Tag: Socialiniai tinklai

  • Lenkijoje įsigaliojo DSA įgyvendinantis įstatymas: skundą dėl „Facebook“ ar „X“ pateikti bus paprasčiau

    Lenkijoje nuo penktadienio, lapkričio 6 dienos, įsigaliojo pirmasis įstatymas, kuriuo šalyje įgyvendinamas Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pokyčiai žada daugiau aiškumo platformų sprendimuose ir naujas galimybes vartotojams ginti savo teises internete.

    Įsigaliojus šiam reguliavimui, oficialiai Lenkijos Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas tampa Skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi (DSC). Tai reiškia, kad atsiranda aiškiau apibrėžta institucija, atsakinga už DSA taisyklių priežiūrą ir jų vykdymo užtikrinimą.

    DSA visoje Europos Sąjungoje galioja nuo 2024 metų vasario 17 dienos ir nustato pareigas skaitmeninių paslaugų teikėjams bei teises interneto platformų naudotojams. Lenkijoje jo įgyvendinimas užtruko, nes daugiausia ginčų kilo dėl nuostatų, susijusių su turinio blokavimu internete.

    Nors pirmasis įstatymas jau įsigaliojo, antrojo – būtent turinio blokavimo klausimams skirto – projekto likimas dar sprendžiamas. Nurodoma, kad prezidentas Karolis Nawrockis sprendimui turi laiko iki lapkričio 13 dienos.

    Kas keičiasi vartotojams

    DSA tikslas – sustiprinti vartotojo poziciją santykiuose su interneto platforma, kai kyla ginčai dėl paskyros blokavimo, įrašų pašalinimo ar matomumo ribojimo. Tokiose situacijose iki šiol žmonės neretai skųsdavosi, kad sprendimus priima algoritmai, o realaus, aiškaus mechanizmo ginčyti platformos veiksmus trūksta.

    Pagal naują tvarką vartotojas turėtų gauti platformos sprendimo pagrindimą. Taip pat numatoma galimybė pasinaudoti vidine skundų nagrinėjimo sistema ir sertifikuotais ne teismo ginčų sprendimo mechanizmais.

    Svarbi naujovė – galimybė pateikti skundą UKE (tam numatytas specialus elektroninis formuliaras tarnybos svetainėje). Vis dėlto pabrėžiama, kad vien skundo pateikimas nereiškia automatinio įrašo ar paskyros atblokavimo – institucijos užduotis yra vertinti, ar platforma laikosi DSA reikalavimų.

    UKE taip pat akcentuoja, jog koordinatorius nebus instancija, kuri peržiūrės kiekvieną atskirą platformos moderavimo sprendimą. Esminis vertinimas turėtų būti nukreiptas į tai, ar paslaugų teikėjas vykdo pareigas, kurias jam nustato DSA.

    Naujos institucijų funkcijos ir priežiūra

    Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus vaidmuo apima ne tik skundų mechanizmą. Numatyta, kad UKE vadovas galės reikalauti informacijos ir paaiškinimų, atlikti patikrinimus, o prireikus – taikyti administracines pinigines baudas.

    Tekste taip pat nurodoma, kad tam tikrose srityse užduotis vykdys ir kitos institucijos: Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos vadovas (UOKiK) – vartotojų interesų pažeidimų klausimais, o Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas – platformų, kurios teikia vaizdo turinį, srityje.

    Prie UKE vadovo turėtų būti įsteigta ir Nacionalinė skaitmeninių paslaugų taryba – patariamoji institucija, kuri turėtų prisidėti prie saugesnio ir skaidresnio interneto politikos formavimo. UKE būtų numatomas kaip centrinis taškas, bendradarbiaujantis su kitų ES valstybių koordinatoriais, Europos skaitmeninių paslaugų taryba ir Europos Komisija.

    Dar laukiama sprendimo dėl turinio blokavimo

    Didžiausias politinių ginčų objektas Lenkijoje liko antrasis DSA įgyvendinimo dokumentas, susijęs su turinio blokavimu internete. Būtent šios nuostatos anksčiau lėmė veto, o vėliau – ir sprendimą reguliavimą padalyti į du atskirus projektus.

