CP v2

Tag: Socialinės paslaugos

  • Panevėžyje su ministre aptarti socialinių paslaugų pokyčiai: kaip didės pagalbos prieinamumas

    Panevėžyje įvyko miesto vadovų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta socialinių paslaugų prieinamumui ir jų organizavimo praktikai. Savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė su komanda, su jais diskutavo merė Loreta Masiliūnienė ir administracijos vadovai.

    Pagrindinis susitikimo akcentas buvo tai, kaip užtikrinti, kad pagalba žmogų pasiektų laiku ir be perteklinių procedūrų. Savivaldybė pabrėžė poreikį sprendimus orientuoti į realias situacijas, kai paslaugų gavėjui svarbiausias yra greitis, aiškumas ir vienodai suprantama tvarka.

    „Svarbiausia, kad žmogus socialinę pagalbą gautų tada, kai jos reikia, ir ją pasiektų be sudėtingų procedūrų“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Susitikime aptarti ir pastaruoju metu įsigalioję pokyčiai, kurie, savivaldybės vertinimu, leidžia operatyviau reaguoti į gyventojų situacijas. Nuo gegužės 1 dienos supaprastinta vaiko laikinosios globos nustatymo tvarka, todėl sprendimai gali būti priimami greičiau, o vaiko saugumo užtikrinimas tampa mažiau priklausomas nuo ilgų procedūrų.

    Kitas svarbus pokytis siejamas su didesniu savivaldybių vaidmeniu organizuojant paslaugas: joms suteikta teisė akredituoti socialinės priežiūros paslaugas. Tikimasi, kad tai leis lanksčiau planuoti paslaugų apimtis, greičiau pritraukti teikėjus ir tiksliau atliepti individualius gyventojų poreikius.

    Kas vis dar kelia problemų?

    Diskusijoje išryškėjo ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Tarp jų minėti dažni teisės aktų pasikeitimai, dėl kurių socialinių paslaugų organizatoriams sudėtingiau užtikrinti stabilias taisykles ir nuoseklų paslaugų teikimą.

    Taip pat aptartas nepakankamai aiškus asmeninės pagalbos paslaugų reglamentavimas ir sudėtingas jų organizavimas. Savivaldybė akcentavo, kad neapibrėžtumas dažnai reiškia skirtingą praktiką skirtingose teritorijose, o tai gyventojams sukuria nelygybės jausmą.

    Dar viena tema buvo pagalba į namus savaitgaliais. Nors poreikis tokiai paslaugai išlieka, praktikoje susiduriama su aiškaus finansavimo mechanizmo stoka, todėl paslaugų tęstinumas ir galimybė užtikrinti pagalbą ne darbo dienomis tampa sunkiau prognozuojami.

    Socialinis būstas: planai ir realybė

    Susitikime aptarta ir socialinio būsto plėtra Panevėžyje. Savivaldybė įgyvendina projektą, kuriuo planuojama įsigyti 12 būstų ir juose apgyvendinti 39 asmenis, tarp jų žmones su negalia, daugiavaikes šeimas ir kitus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

    Pažymėta, kad projekto įgyvendinimą apsunkina ribota būstų, atitinkančių energinio naudingumo reikalavimus, pasiūla. Dėl to ieškoma sprendimų, kaip pirkimus ir atranką vykdyti sklandžiau, kad suplanuota pagalba gyventojus pasiektų laiku.

    Ministerijos atstovai teigiamai įvertino Panevėžio pastangas stiprinant socialines paslaugas ir pritraukiant investicijas per projektus. Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie didintų sistemos aiškumą bei paslaugų prieinamumą gyventojams.

    Susitikime taip pat dalyvavo Panevėžyje išrinkti Seimo nariai Andrius Busila ir Modesta Petrauskaitė.

  • Panevėžio rajone ministrė su savivaldybe aptarė negalios paslaugas: kur stringa atokvėpis ir finansavimas

    Panevėžio rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, su vietos vadovais ir socialinių paslaugų teikėjais aptarusi pagalbą šeimoms bei žmonėms su negalia. Susitikime daugiausia dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, jų finansavimui ir tam, kaip sprendimai veikia gyventojus kasdienybėje.

    Ministrė susitiko su savivaldybės meru, vicemeru, administracijos skyrių vadovais, socialinių įstaigų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pasak savivaldybės, pokalbiuose akcentuota, kad didžiausias poreikis dažnai kyla ten, kur slauga ir priežiūra ilgainiui tampa visos šeimos išbandymu.

