CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • VSD ir policija įspėja: kaip atpažinti vaikų verbavimą internete ir ką daryti tėvams bei mokytojams

    Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras parengė rekomendacijas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių atsparumą verbavimui internete. Dokumente aiškinama, kaip atpažinti rizikingas situacijas socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose ir susirašinėjimo programėlėse.

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekaltų kontaktų, o pasitikėjimas kuriamas palaipsniui. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį ne tik į atviras manipuliacijas, bet ir į elgesio modelius, kai su vaiku bandoma užmegzti nuolatinį, nuo tėvų ar mokytojų slepiamą ryšį.

    Į kokius ženklus atkreipti dėmesį?

    Rekomendacijose nurodoma, kad įtarimų turėtų kelti prašymai pereiti į privačius pokalbius, raginimas niekam nepasakoti apie bendravimą, spaudimas greitai priimti sprendimus ar vykdyti užduotis. Taip pat pavojingi bandymai išgauti asmeninę informaciją, nuotraukas, prisijungimus ar duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti šantažui.

    Dar vienas signalas yra kontaktai iš nepažįstamų asmenų, kurie apsimeta bendraamžiais, siūlo dovanas, apmokamą veiklą ar tariamas galimybes užsidirbti. Institucijos atkreipia dėmesį, kad manipuliuojant dažnai pasitelkiamas emocinis spaudimas, kaltės jausmas, grasinimai ar bandymai izoliuoti vaiką nuo artimos aplinkos.

    Ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą?

    Jei vaikas ar paauglys sulaukė įtartinos žinutės, svarbiausia neskubėti atsakinėti ir neperduoti jokių asmens duomenų. Rekomenduojama išsaugoti susirašinėjimą ar ekrano nuotraukas, blokuoti asmenį ir pranešti suaugusiajam, kuriuo pasitikima.

    Tėvams ir pedagogams patariama reaguoti ramiai, nekaltinti vaiko ir nesukurti situacijos, kai jis ateityje bijotų kreiptis pagalbos. Kilus pagrįstiems įtarimams, raginama informuoti atsakingas institucijas, kad rizika būtų įvertinta ir prireikus būtų pradėti veiksmai dėl galimų nusikalstamų veikų.

    Kam skirtos rekomendacijos?

    Šios rekomendacijos parengtos vaikams ir paaugliams, taip pat jų tėvams, globėjams, mokytojams, socialiniams pedagogams, jaunimo darbuotojams ir kitiems su vaikais dirbantiems specialistams. Jose akcentuojama, kad veiksmingiausia prevencija yra nuolatinis, amžių atitinkantis pokalbis apie saugumą internete ir aiškios šeimos bei mokyklos taisyklės.

    Institucijos kviečia aptarti saugaus elgesio internete principus reguliariai, o ne tik incidento metu. Vaikams lengviau atpažinti rizikingus veiksmus, kai jie žino, jog visada gali kreiptis pagalbos ir nebus palikti vieni su problema.

  • Ši maža dėmelė ant arbūzo išduoda viską: taip išsirinksite saldų ir sultingą

    Ši maža dėmelė ant arbūzo išduoda viską: taip išsirinksite saldų ir sultingą

    Arbūzas vasarą daugeliui tampa vienu laukiamiausių pirkinių, tačiau nusipirkus visą vaisių vis dar tenka rizikuoti: vidus gali būti vandeningas ar prėskas. Prekybos vietose ne visada galima paragauti ar rasti perpjautų arbūzų, todėl pirkėjai ieško patikimų išorinių ženklų.

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu vėl išpopuliarėjo patarimas, kurį demonstruoja korėjietis turinio kūrėjas Mr. Rice. Jis siūlo pirmiausia ne vertinti viršų, kur matyti kotelio vieta, o apžiūrėti priešingą pusę, vadinamą žiediniu galu.

    Pasak jo, svarbiausias ženklas yra mažas apvalus taškelis žiediniame gale. „Jei tas apskritimas labai mažas, arbūzas bus saldesnis“, – aiškina Mr. Rice.

