Tag: Socialinės paslaugos

  • Vilniaus rajono taryba: ataskaitos, 1 euro nuoma, stipendijos ir 47 įkrovimo vietos iki 2030-ųjų

    Vilniaus rajono taryba: ataskaitos, 1 euro nuoma, stipendijos ir 47 įkrovimo vietos iki 2030-ųjų

    Gegužės 22 dieną vykusiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje pristatyti savivaldybės darbai, patvirtintos metinės ataskaitos ir priimti sprendimai, kurie palies švietimą, socialines paslaugas, infrastruktūrą bei aplinkosaugą. Posėdyje taip pat aptartos iniciatyvos, kurios dar keliaus į komitetus ir į tarybą sugrįš galutiniam balsavimui.

    Tarybai pateiktą ataskaitų rinkinį pristatė meras Robert Duchnevič. Taryba pritarė savivaldybės metinių ataskaitų rinkiniui, apimančiam veiklos rezultatų apžvalgą, biudžeto vykdymą ir finansinių dokumentų paketą.

    1 euro nuoma ir naujos kainos

    Posėdyje atnaujinta švietimo įstaigų patalpų, sporto aikštynų ir kitų erdvių nuomos tvarka. Numatyta, kad trumpalaike nuoma lengvatinėmis sąlygomis nekomercinei veiklai galės naudotis platesnis ratas subjektų, o metinis mokestis kai kuriais atvejais sieks 1 eurą.

    Taryba taip pat patvirtino atnaujintus socialinių paslaugų įkainius, siekiant vienu sprendimu apjungti kainų nustatymą biudžetinėse įstaigose ir papildyti sąrašą naujomis paslaugomis. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų didinti aiškumą gyventojams ir sudaryti prielaidas paslaugų tęstinumui.

    Kompensacijos nuotekoms ir stipendijos

    Pakoreguota individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių dalinio kompensavimo tvarka. Tarp svarbiausių pokyčių numatytas reikalavimas, kad pareiškėjai būtų deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje ne trumpiau kaip 2 metus iki paraiškos pateikimo dienos, taip pat įtvirtintas įrenginių įsigijimo ir įrengimo laikotarpis, nuo kurio kompensacija gali būti skiriama.

    2026 metais šiai priemonei savivaldybės biudžete numatyta 130 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios investicijos siejamos ir su aplinkosaugos tikslais, nes tvarkingi nuotekų sprendimai mažina taršos rizikas gyvenvietėse, kur nėra centralizuotų tinklų.

    Taryba atnaujino ir prioritetinių specialybių sąrašą, pagal kurį studentai gali pretenduoti į 250 eurų mėnesinę savivaldybės stipendiją. Įtrauktos papildomos kryptys, orientuotos į savivaldybei reikalingų specialistų pritraukimą, o stipendininkai, baigę studijas, įsipareigoja dirbti rajono įstaigose ne trumpiau kaip 3 metus.

    Nauji darželių skyriai ir elektromobilių infrastruktūra

    Posėdyje patvirtinta nauja priėmimo į Vilniaus rajono muzikos, meno ir sporto mokyklas tvarkos redakcija, numatant platesnį programų spektrą ir aiškesnes nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo. Taip pat patvirtinti klasių ir priešmokyklinių grupių komplektai 2026–2027 mokslo metams, kad mokyklos galėtų laiku planuoti ugdymo procesą.

    Nuo rugsėjo 1 dienos planuojama dviejų naujų ugdymo skyrių veiklos pradžia, o taryba patvirtino jų aptarnavimo teritorijas. Savivaldybė primena, kad pirmumo teisė patekti į formuojamas grupes siejama su gyvenamosios vietos deklaravimu atitinkamoje seniūnijoje ne trumpiau kaip 2 metus.

    Pristatytas ir planas iki 2030 metų Vilniaus rajone įrengti 47 naujas elektromobilių įkrovimo vietas. Numatyta, kad stotelės atsirastų prie seniūnijų pastatų, švietimo ir medicinos įstaigų, prekybos vietų bei lankomų turizmo objektų, o projektą planuojama įgyvendinti pasitelkiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės lėšas.

    Posėdyje taip pat buvo pateikti sprendimų projektai, kurie dar svarstomi pateikimo stadijoje, įskaitant patalpų perdavimą bendruomenei ir buvusios mokyklos pastato panaudą Lietuvos šaulių sąjungai. Galutiniai balsavimai dėl šių projektų numatomi vėlesniuose tarybos posėdžiuose.

