CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • Nauja manija internete: vyrai „tobulina“ balsą iki „vyriško“, bet kai kurie metodai gali pakenkti

    Nauja manija internete: vyrai „tobulina“ balsą iki „vyriško“, bet kai kurie metodai gali pakenkti

    Po vadinamojo looksmaxxing internete išpopuliarėjo dar viena savęs tobulinimo banga – voicemaxxing. Tai bandymai sąmoningai keisti balsą taip, kad jis skambėtų žemesnis, tvirtesnis, užtikrintesnis ar, kaip tikina šalininkai, patrauklesnis. Socialiniuose tinkluose ši praktika dažnai siejama su pasimatymais ir noru sustiprinti įvaizdį.

    Pats darbas su balsu nėra naujovė: artikuliaciją, kvėpavimą ir balso tembrą metų metus treniruoja aktoriai, dainininkai, pranešėjai ir žmonės, kuriems svarbus viešas kalbėjimas. Tačiau voicemaxxing kontekste įprastos vokalinės pratybos neretai persipina su abejotinais patarimais, kurie pateikiami kaip greiti sprendimai.

    Kur baigiasi pratybos ir prasideda rizika?

    Dažniausiai rekomenduojami metodai – balso lavinimo pratimai, aiškesnė dikcija, lėtesnis tempas, labiau kontroliuojamas kvėpavimas ir laikysena. Tokie įgūdžiai iš tiesų gali pagerinti kalbėjimo aiškumą ir skambesį, o juos saugiausia ugdyti su logopedu ar balso pedagogais.

    Problema kyla tada, kai internete siūlomi trumpi keliai: savarankiškas hormoninių preparatų vartojimas, kraštutinis skysčių vartojimas ar agresyvūs bandymai keisti kaklo padėtį tikintis greito tembro pokyčio. Tokios rekomendacijos dažnai pateikiamos be medicininio konteksto ir individualios sveikatos įvertinimo.

    Testosteronas keičia balsą, bet tai ne saviveiklos sritis

    Testosteronas gali daryti įtaką balso aparatui, nes hormonai veikia gerklas ir balso stygas. Būtent todėl balso pokyčiai gali pasireikšti gydymo ar hormonų terapijos metu, tačiau tai nereiškia, kad toks kelias tinka žmogui, neturinčiam medicininių indikacijų.

    Savarankiškai vartojami hormoniniai preparatai gali sukelti ne tik neprognozuojamus balso pokyčius, bet ir platesnes pasekmes sveikatai, susijusias su hormonų pusiausvyra. Medicinoje hormonų terapija taikoma tik įvertinus rizikas, dozes, kontraindikacijas ir nuolat stebint būklę.

    Mitas apie vandenį ir pavojingi eksperimentai su kūnu

    Dar viena populiari idėja – kuo daugiau vandens išgersime, tuo geriau skambės balsas. Tinkamas skysčių kiekis iš tiesų svarbus, nes gleivinių drėgmė turi įtakos balso stygų darbui, tačiau perdėtas skysčių vartojimas nėra balso gerinimo metodas ir gali būti pavojingas.

    Internete taip pat plinta patarimai manipuliuoti kaklo ir sprando padėtimi tam, kad pasikeistų rezonansas. Nors laikysena kalbant turi reikšmės, kraštutiniai bandymai „perlaužti“ kūno padėtį gali baigtis skausmu, įtampa ar ilgalaikiais įpročiais, kurie blogina balso higieną.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausias kelias – nuoseklus balso lavinimas, paremtas technika, o ne greitais triukais. Jei balsas kelia diskomfortą, dažnai užkimsta, atsiranda skausmas ar žmogus nori tikslingai keisti skambesį, verta kreiptis į gydytoją otorinolaringologą ar logopedą, o ne pasikliauti atsitiktiniais patarimais.

    Voicemaxxing atskleidžia platesnę tendenciją: vis daugiau žmonių ima vertinti save kaip projektą, kurį būtina optimizuoti. Rūpintis savijauta ir pasitikėjimu savimi normalu, tačiau kai savęs tobulinimas virsta rizikingais eksperimentais, kaina gali būti didesnė nei norimas žemesnis tembras.

