CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Nuo rugpjūčio 23 dienos Lenkijoje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais patostreamingas iš interneto „pilkosios zonos“ perkeltas į aiškiai apibrėžtą baudžiamosios atsakomybės lauką. Už viešą nusikaltimų, žmonių žeminimo ar smurto prieš gyvūnus vaizdavimą ir tokios medžiagos platinimą gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

    Naujos nuostatos numato iki 3 metų laisvės atėmimo už interneto turinio sklaidą, kai vaizduojamas nusikaltimas, kėsinimasis į asmens teises arba žiaurus elgesys su gyvūnais. Jei įraše matomas jaunesnis nei 18 metų asmuo, bausmės rėžis griežtėja ir gali siekti iki 5 metų.

    Atsakomybė gali tekti ne tik turinio kūrėjams, bet ir tiems, kurie prisideda prie transliacijų organizavimo ar padeda jas platinti toliau. Teisininkai pabrėžia, kad vertinant, ar veika nusikalstama, svarbi socialinė žala ir mastas, kiek žmonių turinį pasiekė ir ar jis buvo sistemingai „stumiamas“ į auditorijas.

    „Ne kiekvienas pasidalijimas automatiškai taps nusikaltimu – lemiama bus veikos socialinė žala ir realus sklaidos mastas“, – sakė Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius Mikołajus Małeckis, vienas reguliavimo bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad patostreamingo kūrėjai jau seniau migravo į platformas ir uždaras bendruomenes, kuriose moderavimas silpnesnis ir lengviau išvengti viešumo kontrolės. Dėl to vien įstatymo nepakanka – kritiškai svarbios greitos platformų reakcijos, veiksmingi pranešimų kanalai ir skaidrus turinio šalinimas, ypač kai kalbama apie vaikų saugumą.

    Lenkijoje nelegalų turinį gyventojai raginami pranešti per Dyżurnet.pl ir valstybines skaitmenines paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad naujos taisyklės netaikomos teisėtai žurnalistikai, edukacijai, mokslui ar meninei veiklai, kai jautri medžiaga naudojama viešojo intereso tikslams ir pateikiama atsakingai.

    Šie pakeitimai įsilieja į platesnę Europos kryptį griežčiau vertinti smurtą ir žeminimą normalizuojantį turinį internete. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kūrėjų atsakomybei, bet ir platformų pareigai mažinti žalingo turinio pasiekiamumą, ypač kai jis monetizuojamas ar skatinamas algoritmų.

  • Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kaip laimima charizmos dvikova

    Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kaip laimima charizmos dvikova

    Socialiniuose tinkluose gimę „aura farming“ mūšiai peržengė ekranų ribas ir vis dažniau vyksta realiose miesto erdvėse. Paaugliai susirenka į minias, atsistoja vienas prieš kitą ir varžosi ne smūgiais ar šokiu, o tuo, kas interneto kalba vadinama aura.

    Šis reiškinys išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“, o dabar matomas įvairiose Lotynų Amerikos šalyse ir Ispanijoje. Dvikovos primena memų ir gestų konkursą, kuriame svarbiausia atpažįstami interneto kodai, laikysena ir pasitikėjimas savimi.

    Kas yra aura farming?

    Žodis aura socialiniuose tinkluose vartojamas apibūdinti žmogaus skleidžiamą stilių, nuotaiką, charizmą ar gebėjimą atrodyti užtikrintai. „Farming“ terminas atėjęs iš vaizdo žaidimų, kur jis reiškia pasikartojančius veiksmus renkant taškus ar resursus.

    Todėl „aura farming“ reiškia sąmoningai demonstruoti gestus, pozas ar veiksmus, kurie simboliškai prideda taškų už charizmą ir įvaizdį. Internetinis juokas ir trumpi vaizdo įrašai čia paverčiami scena, o pergalę lemia publikos reakcija.

    Kaip laimima charizmos dvikova?

    Tokiuose susitikimuose dalyviai varžovą bando pralenkti memų nuorodomis, atkartotais virusiniais judesiais ar net netikėtais rekvizitais. Viename renginyje Meksikoje minia filmavo pasirodymus telefonais, o foną papildė žaidimus primenanti muzika.

    „Laimi tas, kuris atrodo geriau, labiau pasirodo, prajuokina ir turi daugiau pasitikėjimo“, – sakė vieno Meksiko miesto renginio organizatorius Aldhir Gonzalez.