    „Tikrasis vaizdas atsiskleidžia bendraujant su šeimomis, kurios slaugydamos artimuosius išsenka, joms laikinas atokvėpis yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Dėmesys laikino atokvėpio paslaugai

    Viena pagrindinių diskusijų temų tapo laikino atokvėpio paslauga, skirta trumpam pakeisti artimąjį slaugantį žmogų ir suteikti šeimai pertrauką. Socialinių paslaugų atstovai pabrėžė, kad prašymų daugėja, o finansavimo ir realių sąnaudų neatitikimas savivaldybėms sukuria papildomą naštą.

    Panevėžio rajono specialistų pateiktais skaičiavimais, vieno asmens priežiūros namuose metinis paslaugos poreikis gali siekti 720 valandų, o visos paslaugos kaina viršija 5 700 eurų. Tuo metu valstybės skiriama suma sudaro apie 2 000 eurų per metus, todėl didelė dalis išlaidų tenka savivaldybei.

    „Skaičiuojame, kad visa paslauga vienam asmeniui kainuoja daugiau kaip 5 700 eurų, todėl valstybės skiriamas finansavimas padengia tik dalį išlaidų“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Baronaitė-Šniutė.

    Apsaugotas būstas ir savarankiškumo klausimai

    Susitikime aptartos ir apsaugoto būsto paslaugos, kurios padeda žmonėms su negalia mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių, išlaikant reikalingą specialistų priežiūrą. Panevėžio rajone planuojama įrengti tris apsaugoto būsto vietas, kuriose savarankiškumo įgūdžius ugdytų šeši asmenys.

    Savivaldybės atstovai kėlė klausimą, ar dabartiniai finansavimo prioritetai visada padeda pasiekti pagrindinį tikslą. Anot jų, kai kuriais atvejais didesnis dėmesys komunalinių išlaidų kompensavimui gali nustelbti investicijas į pačias paslaugas, specialistų darbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą.

    Paslaugų tinklas rajone plečiamas

    Pristatant situaciją rajone pabrėžta, kad savivaldybė plečia bendruomenines paslaugas, siekdama, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia galėtų gyventi kuo arčiau įprastos aplinkos. Šiuo metu teikiama asmeninė pagalba, o socialinės reabilitacijos paslaugos pasiekia 199 žmones su negalia.

    Taip pat priminta, kad nuo 2024 metų įgyvendinama atvejo vadyba turi padėti darbingo amžiaus gyventojams greičiau susiorientuoti sistemoje ir gauti reikalingas paslaugas. Savivaldybės teigimu, praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų ir specialistų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikiama laiku.

    Vizito metu ministrė su komanda apsilankė Gustonių socialinės globos namuose ir viešojoje įstaigoje „Vilties sodas“ Biliūnų kaime. Čia ji susipažino su teikiamomis paslaugomis, darbuotojų kasdieniais iššūkiais ir bendruomenės veikla.

  • Švenčionių tarybos posėdis: 24 klausimai, 3,2 mln. eurų infrastruktūrai ir naujas garbės ambasadorius

    Balandžio 30 dieną įvyko Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 23 tarybos nariai. Darbotvarkėje buvo 24 klausimai, taip pat išklausyti 3 informaciniai pranešimai apie savivaldybei reikšmingų įstaigų ir bendrovių veiklą.

    Posėdžio pradžioje tarybai pristatytos 2025 metais parengtos veiklos ir finansinės ataskaitos. Aptartos UAB „VAATC“, UAB „Gren Švenčionys“ ir UAB „Švenčionių komunalinis centras“ metinės vadovybės ataskaitos, kurios savivaldybėms svarbios vertinant paslaugų tęstinumą, kainodarą ir investicijų poreikį.

    Patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos 2025 metų ataskaitų rinkinys. Taryba taip pat pritarė viešųjų įstaigų „Pabradės orkestras“ ir „Švenčionių saugaus eismo mokykla“ 2025 metų ataskaitoms bei 2026 metų veiklos planams.

    Socialinės paslaugos ir sveikata

    Patvirtintas Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro 2025 metų ataskaitų rinkinys. Centras veiklą vykdė 11 padalinių, o paslaugų poreikis augo tiek šeimoms, tiek senjorams ir asmenims su negalia.

    Ryškiausias šuolis fiksuotas Bendruomeniniuose šeimos namuose: 2025 metais paslaugas gavo 600 asmenų, kai 2024 metais jų buvo 313. Čia teikiamos kompleksinės paslaugos, apimančios individualias ir grupines konsultacijas, tėvystės mokymus bei šeimos mediaciją.