  • Hailey Bieber kotletai sprogdino internetą: netikėtas priedas paverčia juos baltymų bomba

    Hailey Bieber kotletai sprogdino internetą: netikėtas priedas paverčia juos baltymų bomba

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu išpopuliarėjo Hailey Bieber pasidalintas vištienos kotletų pomidorų padaže receptas. Dėmesį patraukė ne pats patiekalas, o vienas netikėtas ingredientas, kuris, gerbėjų teigimu, pakeičia tekstūrą ir maistinę vertę.

    Į vištienos faršą ji įmaišo varškės sūrelio tipo grūdėtą varškę, dažnai vadinamą varške su grūdeliais. Toks priedas didina baltymų kiekį, suteikia masei drėgnumo ir gali padėti išvengti sausesnių kotletų, kas dažna problema gaminant vien iš liesos mėsos.

    Šis receptas pataikė į vadinamąjį proteinmaxxing trendą, kai žmonės sąmoningai siekia didesnio baltymų kiekio racione. Mitybos rekomendacijose dažnai pabrėžiama, kad baltymai svarbūs raumenų masei palaikyti, sotumui ir atsistatymui po fizinio krūvio, tačiau perteklinis siekis bet kokia kaina ne visiems būtinas.

    Internete receptą pradėję kartoti kūrėjai pastebi, kad varškė su grūdeliais ne tik praturtina patiekalą, bet ir švelnina vištienos skonį, o pomidorų padažas padeda išlaikyti sultingumą. Populiarumą dar labiau pakurstė tai, kad receptą aptarė ir „Vogue“, o įrašai su bandymais greitai išplito per „Instagram“ ir „TikTok“.

    Norint išlaikyti patiekalą subalansuotą, mitybos specialistai paprastai pataria atkreipti dėmesį į bendrą dienos racioną: rinktis kuo mažiau pridėtinio cukraus turinčius pomidorų produktus, nepersistengti su druska ir derinti kotletus su daržovėmis bei pilno grūdo garnyrais. Taip baltymų tendencija gali tapti ne trumpalaikiu triuku, o praktišku kasdienės mitybos sprendimu.

  • Prieglaudos šuo Kobi po 120 dienų laukimo nustojo stengtis: vaizdo įrašas sujaudino tūkstančius

    JAV gyvūnų prieglaudoje nufilmuotas šuo vardu Kobi per trumpą laiką tapo socialinių tinklų sensacija. Vaizdo įraše matyti, kaip augintinis, kuris anksčiau stengdavosi atkreipti žmonių dėmesį, šįkart tik trumpam pakelia galvą ir vėl nusisuka, tarsi būtų praradęs viltį.

    Prieglaudos istorija paprasta, bet smogianti: Kobi naujų šeimininkų laukia jau apie 120 dienų. Įrašo autoriai šią būseną apibūdino kaip momentą, kai matai, kad visi kiti iškeliauja namo, ir nustoji bandyti patikti, nes jėgų vis mažiau.

    Kobi yra 4 metų, jo svoris siekia apie 33 kilogramus. Prieglaudos pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad šuo gerai vaikšto su pavadėliu, yra švelnus su žmonėmis ir mėgsta dėmesį, ypač kai kas nors paglosto pilvą.

    Taip pat teigiama, kad Kobi sutaria su kitais šunimis ir vaikais, o svarbiausia daugeliui šeimų buityje – yra pratintas prie tualeto. Vis dėlto, nepaisant šių savybių, iki šiol jam nepavyko rasti namų.

    Gyvūnų elgesio specialistai ne kartą atkreipė dėmesį, kad prieglaudoje užsitęsęs laukimas gali pakeisti šuns reakcijas į žmones. Ramus, apatiškas elgesys neretai klaidingai palaikomas abejingumu, nors iš tiesų tai gali būti streso, pervargimo ar vadinamojo išmokto bejėgiškumo požymiai.

    Tokie atvejai primena ir apie „tyliuosius“ prieglaudų gyventojus: ne visi šunys loja ar energingai bėga prie grotų, todėl jų šansai būti pastebėti gali sumažėti. Dalis prieglaudų dėl to vis dažniau skatina potencialius šeimininkus vertinti ne vien pirmą įspūdį voljere, bet ir elgesį pasivaikščiojimo metu ar ramesnėje aplinkoje.

    Vaizdo įrašas su Kobi sparčiai išplito, o komentarų skiltyse žmonės dalijosi panašiomis patirtimis ir ragino prieglaudoms suteikti daugiau pagalbos. Prieglaudos darbuotojai pabrėžia, kad tokie pasidalijimai kartais tampa lemtingi – būtent viešumas padeda gyvūnui greičiau sulaukti žmogaus, kuris jį pasiims namo.

  • Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Lietuvos saugumo institucijos perspėja, kad priešiškos jėgos vis aktyviau ieško būdų daryti įtaką visuomenei, o vienu jautriausių taikinių tampa vaikai ir paaugliai. Dažniausiai dėmesys krypsta į socialiai pažeidžiamus jaunuolius, kuriuos lengviau įtraukti į rizikingą elgesį.

    Kontaktas paprastai užmezgamas socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėse, prisistatant bendraamžiu, „darbdaviu“ ar net tariamu draugu. Iš pradžių siūlomos smulkios, iš pažiūros nekaltos užduotys už atlygį, pavyzdžiui, nufotografuoti objektą ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent šiame etape vaikas dažnai neįvertina pasekmių, nes veiksmas gali atrodyti kaip žaidimas ar greitas būdas gauti pinigų. Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius pažeidimus, o atsisakant vykdyti reikalavimus gali būti daromas psichologinis spaudimas.

    „Verbavimas beveik niekada neprasideda nuo atviro prašymo padaryti nusikaltimą – pirmiausia kuriamas pasitikėjimas ir įtraukiama į mažas, lengvai pateisinamas užduotis“, – pabrėžia saugumo specialistai.

    Tėvų vaidmuo šioje situacijoje yra lemiamas: svarbu domėtis, su kuo vaikas bendrauja, kokiose platformose praleidžia laiką ir ar neatsirado neįprastų paslapčių, staigių pirkinių ar nepaaiškinamų pajamų. Ekspertai pataria su vaikais kalbėtis paprastai ir be kaltinimų, aiškiai aptariant, kad už „paprastą paslaugą“ internete gali grėsti reali teisinė atsakomybė.

    Praktinės priemonės taip pat gali padėti sumažinti rizikas: saugesni privatumo nustatymai, ribojamas kontaktas su nepažįstamais, dviejų veiksnių autentifikavimas ir amžių atitinkantys tėvų kontrolės sprendimai. Jei kyla įtarimų, rekomenduojama rinkti įrodymus, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas, ir nedelsti kreiptis į atsakingas institucijas.

    Siekiant, kad vaikai, tėvai ir su jaunimu dirbantys specialistai lengviau atpažintų rizikingas situacijas, policija, Valstybės saugumo departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras yra parengę rekomendacijas, kaip elgtis susidūrus su galimu verbavimu. Jose akcentuojama ankstyva reakcija, aiškios ribos ir saugus informacijos perdavimas pareigūnams.

  • Meta sutinka su JAV valstijomis: apie 15 mlrd. eurų išmoka ir nauji ribojimai vaikams „Facebook“ bei „Instagram“

    Technologijų bendrovė „Meta“, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, pasiekė taikos susitarimą su 29 JAV valstijomis ir teritorijomis dėl kaltinimų, kad platformos sąmoningai naudojo priklausomybę skatinančius mechanizmus, galinčius kenkti vaikams ir paaugliams. Susitarimas dar turės būti patvirtintas teisme, tačiau jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų metų ginčų dėl jaunimo saugumo internete.

    Pagal susitarimą „Meta“ įsipareigoja išmokėti apie 15,2 mlrd. eurų. Šios lėšos, kaip skelbiama, būtų nukreiptos į jaunimo saugumo internete iniciatyvas, įskaitant prevenciją, švietimą ir priemones, mažinančias rizikas nepilnamečiams skaitmeninėje erdvėje.

    Kas buvo kaltinama?

    Ieškinį koordinavusių valstijų prokurorai teigė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ dizainas esą buvo kuriamas taip, kad skatintų ilgesnį naudojimą, o tai jaunų žmonių atveju gali stiprinti priklausomybės riziką. Tarp minimų pasekmių nurodyti nerimo ir depresijos simptomai, savivertės problemos bei kūno įvaizdžio iškraipymai.

    Be poveikio psichikos sveikatai, skunduose taip pat akcentuotas nepilnamečių duomenų rinkimo ir naudojimo klausimas. Valstijos siekė, kad bendrovė ne tik sumokėtų kompensaciją, bet ir realiai pakeistų produktų veikimą bei apsaugos nustatymus.

    Kokie ribojimai numatomi vaikams?