    Tarp populiarių elementų minimi futbolo žvaigždžių šventimo judesiai, „TikTok“ išpopuliarinti veido profilio demonstravimo trendai ir gestai, kurie neturi vienos reikšmės, bet yra atpažįstami bendruomenei. Tai daro žiūrovų įsitraukimą esmine dalimi: kuo daugiau žmonių pagauna nuorodą, tuo daugiau „auros“ gauna atlikėjas.

    Kodėl tai traukia paauglius?

    Suaugusiesiems šios dvikovos neretai atrodo sunkiai iššifruojamos, nes jų logika remiasi greitai kintančia interneto kultūra. Dalis kritikų tai vertina kaip popkultūros supaprastėjimą, tačiau kiti mato kitą pusę: jauni žmonės dėl šio žaidimo realiai susitinka, o ne tik bendrauja ekranuose.

    Psichologai pabrėžia, kad tokie renginiai gali veikti kaip saugesnė socializacijos forma: yra aiškios taisyklės, daug bendraminčių, o konkurencija dažniausiai lieka simbolinė. Net kai viskas vėliau vis tiek atsiduria „TikTok“, pats susitikimo momentas tampa svarbia patirtimi.

    „Daugiau nei dėl prizo tai darau tam, kad būtų smagu ir išeičiau iš namų“, – AFP teigė vienas iš dalyvių.

    Augant populiarumui, tendencija pasiekia ir organizacijas bei sporto klubus, kurie socialiniuose tinkluose perima „auros“ kalbą, kad atrodytų artimesni jaunai auditorijai. Taip „aura farming“ iš memų žodyno tampa platesne viešos komunikacijos ir jaunimo identiteto dalimi.

  • Kas yra „Aura Battles“: Meksikos paaugliai varžosi dėl pasitikėjimo ir 100 eurų prizų

    Kas yra „Aura Battles“: Meksikos paaugliai varžosi dėl pasitikėjimo ir 100 eurų prizų

    Naujas viralus formatas

    Meksikoje sparčiai populiarėja socialinių tinklų išjudintas reiškinys „Aura Battles“, kuriame jaunimas rungiasi ne raumenimis ar sporto rezultatais, o pasitikėjimu savimi. Dalyviai vienas prieš kitą stoja improvizuodami judesius, pozas ir sąmoningai komiškas išraiškas, o nugalėtoją išrenka teisėjai.

    Šios kovos dažniausiai vyksta viešose vietose ir greitai atsiduria trumpųjų vaizdo įrašų platformose, kur formuojasi naujas turinio žanras. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia čia ne šokio technika, o gebėjimas išdrįsti ir užkrėsti auditoriją energija.

    Kaip laimima „Aura Battles“?

    Keturiolikmetis Carlosas Irvingas Quintana, prisistatantis slapyvardžiu Thanos, sako, kad lemia kūrybiškumas ir pramoginis elementas. Jo teigimu, laimi tas, kuris sugeba pasiūlyti netikėtą, linksmą ir žiūrovams įsimenantį pasirodymą, o visa tai turi būti žaisminga, su ironija.

    Organizatorius Aldhiras Gonzalezas šį formatą apibūdina kaip pasitikėjimo savimi dvikovą. Jo vertinimu, tai veikiau ego ir saviraiškos rungtis gerąja prasme, kai dalyviai demonstruoja drąsą tikėti, kad būtent jų pasirodymas yra geriausias.

    Ne tik pramoga, bet ir paskata

    Šešiolikmetis Kaledas Rosalesas Salazaras, laimėjęs vieną iš finalų Meksiko mieste, pasakoja, kad jam tai tapo būdu būti savimi viešai. Vaikinas sako, kad nebesureikšmina kitų nuomonės, nes, jo žodžiais, kritikos visada atsiras, kad ir ką darytum.

    Finale Kaledas buvo išrinktas nugalėtoju ir gavo apie 100 eurų piniginį prizą. Nors suma nėra didelė, ji sukuria papildomą motyvaciją, o kartu leidžia organizatoriams greičiau pritraukti dalyvių ir auditorijos.

    Organizatoriai teigia, kad tendenciją pirmiausia pastebėjo internete, todėl stengėsi reaguoti greitai ir perkelti ją į gyvus renginius. Augant „Aura Battles“ populiarumui, svarbiausiais šio reiškinio ingredientais tampa saviraiška, bendruomeniškumas ir gebėjimas patraukti dėmesį konkurencingoje socialinių tinklų aplinkoje.

  • Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Socialiniuose tinkluose gimęs terminas aura farming peržengė ekranų ribas ir virto gyvais pasirodymais, kuriuose paaugliai bei jauni suaugusieji varžosi ne kumščiais ar šokiu, o charizma. Į gatves persikėlusiuose susibūrimuose svarbiausia įrodyti, kas turi daugiau vadinamosios auros.

    Šis reiškinys išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“ erdvėse, o vėliau įgavo realų formatą Lotynų Amerikoje. Pastaruoju metu aura farming mūšiai fiksuojami ir Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur susitikimai tampa jaunimo traukos centru.

    Kas iš tiesų yra aura farming?

    Žodis aura socialiniuose tinkluose dažnai reiškia įvaizdį, laikyseną ir pasitikėjimą savimi, kurį žmogus skleidžia aplinkiniams. Tai tarsi nerašytas įvertinimas, ar esi „kietas“, ar moki būti įtaigus, ar tavo stilius ir elgesys patraukia dėmesį.

    Antra sąvokos dalis ateina iš žaidimų kultūros: „farming“ apibūdina kartojamus veiksmus, kuriais renkami taškai ar resursai. Taip aura farming tampa savotišku „taškų rinkimu“ už charizmą, įvaizdį ir gebėjimą atpažinti interneto kodus.

    Kaip vyksta mūšiai ir kas laimi?

    Gyvuose susibūrimuose dalyviai stoja vienas prieš kitą, o minia stebi, filmuoja telefonais ir reaguoja į kiekvieną gestą. Laimėtoją dažniausiai nulemia publikos palaikymas, teisėjų vertinimas arba abiejų derinys, priklausomai nuo renginio taisyklių.

    Svarbiausia čia ne fizinė jėga, o gebėjimas į vieną pasirodymą sudėti kuo daugiau atpažįstamų nuorodų į memus, virusinius vaizdo įrašus ir platformose išplitusius gestus. Vienas populiarių pavyzdžių – Cristiano Ronaldo pergalės šuolis „Siuuu“, kuris tokiose dvikovose naudojamas kaip lengvai atpažįstamas charizmos simbolis.

    „Laimi tas, kuris geriau atrodo, labiau pasirodo, sukelia daugiau juoko ir turi daugiau pasitikėjimo savimi“, – sakė Meksikoje vykusių varžybų organizatorius Aldhir Gonzalez.

    Nuo prizų iki futbolo klubų dėmesio

    Nors daliai dalyvių tai tėra pramoga, kai kuriuose renginiuose atsiranda ir apčiuopiami prizai. Pavyzdžiui, vienose varžybose Meksike nugalėtojui buvo įteikta 3 000 pesų suma, kuri sudaro apie 160 eurų.

    Kitur prizas labiau simbolinis: reputacija, socialinių tinklų dėmesys ir teisė vadintis turinčiu „begalinę aurą“. Šią logiką sustiprina ir tai, kad visa veikla dažniausiai filmuojama, o įrašai vėl grįžta į „TikTok“, kur renka peržiūras ir gimdo naujas interpretacijas.

    Reiškinys pasiekė ir profesionalų sportą, kai klubai savo komunikacijoje pradėjo žaisti tuo pačiu žodynu, taip dar labiau legitimuodami trendą jaunų žmonių akyse. Tai rodo, kaip greitai interneto memai gali persikelti į institucijų ir didelio matomumo organizacijų viešąją kalbą.

    Kodėl tai glumina suaugusiuosius?

    Vyresnei kartai šie pasirodymai dažnai atrodo sunkiai iššifruojami, nes jie paremti vidiniais platformų ženklais ir nuorodomis, kurios be konteksto praranda prasmę. Dėl to aura farming mūšiai kartais vertinami kaip tuščias dėmesio vaikymasis arba kultūros paviršutiniškėjimo ženklas.

    Vis dėlto dalis specialistų įžvelgia ir kitą pusę: tokie susitikimai skatina paauglius išeiti į viešą erdvę, bendrauti akis į akį ir kurti bendruomeniškumo jausmą. Paradoksalu, tačiau trendas, gimęs telefone, bent trumpam priverčia telefoną nuleisti, kad būtų galima dalyvauti gyvame veiksme.

    „Labiau nei dėl prizo tai darau tam, kad būtų smagu ir išeičiau iš namų“, – sakė vienų varžybų nugalėtojas Kaled Rosales Salazar.

  • Visagine atsiradusi neofreska įplieskė ginčą: ar lygiavertė partnerystė šeimoje – nauja norma?

