CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • Lenkija ruošia 3 proc. skaitmeninį mokestį didiesiems technologijų žaidėjams: kas pateks į sąrašą

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija paviešino įstatymo projektą, kuriuo siūloma įvesti 3 proc. mokestį nuo tam tikrų skaitmeninių paslaugų pajamų. Projektas pateiktas viešoms konsultacijoms, o naujas reguliavimas, jei būtų priimtas, įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną.

    Siūlomas mokestis būtų taikomas didžiausioms tarptautinėms technologijų bendrovėms, kurios Lenkijoje generuoja reikšmingas pajamas, tačiau ne visada proporcingai prisideda prie vietos biudžeto. Ministerija teigia, kad tikslas yra suvienodinti konkurencines sąlygas tarp vietos rinkoje veikiančių įmonių ir pasaulinių platformų.

    Kam būtų taikomas mokestis?

    Pagal projektą mokestį mokėtų įmonės ar konsoliduotos grupės, kurios atitinka du kriterijus vienu metu. Pirmasis – pasaulinės pajamos virš 1 mlrd. eurų, antrasis – pajamos Lenkijoje iš įstatyme apibrėžtų paslaugų virš maždaug 5,8 mln. eurų per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį.

    Mokestis apimtų personalizuotos reklamos rodymą skaitmeninėse sąsajose, taip pat platformas, kurios leidžia vartotojams sąveikauti tarpusavyje arba palengvina prekių pristatymą ir paslaugų suteikimą. Į šią kategoriją paprastai patenka socialiniai tinklai ir internetinės prekyvietės, taip pat įmonės, kurios prekiauja vartotojų duomenimis.

    Numatytos išimtys ir lengvatos

    Projektas numato, kad mokestis galėtų būti mažinamas įskaitymais, susietais su realia ekonomine veikla šalyje. Tarp jų – sumokėtas pelno mokestis, tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąnaudos, taip pat investicijos į ilgalaikį turtą ar gamybinių pajėgumų plėtrą Lenkijoje.

    Jei įskaitymų suma viršytų apskaičiuotą mokestį, mokėtina suma būtų nustatoma lygi nuliui. Tokiu būdu ministerija siekia išlaikyti paskatą investuoti ir kurti darbo vietas vietos rinkoje, o ne vien rinkti pajamas iš skaitmeninių paslaugų.

    Taip pat numatytos veiklų išimtys – projektas nurodo, kad mokestis nebūtų taikomas, pavyzdžiui, kai kurioms finansinėms paslaugoms, mokėjimų paslaugoms ar komunikatorių teikimui. Be to, mokesčio neturėtų mokėti verslai, kurie savo prekes ar paslaugas parduoda tiesiogiai per savo interneto svetainę ar programėlę, kai jie neveikia kaip tarpininkai.

    Kontrolė ir sankcijos

    Įmonės arba jų atstovai turėtų pranešti mokesčių administratoriui apie pareigą mokėti šį mokestį. Pranešimą reikėtų pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio, už kurį atsiranda prievolė.

    Už nepranešimą būtų numatyta administracinė piniginė bauda iki maždaug 116 000 eurų. Nustačius nesumokėtą mokestį, institucijos galėtų apskaičiuoti papildomą įsipareigojimą, kuris siektų iki 200 proc. nesumokėtos sumos.

    „3 proc. tarifas yra kompromisas, kuris suteikia saugumo jausmą ir leidžia aiškiai apibrėžti taisykles“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministerija pabrėžia, kad šiuo sprendimu siekiama ne bausti už sėkmę, o sumažinti skirtumus tarp tradiciškai Lenkijoje įsitvirtinusių darbdavių ir platformų, kurios gali generuoti dideles pajamas turėdamos santykinai mažesnius kaštus bei mokestinius įsipareigojimus šalyje.

    Toks modelis dera su platesnėmis Europos diskusijomis apie skaitmeninių paslaugų apmokestinimą ir didžiųjų platformų atsakomybę, ypač reklamos rinkoje bei duomenų ekonomikoje. Vis dėlto galutinis įstatymo turinys priklausys nuo konsultacijų ir politinių sprendimų, o įsigaliojimo data projekte numatyta 2027 metų pradžioje.

  • „Xbox“ Lenkijoje susimovė: frazė HRAJTE Hal sukėlė audrą ir iškėlė klausimą dėl DI vertimų

    „Xbox“ Lenkijoje susimovė: frazė HRAJTE Hal sukėlė audrą ir iškėlė klausimą dėl DI vertimų

    „Xbox“ Lenkijos socialinių tinklų paskyroje pasirodęs įrašas, reklamuojantis „Halo: Combat Evolved“ kampaniją, sukėlė pašaipų ir kritikos bangą. Vartotojai atkreipė dėmesį į keistą, netaisyklingą formuluotę HRAJTE Hal, kuri atrodė tarsi prastai išversta ar mechaniškai perkelta iš kitos kalbos.