    Globos centro paslaugomis naudojosi 49 šeimos, o mokymuose būsimiems globėjams dalyvavo 12 asmenų. Vaikų dienos centrai „Šaltinėlis“ skirtingose rajono vietovėse užtikrino užimtumą ir maitinimą 103 vaikams.

    Pagalbos namuose paslaugomis iš viso pasinaudojo 520 asmenų: 281 gyventojui teikta pagalba į namus, o 66 suteikta dienos socialinė globa asmens namuose. Taip pat patenkinti 369 prašymai dėl aprūpinimo judėjimo techninės pagalbos priemonėmis, o 146 gyventojai pasinaudojo transporto paslauga vykstant į gydymo ir kitas įstaigas.

    Patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2025 metų ataskaitų rinkinys. Biuras nurodė 898 organizuotus renginius ir 10 793 dalyvius, taip pat 71 parengtą publikaciją sveikatos stiprinimo temomis.

    Ugdymo įstaigose pravesta 1 099 sveikatos ugdymo renginiai, kuriuose dalyvavo per 5 600 mokinių ir per 1 000 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Per metus suteikta pirmoji pagalba 1 985 mokiniams, o individualių konsultacijų traumų, mitybos ir lytiškumo temomis suteikta 1 253.

    Taryba pritarė viešosios įstaigos „Švenčionių rajono sveikatos centras“ 2025 metų ataskaitoms ir 2026 metų veiklos planui. Įstaiga nurodė aptarnaujanti 79 proc. rajono gyventojų, tai sudaro 16 868 asmenis.

    Didelis dėmesys skirtas prevencijai: pranešta, kad prevencinėse programose dalyvavusių asmenų skaičius išaugo daugiau nei ketvirtadaliu ir siekė 8 290, o storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aktyvumas padidėjo 214 proc. Taip pat fiksuotas augantis paslaugų poreikis namuose ir psichikos sveikatos srityje.

    Infrastruktūra, paskola ir KAM lėšos

    Posėdyje pritarta ilgalaikės paskolos ėmimui. Tokie sprendimai savivaldybėse dažniausiai siejami su investiciniais projektais ir būtinybe užtikrinti stabilų darbų finansavimą, kai dalis projektų vykdomi etapais.

    Taip pat pritarta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir savivaldybių susitarimui dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo bei plėtojimo. Numatyta, kad šiemet savivaldybėms, turinčioms poligonus, ministerija skirs 11 000 000 eurų, o Švenčionių rajonui šiame susitarime numatyta apie 3 200 000 eurų.

    Lėšas planuojama nukreipti keliams, vandentiekio sistemoms, švietimo ir kitai svarbiai infrastruktūrai gerinti. Savivaldybės tokias investicijas sieja ne tik su poligonų veiklos poveikio mažinimu, bet ir su kasdienės gyvenimo kokybės gerinimu vietos gyventojams.

    Patvirtinta savivaldybės infrastruktūros plėtros programos lėšų panaudojimo 2025 metų ataskaita. Taryba taip pat patikslino 2026 metais numatomų vietinės reikšmės kelių ir gatvių tvarkymo objektų sąrašą.

    Sprendimai dėl turto ir bendruomenės

    Taryba pritarė sprendimams dėl savivaldybės turto ir žemės nuomos: svarstytos pirmumo teisės pirkti bendrojoje nuosavybėje esantį žemės sklypą suteikimo sąlygos ir sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono. Taip pat pritarta nutraukti valstybinės žemės nuomos 1998 metų balandžio 30 dieną sudarytą sutartį.

    Pakoreguotos vietinės rinkliavos už leidimų prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo nuostatos. Atsižvelgus į Pabradės seniūnijos prašymą, nustatyta nauja viešoji vieta, kurioje leidžiama teikti paslaugas Pabradėje, aikštelėje prie pastato Vilniaus g. 73.

    Taryba taip pat pritarė savivaldybės administracijos dalyvavimui partnerio teisėmis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento projekte. Be to, pakeistas jaunimo savanoriškos tarnybos Švenčionių rajone organizavimo tvarkos aprašas.

    Vienu labiausiai pastebimų sprendimų tapo garbės ambasadoriaus vardo suteikimas kraštiečiui Tomui Stūgliui. Jis pristatomas kaip kūno rengybos ir atletinio rengimo specialistas, asmeninis treneris, įkūręs sporto klubą „Salė“ Vilniuje bei kalnų kelionių agentūrą „Varom į kalnus“.