  • Panevėžyje su daugiabučių bendrijomis tariamasi dėl socialinių paslaugų: kas keisis gyventojams?

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru susitiko su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais. Susitikime aptartos gyventojams aktualios socialinės paslaugos, jų prieinamumas ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės, socialinių paslaugų specialistų ir vietos bendruomenių. Pabrėžta, kad bendrijų pirmininkai dažnai pirmieji pastebi vienišumą, sveikatos pablogėjimą ar finansinius sunkumus, todėl gali padėti greičiau nukreipti žmogų pagalbos.

    Kaip gyventojams pasiekti pagalbą

    Specialistai pristatė Panevėžio mieste teikiamų socialinių paslaugų spektrą ir paaiškino kreipimosi tvarką. Akcentuota, kad aiški informacija laiptinėse, bendrijų kanalais ir tiesioginis kontaktas su socialiniais darbuotojais padeda žmonėms greičiau suprasti, kur kreiptis, kai prireikia pagalbos.

    Susitikime aptartos paslaugos ir priemonės, kurios dažniausiai kelia praktinių klausimų gyventojams: pagalba asmenims su negalia, pavėžėjimo paslaugų organizavimas, taip pat būsto pritaikymo galimybės. Pažymėta, kad bendruomenių įsitraukimas ypač svarbus laiku atpažįstant pagalbos poreikį ir perduodant informaciją atsakingoms tarnyboms.

    Bendruomenių vaidmuo kasdienybėje

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad efektyvi pagalba priklauso nuo nuoseklaus institucijų ir bendruomenių bendradarbiavimo bei greito informacijos pasidalijimo. Jei signalas apie problemą pasiekia socialinių paslaugų teikėjus anksčiau, pagalbą galima suteikti operatyviau ir tiksliau.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad reguliarus dialogas tarp savivaldybės institucijų, socialinių paslaugų specialistų ir daugiabučių bendrijų padeda užtikrinti kokybiškesnes ir gyventojų poreikius labiau atitinkančias paslaugas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad stiprios, tarpusavyje bendraujančios bendruomenės prisideda ne tik prie kasdienių problemų sprendimo, bet ir prie geresnio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms.

    Tikimasi, kad tokio pobūdžio susitikimai Panevėžyje taps tęstiniai. Savivaldybė ir socialinių paslaugų teikėjai siekia, kad bendrijų atstovai turėtų aiškius kontaktus, žinotų veikimo algoritmą ir galėtų gyventojams greičiau padėti pasinaudoti jiems priklausančiomis socialinėmis paslaugomis.

  • Panevėžyje atsirado 3 vietos dienos socialinei globai: kam priklauso ir kiek tai kainuos

    Panevėžio socialinių paslaugų centre šiuo metu yra 3 laisvos vietos suaugusiesiems su negalia, norintiems gauti dienos socialinės globos paslaugas. Įstaiga kviečia gyventojus ir jų artimuosius pasidomėti galimybe lankytis dienos užimtumo veiklose bei gauti specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Centras taip pat rengia atvirų durų susitikimus, kurių metu pristatomos erdvės, paslaugų apimtis ir atsakoma į dažniausiai užduodamus klausimus. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa skirta ne tik užimtumui, bet ir savarankiškumo stiprinimui bei ryšio su bendruomene palaikymui.

    Kas yra dienos socialinė globa

    Dienos socialinė globa yra kompleksinė paslauga, kai žmogus dalį dienos praleidžia centre, o vakare grįžta į namus. Pagal nustatytą poreikį ji gali būti teikiama nuo 3 valandų per dieną iki 5 dienų per savaitę.

    Praktikoje tai reiškia kasdienę pagalbą ir užimtumą saugioje aplinkoje: nuo socialinių įgūdžių ugdymo iki psichologinės ar kitos specialistų konsultacinės pagalbos. Tokia paslauga svarbi ir artimiesiems, nes leidžia lengviau suderinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais.

    Kokios veiklos ir pagalba teikiama

    Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuojamos kūrybinės ir lavinamosios veiklos, padedančios palaikyti kasdienius įgūdžius ir socialinį aktyvumą. Tarp užsiėmimų minimi siuvimas, mezgimas, audimas, keramika, dailė ir kitos laisvalaikio veiklos.

