Tag: Socialinis draudimas

  • Lenkijoje ZUS kelia ligos draudimo „lubas“: 2027-aisiais limitas viršys 25 tūkst. zl.

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lenkijoje didės savanoriško ligos draudimo įmokų bazės riba, kurią nustato socialinio draudimo institucija ZUS. Naujas limitas sieks 25 082,50 zl per mėnesį ir galios visus 2027 metus.

    Apie pasikeitimą pranešta ZUS prezidento komunikate, kurį, remdamasis oficialiu paskelbimu „Monitor Polski“, aptaria „Dziennik Gazeta Prawna“. Tai reiškia, kad didžiausia suma, nuo kurios verslininkas gali skaičiuoti savanorišką ligos draudimo įmoką, bus didesnė nei anksčiau.

    Limitas apskaičiuotas kaip 250 proc. prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio 2027 metams (10 033 zl). Palyginti su 2026 metais, maksimali įmokų bazė didėja 1 532,50 zl.

    Svarbu atskirti, kad ši riba nėra nei pati ligos išmoka, nei įmokos dydis – tai tik „lubos“, nuo kurių galima skaičiuoti savanorišką ligos draudimo įmoką. Kadangi įmoka sudaro 2,45 proc. bazės, naudojant visą limitą ji siektų 614,52 zl per mėnesį.

    Ką tai reiškia verslininkų ligos išmokoms

    ZUS nustatytas limitas svarbus dėl to, kad ligos išmokos verslininkams priklauso nuo pasirinktos įmokų bazės ir nedarbingumo dienų skaičiaus. Kuo didesnė bazė (iki leistino maksimumo), tuo potencialiai didesnė ir išmoka.

    Pateikiamas ir konkretus skaičiavimo pavyzdys: jei verslininkas į nedarbingumą (L4) patektų 2027 metų vasarį po 12 mėnesių nepertraukiamo įmokų mokėjimo nuo 7 000 zl bazės, po 13,71 proc. atskaitymų išmokos bazė sudarytų 6 040,30 zl.

    Tokiu atveju, taikant 80 proc. tarifą ir perskaičiuojant dienos sumą pagal vieną trisdešimtąją mėnesio dydžio, gautųsi 161,07 zl už dieną. Už 7 dienas išmoka siektų 1 127,49 zl (bruto).

    Taip pat primenama, kad ligos išmoką gaunantis verslininkas ZUS mokamą išmoką gali gauti nuo pirmosios nedarbingumo dienos.

  • Lenkijoje vidutinė ZUS pensija nuo 2026 metų pradžios paaugo beveik 300 zlotų

    Lenkijoje vidutinė ZUS mokama pensija nuo 2026 metų pradžios pastebimai padidėjo – rugsėjį ji buvo beveik 300 zlotų didesnė nei sausį. Tai rodo šalies socialinio draudimo sistemos duomenys.

    Kaip nurodoma, 2026 metų sausį vidutinė pensija siekė 4 233,64 zloto, o 2026 metų rugsėjį – 4 525,41 zloto. Skirtumas sudaro 291,77 zloto.

    Kartu augo ir pensijų gavėjų skaičius. 2026 metų rugsėjį ZUS pensijas mokėjo 6 mln. 459,8 tūkst. žmonių – tai 34,3 tūkst. daugiau nei sausį.

    Šie skaičiai aktualūs ne tik Lenkijos senjorams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems ar su Lenkija dirbantiems žmonėms, kurie domisi kaimyninės šalies pensijų sistema ir tendencijomis.

    Per devynis mėnesius – 6,9 proc. augimas

    Portalas „PulsHR“ atkreipia dėmesį, kad vidutinės pensijos augimas per devynis 2026 metų mėnesius sudarė apie 6,9 proc. Kitaip tariant, pensijų didėjimas fiksuotas ne vienkartiniu šuoliu, o nuosekliai per laikotarpį.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad didėjo ne tik išmokų dydis, bet ir žmonių, gaunančių pensijas, skaičius. Tai rodo, kad sistema aptarnauja vis didesnę gavėjų grupę.

    Daug senjorų pensiją derina su darbu

    Dar viena tendencija – reikšminga dalis senjorų ir toliau išlieka darbo rinkoje. ZUS duomenimis, 2025 metų gruodį 879,5 tūkst. žmonių, jau turinčių teisę į pensiją, buvo draudžiami sveikatos draudimu kitu pagrindu nei vien pensijos gavimas.