    Toks patarimas remiasi bendra sodininkystėje taikoma logika: vaisiaus brandą ir cukrų kaupimą gali išduoti keli požymiai, o vienas jų siejamas su žiedo vietos susiformavimu. Vis dėlto vien tik vienas taškelis negarantuoja skonio, nes saldumą lemia veislė, saulės kiekis, laistymas, dirvos sąlygos ir nuėmimo laikas.

    Norint sumažinti riziką, specialistai dažniausiai rekomenduoja derinti kelis požymius. Prinokęs arbūzas dažnai būna sunkesnis, nei atrodo, turi aiškią, gelsvai kreminę lauko dėmę toje vietoje, kur gulėjo ant žemės, o lengvai pabeldus skamba sodriai, ne dusliai.

    Dar vienas praktinis kriterijus yra žievės būklė: ji turėtų būti tvirta, be didelių įtrūkimų ar minkštų vietų. Jei arbūzas pernelyg blizgus ir visai neturi lauko dėmės, jis gali būti skintas per anksti, todėl skonis dažniau nuvilia.

    Internete šis Mr. Rice metodas sulaukia daug teigiamų atsiliepimų, tačiau verta prisiminti, kad pirkėjų patirtys nėra laboratorinis testas. Patikimiausia taktika išlieka paprasta: rinktis arbūzą, kuris atitinka kelis brandos požymius, o vieną triuką naudoti tik kaip papildomą užuominą.

  • Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete dažnai atrodo kaip problema, kuri paliečia kažkur kitur, tačiau ji kasdien pasiekia ir socialinių tinklų vartotojus Lietuvoje. Emocingos, provokuojančios žinutės algoritmams yra patraukliausios, todėl jos plinta greičiau ir plačiau nei niuansuota, faktais paremta informacija. Prie to prisideda ir tai, kad dalis vartotojų turinį platina neįvertinę šaltinio patikimumo.

    Situaciją dar labiau komplikuoja dirbtinis intelektas, leidžiantis per minutes sukurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar net balso klastus. Dėl to senasis principas nepatikėsiu, kol nepamatysiu, praranda prasmę, nes matomas turinys nebe visada reiškia tikrovę. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia tampa ne vien turinio forma, o jo kilmė, kontekstas ir patikimi patvirtinimai.

    Tyrimai rodo, kad melagingos žinutės socialiniuose tinkluose gali sklisti kelis kartus greičiau nei tikros, o platinime dažnai dalyvauja ne automatizuotos paskyros, o realūs žmonės. Tai siejama su tuo, kad neteisinga informacija dažnai sukelia stipresnę emocinę reakciją ir skatina dalintis. Todėl platformoms neužtenka vien reaguoti į pranešimus, vis svarbesnės tampa prevencinės priemonės.

    Kaip veikia „Meta“ sprendimai

    „Meta“ valdomose platformose, tokiose kaip „Facebook“ ir „Instagram“, taikomas kelių lygių požiūris: turinio taisyklės, automatinis aptikimas ir faktų tikrinimo partnerystės. Kai kuriose šalyse bendrovė bendradarbiauja su nepriklausomais faktų tikrintojais, o klaidinantis turinys gali būti rodomas žemiau naujienų sraute. Kartotinai klaidinančias žinutes platinantys puslapiai rizikuoja prarasti pasiekiamumą ir reklamos galimybes.

    Vartotojams taip pat gali būti rodomi perspėjimai bandant pasidalyti turiniu, kuris jau buvo įvertintas kaip klaidinantis. „Meta“ diegia ir vadinamąsias bendruomenės pastabas, kai vartotojai gali pridėti papildomą kontekstą prie įrašų. Šios pastabos dažniausiai rodomos tada, kai skirtingų pažiūrų vertintojai sutaria, kad kontekstas yra naudingas, tačiau ši priemonė ne visada veikia pakankamai greitai.