    Taip pat teikiama specialistų pagalba, gali būti organizuojamas maitinimas, transportas Panevėžio mieste, o pagal poreikį ir sveikatos priežiūros paslaugos. Paslaugas užtikrina socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti komandos nariai.

    Kiek kainuoja ir kokių dokumentų reikia

    Paslaugos mokestis priklauso nuo žmogaus pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio santykio. Įstaigos pateikta informacija rodo, kad mokestis taikomas diferencijuotai: kai pajamos mažesnės nei 2 VRP mokama 10 proc. pajamų, kai mažesnės nei 3 VRP mokama 15 proc. pajamų, o viršijus 3 VRP mokama 20 proc. pajamų.

    Nurodoma, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos VRP dydis siekia 233 eurus, todėl atitinkami pajamų slenksčiai sudaro 466 eurus ir 699 eurus. Dėl tikslaus mokesčio apskaičiavimo konkrečiu atveju gyventojams rekomenduojama kreiptis į centrą ar savivaldybės socialinių paslaugų sritį kuruojančius specialistus.

    Norint gauti dienos socialinės globos paslaugą, paprastai reikia pateikti prašymą-paraišką (SP-8 forma), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo dokumentus ir medicinos dokumentų išrašą (F-027/a). Jei asmeniui nustatytas neveiksnumas, gali būti prašoma papildomų dokumentų.

    Panevėžio socialinių paslaugų centras ragina neatidėlioti, kol yra laisvų vietų, ir pasitarti dėl tinkamiausio paslaugos grafiko. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa gali tapti realia pagalba tiek žmogui, siekiančiam aktyvesnio kasdienio gyvenimo, tiek artimiesiems, kuriems svarbu užtikrintas ir profesionalus rūpestis dienos metu.

  • Kiemo draugų šventė Panevėžyje: specialioji mokykla-daugiafunkcis centras paminėjo 32 metus

    Panevėžio specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre surengta tradicinė Kiemo draugų šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, miesto ugdymo ir socialinių įstaigų vaikus, mikrorajono gyventojus bei svečius. Renginys tapo proga ne tik pabūti kartu, bet ir paminėti 32 įstaigos veiklos metus.

    Šventėje akcentuota, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir padeda kurti įtraukesnę aplinką, kurioje svarbus kiekvienas žmogus. Pasak organizatorių, susitikimas kieme kasmet tampa erdve pažinčiai, palaikymui ir paprastam buvimui drauge.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė nuoširdaus rūpesčio ir kantrybės svarbą dirbant su vaikais, kuriems reikalinga didesnė pagalba. Ji akcentavo, kad įstaigoje svarbūs ne tik ugdymo rezultatai, bet ir vaiko saugumo, priėmimo bei reikalingumo jausmas.

    „Šiandien čia labai aiškiai matyti, kiek daug gali nuoširdus rūpestis, kantrybė ir žmogaus tikėjimas žmogumi. Linkiu, kad ši bendruomenė ir toliau išliktų stiprybės, gerumo ir žmogiško artumo vieta visiems, kurie čia ateina“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje pasirodė įstaigos ugdytiniai, koncertavo Panevėžio purpurinis choras, dalyvius taip pat linksmino atlikėjas ir renginių vedėjas Vaidas Dzežulskis. Vyko kūrybinės veiklos, veidukų piešimo edukacijos, įvairios pramogos, o svečiai vaišinosi kareiviška koše.

    Daug dėmesio sulaukė ir į šventę atvykę baikeriai, tapę viena ryškiausių renginio detalių. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai ypač svarbūs vaikams ir jaunuoliams, nes kuria gyvą, palaikančią aplinką ir skatina bendravimą už įprastų kasdienybės rėmų.

    Šiuo metu Panevėžio specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą lanko 35 Panevėžio miesto ir rajono vaikai bei jaunuoliai. Įstaigoje teikiamos ugdymo ir socialinės paslaugos, dirba logopedai, specialieji pedagogai, judesio korekcijos specialistai, kineziterapeutas, įrengti odontologijos kabinetas ir relaksacijos kambarys.