    T. Stūglys taip pat žinomas kaip ištvermės sportininkas, įveikęs „Ironman“ distancijas, ir alpinistas, įkopęs į Akonkagvą bei Kilimandžarą. Nurodoma, kad 2024 metais jis tapo antruoju lietuviu, iškėlusiu Lietuvos vėliavą Manaslu viršūnėje, o šiuo metu yra išvykęs į Everesto ekspediciją.

    Kito tarybos posėdžio data numatyta 2026 metais gegužės 26 dieną. Savivaldybė akcentuoja, kad posėdžiuose svarstomi sprendimai apima tiek kasdienes paslaugas, tiek ilgalaikes investicijas, darančias įtaką infrastruktūrai ir viešųjų paslaugų kokybei.

  • Pagėgių taryba renkasi į 33-iąjį posėdį: biudžeto pakeitimai ir 2026–2028 kelių prioritetai

    2026 metais kovo 25 dieną 14.00 valandą Pagėgių savivaldybės posėdžių salėje šaukiamas Pagėgių savivaldybės VII šaukimo tarybos 33-iasis posėdis. Prieš jį numatyti komitetų posėdžiai, kuriuose bus aptariami sprendimų projektai ir formuojamos rekomendacijos tarybai.

    Ekonomikos ir finansų komitetas posėdžiaus 2026 metais kovo 19 dieną 10.00 valandą, Socialinių reikalų ir teisėtvarkos komitetas – 2026 metais kovo 20 dieną 14.30 valandą. Teritorijų ir strateginio planavimo komitetas rinksis 2026 metais kovo 23 dieną 14.00 valandą.

    Biudžetas ir apskaitos pokyčiai

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto patikslinimai. Tokie pakeitimai savivaldybėse paprastai siejami su tikslinamomis pajamų prognozėmis, valstybės dotacijomis, investicinių projektų grafiku ar poreikiu perskirstyti asignavimus tarp sričių.

    Taip pat numatytas klausimas dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo. Centralizavimas dažniausiai siekia suvienodinti apskaitos praktiką, stiprinti kontrolę, mažinti klaidų riziką ir aiškiau atskirti atsakomybes tarp įstaigų ir savivaldybės administracijos.

    Ataskaitos ir socialinių paslaugų sprendimai

    Tarybai bus teikiamos kelių įstaigų 2025 metų veiklos ataskaitos, tarp jų – Pagėgių savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Martyno Jankaus muziejaus ir Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro. Tokie svarstymai leidžia įvertinti, ar įstaigos pasiekė metinius tikslus, kaip panaudotos lėšos ir kokių pokyčių reikia ateinančiam laikotarpiui.

    Socialinėje darbotvarkės dalyje numatytas socialinių paslaugų ir kainų sąrašo patvirtinimas Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro globos centro paslaugoms bei sprendimas dėl apsaugoto būsto paslaugos kainos. Tai svarbūs klausimai gyventojams, nes tokie sprendimai tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą, finansavimo tvarką ir savivaldybės įsipareigojimus socialinės globos srityje.

    Kelių prioritetai ir investicijos

    Vienas reikšmingesnių strateginių klausimų – 2026–2028 metų prioritetinių vietinės reikšmės kelių ir gatvių kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, statybos ir paprastojo remonto objektų sąrašų tvirtinimas. Savivaldybėms tai yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį planuojami darbai, derinami finansavimo šaltiniai ir nustatomas eiliškumas, kur pirmiausia bus gerinama susisiekimo infrastruktūra.

    Darbotvarkėje taip pat numatytas sprendimas dėl pritarimo melioracijos investicinio projekto paraiškos rengimui ir veiklų įgyvendinimui, susijusių su hidrotechnikos ir melioracijos statinių rekonstravimu. Polderių ir vandens reguliavimo infrastruktūros būklė yra aktuali potvynių rizikos mažinimui bei žemės ūkio naudmenų apsaugai, todėl tokie projektai paprastai vertinami kaip ilgalaikė investicija į teritorijų atsparumą.

    Be to, tarybai teikiami sprendimų projektai dėl savivaldybės turto valdymo: dalies patalpų nuomos, ilgalaikio materialiojo turto perdavimo mokykloms ir sutikimo perimti valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn. Darbotvarkę užbaigia aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonių įgyvendinimo ataskaita ir 2026 metų sąmata, taip pat keli su žemės nuoma ir planų tikslinimu susiję klausimai.