    „TikTok“ akcentuoja prevenciją ir žymėjimą

    „TikTok“ viešai teigia, kad didelė dalis dezinformacijos taisykles pažeidžiančio turinio šalinama proaktyviai, dar prieš jam sulaukiant peržiūrų. Praktikoje tai reiškia automatizuotų sistemų ir moderatorių derinį: algoritmai ieško akivaizdžių pažeidimų, o sudėtingesniais atvejais sprendimą priima žmonės, vertinantys kontekstą. Toks modelis tampa standartu, nes vien automatika dažnai klysta, ypač politinėse ar sveikatos temose.

    Platforma taip pat ieško būdų aiškiau identifikuoti dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, įskaitant kūrėjams skirtus žymėjimo įrankius. Atskirai pabrėžiamos priemonės, susijusios su privatumu: draudžiama skelbti dirbtiniu intelektu sugeneruotus privačių asmenų atvaizdus be jų sutikimo. Be to, „TikTok“ periodiškai vykdo medijų raštingumo kampanijas, skatindama kritinį mąstymą ir atsargumą dalinantis jautria informacija.

    „Google“: taisyklės, ribojimai ir prebunkingas

    „Google“ kovą su dezinformacija sieja su skirtingomis ekosistemos dalimis, nuo paieškos ir „Youtube“ iki reklamos produktų. Bendrovė remiasi turinio politikomis, kurios draudžia tam tikrų tipų žalingą informaciją, o aptikus pažeidimus taikomi ribojimai, pašalinimai ar pasiekiamumo mažinimas. Skirtingai nei vien socialiniuose tinkluose, paieškoje ypač svarbi tampa šaltinių patikimumo ir autoritetingumo logika.

    Vienas dažniau minimų požiūrių yra prebunkingas, kai vartotojai iš anksto supažindinami su manipuliacijos taktikomis, kad vėliau jas atpažintų. Tokios iniciatyvos siekia mažinti pažeidžiamumą klaidinančioms naratyvų kampanijoms dar prieš joms įsibėgėjant. COVID-19 pandemija tapo rimtu išbandymu, kai „Youtube“ ėmė aktyviau šalinti pavojingą medicininę dezinformaciją ir stiprinti patikimų šaltinių matomumą.

    Dezinformacija pasiekia ir garsinį turinį, todėl platformos stiprina pasitikėjimo mechanizmus ir taisykles dėl apsimetinėjimo bei balso klastojimo. Pavyzdžiui, „Spotify“ viešai yra kalbėjusi apie autentifikavimo sprendimus ir politiką, ribojančią neteisėtą balso klonavimą. Tokie atvejai rodo tendenciją: augant DI galimybėms, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik turinio šalinimui, bet ir kūrėjo tapatybės patvirtinimui.

    Vis dėlto nė viena priemonė negarantuoja, kad dezinformacija išnyks, todėl atsakomybė tenka ir vartotojams. Patikimiausia praktika išlieka paprasta: prieš dalinantis verta patikrinti datą, šaltinį, ar informacija patvirtinama kitur, ir ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto. Kuo labiau algoritmai optimizuojami dėmesiui, tuo kritinis mąstymas tampa pagrindine kasdienės skaitmeninės higienos dalimi.

  • Kaip atpažinti galimą verbavimą internete: ženklai, į kuriuos turėtų reaguoti tėvai ir paaugliai

    Socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse vaikai bei paaugliai vis dažniau susiduria su įvairiais pasiūlymais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekalti, tačiau iš tiesų kelia rimtų rizikų.
     
    Todėl Lietuvos institucijos parengė rekomendacijas, padėsiančias atpažinti galimus priešiškų valstybių verbavimo požymius, suprasti grėsmes ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
     
    Rekomendacijos skirtos mokiniams, tėvams, globėjams ir su vaikais dirbantiems specialistams. Jose pateikiami pagrindiniai įspėjamieji ženklai, prevencijos patarimai ir rekomenduojami veiksmai gavus įtartiną pasiūlymą.
     
    Kviečiame susipažinti ir pasidalinti informacija su vaikais ir paaugliais.
     

