CP v2

Tag: Socialinės paslaugos

  • Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Varėnos rajono savivaldybėje teikiamos atvejo vadybos paslaugos skirtos žmonėms su psichosocialine ir ar intelekto negalia bei jų artimiesiems. Ši pagalba organizuojama įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama stiprinti paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, mažinant institucinės globos poreikį.

    Atvejo vadybininkas pirmiausia įvertina žmogaus situaciją ir poreikius: su kokiais kasdieniais sunkumais susiduriama, kokių paslaugų trūksta, kokie yra lūkesčiai ir galimybės. Remiantis šiuo vertinimu, sudaromas individualus pagalbos planas, kad sprendimai būtų pritaikyti konkrečiai situacijai, o ne bendram šablonui.

    Paslaugos esmė yra koordinavimas ir palydėjimas: atvejo vadybininkas suteikia informaciją apie savivaldybėje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas, konsultuoja dėl galimų pagalbos priemonių ir, prireikus, tarpininkauja institucijose. Taip pat palaikomas ryšys su kitais specialistais, kad pagalba būtų nuosekli ir nenutrūktų keičiantis aplinkybėms.

    Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys, turintys psichosocialinę ir ar intelekto negalią, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis. Paslauga taip pat aktuali tiems, kuriems iki 2023 metų gruodžio 31 dienos buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, jei poreikis pagalbai išlieka.

    Norint gauti atvejo vadybos paslaugą, reikia kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkę Daivą Urbelionienę, J. Basanavičiaus g. 40, Varėna, 3 kabinetas. Dėl konsultacijos galima susisiekti telefonu +370 310 31807 arba +370 639 08792, taip pat el. paštu daiva.urbelioniene@varena.lt.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad atvejo vadybininko pagalba skirta ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, kuriems dažnai reikia aiškaus plano, informacijos ir praktinės navigacijos paslaugų sistemoje.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, projekto vykdytojų teigimu, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Iniciatyva orientuota į prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais ar krizėmis.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, plečiant paslaugų prieinamumą ir savivaldybėse, kur specialistų pagalba gyventojams anksčiau buvo sunkiau pasiekiama.

    Pagalba teikiama nemokamai ir apima individualias bei grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai apima ne vieną konkrečią konsultaciją, o prireikus sudaromą kelių paslaugų derinį, kuris padeda spręsti situaciją nuosekliai“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projekto esmė yra prevencija, kai pagalba suteikiama laiku, dar prieš problemoms įsisenint ar virstant ilgalaike krize. Praktikoje tai reiškia, kad žmonės skatinami kreiptis pagalbos ne tik tuomet, kai situacija tampa nevaldoma, bet ir tada, kai pritrūksta įgūdžių, palaikymo ar aiškaus veiksmų plano.

    Didesnę paslaugų gavėjų dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Tokia kryptis siejama su valstybės šeimos politikos tikslais, nes ankstyva pagalba tėvams ir vaikams dažnai mažina ilgalaikių socialinių problemų riziką ir stiprina šeimos kasdienį funkcionavimą.

    Kaip skelbiama projekto informacijoje, per mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kai kuriais atvejais, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas, papildomai organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Paslaugų turinys pritaikomas pagal dažniausiai pasitaikančius iššūkius: šeimos krizės ir skyrybos, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumo patirtys, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad tokios temos aktualios įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių žmonėms.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Gyventojams, norintiems gauti paslaugas, rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybėje veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja registraciją ir nukreipia pas reikiamus specialistus.

  • Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kaip gerinti paslaugas ir prieinamumą žmonėms su negalia

    Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kaip gerinti paslaugas ir prieinamumą žmonėms su negalia

    Susitikimas Raseinių savivaldybėje

    2026 metų gegužės 8 dieną Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius surengė asmenų su negalia reikalų koordinatoriams skirtą susitikimą. Jo tema buvo koordinatoriaus veikla savivaldybėse ir gerosios praktikos dalijimasis, siekiant vienodesnių sprendimų skirtinguose regionuose.