    Pirmasis posėdžio darbotvarkės punktas – pačios darbotvarkės patvirtinimas, todėl galutinė klausimų seka ir apimtis gali būti tikslinama posėdžio pradžioje. Gyventojams aktualiausia stebėti biudžeto pakeitimų turinį, kelių prioritetų sąrašą ir socialinių paslaugų sprendimus, nes jie dažniausiai daro greičiausią poveikį kasdienėms paslaugoms.

  • Kas yra lengvai suprantama kalba ir kodėl savivaldybės ja vis dažniau pateikia informaciją?

    Lengvai suprantama kalba yra informacijos pateikimo būdas, kai tekstas rašomas paprastais žodžiais, trumpais sakiniais ir aiškia struktūra. Ji skirta tam, kad žmonės greičiau suprastų svarbią informaciją ir galėtų priimti sprendimus be papildomos pagalbos. Toks rašymo būdas ypač svarbus, kai kalbama apie teises, paslaugas ar dokumentus.

    Ši praktika vis dažniau taikoma savivaldybėse, nes daliai gyventojų standartinė administracinė kalba yra per sudėtinga. Lengvai suprantama kalba padeda žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, vyresnio amžiaus gyventojams, lietuvių kalbos besimokantiems asmenims, taip pat tiems, kurie skuba ir nori esmę suprasti iš karto. Tai prisideda prie didesnio viešųjų paslaugų prieinamumo ir mažina riziką, kad žmogus nesupras jam aktualių procedūrų.

    Kur ji naudojama dažniausiai

    Dažniausiai lengvai suprantama kalba taikoma socialinių paslaugų, išmokų, negalios nustatymo, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos ir būsto klausimų informacijoje. Tokiose temose žmonėms svarbu greitai rasti atsakymus, kokius dokumentus pateikti, kur kreiptis ir kokie terminai taikomi. Aiški kalba sumažina klaidų skaičių ir sutrumpina laiką, kurio reikia konsultacijoms.

    Kita sritis yra ekstremalios situacijos ir civilinė sauga, kai pranešimai turi būti suprantami per kelias sekundes. Kuo paprastesnė formuluotė, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės teisingai sureaguos. Dėl to aiškus informavimas tampa ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimu.

    Kaip atpažinti gerai parašytą tekstą

    Lengvai suprantamas tekstas paprastai turi aiškų pavadinimą, trumpas pastraipas ir nuoseklią mintį. Vengiama perteklinių įterpinių, sudėtingų sąvokų ir ilgų sakinių, o jei specialus terminas būtinas, jis paaiškinamas paprastai. Taip pat dažnai naudojami konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, ką žmogus turi padaryti pirmiausia ir kur kreiptis toliau.

    Prie tokio turinio neretai pridedamos iliustracijos ar piktogramos, kurios padeda greičiau susigaudyti. Vis dėlto svarbiausia išlieka tekstas, nes būtent jis turi tiksliai perteikti informaciją ir nepalikti dviprasmybių. Savivaldybėms tai reiškia ir didesnę atsakomybę už formuluotes, kad gyventojai nebūtų suklaidinti.

    Kodėl tai tampa standartu

    Viešajame sektoriuje stiprėja požiūris, kad informacija turi būti ne tik paskelbta, bet ir realiai suprantama. Prieinamumas apima ne vien techninius sprendimus interneto svetainėse, bet ir kalbos aiškumą. Dėl to daugėja atvejų, kai tekstus rengia ne vien komunikacijos specialistai, o turinį peržiūri ir žmonės, kuriems toks formatas yra aktualiausias.

    Praktikoje tai taip pat duoda apčiuopiamos naudos institucijoms: mažėja pasikartojančių užklausų, skambučių ir vizitų dėl elementarių paaiškinimų, o gyventojai dažniau teisingai užpildo prašymus. Ilgainiui tai gali gerinti paslaugų kokybę ir didinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

    Lengvai suprantama kalba nereiškia supaprastinimo iki netikslumo. Tai būdas sudėtingą informaciją parašyti taip, kad ji būtų tiksli, bet prieinama didesnei visuomenės daliai. Dėl to ši kryptis vis dažniau tampa ne išimtimi, o nauju standartu savivaldybių ir kitų institucijų komunikacijoje.

  • Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko susitikimas, skirtas globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Daugiausia dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėms sekasi užtikrinti, kad asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucijose.

    Susitikime dalyvavo Kauno regiono savivaldybių atstovai, tarp jų ir Kėdainių rajono savivaldybės delegacija. Kėdainiams atstovavo vicemerė Danutė Mykolaitienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daiva Čižinauskienė bei VšĮ „Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims“ vadovė Asta Rekštienė.

