CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • Grįžta grybų sezonas, o jį kaltina DI: grybautojas atskleidė, kaip planuoja pilnus krepšius

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta įspūdingos nuotraukos su pilnais krepšiais baravykų ir kitų miško gėrybių, tačiau dalis žmonių ima abejoti, ar vaizdai nėra sukurti pasitelkus dirbtinis intelektas. Tokių įtarimų sulaukė ir grybautojas Damianas Lipczyńskis, kurio įrašai kai kam pasirodė pernelyg tobuli.

    Jis tikina, kad nuotraukos yra tikros, o skeptiški komentarai tapo nuolatiniu palydovu. Grybautojas sako, kad į mišką vyksta ne atsitiktinai, o kryptingai ruošiasi ir renkasi vietas pagal konkrečias rūšis bei jų mėgstamas augavietes.

    Kaip jis planuoja grybavimą

    Pasak grybautojo, sėkmę dažniausiai lemia ne vien sėkmė, o pasiruošimas: vietovių analizė žemėlapiuose, miškų duomenys, taip pat pastarųjų dienų orai. Jis vertina temperatūrą, kritulius ir tai, kaip greitai miško paklotė spėja sukaupti drėgmę.

    Grybautojas pabrėžia, kad dažnai važiuoja į iš anksto pasirinktą mišką ieškoti konkrečios rūšies, o ne tiesiog „pažiūrėti, ar bus grybų“. Toks planavimas, jo teigimu, didina tikimybę grįžti su laimikiu, nors garantijų nėra.

    Kodėl nuotraukos klaidina

    Jis atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose paprastai rodomi geriausi radiniai, todėl susidaro įspūdis, jog pilni krepšiai būna kiekvieną kartą. Realybėje dalis išvykų baigiasi gerokai kukliau, o kartais tenka grįžti beveik tuščiomis.

    „Tie laimikiai yra tikri, nors komentarai apie DI, atrodo, jau visam laikui prilipo prie mano profilio“, – sakė Damianas Lipczyńskis.

    Jis priduria, kad būtent nenuspėjamumas yra viena iš priežasčių, kodėl grybavimas taip įtraukia. Net ir gerai suplanuotas maršrutas ne visada atneša tokį rezultatą, kokio tikimasi.

    Kur ir kada ieškoti grybų

    Pasak grybautojo, baravykų verta dairytis brandesniuose pušynuose, eglynuose, taip pat buko ar ąžuolo miškuose. Daug žadantys būna plotai su gausiu samanų sluoksniu, drėgna paklote ir nuo vėjo bei saulės kiek labiau apsaugotu gruntu.

    „Svarbu ne vien medžiai, bet visas augavietės derinys ir kelių dienų orai: grybai po lietaus neatsiranda tą pačią akimirką“, – sakė Damianas Lipczyńskis.

    Jis pataria, jei konkrečiame regione gausiau palijo, po kelių dienų į tą vietą sugrįžti dar kartą. Dažnai būtent toks laiko tarpas leidžia grybams iškilti ir pasirodyti virš paklotės.

    Be baravykų ir kazlėkų, rudenį galima rasti ir kitų vertinamų rūšių, pavyzdžiui, raudonikių, lepšių ar ryžikų. Grybautojas taip pat primena svarbiausią taisyklę: į krepšį turėtų keliauti tik tie grybai, kuriuos atpažįstate be menkiausios abejonės.

  • NASK pristatė „DROZD“: naujas įrankis aptinka deepfake’us ir parodo, kaip lengvai jie kuriami

    Lenkijos valstybinis tyrimų institutas NASK pristatė „DROZD“ – sukurtą sprendimą, skirtą aptikti ir analizuoti deepfake turinį, kuriame vaizdas, garsas ar tekstas būna suklastoti pasitelkiant DI. Institutas pabrėžia, kad tokių klastočių kūrimo barjeras mažėja, o jų mastas socialiniuose tinkluose auga.

    NASK atstovai akcentuoja, kad įtikinamai sintetinei medžiagai kartais pakanka kelių ar keliolikos sekundžių žmogaus kalbos pavyzdžio, vienos nuotraukos ar trumpo viešai prieinamo vaizdo įrašo. Dėl to vis dažniau klastotėse pasitelkiami vieši asmenys, kurių atpažįstamas veidas ar balsas sukuria klaidingą patikimumą.

    Kas rodo mastą?

    NASK teigimu, per penkių savaičių socialinių tinklų stebėseną buvo identifikuota apie 16 000 klaidinančių reklamų, kuriose aptikta sintetinės ar manipuliuotos medžiagos požymių. Ekspertai taip pat fiksavo daugiau nei 450 skirtingų tapatybių panaudojimo atvejų, kai klastotėse pasitelkiami realių žmonių veidai ar balsai.