    Visagine atsiradusi neofreska įplieskė ginčą: ar lygiavertė partnerystė šeimoje – nauja norma?

    Visagine viešoje miesto erdvėje atsirado nauja neofreska, kviečianti kalbėti apie lygiavertę partnerystę šeimose ir kasdieniuose tarpusavio santykiuose. Kūrinys tapo ne tik vizualiu akcentu, bet ir aiškiu socialiniu pareiškimu, kuris dalį gyventojų įkvėpė, o dalį paskatino kritikuoti.

    Diskusija greitai persikėlė į socialinius tinklus: per pirmąsias dvi savaites įrašai apie neofreską sulaukė daugiau nei 800 reakcijų ir apie 30 komentarų. Gyventojų apklausoje nuomonę išsakė maždaug 60 žmonių, o tai parodė, kad tema bendruomenei yra jautri ir aktuali.

    Lygiavertės partnerystės idėja viešojoje erdvėje dažniausiai siejama su kasdienių pareigų, sprendimų ir atsakomybės pasidalijimu šeimoje, įskaitant vaikų priežiūrą, buities darbus, finansus ir emocinį darbą. Pastaraisiais metais tokios diskusijos Lietuvoje vis dažniau kyla ne tik šeimų rate, bet ir darbo vietose, mokyklose, savivaldos bendruomenėse.

    Viešasis menas kaip diskusijos katalizatorius

    Kultūros lauko ekspertai pabrėžia, kad viešosios erdvės menas vis dažniau kuriamas ne vien estetikai, bet ir dialogui su gyventojais. Tokie kūriniai neretai tampa lakmuso popierėliu, išryškinančiu bendruomenės vertybes, baimes ar lūkesčius, ypač kai paliečiamos socialinės lygybės ir vaidmenų šeimoje temos.

    Gyventojų reakcijos į panašias iniciatyvas dažnai išsiskiria: vieni tokį meną vertina kaip švietėjišką ir skatinantį pagarbų pokalbį, kiti jį mato kaip provokaciją ar „primetamą“ požiūrį. Visagine kilusi diskusija atspindi platesnę tendenciją, kai viešoji erdvė tampa vieta, kur susitinka skirtingos patirtys ir kartų požiūriai.

    Ką rodo visuomenės nuotaikos?

    Sociologų vertinimu, partnerystės ir lyčių vaidmenų klausimai dažniausiai tampa aštresni, kai jie pradedami sieti su tapatybe, tradicijomis ir vaikų ugdymu. Todėl net ir vienas kūrinys gali išprovokuoti platesnę diskusiją apie tai, ką šiandien reiškia šeima, susitarimai joje ir pagarba vienas kitam.

    Neofreskos atvejis Visagine rodo, kad šiuolaikinis menas regionuose gali veikti kaip įtraukiantis bendruomenės mechanizmas, priverčiantis sustoti ir pasvarstyti. Net ir skirtingos nuomonės, jei jos reiškiamos pagarbiai, gali tapti žingsniu į aiškesnį susikalbėjimą mieste.

    Projekto autoriai akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra paskatinti kalbėtis apie lygiavertiškumą santykiuose, o ne supriešinti gyventojus. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad viešasis menas retai palieka žmones abejingus, ypač kai paliečia tai, kas artima kasdieniam gyvenimui.

  • Mielas vaizdelis ar žala katei? Mokslininkai įspėja apie pavojingą „Youtube“ ir „TikTok“ madą

    Mielas vaizdelis ar žala katei? Mokslininkai įspėja apie pavojingą „Youtube“ ir „TikTok“ madą

    Katės socialiniuose tinkluose tapo kone universaliu pramogų formatu, tačiau dalis populiarių vaizdo įrašų slepia problemą, kurios žiūrovai dažnai nepastebi. Adelaidės universiteto mokslininkai perspėja, kad internete normalizuojami katėms žalingi žmogaus ir augintinio „žaidimai“, o į streso signalus neretai numojama ranka.

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Anthrozoös“, apėmė 11 socialinių tinklų įrašų iš „YouTube“, „TikTok“, „Instagram“ ir „Facebook“. Visi jie buvo pateikti kaip žaidimas, nors vaizduose matėsi aiškūs katės diskomforto požymiai, pavyzdžiui, šnypštimas, bandymas sprukti ar įtempta kūno laikysena.

    Mokslininkai išanalizavo 1 100 komentarų ir nustatė, kad net matant streso ženklus 75–93 proc. reakcijų buvo teigiamos ir palaikančios. Kitaip tariant, auditorija dažnai vertino situaciją kaip juokingą, mielą ar net naudingą katei, nors elgesys rodė priešingai.