    Įrašas netrukus buvo pašalintas, tačiau ekrano kopijos spėjo išplisti internete. Daliai žaidėjų užkliuvo ne tik gramatika, bet ir pati komunikacijos kokybė, kuri nesiderina su tarptautinio prekės ženklo įvaizdžiu bei įprastais rinkodaros standartais.

    „Nieko čia nesueina: nuo gramatikos iki elementarios taisyklingos lenkų kalbos“, – teigė žaidėjai, kritikuodami įrašą socialiniuose tinkluose.

    Diskusijose ėmė dominuoti dvi versijos: kad tekstas galėjo būti automatiškai išverstas, pavyzdžiui, iš čekų kalbos, arba parengtas pasitelkus DI be redaktoriaus patikros. Tokie atvejai rinkodaroje dažnėja, kai turinio gamyba greitinama, tačiau kokybės kontrolė paliekama antrame plane.

    Pastaruoju metu vis daugiau tarptautinių kompanijų ieško būdų, kaip sumažinti kaštus ir paspartinti komunikaciją skirtingose rinkose, todėl dažniau remiasi centralizuotais procesais, išorės agentūromis ar automatizuotais vertimais. Vis dėlto lokalizacija nėra vien žodžių pakeitimas: ji apima kontekstą, kalbos registrą, kultūrines nuorodas ir tono tikslumą.

    Ši istorija sutapo su viešai aptarinėtomis permainomis „Microsoft“ žaidimų padalinyje, kai po „Activision Blizzard“ įsigijimo buvo imtasi restruktūrizacijų ir darbuotojų mažinimo. Nors konkreti įrašo klaidos priežastis nebuvo oficialiai paaiškinta, incidentas tapo pavyzdžiu, kaip greitai nukenčia prekės ženklo komunikacija, kai sumažėja vietinių specialistų įsitraukimas arba atsiranda spragų redagavimo grandinėje.

    Ekspertų požiūriu, tokios klaidos dažniausiai kainuoja ne tik reputaciškai. Jos taip pat mažina pasitikėjimą komunikacija, didina neigiamų reakcijų riziką ir priverčia kompanijas skubiai aiškintis, kai auditorija tikisi profesionalumo bei pagarbos vietinei kalbai.

  • „Meta“ užpatentavo DI, kuris „atgaivins“ jus po mirties: kas bus su „Facebook“ paskyra?

    „Meta“ gavo patentą technologijai, kuri leistų dirbtiniam intelektui palaikyti žmogaus paskyros aktyvumą socialiniuose tinkluose net po jo mirties. Patentiniuose dokumentuose aprašoma idėja sukurti sistemos valdomą skaitmeninį asmens atitikmenį, galintį komunikuoti taip, lyg paskyros savininkas vis dar būtų prisijungęs.

    Pagal aprašymą, tokia sistema galėtų rašyti komentarus, atsakyti į žinutes ar reaguoti į įrašus, imituodama konkretaus vartotojo kalbėseną ir bendravimo manierą. Modelis būtų pritaikomas ne bendrai auditorijai, o individualiai, remiantis asmens ankstesne veikla ir sąveika.

    Patente nurodoma, kad DI mokymui galėtų būti pasitelkiami vartotojo skaitmeniniai pėdsakai: įrašai, reakcijos, komentarai, žinučių istorija ir kiti elgsenos signalai. Tikslas būtų ne vien generuoti atsitiktinius atsakymus, o atkurti nuoseklų stilių, emocines reakcijas ir bendravimo modelius skirtinguose kontekstuose.

    Technologijos aktyvavimas būtų siejamas su ilgesniu neaktyvumu arba vartotojo mirtimi, tačiau pats patentas automatiškai nereiškia, kad funkcija bus įdiegta. „Meta“ atstovai viešai yra ne kartą pabrėžę, kad patentavimas dažnai skirtas idėjoms apsaugoti, o ne skubiam produktų paleidimui.

    Vis dėlto pati koncepcija kelia rimtų klausimų dėl privatumo ir sutikimo. Praktikoje tektų aiškiai atsakyti, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų leisti tokiam skaitmeniniam atitikmeniui veikti, kas valdytų jo turinį ir ar artimieji galėtų jį išjungti.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis aspektas: aktyviai bendraujanti mirusio žmogaus paskyra gali turėti skirtingą poveikį gedintiems artimiesiems. Vieniems tai galėtų tapti paguodos forma, kitiems priminti netektį ar net klaidinti, ypač jei nėra aiškiai pažymėta, kad bendrauja DI.