    Šioje grupėje dominavo moterys – jos sudarė 58,2 proc. dirbančių pensininkų. Vidutinis pensiją su darbu derinančių žmonių amžius siekė 67,8 metų.

    Tekste cituojami ir tyrimų duomenys apie norą dirbti po pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, „SD Worx“ ataskaitoje nurodoma, kad 51,9 proc. vyresnių darbuotojų norėtų dirbti ir pasiekę pensinį amžių.

    Taip pat minima „SW Research“ apklausa „Job Impulse“ užsakymu: joje teigiama, kad du trečdaliai vyresnių nei 60 metų žmonių norėtų dirbti. Kaip pagrindinis argumentas tęsti darbą dažniausiai įvardijamos papildomos pajamos.

  • Ispanijos rinkimų kampanijoje – „austriškos kuprinės“ idėja: kaip ji veiktų pensijoms

    Ispanijos rinkimų kampanijoje – „austriškos kuprinės“ idėja: kaip ji veiktų pensijoms

    Ispanijoje, artėjant lapkričio 29 dieną vyksiantiems visuotiniams rinkimams, į politinių debatų centrą grįžo vadinamoji „austriška kuprinė“ – darbdavių finansuojamas individualus fondas, kurį darbuotojas „nešiojasi“ keisdamas darbą.

    Šis modelis Austrijoje buvo sukurtas kaip alternatyva tradicinei išeitinei kompensacijai, kartu leidžiant sukauptas lėšas panaudoti ir kaip papildymą senatvėje. Tačiau analitikai nesutaria, ar jis tiktų Ispanijos darbo rinkai ir socialinio draudimo sistemai, rašo „Euronews“.

    Pensijų tema Ispanijoje ypač jautri: pagal naujausius oficialius 2026 metų rugsėjo duomenis, įmokomis paremtoms socialinio draudimo pensijoms kas mėnesį skiriama apie 14 498 mln. eurų – 6,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Šalyje pensijas gauna daugiau nei 9,5 mln. žmonių, todėl bet kokios užuominos apie įšaldymą ar mažinimą tampa politinių ginčų ašimi. Vidutinė pensija, nurodoma straipsnyje, siekia apie 1 380 eurų.

    Pensijos – rinkimų kampanijos ašis

    Partijos puikiai supranta pensininkų balsų svarbą, o kartu auga ir dirbančiųjų bei jaunimo nerimas – ar sistema ilgainiui pajėgs išlaikyti įsipareigojimus. Tekste primenama, kad Ispanijos viešoji skola 2026 metų rugpjūtį sudarė 99,7 proc. BVP, tai yra apie 1,75 trln. eurų.

    Debatuose susikirto skirtingos pozicijos: opozicinė Partido Popular (PP) kėlė klausimus dėl viešosios sistemos tvarumo, o PSOE ir Sumar ją kaltino siekiais privatizuoti pensijas. Premjeras Pedro Sánchez kampanijoje perspėjo apie galimas „aukas“, jei valdžią perimtų opozicija.

    Tuo metu PP lyderis Alberto Núñez Feijóo žadėjo pensijas indeksuoti pagal infliaciją ir tvirtino „jokiu atveju“ nekvestionuosiantis viešosios sistemos. Partija taip pat kartoja, kad viešųjų pensijų įšaldymo istorijoje kaltina PSOE laikotarpį valdant José Luisui Rodríguezui Zapatero.

    Kas yra „austriška kuprinė“

    Austrijoje ši sistema oficialiai vadinama „abfertigung neu“. Esmė tokia: darbdavys kas mėnesį perveda 1,53 proc. darbuotojo bruto atlyginimo į individualią sąskaitą, kuri priklauso pačiam darbuotojui.

    Sukauptas kapitalas gali būti panaudotas netekus darbo, pradedant savarankišką veiklą ar sukakus pensiniam amžiui – kaip papildymas prie viešosios pensijos. Svarbi detalė: keičiant darbdavį sukauptos lėšos „keliauja“ kartu su darbuotoju, o jam mirus fondas nedingsta.

    Tekste pabrėžiama, kad tai nėra viešosios pensijos pakaitalas: Austrija, kaip ir Ispanija, turi „pay as you go“ tipo viešą sistemą, paremtą dirbančiųjų įmokomis. „Kuprinė“ pirmiausia buvo sukurta pakeisti tradicinę išeitinę kompensaciją ir suteikti darbuotojui asmeniškai valdomą „pagalvę“.