    Centre taip pat veikia grupė su nakvyne be tėvų globos likusiems vaikams, kur užtikrinama kasdienė priežiūra ir poreikius atitinkančios paslaugos. Įstaigos bendruomenė pabrėžia, kad Kiemo draugų šventė kasmet primena paprastą, bet esminę žinutę: stiprus miestas prasideda nuo dėmesio žmogui ir gebėjimo būti šalia.

  • Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Kas pasikeitė nuo gegužės 1 dienos

    Nuo gegužės 1 dienos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebepriima sprendimų dėl techninės pagalbos priemonių poreikio.

    Tai reiškia, kad gyventojai, kuriems reikalingos judėjimą, savarankiškumą ar slaugą palengvinančios priemonės, turi kreiptis kitur. Pokytis aktualus tiek pirmą kartą teikiantiems prašymą, tiek atnaujinantiems ar tikslinantiems poreikį.

    Kur dabar reikia kreiptis

    Dėl techninės pagalbos priemonių poreikio nuo šiol reikia kreiptis tiesiai į Techninės pagalbos priemonių centrą arba į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

    Techninės pagalbos priemonių centras konsultuoja ir priima kreipimusis nuotoliniu būdu, taip pat teikia informaciją apie tolesnius žingsnius. Savivaldybėse gyventojai dažniausiai nukreipiami į atsakingus socialinės paramos ar socialinių paslaugų specialistus.

    Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis

    Prieš teikiant prašymą verta pasiruošti pagrindinę informaciją apie sveikatos būklę ir kasdienius poreikius, nes vertinant priemonių poreikį svarbi ne tik diagnozė, bet ir funkcinių sunkumų pobūdis.

    Jei dėl priemonių skyrimo ar išdavimo reikalingi sveikatos priežiūros specialistų dokumentai, jų pateikimo ir vertinimo tvarka gali būti nustatyta atskirais kriterijais. Dėl konkrečių reikalavimų gyventojams patogiausia kreiptis į Techninės pagalbos priemonių centrą arba savivaldybę, kuri nurodys, kokių dokumentų prireiks jūsų situacijoje.

    Kilus neaiškumams dėl prašymo pateikimo, terminų ar priemonių pasirinkimo, rekomenduojama pirmiausia pasitikslinti telefonu arba raštu, kad kreipimasis būtų pateiktas tinkamai ir nereikėtų jo tikslinti pakartotinai.

  • Druskininkai įvertinti Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė tarp šeimai draugiškiausių Lietuvoje

    Druskininkai įvertinti Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė tarp šeimai draugiškiausių Lietuvoje

    Apdovanojimas už šeimų iniciatyvas

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą pagerbtos šeimai draugiškiausios Lietuvos savivaldybės. Tarp apdovanotųjų atsidūrė ir Druskininkų savivaldybė, pelniusi įvertinimą už šeimų gerovei skirtų iniciatyvų plėtrą.

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad šeimos politika savivaldybėse vis dažniau vertinama ne kaip pavienės socialinės paramos priemonės, o kaip platesnė sistema. Ji apima paslaugų prieinamumą, švietimo ir sveikatos infrastruktūrą, bendruomeniškumą bei sprendimus, padedančius derinti darbą ir šeimos gyvenimą.

    Kuo išsiskyrė Druskininkai

    Skiriant apdovanojimą Druskininkams pabrėžtas kryptingas ir nuoseklus darbas, orientuotas į šeimų gerovę ir palankią aplinką įsikurti savivaldybėje. Taip pat išskirtas inovatyvių sprendimų taikymas ir aktyvus savivaldybės Šeimos komisijos vaidmuo formuojant prioritetus.

    Ši komisija telkia savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei bendruomenių atstovus. Toks modelis svarbus tuo, kad šeimų poreikiai dažnai yra kompleksiniai, todėl sprendimai efektyviausi, kai juos derina socialinių paslaugų, švietimo, kultūros ir sveikatos sričių partneriai.

    Vicemerės žinutė bendruomenei

    Apdovanojimą atsiėmusi Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pabrėžė, kad įvertinimas priklauso ne vien savivaldybės administracijai. Pasak jos, jis atspindi visos bendruomenės kasdienį indėlį į miestą, kuriame auginami vaikai ir kuriami namai.

