Tag: Socialiniai tinklai

  • Olimpinė čempionė Justyna Święty-Ersetic apie depresiją sporte: „Keldavausi ir užmigdavau verkdama“

    Lenkijos olimpinė čempionė ir viena tituluočiausių šalies lengvaatlečių Justyna Święty-Ersetic atvirai prabilo apie laikotarpį, kai sportas jai tapo ne džiaugsmu, o kasdiene kančia. Sprinterė prisipažino, kad buvo dienų, kai keldavosi su ašaromis ir taip pat verkdama jas užbaigdavo.

    Savo patirtimis atletė pasidalijo „Super Express Sport“ „YouTube“ kanalo laidoje „Sportowy Flesz Przemka Ofiary“. Pokalbyje ji kalbėjo ne tik apie psichologinį spaudimą siekti rezultatų, bet ir apie depresiją bei viešą kritiką, su kuria susiduria profesionalūs sportininkai.

    Pasak J. Święty-Ersetic, santykis su sportu neretai primena „meilės ir neapykantos“ ryšį. Viena vertus, tai aistra, be kurios ji neįsivaizduoja savo gyvenimo, kita vertus – nuolatinė kova su nuovargiu, abejonėmis ir ribas tikrinančiu krūviu.

    Sportininkė pabrėžė, kad spaudimas gali tapti ypač sunkiai pakeliamas, kai susideda keli veiksniai: dideli lūkesčiai, sveikatos problemos ir nuolatinis vertinimas. Tuomet, anot jos, ateina momentas, kai žmogus supranta – vien valios neužtenka, reikia pagalbos.

    „Meilės ir neapykantos“ santykis su sportu

    J. Święty-Ersetic teigė, kad daugelis bėgikių puikiai atpažįsta šią būseną: ilgus metus treniruotės ir varžybos tampa gyvenimo dalimi, tačiau pasitaiko etapų, kai norisi viską mesti. Ji neslėpė, kad kartais sportininkai jaučia, jog yra pasiekę ribą, o motyvacija dingsta.

    Kalbėdama apie vaikystę, sprinterė pasakojo visada buvusi itin energinga. Ji juokavo, kad bėgimas praversdavo ir kasdienybėje – esą tėvas iki šiol šmaikštauja, jog dukros greitis padėdavo nepavėluoti į mokyklą.

    „Sportas traukė į juodą bedugnę“

    Didžiausi pasiekimai, anot sportininkės, atneša ne tik šlovę, bet ir kainą. Ji atviravo, kad vienu metu nuolatinės lenktynės dėl rezultato, vidiniai ir išoriniai lūkesčiai tapo pernelyg slegiantys.

    J. Święty-Ersetic pasakojo, jog treniruodavosi, tačiau tai nebekėlė pasitenkinimo: emocinis nuovargis, ašaros po treniruočių ir jausmas, kad sportas vietoje džiaugsmo stumia į „tamsą“, buvo ženklai, kad kažkas negerai.

    Ji pripažino, kad tai buvo vienas sunkiausių etapų gyvenime, kai pajuto, jog nebeatpažįsta savęs tokios, kokia buvo anksčiau. Kiekviena diena virsdavo kova, o mintis, kad būtina ieškoti pagalbos, tapo lūžio tašku.

    Heitas internete ir sprendimas tęsti karjerą

    Dar vienu išbandymu sportininkė įvardijo heitą socialiniuose tinkluose. Pasak jos, anoniminiai komentarai dažnai negailestingi, ypač po prastesnio pasirodymo, nors komentatoriai dažniausiai nemato, kiek pastangų pareikalauja kasdienis darbas.

    Sprinterė teigė ne kartą girdėjusi kaltinimus, kad ji „jau baigėsi“, kad yra „per sena“ ir turėtų užleisti vietą jaunesnėms. Vis dėlto atletė pabrėžė ir toliau iškovojanti medalius nacionaliniuose čempionatuose bei pelnanti vietą estafetėje.