    „Facebook“ jau anksčiau taikė paskyrų memorializavimo praktiką, kai profilis išlieka kaip atminimo erdvė, tačiau aktyvi komunikacija po mirties reikštų iš esmės kitą lygį. Tai taip pat atvertų teisinių ginčų riziką dėl skaitmeninio palikimo, duomenų naudojimo ribų ir galimų piktnaudžiavimų, kai asmens „balsas“ būtų panaudotas be aiškaus mandato.

    Augant generatyvinio DI galimybėms, skaitmeninio tęstinumo tema vis dažniau atsiduria technologijų, etikos ir teisės sankirtoje. Jei tokie sprendimai kada nors būtų realiai diegiami, jų sėkmę lemtų ne tik technologinis tikslumas, bet ir skaidrios taisyklės, aiškus vartotojo pasirinkimas bei patikimi apsaugos mechanizmai.

  • Amerikietį Lenkijoje pribloškė vienas dalykas: komentarai užvirė, „Tikrai taip būna?“

    Amerikietį Lenkijoje pribloškė vienas dalykas: komentarai užvirė, „Tikrai taip būna?“

    Lenkija pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria keliautojų iš JAV ir kitų šalių maršrutuose. Socialiniuose tinkluose daugėja vaizdo įrašų apie švaresnes viešąsias erdves, augantį saugumo jausmą ir palyginti nebrangų kasdienį gyvenimą, o diskusijos komentaruose neretai tampa dar įdomesnės už pačius kadrus.

    Šį kartą daug dėmesio sulaukė JAV keliautojas Anthony, savo įspūdžiais pasidalijęs „Instagram“ profilyje. Jis akcentavo ne architektūrą ar virtuvę, o tai, ką pavadino pasitikėjimu kasdienėse situacijose, ir būtent ši tema įžiebė ginčą tarp vietinių ir užsieniečių.

    Kas jį nustebino viešajame transporte

    Keliautojas teigė, kad Lenkijoje jį nustebino galimybė įlipti į autobusą ar tramvajų ir bilietą įsigyti jau viduje. Jo vertinimu, JAV daugelyje miestų įprasta pirmiau sumokėti ar nuskenuoti bilietą dar prieš įlipant, todėl pati idėja, kad žmogus pirmiausia įlipa, o tik tada pasirūpina apmokėjimu, jam pasirodė netikėta.

    „Neįtikėtina, kad gali įlipti ir tik tada nusipirkti bilietą. JAV tai daug kur tiesiog neveiktų“, – sakė Anthony.

    Vis dėlto komentaruose lenkai greitai priminė, kad tai nėra važiavimas be bilieto be pasekmių. Daugelyje miestų galioja kontrolė, o keleiviui, neturinčiam galiojančio bilieto ar nepažymėjusiam jo pagal taisykles, gresia bauda, todėl pasitikėjimas čia egzistuoja kartu su realia atsakomybe.

    Perėjos ir vairuotojų elgesys

    Antra detalė, kurią jis išskyrė, buvo vairuotojų reakcija pėsčiųjų perėjose. Anthony pasakojo, kad atvykęs iš pradžių manė, jog vairuotojai sustoja iš mandagumo, tačiau vėliau suprato, kad daugeliu atvejų taip elgtis įpareigoja taisyklės, o pėsčiųjų pirmumas perėjose yra aiškiai įtvirtintas.

    „Iš pradžių galvojau, kad jie tiesiog nori būti geri. Paskui supratau, kad taip turi būti pagal taisykles“, – pasakojo keliautojas.

    Šis pastebėjimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur eismo sauga grindžiama taisyklių laikymusi, kontrole ir infrastruktūra. Pastaraisiais metais Lenkija, kaip ir kitos ES šalys, daug investavo į kelių saugumą, perėjų žymėjimą, apšvietimą ir greičio ribojimo priemones, todėl keliautojai dažniau pastebi ne vien vairuotojų kultūrą, bet ir pačią sistemą.

    Komentarai: nuo pasididžiavimo iki skeptiškumo

    Po įrašu pasipylė šimtai reakcijų: dalis komentatorių džiaugėsi, kad šalį užsieniečiai vis dažniau apibūdina kaip tvarkingą ir saugią. Kiti reagavo atsargiau ir priminė, kad taisyklių laikymasis nėra absoliutus, o skirtinguose miestuose ir rajonuose patirtys gali skirtis.

    Diskusijose išryškėjo ir dar viena nuotaika: nemažai žmonių stebėjosi, kad Lenkija imama vadinti pasitikėjimo ir sąžiningumo pavyzdžiu. Kai kurie komentatoriai pripažino, kad per pastaruosius dešimtmečius šalis smarkiai pasikeitė, o visuomenės požiūrį vis labiau formuoja modernėjanti infrastruktūra, griežtesnė kontrolė ir augantys kasdieniai standartai.