    „Druskininkai daugeliui yra gražus kurortas, tačiau mums tai yra namai, kuriuose gyvename ir auginame vaikus. Šis apdovanojimas skirtas bendruomenei ir kiekvienam druskininkiečiui, kuris pasirinko Druskininkus savo namais“, – sakė D. Brown.

    Platesnis kontekstas Seime

    Iškilmingame renginyje Seime pagerbtos dešimt savivaldybių, kurios, organizatorių vertinimu, reikšmingai prisideda prie šeimų gerovės kūrimo. Tokie apdovanojimai Lietuvoje surengti pirmą kartą, siekiant išryškinti savivaldybių praktikas ir paskatinti jų sklaidą.

    Prie iniciatyvos prisijungė šešios ministerijos, taip pabrėždamos, kad šeimų gerovė nėra vienos srities klausimas. Savivaldybėms tai reiškia didesnį poreikį suderinti paslaugas ir investicijas, kad gyventojams sprendimai būtų prieinami vienoje vietoje ir veiktų kaip nuosekli sistema.

  • Švenčionėliuose nuomojamos 127 kv. m patalpos: savivaldybė skelbia konkursą penkeriems metams

    Švenčionių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešą savivaldybės turto nuomos konkursą Švenčionėliuose. Nuomojamas objektas – 127,06 kv. m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos, esančios Vilniaus g. 130.

    Savivaldybė nurodo, kad patalpos numatomos sveikatingumo, fizinio aktyvumo bei socialinės gerovės stiprinimo paslaugoms teikti. Tokia paskirtis reiškia, kad potencialūs nuomininkai turės planuoti veiklą taip, kad ji atitiktų konkurso sąlygose apibrėžtą viešąjį interesą.

    Pradinis nuompinigių dydis nustatytas 1,85 euro (be PVM) per mėnesį už vieną kvadratinį metrą. Pagal šį įkainį preliminari mėnesio nuomos suma už visą plotą sudarytų apie 235 eurus (be PVM), tačiau galutinė kaina paaiškės konkurso metu.

    Dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, lygų 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui – 705,72 euro. Ši suma pervedama į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos nurodytą sąskaitą Luminor Bank AS.

    Nuomos terminas numatytas 5 metams su galimybe sutartį pratęsti dar vienam 5 metų laikotarpiui, tad bendra nuomos trukmė gali siekti 10 metų. Tokia trukmė paprastai sudaro palankesnes sąlygas nuomininkui planuoti investicijas į veiklą ir patalpų pritaikymą pagal reikalavimus.

    Norintys dalyvauti konkurse patalpas galės apžiūrėti 2026 metų gegužės 25 dieną 9.00 valandą. Už apžiūrą atsakingas Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro direktorius Miroslavas Lazdinis, o papildomą informaciją apie konkurso sąlygas teikia savivaldybės Mokesčių ir turto skyriaus vedėja Rasa Bliūdžiuvienė.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 28 dienos 16.30 valandos Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 19, Švenčionyse, 125 kabinete. Komisijos posėdis, kuriame bus nagrinėjami pasiūlymai, numatytas 2026 metų gegužės 29 dieną 10.00 valandą.

  • Kaišiadorių savivaldybė ieško dviejų kambarių buto apsaugotam būstui: kas gali teikti pasiūlymą

    Kaišiadorių savivaldybė ieško dviejų kambarių buto apsaugotam būstui: kas gali teikti pasiūlymą

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pradėjo dviejų kambarių gyvenamosios paskirties būsto pirkimą Kaišiadorių mieste. Įsigytas būstas būtų skirtas apsaugoto būsto socialinei paslaugai, teikiamai intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais kovo 31 dieną patvirtintomis pirkimo sąlygomis. Savivaldybė pabrėžia, kad perkamas būstas turi būti tinkamas gyventi iš karto.

    Ko reikalaujama iš būsto

    Pagrindinė sąlyga – Nekilnojamojo turto registre būstas turi būti įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties (butų) objektas. Taip pat būtina, kad išplanavimas sutaptų su kadastro bylos duomenimis, o įsigijimo metu būstas būtų 100 proc. užbaigtas.

    Reikalaujama, kad bute būtų visi gyvenimui būtini įrenginiai: langai, durys, sanitariniai mazgai, kriauklės, maišytuvai, rozetės, jungikliai, apskaitos prietaisai ir panašiai. Jei būstui priklauso priklausiniai, pavyzdžiui, rūsys, jie taip pat turi būti perduodami kartu.