    Skelbiama, kad atsakymo dėl antrojo įstatymo Lenkijoje galima tikėtis jau artimiausią savaitę. Tai lems, kokius konkrečius įrankius valstybė turės greitesniam neteisėto turinio blokavimui.

  • Kim Kardashian „Skims“ advento kalendorius už 150 dolerių sukėlė patyčias, nors jau išparduotas

    Nors iki Kalėdų dar liko laiko, advento kalendorių bumas socialiniuose tinkluose jau įsibėgėjo – influencerės filmuojasi atidarinėdamos langelius su kosmetika, saldumynais ar įvairiais aksesuarais. Šiemet diskusijas ypač pakurstė Kim Kardashian pristatyta naujiena.

    Jos prekės ženklas „Skims“, žinomas dėl formuojančio apatinio trikotažo, laisvalaikio drabužių ir aksesuarų, išleido 12 dienų advento kalendorių. Jo kaina – beveik 150 JAV dolerių (apie 700 Lenkijos zlotų), prie kurios dar prisideda siuntimo išlaidos.

    Susidomėjus kalendoriumi, dalis turinio kūrėjų ir pirkėjų liko nustebę: jų teigimu, turinys pasirodė gana kuklus, ypač vertinant kainą. Oficialioje produkto anotacijoje žadama „tuzinas priežasčių švęsti“ ir dvylika dienų „smagių staigmenų“.

    Vis dėlto internete netrūko pašaipų ir kritikos – žmonės klausia, kaip galima pateisinti tokią kainą už, jų akimis, paprastus smulkius aksesuarus, ir ironizuoja kalendoriaus „ekskliuzyvumą“ bei aprašymą. Paradoksalu, bet nepaisant neigiamų komentarų, „Skims“ svetainėje kalendorius jau išparduotas – norintys jį įsigyti raginami registruotis į laukiančiųjų sąrašą.

    Kodėl kalendorius sulaukė tiek kritikos?

    Diskusijų centre atsidūrė kainos ir turinio santykis. Kol prabangos ženklų advento kalendoriai gali kainuoti kelis tūkstančius zlotų, juose dažnai būna žinomų kosmetikos ar kvepalų gaminių – pilno dydžio arba miniatiūrų.

    „Skims“ atvejis kitoks: kalendorius pristatomas kaip aksesuarų rinkinys, tačiau kritikai pabrėžia, kad tokio tipo smulkmenos, jų vertinimu, neatrodo proporcingos kainai. Dėl to internete pasirodė daug kandžių pastabų.

    Išparduota nepaisant komentarų

    Didelis dėmesys socialiniuose tinkluose, regis, suveikė kaip papildoma reklama. Net ir skeptiškai nusiteikę komentatoriai prisidėjo prie kalendoriaus matomumo, o susidomėjimas galiausiai pavirto paklausa.

    Faktas, kad produktas išparduotas ir pirkėjai kviečiami jungtis į laukiančiųjų sąrašą, rodo, jog Kim Kardashian vardas ir „Skims“ auditorija išlieka itin stiprūs – net tada, kai viešojoje erdvėje netrūksta kritikos.

  • JAV per Heloviną nufilmuota lenkė bandė nusinešti visą kibirą saldainių – sureagavo namų šeimininkė

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš JAV, kuriame per Heloviną užfiksuotas bandymas pasisavinti ne kelis saldainius, o visą kibirą su vaišėmis, paliktomis prie namo durų.

    Įrašą „Instagram“ paskyroje @dorota_life_chicago paviešino turinio kūrėja Dorota. Pasak jos, video nufilmavo prie durų įrengta kamera.

    Įraše matyti dvi moterys, priėjusios prie namo, prie kurio šeimininkai buvo palikę indą su saldumynais vaikams – tai JAV miesteliuose per Heloviną gana įprasta praktika, kai gyventojai ne visada atidarinėja duris.

    Iš pradžių situacija atrodė įprasta, tačiau viena iš moterų, prabilusi lenkiškai, paklausė savo palydovės, ar paimti visą kibirą, ir netrukus jį pakėlė.

    Šeimininkė viską matė per vaizdo domofoną

    Pasak įrašo autorės, namo šeimininkė stebėjo situaciją realiu laiku ir sureagavo per vaizdo domofoną – išgirdus jos balsą, kibiras buvo skubiai padėtas atgal.

