CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Vyriausybė skelbia, kad institucijos pradėjo įgyvendinti konsoliduotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių vykdomo verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo platformose. Akcentuojama, kad verbavimas vis dažniau vyksta skaitmeninėje erdvėje, išnaudojant pasitikėjimą, anonimiškumą ir greitą ryšį.

    Iniciatyva pristatoma su aiškia žinute Atpažink. Nesivelk. Pranešk, kurią institucijos naudoja kaip bendrą komunikacijos ir prevencijos rėmą. Pagrindinis tikslas yra padėti vaikams laiku pastebėti rizikingas situacijas ir žinoti, kur kreiptis, jei kyla įtarimų dėl manipuliavimo ar spaudimo.

    Kas numatyta veiksmų plane

    Pasak Vyriausybės, plane numatytas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, kad informacija apie grėsmes ir incidentus būtų dalijamasi greičiau, o reakcija būtų nuosekli. Taip pat planuojama stiprinti prevenciją mokyklose ir bendruomenėse, didinant vaikų, tėvų ir pedagogų informuotumą apie verbavimo požymius.

    Kita kryptis yra mokymai specialistams, dirbantiems su vaikais, ir vienodesnės rekomendacijos, kaip atpažinti galimą verbavimo bandymą bei kaip elgtis, kad situacija neeskaluotų. Institucijos pabrėžia, kad svarbi ir tikslinė pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes jie dažniau tampa manipuliacijų taikiniu.

    Kodėl verbavimo rizika auga

    Saugumo ekspertai Europoje ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad priešiškos tarnybos ir susiję tinklai aktyviai išnaudoja socialines platformas kontaktui užmegzti, pasitikėjimui kurti ir informacijai rinkti. Vaikai ir paaugliai dažnai tampa patogiu taikiniu dėl intensyvaus naudojimosi pokalbių programėlėmis, noro priklausyti grupei ir polinkio dalintis asmenine informacija.

    Verbavimo scenarijai gali prasidėti nuo nekaltų žinučių, pasiūlymų „padėti“ ar „užsidirbti“, vėliau pereinant prie prašymų atlikti užduotis, perduoti informaciją ar pasidalinti kitų asmenų duomenimis. Institucijos ragina vertinti bet kokį spaudimą, slaptumo reikalavimus ir bandymus izoliuoti vaiką nuo artimųjų kaip rimtus rizikos signalus.

    Ką turėtų žinoti tėvai ir mokyklos

    Vyriausybė nurodo, kad svarbiausia yra atviras pokalbis su vaiku apie jo veiklą internete ir aiškios taisyklės, ką daryti susidūrus su įtartinais kontaktais. Taip pat raginama ugdyti kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, kad vaikas gebėtų atpažinti manipuliacijas, melagingas tapatybes ir rizikingus prašymus.

    Įtartinais atvejais institucijos rekomenduoja nesivelti į tolimesnį bendravimą, išsaugoti susirašinėjimo įrodymus ir kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms. Akcentuojama, kad greitas pranešimas padeda ne tik konkrečiam vaikui, bet ir leidžia identifikuoti platesnius verbavimo bandymus.

    „Svarbiausia, kad vaikai ir paaugliai žinotų paprastą veiksmų seką: atpažinti riziką, nesivelti į kontaktą ir pranešti suaugusiesiems ar atsakingoms institucijoms“, – sakė Vyriausybės atstovė.

    Institucijos taip pat yra parengusios rekomendacijas vaikams ir paaugliams dėl atsparumo verbavimui elektroninėje erdvėje. Jose akcentuojama, kad saugumas prasideda nuo asmens duomenų apsaugos, atsargumo bendraujant su nepažįstamais ir drąsos kreiptis pagalbos.

  • Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Kas keičiasi ir kas koordinuoja

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Jame numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija, mokymai ir kryptinga komunikacija, taip pat papildoma pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Įtrauktos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuratūra bei partneriai.

    Bendrą veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turi būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis jų bus tęsiama ir vėliau, pagal situaciją ir poreikį.

    Kaip veikia verbavimas ir kodėl taikinys yra vaikai

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai pradedamas nuo užduočių, kurios atrodo menkos ir „nekenksmingos“: nupiešti grafitį su provokuojančia žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią paslaugą už atlygį. Tokie veiksmai gali tapti įžanga į rimtesnius nusikaltimus, keliančius grėsmę ir vaikui, ir valstybės saugumui.