    Minima ir tai, kad grąža šiame modelyje laikoma kuklia – vienas Austrijos parlamentaras iš NEOS yra nurodęs, jog vidutiniškai fondai uždirba apie 2 proc. Austrija taip pat patvirtino, kad nuo 2028 metų darbuotojai galės rinktis didesnės rizikos modelį (be kapitalo garantijos, su daugiau akcijų) arba perkelti lėšas į pensijų fondą papildomoms pajamoms gauti.

    Argumentai „už“ ir „prieš“ Ispanijoje

    „Kuprinės“ šalininkai Ispanijoje akcentuoja jos perkeliamumą – idėja tokia, kad žmogui būtų lengviau keisti darbą neprarandant sukauptų teisių, o kartu atsirastų individualios santaupos kaip saugiklis netekus darbo.

    Straipsnyje nurodoma, kad Ispanijos bankas šią idėją ilgą laiką vertino palankiai. Buvęs banko vadovas Pablo Hernández de Cos ją pristatė kaip galimą atsaką į ilgalaikius pensijų sistemos finansavimo iššūkius, o 2023 metais bankas siūlė diegimą remti 8 000 mln. eurų Europos lėšomis.

    Tačiau kritikos netrūksta. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT teigia, kad tai galėtų paversti atleidimą „numatomą ir finansiškai neutralų“ darbdaviams – iš anksto apmokamą, jų požiūriu, „nemokamą atleidimą“. UGT taip pat argumentuoja, kad tai didintų darbo kaštus įmonėms, kurios neatleidžia darbuotojų, o toms, kurios atleidžia dažniau, sumažintų atleidimų naštą.

    Skeptiškai nusiteikę ir kai kurie ekonomistai, primindami, kad sistemą būtų sunku pritaikyti, jei socialinis draudimas susiduria su struktūriniu deficitu ir negali lengvai atsisakyti dalies įmokų. Pats verslas, kaip teigiama tekste, taip pat baiminasi darbo kaštų augimo.

    Galiausiai, „austriška kuprinė“ Ispanijoje šiuo metu yra politinių programų ir ginčų objektas: PP svarsto ją vėl įtraukti į rinkimų programą (kaip buvo daroma 2023 metais), o kitos politinės jėgos tai vertina kaip galimą žingsnį viešosios sistemos „privatinimo“ link – nors PP tokius kaltinimus neigia.

  • Emerytura po bliskio mirties: kada šeima gali pasilikti išmoką, o kada teks grąžinti ZUS

    Po artimo žmogaus mirties šeimai neretai kyla praktinis klausimas: kas nutinka su paskutine pensija ar renta – ar gautus pinigus galima pasilikti, pavyzdžiui, laidotuvių išlaidoms?

    Kaip aiškinama Lenkijos socialinio draudimo sistemoje, kai kuriais atvejais išmoka, į mirusiojo sąskaitą pervesta jau po mirties, gali likti šeimai. Tačiau būna situacijų, kai pinigus vis dėlto tenka grąžinti ZUS.

    Svarbiausia taisyklė – išmoka priklauso už visą tą mėnesį, kurį įvyko mirtis, nesvarbu, ar žmogus mirė mėnesio pradžioje, viduryje ar pabaigoje. Išmoka už tą mėnesį nemažinama ir už dienas po mirties.

    Vis dėlto sprendžiant, ar pinigus galima pasilikti, reikšmę turi ne tik data, bet ir tai, kaip konkrečiai pensija ar renta buvo išmokėta – į rankas ar pervesta į banko sąskaitą.

    Kada išmoką galima pasilikti

    Jeigu pensiją ar rentą į namus atneša paštininkas ir jis atvyksta jau po pensininko ar rentininko mirties, šeima šių pinigų atsiimti negali – net jeigu išmoka priklausė už mėnesį, kurį įvyko mirtis.

    Tačiau tai nereiškia, kad pinigai „prapuola“. Nurodoma, kad šeimos nariai tokią neišmokėtą sumą gali susigrąžinti nustatyta tvarka.

    Kita situacija, kai ZUS pensiją ar rentą perveda į banko sąskaitą. Jei pervedimas buvo už tą patį mėnesį, kurį žmogus mirė, tokios sumos grąžinti nereikia, net jei pinigai sąskaitą pasiekė jau po mirties.

    Pateikiamas pavyzdys: jei žmogus mirė lapkričio 10 dieną, o po kelių dienų į jo sąskaitą įkrito lapkričio pensija, ZUS šių pinigų grąžinti nereikalaus, nes tai išmoka už mirties mėnesį.

    Kada pinigus reikės grąžinti ZUS

    Kitaip vertinama situacija, kai į sąskaitą pervedama išmoka už kitą mėnesį – po mirties. Tokie pinigai turi būti grąžinti, net jeigu pervedimas įvyko dar mirties mėnesį.