    Vienas iš esminių kriterijų – būstas turi būti „švarus“ teisine prasme: neįkeistas, neišnuomotas, ne ginčo objektas, be trečiųjų asmenų teisių ar pretenzijų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad būste neturi būti gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų.

    Iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turi būti sumokėti visi su nekilnojamojo turto eksploatavimu susiję mokesčiai. Papildomai keliama sąlyga, kad savininkas neturėtų įsipareigojimų, susijusių su daugiabučio modernizavimo projektais, ir perduotų visus durų užraktų raktų komplektus.

    Koks būstas nebus perkamas

    Skelbime aiškiai apibrėžta, kad savivaldybė neketina pirkti būsto su bendro naudojimo patalpomis, taip pat būsto be elektros, centralizuoto vandens tiekimo ar nuotekų. Netinkamu laikomas ir būstas su krosniniu šildymu.

    Nepriimtini variantai pusrūsyje, palėpėje, užstatytame praėjime ar poilsiui skirtose patalpose, taip pat mediniuose ar karkasiniuose namuose. Taip pat atmetami pasiūlymai, jei fizinis nusidėvėjimas viršija 60 proc., arba jei patalpų išdėstymas nesutampa su kadastriniais duomenimis ir iki sandorio nėra sutvarkomas.

    Terminas ir dokumentai

    Pasiūlymus savivaldybė priima iki 2026 metais birželio 22 dienos 17.00 valandos. Dokumentus reikia pateikti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje, o pirkimo sąlygos išduodamos Turto valdymo skyriuje arba skelbiamos savivaldybės interneto svetainės naujienų skiltyje.

    Kartu su pasiūlymu turi būti pateikiami nuosavybę patvirtinantys dokumentai ir kadastro bylos kopija, taip pat energinio naudingumo sertifikatas. Jei namas modernizuotas, prašoma pažyma apie įsipareigojimų vykdymą, o bendrosios nuosavybės atveju – bendraturčių sutikimas pagal Civilinio kodekso nustatytą tvarką.

    Taip pat reikia nurodyti, ar būstas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, o jei sklypas nepriskirtas, tai turi būti aiškiai pažymėta pasiūlymo dokumentuose. Savivaldybė akcentuoja, kad pasiūlymo vertinime svarbi ne tik kaina, bet ir atitikimas visiems pirkimo reikalavimams.

  • Kompleksinė pagalba šeimai plečiasi: nemokamos paslaugos jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įgauna vis didesnį pagreitį: nemokama prevencinė ir psichosocialinė pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. žmonių skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Programos esmė – padėti anksčiau, kol kasdieniai sunkumai nevirsta ilgalaikėmis krizėmis šeimoje, darbe ar vaikų ugdymo aplinkoje.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, jo bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio. Toks laikotarpis leidžia ne tik suteikti paslaugas, bet ir nuosekliai stiprinti vietos specialistų tinklą bei paslaugų prieinamumą regionuose.

    Ką apima kompleksinės paslaugos?

    „KOPA“ modelis remiasi principu, kad vienos konsultacijos dažnai neužtenka, todėl žmogui ar šeimai gali būti pasiūlytas kelių skirtingų paslaugų derinys. Priklausomai nuo poreikio teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Paslaugas teikia įvairių sričių specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks tarpdisciplininis požiūris svarbus, nes šeimos problemos dažnai susijusios ne su viena priežastimi, o su keliais veiksniais vienu metu.

    Kaip paslaugos pasiekia žmones regionuose?

    Siekiant, kad pagalba būtų realiai pasiekiama, kai kuriose savivaldybėse sudaromos papildomos sąlygos dalyvauti: organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra konsultacijų ar užsiėmimų metu. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dėl darbo grafiko, atstumo ar finansinių priežasčių anksčiau pagalbos tiesiog negaudavo.

    Projekte pabrėžiama, kad paslaugos yra nemokamos, o kreiptis galima susidūrus su įvairiomis situacijomis: skyrybomis, santykių įtampa, priklausomybėmis, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu ar vaikų emociniais sunkumais. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba skirta ne tik jau įsisenėjusioms problemoms, bet ir ankstyviems signalams, kai dar įmanoma greitai stabilizuoti situaciją.