    Didžiausia rizika įvardijama socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, nes finansiniai sunkumai, atskirtis ar mažesnis suaugusiųjų dėmesys dažniau atveria kelią manipuliacijoms. Verbavimo schemose paprastai pasitelkiamas greitas atlygis, pažadai padėti, vėliau atsiranda spaudimas, gąsdinimas ar šantažas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencijos ašimi pasirinkta aiški žinutė vaikams ir jaunimui: atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus nuosekliai taikoma informavimo priemonėse, mokymuose ir institucijų komunikacijoje, siekiant, kad vaikai lengviau suprastų rizikas ir žinotų, kur kreiptis.

    Praktinėje dalyje numatytos rekomendacijos vaikams ir specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat kuriami veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarus riziką būtų aišku, ką daryti pirmiausia ir kaip įtraukti atsakingas institucijas.

    Planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalba pažeidžiamoms grupėms bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus atnaujinamas pagal kintančią saugumo aplinką ir praktiką, sukauptą dirbant su vaikais bei specialistais.

    Institucijos pabrėžia, kad svarbiausia yra nereaguoti į nepažįstamų asmenų prašymus atlikti „smulkias užduotis“ ir nelikti vienam su įtartinomis žinutėmis. Tokiose situacijose rekomenduojama kalbėtis su tėvais, pedagogais ar kitais patikimais suaugusiaisiais ir kuo anksčiau pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti konsoliduotas veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo elektroninėje erdvėje. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas platformas, kuriose nepilnamečiai dažniausiai pasiekiami tiesiogiai.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai ir aiškesnė komunikacija, taip pat pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas būdas užsidirbti. Tai gali būti prašymas nufotografuoti konkretų objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokuojančią žinutę ar atlikti kitą smulkią užduotį.

    Didžiausia rizika slypi tame, kad vėliau tokios veiklos gali būti eskaluojamos ir peraugti į nusikalstamas veikas, keliančias grėsmę tiek nepilnamečiui, tiek valstybės saugumui. Be to, vaikai gali būti spaudžiami, šantažuojami ar gąsdinami paviešinti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar pokalbių ištraukas.

    Kas daroma ir ką turi žinoti vaikai

    Institucijų veiksmų ašis – paprasta prevencinė nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri bus taikoma švietimo ir informavimo priemonėse. Tikslas – kad vaikai greitai atpažintų įtartiną kontaktą, nesileistų į užduočių vykdymą ir laiku kreiptųsi pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, taip pat aiškius reagavimo algoritmus, jei kyla įtarimų dėl verbavimo. Praktikoje tai reiškia vienodesnius veiksmus mokyklose ir savivaldybėse, greitesnį informacijos perdavimą atsakingoms institucijoms ir stipresnę pagalbą vaikui bei jo šeimai.

    Kodėl išskiriami pažeidžiami vaikai

    Plane atskirai akcentuojama, kad dažnesniu taikiniu tampa socialiai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai, kuriems finansiniai pažadai ar tariamas dėmesys gali atrodyti patrauklūs. Tokiais atvejais verbuotojai išnaudoja ne tik materialinį pažeidžiamumą, bet ir emocinį, kai siekiama pelnyti pasitikėjimą, izoliuoti nuo artimųjų ar daryti įtaką ilgą laiką.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencija nėra vien kampanija – tai kompleksas priemonių, apimančių švietimą, socialinę pagalbą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir aiškesnius reagavimo mechanizmus. Priemonių sąrašą ketinama nuolat tikslinti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais.

    Gyventojai raginami kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį internete, nepriimti nepažįstamų asmenų prašymų ir neperduoti jiems informacijos ar daiktų. Jei vaikui ar jo artimiesiems kyla įtarimų dėl verbavimo, svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į suaugusiuosius, mokyklos administraciją ar atsakingas tarnybas.

  • Vaikų verbavimas internete: institucijos suvienijo planą, kaip atpažinti grėsmes ir pranešti

    Vaikų verbavimas internete: institucijos suvienijo planą, kaip atpažinti grėsmes ir pranešti

    Lietuvoje pradėtas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas skaitmenines erdves, kuriose jaunuoliai dažniausiai sulaukia nepažįstamų asmenų kontaktų.

    Plane numatytos prevencijos, mokymų ir komunikacijos priemonės, taip pat aiškesni reagavimo veiksmai, kai kyla įtarimų dėl verbavimo. Koordinuojant veiksmus institucijos akcentuoja, kad vaikai tokiose situacijose yra taikinys, todėl svarbiausia yra ankstyvas atpažinimas ir savalaikė pagalba.