    J. Święty-Ersetic sakė išmokusi į tokius vertinimus žiūrėti su distancija, o karjeros pabaigą laikanti išimtinai savo sprendimu. Jos teigimu, niekas neturi teisės versti sportininko trauktis – svarbiausia, ar pats žmogus dar jaučia prasmę ir džiaugsmą.

    Apie ką sprinterė galvoja bėgdama?

    Sportininkė paaiškino, kad trumpame, keliasdešimt sekundžių trunkančiame sprinte mintims „apie pašalinius dalykus“ vietos praktiškai nėra. Daugiausia dėmesio skiriama ritmui ir taktikai – svarbu neiššauti per greitai, bet ir nepradėti per lėtai.

    Ji pridūrė, kad geriausių bėgimų metu sportininkai dažnai net neatsimena detalių, o starto akimirką tarsi atsijungia nuo aplinkos: net tūkstančių sirgalių triukšmas tampa beveik negirdimas.

    Pasak J. Święty-Ersetic, tuo metu galvoje lieka tik ji pati ir keli esminiai techniniai akcentai, kurie padeda išlaikyti kontrolę ir atlikti darbą maksimaliai tiksliai.

  • Jakubo Kiwioro žmona Claudia „Instagram“ paskelbė itin drąsias nuotraukas su bikini

    Lenkijos futbolininko Jakubo Kiwioro žmona Claudia socialiniuose tinkluose vėl atsidūrė dėmesio centre – „Instagram“ ji pasidalijo itin atviromis nuotraukomis su bikini.

    Tekste pabrėžiama, kad J. Kiwioras artimiausiu metu turėtų žaisti rungtynes, o palaikymo jam, kaip teigiama, labiausiai nepritrūks iš žmonos.

    Claudia prisistato kaip šokėja, besispecializuojanti tverko stiliuje – tai erotizuotas šokis, kuriame akcentuojami dinamiški klubų ir sėdmenų judesiai.

    Ji viešai dalijasi savo pasirodymais ir turiniu, o naujausi atostogų kadrai, anot originalaus teksto, sukėlė audringas reakcijas internete.

    Aktyvi „Instagram“ ir šokio turinio kūrimas

    Claudia, socialiniuose tinkluose pasirodanti pseudonimu, savo profilyje reguliariai kelia šokio vaizdo įrašus ir nuotraukas. Straipsnyje ji pristatoma kaip ryški asmenybė, aktyviai kurianti turinį ir burianti sekėjų auditoriją.

    Tekste taip pat cituojama jos mintis apie norą išbandyti skirtingus stilius ir būti „universalia“ šokėja, skatinant sekėjus nebijoti naujovių bei kūrybos.

    Naujausiuose įrašuose Claudia, kaip rašoma, publikavo vasariškus kadrus su bikini ir prie jų pridėjo komentarą apie pasibaigusį saulėtą sezoną.

    Originale taip pat užsimenama apie J. Kiwioro laukiančias rungtynes Tautų lygoje, palyginant sportininko ir jo žmonos „formą“ viešo dėmesio kontekste.

  • Jaunimo radikalizacija internete greitėja: procesas, anksčiau trukęs pusantrų metų, dabar vyksta per savaites

    Jaunimo radikalizacija internete šiandien gali vykti gerokai greičiau nei prieš kelerius metus – procesas, kuris anksčiau trukdavo apie pusantrų metų, dabar neretai suskaičiuojamas savaitėmis. Tokią tendenciją įvardija interneto saugumo vaikams ir jaunimui srityje dirbantis ekspertas dr. Konradas Ciesiołkiewiczius.

    Jo teigimu, pavojingas sąlygas gali kurti keli veiksniai vienu metu: socialinių tinklų rekomendacijų algoritmai, uždaros bendruomenės ir nuolatinis emocinis bei informacinis perkrovimas. Apie šiuos procesus jis kalbėjo portale WNP, komentuodamas ir pastaruoju metu kilusį dezinformacijos protrūkį po tragedijos Krokuvoje.