    „Įtikinamai sintetinei medžiagai sukurti šiandien dažnai pakanka keliolikos sekundžių žmogaus kalbos, o kartais net kelių sekundžių. Tai gali būti viena nuotrauka arba trumpas, viešai prieinamas įrašo fragmentas“, – sakė NASK Audiovizualinių analizių ir biometrinių sistemų padalinio vadovė dr. inž. Ewelina Bartuzi-Trokielewicz.

    Institutas pažymi ir kitą problemą: kai kuriose turinio generavimo paslaugose norint sukurti vaizdo įrašą su konkretaus viešo asmens atvaizdu gali pakakti tik patvirtinti, kad turite teisę tą atvaizdą naudoti. Tai sukuria palankias sąlygas masinei klastočių gamybai.

    Kaip veikia „DROZD“?

    „DROZD“ sukurtas kaip daugiasluoksnis analizės įrankis, vertinantis vaizdą, garsą ir turinio prasmę bei kontekstą. NASK pabrėžia, kad tikslas yra sprendimas, galintis dirbti realiomis sąlygomis, kai įrašai būna suspausti, triukšmingi ar perkelti per socialinių tinklų platformas.

    „Analizuojame vaizdinį sluoksnį, garso takelį ir žinutę, kuri perduodama įraše. Svarbiausia, kad sprendimai veiktų realiomis operacinėmis sąlygomis, įskaitant sudėtingą, triukšmingą medžiagą iš socialinių tinklų“, – sakė E. Bartuzi-Trokielewicz.

    NASK aiškina, kad sistema gali išskirti garso takelį, paversti kalbą tekstu, vertinti balso bei garso požymius, grupuoti panašius veidus ir atskirai analizuoti skirtingus kalbėtojus. Taip tyrėjams nereikia vertinti viso ilgo įrašo kaip vieno objekto, o galima tiksliau tikrinti atskiras jo dalis.

    „DROZD“ taip pat orientuotas į įrašų, analizės rezultatų ir etaloninių duomenų kaupimą, kad būtų galima greičiau atpažinti dažniausiai apgaulėse išnaudojamus veidus ar balsus. NASK pabrėžia, kad sprendimas yra modulinis, todėl atskiras dalis galima keisti ir pritaikyti pagal institucijų poreikius.

    Kodėl deepfake’ai taip sunkiai suvaldomi?

    Vienas didžiausių iššūkių – greitis ir mastas: apgaulingos kampanijos dažnai kuriamos iš dešimčių ar šimtų failų ir daugybės reklamų variantų su smulkiomis korekcijomis. Tai apsunkina moderavimą, ypač kai sukčiai naudoja technikas, skirtas paslėpti tikrąjį reklamos turinį nuo automatinės patikros.

    NASK išskiria ir lip sync tipo manipuliacijas, kai paimamas autentiškas vaizdo įrašas, sugeneruojamas naujas balso pranešimas ir suderinamas lūpų judesys. Instituto vertinimu, būtent tokios klastotės ilgą laiką buvo sunkiai aptinkamos daugeliui rinkoje prieinamų detekcijos sprendimų.

    Kartu daugėja ir kitų formatų: skaitmeniniai avatarai, sukurti iš vienos nuotraukos ar trumpo klipo, bei hibridinės klastotės, kur klasikinės vaizdo manipuliacijos maišomos su generatyviniais modeliais. NASK taip pat įspėja, kad vis dažniau gali plisti netikri „didelių įvykių“ vaizdai, pavyzdžiui, tariami gaisrai, sprogimai ar stichinės nelaimės.

  • „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    Socialinis tinklas „X“ Londone pateikė ieškinį dviem Jungtinės Karalystės gyventojams, įtardamas, kad jie galėjo apgaule gauti išmokas iš kūrėjams skirtos pajamų dalijimosi programos. Bendrovė teigia patyrusi apie 330 000 eurų nuostolį, susijusį su programos išmokomis ir, kaip nurodoma byloje, prašo atlyginti ir papildomas su tyrimu susijusias išlaidas.

    Ieškinyje minima, kad įtariami asmenys kartu su nenustatytais bendrininkais galėjo valdyti kelias paskyras, kurios tarpusavyje koordinuotai kėlė įsitraukimo rodiklius. Pasak „X“, tam esą buvo naudojami tarpusavio patiktukai, persidalijimai ir atsakymai, imituojant organišką auditorijos aktyvumą.

    „X“ teigia identifikavusi devynias paskyras, kurios galėjo veikti kaip vienas tinklas, o jų turinys dažnai buvo labai panašus ir publikuojamas beveik tuo pačiu metu. Dokumentuose pabrėžiama, kad kai kuriais atvejais kriptovaliutų tema parengti įrašai pasirodydavo per kelias sekundes vienas nuo kito, o tai, bendrovės vertinimu, gali rodyti koordinuotą veikimą.

    Taip pat teigiama, kad tarp skirtingų paskyrų galėjo sutapti finansiniai ir identifikaciniai duomenys, susiję su išmokų gavimu. „X“ tvirtina, jog tokie sutapimai esą padėjo atsekti ryšius tarp paskyrų ir nustatyti galimus pinigų srautus.