    Kas dalyvauja ir ką daro

    Veiksmų planą įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Į procesą taip pat įtrauktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra, Generalinė prokuratūra ir kiti partneriai. Bendrų veiksmų koordinaciją užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros smulkių, nekaltai pateikiamų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti daiktą, palikti siuntą, atlikti provokuojančius veiksmus viešoje erdvėje ar internete.

    Tokios užduotys gali tapti laipteliu į rimtesnius pažeidimus, kai asmuo palaipsniui įtraukiamas į neteisėtą veiklą, o vėliau spaudžiamas tęsti bendradarbiavimą. Institucijos pabrėžia, kad rizika didesnė socialiai pažeidžiamiems vaikams dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar menkesnių skaitmeninio saugumo įgūdžių.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencijos pagrindu pasirinkta paprasta ir jaunimui suprantama žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji bus naudojama informavimo priemonėse ir mokymuose, skirtuose mokykloms, tėvams, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams.

    Praktinėje dalyje rengiamos rekomendacijos ir aiškesni veikimo algoritmai, kaip elgtis įtarus verbavimą: ką fiksuoti, kam pranešti ir kaip užtikrinti vaiko saugumą. Taip pat planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, kartu stiprinant pagalbos priemones pažeidžiamoms vaikų grupėms.

    Institucijos pažymi, kad priemonių paketas nėra „vienkartinis“ ir bus koreguojamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją bei sukauptą patirtį dirbant su vaikais ir specialistais. Tikslas išlieka tas pats: kuo anksčiau atpažinti verbavimo bandymus, sumažinti riziką ir užtikrinti, kad vaikai bei šeimos žinotų, kur kreiptis pagalbos.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkia pajėgas stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkia pajėgas stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje startavo koordinuotas institucijų veiksmų planas, skirtas mažinti vaikų ir paauglių verbavimo riziką elektroninėje erdvėje. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir bendruomenes, kuriose priešiškos jėgos gali ieškoti pažeidžiamų jaunuolių.

    Prie plano prisideda Nacionalinis krizių valdymo centras, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Generalinė prokuratūra, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir kitos įstaigos. Numatyta, kad didžioji dalis priemonių bus įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o prireikus tęsiama ir vėliau.

    Kaip dažniausiai prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokacinę žinutę ar atlikti kitą veiksmą, kurio pasekmės iš pradžių neatrodo pavojingos.

    Vėliau užduotys gali sunkėti, o spaudimas didėti: nuo šantažo ir bandymų kompromituoti iki veiksmų, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių. Dėl to akcentuojama ankstyva prevencija ir aiški reakcija vos kilus įtarimams.

    Prevencijos esmė ir kam skiriamas dėmesys

    Plano ašis – paprasta ir vaikams suprantama žinutė: Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji numato, kad pirmas žingsnis yra atpažinti įtartiną kontaktą, antras – nesutikti vykdyti prašymų, o trečias – pasakyti patikimam suaugusiajam ar atsakingoms institucijoms.

    Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, kurie dažniau tampa taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar mažesnio skaitmeninio atsparumo. Kartu pabrėžiama, kad rizika nėra susijusi vien su socialine padėtimi: verbuotojai prisitaiko prie skirtingų jaunuolių interesų ir silpnesnių vietų.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką planuojama daryti mokyklose ir savivaldybėse

    Numatytos priemonės apima rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat rengiami aiškūs reagavimo algoritmai, kurie turėtų padėti mokykloms ir specialistams nepasimesti kilus įtarimams.

    Institucijos planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalbos priemonės pažeidžiamoms grupėms bus stiprinamos per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemą. Priemonių paketas gali būti plečiamas atsižvelgiant į kintančią grėsmių aplinką ir praktinę patirtį.

    Akcentuojama ir principinė nuostata: vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys. Dėl to svarbiausia yra kuo anksčiau nutraukti kontaktą, išsaugoti įrodymus, nepasiduoti spaudimui ir kreiptis pagalbos į patikimus suaugusiuosius bei atsakingas institucijas.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti priemonių paketas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą nuo priešiškų veikėjų verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur kontaktas dažnai užmezgamas greitai ir nepastebimai.