  • Nematoma grėsmė rinkimams: DI jau išmoko nepastebimai paveikti milijonų nuomonę

    Dirbtinis intelektas vis sparčiau keičia ne tik technologijų sektorių, bet ir politinę komunikaciją. Nauji tyrimai rodo, kad šiuolaikinės DI sistemos jau gali kurti itin įtikinamas skaitmenines tapatybes ir per jas daryti įtaką žmonių nuomonei socialiniuose tinkluose.

    Skirtumas nuo ankstesnių „botų“ tas, kad naujos kartos paskyros geba palaikyti natūralius dialogus, taikytis prie pašnekovo reakcijų ir naudoti konkrečiai auditorijai būdingą kalbą. Dėl to vartotojams tampa vis sunkiau atskirti, ar bendrauja su žmogumi, ar su algoritmu.

    Tokios paskyros gali imituoti emocijas, asmeninę patirtį ir net vietinį kontekstą, todėl atrodo patikimos. Praktikoje tai leidžia kurti įspūdį, kad tam tikra nuomonė yra plačiai paplitusi, nors ją gali stiprinti koordinuota, dirbtinai sukurta veikla.

    Kaip veikia skaitmeniniai agentai

    Pagrindinė rizika slypi mastelyje: viena grupė, pasitelkusi DI, gali vienu metu valdyti tūkstančius paskyrų. Jos tarpusavyje suderintai kartoja tuos pačius naratyvus, palaiko viena kitą komentarais ir dalijimaisis, taip „užkeldamos“ žinučių matomumą.

    Be to, DI leidžia greitai testuoti skirtingus argumentus ir formuluotes, stebint, kas geriausiai veikia konkrečias žmonių grupes. Tokie nuolatiniai bandymai primena automatizuotus mikroeksperimentus, kurie padeda optimizuoti įtaigą ir pasiekti didesnį poveikį per trumpesnį laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad pavojus kyla ne tik dėl melagingos informacijos, bet ir dėl pačios diskusijos deformavimo. Kai didelė dalis „nuomonių“ tampa sintetinės, visuomenės debatai gali būti nukreipiami norima linkme, net ir neskleidžiant akivaizdžių klastočių.

    Rinkimų saugumas ir pasitikėjimas informacija

    Pastaraisiais metais įvairiose šalyse fiksuotos koordinuotos informacinės kampanijos, kuriose derinami netikri profiliai, tikslinis reklamos pirkimas ir klaidinančios žinutės. Prie šio arsenalo prisideda ir vadinamieji dipfeykai, kai DI sugeneruoja realistiškai atrodantį vaizdą ar garsą, galintį klaidinti rinkėjus.

    Didžiausia ilgalaikė pasekmė gali būti pasitikėjimo erozija: žmonės ima abejoti ne tik konkrečiomis žinutėmis, bet ir pačia viešąja erdve. Tai skatina užsidarymą informaciniuose burbuluose ir didina poliarizaciją, o nuo to demokratinėms procedūroms tampa sunkiau išlaikyti legitimumą.

    Ką galima padaryti jau dabar

    Sprendimai paprastai skirstomi į technologinius ir visuomeninius. Technologinėje pusėje svarbus platformų gebėjimas aptikti koordinuotą neautentišką elgesį, greitai stabdyti tinklus ir aiškiau žymėti sintetiniu turiniu paremtas paskyras ar medžiagą.

    Kita kryptis yra medijų raštingumas: gebėjimas tikrinti šaltinius, atpažinti emocinę manipuliaciją ir vertinti, ar paskyra elgiasi natūraliai. Kuo anksčiau vartotojai pradeda įtariau žiūrėti į staiga „išpopuliarėjusius“ naratyvus ir vienodus komentarų šablonus, tuo mažesnės galimybės manipuliacijai įsitvirtinti.

    Specialistai akcentuoja, kad DI poveikio rinkimams tema tampa ne ateities scenarijumi, o dabarties iššūkiu. Dėl to rinkimų saugumas vis dažniau suprantamas ne vien kaip balsavimo infrastruktūros apsauga, bet ir kaip informacinės aplinkos atsparumas.

  • Vaikų apsauga internete vis dar skylėta: NIK kritikuoja, o Skaitmeninimo ministerija žada pokyčius

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK įvertino valstybės pastangas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą internete ir pateikė kritinių pastabų Skaitmeninimo ministerijai. Auditorių vertinimu, nepaisant daugybės iniciatyvų, žalingo turinio pasiekiamumas išlieka didelis, o realūs pokyčiai per lėti.

    NIK nurodo kelias sistemines problemas: iki šiol neįsigalioję ilgai rengti teisės aktai, nepakankamai rezultatyvus institucijų bendradarbiavimas ir aiškių efektyvumo rodiklių trūkumas. Be tokių rodiklių, pasak auditorių, sudėtinga objektyviai įvertinti, ar informavimo ir švietimo kampanijos iš tiesų mažina rizikas vaikams.