    Taip gali nutikti, kai įprasta išmokos mokėjimo diena sutampa su savaitgaliu ar švente, todėl ZUS perveda anksčiau. Nors pinigai į sąskaitą patenka dar tą patį mėnesį, jie iš tiesų skirti jau kitam mėnesiui, už kurį mirusiajam išmoka nebepriklauso.

    Pavyzdyje nurodoma situacija, kai žmogus mirė gruodžio 29 dieną, o gruodžio 30 dieną į sąskaitą įkrito pensija – tačiau ji buvo skirta sausį, todėl dėl artėjančių švenčių pervesta iš anksto. Tokiu atveju šeima privalo pinigus grąžinti.

    Pabrėžiama esminė detalė: svarbiausia yra tai, už kurį mėnesį išmoka išmokėta, o ne tai, kurią dieną pinigai pasiekė sąskaitą.

    Kas gali atsiimti neišmokėtą sumą ir per kiek laiko

    Neišmokėtą (neatsiimtą) paskutinę pensiją ar rentą pirmiausia gali gauti sutuoktinis ir vaikai – ypač tie, kurie gyveno kartu su mirusiuoju ir vedė bendrą ūkį.

    Jeigu kartu negyvenusių artimųjų padėtis kitokia, išmokos gavėjų eilė gali keistis: nurodoma, kad tokiu atveju pinigai gali būti skiriami sutuoktiniui ir vaikams, gyvenusiems atskirai, o vėliau – kitiems teisę turintiems šeimos nariams.

    Kad būtų galima atgauti neišmokėtą sumą, reikia ZUS pateikti ENS prašymą ir dokumentus, patvirtinančius giminystę bei artimojo mirtį.

    Taip pat nurodoma, kad prašymą būtina pateikti per 12 mėnesių nuo mirties dienos.

  • Minimalioji pensija po dienos darbo Lenkijoje? Seime keliami klausimai dėl ukrainiečių išmokų

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar įmanoma užsienio piliečiams gauti minimalią senatvės pensiją po itin trumpo darbo laikotarpio. Grupė parlamentarų kreipėsi į vyriausybę, prašydami aiškiai paaiškinti, kokiais atvejais socialinio draudimo sistema galėtų mokėti išmokas Ukrainos piliečiams ir kokia to kaina valstybės biudžetui.

    Klausimai pirmiausia nukreipti į ZUS, Lenkijos socialinio draudimo įstaigą, kuri administruoja pensijas ir kitas išmokas. Parlamentarai siekia išsiaiškinti, ar egzistuoja teisinės spragos, leidžiančios pretenduoti į minimalią pensiją, net jei Lenkijoje sumokėta labai mažai įmokų.

    Kaip veikia minimali pensija?

    Lenkijos sistemoje minimali pensija paprastai siejama su reikalaujamu socialinio draudimo stažu ir įmokomis, o ne vien faktu, kad žmogus trumpai dirbo šalyje. Jei asmuo neatitinka stažo kriterijų, pensija dažniausiai apskaičiuojama pagal sukauptas įmokas, todėl būna mažesnė už nustatytą minimumą.

    Vis dėlto tarptautinio koordinavimo taisyklės gali lemti situacijas, kai skirtingose šalyse sukaupti laikotarpiai sumuojami vertinant teisę į pensiją. Tokiais atvejais kiekviena valstybė paprastai moka tik savo dalį, proporcingą joje įgytam stažui, tačiau politinėse diskusijose dažnai keliami klausimai, ar visuomet išvengiama nepagrįstai didelių išmokų.

    Kodėl tai tapo politine tema?

    Lenkija po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje priėmė daug karo pabėgėlių, dalis jų įsidarbino ir pradėjo mokėti socialinio draudimo įmokas. Augant žmonių mobilumui ir tarptautinėms socialinės apsaugos sutartims, visuomenėje vis dažniau keliami klausimai, kaip tiksliai apskaičiuojamos teisės į išmokas.

    Parlamentarai interpelacijoje prašo pateikti duomenis, kiek tokių atvejų fiksuota, kokie teisiniai pagrindai taikomi ir ar reikalingi pakeitimai, kurie užkirstų kelią piktnaudžiavimui. Taip pat klausiama, kaip užtikrinama kontrolė ir ar ZUS turi pakankamai priemonių tikrinti pateikiamą informaciją.

    Ką gali atsakyti vyriausybė?