    Susitarime numatyta, kad „Meta“ turėtų įdiegti papildomas apsaugos priemones nepilnamečiams. Tarp jų minimas galimas naudojimosi ribojimas iki dviejų valandų per dieną, nakties metu taikomi prieigos apribojimai ir pranešimų išjungimas mokymosi valandomis.

    Taip pat nurodoma, kad dalį blokavimų tėvai ar globėjai galėtų koreguoti. Šis aspektas ypač svarbus diskusijose apie balansą tarp vaikų saugumo, tėvų kontrolės ir paauglių privatumo.

    „Meta“ viešai jau anksčiau neigė, kad jos platformos savaime kenkia vaikams, tačiau pastaraisiais metais didėjantis institucijų ir visuomenės spaudimas privertė technologijų bendroves peržiūrėti nepilnamečių apsaugos standartus. JAV ir kitose šalyse daugėja bylų bei reguliavimo iniciatyvų, nukreiptų prieš socialinius tinklus ir vaizdo platformas, įskaitant „Youtube“, „TikTok“ ir „Snapchat“.

    Šis susitarimas gali tapti signalu visam sektoriui: iš platformų tikimasi ne tik deklaracijų apie saugumą, bet ir apčiuopiamų produktinių pakeitimų, ribojančių perteklinį naudojimą bei mažinančių rizikas pažeidžiamiausiems vartotojams.

  • „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    Technologijų milžinė „Meta“ sutiko sumokėti apie 14,6 mlrd. eurų ir įdiegti papildomas vaikų saugumo priemones „Facebook“ bei „Instagram“ platformose. Taip užbaigiamas precedento neturintis teisminis ginčas JAV dėl paauglių priklausomybės nuo socialinių tinklų ir žalos psichikos sveikatai.

    Susitarimą patvirtino JAV valstijų generaliniai prokurorai, nurodydami, kad byla apėmė vartotojų apsaugos reikalavimus ir įtarimus dėl platformų dizaino sprendimų. Į procesą buvo įsitraukusios dešimtys valstijų, o dalis jų atskirai buvo parengusios papildomus ieškinius.

    Kuo kaltinta „Meta“?

    Ieškiniuose teigta, kad „Meta“ sąmoningai kūrė funkcijas, skatinančias ilgalaikį įsitraukimą ir galinčias formuoti priklausomybę, ypač tarp nepilnamečių. Tarp dažniausiai minimų elementų įvardyti begalinis slinkimas, pranešimų srautas, įspėjimai ir socialinio palyginimo mechanikos.

    Taip pat akcentuotas klausimas dėl jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenų apsaugos ir galimo jų rinkimo be pakankamo tėvų sutikimo. Būtent šie aspektai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių JAV reguliuotojų ir prokurorų dėmesio taikinių.

    Šis susitarimas nutraukė teismo procesą Kalifornijoje, kuriame buvo tikimasi liudijimų apie vidines bendrovės žinias ir sprendimų priėmimą. Vaikų saugumo gynėjai viešai buvo užsiminę, kad byloje galėjo būti kviečiamas liudyti ir „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Ką „Meta“ turės pakeisti?

    Pagal susitarimo sąlygas „Meta“ įsipareigojo diegti griežtesnius nepilnamečių apsaugos sprendimus ir riboti perteklinį naudojimą. Viena iš numatomų priemonių siejama su dienos naudojimo limitais ir privalomomis pauzėmis, kad būtų mažinamas nenutrūkstamas naršymas.

    Taip pat numatyta mažinti pranešimų srautą mokyklos valandomis darbo dienomis ir stiprinti amžiaus patvirtinimo mechanizmus. Daug dėmesio skiriama turinio kontrolei, kad nepilnamečius rečiau pasiektų patyčias, valgymo sutrikimus ar savęs žalojimą skatinanti medžiaga.

    Susitarime taip pat akcentuojamos patogesnės tėvų kontrolės priemonės ir saugesnė numatytųjų nustatymų logika. Praktikoje tai reiškia, kad apsaugos funkcijos turėtų veikti ne vien kaip savanoriškai įjungiamas pasirinkimas, bet ir kaip aktyvi nepilnamečių paskyrų apsaugos dalis.

    Kodėl ši byla svarbi visam sektoriui?