    Kodėl stresas supainiojamas su žaidimu?

    Tyrėjai išskyrė kelias pasikartojančias žiūrovų nuostatas. Viena jų – įsitikinimas, kad „jei katei nepatiktų, ji aiškiai parodytų“, tarsi ankstyvi signalai nebūtų svarbūs. Kitos nuostatos siejosi su klaidingu kūno kalbos interpretavimu, tikėjimu, kad katė „galiausiai pripras“, arba mintimi, jog plėšrūnišką instinktą reikia „iškrauti“ bet kokia kaina.

    „Kai ankstyvi katės nepritarimo signalai neįžvelgiami arba ignoruojami, gyvūnas patiria ūmų stresą, kuris gali tapti lėtinis, jei nepageidaujamos sąveikos kartojasi“, – rašoma tyrime.

    Mokslininkų teigimu, ilgainiui tai gali paveikti katės savijautą ir elgesį, didinti baimę, vengimą, agresiją, o kartu bloginti žmogaus ir augintinio ryšį. Gyvūnų gerovės praktikoje pabrėžiama, kad trumpi, katei priimtini žaidimo epizodai ir galimybė pačiai nutraukti kontaktą yra esminiai saugios sąveikos elementai.

    Rizika kyla ne tik katei

    Tyrime pažymima, kad pavojus aktualus ir žmonėms: 7 iš 11 analizuotų vaizdo įrašų buvo matomi žmogaus sužalojimai. Net jei tokie įkandimai ar įdrėskimai komentaruose dažnai nuvertinami, jie gali komplikuotis infekcijomis, todėl specialistai ragina į traumas žiūrėti rimtai ir prireikus kreiptis į medikus.

    Dar vienas svarbus veiksnys – socialinių tinklų algoritmai, kurie linkę skatinti turinį, generuojantį daug reakcijų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad didelis įsitraukimas nebūtinai reiškia kokybę ar saugumą, o probleminės situacijos gali būti kartojamos vien dėl peržiūrų ir patiktukų.

    Mokslininkai siūlo neapsiriboti vien pamokomis apie katės kūno kalbą. Jų vertinimu, būtina stiprinti visuomenės medijų raštingumą, aiškinti, kaip atpažinti katės nepritarimą ir kodėl reikia gerbti gyvūno ribas, taip pat skatinti atsakingą turinio kūrimą, kuriame katės gerovė būtų svarbesnė už „viral“ efektą.

  • Kiek ekranų laiko vaikams yra saugu: ekspertai įspėja, kada prasideda žala psichikai

    Kiek ekranų laiko vaikams yra saugu: ekspertai įspėja, kada prasideda žala psichikai

    Išmanieji telefonai, planšetės ir kompiuteriai tapo vaikų kasdienybe, tačiau per ilgas buvimas prie ekranų gali pakenkti miegui, mokymuisi ir emocinei būklei. Specialistai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne tik minutes, bet ir turinio kokybę bei tai, kam vaikas įrenginį naudoja.

    Bendros gairės dažniausiai siejamos su vaiko amžiumi. Kuo vaikas mažesnis, tuo labiau ekranų laikas turėtų būti ribojamas, o vyresniems vaikams svarbiausia, kad ekranai nepakeistų miego, judėjimo, šeimos laiko ir gyvo bendravimo.

    Rekomendacijos pagal amžių

    Kūdikiams iki 18 mėnesių paprastai rekomenduojama ekranų vengti, išskyrus vaizdo skambučius su artimaisiais. Tokio amžiaus vaikams svarbiausia yra tiesioginė sąveika su suaugusiaisiais, kuri padeda formuotis kalbai ir socialiniams įgūdžiams.

    Vaikams nuo 18 mėnesių iki 5 metų dažnai siūloma neviršyti maždaug 1 valandos kokybiško turinio per dieną. Ekspertai ragina žiūrėti kartu su vaiku ir aptarti matomą turinį, nes tai padeda geriau suprasti informaciją ir mažina pasyvaus „žiūrėjimo fone“ įprotį.

    Nuo 5 metų akcentas dažniau perkeliamas nuo griežto laiko limito į balansą: ekranai neturėtų „suvalgyti“ miego, fizinio aktyvumo, namų darbų ir pomėgių. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles šeimoje, kada ekranai yra leidžiami, o kada ne.

    Kada ekranai pradeda kenkti?