    Ekspertas ragina nesiremti spėlionėmis ir „saviveiklinėmis“ išvadomis apie nusikaltėlių motyvus ar psichologiją, ypač kai internete ima plisti DI sugeneruotas turinys, klastotės ir sąmokslo teorijos. Patikimu atskaitos tašku tokiais atvejais, jo žodžiais, turėtų išlikti tik oficiali policijos ir prokuratūros skelbiama informacija.

    Kartu jis pabrėžia platesnį reiškinį, matomą Europoje: naują radikalizacijos bangą, kuri formuojasi socialinėje-skaitmeninėje erdvėje. Suaugusiesiems – tėvams, mokykloms ir bendruomenėms – svarbiausia laiku pastebėti įspėjamųjų ženklų visumą, o ne vieną pavienį signalą.

    Kaip veikia „uždaros bendruomenės“ ir algoritmai

    Pasak dr. K. Ciesiołkiewicziaus, šiandieninis skaitmeninis ekosistemų rinkinys – socialiniai tinklai, transliacijų platformos, žaidimų aplinkos ir susirašinėjimo programėlės – veikia pagal savo logiką. Joje svarbus dėmesio išlaikymas, matomumas, statusas, o tai daliai jaunų žmonių gali tapti destruktyvia motyvacija.

    Uždarose grupėse taisyklės gali būti dar griežtesnės, o turinys – radikalesnis. Ekspertas mini reiškinį, siejamą su terminu „Com“ (nuo angliško „community“) – tai stipriai ekstremistinio pobūdžio bendruomenės, kurios gali sietis ir su šantažu bei kibernetiniais nusikaltimais.

    Algoritmų vaidmuo, anot pašnekovo, čia itin reikšmingas. Platformos linkusios „pastiprinti“ sensacingą, normų ribas laužantį turinį, nes jis pritraukia dėmesį – o žala jaunam žmogui tampa tarsi šalutiniu monetizacijos mechanizmo efektu.

    Šis procesas kartais apibūdinamas kaip „triušio urvas“: žmogus, pradėjęs nuo visai neutralių interesų, gali būti nuosekliai nuvedamas prie vis toksiškesnių ir ekstremalesnių įrašų, o galiausiai – į erdves, kuriose moderavimas silpnas arba jo visai nėra.

    Įspėjamieji ženklai: į ką atkreipti dėmesį

    Ekspertas pabrėžia, kad radikalizacija – etapinis procesas net tada, kai jis užtrunka vos kelias savaites. Vienas pirmųjų dažnai minimų signalų – staigus jauno žmogaus traukimasis iš socialinių ryšių, atsiribojimas nuo artimųjų ar draugų.

    Dar vienas įspėjamasis ženklas – augantis susižavėjimas smurtu, teroro išpuoliais ar žmonėmis, įvykdžiusiais žmogžudystes. Tai gali reikštis piešiniuose, simboliuose, užrašuose ar pasakojimuose apie kruvinus įvykius, taip pat fantazijomis apie kerštą konkrečiam asmeniui.

    Jo teigimu, nerimą turėtų kelti ir staigus domėjimasis ginklais ar sprogmenimis. Taip pat – ryškūs aprangos pokyčiai, pavyzdžiui, kūno slėpimas, kuris kai kuriais atvejais gali būti susijęs su bandymu paslėpti savęs žalojimo žymes.

    Kai kuriais atvejais, pasak jo, pasitaiko ir ant kūno atsirandančių ženklų, signalizuojančių priklausymą grupei. Svarbiausia tuomet suprasti kontekstą – ar tai individualus elgesys, ar dalyvavimo tinkle, kuriame to tikimasi, elementas.