    Ką konkrečiai kritikuoja NIK?

    Audito išvadose akcentuojama, kad vaikų ir jaunimo prieiga prie žalingo turinio internete yra ilgalaikė ir iki galo neišspręsta problema. NIK taip pat ragina stiprinti priemones, kurios padėtų atpažinti grėsmes, jų šaltinius ir veiksmingai riboti tokių reiškinių paplitimą.

    Be to, auditorių vertinimu, didesnė atsakomybės dalis turi būti skiriama tėvų ir globėjų įtraukimui. NIK pabrėžia, kad vien technologinių ar mokyklinių sprendimų nepakanka, jei šeimos neturi praktinių žinių, kaip valdyti vaikų laiką prie ekranų, turinio filtravimą ir privatumo nustatymus.

    Ministerijos atsakas: problema sudėtinga

    Skaitmeninimo ministerija, atsakydama į NIK pastabas, sutiko su audito išvadų svarba, bet pabrėžė, kad vaikų apsauga nuo žalingo turinio yra tarpdisciplininis klausimas. Pasak ministerijos, tai nėra vienos institucijos atsakomybė, nes sprendimų reikia iš valstybės, švietimo sistemos, technologijų platformų ir šeimos pusės.

    „Vaikų saugumas internete yra bendra valstybės, mokyklos, technologijų platformų ir šeimos atsakomybė, o veiksminga apsauga reikalauja veiksmų kiekviename iš šių lygių“, – teigiama ministerijos atsakyme.

    Ministerija taip pat akcentuoja, kad dalis grėsmių, pavyzdžiui, patostreamingo turinys, pastaraisiais metais išaugo ir keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti teisinis reguliavimas. Dėl to, anot ministerijos, subalansuoti sprendimai reikalauja laiko, o kartu būtinos ir švietimo priemonės.

    Teisės aktai ir priemonės, kurios artėja

    Viešojoje erdvėje vyksta diskusijos dėl griežtesnių vaikų prieigos prie socialinių tinklų ribojimų, taip pat dėl amžiaus patikros mechanizmų. Ministerija nurodo, kad paraleliai tęsiami darbai dėl teisinių pakeitimų, kurie turėtų stiprinti nepilnamečių apsaugą nuo pornografinio ir kito žalingo turinio internete.

    Šalia teisėkūros, ministerija mini ir švietimo kryptį: stiprinamas skaitmeninio raštingumo ugdymas, rengiami mokymai bei metodinė medžiaga mokykloms, tėvams ir mokytojams. Taip pat žadama aiškiau apibrėžti efektyvumo rodiklius, kad būtų galima matuoti, kas veikia, o kas lieka tik deklaracija.

    NIK kritika atkreipia dėmesį į esminį klausimą: ar valstybė geba ne tik inicijuoti kampanijas ir rengti projektus, bet ir greitai įdiegti veikiančius sprendimus. Kol kas auditoriai signalizuoja, kad spragų per daug, o visuomenė tikisi apčiuopiamų rezultatų, ypač kalbant apie vaikų saugumą kasdien naudojamose platformose.

  • Baltųjų rūmų DI Rick and Morty parodija su Donaldu Trumpu įsiutino kritiką ir gerbėjus

    Baltųjų rūmų DI Rick and Morty parodija su Donaldu Trumpu įsiutino kritiką ir gerbėjus

    Baltųjų rūmų oficialioje socialinių tinklų paskyroje pasirodęs dirbtinio intelekto sukurtas vaizdo įrašas, stilistiškai imituojantis animacinio serialo Rick and Morty įžangą, sukėlė audringą reakciją internete. Įraše pavaizduotas Donaldas Trumpas kartu su J. D. Vance’u, o siužeto detalės aiškiai remiasi popkultūros estetika ir politiniais simboliais.

    Trumpame klipe matyti skraidančia lėkšte skrendantys veikėjai, fantastinės būtybės, taip pat keli JAV politikos kontekste atpažįstami personažai. Vaizdo įrašas baigiasi šviečiančiu užrašu MAGA, taip dar labiau pabrėždamas politinę žinutę ir pasirinktos stilistikos tikslą.

    Kas supykdė komentatorius?

    Dalis kritikų teigė, kad toks turinys iš oficialios valstybės institucijos paskyros atrodo ne vietoje, ypač kai visuomenė jautriai reaguoja į ekonominius ir saugumo klausimus. Buvusi Kongreso narė Marjorie Taylor Greene, anksčiau laikyta D. Trumpo sąjungininke, viešai pareiškė, kad žmonėms brangstant pragyvenimui toks įrašas atrodo nejautrus.

    „Žmonės neįperka degalų, maisto, nuomos ir sveikatos priežiūros, o oficiali Baltųjų rūmų paskyra kelia tokį keistą ir gėdingą turinį“, – sakė Marjorie Taylor Greene.