    Ilgos valandos prie planšetės ar telefono ypač rizikingos, jei didžioji dalis laiko skiriama skaitmeninei pramogai ir be pertraukų. Tokiu atveju dažniau pasireiškia irzlesnis elgesys, prastesnė savikontrolė, sunkiau pereinama prie kitų veiklų.

    Mažiems vaikams ekranai negali pakeisti gyvo bendravimo, nes kalba ir socialiniai signalai mokomasi per tiesioginę sąveiką. Jei „auklės“ vaidmenį dažnai perima telefonas, vaikas gali gauti mažiau progų lavinti žodyną ir emocijų atpažinimą.

    Miegą trikdo tiek mėlynos šviesos poveikis, tiek stimuliuojantis turinys, ypač trumpi vaizdo įrašai ir žaidimai. Dėl to vaikams gali būti sunkiau užmigti, dažniau prabundama naktį, o ryte jaučiamas nuovargis, kuris tiesiogiai veikia dėmesį mokykloje.

    Dar viena dažna pasekmė yra mažesnis fizinis aktyvumas: kuo daugiau laiko ekranuose, tuo mažiau laiko judėti. Tai gali prisidėti prie laikysenos problemų, akių nuovargio ir nesveikų įpročių, pavyzdžiui, užkandžiavimo žiūrint turinį.

    Kaip sumažinti ekranų laiką be konfliktų?

    Efektyviausia strategija dažnai yra ne draudimai, o aiški rutina ir „zonos be ekranų“, pavyzdžiui, valgant ar prieš miegą. Specialistai dažnai rekomenduoja bent 1 valandą iki miego atsisakyti ekranų, kad organizmas spėtų nurimti.

    Padeda ir paprastos alternatyvos: pasivaikščiojimas, žaidimai lauke, stalo žaidimai, konstruktoriai ar bendras skaitymas. Šios veiklos ne tik sumažina laiką prie ekranų, bet ir stiprina ryšį šeimoje bei lavina vaiko kalbą ir kūrybiškumą.

    Svarbus ir suaugusiųjų pavyzdys: jei tėvai nuolat tikrina telefoną, vaikui sunku paaiškinti, kodėl jam pačiam reikia sustoti. Susitarimai veikia geriausiai, kai jų laikosi visi šeimos nariai.

    Jei tėvai pastebi nuolatinius miego sutrikimus, ryškią nuotaikų kaitą, didėjantį nerimą ar užsidarymą, verta aptarti situaciją su šeimos gydytoju ar vaikų psichikos sveikatos specialistu. Tokie požymiai nebūtinai reiškia vien ekranų problemą, tačiau jie yra signalas peržiūrėti įpročius ir kasdienį krūvį.

  • Harrisonas Fordas ir Sausainių monstras sudainavo Indiana Džounso temą: įrašas sparčiai plinta

    Harrisonas Fordas ir Sausainių monstras sudainavo Indiana Džounso temą: įrašas sparčiai plinta

    Internete sparčiai išplito užkulisinis vaizdo įrašas, kuriame aktorius Harrisonas Fordas kartu su Sausainių monstru užtraukia gerai atpažįstamą Indiana Džounso temą. Klipas, kuriuo socialiniuose tinkluose pasidalijo laidos Sesame Street veikėjas, per trumpą laiką surinko milijonus peržiūrų ir daugybę reakcijų.

    Įraše Sausainių monstras pradeda niūniuoti kompozitoriaus Johno Williamso sukurtą melodiją, o šalia sėdintis Fordas netrukus prisijungia. Akimirka patraukė dėmesį tuo, kad aktorius, įprastai viešumoje laikomas santūriu, čia akivaizdžiai atsipalaiduoja ir leidžiasi į žaismingą improvizaciją.

    „Man atrodo, kad žinau šią dainą“, – sako Sausainių monstras.

    Socialiniuose tinkluose vartotojai klipą vadino šiltu ir netikėtai pakeliančiu nuotaiką, o komentaruose išskyrė aktoriaus gebėjimą įsitraukti į lengvą humorą. Tokie užkulisiniai epizodai dažnai tampa virusiniais, nes atveria kitokią žinomų žmonių pusę ir suteikia žiūrovams trumpą atokvėpį nuo įprastų naujienų srauto.

    Kaip klipas tapo virusinis

    Įrašas, panašu, buvo nufilmuotas tuomet, kai Fordas šiais metais lankėsi laidoje Sesame Street, tačiau viešai išplatintas vėliau. Tokia taktika įprasta pramogų industrijoje: trumpi, lengvai dalijami fragmentai padeda pratęsti projekto matomumą ir pasiekti auditorijas, kurios laidos įprastai nežiūri.

