Šiam kvietimui visoje Lietuvoje numatyta skirti apie 5,6 mln. eurų. Jei paraiškų teikimo metu paaiškės, kad biudžeto nepakanka pažymoms formuoti, kvietimo pabaiga bus paskelbta ministerijos interneto svetainėje.

    Šiais metais prašymus bus galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Ministerija atkreipia dėmesį, kad dokumentai turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl gyventojams verta iš anksto įsitikinti, jog parašas galioja ir veikia.

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Vertinant teisę į paramą taip pat taikomi reikalavimai dėl turimo ar neseniai turėto būsto.

    Asmenys ar šeimos, siekiantys gauti paramą būstui įsigyti, negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Žmonės su negalia ar šeimos, kuriose yra negalią turintis asmuo, gali turėti būstą, kuris nėra pritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį, o ne naujam būstui įsigyti.

    Ministerija primena, kad kvietimas truks trumpai, todėl planuojantiems teikti prašymą rekomenduojama pasiruošti iš anksto ir įsivertinti, ar atitinkamos pajamų, turto bei būsto turėjimo sąlygos. Išsamesnės paramos teikimo sąlygos skelbiamos ministerijos informacijoje apie paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

  • Nuo gegužės 19 dienos – paraiškos paramai būstui įsigyti: langas trumpas, lėšos ribotos

    Nuo gegužės 19 dienos – paraiškos paramai būstui įsigyti: langas trumpas, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją.

    Prašymai bus priimami ribotą laiką: gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos. Jei lėšų nepakaks visiems norintiems, kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau.

    Prašymai internetu per SPIS

    Gyventojai skatinami prašymus teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Prisijungus prie sistemos užpildoma elektroninė forma „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (BP-1)“.

    Teikiant prašymą per SPIS, papildomai pasirašyti dokumentų kvalifikuotu elektroniniu parašu nereikia, nes tapatybė patvirtinama prisijungimo metu. Prašymas automatiškai nukreipiamas savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir iš karto įtraukiamas į eilę.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad prašymai, pateikti kitais būdais, vis tiek bus suvedami ir registruojami SPIS. Tokiais atvejais prašymo pateikimo data ir laikas bus skaičiuojami pagal registracijos SPIS sistemoje momentą, o ne pagal tai, kada dokumentai pasiekė savivaldybę.

    Kaip teikti prašymą savivaldybei?

    Jei prašymas teikiamas ne per SPIS, galimi keli būdai: atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį ar atstovą, taip pat elektroniniu paštu. Teikiant elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitu atveju jis laikomas negaliojančiu.

    Taip pat svarbu, kad prašymas būtų pateiktas tik kvietimo laikotarpiu. Pavėluoti prašymai SPIS neregistruojami ir nenagrinėjami, o sustabdžius kvietimą dėl lėšų pabaigos, SPIS išorės vartotojai prašymų pateikti nebegalės.

    Kas gali pretenduoti ir kokios subsidijos?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos bei turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių. Paprastai taip pat taikoma sąlyga neturėti gyvenamojo būsto arba nebūti jo turėjus per pastaruosius 5 metus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Numatomi 15 proc. subsidija jaunoms šeimoms be vaikų, 20 proc. auginančioms vieną vaiką, 25 proc. auginančioms du vaikus, o 30 proc. skiriama šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat kai kuriais atvejais neįgaliesiems, buvusiems be tėvų globos iki 36 metų ir vieniems vaikus auginantiems tėvams.

  • Parama būstui įsigyti: prašymus dėl kompensuojamo kredito ir subsidijos bus galima teikti gegužės 19 dieną

    Parama būstui įsigyti: prašymus dėl kompensuojamo kredito ir subsidijos bus galima teikti gegužės 19 dieną

    Kada ir kam skelbiamas kvietimas

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas gyventojams teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, suteikiant valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją.

    Prašymus bus galima teikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos. Tačiau prašymų priėmimas gali baigtis anksčiau, jei kvietimui numatytos lėšos bus panaudotos.

    Kaip pateikti prašymą

    Prašymus gyventojai gali pateikti keliais būdais: per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, atvykus į savivaldybės administraciją, taip pat siunčiant paštu, per kurjerį ar per atstovą. Jei prašymą teikia atstovas, jo teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro.

    Ministerija akcentuoja, kad prašymų teikimas per SPIS supaprastina procesą, nes prašymas sistemoje užpildomas pagal nustatytą formą, o asmens tapatybė patvirtinama prisijungimo metu. SPIS pateikti prašymai laikomi pasirašytais ir automatiškai perduodami savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Taip pat nurodoma, kad SPIS pateiktas prašymas iš karto įtraukiamas į sąrašą, todėl pareiškėjui nereikia laukti, kol dokumentai bus papildomai užregistruoti savivaldybėje. Tai ypač svarbu kvietimuose, kuriuose lėšos gali būti paskirstomos greitai.

    Kur ieškoti detalesnių sąlygų

    Išsami informacija apie kvietimą, reikalavimus pareiškėjams ir paramos sąlygas skelbiama ministerijos skiltyje Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Gyventojams patariama dar iki kvietimo pradžios pasitikrinti, kokie dokumentai gali būti reikalingi ir ar jų duomenys deklaruoti teisingai, kad prašymo pateikimas vyktų sklandžiai.

    Dėl praktinių klausimų, susijusių su prašymo pateikimu savivaldybėje, gyventojai gali kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos atsakingus specialistus. Konsultacijos aktualios ir tiems, kurie planuoja prašymą teikti ne per SPIS, o kitais nurodytais būdais.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, lėšos gali baigtis per vieną dieną

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, lėšos gali baigtis per vieną dieną

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Gyventojai galės kreiptis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

    Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudota kvietimui numatyta suma. Šiam etapui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų, todėl ministerija primena, kad finansavimas gali būti paskirstytas greitai.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, taip pat atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu, per kurjerį ar per atstovą. Savivaldybės priima dokumentus ir elektroniniu paštu, tačiau tokiais atvejais prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad visi kvietimo laikotarpiu ne per SPIS pateikti prašymai vis tiek turi būti suregistruoti SPIS, nes būtent ši sistema naudojama prašymų eiliškumui nustatyti. Dėl to gyventojams rekomenduojama dokumentus teikti tiesiogiai per SPIS, kad būtų išvengta uždelsimo.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos vietovėje, jei atitinkamos kitos sąlygos.

    Paramos būstui įsigyti siekiantys asmenys ir šeimos paprastai negali turėti ir per pastaruosius 5 metus būti turėję gyvenamojo būsto. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei turimas būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Asmeniui su negalia arba šeimai, kurioje yra toks asmuo, gali būti taikoma papildoma išimtis, kai turimas būstas nėra pritaikytas specialiesiems poreikiams. Tokiu atveju parama gali būti skiriama turimo būsto rekonstrukcijai, pritaikant jį pagal negalios pobūdį.

    „Prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba kol pasibaigs kvietimui skirtų lėšų suma“, – nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

    Aktuali praktinė detalė pareiškėjams yra laikas: kai kvietimas ribojamas konkrečia suma, didžiausia konkurencija paprastai kyla pirmosiomis valandomis. Dėl to prieš teikiant prašymą verta iš anksto pasiruošti reikalingus dokumentus ir įsitikinti, kad kvalifikuotas elektroninis parašas galioja, jei prašymas bus siunčiamas elektroniniu būdu.