    Tačiau istorija tuo nesibaigė. Dorota teigė, kad maždaug po valandos viena iš tų pačių moterų dar kartą sugrįžo prie tos pačios sodybos patikrinti, ar saldainiai vis dar palikti lauke.

    Internautų reakcija: palyginimai su „chytra baba z Radomia“

    Vaizdo įrašas greitai paplito, o komentaruose netrūko griežtos kritikos dėl tokio elgesio. Dalis internautų moteris lygino su Lenkijoje plačiai žinomu memu apie „chytrą bobą iš Radomo“.

    Pati įrašo autorė incidentą komentavo su humoru, svarstydama, ką apskritai būtų galima nuveikti su tokiu kiekiu saldumynų.

  • „Mėlynoji banga“ ir memai: kaip internetas sureagavo į JAV vidurio kadencijos rinkimus

    „Mėlynoji banga“ ir memai: kaip internetas sureagavo į JAV vidurio kadencijos rinkimus

    JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą memų bangą – internautai skuba juokauti, cituoti popkultūrą ir švęsti demokratų pergales.

    Kaip rašo „Euronews“, internete vyrauja pakili nuotaika: rinkimų baigtis apibūdinama kaip aiškus atstūmimas tam, kas tekste vadinama „MAGA 2.0“.

    Įrašai „X“ (buvusiame „Twitter“), „Instagram“ ir kitose platformose mirga šmaikščiais komentarais bei nuorodomis į filmus ir serialus – nuo „Arrested Development“ iki „The White Lotus“.

    Tokie memai tampa savotišku barometru, fiksuojančiu ne tik politines nuotaikas, bet ir tai, kaip greitai rinkimų nakties emocijos persikelia į interneto kultūrą.

    Popkultūra tapo rinkimų komentaru

    Tekste pabrėžiama, kad po vienų reikšmingiausių vidurio kadencijos rinkimų amerikiečiai masiškai ėmė dalintis trumpais, taikliais juokeliais bei atpažįstamais vaizdais iš populiariosios kultūros.

    Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių – Tobiaso Fünke „mėlynumas“ iš serialo „Arrested Development“ ir Parker Posey pietietiškas manieringumas iš „The White Lotus“.

    Taip pat primenama, kad Brendano Fraserio pasirodymas filme „The Whale“ internete ir toliau gyvena memų pavidalu, įgaudamas naujų prasmių politinių diskusijų kontekste.

    Virusiniai įrašai ir milijonai peržiūrų

    Vienas iš minimų pavyzdžių – tviterio įrašas, kuris, kaip teigiama, surinko beveik 2 mln. peržiūrų ir 128 000 paspaudimų „patinka“.

    Komentaruose internautai tokius įrašus vertina kaip ypač taiklius – vienas vartotojas net pasiūlė tokį tvitą „dėti į Luvrą“.

    Politika, technologijos ir pašaipos

    Publikacijoje užsimenama ir apie platesnį nepasitenkinimą technologijų sprendimais: pateikiamas pavyzdys, kad JAV „Waymo“ taksi esą buvo viliojami į aklavietes, stabdomi eismo kūgiais, o kai kuriais atvejais – net padeginėjami.

    Šis epizodas pateikiamas kaip dar vienas interneto pašaipų ir protesto kultūros pavyzdys, rodantis, kaip politinės ir socialinės temos susipina su kasdienėmis technologijomis.

    Tarp ryškesnių reakcijų minima ir žurnalistė Rachel Maddow, kuri, kaip rašoma, vyno butelį atsidarė dar prieš rinkimams pasibaigiant.

  • Dizainerio sukurta muilo „kamuolio“ naujovė: kainuoja per 200 zl ir šluojama iš parduotuvių

    Dizaino pasaulyje naujomis „žvaigždėmis“ kartais tampa visai kasdieniški daiktai, o šį kartą dėmesio centre atsidūrė muilas. Internete ir parduotuvėse populiarumo bangą kelia OBA soap – it stiklinė sfera atrodantis muilo „kamuolys“ ant kubo formos pagrindo.