    Byloje nurodoma, kad ginčas susijęs su „X“ kūrėjų pajamų dalijimosi mechanizmu, kuris startavo 2023 metais ir vėliau buvo pakeistas kita atlygio už originalų turinį schema. Bendrovė teigia sustabdžiusi minėtas paskyras dar 2023 metais, kai, jos vertinimu, buvo aptikti platformos manipuliavimo požymiai.

    „X“ pabrėžia, kad prašoma suma apima ne tik galimai neteisėtai išmokėtas lėšas, bet ir išlaidas, patirtas atliekant vidinį tyrimą, analizę bei įgyvendinant priemones, kurios turėtų padėti užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. Tuo pat metu akcentuojama, kad teismo sprendimo dar nėra, o kaltinimai kol kas nėra patvirtinti teismo tvarka.

    Pastaraisiais metais socialiniai tinklai vis aktyviau ieško būdų skatinti kūrėjus dalintis pajamomis, tačiau kartu tai didina ir piktnaudžiavimo riziką. Ekspertai yra atkreipę dėmesį, kad tokiose sistemose ypač svarbūs skaidrūs kriterijai, patikimi botų ir koordinuoto elgesio aptikimo įrankiai bei finansinių srautų kontrolė, kad programos išliktų patrauklios tiek kūrėjams, tiek reklamos užsakovams.

    Ši byla gali tapti reikšmingu precedentu, parodančiu, kaip platformos ginasi nuo organizuoto manipuliavimo, kai finansinė motyvacija tiesiogiai susieta su įsitraukimo metrikomis. Jei teismas pritartų „X“ argumentams, tai galėtų paskatinti griežtesnę tokių programų priežiūrą ir detalesnį atsiskaitymų auditą.

    „Tai buvo koordinuotas pajamų dalijimosi sukčiavimas ir platformos manipuliavimas“, – teigiama „X“ pateiktame ieškinyje.

  • „Rockstar Games“ efektas: reklamos masiškai persirengia GTA 6 stiliumi – kas vyksta?

    „Rockstar Games“ efektas: reklamos masiškai persirengia GTA 6 stiliumi – kas vyksta?

    Artėjanti žaidimo „Grand Theft Auto VI“ premjera laikoma vienu ryškiausių 2026 metų įvykių žaidimų industrijoje. Naujoji dalis kuriama po ilgos pertraukos, o gerbėjų lūkesčiai didžiuliai, todėl kiekviena naujiena apie projektą greitai persikelia į platesnę popkultūrą.

    „GTA 6“ sugrąžina seriją į Vice City – fikcinį miestą, įkvėptą Majamio, o veiksmas bus išplėstas į Leonidos valstiją, primenančią Floridą. Skirtingai nei 2002 metais išleistas „GTA: Vice City“, naujasis žaidimas orientuojasi į šiuolaikinius laikus, tačiau vizualinis identitetas išlaiko saulėtų spalvų ir neoninės estetikos kryptį.

    Neoninis stilius persikėlė į reklamą

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebimos reklaminės iliustracijos, kurios akivaizdžiai primena Vice City atmosferą. Dėmesį traukia ryškūs gradientai, šilti tonai, retro futuristinės nuotaikos ir atostogų estetika, kurią auditorija instinktyviai sieja su „GTA 6“ vizualika.

    Tokias kūrybines kryptis pasirinko ir dideli prekių ženklai, tarp jų Yamaha, BMW ir Burger King. Nors oficialiai dažnai nepasakoma, kad tai tiesioginė nuoroda į „GTA 6“, interneto bendruomenės greitai sujungė taškus ir šį reiškinį praminė vadinamuoju „Rockstar Games“ efektu.

    Kodėl įmonės gaudo GTA 6 bangą

    Rinkodaros požiūriu tai logiška: „GTA“ serija turi milžinišką ir labai aktyvią auditoriją, o jos vizualiniai kodai lengvai atpažįstami net tiems, kurie patys nežaidžia. Kai prekės ženklas reklamoje panaudoja panašią estetiką, jis gali gauti papildomą organinį pasiekiamumą vien dėl to, kad vartotojai pradeda dalintis turiniu ir ieškoti paslėptų užuominų.

    Toks modelis ypač veikia socialinėse platformose, kur trumpas vizualinis impulsas neretai svarbesnis už ilgą paaiškinimą. Atpažįstamas stilius skatina komentarus, reakcijas ir diskusijas, o tai algoritmams reiškia dar didesnį matomumą.

    Ko tikėtis iki premjeros

    Įsibėgėjant komunikacijai apie „GTA 6“, šio stiliaus reklamos gali tapti dar dažnesnės. Kuo arčiau premjera, tuo labiau tikėtina, kad skirtingų sektorių prekių ženklai bandys įsiterpti į pokalbį, pasinaudodami bendra nuotaika, spalvomis ir užuominomis, kurios patinka gerbėjams.