    Be to, klipas išnaudoja universalią formulę, kuri socialiniuose tinkluose veikia ypač gerai: atpažįstamas popkultūros motyvas, netikėta pora ir aiški, be papildomo konteksto suprantama situacija. Tai leidžia turiniui plisti organiškai, kai žmonės dalijasi ne dėl naujienos svarbos, o dėl emocinio poveikio.

    Indiana Džounso gerbėjams dar viena naujiena

    Tuo pat metu Indiana Džounso gerbėjus pasiekė ir kita žinia: „Disney“ pranešė, kad Fordo atvaizdas bus panaudotas naujame pramogų parko projekte. Aktorius vaizdo žinutėje gerbėjams teigė, jog tapo animatroninio personažo modeliu naujai kuriamai atrakcijai Indiana Jones and the Myth of the Jade Serpent.

    Kol kas nėra paskelbta tiksli atrakcijos atidarymo data, taip pat neaišku, ar Fordas projektui įrašys balsą. Vis dėlto tai pirmas kartas, kai aktoriaus panašumas taip tiesiogiai integruojamas į Indiana Džounso tematikos atrakcioną „Disney“ parkuose.

    Ką tai sako apie Fordo karjerą šiandien

    Fordas Indiana Džounso vaidmenį pirmą kartą atliko 1981 metais filme Raiders of the Lost Ark, o vėliau sugrįžo tęsiniuose ir po ilgos pertraukos. Nors pastaraisiais metais franšizės ateitis kino ekranuose vertinama atsargiai, pati Indiana Džounso simbolika išlieka stipri, o aktoriaus vardas ir toliau traukia auditorijas įvairiuose formatuose.

    Tokie virusiniai epizodai, kaip daina su Sausainių monstru, neretai tampa papildomu tiltu tarp skirtingų kartų žiūrovų. Vieniems tai nostalgija dėl Sesame Street, kitiems dėl Indiana Džounso, o tretiems tiesiog netikėtas, paprastas ir lengvai suprantamas interneto momentas.

  • Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Byla, galinti pakeisti socialinius tinklus

    Kalifornijos Ouklande nagrinėjama byla, kurioje keturios JAV valstijos kaltina „Meta“ dėl „Facebook“ ir „Instagram“ poveikio nepilnamečiams. Prokurorai tvirtina, kad platformos buvo kryptingai kuriamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų jaunus vartotojus ir skatintų priklausomą elgesį.

    Ši byla laikoma precedentine, nes joje vertinamas ne pavienių įrašų turinys, o pačios sąsajos ir dizaino sprendimai. Jei teismas pripažintų atsakomybę, tai galėtų paskatinti platesnius pokyčius visoje socialinių tinklų rinkoje.

    Informatoriaus teiginiai: rizika galėjo būti nuvertinta

    Pirmosiomis posėdžių dienomis reikšmingą dėmesį prikaustė buvusio „Meta“ inžinerijos direktoriaus Arturo Béjaro parodymai. Jis teigė, kad viešose „Meta“ ataskaitose apie bendruomenės standartų vykdymą reali žalos rizika gali būti smarkiai nuvertinta.

    Pasak liudytojo, skirtumą galėjo atskleisti vidinės vartotojų apklausos, kuriose žmonių buvo klausiama apie neigiamas patirtis tiesiogiai. A. Béjaras tikino, kad pagal tokius duomenis kai kurių rizikų mastas galėjo skirtis net iki 100 kartų.

    Prokurorų versija: įtraukti, rinkti, slėpti

    Kalifornijos generalinio prokuroro pavaduotoja Megan O’Neill prisiekusiesiems dėstė, jog „Meta“ veikimo logika esą paprasta: pritraukti vartotoją, kuo ilgiau jį išlaikyti, rinkti duomenis ir viešai neatskleisti visos informacijos apie žalą. Prokurorai aiškino, kad ypač didelė rizika teko jauniems vartotojams.

    Valstijos taip pat teigė, kad „Meta“ galėjo žinoti apie reikšmingą jaunesnių nei 13 metų vaikų buvimą „Instagram“, nors taisyklės tai draudžia. A. Béjaras liudijo, kad jo paties tyrimai aptiko dešimtis tūkstančių tokių paskyrų, o vidinės priemonės teoriškai galėjo identifikuoti ir gerokai daugiau.