    Šį neįprastą produktą sukūrė Danijos dizaineris Matias Møllenbach. Kaip rašoma, muilas kainuoja daugiau nei 200 zl ir kai kuriose vietose išperkami tokiais tempais, kad norintiems tenka registruotis į laukiančiųjų sąrašus.

    Idėja gimė dizaineriui pamačius vaizdo įrašą, kuriame mašina presuoja muilą į skirtingas formas. Jį sudomino, kaip galima pakeisti tokį banalų veiksmą kaip rankų plovimas ir paversti jį mažyte kasdienybės „ritualo“ dalimi, kartu suteikiant vonios kambariui ryškų akcentą.

    Kūrimo procesas truko apie dešimt mėnesių, o gatavas rezultatas greitai paplito socialiniuose tinkluose – vaizdo įrašai su naujojo muilo turėtojais surenka daug dėmesio. Vis dėlto kartu su susižavėjimu atsirado ir skeptikų, kuriems kyla klausimas: ar didelė, lygi muilo sfera iš tikrųjų patogi naudoti?

    Funkcionalumas kelia klausimų

    Dalis internautų svarsto, kad tokia forma gali būti nepraktiška – muilo „kamuolys“ atrodo gana didelis, o lygus paviršius gali lengvai išsprūsti iš rankų. Kiti nerimauja, ar muilas dėvėsis tolygiai: vietoje gražios formos galiausiai gali likti netaisyklingas gabalas.

    Kol kas sunku vertinti, ar šios baimės pagrįstos – bent jau kol kas internete beveik nėra vaizdo įrašų ar nuotraukų, kaip OBA soap atrodo stipriai panaudotas.

    Penki kvapai ir galimybė derinti

    OBA kolekciją sudaro penki skirtingi spalvų ir kvapų variantai – nuo vaisinės papajos iki citrusų, alavijo, taip pat gėlių ir žemiškų natų. Gamintojas leidžia laisvai derinti spalvas su kvapais, todėl pirkėjas gali susikurti savo kombinaciją.

    Pasibaigus muilui, nebūtina pirkti viso komplekto – siūlomas papildymas (refill), t. y. naujas muilo „kamuolys“ pasirinktos spalvos ir kvapo už maždaug 90 zl. Nors daliai žmonių tokios kainos atrodo sunkiai pateisinamos, paklausą rodo tai, kad naujos siuntos iš internetinių parduotuvių dingsta itin greitai.

    Šis atvejis dar kartą primena, kad kai kuriems pirkėjams svarbus ne tik praktiškumas, bet ir išskirtinumas – net jei tai tėra muilas.

  • DI sujaukė Lenkijos ginčą dėl Konstitucinio tribunolo: dezinformaciją platino net CWD vadovas

    Lenkijoje ginčas dėl Konstitucinio tribunolo persikėlė į socialinius tinklus, kur, pasak analitikų, situaciją ėmė diktuoti dirbtiniu intelektu kurti ir redaguoti vaizdai, emocingos žinutės bei poliarizacija. Pastarosios dienos tapo pavyzdžiu, kaip greitai manipuliuotas turinys gali pasiekti milžiniškas auditorijas.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, vienas ryškiausių epizodų – netikros, DI apdorotos grafikos plitimas platformoje „X“, kurią pasidalijo ir skaitmenizacijos viceministras Pawełas Olszewskis. Paradoksas tas, kad jis pats Lenkijos vyriausybėje siejamas su kova prieš melagingą informaciją – jau keliasdešimt dienų eina Centro kovai su dezinformacija (CWD) vadovo pareigas.

    Tekste teigiama, kad, nepaisant šimtų internautų pastabų, viceministro įrašas kurį laiką nebuvo pašalintas. Situacija iškart pakurstė diskusiją apie tai, kiek pasirengusios institucijos ir visuomenė atpažinti sintetinius vaizdus, kai jie panaudojami politiniams ginčams.

    Ekspertai svarsto, kad tai – savotiška repeticija prieš 2027 metų Lenkijos parlamento rinkimų kampaniją: joje, jų vertinimu, didelį vaidmenį gali vaidinti „deepfake“ turinys, botų tinklai ir tikslingai auginamos emocijos, galinčios veikti pasitikėjimą pačiu rinkimų procesu.