     

  • Taylor Swift pristato dainą Toy Story 5: premjera šią savaitę, filme – vaikų ekranų priklausomybė

    Taylor Swift pristato dainą Toy Story 5: premjera šią savaitę, filme – vaikų ekranų priklausomybė

    Kas paskelbta ir kada

    Gandai apie naują Taylor Swift kūrinį pasitvirtino: dainininkė oficialiai patvirtino, kad parašė dainą Pixar filmui Toy Story 5. Kūrinys pavadintas I Knew It, I Knew You ir, pasak kūrėjų, pasirodys šios savaitės pabaigoje.

    Daina bus išleista dar iki filmo premjeros: ji numatyta birželio 5 dieną, o Toy Story 5 kino teatruose startuos birželio 19 dieną. Tokia strategija kino industrijoje dažna – muzika naudojama kaip ankstyvas emocinis kabliukas ir rinkodaros įžanga.

    Kokia bus daina ir kas ją kūrė

    „Disney“ pranešime kūrinys apibūdinamas kaip Taylor Swift sugrįžimas prie kantri skambesio, siejant jį su personažu Jessie ir jos istorija, prasidėjusia dar Toy Story 2. Teigiama, kad dainoje susilieja keli stiliai, kurie formavo Swift karjerą kaip autorės ir atlikėjos.

    Dainą Swift kūrė kartu su ilgamečiu bendraautoriumi ir prodiuseriu Jacku Antonoffu. Jų tandemas anksčiau dirbo prie ne vieno atlikėjos albumo, o kino projektams Swift dainas rašė ir anksčiau, tad Toy Story 5 tampa nauju, bet logišku žingsniu jos filmografijoje.

    „Tai Toy Story… visada svajojau parašyti dainą šiems personažams, kuriuos myliu nuo vaikystės. Pamačiusi ankstyvą filmo versiją, dainą parašiau vos grįžusi namo“, – sakė Taylor Swift.

    Filmo tema – vaikų ekranų laikas

    Patys filmo kūrėjai ir aktoriai akcentuoja, kad Toy Story 5 siužete ryškiai atsispindės vaikų ekranų laiko problema. Pasak viešai cituotų komandos komentarų, filme bus rodoma karta, kuriai telefonų ir planšečių ekranai tapo kasdienybe, o tai keičia dėmesio išlaikymo įpročius.

    Pranešama, kad istorijoje Bonnie susižavi nauju mėgstamu žaislu – varlę primenančiu planšetės tipo įrenginiu Lilypad. Tuo metu Jessie tampa svarbiausia figūra Bonnie kambaryje, o Buzz Lightyear išlieka antru pagal svarbą komandos nariu.

    „Tai kartų dalykas: kiekviena karta turi technologiją, kuri ją apibrėžia, ir į ją sudeda labai daug. Filme yra akimirka, kai matome melsvą telefonų švytėjimą miegamuosiuose – tai iš tiesų kelia nerimą“, – sakė Tom Hanks.

    „Vaikai taip priprato prie labai trumpo turinio socialiniuose tinkluose, kad kartais nori nuspėti filmą po kelių minučių. Dėl to net kyla ginčų, ką reiškia iš tikrųjų žiūrėti kiną“, – sakė Tim Allen.

    Kodėl ši tema aktuali Europoje

    Vaikų ekranų laikas ir socialinių tinklų naudojimas tampa ne tik šeimų, bet ir politikos klausimu: kai kurios valstybės griežtina amžiaus ribas ar svarsto papildomas priemones, ribojančias nepilnamečių prieigą. Europoje diskusija stiprėja dėl poveikio miegui, psichikos sveikatai ir mokymosi rezultatams.

    Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje socialinių tinklų naudojimas tarp jaunimo yra itin paplitęs, o tai formuoja ir kūrėjų pasirinkimus popkultūroje. Toy Story 5 atvejis išsiskiria tuo, kad tema įvedama per šeimai skirtą istoriją, kurioje technologijos tampa siužeto varikliu.