    Renginyje aptarta, kaip realiai veikia bendruomeninės paslaugos ir kokių sprendimų reikia, kad jos būtų prieinamos, saugios ir tęstinės. Taip pat analizuoti svarbiausi stebėsenos rodikliai, padedantys vertinti pažangą pereinant nuo institucinės globos prie individualių paslaugų bendruomenėje.

    Pristatydama situaciją Kėdainių rajone, Gintarė Vainauskienė apžvelgė paslaugų plėtros kryptis ir įvardijo praktinius iššūkius. Tarp jų akcentuojamas paslaugų prieinamumas skirtingose rajono teritorijose, kvalifikuotų specialistų pritraukimas ir poreikis užtikrinti nuoseklų pagalbos tęstinumą žmogui keičiantis jo gyvenimo situacijai.

    Diskusijose taip pat aptarti nevyriausybinių organizacijų veiklos sunkumai, nes būtent jos dažnai tampa pagrindiniais partneriais teikiant kasdienę pagalbą, atokvėpio paslaugas ar užimtumo sprendimus. Dalyviai sutarė, kad partnerystė tarp savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų turi būti stiprinama ne deklaratyviai, o per aiškius susitarimus ir stabilų paslaugų finansavimą.

    Ypatingas dėmesys skirtas strateginei socialinių paslaugų plėtrai Kauno regione iki 2030 metų. Tokie planai svarbūs tam, kad deinstitucionalizacija nebūtų vien trumpalaikis projektas, o ilgalaikis pokytis, kuriame kartu veiktų būsto sprendimai, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūra, užimtumas ir žmogaus teisių užtikrinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toliau nuosekliai plėtos bendruomenines socialines paslaugas, orientuotas į savarankišką gyvenimą ir orumą. Ministerijoje vykęs susitikimas įvardijamas kaip svarbi praktinė platforma pasitikrinti pažangą, palyginti regionų patirtis ir sutarti dėl sprendimų, kurie leistų paslaugas priartinti prie žmogaus kasdienybės.

  • Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, skirtas vaikų globos ir paslaugų šeimoms stiprinimo klausimams. Į savivaldybę atvyko projekto, orientuoto į vaikų saugumo didinimą bei pagalbos globėjams plėtrą, vadovė Rugilė Ladauskienė ir projekto veiklų ekspertė Dovilė Montvilaitė.

    Svečius priėmė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė, administracijos direktorė Aušra Dvelienė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Diskusijoje taip pat dalyvavo su vaikų globa dirbantys savivaldybės bei rajono įstaigų vadovai ir specialistai.

    Susitikime apžvelgta naujausia situacija rajone ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant vaikų saugumą. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nuo 2025 metų rajone veikiančiuose krizių centruose buvo apgyvendinta 19 vaikų ir 14 suaugusiųjų.

    Taip pat aptarta atvejo vadybos apimtis: rajone yra 276 šeimos, kurioms taikoma ši pagalbos forma. Pabrėžta ir budinčio globėjo vaidmens svarba, nes Pakruojo rajone šiuo metu dirba vienas budintis globėjas, laikinai priimantis be tėvų priežiūros likusius vaikus ir užtikrinantis jiems kasdienę priežiūrą bei emocinį saugumą.

    Susitikimo metu diskutuota apie savivaldybės finansavimą globėjams, paramos priemones be tėvų globos likusiems vaikams ir praktinius sprendimus, kaip mažinti krizių atvejų pasekmes. Taip pat pasidalinta informacija, kad nuo 2023 metų iš nesaugios aplinkos buvo paimta 250 vaikų.

    Atvykusios specialistės pristatė kitų savivaldybių ir didžiųjų miestų patirtis, akcentuodamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmę. Susitikime sutarta tęsti darbą stiprinant paslaugų tinklą ir ieškant sprendimų, padedančių užtikrinti kuo saugesnę aplinką be tėvų globos likusiems vaikams.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

    L. Katiliaus nuotraukos

  • Prienų tarybos posėdis: sprendimai dėl Verslo tarybos, socialinių paslaugų ir žemės sklypų aukcionų

    Balandžio 30 dieną vykusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti 29 sprendimų projektai ir pristatyta Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos 2025 metų veiklos ataskaita. Posėdyje daugiausia dėmesio skirta sprendimams, tiesiogiai susijusiems su paslaugomis gyventojams, infrastruktūra ir savivaldybės turto valdymu.