    Dezinformacija po tragedijų ir visuomenės reakcijos

    Kalbėdamas apie reakcijas po tragiškų įvykių, dr. K. Ciesiołkiewiczius atkreipia dėmesį į visuomenės polinkį „užpildyti žinių spragas“ nepatvirtintomis istorijomis. Tokiose situacijose plinta klastotės, DI sugeneruotos medžiagos ir spėlionės apie motyvus.

    Jo vertinimu, tai ypač pavojinga tada, kai socialiniuose tinkluose bandoma „iš akies“ analizuoti įtariamojo profilį ar praeitį, o išvados pateikiamos kaip faktai. Ekspertas kartoja: kol nėra aiškių tyrimo duomenų, svarbu laikytis patikrintos informacijos ir neskubėti su etiketėmis.

    Jis taip pat mini, kad uždarose ir toksiškose bendruomenėse gali atsirasti ir veiksmai, nukreipti prieš šeimą: pavyzdžiui, klaidingi pranešimai tarnyboms ar kiti bandymai sukelti institucijų intervencijas. Dar vienas signalas – siuntos ar daiktai, kurių kilmės tėvai ar globėjai nežino.

    Pasak eksperto, ypač nerimą kelia ne pavieniai epizodai, o kelių skirtingų ženklų sankaupa. Būtent tokiu atveju reikėtų reaguoti greičiau ir ieškoti pagalbos – mokykloje, bendruomenėje ar institucijose, atsakingose už vaikų saugumą.

    Diskusija apie amžiaus ribojimus socialiniuose tinkluose

    Interviu metu aptariama ir vieša diskusija Lenkijoje bei Europoje apie galimus ribojimus nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais – pavyzdžiui, iki 15 metų. Eksperto manymu, kryptis gali būti teisinga, tačiau vien draudimo nepakanka.

    Jo teigimu, esminė dalis – reali ir veiksminga vartotojų amžiaus patikra, kuri taptų platformų, o ne vien šeimų ar mokyklų atsakomybe. Skaitmeninė erdvė, pasak jo, turėtų būti saugi ne tik vaikams, bet ir 15, 18 ar 24 metų jauniems žmonėms.

    Ekspertas taip pat akcentuoja principą „safety by design“ – kai interneto paslaugos kuriamos iš anksto numatant naudotojų saugumo poreikius, ypač jautriausiose grupėse. Kartu jis ragina stiprinti ugdymą apie dezinformaciją, manipuliaciją ir kritinį mąstymą – ir ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

    Jo vertinimu, mokykla gali tapti vieta, kur tokios temos aptariamos dialogo forma, įtraukiant pačius jaunuolius. Tačiau vieno universalaus sprendimo nėra – svarbu aiškiai nustatyti normas ir nuosekliai užtikrinti, kad jos veiktų praktikoje.

  • „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą užgriuvo DI memų banga – po viešo prisipažinimo ir tyrimų

    „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą užgriuvo DI memų banga – po viešo prisipažinimo ir tyrimų

    „Nvidia“ vadovui Jensenui Huangui pastarosios dienos tapo itin sudėtingos: jis viešai pripažino neištikimybę žmonai, o jo vardas minimas ir dviejuose tyrimuose.

    Kaip rašo „Euronews“, tiek pati bendrovė, tiek FTB aiškinasi, kiek artimi galėjo būti Huango ryšiai su Kinijos žvalgyba.

    Situaciją dar labiau kaitina socialiniai tinklai – internete ėmė plisti DI sugeneruotų memų lavina, nukreipta į „Nvidia“ vadovą.

    Ironiška tai, kad memams kuriamas turinys naudojant technologijas, kurias pats Huangas siejamas su DI proveržiu padėjus išpopuliarinti.

    DI memai – nuo romantinių komedijų iki šnipų trilerių

    Socialinių tinklų vartotojai Huango istoriją ėmė perkurti į įvairius žanrus – nuo romantinių komedijų iki šnipų trilerių, pasitelkdami DI įrankius vaizdams ir įrašams generuoti.