    Kartu tai rodo, kad žaidimų industrija vis aiškiau diktuoja toną ne tik pramogoms, bet ir reklamos kūrybai. „GTA 6“ atvejis tampa pavyzdžiu, kaip vieno kūrinio estetika gali peržengti savo terpę ir trumpam suvienodinti skirtingų prekės ženklų vizualinę kalbą.

  • Tėvai, privatumas ir Europos Parlamentas: prasideda kova dėl vaikų socialinių tinklų ribojimų ES

    Tėvai, privatumas ir Europos Parlamentas: prasideda kova dėl vaikų socialinių tinklų ribojimų ES

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė siūlymą, kuriuo siekiama visoje Europos Sąjungoje riboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų ir panašių interneto paslaugų. Iniciatyva atsirado augant tėvų, medikų ir psichikos sveikatos specialistų spaudimui dėl galimos platformų įtakos nepilnamečių savijautai.

    Pagal svarstomą ES masto modelį vaikams iki 13 metų būtų draudžiama savarankiškai kurti paskyras socialiniuose tinkluose ir vaizdo dalijimosi platformose, o 13–15 metų paauglių prieiga būtų smarkiai apribota. Tai reikštų, kad daliai paslaugų būtų taikomos griežtesnės tėvų kontrolės ir numatytos specialios nepilnamečiams skirtos paskyros.

    Kaip veiktų amžiaus patikra?

    Didžiausias iššūkis, kurį pripažįsta ir pati Europos Komisija, yra amžiaus patikros mechanizmas. Kad taisyklės būtų įgyvendinamos, platformoms tektų patikimai nustatyti vartotojo amžių, tačiau kartu nepažeisti privatumo ir nesukurti naujų duomenų rinkimo rizikų.

    Europos Komisijos pozicija tokia, kad amžiaus įrodymas internete turi būti paprastas ir atskleisti tik vieną faktą.

    „Amžiaus patvirtinimas turi neatskleisti nieko daugiau, išskyrus tai, kad žmogus yra tam tikro amžiaus“, – sakė už skaitmeninę politiką atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Vis dėlto privatumo gynėjai perspėja, kad plačiai taikoma amžiaus patikra gali virsti infrastruktūra, kuri leistų sekti vartotojų elgseną arba taptų patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Kritikai taip pat akcentuoja riziką, kad vieną kartą sukurta tapatybės patvirtinimo sistema vėliau gali būti panaudota platesniems tikslams.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Siūlymui reikės Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo, todėl tikėtinos ilgos derybos. Dalies sostinių pozicijos jau dabar skiriasi: vienos remia griežtesnę ribą, kitos pasisako už mažesnį ribojimą arba skeptiškai vertina pačią idėją.

    Diskusijose minimi skirtingi slenksčiai, pavyzdžiui, 13, 15 ar net 16 metų, o tai rodo, kad galutinė versija gali keistis. Be to, ES siekia suvienodinti praktiką, kuri šiuo metu kai kuriose šalyse jau yra pradedama formuoti nacionaliniais sprendimais.

    Kodėl tai ne tik apie socialinius tinklus?

    Siūlomas reguliavimas apimtų ne vien tradicinius socialinius tinklus. Akcentuojama, kad vaikų skaitmeninę aplinką sudaro ir vaizdo žaidimų platformos, ir įvairūs pokalbių robotai, kuriuose vis dažniau taikomas DI, todėl saugumo reikalavimai būtų platesni.

    Numatoma, kad paslaugos turėtų diegti saugumo pagal dizainą principus, kurie mažintų priklausomybę skatinančius sprendimus, pavyzdžiui, begalinį turinio slinkimą ar agresyvius pranešimus. Kartu pabrėžiama, kad vien taisyklių neužteks, jei platformos neskirs realių resursų jų įgyvendinimui.

    Europos Komisija siekia derybas užbaigti per 8–12 mėnesių, tačiau net ir pasiekus politinį susitarimą įsigaliojimas greičiausiai nusikeltų į vėlesnį laiką dėl pereinamojo laikotarpio. Praktinis klausimas lieka tas pats: kaip apsaugoti vaikus, nepadarant amžiaus patikros priemone masiškam duomenų rinkimui.

  • „Ben & Jerry’s“ atskleidė perkamiausią skonį: nuo 2000-ųjų jis vis dar numuša nuo kojų

    „Ben & Jerry’s“ perkamiausias ledų skonis yra „Half Baked“ – jis rinkoje laikosi nuo 2000 metų ir iki šiol išlieka vienu geidžiamiausių pirkėjų pasirinkimų. Bendrovė šį skonį įvardijo kaip pirmąjį savo kasmetiniuose mėgstamiausių skonių reitinguose, kuriuose jis į viršūnę grįžta jau ne vienerius metus.