    Renginyje dalyvavo įvairių savivaldybių specialistai, tarp jų ir Pagėgių savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė. Diskusijose daug dėmesio skirta teisių užtikrinimui, paslaugų prieinamumui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui, kai sprendimai priklauso ne nuo vienos įstaigos.

    Prieinamumas ir STASIS reikšmė

    Susitikimo metu aptartos koordinatoriaus funkcijos ir praktiniai darbo metodai savivaldybėse, kai reikia suderinti socialinių paslaugų organizavimą, informavimą ir atvejo valdymą. Dalyviai akcentavo, kad gyventojams svarbiausia aiškus kelias, kur kreiptis ir kas atsakingas už sprendimų įgyvendinimą.

    Taip pat nagrinėti statinių prieinamumo klausimai ir statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos STASIS vaidmuo. Pabrėžta, kad sisteminga stebėsena ir viešinami duomenys padeda tiksliau įvertinti visuomeninės paskirties pastatų pritaikymą ir greičiau identifikuoti problemines vietas.

    Pagalba krizėse ir pasirengimas pokyčiams

    Atskirai aptartas pagalbos organizavimas krizinėse situacijose, kai asmuo su negalia ar sunkios sveikatos būklės žmogus negali likti namuose be artimųjų ar globėjų priežiūros. Diskutuota apie veiksmų algoritmus, institucijų atsakomybių pasidalijimą ir greito reagavimo svarbą, kad pagalba būtų suteikta laiku.

    Susitikime paliestas ir deinstitucionalizacijos procesas bei su 2030 metais siejami pokyčiai, turintys įtakos savivaldybių paslaugų planavimui. Dalyviai aptarė, kaip stiprinti bendruomenines paslaugas, kad reikalinga pagalba būtų prieinama kuo arčiau žmogaus gyvenamosios aplinkos.

    Renginio pabaigoje specialistai dalijosi kasdienėje veikloje kylančiais iššūkiais ir sprendimais, kurie pasiteisino praktikoje. Sutarta, kad tokie susitikimai padeda vienodinti darbo standartus ir labiau orientuoti savivaldybių sprendimus į žmogaus savarankiškumą bei visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime.

    „Tokie susitikimai padeda suderinti praktinius sprendimus ir greičiau rasti veiksmingus būdus, kaip užtikrinti paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia“, – sakė Pagėgių savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daina Korženkienė.

  • Atvirų durų diena Molėtuose: asmenims su negalia vienoje vietoje atsakys į rūpimus klausimus

    Molėtų rajono savivaldybėje 2026 metais gegužės 20 dieną vyks Atvirų durų diena, skirta asmenims su negalia, jų artimiesiems ir globėjams. Renginio tikslas – sudaryti sąlygas atviram pokalbiui ir padėti greičiau rasti sprendimus kasdieniams klausimams.

    Susitikimo metu bus konsultuojama dėl socialinių paslaugų ir jų gavimo tvarkos, taip pat dėl būsto ar aplinkos pritaikymo poreikių. Gyventojai kviečiami kelti ir kitus rūpimus klausimus, susijusius su informacijos prieinamumu bei pagalbos organizavimu.

    Renginys vyks nuo 9.00 iki 12.00 valandos Molėtų rajono savivaldybėje, Vilniaus g. 44, Molėtuose, 106 kabinete, pirmame aukšte. Organizatoriai kviečia atvykti tiek iš anksto turint konkrečių klausimų, tiek norint pasitarti dėl situacijos ir galimų paslaugų.

    Pažymima, kad patekimas į savivaldybę ir susitikimo erdvė yra pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Įėjimas į pastatą įrengtas be slenksčių, durys pakankamo pločio judėti su vežimėliu, o prireikus atvykusius pasitiks savivaldybės darbuotojai.

    Turintiems specifinių poreikių, pavyzdžiui, jei reikalingas gestų kalbos vertėjas, rekomenduojama apie tai pranešti iš anksto iki 2026 metais gegužės 18 dienos. Taip pat iš anksto galima pateikti klausimus, kad konsultacija vyktų sklandžiau ir būtų parengta reikalinga informacija.