    Tarp plintančių pokštų atsirado ir aliuzijų į popkultūrą, įskaitant vadinamąją „kiss cam“ temą, kuri šįkart taip pat išnaudojama memų kūrėjų.

    Tekste pažymima, kad būtent šis „DI šlamšto“ turinio efektas – kai greitai ir masiškai generuojami vaizdai, įrašai ar jų parodijos – tapo dar vienu smūgiu Huangui viešųjų ryšių požiūriu.

    Straipsnyje tai palyginama su Frankenšteino istorija: technologinis „monstras“ atsisuka prieš žmogų, prisidėjusį prie jo išpopuliarėjimo.

  • Georgina Rodriguez drąsiais kadrais reklamuoja savo sportinės aprangos ženklą „Mimoa“

    Georgina Rodriguez vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai socialiniuose tinkluose pasidalijo drąsesniais kadrais, skirtais jos pačios kuriamai sportinei aprangai reklamuoti.

    Cristiano Ronaldo žmona publikavo nuotraukas su aptemptu įvaizdžiu ir prie jų pridėjo nuorodą į „Mimoa“ – sportinės (fitneso) aprangos ženklą, kurį, kaip nurodoma, įkūrė prieš kelis mėnesius.

    Ispanų ir argentiniečių kilmės modelis reklamuodama produktus pati stoja prieš kamerą, taip išnaudodama modelio vaidmenį ir kurdama vizualiai ryškų prekės ženklo įvaizdį.

    Tokie įrašai tradiciškai sulaukia daug reakcijų – nuo komplimentų iki kritikos, o komentarų skiltyse neretai pasigirsta ir nemalonių heiterių pastabų.

    Reakcijos socialiniuose tinkluose

    Rodriguez socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi sensualesniais kadrais, kurie greitai išplinta ir sulaukia audringo aptarimo. Šį kartą dėmesį papildomai sustiprino tai, kad nuotraukos susietos su konkrečiu produktu ir prekės ženklo reklama.

    Tekste primenama, kad kritikos banga socialiniuose tinkluose ją pasiekia ne pirmą kartą. Anksčiau, po atostogų nuotraukų, Rodriguez viešai sureagavo į jai skirtus nemalonius komentarus.

    Šį kartą ji taip pat pasirinko strategiją, kuri būdinga daugeliui žinomų žmonių: reklamuoti savo veiklą per asmeninį įvaizdį ir socialinių tinklų auditoriją.

  • Po tragedijos Krokuvoje internetą užliejo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šeštadienio tragedijos Krokuvoje, kai per šaudynes žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose akimirksniu kilo dezinformacijos banga. Internete ėmė plisti nepatvirtintos „versijos“, suklastotos nuotraukos ir vaizdai, sukurti dirbtinio intelekto įrankiais.

    Kaip rašo WNP, klaidinanti informacija apėmė tiek tariamus policijos veiksmus, tiek spėliones apie užpuoliko tapatybę, motyvus ir pažiūras. Dalis turinio buvo tiesiogiai manipuliuota – redaguotas įtariamojo atvaizdas, montuotos nuotraukos, dalintasi neteisėtais smurtą šlovinančiais įrašais.

    Lenkijos institucijos skelbia, kad šaulys buvo 24 metų vyras, o per išpuolį Krokuvos senamiestyje buvo sužeista 16 žmonių, tarp jų – du policininkai. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija pranešė, kad užpuolikas mirė.

    Situacija tapo palanki terpė ir išorės propagandai: tekste nurodoma, kad išpuolis buvo išnaudojamas siekiant didinti visuomenės susiskaldymą, menkinti valstybės institucijas ir susieti įvykį su ukrainiečiais, nors oficiali informacija tai neigė.