    „Half Baked“ receptas paremtas paprasta, bet itin sėkminga formule: vaniliniai ir šokoladiniai ledai, šokoladinio pyrago gabalėliai bei sausainių tešlos kąsneliai. Tokia sudėtis pataiko į klasikinį saldumo ir sodrumo balansą, todėl skonis populiarus ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir tarptautinėse rinkose.

    Kas slypi „Half Baked“ sėkmėje

    Pasak gamintojo, „Half Baked“ išsiskiria tuo, kad vienoje pakuotėje sujungia kelis populiariausius desertų skonius, kurie vartotojams atpažįstami ir kelia nostalgiją. Maisto rinkoje tai svarbi tendencija: pirkėjai dažnai renkasi saugius, pažįstamus derinius, tačiau nori ir tekstūrų įvairovės.

    Skonis taip pat yra vienas iš nedaugelio išlikusių „2Twisted!“ linijos produktų, o jo žinomumą ilgus metus stiprino reklaminės kampanijos ir aktyvus aptarinėjimas socialiniuose tinkluose. Tarp dažniausiai minimų konkurentų minimi „Cherry Garcia“ bei giminingas „Peanut Butter Half Baked“.

    Ingredientai ir partneriai

    „Ben & Jerry’s“ pabrėžia, kad dalis „Half Baked“ sėkmės susijusi su tiekimo grandine ir ingredientų kokybe. Šokoladinio pyrago gabalėlius šiam skoniui tiekia „Greyston Bakery“, o sausainių tešlos komponentus – „Rhino Foods“.

    Abi šios įmonės dažnai pristatomos kaip socialiai atsakingo verslo pavyzdžiai, o „Ben & Jerry’s“ komunikacijoje tai siejama su platesniu požiūriu į tvaresnę ir sąžiningesnę gamybą. Tokie akcentai pastaraisiais metais tapo svarbūs, nes vartotojai vis dažniau domisi ne tik skoniu, bet ir produkto kilme.

    Socialinių tinklų mitai ir realybė

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai, kuriuose teigiama, esą kai kuriuose pintos dydžio indeliuose po kartonu gali būti paslėpta papildomų pyrago gabalėlių. Nors dalis žmonių bandė tai tikrinti, tokie teiginiai vertinami skeptiškai, o patikimų patvirtinimų, kad toks „slaptas sluoksnis“ yra realus, nėra.

    Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: pirkėjui vertėtų vadovautis oficialia produkto sudėtimi ir lūkesčiais, o ne virusiniais vaizdo įrašais. Vis dėlto tokios istorijos rodo, kokį stiprų emocinį ryšį vartotojai kuria su mėgstamiausiais skoniais ir kaip aktyviai juos aptarinėja.

  • Aukštuomenė atsisako botokso: naujas „old money“ grožio trendas ir kodėl jis veikia

    Aukštuomenė atsisako botokso: naujas „old money“ grožio trendas ir kodėl jis veikia

    Socialiniuose tinkluose ir mados industrijoje vis dažniau kalbama apie „old money face“ – išvaizdos kryptį, kuri prabangą sieja ne su ryškiais pokyčiais, o su natūralumu, amžiaus ženklais ir saikinga priežiūra. Esmė paprasta: raukšlės, strazdanos ar natūralus veido ovalas tampa ne trūkumu, o signalų rinkiniu, kad žmogus nebando įtikti masinėms grožio madoms.

    Ši tendencija iš dalies laikoma reakcija į pastaraisiais metais paplitusią vienodėjančią estetiką, kai užpildai ir botulino toksino injekcijos sukūrė vadinamąjį rich face efektą. Kai procedūros tapo plačiai prieinamos, jos prarado išskirtinumo aurą, o visuomenėje ėmė augti kritiškesnis požiūris į perspaustą, mimiką ribojantį rezultatą.

    Kas iš tiesų yra „old money face“

    „Old money face“ dažniausiai reiškia ne visišką kosmetologijos atsisakymą, o kitą prioritetą: odos būklę, sveiką išvaizdą ir kuo mažiau pastebimą įsikišimą. Dėl to daug dėmesio skiriama kasdieniams įpročiams, miegui, streso valdymui, subalansuotai mitybai ir odos apsaugai nuo saulės.

    Dermatologai pabrėžia, kad būtent UV spinduliai yra viena svarbiausių ankstyvo odos senėjimo priežasčių, todėl apsauginiai kremai nuo saulės, antioksidantai ir retinoidai dažnai duoda ilgalaikį efektą be staigių veido bruožų pokyčių. Populiarėja ir procedūros, orientuotos į odos kokybę, pavyzdžiui, lazeriai ar švelnesnis odos atnaujinimas, kai tikslas yra ne pakeisti veidą, o pagerinti tekstūrą.