    Tikėtina, kad Taylor Swift daina filmui suteiks papildomo svorio ir pritrauks platesnę auditoriją už tradicinių animacijos gerbėjų ribų. Premjera parodys, ar ekranų laiko kritika taps pagrindine filmo žinute, ar tik fonu naujai žaislų ir vaikų santykio istorijai.

  • Baltieji rūmai pasidalijo Trumpo žinute apie Iraną: įrašas išplito ir sukėlė aštrią kritiką

    Baltieji rūmai pasidalijo Trumpo žinute apie Iraną: įrašas išplito ir sukėlė aštrią kritiką

    Ką paskelbė Baltieji rūmai

    Oficiali Baltųjų rūmų paskyra socialiniuose tinkluose persidalijo Donaldo Trumpo žinutę su raginimu kritikus „tiesiog atsipalaiduoti“ ir teiginiu, kad „viskas galiausiai bus gerai“. Prie įrašo buvo pridėta žinutė, raginanti pasitikėti Trumpu, o tai greitai išprovokavo audringas reakcijas.

    Įrašas per trumpą laiką tapo virusinis, tačiau didelė dalis komentarų buvo kritiški. Vartotojai akcentavo, kad tokia komunikacija jautriu metu skamba kaip bandymas numoti ranka į realias žmonių baimes ir ekonominius rūpesčius.

    Kodėl citata sulaukė dėmesio

    D. Trumpo žinutėje pavartota frazė primena plačiai internete paplitusį posakį apie tai, kad „jei dar negerai, vadinasi, tai dar ne pabaiga“. Nors dažnai ši mintis priskiriama žinomiems autoriams, viešojoje erdvėje ji ne kartą buvo klaidingai cituota ir priskiriama skirtingiems žmonėms.

    Kontekstas šiuo atveju tapo pagrindine ginčo ašimi: įrašas pasirodė tuo metu, kai dėmesys sutelktas į JAV ir Irano santykius bei karo eskalacijos rizikas. Kritikai pabrėžė, kad abstrakti raminanti citata, pateikta iš oficialios institucijos paskyros, gali būti suprasta kaip politinė agitacija, o ne informavimas.

    Reakcijos internete ir pasikartojantys pareiškimai

    Komentaruose buvo šaipomasi iš tokio tono, teigiant, kad tai primena atviruko frazes, netinkančias valstybinei komunikacijai. Kiti vartotojai atkreipė dėmesį į tai, kad daliai visuomenės nerimą kelia ne tik geopolitika, bet ir kasdienės išlaidos, todėl raginimas „atsipalaiduoti“ skamba atsainiai.

    Taip pat buvo priminta, kad D. Trumpas pastarosiomis savaitėmis kelis kartus kartojo panašius pareiškimus apie Iraną, iš esmės publikuodamas tą pačią žinutę skirtingais intervalais. Tai tapo dar vienu argumentu kritikams, teigiantiems, kad tokia komunikacija labiau orientuota į emocinį efektą ir dėmesį socialiniuose tinkluose, o ne į nuoseklų politinį paaiškinimą.

    Politologai ir komunikacijos ekspertai dažnai pabrėžia, kad oficialių institucijų paskyrose svarbiausia yra aiškumas, faktų tikrinimas ir neutralus tonas. Šiuo atveju būtent institucinio kanalo ir asmeninės politinės žinutės susiliejimas tapo pagrindiniu ginčų katalizatoriumi.

  • Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys skiriamas socialiniams tinklams ir susirašinėjimo platformoms, kuriose jaunuoliai dažniausiai pirmąkart susiduria su manipuliacijomis.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija mokyklose, mokymai su vaikais dirbantiems specialistams ir aiškūs reagavimo algoritmai kilus įtarimams. Taip pat akcentuojama pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl finansinių ar socialinių sunkumų dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Kas dalyvauja ir kas koordinuoja?

    Įgyvendinant planą dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Taip pat prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, Jaunimo reikalų agentūra bei Generalinė prokuratūra.

    Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turėtų būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis veiklų bus tęsiamos pagal poreikį.