    Kritika socialiniuose tinkluose taip pat akcentavo institucijos komunikacijos toną ir tai, kad tokie memais paremti įrašai gali menkinti valstybės komunikacijos rimtumą. Kiti vartotojai svarstė, ar vaizdo įrašas nepažeidžia autorių teisių, nes atkartojama aiškiai atpažįstama Rick and Morty stilistika, net jei tai nėra tiesioginis originalių kadrų naudojimas.

    DI turinys politikoje tampa norma

    Pastaraisiais metais DI generuojamas turinys vis dažniau naudojamas politinėje komunikacijoje, nes leidžia greitai sukurti vaizdus ir klipus, pritaikytus socialinių tinklų algoritmams. Tai ypač pasiteisina platformose, kuriose dėmesį lemia atpažįstami formatai, trumpa trukmė ir emocinis krūvis, tačiau kartu didėja rizika, kad komunikacija bus vertinama kaip manipuliatyvi ar neskoninga.

    Tuo pat metu auga diskusijos apie skaidrumą: auditorijos vis dažniau tikisi, kad DI sukurtas turinys bus aiškiai pažymėtas, o viešosios institucijos laikysis aukštesnio standarto nei privatūs politiniai profiliai. Ekspertai pabrėžia, kad net ir humoristinis formatas gali tapti reputacine problema, jei visuomenei jis pasirodo neatitinkantis momento ar institucijos statuso.

    Ryšys su serialo kūrėjais ir nauju projektu

    Diskusijas dar labiau pakurstė tai, kad Rick and Morty bendraautorius Danas Harmonas pastaruoju metu pristatė naują animacinį projektą, kuriame plėtojama serialo visatos politinė linija. Jis yra kalbėjęs, kad kuriant naują istoriją jį įkvėpė skirtingų JAV prezidentų viešojo įvaizdžio bruožai, todėl popkultūros ir politikos sandūra tampa dar labiau matoma.

    Nors Baltųjų rūmų įrašas greitai išplito ir surinko didelį peržiūrų skaičių, reakcija parodė, kad riba tarp šiuolaikinės skaitmeninės komunikacijos ir institucinio orumo auditorijai išlieka svarbi. Kol kas nėra aišku, ar šis atvejis turės teisinių pasekmių, tačiau jis jau tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip DI ir memų kultūra keičia politinės žinutės sklaidą.

  • Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Nauja daina ir aštri žinutė

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle „X“ paskelbė naują kūrinį, kuriuo išreiškė solidarumą su Izraeliu. Regio stilistikos daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) ir kol kas nepasirodė pagrindinėse muzikos transliavimo platformose.

    Kartu su įrašu atlikėjas parašė trumpą sveikinimą „Shalom“. Būtent socialinių tinklų pasirinkimas ir tekstuose pateikiami teiginiai tapo pagrindiniu kibirkšties šaltiniu, išprovokavusiu itin poliarizuotas reakcijas.

    Ką reiškia pavadinimas?

    Fraze Od Nirkod (We Will Dance Again) siejama su 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyta „Hamas“ ataka prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per ją žuvo šimtai žmonių, o po išpuolio Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Tas pats pavadinimas buvo naudojamas ir 2024 metais sukurtam dokumentiniam filmui apie minėtą ataką. Todėl naujas Boy George kūrinys nuo pirmųjų valandų buvo vertinamas ne tik kaip muzikinis darbas, bet ir kaip politinė pozicija.

    Kritika dėl žodžių apie Gazą

    Dainoje skamba eilutės, kuriose teigiama, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra karas, o ne genocidas. Tokia formuluotė tiesiogiai kertasi su pastaraisiais metais viešai skelbtais Jungtinių Tautų struktūrų, žmogaus teisių organizacijų ir nepriklausomų tyrėjų vertinimais, kuriuose akcentuojami masiniai civilių nuostoliai ir galimi tarptautinės teisės pažeidimai.

    Viename iš naujausių Jungtinių Tautų nepriklausomos komisijos dokumentų teigiama, kad Izraelio institucijų ir saugumo pajėgų veiksmai kai kuriais atvejais vertinti kaip sąmoningai nukreipti prieš palestiniečių vaikus, o tai siejama su itin sunkiais nusikaltimais, įskaitant galimo genocido požymius. Šios formuluotės yra jautrios ir teisiškai sudėtingos, tačiau būtent jos tapo kertiniu argumentu kritikams, kaltinantiems atlikėją realybės iškraipymu.

    Socialinių tinklų audra ir atlikėjo pozicija

    Po įrašo pasirodymo socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai komentarų. Dalies vartotojų teigimu, daina esą primena propagandinį kūrinį ir menkina civilių kančias, o pats atlikėjas kaltinamas ignoruojantis tarptautinių organizacijų duomenis apie humanitarinę krizę Gazoje.