    Žinomų moterų pavyzdys keičia normą

    Tendenciją stiprina ir viešos moterys, kurios sąmoningai renkasi natūralesnį senėjimą ir apie tai kalba garsiai. Aktorės, tokios kaip Sarah Jessica Parker ar Kate Winslet, ne kartą yra pabrėžusios, kad joms svarbi veido mimika ir autentiškumas, o ne bet kokia kaina išlaikomas jaunystės įspūdis.

    „Moterys su amžiumi tampa vis gražesnės, o mūsų veidai vis labiau atspindi tai, kas esame“, – sakė Kate Winslet, kalbėdama apie brandos estetiką ir vidinės savijautos svarbą išorei.

    Kodėl tai tapo nauju statuso ženklu

    „Old money face“ idėja remiasi ir socialine logika: jei grožio industrija ilgą laiką skatino kovą su amžiumi, dabar vis dažniau vertinamas gebėjimas nepasiduoti spaudimui. Natūralumas tokiame kontekste tampa pareiškimu, kad žmogus neprivalo atrodyti kaip visi, o jo vertė nepriklauso nuo procedūrų ar filtrų.

    Vis dėlto specialistai primena, kad universalios taisyklės nėra: estetinės procedūros pačios savaime nėra blogis, o rizikos dažniausiai kyla iš pertekliaus, netinkamų indikacijų ar nekvalifikuoto atlikimo. Augant diskusijoms apie natūralumą, ryškėja ir kita kryptis – atsakingas, mediciniškai pagrįstas pasirinkimas, kai tikslas yra sveika, o ne dirbtinai sustabdyta išvaizda.

    Galiausiai „old money face“ labiau kalba ne apie raukšles, o apie požiūrį: mažiau demonstravimo, daugiau kokybės ir ilgalaikės priežiūros. Tai tendencija, kuri keičia grožio standartą iš vienos taisyklės visiems į laisvesnį, brandesnį pasirinkimą.

  • Politikai spaudžia riboti „Meta“ ir kitų platformų galią: vaikams žada griežtesnius ribojimus

    Lenkijoje stiprėja politinis spaudimas griežčiau suvaldyti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką, ypač kalbant apie vaikų saugumą internete. Seimo Vaikų ir jaunimo komisijoje nuskambėjo raginimai greičiau taikyti sankcijas platformoms ir įtvirtinti aiškesnius nacionalinius ribojimus socialiniams tinklams.

    Diskusijose akcentuota, kad Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas jau suteikia priemonių veikti prieš vadinamąsias labai dideles interneto platformas. Tačiau politikų ir institucijų atstovų vertinimu, praktinis šių taisyklių įgyvendinimas bei tyrimai juda per lėtai, o rizikos vaikams auga.

    DSA vykdymas kelia lūkesčių

    Posėdyje pabrėžta, kad už didžiausių platformų priežiūrą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą atsakinga Europos Komisija. Nurodyta, kad sankcijos už taisyklių nesilaikymą jau taikytos tokioms platformoms kaip „X“, „Temu“ ir „Aliexpress“, o tyrimai vyksta ir dėl „Meta“ valdomų paslaugų bei kitų populiarių programų.

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariuszas Standerskis teigė, kad grėsmingi reiškiniai internete dažniausiai identifikuojami teisingai, tačiau didžiausia problema lieka sprendimų ir baudų greitis. Pasak jo, valstybės siekia stiprinti spaudimą Europos Komisijai ir burti platesnę koaliciją, kad atsakas į platformų veiksmus būtų nuoseklesnis.

    „DSA vykdymo efektyvumas nėra toks, kokio tikėjomės. Matome, kad grėsmės atpažįstamos, bet problema yra taisyklių įgyvendinimas“, – sakė Dariuszas Standerskis.

    Vaikams iki 13 metų – be socialinių tinklų?

    Svarbiu fonu diskusijai tapo Europos Komisijos planai pristatyti vadinamąjį Kids Act paketą, orientuotą į vaikų apsaugą internete. Tarp aptariamų krypčių minimas scenarijus, kad jaunesni nei 13 metų vaikai apskritai negalėtų naudotis socialiniais tinklais.

    Taip pat svarstoma griežtesnė prieiga 13–14 metų paaugliams, kai paskyros būtų riboto funkcionalumo ir prižiūrimos tėvų. Vyresniems, 15–18 metų jaunuoliams, platformoms galėtų būti taikoma pareiga užtikrinti saugesnes paslaugų versijas, mažinant priklausomybę skatinančių algoritmų ir žalingo turinio riziką.

    Lenkijos atstovai Seime nurodė, kad paraleliai rengiami ir nacionaliniai sprendimai, įkvėpti kai kurių Prancūzijos taikomų modelių. Pagrindinė kryptis – vaikų amžiaus patikra, aiškesnės prieigos taisyklės ir papildomos pareigos platformoms.

    Deepfake ir DI standartai mokyklose

    Posėdyje atskirai iškelta seksualinio pobūdžio deepfake problema, kai vaizdai ar įrašai kuriami be asmens sutikimo. Politikų teigimu, ruošiami siūlymai tokias veikas aiškiau kriminalizuoti, įtraukiant atsakomybę į Baudžiamąjį kodeksą.