  • 25 metai šalia žmogaus: Šv. Marijos globos namų jubiliejus subūrė bendruomenę Marijampolėje

    25 metai šalia žmogaus: Šv. Marijos globos namų jubiliejus subūrė bendruomenę Marijampolėje

    Marijampolės dramos teatre iškilmingai paminėtas Šv. Marijos globos namų 25 metų veiklos jubiliejus. Į renginį susirinko įstaigos bendruomenė, socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojai, partneriai ir žmonės, kuriems svarbi orumu grįsta pagalba.

    Globos namų kolektyvą sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, Seimo narys Karolis Podolskis, Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Saulius Davainis bei kiti svečiai.

    „Jūsų kasdienis atsidavimas žmogui, jautrumas ir nuoširdus rūpestis kuria vietą, kurioje žmonės sulaukia ne tik profesionalios priežiūros, bet ir žmogiškos šilumos, palaikymo bei bendrystės“, – sakė Povilas Isoda.

    Per ketvirtį amžiaus Šv. Marijos globos namai išaugo į įstaigą, kurioje socialinė globa suprantama ne vien kaip paslauga, bet ir kaip ilgalaikė, kasdienė pagalba žmogui. Čia užtikrinama saugi aplinka ir individualūs poreikiai atliepianti priežiūra žmonėms, kurie dėl senyvo amžiaus, negalios ar suprastėjusios sveikatos nebegali gyventi savarankiškai.

    Socialinės globos sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja kryptis į kokybės standartų stiprinimą ir didesnį dėmesį žmogaus orumui: svarbi tampa ne tik slauga ar buitinė pagalba, bet ir emocinis saugumas, ryšio su artimaisiais palaikymas, užimtumas bei bendruomeniškumas. Tokie jubiliejai neretai tampa proga įvertinti darbuotojų kasdienį, dažnai nematomą darbą ir priminti, kad socialinės paslaugos yra esminė savivaldybių gerovės sistemos dalis.

    Šventinę programą papildė muzikiniai pasirodymai, prisiminimai ir padėkos. Organizatoriai akcentavo, kad svarbiausia jubiliejaus žinia išlieka ta pati: ilgalaikė globa prasideda nuo pagarbos žmogui, o ją kuria žmonės, kasdien pasirenkantys atsakomybę ir rūpestį.

  • Bendruomeniniai šeimos namai Šiauliuose mini 10-metį: nemokama pagalba, kuri keičia šeimų kasdienybę

    Šiauliuose veiklą tęsiantys Bendruomeniniai šeimos namai per dešimtmetį tapo viena svarbiausių vietų, kur šeimos gali gauti nemokamą pagalbą, kai pritrūksta jėgų susitvarkyti su krize ar ilgiau užsitęsusiais sunkumais. Čia kreipiamasi dėl santykių įtampos, emocinių išgyvenimų, vaikų auginimo klausimų, netekčių, priklausomybių ar skyrybų.

    Nuo 2016 metais Šiauliuose paslaugas teikia VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ kartu su VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“. Pagalba orientuota ne tik į problemų „gesinimą“, bet ir į prevenciją, kad šeimos įgytų daugiau įgūdžių savarankiškai spręsti kasdienius iššūkius.

    Pagalba šeimai nuo A iki Z

    Bendruomeniniuose šeimos namuose į vieną sistemą sujungiamos skirtingos paslaugos, kad žmogui nereikėtų klaidžioti tarp institucijų. Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos, vyksta tėvystės įgūdžių stiprinimo užsiėmimai, organizuojamos savitarpio pagalbos grupės.

    Šeimoms taip pat gali būti aktuali mediacija, kai siekiama susitarti dėl konfliktinių klausimų, pavyzdžiui, dėl bendravimo su vaikais ar atsakomybių pasidalijimo po skyrybų. Kai kuriais atvejais pagalbą papildo paslaugos, kurios praktiškai palengvina kasdienybę, pavyzdžiui, pavėžėjimas ar vaikų priežiūra konsultacijų metu.

    Kodėl žmonės kreipiasi vis anksčiau?

    Specialistų teigimu, keičiasi požiūris į emocinę sveikatą: vis dažniau pagalbos prašoma ne tik tada, kai situacija jau tapusi nevaldoma, bet ir tada, kai norima užkirsti kelią rimtesnei krizei. Tai svarbu, nes ankstyvas įsikišimas dažnai padeda išvengti užsitęsusių konfliktų, santykių nutrūkimo ar gilesnių emocinių pasekmių vaikams.