    NASK: moderacijai perduota daugiau nei 2 000 paskyrų

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK perdavė moderacijai daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Taip pat pastebėtas botų aktyvumas skirtingomis kalbomis – ne tik lenkų, bet ir anglų, prancūzų, olandų, pasitaikė ir rusiškų paskyrų.

    Skelbiama, kad dezinformacinių žinučių pasiekiamumas išpuolio dieną viršijo 200 mln. peržiūrų. Tarp plačiai skleistų melagingų teiginių minėtos sąmokslo teorijos, jog išpuolį esą „suplanavo vyriausybė“, kad „įvestų apribojimus“ ar „atšauktų renginius“, taip pat bandymai priskirti užpuolikui svetimą kilmę.

    Klaidino ir kai kurie vieši pasisakymai apie situaciją įvykio vietoje. Tuo pat metu policija pabrėžė, kad reagavo nedelsiant, ir viešino tikslius laiko duomenis, kaip vyko pirmieji veiksmai po pranešimo.

    Netikslūs pareiškimai tapo papildomu „kuru“

    Tekste aptariama ir vidaus reikalų ministro Marcino Kierwińskio frazė, kurioje jis užsiminė apie galimas užpuoliko pažiūras, pridurdamas, kad tai dar bus tikrinama. Tai sukėlė audrą, o socialiniuose tinkluose prasidėjo „įrodymų medžioklė“, bandant vieną ar kitą interpretaciją pateikti kaip faktą.

    Varšuvos universiteto profesorė Monika Kaczmarek-Śliwińska atkreipė dėmesį, kad krizės komunikacijoje tokie nepatikrinti teiginiai neturėtų skambėti. Jos vertinimu, informacijos vakuumas tragedijų metu – viena pagrindinių priežasčių, kodėl klaidinantis turinys taip greitai įgauna pagreitį.

    Kita vertus, profesorė teigiamai įvertino institucijų atvirumą ir faktų tikrinimo iniciatyvų darbą – tai, anot jos, padeda mažinti „spragas“, kurias paprastai užpildo gandai.

    Deepfake’ai, „True Crime“ turinys ir bandymai apgauti

    Po išpuolio tinkle plito ir suklastoti vaizdai, įskaitant tariamą užpuoliko nuotrauką su ukrainietiška uniforma – patikrinus buvo teigiama, kad tai DI sugeneruotas klastotės atvejis. Taip pat pasirodė fotomontažų, vaizduojančių užpuoliką kartu su politikais.

    Minimas ir nerimą keliantis turinys iš vadinamosios True Crime Community (TCC) – dalis vartotojų kūrė vaizdo įrašus, šlovinančius smurtą ir patį užpuoliką. Skelbiama, kad nuo šeštadienio tarnybos sulaikė 6 asmenis, publikavusius įrašus, kurie galėjo kelti grėsmę kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.

    Ekspertai taip pat įspėja, kad tokios tragedijos dažnai tampa fonu ir kibernetiniams sukčiavimams: internete gali atsirasti vaizdo įrašų ar įrašų, nukreipiančių į kenkėjiškas svetaines, bandant išvilioti duomenis.

    Kaip nepadėti dezinformacijai plisti

    Pagrindinė taisyklė, kurią primena institucijos ir ekspertai – neskubėti dalintis įrašais iš neoficialių šaltinių. Net ir dalijimasis „kritikuojant“ gali padidinti melagingo turinio pasiekiamumą.

    Taip pat raginama sekti oficialius pranešimus ir, pastebėjus akivaizdžius melus, pranešti apie juos pačiose platformose. Jei klaidinanti žinutė jau buvo pasidalinta, rekomenduojama ją pašalinti ir aiškiai parašyti patikslinimą, remiantis oficialiais šaltiniais.