    Vyriausybės atsakymas paprastai apima paaiškinimą, kokie minimalūs kriterijai taikomi pensijai, kaip skaičiuojamas stažas ir kaip koordinuojami laikotarpiai, įgyti skirtingose šalyse. Tikėtina, kad bus pabrėžta proporcingumo taisyklė, kai valstybė moka tik už savo teritorijoje sukauptas įmokas ir stažą.

    Taip pat gali būti akcentuojama, kad atskiri pavieniai atvejai viešojoje erdvėje ne visuomet tiksliai atspindi bendrą sistemos veikimą, o klaidingas įspūdis gali kilti sumaišius skirtingas išmokų rūšis. Galutines išvadas lems oficialūs paaiškinimai ir statistika, kurią pateiks atsakingos institucijos.

    Kol kas aišku viena: diskusija dėl socialinės apsaugos tvarumo, kontrolės mechanizmų ir taisyklių skaidrumo Lenkijoje neslūgsta. Atsakymai į parlamentarų klausimus turėtų parodyti, ar problema reali, ar tai labiau politinis ginčas, kilęs iš pavienių interpretacijų.

  • 5 metai darbo Vokietijoje ir teisė į dar vieną pensiją: ką pateikti Sodrai ir kada kreiptis

    Legalus darbas užsienyje gali reikšmingai paveikti būsimos pensijos dydį ir net atverti kelią į atskirą išmoką iš kitos valstybės. Jei žmogus dirbo pagal tos šalies taisykles ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, sulaukęs pensinio amžiaus jis gali gauti pensiją ir iš Lietuvos, ir iš užsienio.

    Tokia praktika dažniausia taikoma Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse bei Šveicarijoje, kur galioja socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principai. Tai reiškia, kad skirtingose šalyse sukaupti draudimo laikotarpiai gali būti įvertinami nustatant teisę į išmoką, o kiekviena valstybė moka savo dalį už joje sukauptą stažą.

    Kaip veikia dviejų pensijų principas?

    Svarbu suprasti, kad dviejų pensijų gavimas paprastai nereiškia dvigubos tos pačios pensijos už tą patį laikotarpį. Kiekviena šalis apskaičiuoja ir moka savo pensijos dalį pagal joje sukauptą socialinio draudimo stažą ir įmokas, todėl žmogus gali gauti kelias atskiras išmokas į tą pačią sąskaitą.

    Skirtingose valstybėse galioja nevienodi reikalavimai dėl minimalaus stažo ar pensinio amžiaus, todėl teisė į išmoką gali atsirasti skirtingu metu. Dėl to prieš pateikiant prašymą verta įsivertinti, kuriose šalyse buvo dirbta, ar darbas buvo legalus ir ar buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.

    Vokietija: užtenka penkerių metų

    Vokietijoje vienas svarbiausių kriterijų teisei į senatvės pensiją yra minimalus draudimo laikotarpis, kuris dažnu atveju siekia 5 metus. Tai reiškia, kad asmuo, kuris Vokietijoje buvo apdraustas ir mokėjo įmokas bent penkerius metus, gali įgyti teisę į Vokietijos pensijos išmoką.

    Praktikoje tokia išmoka gali būti palyginti nedidelė, tačiau ji mokama kaip atskiras mokėjimas greta Lietuvoje paskirtos pensijos. Be to, užsienyje sukauptas laikotarpis kai kuriais atvejais gali padėti įrodyti reikiamą stažą, kai jo trūksta Lietuvoje.

    Kur kreiptis ir kokių dokumentų reikia?

    Dėl užsienio pensijos dažniausiai nereikia atskirai važiuoti į kitą šalį: prašymas teikiamas Lietuvoje per Sodrą. Sodra perduoda duomenis ir dokumentus atitinkamos valstybės institucijai, kuri įvertina stažą, įmokas ir priima sprendimą dėl išmokos.

    Paprastai prašoma pateikti informaciją apie darbo laikotarpius užsienyje ir turimus tai patvirtinančius dokumentus. Jei dalies dokumentų žmogus nebeturi, institucijos dažnai tikrina duomenis per nacionalines sistemas, tačiau procesas gali užtrukti ilgiau.

    Prašymą galima pateikti ir nuotoliniu būdu per elektronines paslaugas, naudojantis tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Tam, kad išmoka būtų paskirta laiku, kreiptis rekomenduojama iš anksto, dar prieš planuojamą pensijos skyrimo datą.