    Kiti komentatoriai pabrėžė, kad muzikantui nederėtų konflikte rinktis vieną politinę pusę, ypač kai viešojoje erdvėje nuolat atnaujinami duomenys apie žuvusius civilius ir sugriautą infrastruktūrą. Kritika buvo nukreipta ne tik į dainos žinutę, bet ir į tai, kad menininkas, turintis didelę auditoriją, gali prisidėti prie visuomenės susipriešinimo.

    Pats Boy George jau anksčiau viešai kalbėjo apie paramą Izraeliui ir teigė turintis daug žydų kilmės draugų, kurių esą neketina išsižadėti dėl politinio spaudimo. „Ar žmonės iš manęs, kaip principingo žmogaus, reikalauja nusisukti nuo savo žydų draugų? To nebus“, – sakė Boy George.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai šiuolaikinėje informacinėje erdvėje muzikinis kūrinys gali tapti politinės kovos objektu. Menininkų pasisakymai apie Izraelio ir „Hamas“ karą vis dažniau vertinami ne kaip nuomonė, o kaip įtaką visuomenės požiūriui turintis veiksnys, galintis sukelti reputacines pasekmes.

  • Britų politikas žada kelti „Club Penguin“ klausimą parlamente, bet turi vieną sąlygą

    Britų politikas žada kelti „Club Penguin“ klausimą parlamente, bet turi vieną sąlygą

    Jungtinėje Karalystėje vis garsiau svarstoma idėja riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų paaugliams. Diskusijoje politikai ir ekspertai ieško ne tik draudimų, bet ir alternatyvų, kurios padėtų vaikams mokytis skaitmeninio raštingumo bei saugaus bendravimo internete.

    Leiboristų partijos parlamentaras Gordonas McKee, atstovaujantis Glasgow South apygardai, pasiūlė netikėtą kryptį: prisiminti kadaise populiarią žaidimų ir bendravimo platformą „Club Penguin“. Jo teigimu, tokio tipo uždaresnė, griežčiau prižiūrima erdvė galėtų būti tarpinis žingsnis vaikams, kol jie dar nėra pasiruošę atviroms socialinių tinklų platformoms.

    Idėją politikas pristatė vaizdo įraše „TikTok“, pabrėždamas, kad draudimai be aiškių pakaitalų gali palikti vaikus be jiems suprantamų ir patrauklių saugesnių kanalų bendrauti su bendraamžiais. Jis akcentavo, kad skaitmeninė kompetencija formuojasi per praktiką, todėl svarbu užtikrinti kontroliuojamą, tačiau gyvą aplinką.

    „Įvedant socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 metų turime pasirūpinti, kad vaikai mokėtų saugiai naudotis internetu“, – sakė Gordonas McKee.

    Parlamentaras įrašui iškėlė ir aiškią sąlygą: jei vaizdo įrašas surinks 200 000 paspaudimų „patinka“, jis pažadėjo kelti „Club Penguin“ sugrąžinimo temą per britų parlamento posėdžius. Kol kas viešai matomas reakcijų skaičius nuo šio tikslo dar gerokai atsilieka, tačiau diskusija socialiniuose tinkluose įsibėgėjo.

    Ar „Club Penguin“ tikrai buvo saugi erdvė?

    Gordonas McKee rėmėsi nostalgišku „Club Penguin“ įvaizdžiu kaip griežtai prižiūrimos platformos, kurioje buvo ribojamas turinys, filtruojamas tekstinis pokalbių kanalas, o naudotojai negalėjo siųsti vieni kitiems nuotraukų. Tokie sprendimai šiandien dažnai minimi kaip pavyzdžiai, kaip mažinti nepageidaujamo turinio ir kontaktų riziką vaikams.

    Vis dėlto internete pasirodė ir kritiškų vertinimų. Vienas X vartotojas, prisistatęs buvusiu „Club Penguin“ darbuotoju, teigė, kad realybėje platformoje esą netrūko bandymų apeiti taisykles, o pavojų vaikams visiškai eliminuoti nepavykdavo.

    „Dirbau „Club Penguin“ sistemos administratoriumi. Patikėkite, tai buvo viena prasčiausių vietų vaikams“, – rašė buvusiu darbuotoju prisistatęs asmuo.

    Tokie teiginiai viešoje erdvėje sunkiai patikrinami, tačiau jie primena platesnę problemą: net ir griežtai moderuojamose platformose rizikos išlieka, o saugumas priklauso ne vien nuo filtrų, bet ir nuo aktyvios priežiūros, skaidrių taisyklių, greito reagavimo bei tėvų įsitraukimo.