    Apie 14,6 mlrd. eurų dydžio suma laikoma viena didžiausių JAV valstijų vartotojų apsaugos istorijoje, susijusių su technologijų bendrove. Nors „Meta“ mastui tai nėra egzistencinis smūgis, precedentas stiprina signalą, kad vaikų saugumas internete tampa nebe rekomendacija, o teisinė pareiga.

    Pastaraisiais metais spaudimas socialiniams tinklams augo ir dėl nutekintų vidinių dokumentų bei viešų liudijimų, kurie kėlė klausimus apie tai, kaip vertinamas paauglių pažeidžiamumas ir ar saugumo sprendimai nėra per silpni. Rinka tuo pat metu vis aktyviau diegia amžiaus patvirtinimo, tėvų kontrolės ir rizikingo turinio ribojimo technologijas, įskaitant DI pagrįstą moderavimą.

    Šis susitarimas gali paskatinti panašias bylas ir kitoms platformoms, nes valstijos bei federalinės institucijos vis dažniau siekia ne tik baudų, bet ir struktūrinių pokyčių produktuose. Vartotojams tai reiškia griežtesnius nepilnamečių paskyrų nustatymus ir labiau ribojamą įtraukimo funkcijų veikimą.

  • DI turinys ir deepfake’ai pagal AI aktą: kada privaloma žymėti, o kada užtenka sveiko proto?

    Nuo 2024 metų rugpjūčio 2 dienos Europos Sąjungoje pradėtos taikyti pirmosios AI akto skaidrumo pareigos, susijusios su turiniu, sukurtu ar pakeistu naudojant DI. Praktikoje daugiausia klausimų kelia ne pats reikalavimas, o riba, kada žymėjimas tampa privalomas.

    Teisininkas Grzegorz Antonowicz iš „Baker Tilly Legal Poland“ pabrėžia, kad lemiamas kriterijus dažnai nėra tai, ar naudotas DI, bet ar turinys gali būti palaikytas autentišku. Būtent ši „patikimumo“ riba atskiria, kas laikoma deepfake’u ir kada auditoriją būtina aiškiai informuoti.

    Kas laikoma deepfake’u?

    AI aktas deepfake’u laiko DI sugeneruotą ar DI pakeistą vaizdą, garsą ar vaizdo įrašą, kuris primena realybę ir gali klaidinti žiūrovą. Europos Komisijos gairės šią sąvoką aiškina plačiau: reikšminga ne tik tai, ar vaizduojamas žmogus ar objektas egzistuoja, bet ir ar jis galėtų įtikinamai egzistuoti.

    Todėl, pavyzdžiui, realistiškas įmonės vadovo avataras, tariantis sveikinimo kalbą, gali būti laikomas deepfake’u ir reikalauti žymėjimo. Tuo metu akivaizdžiai fantazinis vaizdas, pavyzdžiui, neįmanomas gyvūnas ar mitinė būtybė virš atpažįstamo miesto, dažniausiai nelaikomas klaidinančiu, nes racionalus žiūrovas jo nepriimtų kaip tikrovės.

    „Tai, kas akivaizdžiai negali egzistuoti, paprastai nebus deepfake’as, nes racionalus gavėjas to nelaikys autentišku turiniu“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Kada privaloma žymėti DI turinį?

    Pagal AI akto 50 straipsnį žymėjimo pareiga pirmiausia taikoma vaizdams, garso ir vaizdo turiniui, kai jis yra sugeneruotas ar pakeistas DI ir gali būti palaikytas tikru. Tai apima veidų keitimus, sintetinius balsus, realistinius avatarus ar vaizdus, kuriuose tikri žmonės pateikiami situacijose, kuriose jie nedalyvavo.

    Tekstams taikomas siauresnis režimas: žymėti reikia tuomet, kai DI sukurtas ar reikšmingai pakeistas tekstas skirtas informuoti visuomenę apie viešojo intereso klausimus. Vis dėlto yra svarbi išimtis: jei turinį patikrina ir redaguoja žmogus, o redakcija ar konkretus asmuo prisiima redakcinę atsakomybę, žymėjimo prievolė gali būti netaikoma.

    Kur ir kaip turi būti pateiktas žymėjimas?

    Esminė taisyklė – žymėjimas turi būti pastebimas, aiškus ir nepraeinamas „pro šalį“. Informacija turi pasiekti auditoriją ne vėliau kaip pirmo kontakto su turiniu metu, taip pat turi atitikti prieinamumo reikalavimus, kad ją galėtų suprasti skirtingi vartotojai.