    Kaip „deepfake“ tapo konflikto kuru

    Pasak publikacijos, plitęs „deepfake“ vaizdas buvo parengtas aktyvisto Barto Staszewskio, remiantis kadrais iš vaizdo įrašo, kurį viešino teisėjas Maciejus Berekas. Nors įrašo tekste buvo paminėta, kad DI panaudotas kaip redagavimo priemonė, pačiame vaizde aiškaus žymėjimo nebuvo.

    Dėl to, teigiama, kiekvienas kitas dalijimasis tapo klaidinančiu: dalis vartotojų vaizdą interpretavo kaip tikrą įvykio kadrą, o įrašai, paremti šiuo vaizdu, įgavo dezinformacijos bruožų ir didelius pasiekiamumus.

    Krajinės elektronikos ir telekomunikacijų rūmų atstovas Piotras Mieczkowskis publikacijoje akcentuoja, kad toks atvejis rodo, jog DI pagalba modifikuota dezinformacija nėra teorinė grėsmė – ji jau veikia viešąją erdvę. Jo vertinimu, jei panašios priemonės bus masiškai taikomos rinkimų kampanijos metu, jos gali paveikti kandidatų vertinimą ir pasitikėjimą demokratiniu procesu.

    Tekste taip pat cituojamas minimas raportas „Dezinformacja oczami Polaków 2026“, kuriame nurodoma, jog 45 proc. lenkų deklaruoja susidūrę su „deepfake“ turiniu, o dar 34 proc. negali pasakyti, ar buvo su juo susidūrę.

    Botų aktyvumas: „normos ribose“, bet su aiškiu branduoliu

    Kitoje publikacijos dalyje aptariama analitinio centro „Res Futura“ analizė apie aktyvumą socialiniuose tinkluose, nukreiptą į premjero Donaldo Tusko paskyras. Joje teigiama, kad po vieno iš premjero pasisakymų fiksuotas išaugęs koordinuotas aktyvumas.

    „Res Futura“ komunikacijos direktorius Kamilas Smogorzewskis pažymi, kad vien pagal botų požymius bendras vaizdas neva neišsiskiria iš įprastų intensyvių politinių debatų. Tačiau kartu jis kalba apie maždaug šimto paskyrų „branduolį“, kuris esą pasirodo po tais pačiais įrašais panašiais intervalais, ir apie platesnį kelių šimtų paskyrų ratą, prisidedantį prie reikšmingos dalies neigiamų komentarų.

    Publikacijoje taip pat minima, kad didelę įtaką diskusijai gali turėti dideli, įskaitant užsienio, profiliai: nors įrašų kitomis kalbomis dalis, kaip teigiama, nėra dominuojanti, jų generuojamas pasiekiamumas ir sąveikų skaičius – reikšmingas.

    2027 metų rinkimai ir naujos manipuliacijų formos

    Tekste aptariama ir platesnė grėsmė – ne tik „deepfake“ vaizdai ar botų komentarai, bet ir kalbos modelių įtaka. Smogorzewskis svarsto, kad vartotojai vis dažniau gali klausti tokių įrankių, kaip „ChatGPT“, kuri partija atitinka jų pažiūras, o atsakymai gali tapti dar vienu informacinio poveikio kanalu.

    Instituto Zamenhofa vadovas Pawełas Prusas teigia, kad pastarieji įvykiai rodo itin žemą visuomenės atsparumą sintetiniam turiniui, o DI manipuliacijų įrankiai „jau yra po stogais“ ir naudojami emocijoms kaitinti. Jo vertinimu, galima tikėtis, kad rinkimų kampanijoje tokios priemonės bus taikomos dar plačiau.

    Publikacijos pabaigoje minima ir „Demagog“ pozicija: organizacija perspėja, kad pavojinga pačios dezinformacijos grėsmę naudoti kaip politinį ginklą. Nepagrįsti kaltinimai ir etikečių klijavimas, anot jos, gali tik dar labiau gilinti visuomenės poliarizaciją bei menkinti pasitikėjimą viešąja diskusija.