    Verbavimas prasideda nuo smulkių užduočių

    Institucijų vertinimu, priešiškų valstybių tarnybos vis dažniau bando įtraukti nepilnamečius, o verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią užduotį, pavyzdžiui, užrašyti provokacinę žinutę viešoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie veiksmai gali būti palaipsniui eskaluojami, o jaunuoliai įtraukiami į vis rimtesnius pažeidimus. Dėl to prevencijoje svarbus ankstyvas atpažinimas, supratimas apie rizikas ir aiškus žinojimas, kur kreiptis pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencinė žinutė „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“ taps pagrindu komunikacijai ir praktinėms priemonėms, skirtoms vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Akcentuojama, kad vaikai tokiose situacijose yra ne kaltininkai, o taikinys, todėl tikslas yra apsaugoti ir suteikti pagalbą kuo anksčiau.

    Planuojama platinti rekomendacijas ir rengti prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose bei savivaldybėse, stiprinti pagalbą per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir praktinę patirtį dirbant su vaikais bei specialistais.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Veiksmų planas: kas ir iki kada?

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Pagrindinis tikslas – laiku atpažinti grėsmes, sutarti dėl aiškaus reagavimo ir sustiprinti pagalbą vaikams, kurie tampa taikiniu.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai, nuoseklesnė komunikacija ir didesnis dėmesys socialiai pažeidžiamiems vaikams. Didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o prireikus veiklos tęsiamos ir vėliau.

    Į veiksmus įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra.

    Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pabrėžia, kad toks modelis leidžia greičiau keistis informacija, vienodinti veiksmus ir užtikrinti, kad signalai iš mokyklų ar šeimų neliktų be atsako.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip lengvas uždarbis ar žaidimas. Vaikų gali būti prašoma nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokacinį veiksmą viešoje erdvėje.

    Tokios užduotys neretai siūlomos per socialinius tinklus ir pokalbių programėles, o ryšys palaikomas anonimiškai. Ilgainiui prašymai gali būti eskaluojami, o vaikas, kartą sutikęs, tampa lengviau spaudžiamas tęsti, ypač jei pradeda jausti baimę ar gėdą.

    Didžiausia rizika, pasak institucijų, kyla tuomet, kai nepilnametis įtraukiamas į veiksmus, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių ir kelia grėsmę ne tik pačiam vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija orientuojama į ankstyvą atpažinimą, kad situacijos būtų stabdomos dar neperžengus pavojingos ribos.

    Kas numatyta mokykloms ir tėvams?

    Veiksmų plano pagrindas – vaikams ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus taikoma per prevencinius susitikimus, edukacijas ir informavimo priemones, kad vaikai aiškiai žinotų, ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą.

    Institucijos parengė rekomendacijas vaikams, paaugliams, tėvams, pedagogams ir su jaunimu dirbantiems specialistams, kaip pastebėti verbavimo požymius ir kaip reaguoti saugiai. Taip pat numatyti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimai būtų sprendžiami nuosekliai ir nedelsiant.

    Planas akcentuoja, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, nes jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar didesnio pažeidžiamumo internete. Stiprinama pagalba per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Pasak jo, vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, o taikinys, todėl valstybės pareiga yra veikti iš anksto ir užtikrinti aiškius pagalbos kelius. Institucijos pabrėžia, kad priemonių paketas gali būti plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į kintančią saugumo aplinką ir praktiką mokyklose bei savivaldybėse.

  • Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių bandymų juos verbuoti per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, suteikti aiškius veiksmų žingsnius ir sustiprinti pagalbą tiems, kurie pažeidžiamiausi.

    Plane numatomas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, prevencija ir mokymai, taip pat kryptinga komunikacija su vaikais, tėvais ir su jaunimu dirbančiais specialistais. Akcentuojama, kad ši sritis sparčiai kinta, todėl priemonės bus nuolat atnaujinamos pagal saugumo situaciją ir praktikoje matomus verbavimo modelius.

    Kaip atpažinti verbavimo požymius?