    „Prieiga prie vaikų buvo traktuojama taip, lyg geriau neklausti ir nematyti“, – sakė Arturo Béjaras.

    „Meta“ gynyba: amžiaus patikra sudėtinga

    „Meta“ pozicija teisme išlieka tokia pati: bendrovė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad apie socialinių tinklų keliamas rizikas yra kalbėjusi. Bendrovės advokatas Paulas Schmidtas argumentavo, kad amžiaus ribų laikymosi užtikrinimas yra sudėtingas ir ne visada gali būti išspręstas prašant dokumentų.

    Jo teigimu, reikalavimas pateikti asmens tapatybės dokumentą ar mokėjimo kortelę keltų papildomų problemų, nes ne visi vartotojai tai turi arba nori dalintis tokiais duomenimis. Taip pat akcentuota, kad bendrovės darbuotojai esą dirba tobulindami priemones, susijusias su vartotojų gerove.

    Kodėl ši byla svarbi ir Europai

    Bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik „Meta“, bet ir kitoms platformoms, nes ginčas sukasi apie dizaino sprendimų sukurtą žalą. Jei teismas pripažintų, kad sąsajos mechanikos gali sukurti teisinę atsakomybę, tai paskatintų panašius ieškinius ir prieš kitus rinkos dalyvius.

    Europa tuo pat metu didina spaudimą technologijų bendrovėms per Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris reikalauja geriau valdyti sistemines rizikas ir didinti skaidrumą. Dėl to JAV teismo išvados gali tapti papildomu argumentu griežtesnėms taisyklėms, ypač kalbant apie nepilnamečių apsaugą ir platformų rekomendacijų sistemas.

  • Turistas Ispanijoje paglostė šunį ir ant antkaklio rado žinutę: viskas apsivertė aukštyn kojomis

    Turistas Ispanijoje paglostė šunį ir ant antkaklio rado žinutę: viskas apsivertė aukštyn kojomis

    Netikėtas radinys prie šuns antkaklio

    Atostogų Ispanijoje metu turistas gatvėje pastebėjo ant žemės gulintį šunį ir, manydamas, kad gyvūnui reikia pagalbos, priėjo jį paglostyti. Iš arčiau apžiūrėjęs antkaklį jis pamatė pritvirtintą laminuotą lapelį su aiškia žinute praeiviams.

    Nuotrauka, kuria vyras pasidalijo socialiniuose tinkluose, greitai išplito ir surinko beveik 1 000 000 peržiūrų. Komentaruose žmonės prisipažino, kad patys dažnai tokiose situacijose skuba „gelbėti“ gyvūną, neįvertinę konteksto.

    Ką iš tiesų reiškė žinutė?

    Ant lapelio buvo prašoma šuns nemaitinti, nes jis laikosi dietos, o apačioje nurodytas ir šuns vardas. Tokia pastaba, pasak internautų, buvo ir šmaikšti, ir praktiška, nes aiškiai sustabdo spontanišką norą pavaišinti augintinį.

    Istorijos esmė paprasta: ne kiekvienas gatvėje gulintis šuo yra benamis ar sergantis. Karštame klimate gyvūnai neretai ilsisi ant vėsesnių akmenų ar šaligatvio, o kai kurie, kaip šioje situacijoje, dar ir išnaudoja praeivių dėmesį papildomiems skanėstams gauti.

    Augintinių antsvoris – auganti problema

    Veterinarai pabrėžia, kad antsvoris šunims nėra vien estetinė problema: jis didina sąnarių apkrovą, apsunkina širdies ir kvėpavimo sistemos darbą, gali didinti cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų riziką. Dažna priežastis yra ne vien per didelės porcijos, bet ir nuolatiniai užkandžiai bei žmonių maistas.

    Būtent todėl šeimininkai vis dažniau ieško būdų, kaip apsaugoti augintinį nuo geranoriškų, bet žalingų „vaišintojų“ viešose vietose. Prisegta žinutė prie antkaklio tampa paprastu sprendimu, kuris padeda išvengti konfliktų ir kartu primena, kad geriausia pagalba – paklausti šeimininko arba bent jau nepakenkti.

    Ši istorija taip pat primena, kad keliaujant verta būti atidiems: jei gyvūnas atrodo ramus, turi antkaklį ar prižiūrimą išvaizdą, pirmas impulsas maitinti ar „gelbėti“ gali būti nereikalingas. O jei kyla abejonių dėl gyvūno būklės, saugiausia kreiptis į vietos gyvūnų gerovės tarnybas.