  • Helovino saldainiuose Konstancine rado metalo „adatas“: mama ragina tėvus tikrinti laimikį

    Helovino vakarą saldainių rinkimas vienai šeimai Konstancine (Mozūrijos vaivadija) galėjo baigtis tragedija: į vaikų parsineštus šokoladinius saldainius buvo įspausti aštrūs metalo gabalėliai, primenantys adatas.

    Apie radinį prabilo vietos gyventoja Aleksandra, socialiniuose tinkluose pasidalijusi nuotraukomis. Jos įrašas sukėlė didelį atgarsį ir pasklido plačiai.

    Pasak moters, pavojus paaiškėjo tik kitą dieną, kai suaugusieji nusprendė peržiūrėti vaikų surinktus skanėstus. Tuomet šokoladiniuose gaminiuose pastebėta plonų metalo fragmentų, panašių į vielą ar adatas.

    Šeima atkreipė dėmesį, kad metalo detalės buvo paslėptos taip, jog plika akimi jų galima ir nepamatyti. Tai reiškia, kad grėsmė būtų išryškėjusi tik labai kruopščiai tikrinant saldainius arba juos įkandus.

    Metalo gabalėliai šokolade – reali trauma

    Moteris neslepia sukrėtimo dėl to, kas galėjo nutikti, jei vaikas būtų suvalgęs tokį saldainį. Aštrus objektas galėjo sužeisti burnos ertmę – pradurti gomurį, dantenas ar liežuvį ir sukelti stiprų kraujavimą.

    Ji pabrėžia, kad tokie sužeidimai vaikams būtų itin skausmingi, o pasekmės galėtų būti rimtos.

    Mamos raginimas tėvams po Helovino

    Aleksandra kreipėsi į kitus tėvus ir globėjus, ragindama atidžiai patikrinti vaikų surinktus saldainius. Taip pat ji prašo apie panašius atvejus informuoti atsakingas tarnybas.

    Įspėjimas socialiniuose tinkluose buvo aktyviai persiųstas kitų vartotojų, kurie ragino nenumoti ranka į galimus pavojus po „saldainis arba pokštas“ pramogos.

  • Taip atrodo 25-erių influencerės Maszos Graczykowskos kapas: mįslė dėl mirties lieka

    Lenkijoje gerbėjus sukrėtusios interneto kūrėjos Maszos Graczykowskos kapas ir po kelių mėnesių skendi gėlėse ir žvakėse. Influencerei tebuvo 25-eri, o jos mirtis iki šiol kelia klausimų.

    Masza Graczykowska palaidota Bydgoščiuje, kapinėse prie Wiślana gatvės. Prieš Visų Šventųjų dieną jos amžino poilsio vietą aplankę žurnalistai užfiksavo, kad žmonės ir toliau čia palieka atminimo ženklus.

    Jauna kūrėja išpopuliarėjo dalydamasi kasdienybe, užsienio kelionėmis ir privataus gyvenimo užkulisiais. Jos „YouTube“ kanalą sekė daugiau nei 160 tūkst. žmonių, o „Instagram“ paskyrą – 245 tūkst. sekėjų.

    Primename, kad 2026 metų kovo 8 dieną 25-erių merginos kūnas buvo rastas bute Varšuvoje. Nors apie netektį pranešta prieš kelis mėnesius, tiksli mirties priežastis viešai taip ir neįvardyta.

    Ikiteisminio tyrimo išvados

    Prokuroras Piotr Antoni Skiba, kalbėdamas su leidiniu „Fakt“, nurodė, kad tyrėjai atmetė savižudybės ir nužudymo versijas. Vis dėlto tiksli Maszos Graczykowskos mirties priežastis, anot jo, išlieka nežinoma.

    Ši informacija tik dar labiau pakurstė visuomenės dėmesį tragedijai – ypač tarp sekėjų, kurie jauną moterį pažinojo iš jos kuriamo turinio.

    Gerbėjai nepamiršta

    Aplankius influencerės kapą matyti, kad atminimas tebėra gyvas: ant kapo paliekamos gėlės ir uždegamos žvakės. Tai – tylus ženklas, kad daugeliui ji buvo svarbi ne tik kaip turinio kūrėja, bet ir kaip žmogus.