  • Lenkijoje grįžta idėja dėl stažo pensijų: siūlo vienodas taisykles moterims ir vyrams

    Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk pranešė, kad politinė jėga Lewica rengia projektą dėl vadinamųjų stažo pensijų. Ministrė pabrėžė, kad tai nėra Vyriausybės projektas, todėl jam dar teks pereiti įprastą politinių derinimų ir balsavimų kelią.

    Stažo pensijų idėja remiasi principu, kad žmogus galėtų išeiti į pensiją anksčiau nei įstatymu nustatytas pensinis amžius, jei pakankamai ilgai dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Tokia schema dažniausiai argumentuojama sunkesniais, fiziškai ar psichologiškai sekinančiais darbais ir tuo, kad dalis žmonių pradeda dirbti labai anksti.

    Kas siūloma ir kuo tai skiriasi?

    Pasak ministrės, Lewica diskusijose buvo aptarta ir galimybė nustatyti vienodą reikalaujamą darbo stažą moterims ir vyrams, kuris suteiktų teisę į stažo pensiją. Tai reikštų, kad pagrindinis kriterijus būtų ne lytis ar amžius, o sukauptas įmokinis stažas.

    Šalininkai akcentuoja socialinį teisingumą tiems, kurie dirba nuo jaunystės ir dėl darbo pobūdžio sunkiau išlaiko darbingumą iki standartinio pensinio amžiaus. Kritikai paprastai kelia klausimą, ar tokia tvarka neskatintų ankstesnio pasitraukimo iš darbo rinkos, kai daugelyje Europos valstybių siekiama priešingo efekto.

    Pensinis amžius, anot ministrės, nesikeis

    A. Dziemianowicz-Bąk teigė, kad įstatymu nustatytas pensinis amžius Lenkijoje nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodančios nuomonės apie galimą jo kėlimą esą yra privatūs svarstymai. Ministrė pažymėjo, kad Lewica, būdama valdančiojoje koalicijoje, nepalaikytų sprendimo kelti įstatyminį pensinį amžių.

    Kartu akcentuota, kad dalis žmonių ir taip savanoriškai renkasi dirbti ilgiau, todėl valstybės tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas tęsti darbą vyresniame amžiuje. Ministrė taip pat kalbėjo apie priemones, kurios galėtų padėti vyresniems darbuotojams, pavyzdžiui, lankstesnį darbo organizavimą ar darbo laiko trumpinimo modelių bandymus.

    Kodėl ši tema vėl iškilo?

    Stažo pensijos Lenkijoje periodiškai grįžta į politinę darbotvarkę dėl kelių priežasčių. Viena jų yra demografiniai pokyčiai ir spaudimas pensijų sistemai, kai visuomenė sensta, o darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja.

    Kita priežastis susijusi su darbo rinkos realijomis: dalis darbuotojų, ypač dirbančių fiziškai sunkų darbą, senstant susiduria su sveikatos problemomis ir mažesnėmis galimybėmis išsilaikyti darbo rinkoje. Dėl to politikai ieško kompromiso tarp socialinės apsaugos ir paskatų kuo ilgiau išlikti ekonomiškai aktyviems.

    Kol kas neaišku, kokie konkretūs stažo slenksčiai būtų siūlomi ir kaip būtų sprendžiamas finansavimo klausimas. Jei projektas pasieks parlamentą, tikėtina, kad didžiausios diskusijos vyks būtent dėl poveikio socialinio draudimo biudžetui ir dėl to, ar nauja tvarka nesukurtų papildomų nelygybių tarp skirtingų profesijų.

  • ES pažada greitesnį darbą svetur: vienas skaitmeninis „pasas“ sutaupys milijardus eurų?

    ES pažada greitesnį darbą svetur: vienas skaitmeninis „pasas“ sutaupys milijardus eurų?

    Nauja platforma judantiems darbuotojams

    Europos Komisija pateikė siūlymą sukurti bendrą skaitmeninę platformą, kuri leistų ES piliečiams paprasčiau pripažinti socialinio draudimo dokumentus ir profesines kvalifikacijas kitose valstybėse narėse. Idėja siejama su augančiu darbuotojų mobilumu ir ilga biurokratinių procedūrų grandine, kuri dažnai stabdo įsidarbinimą.

    Pagrindinis numatomas sprendimas vadinamas „European Social Security Pass“ ir būtų skirtas greitesniam dokumentų patikrinimui bei pripažinimui tarp šalių institucijų. Komisija akcentuoja, kad vėlavimai gali lemti situacijas, kai žmogus laikinai netenka realios prieigos prie jam priklausančių teisių.