  • Meghan Markle atsisakė kalbos Europos Parlamente po žinios apie sulaikytą tėvą

    Meghan Markle ir princas Harry turėjo kartu pasisakyti Europos Parlamente vaikų saugumo internete tema, tačiau galiausiai Sasekso hercogienė savo kalbos atsisakė. Į renginį ji atvyko palaikyti vyro, o kalbą sakė tik princas Harry.

    Kaip rašo britų dienraštis „The Telegraph“, planai pasikeitė po to, kai policija JAV sulaikė Meghan tėvą Thomasą Markle’ą vyresnįjį. Anot poros aplinkos žmogaus, hercogienei šiuo metu esą per sunku emociškai kalbėti viešai.

    Pora turėjo pasirodyti per „The Lost Screen Memorial“ atidarymą Europos Parlamente. Ši iniciatyva skirta pagerbti jaunus žmones, kurie, kaip teigiama, prarado gyvybę dėl su socialiniais tinklais susijusios žalos.

    Skelbta, kad Meghan ir Harry buvo suplanavę maždaug 20 minučių trukmės kalbą apie vaikų saugumą internete, o dėmesys turėjo krypti į šeimų patirtis ir deklaracijų pavertimą realiais veiksmais.

    Harry kalbėjo vienas

    Meghan, nors ir nedalyvavo kaip pranešėja, renginyje pasirodė ir palaikė princą Harry. Jis kalbą sakė vienas.

    Poros bičiulis buvo užsiminęs, kad princas ketina akcentuoti vaikų saugumą internete, o jo žodžius esą galima suprasti įvairiai.

    Meghan tėvas sulaikytas Floridoje

    Thomas Markle’as vyresnysis praėjusią savaitę buvo sulaikytas savo namuose Tampoje, Floridoje. Pranešta, kad į vietą atvyko daugiau nei tuzinas pareigūnų.

    Tekste nurodoma, jog jis buvo surakintas antrankiais ir išvestas iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Sulaikymas siejamas su įtarimais dėl medžiagos, vaizduojančios seksualinį vaikų išnaudojimą.

    Pats Markle’as teigė, kad jam metami kaltinimai yra „sergančios melagystės“.

    Taip pat primenama, kad Meghan ir princas Harry su Thomasu Markle’u ryšio nepalaiko, o jis nėra susitikęs su poros vaikais – septynerių Archie ir penkerių Lilibet.

  • Sarah Huckabee Sanders naujos knygos viršelį išjuokė internautai: užkliuvo gėdingos klaidos

    Sarah Huckabee Sanders naujos knygos viršelį išjuokė internautai: užkliuvo gėdingos klaidos

    Buvusi Donaldo Trumpo Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sarah Huckabee Sanders socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ne dėl knygos turinio, o dėl jos reklamos nuotraukos.

    Arkanzaso gubernatorė, 2017–2019 metais dirbusi D. Trumpo administracijoje, internete pristatinėjo savo naują knygą „UNAPOLOGETIC“.

    Problema ta, kad nuotraukoje matomas knygos viršelis, kaip pastebėjo vartotojai, turi akivaizdžių rašybos ir grafinių klaidų.

    Internautai greitai ėmė šaipytis iš užrašo, kuriame vietoj angliško žodžio „clarity“ matyti „clerity“, o žodyje „crazy“ raidė „z“ primena apverstą „3“.

    Įtarimai dėl DI ir palyginimas su „Amazon“

    Įrašas sulaukė pašaipių komentarų ir spėlionių, kad reklaminis vaizdas galėjo būti sugeneruotas dirbtiniu intelektu, nors tam, anot kritikų, nebuvo jokio akivaizdaus poreikio.

    Žmonės stebėjosi, kodėl, jei vaizdas buvo kuriamas ar apdorojamas automatiškai, jis nebuvo patikrintas prieš publikuojant.

    Straipsnyje taip pat atkreiptas dėmesys, kad „Amazon“ pateikiamas knygos viršelis klaidų neturi, todėl internete pasirodęs vaizdas kelia dar daugiau klausimų.