    Nors nuo mirties praėjo keli mėnesiai, dalis gerbėjų ir toliau seka žinias apie tyrimą bei dalijasi prisiminimais socialiniuose tinkluose.

  • Lenkų „YouTube“ žvaigždė Książulo sulaukė kritikos dėl mlaskymo: sureagavo ekspertė Dorota Wolff

    Lenkijos „YouTube“ kūrėjas Książulo vėl atsidūrė kritikos centre – žiūrovus papiktino jo garsus mlaskymas ragaujant maistą.

    Pastaraisiais mėnesiais tai ne pirmas jo įvaizdžio iššūkis: anksčiau diskusijas sukėlė jo vardu pažymėta šaldyta pica, pasirodžiusi parduotuvių tinkle „Żabka“.

    Nors dalis auditorijos šį elgesį komentuoja jau seniai, šį kartą nepasitenkinimas tapo masinis ir ypač ryškus po vienu iš naujesnių vaizdo įrašų.

    Į situaciją sureagavo įvaizdžio ir aprangos specialistė Dorota Wolff, kuri kūrėjui pateikė ir paprastą patarimą, kaip išvengti tokio pobūdžio priekaištų.

    Kuo išgarsėjo Książulo

    Książulo – tai 1996 metais gimusio Szymono Nyczke slapyvardis. Jis laikomas vienu populiariausių Lenkijos interneto kūrėjų, o didžiausią auditoriją subūrė su maisto testais „YouTube“ platformoje.

    Savo veiklą jis pradėjo kanale „KOLOROWYVLOG“ ir ilgą laiką saugojo privatumą – kurį laiką net nerodė veido filmuotuose vaizdo įrašuose.

    Žiūrovus patraukė kūrėjo deklaruojamas autentiškumas: jis atmeta televizijos pasiūlymus ir, kaip pabrėžiama, nesudaro mokamų bendradarbiavimų su restoranų verslais, kuriuos vertina.

    Jo vaizdo įrašuose per laiką atsirado labai įvairaus turinio – nuo pigių užkandinių ir greitojo maisto iki žinomų žmonių restoranų, maisto mugių ar net patiekalų prabangiuose viešbučiuose.

    Žiūrovams užkliuvo mlaskymas

    Žiūrovų nepasitenkinimas dėl stalo manierų, pasak teksto, buvo juntamas ir anksčiau – dar tais laikais, kai Książulo filmuodavosi kartu su kanalo bendražygiu Wojeku.

    Kritikai teigė, kad kūrėjai ne tik palikdavo netvarką, bet ir ypač garsiai mlaskydavo tiesiai į mikrofoną. Vėliau, Wojekui pasitraukus, šis aspektas daliai auditorijos tapo dar labiau erzinantis.

    Situaciją viešai įvertino Dorota Wolff – dizainerė ir specialistė, dirbanti su įvaizdžiu, savęs pristatymu bei aprangos taisyklėmis.

    Ji atkreipė dėmesį, kad filmavimuose dalyvaujantis Bartekas esą geba valgyti kultūringiau, ir stebėjosi, kodėl garsus mlaskymas internete tampa taip plačiai „normalizuojamu“ elgesiu.

    Be to, specialistė aštriai pasisakė ir apie vadinamąją Bobiko kaukę, kuri siejama su kūrėjo įvaizdžiu.

  • Kas yra repostas ir kaip dalintis svetimu turiniu socialiniuose tinkluose nepažeidžiant etikos?

    Socialiniuose tinkluose dažnai norisi pasidalinti kitu įrašu – nuotrauka, vaizdo įrašu ar receptu, kuris pasirodė taiklus ir vertas dėmesio. Tačiau čia pat kyla klausimas: ar galima tai perkelti į savo profilį taip, kad nebūtų peržengtos ribos?

    Repostu vadinamas pakartotinis kito žmogaus sukurto turinio paskelbimas savo paskyroje, aiškiai nurodant originalų autorių ir šaltinį. Kaip rašoma portale „shestyle.pl“, tai turėtų būti ne turinio „nusikopijavimas“, o pagarbus pasidalijimas su tinkamu priskyrimu.