    Kas keistųsi žmogui ir darbdaviui

    Pagal planą darbuotojai lengviau įrodytų socialinio draudimo statusą, sveikatos draudimo galiojimą ir galėtų sklandžiau perkelti teises, kai dirba kitoje šalyje. Tai ypač aktualu komandiruotėms, sezoniniam darbui, pasienio regionų darbuotojams ir tiems, kurie persikelia dėl karjeros.

    Komisija pabrėžia, kad priemonės turėtų padėti ir įmonėms, kurios ieško specialistų kitose ES valstybėse. Greitesnis kvalifikacijų patvirtinimas ir aiškesnis socialinio draudimo duomenų patikrinimas mažintų rizikas darbdaviams bei sutrumpintų įdarbinimo terminus.

    „Bendra rinka turi tapti ir tikra įgūdžių rinka, suteikianti daugiau galimybių darbuotojams ir verslui“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Mobilumo mastas ir pažadėta ekonominė nauda

    Komisijos duomenimis, 2024 metais apie 14 mln. europiečių gyveno kitoje ES šalyje nei gimė, o maždaug 10 mln. jų buvo darbingo amžiaus. Tuo pat metu „Eurobarometer“ apklausa rodė, kad 18 proc. europiečių norėtų persikelti gyventi į užsienį.

    Europos Komisija skaičiuoja, kad iki 2040 metų ši iniciatyva galėtų sukurti iki 6 mlrd. eurų naudos. Kartu skelbiama, kad per 12 metų skaitmeninimas padėtų sutaupyti iki 64 mln. eurų verslui, 69 mln. eurų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir 72 mln. eurų darbo inspektoriams dėl spartesnio tarpvalstybinio patikrinimo.

    Atskirai įvardijama ir sukčiavimo prevencijos dimensija: plačiau taikant skaitmeninius parašus ir greitesnį duomenų patvirtinimą, per tą patį laikotarpį būtų galima išvengti iki 277 mln. eurų nuostolių. Komisija pabrėžia, kad tokios priemonės ypač svarbios, kai daugėja tarpvalstybinių paslaugų, nuotolinio darbo ir sudėtingų darbo formų, reikalaujančių aiškaus teisių bei prievolių nustatymo.

  • Kai kurioms 1949–1968 metais gimusios moterys gali gauti didesnę pensiją: ką keičia perskaičiavimas

    Kas keičiasi sulaukus 65 metų

    Kai kurioms moterims Lenkijoje pensija gali būti apskaičiuojama du kartus: pirmą kartą, kai jos išeina į pensiją sulaukusios nustatyto amžiaus, o antrą kartą – kai sukanka 65 metai. Šis perskaičiavimas kai kuriais atvejais padidina mėnesinę išmoką maždaug iki 200 eurų.

    Mechanizmas taikomas daliai 1949–1968 metais gimusių moterų. Pensijos perskaičiavimas remiasi tuo, kad 60 metų amžiuje sukaupta suma padalijama iš statistiškai trumpesnio likusio gyvenimo trukmės rodiklio, naudojamo 65 metų amžiui, todėl mėnesinė išmoka gali išaugti.

    Kurioms moterims tai aktualu

    Esminė sąlyga – perskaičiavimas nėra universalus ir neapima visų pensininkių. Praktikoje jis siejamas su moterimis, kurios anksčiau dalį įmokų buvo nukreipusios į atvirus pensijų fondus.

    Dėl to kyla diskusijų, nes dalis to paties amžiaus grupės moterų, kurios mokėjo įmokas tik į valstybinę sistemą, šia galimybe nepasinaudoja. Ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 1949–1968 metais gimusių moterų grupėje milijonai kaupė tik valstybinėje sistemoje, tačiau nebuvo atvirų fondų dalyvės.

    Ką daryti, jei priklausote grupei

    Svarbiausia – pasitikrinti, ar konkrečiu atveju numatytas automatinis perskaičiavimas, ar reikalingas papildomas kreipimasis. Taip pat verta įsivertinti, kokiu pagrindu buvo skaičiuojama pradinė pensija ir ar buvo dalyvauta atviruose pensijų fonduose.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie perskaičiavimo mechanizmai ypač svarbūs ilgalaikiam pajamų stabilumui, tačiau kartu kelia klausimų dėl vienodų sąlygų skirtingoms apdraustųjų grupėms. Artimiausiais metais sprendimas ir toliau bus aktualus vis naujoms 65 metų sulaukiančioms moterų kartoms.