    Iniciatyvos esmė – aiški žinutė vaikams ir su jais dirbantiems suaugusiesiems: atpažinti riziką, neįsitraukti į įtartiną bendravimą ir apie tai pranešti. Institucijos planuoja glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, prevencinius susitikimus, mokymus ir rekomendacijas mokykloms, tėvams bei specialistams.

    Kaip paprastai prasideda verbavimas

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad verbavimas dažnai neprasideda nuo tiesioginių prašymų šnipinėti ar daryti nusikaltimus. Pirmiausia gali būti siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys, smulkūs prašymai ar pažadai sumokėti už paprastą veiksmą, pavyzdžiui, perduoti informaciją, nufotografuoti objektą ar pasidalyti kontaktu.

    Tokie prašymai neretai eskaluojami, o vėliau atsiranda spaudimas tęsti bendravimą, slėpti jį nuo artimųjų ar vykdyti vis rizikingesnes užduotis. Ypač pažeidžiami gali būti vaikai, kurie ieško dėmesio, pripažinimo, papildomų pajamų ar patiria emocinių sunkumų.

    Ką daryti vaikams ir tėvams

    Prevencinė kryptis orientuota į praktinius veiksmus: skatinti vaikus neatskleisti asmeninės informacijos, kritiškai vertinti nepažįstamų žmonių žinutes ir nepriimti pasiūlymų, susijusių su pinigais ar „užduotimis“. Taip pat akcentuojama, kad net ir kilus abejonei verta pasitarti su patikimu suaugusiuoju.

    Tėvams ir globėjams rekomenduojama palaikyti atvirą dialogą apie vaikų veiklą internete ir sutarti dėl aiškių taisyklių, kaip elgtis gavus įtartiną žinutę. Institucijos ragina nelaukti, kol situacija taps rimta: svarbu kuo anksčiau fiksuoti įrodymus, blokuoti kontaktą ir pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl tai tampa vis aktualesne grėsme

    Pastaraisiais metais vis daugiau komunikacijos persikelia į uždaras grupes ir asmenines žinutes, kur kontrolė sudėtingesnė, o prieiga prie nepilnamečių gali būti užmezgama apsimetant bendraamžiais. Dėl to prevencija remiasi ne vien technologiniais sprendimais, bet ir skaitmeninio raštingumo ugdymu.

    Institucijos pabrėžia, kad vaikų saugumas internete priklauso nuo visų grandžių: šeimos, mokyklos, socialinių darbuotojų, teisėsaugos ir pačių platformų atsakomybės. Tikslas – kad vaikai žinotų, kokie ženklai rodo bandymą įtraukti į pavojingą veiklą, ir turėtų aiškų, saugų veiksmų planą.

  • Baltųjų rūmų įrašas apie Harambę po 10 metų sukėlė audrą: kritikai priekaištauja dėl prioritetų

    Baltųjų rūmų įrašas apie Harambę po 10 metų sukėlė audrą: kritikai priekaištauja dėl prioritetų

    Įrašas, kuris sugrąžino seną istoriją

    Baltųjų rūmų oficialioje socialinių tinklų paskyroje pasirodė ilgas įrašas, skirtas gorilos Harambės žūties dešimtmečiui paminėti. Publikacijoje Harambė vadinamas legenda ir interneto kultūros simboliu, o pats tonas priminė iškilmingą nekrologą.

    Toks valdžios institucijos komunikacijos pasirinkimas greitai tapo diskusijų objektu: vieni jį vertino kaip bandymą žaisti su interneto nostalgija, kiti – kaip netinkamą viešųjų ryšių žinutę, kai visuomenė tikisi aiškių atsakymų dėl aktualių politinių ir ekonominių klausimų.

    Kas nutiko 2016 metais

    Harambė buvo nušautas 2016 metų gegužės 28 dieną Sinsinačio zoologijos sode, kai trejų metų vaikas pateko į gorilos aptvarą. Zoologijos sodo atstovai tuomet aiškino, kad sprendimas priimtas siekiant apsaugoti vaiką, nes situacija buvo laikoma pavojinga.

    Įvykis akimirksniu išplito internete ir tapo vienu ryškiausių to meto virusinių reiškinių: atsirado memai, peticijos ir ginčai dėl saugumo zoologijos soduose bei dėl to, ar šūvis buvo vienintelė išeitis. Harambės vardas vėliau tapo savotišku interneto folkloru, kuris periodiškai sugrįžta į viešąją erdvę.