    Praktikoje vien tik platformos nustatymuose pažymėta informacija gali būti laikoma nepakankama, jei žiūrovas jos realiai nemato. Dėl to socialiniuose tinkluose neretai rekomenduojama žymėjimą pateikti pačiame įraše arba ant vaizdo, ypač kai turinys realistiškas ir gali būti palaikytas tikru.

    „Žymėjimas turi būti pastebimas, lengvai suprantamas ir pateiktas taip, kad jo nebūtų paprasta praleisti“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Ar reikia žymėti asmeninėse paskyrose?

    AI akto skaidrumo pareigos gali paliesti ir socialinių tinklų įrašus, jei jie kuriami ne tik asmeniniams, bet ir profesiniams ar komerciniams tikslams. Jei turinys kuriamas privačiai, nekomercinei veiklai, žymėjimo prievolė paprastai netaikoma, tačiau situacija keičiasi, kai paskyra susijusi su darbu, reklama ar auditorijos monetizavimu.

    Influenceriams ir turinio kūrėjams tai reiškia paprastą taisyklę: jei paskyra yra darbo dalis, o turinys realistiškas ir galėtų klaidinti, saugiausia jį aiškiai pažymėti. Tai aktualu ir tada, kai DI naudojamas padėkos įrašui, reklaminei vizualizacijai ar „reališkai“ atrodančiam žmogaus balsui.

    Baudos didelės, bet rizika – ne tik teisinė

    AI aktas numato reikšmingas baudas už skaidrumo pareigų pažeidimus: iki 15 000 000 eurų arba iki 3 proc. visos pasaulinės metinės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. Tačiau net ir tais atvejais, kai nacionalinis priežiūros mechanizmas dar formuojamas, reputacinė rizika gali būti greitesnė ir skaudesnė nei formalus procesas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dviprasmiškose situacijose žymėjimas dažnai yra pigiausias būdas išvengti įtarimų manipuliacija. Ilgainiui auditorija prie tokių žymų pripranta, o skaidrumas tampa ne trukdžiu, bet pasitikėjimo elementu.

    „Žymėjimas nėra blogis. Dviprasmėse situacijose geriau pažymėti, nei rizikuoti kaltinimais dėl klaidinimo“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

  • Instagramo tobulumas traukiasi? „Kinda chic“ trendas verčia atsisakyti filtrų ir vaidybos

    Instagramo tobulumas traukiasi? „Kinda chic“ trendas verčia atsisakyti filtrų ir vaidybos

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau matyti ne pavienės nuotraukos, o vadinamosios karuselės, kai viename įraše sudedama kelių kadrų serija su trumpomis pastabomis. Kartu įsitvirtina „kinda chic“ estetika, kuri pabrėžia ne išblizgintą idealą, o paprastumą ir kasdienę rutiną.

    „Kinda chic“ dažniausiai apibūdinama kaip sąmoningas posūkis į tai, kas įprasta, natūralu ir nereikalauja įspūdžio kitiems. Vietoj kruopščiai surežisuotų kadrų akcentuojami maži, bet tikri dalykai: ramus rytas, skaitymas, pasivaikščiojimas, paprasti hobiai ar susitikimas su seniai matytu draugu.

    Ši kryptis iš dalies laikoma reakcija į ilgametę Instagramo kultūrą, kurioje dominavo filtrais, retušavimu ir prabanga grįstas įvaizdis. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie socialinių tinklų poveikį savivertei, ypač jaunimui, todėl natūralumo paieškos tampa ne vien stiliaus, bet ir emocinės higienos klausimu.

    Įrašuose dažnai „romantizuojami“ kasdieniai ritualai: kavos ar matchos ruošimas, kelių minučių pauzė be telefono, namų tvarkymasis ar vakarinis pasivaikščiojimas. Tokie vaizdai kuriami ne tam, kad demonstruotų statusą, o kad primintų sustoti ir pastebėti momentus, kurie suteikia stabilumo.

    „Kinda chic“ turinys neretai siejamas ir su mažesniu vartojimu: dėvėti drabužius iš antrų rankų, rinktis nemokamas veiklas, vertinti ne pirkinius, o patirtis. Greta to atsiranda daugiau atvirumo temoms, kurios anksčiau buvo slepiamos, pavyzdžiui, psichologinei pagalbai ar terapijai, kai tai pristatoma kaip savęs priežiūros dalis.