    „Kai moteriai sukanka 65 metai, jos sąskaitos būklė, kurią ji turėjo būdama 60 metų, padalijama iš tikėtinos likusios gyvenimo trukmės, taikomos 65 metų amžiui“, – sakė viceministras Sebastianas Gajewskis.

  • Emerytūra Lenkijoje gali būti didesnė: kodėl 1967 m. moterims ir 1962 m. vyrams svarbus mėnuo

    Apie 2027 metais maždaug 350 000 Lenkijos gyventojų pasieks bendrą pensinį amžių: tai 1967 metais gimusios moterys ir 1962 metais gimę vyrai. Nors pagrindinės taisyklės aiškios, galutinę išmokos sumą gali pastebimai pakeisti tai, kada tiksliai pateikiamas prašymas Lenkijos socialinio draudimo įstaigai ZUS.

    Pensiją ZUS paprastai apskaičiuoja pagal sukauptą socialinio draudimo kapitalą ir taiko galiojančius indeksavimo (valorizacijos) mechanizmus. Dėl to praktikoje svarbios kelios datos per metus, kai perskaičiuojami tiek patys mokėjimai, tiek ir sąskaitose sukauptos įmokos.

    Kas lemia didesnę pensiją?

    Pirmas „langas“, į kurį atkreipia dėmesį ekspertai, yra metų pradžia prieš kovą. Jei pensija paskiriama iki kasmetinės kovo mėnesio pensijų indeksacijos, vėliau žmogus automatiškai gauna indeksuotą, padidintą išmoką pagal tais metais patvirtintą indeksavimo koeficientą.

    Kitas svarbus taškas yra birželio mėnuo, kai ZUS nuo birželio 1 dienos indeksuoja apdraustųjų sąskaitose sukauptas įmokas ir vadinamąjį pradinį kapitalą. Būtent nuo po šio perskaičiavimo „atnaujintos“ sumos vėliau skaičiuojama pensija, todėl mėnuo gali turėti realią finansinę įtaką.

    Kodėl liepa dažnai minima kaip naudingesnė?

    Lenkijos žiniasklaidoje cituojami pensijų sistemos ekspertai atkreipia dėmesį, kad pensija, apskaičiuota nuo liepos mėnesio, dažnu atveju turėtų būti didesnė nei ta, kuri nustatoma gegužę. Logika paprasta: po birželio indeksacijos pensijos apskaičiavimo bazė dažnai būna didesnė.

    Vis dėlto vienos universaliai teisingos datos nėra. Pats ZUS pabrėžia, kad kapitalo indeksavimas apima ir metinius, ir ketvirtinius mechanizmus, o konkretus prašymo mėnuo gali pakeisti galutinį rezultatą į abi puses.

    Ypač daug dėmesio skiriama birželiui, nes dėl ketvirtinių indeksacijų taikymo ypatumų tam tikrais atvejais būtent šį mėnesį apskaičiuota pensija gali būti mažesnė nei gauta pasirinkus kitą laiką. Dėl to prieš priimant sprendimą rekomenduojama pasitikrinti individualius skaičiavimus ir galimus scenarijus.

    Nemažai lemia ir sprendimas toliau dirbti po pensinio amžiaus. Kiekvieni papildomi mokami socialinio draudimo įmokų mėnesiai didina sukauptą kapitalą, o vėlesnis išėjimas į pensiją reiškia, kad sukauptos lėšos statistiškai dalijamos iš trumpesnio likusio gyvenimo laikotarpio.

    Praktikoje tai gali reikšti didesnę mėnesinę išmoką, nors sprendimą dažnai diktuoja ne tik skaičiai, bet ir sveikata, darbo rinka bei asmeninės aplinkybės. Todėl planuojant išėjimą į pensiją svarbu įvertinti ne vien indeksacijos datas, bet ir tai, kiek realiai dar verta kaupti kapitalą tęsiant darbą.

    Lenkijoje taip pat galioja mokestinės lengvatos dirbantiems senjorams, jei jie pasiekę pensinį amžių nusprendžia neprašyti pensijos ir toliau dirbti. Tokiais atvejais gali būti taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, kurios, priklausomai nuo pajamų lygio, reikšmingai keičia galutinį „į rankas“ gaunamų pajamų rezultatą.

    Dėl to optimali data pateikti prašymą ZUS dažnai tampa kompromisu tarp didesnės būsimos pensijos, šiuo metu gaunamo atlyginimo ir galimų mokestinių privalumų. Ekspertai pataria nepasikliauti vien bendromis taisyklėmis ir pasitikrinti individualią situaciją, nes net kelių savaičių skirtumas gali pakeisti skaičiavimą.