    Rezultatai ir projekto mastas

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kas mėnesį skirtingose vietovėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Toks intensyvumas rodo, kad projektas veikia ne kaip pavienė iniciatyva, o kaip nuolat veikiantis paslaugų tinklas.

    Centrinės projektų valdymo agentūros apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus sprendimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Projektą įgyvendina plati partnerystė: nurodoma, kad bendradarbiaujama su maždaug 70 partnerių, įtraukiant savivaldybių administracijas ir atsakingas nacionalines institucijas. Kreipimosi ir koordinavimo funkciją savivaldybėse atlieka Bendruomeniniai šeimos namai, per kuriuos gyventojai nukreipiami į tinkamiausias paslaugas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Jurgita Lazauskienė.

  • Panevėžyje trūksta paauglių globėjų: dėdė Audrius pasakoja, kas iš tiesų pasikeičia

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, skirtą stiprinti globą šeimos aplinkoje. Jo tikslas – didinti pagalbos prieinamumą globėjams ir padrąsinti žmones priimti vaiką į savo namus.

    Globos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiandien ypač trūksta žmonių, galinčių globoti vyresnius vaikus ir paauglius. Būtent ši amžiaus grupė dažnai susiduria su ilgesniu laukimu, nes globėjai dažniau renkasi mažesnius vaikus.

    Paauglių globa: kodėl jos taip stinga?

    Pasak specialistų, paauglių globai dažniausiai pritrūksta ne geros valios, o pasitikėjimo savimi ir žinojimo, kur kreiptis. Žmonės baiminasi sudėtingų emocijų, elgesio iššūkių ar minties, kad ryšį su paaugliu sukurti per vėlu.

    Tačiau praktika rodo, kad vyresniems vaikams pirmiausia reikia stabilumo ir aiškaus suaugusiojo buvimo šalia. Jiems svarbu turėti žmogų, kuris nepasitrauks kilus konfliktui, padės susitarti dėl taisyklių ir palaikys kasdienėse situacijose.

    Audriaus sprendimas: globa prasidėjo nuo šeimos

    Panevėžietis Audrius globėju tapo tuomet, kai gyvenimas pareikalavo greito sprendimo – šeimoje atsirado paauglys, kuriam reikėjo saugių namų. Vyras sako, kad tuomet svarbiausia buvo ne planai ar idealios sąlygos, o atsakomybė už artimą žmogų.

    „Susiklostė tokia situacija, kad vaikas liko be mamos. Būdamas dėdė, tiesiog supratau, kad turiu padėti“, – sakė Audrius.

    Vyras neslepia, kad pradžia buvo kupina klausimų: kaip kalbėtis, kaip reaguoti į užsidarymą ar pyktį, kaip kurti pasitikėjimą. Pasak jo, didžiausią pokytį atnešė kantrybė ir supratimas, kad ryšys neatsiranda per vieną dieną.

    Ryšys gimsta iš kasdienybės, o ne iš „tobulumo“

    Audrius pasakoja, kad pasitikėjimas augo per paprastus dalykus: kasdienius pokalbius, bendrą laiką, nuoseklų susitarimų laikymąsi. Paaugliui svarbu pamatyti, kad suaugusysis yra prognozuojamas ir patikimas net tada, kai emocijos užverda.

    „Svarbiausia buvo parodyti, kad esu žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Kad liksiu šalia ir tada, kai bus sunkiau“, – sakė Audrius.

    Tapus globėju, pasikeitė ir vyro kasdienybė: atsirado daugiau atsakomybės, aiškesnė dienotvarkė, daugiau bendrų patirčių. Audrius pabrėžia, kad šiame kelyje ypač reikalingas palaikymas, todėl svarbų vaidmenį atlieka Globos centro specialistai ir artimųjų ratas.

    Vyras ragina ypač vyrus, svarstančius apie globą, nepervertinti „tobulumo“ kartelės ir nebijoti kreiptis dėl konsultacijos. Pasak jo, vaikui dažniausiai reikia ne idealių sąlygų, o žmogaus, kuris geba būti šalia, išklausyti ir mokytis kartu.

    Daugiau informacijos apie globą ir pagalbą globėjams Panevėžyje teikia Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centras. Gyventojai kviečiami domėtis, pasitarti su specialistais ir įvertinti, kokią pagalbos formą galėtų suteikti vaikui, kuriam svarbiausia – saugumas ir stabilumas.