    Reakcijos: nuo ironijos iki kritikos

    Naujas Baltųjų rūmų įrašas sukėlė bangą ironiškų komentarų, kuriuose akcentuota, kad valdžia esą turėtų koncentruotis į „dienos klausimus“, o ne į senas interneto istorijas. Dalies komentatorių teigimu, toks turinys kuria įspūdį, kad komunikacija socialiniuose tinkluose orientuota į dėmesio pritraukimą, o ne į informavimą.

    Kritikai taip pat pabrėžė, kad įrašas pasirodė kontekste, kai viešojoje darbotvarkėje gausu temų, susijusių su tarptautiniais konfliktais, vidaus politika ir pragyvenimo kainomis. Dėl to Harambės minėjimas buvo interpretuojamas kaip simbolinis „nukreipimas“ nuo rimtų klausimų, net jei pats įrašas formaliai ir nebuvo susijęs su politiniais sprendimais.

    Vis dėlto daliai auditorijos toks komunikacijos tonas pasirodė kaip šiuolaikinių socialinių tinklų logikai pritaikytas bandymas kalbėti „interneto kalba“. Ekspertai dažnai atkreipia dėmesį, kad institucijoms laviruoti tarp žmogiško, artimo tono ir oficialumo yra sudėtinga, o menkiausias nukrypimas gali tapti reputacine rizika.

  • Institucijos vienijasi stabdyti vaikų verbavimą internete: startavo planas Atpažink. Nesivelk. Pranešk.

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Didžiausias dėmesys skiriamas socialiniams tinklams ir susirašinėjimo programoms, kuriose užmezgamas kontaktas, mezgamas pasitikėjimas ir vėliau siekiama paveikti jaunuolių sprendimus.

    Planą apibendrina žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri orientuota į ankstyvą rizikos ženklų atpažinimą ir greitą reagavimą. Numatoma stiprinti prevenciją, institucijų tarpusavio informacijos apsikeitimą, mokymus bei komunikaciją, kad mokyklos, tėvai ir patys paaugliai žinotų, kur kreiptis kilus įtarimų.

    Kas dalyvauja ir kaip koordinuojama

    Veiksmų plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Taip pat įtrauktos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra bei Generalinė prokuratūra.

    Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių numatyta įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o prireikus jos bus tęsiamos ir vėliau.

    Kodėl verbavimas taikosi į paauglius

    Vaikai ir paaugliai yra viena pažeidžiamiausių auditorijų skaitmeninėje erdvėje, nes socialiniuose tinkluose ir pokalbių programėlėse dažnai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Verbavimo taktika paprastai prasideda nuo nekaltų pokalbių, dėmesio, pagyrų ar siūlomų smulkių užduočių, o vėliau gali pereiti į prašymus rinkti informaciją, skleisti tam tikras žinutes ar atlikti kitus veiksmus.

    Institucijos pabrėžia, kad ypač svarbu laiku pastebėti bandymus izoliuoti vaiką nuo artimųjų, skatinti slaptumą ar perkelti bendravimą į uždaresnius kanalus. Ne mažiau reikšminga ir socialinė pagalba vaikams, kurie dėl asmeninių ar šeimos aplinkybių yra labiau pažeidžiami ir lengviau įtraukiami į manipuliacinius ryšius.

    Akcentas prevencijai ir pranešimui

    Veiksmų planas numato ne tik reagavimą į jau įvykusius atvejus, bet ir prevenciją per švietimą bei mokymus. Siekiama, kad informacija pasiektų mokyklų bendruomenes ir tėvus, o paaugliai žinotų, jog įtartinais atvejais svarbu kuo anksčiau pasitarti su suaugusiaisiais ir pranešti atsakingoms institucijoms.

    Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką, kad priešiškų valstybių ar jų interesams veikiančių asmenų bandymai daryti įtaką jaunuoliams liks nepastebėti. Institucijos akcentuoja, kad laiku gautas signalas leidžia greičiau sustabdyti kontaktą, įvertinti grėsmes ir suteikti pagalbą vaikui.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje startavo konsoliduotas veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, užkirsti kelią įtraukimui į neteisėtas veiklas ir užtikrinti greitą pagalbą.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Generalinė prokuratūra ir kiti partneriai. Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o daugumą priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų turima informacija ir tarptautinė praktika rodo, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo, atrodytų, menkų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nupiešti grafitį su provokacine politine žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti didinamos ir virsti veiksmais, kurie jau turi nusikaltimo požymių ir kelia riziką ne tik vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija nukreipiama ne vien į informavimą, bet ir į aiškias reagavimo procedūras mokyklose bei socialinių paslaugų sistemoje.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką keičia naujas planas?