    Tokia kryptis atitinka ir platesnes Europos tendencijas, kai daugiau dėmesio skiriama prevencijai, šeimos funkcionalumo stiprinimui ir paslaugų prieinamumui bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia paprastesnį kelią iki specialisto ir mažiau stigmos, kai pagalba tampa įprasta gyvenimo higienos dalimi.

    Vienos klientės kelias: nuo krizės iki naujo etapo

    Paslaugų prasmę geriausiai parodo realios istorijos. Viena projekto dalyvė, kurios vardas tekste pakeistas, pasakoja į Bendruomeninius šeimos namus pirmą kartą atėjusi emociškai išsekusi po skyrybų ir su nerimu dėl ateities.

    „Tuo metu man reikėjo ne tik išklausymo, bet ir aiškių įrankių, kaip atsistoti ant kojų ir priimti sprendimus, kurių ilgai vengiau“, – sakė moteris.

    Vėliau, stabilizavus emocinę būseną, ji grįžo konsultacijoms jau kitu klausimu: kaip išlaikyti brandų ryšį naujuose santykiuose ir spręsti nesutarimus nekartojant senų klaidų. Trečiasis sugrįžimas įvyko dėl džiugios priežasties, kai šeima ruošėsi naujam gyvenimo etapui ir norėjo sąmoningai pasirengti pokyčiams.

    Tokie atvejai, pasak specialistų, atskleidžia, kad pagalba nebūtinai yra vienkartinė: ji gali tapti palydėjimu per skirtingus gyvenimo tarpsnius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai stiprina žmonių atsparumą, padeda geriau atpažinti rizikas ir laiku paprašyti paramos.

    Informaciją parengė VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ ir VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.

  • Trakų Asmens su negalia gerovės taryba Švenčionyse: kokias paslaugas perima iš kitų savivaldybių

    Trakų Asmens su negalia gerovės taryba Švenčionyse: kokias paslaugas perima iš kitų savivaldybių

    Gegužės 7 dieną Trakų rajono savivaldybės Asmens su negalia gerovės taryba kartu su savivaldybės specialistais lankėsi Švenčionių rajono savivaldybėje. Vizitas skirtas stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir praktiškai įvertinti, kaip skirtingose savivaldybėse organizuojamos socialinės paslaugos žmonėms su negalia.

    Tokie išvažiuojamieji pasitarimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes savivaldybėms tenka derinti paslaugų plėtrą su augančiais individualios pagalbos poreikiais. Be to, visoje šalyje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų, todėl patirties apsikeitimas leidžia greičiau pritaikyti veikiančius sprendimus vietoje.

    Pažintis su Dienos globos centru

    Švenčionių rajone svečiai susipažino su Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Dienos globos centro „Asveja“ teikiamomis paslaugomis. Pristatytas paslaugų spektras ir infrastruktūra, kuri svarbi užtikrinant ne tik užimtumą, bet ir socialinių įgūdžių palaikymą bei pagalbą šeimoms.

    Švenčionių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė–Rouda vizito dalyviams apžvelgė savivaldybėje veikiančius pagalbos modelius. Aptarti sprendimai, kurie padeda paslaugas pritaikyti skirtingo amžiaus ir skirtingų poreikių žmonėms su negalia.

    Grupinio gyvenimo ir šeiminiai namai

    Vizito metu Trakų rajono savivaldybės atstovai taip pat apsilankė grupinio gyvenimo ir šeiminiuose namuose. Čia jie vertino gyvenamosios aplinkos pritaikymą, patalpų įrengimą ir kasdienės pagalbos organizavimą, kalbėjosi su gyventojais.

    Praktinė patirtis tokiose vietose leidžia geriau suprasti, kas veikia ne teorijoje, o kasdienybėje: nuo darbuotojų ir gyventojų santykio iki užimtumo organizavimo. Tai svarbu planuojant paslaugų kokybės gerinimą ir sprendžiant žmogiškųjų išteklių iššūkius, su kuriais susiduria dauguma savivaldybių.