    Pati Sanders knygą pristatinėjo religine žinute, teigdama, kad tikėjimas ją ne tik įkvepia, bet ir apibrėžia, o leidinys esą kalba apie tapatybę „Kristuje ir tik Kristuje“.

  • Edyta Górniak po tragedijos Krokuvoje pratrūko ašaromis: „prarandu viltį“

    Šeštadienį Krokuvoje įvykusi tragedija sukrėtė dainininkę Edytą Górniak – atlikėja socialiniuose tinkluose pasirodė su jaudinančiu įrašu, neslėpdama ašarų.

    Prie vaizdo įrašo žinoma Lenkijos scenos žvaigždė pridėjo itin emocingą žinutę, kurioje kalbėjo apie vilties praradimą ir sunkiai valdomas emocijas.

    E. Górniak atvirai pripažino, kad po tokių dramatiškų įvykių jai būtų neįmanoma lipti į sceną ir koncertuoti publikai – tam, anot jos, tiesiog neliktų vidinių jėgų.

    Atlikėjos pasisakymas sulaukė didelio dėmesio: ji pabrėžė, kad tokios nelaimės paliečia ne tik tiesiogiai nukentėjusius, bet ir plačiau sukrečia visuomenę.

    Emocingas kreipimasis socialiniuose tinkluose

    Savo įraše dainininkė nevengė atvirų žodžių apie tai, kaip stipriai ją paveikė žinia iš Krokuvos. Ji teigė jaučianti, kad tokiose situacijose viltis ima slysti iš rankų.

    Taip pat ji akcentavo, kad mintis apie pasirodymą scenoje šiuo metu jai atrodo neįsivaizduojama – tragedijos akivaizdoje, pasak jos, bet koks viešas šou prarastų prasmę.

    Kol kas daugiau detalių apie tai, kas tiksliai įvyko Krokuvoje, šiame kontekste nepateikiama, tačiau pati atlikėjos reakcija parodė, kokį stiprų emocinį atgarsį gali sukelti tokie įvykiai.

  • Iga Świątek sureagavo į tragediją Krokuvoje: „Sunku rasti žodžių“

    Po Krokuvą sukrėtusios tragedijos savo reakciją socialiniuose tinkluose paskelbė ir geriausia Lenkijos tenisininkė Iga Świątek. Sportininkė parašė trumpą, bet emociškai stiprią žinutę, skirtą visiems, kuriuos palietė šie įvykiai.

    Nors šiemetinis sezonas I. Świątek jau baigtas, o pati tenisininkė šiuo metu atostogauja Maldyvuose, ji neliko abejinga naujienoms iš tėvynės. Įvykiai Krokuvoje plačiai nuskambėjo visoje šalyje.

    Sekmadienį sportininkė savo paskyroje pasidalijo mintimis apie tai, kas nutiko. Pasak jos, tokiose situacijose ypač sunku rasti tinkamus žodžius, tačiau ji mintimis yra su visais nukentėjusiais.

    „Sunku rasti žodžių po to, kas įvyko Krokuvoje. Mintimis esu su visais, kuriuos palietė ši tragedija“, – rašė Iga Świątek.

    Kas nutiko Krokuvos centre

    Tragiški įvykiai Krokuvoje užfiksuoti šeštadienį, lapkričio 7 dieną, netrukus po 15 valandos, pagrindinėje miesto aikštėje – Rynku Główny. Skelbiama, kad užpuolimą surengė užsimaskavęs 24 metų vyras.

    Pranešama, kad jis automobiliu įvažiavo į aikštę, o vėliau ėmė šaudyti į atsitiktinius praeivius. Per ataką žuvo šeši žmonės, dar 16 buvo sužeista.

    Tokio masto tragedija sukrėtė visuomenę, o užuojautos ir palaikymo žinutės pasirodė ne tik iš politikų ar institucijų, bet ir iš žinomų šalies sportininkų.