    Trendas plinta tiek tarp nuomonės formuotojų, tiek tarp įprastų vartotojų, o jo sėkmę lemia paprasta žinutė: nereikia nuolat atrodyti nepriekaištingai, kad gyvenimas atrodytų vertas dėmesio. Tai gali būti ženklas, kad socialiniuose tinkluose po truputį stiprėja autentiškumo paklausa ir mažėja tolerancija dirbtinai tobulam įvaizdžiui.

  • Erlingas Haalandas nusikirpo prieš sezono startą: naujas įvaizdis sprogdina socialinius tinklus

    Erlingas Haalandas nusikirpo prieš sezono startą: naujas įvaizdis sprogdina socialinius tinklus

    „Manchester City“ puolėjas Erlingas Haalandas naują Anglijos „Premier“ lygos sezoną pradėjo ne tik su didžiuliais lūkesčiais, bet ir su ryškiu įvaizdžio pokyčiu. Futbolininkas atsisakė ilgų, jam įprastų plaukų ir socialiniuose tinkluose parodė gerokai trumpesnį kirpimą, kuris akimirksniu tapo diskusijų objektu.

    Įrašą, kuriame Haalandas pristatė naują šukuoseną, gerbėjai pasitiko audringai: vieni gyrė pokytį ir vadino jį natūraliu naujo sezono ženklu, kiti teigė, kad taip „baigėsi vikingų era“. Komentarai plito ne tik tarp sirgalių, bet ir sporto bei pramogų pasaulio paskyrų, todėl tema greitai peržengė futbolo naujienų ribas.

    Žvaigždės reakcijos ir ironija

    Prie reakcijų prisidėjo ir garsūs vardai. Buvęs „Manchester City“ treneris Pepas Guardiola viešai sureagavo šmaikščiai, pabrėždamas, kad plaukų tema jam pačiam nėra abejinga, ir pagyrė Haalandą už pokytį.

    „Jokiu būdu. Tau pasisekė, kad turi plaukų. Aš jų norėčiau. Man patinka“, – sakė Pepas Guardiola.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir Zlatano Ibrahimovičiaus replika, kurią Haalandas anksčiau yra minėjęs kaip „patarimą“ niekada nesikirpti. Šį kartą švedas, pasak žiniasklaidos, situaciją palydėjo humoru ir provokacija, būdinga jo stiliui.

    „Ką tu padarei? Pralaimėjai lažybas ar ką? Užblokuok mane ir ištrink mano numerį“, – sakė Zlatanas Ibrahimovičius.

    Kodėl tokie pokyčiai taip greitai išplinta?

    Haalando atvejis dar kartą parodė, kaip sportininkų įvaizdis šiandien tampa viešosios erdvės dalimi beveik taip pat, kaip ir jų rezultatai aikštėje. Socialinių tinklų kultūra skatina reaguoti į simbolinius pokyčius, o garsenybių šukuosenos neretai virsta atpažįstamumo ženklu, todėl jų pakeitimas sukuria „įvykio“ efektą.

    Tokie momentai ypač greitai „užsikabina“ sezono pradžioje, kai sirgaliai ieško ženklų, kad komanda ir jos lyderiai startuoja su nauja energija. Todėl paprasta detalė, kaip kirpimas, internete gali tapti diskusija apie nuotaiką rūbinėje, sportininko savijautą ar net simbolinį „naują etapą“.

    Sezono pradžia: pergalė, bet dėmesys nukrypo kitur

    Nors aikštėje „Manchester City“ sezono starte pasiekė pergalę, dalis komentarų po rungtynių sukosi ne apie žaidimą, o apie Haalandą ir jo naują įvaizdį. Žiniasklaidoje buvo pabrėžta, kad puolėjas turėjo progų pasižymėti, tačiau ne visas jas realizavo.

    Vis dėlto tokios istorijos dažnai gyvena atskirą gyvenimą nuo sporto statistikos. Haalandas ir toliau išlieka viena ryškiausių „Premier“ lygos figūrų, o jo pasirinktas pokytis, panašu, dar kurį laiką bus aptarinėjamas kaip vienas labiausiai matomų sezono starto epizodų socialiniuose tinkluose.