    Ekspertai taip pat kėlė klausimą, kaip viešosios institucijos turėtų elgtis su technologijų bendrovių atstovų dalyvavimu patariamosiose tarybose, kai tuo pat metu vyksta tyrimai dėl galimų Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimų. Akcentuota, kad interesų konfliktai turi būti valdomi, o viešajam sektoriui reikalingi skaidrūs standartai.

    Diskusijoje nuskambėjo ir raginimai aiškiau apibrėžti dirbtinis intelektas naudojimą švietime. Kalbėta, kad mokykloms trūksta vienodų taisyklių, o vien tik raginimas „mokyti DI“ neišsprendžia problemos, jei nėra aiškių ribų, atsakomybės ir vertinimo kriterijų.

    Švietimo viceministrė Katarzyna Lubnauer pabrėžė, kad vien draudimai problemos neišspręs, todėl būtina derinti ribojimus su nuoseklia prevencija ir ugdymu. „Negalime reikalauti, kad paauglys vienas laimėtų prieš algoritmą“, – sakė ji.

    Politikai ir institucijų atstovai sutaria dėl vieno: vaikų apsauga internete tampa nebe vien švietimo, o ir realaus reguliavimo klausimu. Artimiausi sprendimai priklausys nuo to, kaip greitai bus priimti ir įgyvendinti tiek Europos Komisijos, tiek nacionaliniai teisės aktai.

  • Ministeris siūlo griežtinti platformų taisykles: kaip bus saugomi vaikai ir kas keisis dėl DI

    Lenkijos skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis ragina griežčiau reguliuoti didžiąsias skaitmenines platformas, kad jos realiai atsakytų už platinamą turinį ir vartotojų saugumą. Jo teigimu, be aiškių taisyklių technologijų gigantai gali daryti didelę įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Apie tai jis kalbėjo konferencijoje Safer Internet, skirtoje vaikų ir jaunimo saugumui internete. Diskusijų centre buvo priklausomybę skatinantys socialinių tinklų mechanizmai, neteisėtas turinys, dezinformacija ir kibernetinės grėsmės.

    Platformoms – daugiau atsakomybės

    Ministro pozicija – platformos turi patirti pasekmes, jei neužtikrina tinkamos apsaugos ir leidžia plisti žalingam turiniui. Tai ypač aktualu kalbant apie nepilnamečius, kurių elgesį ir psichiką stipriai veikia turinio rekomendavimo algoritmai.

    „Skaitmeninės platformos turi atsakyti už turinį, kurį platina, ir patirti pasekmes, kai neapsaugo vaikų nuo žalingų įrašų“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėjantis tonas technologijų bendrovėms siejamas ir su ES Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris numato didesnes prievoles labai didelėms interneto platformoms. Daugiau dėmesio skiriama rizikų vertinimui, turinio moderavimui, skaidrumui bei nepilnamečių apsaugai.

    Kiek laiko vaikai praleidžia internete

    Ministras rėmėsi NASK parengtu tyrimu Nastolatki 3.0, kuriame nurodoma, kad vaikai ir paaugliai internete vidutiniškai praleidžia apie 5,5 valandos per dieną. Taip pat akcentuota, kad realus naudojimosi laikas dažnai būna ilgesnis, nei mano tėvai.

    Pasak K. Gawkowskio, pirmąjį telefoną vaikai vidutiniškai gauna maždaug devynerių metų. Tai, jo vertinimu, kelia papildomų iššūkių mokykloms ir tėvams, nes technologijos tampa kasdienybės dalimi dar iki susiformuojant įgūdžiams atpažinti rizikas.

    Ministras taip pat atkreipė dėmesį į ankstyvą vaikų kontaktą su pornografiniu turiniu, kuris, kaip teigiama, gali prasidėti apie vienuoliktus gyvenimo metus. Jo teigimu, tai rodo, kad atsakomybė turi būti dalijama tarp tėvų, švietimo sistemos, institucijų ir pačių platformų.

    DI didina ir galimybes, ir rizikas

    Konferencijoje pabrėžta, kad prie ankstesnių iššūkių prisidėjo dar vienas veiksnys – dirbtinis intelektas. Kalbėta, jog kalbos modeliai ir algoritmai gali dar labiau stiprinti įsitraukimą, o kartu ir priklausomybės riziką, ypač kai turinys pateikiamas kaip patogus ir „greitas atsakymas“ į bet kokį klausimą.

    „Atsirado dar vienas veiksnys, stiprinantis ir galimybes, ir grėsmes – dirbtinis intelektas. Turime parengti vaikus situacijoms, kai jie gali neatpažinti pavojaus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministro teigimu, kritinis mąstymas, manipuliacijų atpažinimas ir gebėjimas atskirti tikrą informaciją nuo melagingos tampa būtini. Tai apima ir gebėjimą atpažinti dezinformaciją bei klastotes, kai turinys vizualiai ar garsiniu pavidalu atrodo įtikinamai.