    Savivaldybė informavo, kad priimti sprendimai apėmė verslo aplinkos stiprinimą, socialinės apsaugos priemones, teritorijų planavimą ir administracinius klausimus. Taryboje taip pat aptarti gyventojams aktualūs prašymai ir kai kurių anksčiau priimtų sprendimų tikslinimai.

    Verslo taryba ir biudžeto pakeitimai

    Vienas pirmųjų posėdžio sprendimų buvo Prienų rajono savivaldybės verslo tarybos patvirtinimas. Savivaldybė nurodo, kad šis žingsnis turėtų sustiprinti bendradarbiavimą su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais ir sudaryti prielaidas nuoseklesniam dialogui su vietos verslo bendruomene.

    Taryba taip pat patvirtino savivaldybės biudžeto pakeitimus. Tokie sprendimai įprastai priimami atsižvelgiant į metų eigoje tikslinamas pajamas, projektų finansavimą ir pasikeitusius poreikius, kad lėšos būtų nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia.

    Socialinių paslaugų išlaidų kompensacijos

    Socialinėje srityje taryba pritarė socialines paslaugas namuose teikiančių darbuotojų kelionės išlaidų kompensacijos didinimui. Vieno kilometro įkainis pakeltas nuo 0,30 euro iki 0,42 euro, motyvuojant išaugusiomis transporto išlaikymo sąnaudomis ir siekiu užtikrinti paslaugų prieinamumą visoje savivaldybėje.

    Posėdyje patvirtintos ir naujos socialinio transporto paslaugų kainos, kartu išlaikant nemokamą paslaugų teikimą hemodializės pacientams. Savivaldybės vertinimu, tai svarbu užtikrinant, kad gyventojai, kuriems būtinos reguliarios procedūros, galėtų pasiekti gydymo įstaigas be papildomos finansinės naštos.

    Taryba taip pat sudarė Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisiją ir patvirtino Gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles. Atnaujintas ir teisinis reguliavimas, susijęs su gyventojų telkimu visuomenei naudingai veiklai, siekiant aiškesnio praktinio taikymo.

    Sklypai, planavimas ir savivaldybės turtas

    Reikšminga posėdžio dalis buvo skirta žemės sklypų aukcionams ir teritorijų planavimo klausimams. Taryba pritarė siūlymui teikti parduoti gyvenamosios paskirties sklypus Prienuose, tarp jų Lenktojoje gatvėje 1A, Žalgirio 3-iojoje gatvėje 6A ir 8A, taip pat Lakštingalų gatvėje 7, 9, 9A ir 29.

    Pakoreguotos ir anksčiau patvirtintos sklypo Prano Bieliausko gatvėje 10 Jiezne pardavimo sąlygos. Savivaldybės praktikoje tokie pakeitimai paprastai daromi tada, kai reikia tikslinti dokumentus, sąlygas ar pritaikyti jas rinkos situacijai ir teisiniams reikalavimams.

    Verslo ir investicijų plėtrai numatyta aukcionuose siūlyti ir komercinės bei pramoninės paskirties sklypus Prienuose, tarp jų Kęstučio gatvėje 83A ir 83F bei Pramonės gatvėje 5I ir 7C. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai siejami su investicijų pritraukimu ir teritorijų vystymu.

    Posėdyje priimti ir sprendimai dėl savivaldybės turto valdymo: dalis turto perduota rajono įstaigoms, nurašytas nebetinkamas naudoti mokyklinis autobusas, atnaujinti kai kurie panaudos bei patikėjimo teisės sprendimai. Taip pat patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas, kuris turėtų aiškiau apibrėžti, kaip identifikuojami tokie objektai ir kokie veiksmai gali sekti.

    Taryba patvirtino ir 2026 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą. Tokie sąrašai svarbūs planuojant vietinės infrastruktūros atnaujinimą, darbų eiliškumą ir savivaldybės prioritetus skirtingose teritorijose.

    Po posėdžio vyko savivaldybės mažumos valanda, kurioje diskutuota apie sporto veiklos aktyvinimą kaimiškose vietovėse, Trečiojo amžiaus universiteto veiklų plėtrą seniūnijose, centralizuotą buhalteriją, kadrų politiką ir švietimo aktualijas. Taip pat kalbėta apie vaikų saugumą ir prevenciją mokyklose, pėsčiųjų takų plėtrą bei ateities iššūkius savivaldybei.

    Informaciją apie posėdžio sprendimus pateikė Prienų rajono savivaldybė.