    Terapinis ūkis ir prasmingas užimtumas

    Delegacija lankėsi ir VšĮ „Ugdančių patirčių namai“, kur pristatytas terapinis ūkis. Ši erdvė orientuota į jaunuolių gebėjimų stiprinimą, socialinių įgūdžių ugdymą ir prasmingą užimtumą per praktines veiklas bei patyriminį mokymąsi.

    Įstaigos vadovas Kristijonas Žičkus pristatė programos logiką ir pabrėžė tinkamos aplinkos svarbą vaiko bei jaunuolio raidai. Jo teigimu, daugeliu atvejų rezultatus lemia ne „sudėtingumas“, o aplinkos pritaikymas, nuosekli rutina ir aiškūs lūkesčiai.

    „Nėra sudėtingų vaikų, yra tik netinkama aplinka, o tinkamoje aplinkoje vaikai gali atskleisti geriausias savo savybes“, – sakė Kristijonas Žičkus.

    Trakų rajono savivaldybės atstovai akcentavo, kad vizitas buvo naudingas ieškant konkrečių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti savo savivaldybėje. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Stankevičės, tokie susitikimai padeda perimti gerąsias praktikas, stiprina bendradarbiavimą ir sudaro pagrindą geriau atliepti žmonių su negalia ir jų artimųjų poreikius.

  • Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai: daugiau saugumo darbuotojams ir naujos galimybės studentams

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą ir aiškiau apibrėžti kai kurias jų darbo situacijas. Pokyčiai apimtų ir savivaldybėms aktualų teisinį aiškumą dėl pagalbos pinigų mokėjimo.

    Vienas jautriausių siūlymų – galimybė socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų specialistams tam tikrais atvejais fiksuoti garso ar vaizdo įrašus. Toks sprendimas būtų skirtas darbuotojų apsaugai, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar saugumui, tačiau kartu reikalautų aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos ir proporcingumo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad įsigaliojus pakeitimams būtų sudarytos saugesnės darbo sąlygos, o darbuotojai turėtų daugiau priemonių apsisaugoti konfliktinėse situacijose. Pastaraisiais metais socialinių paslaugų sektoriuje vis dažniau akcentuojamas perdegimo, agresijos atvejų ir įtampos rizikos valdymas, todėl darbuotojų sauga tampa prioritetu.

    Kita numatoma naujovė – galimybė Socialinį darbą studijuojantiems studentams dirbti socialiniu darbuotoju. Tai galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą savivaldybėse ir socialinių paslaugų įstaigose, tačiau kartu keltų klausimų dėl praktinio pasirengimo, mentorystės ir atsakomybių paskirstymo.

    Jei pakeitimams pritartų Seimas, savivaldybėms ir įstaigoms tektų atnaujinti vidines tvarkas, ypač susijusias su incidentų valdymu ir darbuotojų saugos užtikrinimu. Taip pat reikėtų aiškiai apibrėžti, kada ir kokiomis sąlygomis galima daryti įrašus, kad būtų suderinti darbuotojų saugumo poreikiai ir asmens duomenų apsauga.

  • Jurbarko savivaldybė primena svarbiausias išmokas šeimoms: kam priklauso ir kur kreiptis

    Kur kreiptis dėl socialinės paramos

    Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius skelbia atnaujintą informaciją, kur ir kaip gyventojams pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ir socialinių paslaugų. Dalis prašymų priimami seniūnijose pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat nemažą dalį paslaugų galima inicijuoti nuotoliniu būdu.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų išmokų atsakingi skirtingi specialistai, todėl prieš atvykstant verta pasitikslinti, į kurį kabinetą kreiptis. Gyventojai priimami Dariaus ir Girėno gatvėje 96, Jurbarke, o informacija teikiama ir telefonu.

    Išmokos vaikui: kas priklauso ir kada mokama

    Savivaldybė primena, kad išmoka vaikui Lietuvoje skiriama kiekvienam vaikui nuo gimimo iki 18 metų. Ji gali būti mokama ir vyresniems jaunuoliams, jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 21 metų.