  • Dolly Parton prabilo apie sveikatą po netekčių: svarsto skaitmeninius avatarų pasirodymus

    Dolly Parton prabilo apie sveikatą po netekčių: svarsto skaitmeninius avatarų pasirodymus

    Kantri muzikos legenda Dolly Parton pasidalijo naujausia informacija apie savo sveikatą ir pripažino, kad pastarieji metai pareikalavo daugiau jėgų nei įprastai. Dainininkė kalbėjo ir apie asmeninę netektį – jos vyras Carlas Deanas, su kuriuo ji praleido beveik 60 metų, mirė praėjusių metų kovą.

    80-ies atlikėja pastaruoju metu buvo priversta atšaukti dalį suplanuotų pasirodymų, įskaitant numatytus koncertinius įsipareigojimus Las Vegase. Pasak jos, problemos susijusios su sveikata, kuriai ilgą laiką skyrė per mažai dėmesio, kol daug energijos atidavė artimo žmogaus slaugai ir kasdieniam rūpesčiui.

    „Turiu keletą sveikatos bėdų, į kurias nepakankamai kreipiau dėmesį, kai rūpinausi Carlu“, – sakė Dolly Parton.

    Interviu ji pabrėžė, kad sunkių etapų yra patyrusi ir anksčiau, o aštuntajame dešimtmetyje buvo laikotarpis, kai dėl moterų sveikatos problemų keliems mėnesiams teko sustoti. Vis dėlto Parton akcentavo, kad šiandieninė informacijos ir socialinių tinklų aplinka bet kokias naujienas apie viešus žmones padidina, todėl gandai apie sveikatą sklinda greičiau ir plačiau nei anksčiau.

    Atlikėja teigė, kad, nepaisant gijimo proceso, ji nenutraukia kūrybinio darbo. Kartu Parton atskleidė svarstanti netradicinį kelią, kuris galėtų leisti išlikti scenoje net ir tada, kai fiziniai pasirodymai tampa per sudėtingi – ji kalbėjo apie galimus skaitmeninius avatarų pasirodymus.

    Avatarai ir hologramos scenoje

    Dolly Parton teigimu, šiuo metu vyksta ankstyvos derybos su skirtingomis kompanijomis dėl technologinių sprendimų, kurie leistų sukurti avatarų pasirodymus ir pasiūlyti gerbėjams naujų patirčių. Plačiau detalių ji neatskleidė, pabrėždama, kad projektai dar tik vystomi.

    Tokia kryptis atitiktų pastarųjų metų muzikos industrijos tendencijas, kai skaitmeninės projekcijos, judesio fiksavimo technologijos ir hologramos tampa komerciškai patrauklia alternatyva koncertams. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – „ABBA Voyage“, kur skaitmeninės scenos technologijos sujungtos su klasikinės teatrinės iliuzijos principais ir leidžia sukurti itin tikrovišką pasirodymo įspūdį.

    Hologramų šou ištakos siejamos su vadinamuoju Pepperio vaiduoklio principu – XIX amžiuje aprašyta iliuzija, kuri vėliau prigijo teatre ir pramogų industrijoje. Vėliau ši technika adaptuota koncertams, o šiuolaikinės versijos vis dažniau remiasi skaitmenine grafika ir realiu laiku apdorojamu judesiu.

    Technologijos kelia ir klausimų

    Vis dėlto avatarų ir hologramų projektai neretai sulaukia diskusijų dėl etikos, autentiškumo ir komercijos ribų, ypač kai kalbama apie mirusius atlikėjus ar skaitmeninį įvaizdžio panaudojimą. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje netrūko ginčų dėl planuojamų skaitmeninių projektų, o gerbėjų reakcijos dažnai priklauso nuo to, kiek skaidriai pristatomi kūrėjų tikslai ir kaip užtikrinama meninė kokybė.

    Parton atveju svarbu tai, kad iniciatyva siejama su gyvos atlikėjos pasirinkimu ir noru prisitaikyti prie besikeičiančių galimybių, išlaikant ryšį su auditorija. Kol kas neaišku, ar avatarų pasirodymai taptų nuolatine alternatyva, ar tik papildomu formatu greta tradicinių projektų.

    Artimiausiu metu Dolly Parton, kaip pati sako, ketina toliau dirbti ir ieškoti būdų, kaip grįžti prie scenos saugiu tempu. Kartu ji primena, kad už viešų pasirodymų ir antraščių slypi ilgas asmeninis laikotarpis, kuriame gedulas ir sveikata tapo pagrindiniais prioritetais.