    Vienas svarbiausių žingsnių – parengtos rekomendacijos, padedančios vaikams ir paaugliams atpažinti bandymus užmegzti kontaktą ir pamažu įtraukti į rizikingą bendravimą. Verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekalto dėmesio, pažadų ar prašymų atlikti „smulkią paslaugą“, o vėliau gali pereiti prie spaudimo, gąsdinimo ar šantažo.

    Rekomendacijose ir mokymuose daug dėmesio skiriama saugiam reagavimui: kaip nenusiųsti papildomos informacijos, kaip fiksuoti įrodymus, kam pranešti ir kada būtina įtraukti suaugusiuosius ar atsakingas institucijas. Siekiama, kad vaikai turėtų aiškų supratimą, jog net ir „anoniminis draugas“ internete gali siekti konkrečių tikslų.

    Aiškūs algoritmai mokykloms ir specialistams

    Kartu parengti veikimo algoritmai ugdymo įstaigoms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Tai praktinės gairės, padedančios vienodai reaguoti į signalus: kaip įvertinti situacijos rimtumą, kaip užtikrinti vaiko saugumą, kaip informuoti tėvus ir kaip organizuoti pagalbą, kad vaikas neliktų vienas su problema.

    Numatyta, kad kompetentingi specialistai vyks į ugdymo įstaigas ir savivaldybes, kur ves prevencinius susitikimus ir mokymus. Tikslas – ne tik suteikti žinių, bet ir sustiprinti kasdienį budrumą, kad rizikingi kontaktai būtų pastebėti anksčiau, nei situacija tampa pavojinga.

    Daugiau pagalbos pažeidžiamiems vaikams

    Atskira plano dalis skirta socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl aplinkybių gali būti lengviau paveikiami manipuliacijų, pažadų ar spaudimo. Pagalba bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas, kad rizikos atvejais reakcija būtų greita ir koordinuota.

    Institucijos pabrėžia, kad priemonių sąrašas nėra baigtinis: jis bus plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir įžvalgas, kurios išryškėja tiesiogiai dirbant su vaikais, tėvais bei specialistais. Tai reiškia, kad prevencija bus pritaikoma prie naujų platformų, bendravimo formų ir verbavimo taktikų.

  • Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – anksti atpažinti rizikas, stiprinti prevenciją ir užtikrinti greitą pagalbą, kai kyla įtarimų.

    Plane numatytas glaudesnis Vyriausybės kanceliarijos, Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų bendradarbiavimas. Bendrą koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžioji dalis priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimo taktika dažnai pradedama nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas uždarbis ar žaidimas. Tai gali būti prašymas nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokuojantį veiksmą viešoje erdvėje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, o įsitraukęs jaunuolis gali būti spaudžiamas, šantažuojamas ar verčiamas tęsti pradėtą veiklą. Dėl to akcentuojama, kad svarbiausia yra kuo anksčiau sustabdyti kontaktą ir pranešti suaugusiesiems bei atsakingoms institucijoms.

    Akcentas pažeidžiamiausiems vaikams

    Ypatingas dėmesys plane skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, nes jie dažniau viliojami finansiniais pažadais ar „paprastomis“ užduotimis. Institucijos pabrėžia, kad tokiose situacijose vaikai dažniausiai yra taikinys, o ne kaltininkas, todėl prioritetas teikiamas pagalbai ir apsaugai.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką darys mokyklos ir specialistai?

    Numatyta parengti ir įstaigoms išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Jose apibrėžiami verbavimo požymiai, saugaus reagavimo principai ir praktiniai veiksmai, kai kyla įtarimų.

    Taip pat bus taikomi aiškūs reagavimo algoritmai mokykloms ir su jaunimu dirbančioms tarnyboms, kad informacija būtų perduodama greitai, o sprendimai nebūtų paliekami vieno žmogaus iniciatyvai. Kartu planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o priemonių paketas bus atnaujinamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją.

    Prevencijos komunikacijoje naudojama paprasta ir įsimenama nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Institucijos tikisi, kad aiškus principas padės vaikams greičiau suprasti, kada kontaktas internete tampa rizikingas, ir paskatins nedelsti kreiptis pagalbos.