    Didžiausia kliūtis yra „Disney“

    Net jei Gordonui McKee pavyktų pasiekti reikiamą palaikymą ir jis iškeltų klausimą parlamente, idėjos įgyvendinimas susidurtų su praktiniais barjerais. Prekės ženklas „Club Penguin“ priklauso „Disney“, o oficialūs žaidimo serveriai buvo uždaryti 2017 metais.

    Po uždarymo „Disney“ ne kartą ėmėsi veiksmų ginant intelektinę nuosavybę, todėl įvairūs fanų projektai ir neoficialūs serveriai susidurdavo su uždarymais. Be to, britų institucijos neturi tiesioginių teisinių priemonių priversti privačią bendrovę atgaivinti seną produktą, jei tam nėra pačios įmonės strateginio intereso.

    Vis dėlto pati iniciatyva rodo augančią tendenciją: ieškoma alternatyvų socialiniams tinklams, kurios būtų labiau pritaikytos vaikams. Kartu tai grąžina į viešą diskusiją klausimą, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė vaikų skaitmeninė erdvė, kurioje saugumas būtų užtikrinamas ne deklaracijomis, o realiais mechanizmais.

  • Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Po pasaulio futbolo čempionato finalo tarp Ispanijos ir Argentinos įtampa persimetė ir į kultūros lauką. Argentinoje kilo pasipiktinimas dėl dainininkės Rosalíos ir amerikiečių atlikėjos Patti Smith pasisakymų socialiniuose tinkluose, o reakcija greitai virto raginimais boikotuoti ir atšauktu koncertu.

    Ši istorija vystėsi socialinių tinklų fone, kai emocijos po finalo dar buvo įkaitusios. Tokiais momentais net trumpi įrašai ar pasidalijimai įgauna didesnę prasmę, o ekrano nuotraukos ir perpublikavimai leidžia žinutei išplisti gerokai plačiau nei pirminė auditorija.

    Rosalía įrašas ir atsiprašymas

    Ginčas kilo po to, kai Rosalía „TikTok“ platformoje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame švenčiama Ispanijos pergalė. Prie klipo buvo matomas tekstas, kurį dalis Argentinos sirgalių suprato kaip pašaipą dėl nacionalinės komandos pralaimėjimo, todėl įrašas netrukus pradėjo plisti socialiniuose tinkluose.

    Augant kritikai, atlikėja įrašą pašalino ir vėliau „Instagram“ istorijose paskelbė paaiškinimą, kad pasidalijo vaizdo įrašu neįsigilinusi į prierašą. Ji taip pat pabrėžė, jog Argentinai jaučia simpatiją ir nenorėjo nieko įžeisti.

    Boikotų raginimai ir atšauktas renginys

    Pasipiktinimas neapsiribojo tik komentarais. Argentinoje socialiniuose tinkluose ėmė rastis raginimų atsisakyti bilietų į Rosalíos koncertus Buenos Airėse arba protesto forma palikti vietas tuščias, taip siekiant parodyti nepritarimą.

    Greita ir apčiuopiama pasekmė užfiksuota Kordoboje, kur buvo atšauktas simfoninis koncertas, skirtas Rosalíos kūrybai. Organizatoriai teigė sulaukę daug neapykantos ir piktų žinučių, todėl nusprendė nerizikuoti atlikėjų bei komandos saugumu, nors pats projektas esą buvo planuojamas kelis mėnesius ir su atlikėja tiesiogiai nebuvo susijęs.

    Tuo metu oficialūs Rosalíos koncertai Buenos Airėse, anot renginių organizatorių, ir toliau buvo planuojami pagal anksčiau skelbtą grafiką. Vis dėlto viešojoje erdvėje diskusijos dėl atlikėjos įrašo dar kurį laiką neslūgo.

    Patti Smith įrašas ir pasikeitusi žinutė

    Į ginčą pateko ir Patti Smith, kai po finalo ji pasveikino Ispaniją ir pavartojo frazę, kuri daliai Argentinos sirgalių pasirodė nubrėžianti moralinę ribą tarp komandų. Kritika kilo greitai, o atlikėja įrašą netrukus ištrynė.

    Vėliau ji pasidalijo nauja žinute, kurioje pabrėžė pagarbą Argentinai ir jos futbolo rinktinei, prisiminė savo ryšį su šalimi bei išreiškė susižavėjimą Lioneliu Messi. Atlikėja teigė apgailestaujanti, kad jos žodžiai buvo suprasti kaip nepagarba Argentinos žmonėms.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip sporto pergalės ir pralaimėjimai, ypač finaluose, tampa daugiau nei rezultatu. Kai emocijos pasiekia aukščiausią tašką, socialiniai tinklai veikia kaip stiprintuvas, o žinomiems žmonėms tenka reaguoti į interpretacijas, kurios kartais gerokai pralenkia pirminę žinutės intenciją.