    Nurodoma, kad bazinis išmokos dydis siejamas su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir mokamas nevertinant šeimos pajamų. Papildoma išmokos dalis gali būti skiriama dviem atvejais: kai šeima augina vieną ar du vaikus ir atitinka pajamų kriterijus, arba kai šeima augina tris ar daugiau vaikų.

    „Prašymai priimami seniūnijose pagal besikreipiančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba gali būti teikiami elektroniniu būdu“, – informuoja Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

    Socialinės paslaugos ir tikslinės kompensacijos

    Socialinės paramos skyrius teikia informaciją ir priima prašymus dėl socialinės priežiūros paslaugų. Tarp jų nurodomos pagalbos į namus paslaugos, socialinė priežiūra šeimai, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, nakvynės namuose ar apsaugotame būste, taip pat intensyvi krizių įveikimo pagalba.

    Gyventojams taip pat aktualios socialinės globos paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba įstaigoje, trumpalaikės ar ilgalaikės globos forma. Atskira kryptis yra laikino atokvėpio paslauga, skirta šeimoms, kurios slaugo ar prižiūri artimąjį ir kurioms reikalingas trumpalaikis palengvinimas.

    Savivaldybė skelbia kontaktus ir dėl tikslinių priemonių, tokių kaip individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, vienkartinė išmoka įsikurti ar finansinė parama užsienyje mirusio asmens palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką. Taip pat pateikiama informacija, kur kreiptis dėl būsto pritaikymo, o dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti nukreipiama į gyvenamosios vietos seniūniją.

    Keičiasi antrojo laipsnio pensijų prašymai

    Jurbarko rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2024 metų liepos 1 dienos pasikeitus Valstybinių pensijų įstatymui, prašymai dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo priimami ne savivaldybėje. Nuo šios datos prašymus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai padaliniai.

    Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar konkretus prašymas teikiamas savivaldybei, seniūnijai, ar Sodrai, nes nuo to priklauso nagrinėjimo terminai ir reikalingi dokumentai. Kilus klausimams dėl socialinės paramos, savivaldybė ragina kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir atsakingus specialistus.

  • Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Diskusijos Seime apie pagalbą žmonėms

    Vasario 24 dieną Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė ir Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro direktorė Vitalija Ivanauskienė dalyvavo Seime vykusiame nacionaliniame forume „Galimybių durys: gyventi kitaip“.

    Renginį inicijavo ir organizavo Seimo narė Daiva Ulbinaitė. Forumo tikslas – sutelkti savivaldybių, ministerijų, socialinių paslaugų teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ieškant veiksmingesnių sprendimų žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi.

    Temos: socialinis būstas ir kompleksinės paslaugos

    Forume daug dėmesio skirta kompleksinių paslaugų poreikio analizei ir tam, kaip savivaldybėse veikia skirtingų sričių pagalbos grandys. Tokios paslaugos dažniausiai apima socialinę pagalbą, psichologines konsultacijas, pagalbą šeimoms, priklausomybių prevenciją ir palydėjimą į užimtumą.

    Taip pat aptartos socialinio būsto politikos kryptys ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Diskusijose akcentuota, kad socialinis būstas, be būsto fondo plėtros, vis dažniau siejamas ir su socialinių paslaugų prieinamumu, kad žmogus galėtų išlaikyti stabilų gyvenimą.

    Paroda apie žmonių patirtis ir bendradarbiavimą

    Renginio metu pristatyta keliaujanti paroda „Kelias. Po visko“, atskleidžianti žmonių istorijas po sudėtingų gyvenimo etapų. Paroda pabrėžia, kad lūžio tašku dažnai tampa laiku suteikta pagalba ir aiškus, nuoseklus pagalbos planas.

    Pagėgių savivaldybės atstovės forume dalyvavo siekdamos stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, perimti kitų savivaldybių gerąsias praktikas ir įvertinti, kokie sprendimai galėtų padėti dar tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius.

    Pasak renginio organizatorių ir pranešėjų, savivaldybių vaidmuo išlieka esminis, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kur pagalbos grandinė stringa, o kur reikalingi aiškesni procesai, didesnis paslaugų prieinamumas ar lankstesni pagalbos modeliai.