    K. Gawkowskis priminė, kad skaitmeninio saugumo samprata per du dešimtmečius smarkiai išsiplėtė: nuo piratavimo ar nepatikimų atsisiuntimų iki psichologinės gerovės, ribų brėžimo internete ir informacinės higienos. Jo vertinimu, valstybės užduotis – ne tik reaguoti į problemas, bet ir kurti prevenciją per ugdymą.

    Kalbėdamas apie švietimą, ministras teigė, kad buvo atsitraukta nuo modelio, kai mokykloms perduodama vien įranga be papildomos metodinės pagalbos. Pasak jo, siekiama, kad technologijos į mokyklas ateitų kartu su turiniu, mokymo medžiaga ir aiškiais naudojimo scenarijais.

    Konferencijoje aptartos ir kitos rizikos, įskaitant patostreamingą – neteisėtą turinį, kuriame rodomas smurtas ar žeminantis elgesys. Ministro vertinimu, valstybei svarbu ne tik turėti taisykles, bet ir nuosekliai jas įgyvendinti bendradarbiaujant su mokyklomis, tėvais ir pačiomis platformomis.

  • Naujas Z kartos pasimatymų triukas: prieš susitikimą nesiprausia, bet mokslas abejoja

    Naujas Z kartos pasimatymų triukas: prieš susitikimą nesiprausia, bet mokslas abejoja

    Kūno kvapas ir jo sąsajos su patrauklumu aptarinėjamos seniai, o uoslė iš tiesų vaidina svarbų vaidmenį socialiniuose ir romantiniuose pasirinkimuose. Tačiau socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi tendencija, kai prieš pasimatymą sąmoningai atsisakoma higienos, kelia vis daugiau klausimų.

    Vadinamasis pheromone-maxxing ypač siejamas su Z karta: idėja paprasta, esą natūralus kūno kvapas padeda atrodyti patraukliau. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik atsisakymą kvepalų ar odekolono, bet ir neėjimą į dušą, dėvėjimą jau panešiotų drabužių, o kraštutiniais atvejais net ir pavojingus eksperimentus.

    Kas iš tiesų yra feromonai?

    Gyvūnų pasaulyje feromonai yra gerai žinomi cheminiai signalai, padedantys žymėti teritoriją, komunikuoti apie lytį ar reprodukcinę būklę. Dėl to ir kilo klaidingas įspūdis, kad žmonėms pakanka „sustiprinti“ natūralų kvapą, jog jis veiktų kaip universalus traukos mechanizmas.

    Vis dėlto žmonių feromonų tema moksle vertinama atsargiai. Tyrėjai ne kartą pabrėžė, kad plačiai minimi junginiai, dažnai reklamuojami kaip „žmogaus feromonai“, neturi tvirto, vienareikšmio patvirtinimo, jog jie veikia taip, kaip tai vyksta gyvūnams.

    Kodėl prakaito kvapas nėra tas pats?

    Svarbi detalė, kuri dažnai nutylima internetiniuose patarimuose: pats prakaitas iš esmės yra beveik bekvapis. Ryškų nemalonų kvapą sukuria bakterijų veikla, kai prakaito komponentai suskaidomi ant odos, ypač pažastyse ar kituose šiltesniuose plotuose.

    Todėl supaprastinta išvada „kuo labiau suprakaituosi, tuo labiau patiksi“ realybėje dažnai duoda priešingą efektą. Kvapas, kuris artimam žmogui gali būti malonus kaip natūralus odos aromatas, nėra tas pats, kas kelias dienas nesilaikytos higienos pasekmės.

    Kur baigiasi mada ir prasideda rizika?

    Didžiausią nerimą kelia kraštutinės praktikos, kurios pateikiamos kaip „stiprinančios kvapą“. Pavyzdžiui, raginimai gerti savo šlapimą neturi mokslinio pagrindo ir gali būti žalingi, ypač jei tai tampa pasikartojančiu įpročiu ar siejama su dehidratacija bei kitais sveikatos sutrikimais.

    Gydytojai ir psichologijos komentarai viešojoje erdvėje dažnai akcentuoja ir kitą aspektą: prasta higiena pasimatyme neretai signalizuoja ne „paslaptingą patrauklumą“, o pagarbos trūkumą kitam žmogui. Be to, tai gali sustiprinti socialinį atstūmimą, o ne didinti susidomėjimą.

    Specialistai pabrėžia, kad patrauklumas dažniausiai stiprėja per bendrą savijautą ir pasitikėjimą savimi: reguliarų miegą, fizinį aktyvumą, streso valdymą ir elementarią higieną. Natūralus kvapas gali būti svarbus artimame ryšyje, tačiau jis geriausiai atsiskleidžia tada, kai kūnas yra švarus, o ne tada, kai kvapas tampa nemalonus aplinkiniams.