    Veiksmų planas remiasi lengvai įsimenama prevencine nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji bus naudojama švietimo, prevencijos ir informavimo priemonėse, kad žinutė būtų suprantama vaikams ir paaugliams.

    Numatyta parengti ir institucijoms išplatinti rekomendacijas vaikams bei su jais dirbantiems specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat parengti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimų atvejais būtų aišku, ką daryti ir kur kreiptis.

    Dėmesys pažeidžiamoms grupėms

    Institucijos pabrėžia, kad verbuotojai dažniau taikosi į socialiai pažeidžiamus vaikus ir jaunuolius, kuriems finansinis atlygis, dėmesys ar „lengvo uždarbio“ pažadas gali pasirodyti patrauklus. Dėl to plane numatytas ir pagalbos stiprinimas per vaiko teisių apsaugos, socialinių bei jaunimo paslaugų sistemas.

    Kompetentingi specialistai taip pat planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse. Priemonių sąrašą žadama koreguoti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais, tėvais bei pedagogais.

  • Projektas Kuriu. Veikiu. Keičiu.: Kalvarijos jaunimas mokymuose kuria idėjas pokyčiams

    Gegužės 19 dieną ir gegužės 26 dieną Kvietkinės kaimo bendruomenėje vyko VšĮ „Vaikų žemė“ projekto Kuriu. Veikiu. Keičiu. mokymai, subūrę Kalvarijos savivaldybės jaunimą bendrai kūrybai ir diskusijoms. Per susitikimus dalyviai ne tik gilino praktines žinias, bet ir pradėjo dėlioti konkrečias iniciatyvas, kurios galėtų būti įgyvendintos jų gyvenamojoje aplinkoje.

    Projektu siekiama stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą, iniciatyvumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip nuo idėjos pereiti prie aiškaus plano: įsivardyti problemą, nusistatyti tikslą, numatyti veiklas, partnerius, reikalingus resursus ir komunikaciją.

    Kas jaunimui aktualu?

    Pirmosios mokymų dienos metu dalyviai analizavo jaunimui aktualias temas Kalvarijos savivaldybėje ir diskutavo apie bendruomeniškumo svarbą. Ieškota atsakymų, kaip jaunimas gali prisidėti prie pozityvių pokyčių, kai trūksta veiklų, erdvių susitikimams ar įtraukių iniciatyvų skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Kūrybinių dirbtuvių metu buvo generuojamos idėjos renginiams, savanorystės iniciatyvoms ir veikloms, kurios didintų jaunimo užimtumą. Tokios dirbtuvės dažnai padeda ne tik sugalvoti sprendimus, bet ir išsigryninti, kas realiai įgyvendinama vietos mastu, pasitelkiant bendruomenių ir savivaldybės partnerystę.

    Komunikacija ir socialiniai tinklai

    Antrosios dienos mokymuose daug dėmesio skirta komunikacijai ir socialinių tinklų galimybėms. Jaunimas mokėsi, kaip pristatyti idėjas viešai, aiškiai suformuluoti žinutę ir pasiekti tikslinę auditoriją, kad iniciatyvos neliktų tik vidiniu sumanymu, o sulauktų palaikymo bei dalyvių.

    Dirbdami komandose dalyviai rengė iniciatyvų planus ir pristatė juos kitiems projekto dalyviams, gaudami grįžtamąjį ryšį. Toks formatas leidžia patikrinti idėjos tvirtumą praktikoje ir iš anksto pamatyti galimas rizikas, pavyzdžiui, per platų užmojį, per mažą savanorių komandą ar neaiškiai apibrėžtą naudą bendruomenei.

    Partneriai ir baigiamasis renginys

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kvietkinės kaimo bendruomene, Tarprubežių kaimo bendruomene ir Kalvarijos savivaldybės viešąja biblioteka. Partnerystės suteikia jaunimui daugiau galimybių gauti patalpas, komunikacijos kanalus ir suaugusiųjų mentorių pagalbą, kai idėjas reikia paversti realiais veiksmais.

    Baigiamasis projekto renginys numatytas birželio 2 dieną, jo metu jaunimas pristatys parengtas iniciatyvas bendruomenių, organizacijų ir savivaldybės atstovams. Projektą finansuoja Kalvarijos savivaldybės administracija.