  • Biržų taryba patvirtino VšĮ „Vaiko užuovėja“ įkainius: nauja paslauga kainuos 13,50 eurų už valandą

    Biržų taryba patvirtino VšĮ „Vaiko užuovėja“ įkainius: nauja paslauga kainuos 13,50 eurų už valandą

    Biržų rajono savivaldybės taryba patvirtino VšĮ „Vaiko užuovėja“ teikiamų socialinių paslaugų įkainius. Savivaldybė nurodo, kad įkainiai apskaičiuoti pagal faktines įstaigos patiriamas sąnaudas, todėl turėtų padėti išlaikyti paslaugų prieinamumą ir užtikrinti jų tęstinumą.

    Kartu taryba patvirtino ir naują paslaugą – dienos socialinę globą asmens namuose žmonėms su sunkia negalia. Nustatyta šios paslaugos kaina siekia 13,50 eurų už valandą.

    Paslauga skirta asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė specialistų pagalba, apimanti gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir savarankiškumo ugdymą. Pabrėžiama, kad paslauga gali būti teikiama neatsižvelgiant į žmogaus amžių, jei nustatytas pagalbos poreikis.

    Dienos socialinė globa namuose numatyta nuo 11 iki 25 valandų per savaitę. Paslaugos apimtis turėtų būti parenkama pagal individualią situaciją, atsižvelgiant į žmogaus būklę ir pagalbos intensyvumą.

    Gyventojo mokėjimo dydis už paslaugą bus nustatomas proporcingai suteikiamų valandų skaičiui ir negalės viršyti 20 proc. asmens pajamų. Nurodoma, kad dienos socialinė globa asmens namuose žmonėms su sunkia negalia finansuojama iš valstybės biudžeto dotacijų.

  • Konferencijoje Šilutėje – kaip savivaldybės stiprina tarpžinybinį tinklą jaunimo pagalbai

    Konferencijoje Šilutėje – kaip savivaldybės stiprina tarpžinybinį tinklą jaunimo pagalbai

    Tauragės atviros jaunimo erdvės jaunimo darbuotojai kartu su Tauragės šeimos gerovės centro Globos ir priežiūros padalinio komanda dalyvavo Šilutėje vykusioje konferencijoje apie tarpžinybinio bendradarbiavimo tinklų kūrimą. Renginyje aptarta, kaip skirtingos institucijos gali greičiau susitarti dėl pagalbos jaunam žmogui ir sumažinti atvejų „mėtymą“ tarp įstaigų.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta praktiniams bendradarbiavimo įrankiams, kurie padeda aiškiau pasiskirstyti atsakomybes ir užtikrinti tęstinumą, kai jaunuoliui reikia kelių paslaugų vienu metu. Diskusijose akcentuota, kad vien formalūs susitarimai nepadeda, jei nėra sutarto veikimo modelio ir aiškaus sprendimų priėmimo kelio savivaldybėje.

    Renginio dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis iš skirtingų Lietuvos savivaldybių, aptarė dažniausius iššūkius dirbant su jaunimu ir šeimomis. Tarp jų minėtos situacijos, kai pagalbos reikia skubiai, o informacijos apsikeitimą riboja procedūros, skirtingi darbo ritmai ar nevienodi prioritetai.

    Vertinga patirtimi tapo galimybė tiesiogiai pabendrauti su Klaipėdos, Šiaulių, Jurbarko, Rietavo, Šilalės, Šilutės ir Raseinių savivaldybių atstovais. Tokie kontaktai dažnai lemia, kad vėliau sudėtingesni atvejai sprendžiami greičiau, nes atsiranda aiškūs žmonės ir kanalai, per kuriuos galima koordinuoti veiksmus.

    Konferencijoje taip pat pristatytas Šiaulių miesto savivaldybės projektas „Lengvi batai“, akcentuojantis ankstyvos pagalbos ir nuoseklaus palydėjimo svarbą. Renginio dalyviai pabrėžė, kad efektyvus tarpžinybinis darbas prasideda nuo kasdienės praktikos: laiku pastebėtų signalų, susitarimo dėl veiksmų ir gebėjimo girdėti jauno žmogaus poreikius.

    Pasak konferencijoje dalyvavusių Tauragės specialistų, grįžtama ne tik su idėjomis, bet ir su aiškesniu supratimu, kaip bendradarbiavimą paversti realiais sprendimais. Tikimasi, kad pritaikius aptartus metodus bus lengviau koordinuoti pagalbą, kai vienu metu įsitraukia švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos ar kitos sritys.