    Praktikoje repostas gali būti naudingas: jis leidžia rekomenduoti kūrėją, pasidalinti įkvepiančia idėja ar papildyti savo turinį tuo, kas dera prie jūsų profilio temos. Vis dėlto svarbiausia – nepamiršti, kad kito žmogaus darbas yra jo autorinė kūryba.

    Skirtumas tarp paprasto pasidalijimo (share) ir reposto dažnai slypi intencijoje ir pateikime. „Share“ daugelyje platformų yra greita vidinė funkcija, o repostas dažniau reiškia sąmoningą sprendimą integruoti svetimą turinį į savo pagrindinį srautą, todėl atsakomybė čia didesnė.

    Kas laikoma reposta ir kada jis tinka?

    Repostas – tai ne tik techninis veiksmas. Tai ir tam tikra skaitmeninė etiketo forma, kai savo auditorijai parodote kitą kūrėją ar jo mintį, kartu pripažįstant jo įdirbį.

    Repostuoti dažniausiai verta tada, kai turinys natūraliai papildo jūsų paskyros temą ar žinutę. Pavyzdžiui, jei kuriate turinį apie interjerą, gali tikti įrašas su įdomiu sprendimu ar įkvepiančia detalė – bet svarbu, kad tai neperimtų viso jūsų profilio.

    Kita vertus, jei repostai tampa dominuojančia jūsų turinio dalimi, paskyra gali prarasti autentiškumą. Sekėjai paprastai ateina dėl jūsų balso, požiūrio ir atrankos, tad svetimas turinys turėtų būti tik prasmingas papildymas.

    Kaip repostuoti „Instagram“: dažniausi būdai

    Vienas paprasčiausių ir saugiausių kelių – naudoti pačios platformos funkcijas. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais galima įrašą pridėti prie „Stories“, taip paliekant aiškią nuorodą į originalą ir leidžiant autoriui matyti, kad jo turiniu pasidalinta.

    Kitas būdas – pasitelkti trečiųjų šalių programėles, kurios leidžia perkelti įrašą į savo „feed“. Tačiau čia verta elgtis atsargiai: tokie įrankiai gali prašyti prisijungimo duomenų, o ne visos programėlės yra patikimos.

    Ne mažiau svarbu, kaip pateikiate reposta: geriau nepublikuoti svetimo įrašo „tuščiai“. Pridėtas jūsų komentaras ar paaiškinimas, kodėl dalijatės būtent šiuo turiniu, parodo kontekstą ir paverčia reposta prasminga jūsų komunikacijos dalimi.

    Etiketas: kaip neperžengti ribos

    Pagrindinė taisyklė – visada aiškiai pažymėti autorių. Žymėjimas turėtų būti matomas ir suprantamas, o ne paslėptas tarp daugybės grotažymių ar sunkiai įskaitomo teksto.

    Jei svetimą turinį planuojate naudoti komerciniais tikslais, vien žymėjimo gali neužtekti – tokiu atveju logiška iš anksto paprašyti leidimo. Tai ypač aktualu, jei turinys naudojamas reklamoje, pardavimuose ar kaip dalis mokamo bendradarbiavimo.

    Didžiausia klaida – repostinti visiškai nenurodant šaltinio. Tai ne tik neetiška, bet ir gali baigtis skundais dėl autorinių teisių pažeidimo, o kai kuriais atvejais – ir pačios paskyros matomumo apribojimais.

    Ar repostai gali padėti auginti pasiekiamumą?

    Socialinių tinklų algoritmai paprastai reaguoja į įsitraukimą: komentarus, dalinimus, reakcijas. Jei dalijatės turiniu, kuris skatina diskusiją ir yra aktualus jūsų auditorijai, pasiekiamumas gali augti natūraliai.

    Vis dėlto čia svarbiausia atranka. Jei sekėjai matys, kad dalijatės tik tuo, kas iš tiesų verta dėmesio ir dera prie jūsų profilio, repostai gali tapti kokybiška turinio strategijos dalimi, o ne atsitiktiniu kopijavimu.

    Galų gale repostas veikia geriausiai tuomet, kai tampa pagarbos kitų kūrybai gestu ir sąmoningu jūsų turinio „kuravimu“ – su aiškiu priskyrimu, kontekstu ir atsakomybe.