Tag: Socialinis draudimas

  • Kokia alga reikalinga 10 000 zlotų pensijai: skaičiavimai pagal įmokas ir darbo stažą Lenkijoje

    Kaip apskritai skaičiuojama pensija

    Lenkijos valstybinę pensiją lemia per darbo metus sukauptas socialinio draudimo kapitalas: sumokėtos įmokos į asmeninę sąskaitą ir jų indeksavimas pagal nustatytas taisykles. Išėjus į pensiją, sukaupta suma padalijama iš statistiškai apskaičiuojamo tikėtino likusio gyvenimo trukmės rodiklio, todėl vėlesnis išėjimas dažniausiai reiškia didesnę mėnesinę išmoką.

    Toks modelis yra jautrus karjeros pradžiai: jei pirmaisiais darbo metais atlyginimai buvo maži, įmokos taip pat menkos, o vėliau atsiradusį trūkumą „pasivyti“ sudėtinga. Kuo anksčiau žmogus pradeda stabiliai mokėti didesnes įmokas, tuo daugiau laiko kapitalui augti ir būti indeksuojamam.

    Kodėl tikslas tampa sunkesnis

    Demografinės tendencijos Lenkijoje didina spaudimą pensijų sistemai: visuomenė sensta, o dirbančiųjų dalis mažėja. Tai ilgainiui paprastai reiškia mažesnę pensijos ir buvusio atlyginimo santykio dalį, todėl vien „valstybinei“ pensijai užtikrinti aukštas pajamas senatvėje darosi vis sudėtingiau.

    Praktiškai tai reiškia, kad norint pasiekti aukštesnę pensiją svarbūs keli veiksniai: stabilus oficialus atlyginimas, nepertraukiamas stažas, ankstyvas įsitraukimas į darbo rinką ir sprendimas dirbti ilgiau. Kiekvienas papildomas darbo metais sukauptas įmokų laikotarpis gali pastebimai pakelti būsimą išmoką.

    Kokios algos reikia 10 000 zlotų pensijai

    Jei tikslas yra apie 10 000 zlotų pensija per mėnesį, skaičiavimai rodo, kad norint prie jos priartėti reikia gana aukšto atlyginimo jau karjeros pradžioje. Vertinant 25 metų amžių kaip atskaitos tašką, moterims reikėtų apie 14 941 zlotų bruto atlyginimo, o vyrams apie 9 579 zlotų bruto.

    Konvertavus į eurus (apytikriu 4,3 zlotų už eurą kursu), tai sudarytų maždaug 3 480 eurų bruto moterims ir apie 2 230 eurų bruto vyrams. Skirtumai siejami su statistiškai ilgesne moterų gyvenimo trukme, todėl tas pats sukauptas kapitalas joms išskaidomas į daugiau mėnesių.

    Palyginimui, siekiant mažesnių pensijų tikslų 25 metų amžiuje reikalingos algos taip pat didėja laipsniškai. Maždaug 8 000 zlotų pensijos tikslui moterims nurodoma apie 11 893 zlotų bruto, vyrams apie 7 610 zlotų bruto, o 5 000 zlotų pensijai atitinkamai apie 7 322 ir 4 655 zlotų bruto.

    Tie patys skaičiai eurais sudarytų apytikriai: 2 770 ir 1 770 eurų bruto (8 000 zlotų tikslui) bei apie 1 700 ir 1 080 eurų bruto (5 000 zlotų tikslui). Tai iliustruoja, kad aukštos pensijos tikslas dažniausiai reikalauja ilgalaikio aukštesnių oficialių pajamų periodo, o ne vien trumpalaikių atlyginimo šuolių.

    Ekonomikos kontekstas taip pat svarbus, nes atlyginimų „vidurkiai“ ar medianos ne visada reiškia, kad dauguma darbuotojų priartėja prie tokių sumų. Remiantis Lenkijos oficialiosios statistikos skelbtais rodikliais, atlyginimų mediana pastaraisiais metais siekė apie 7 900 zlotų bruto, tad 10 000 zlotų pensijos tikslui reikalingos algos yra gerokai aukštesnės už tipines pajamas.

  • Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Europoje vis dažniau kalbama apie vėlesnį išėjimą į pensiją, o naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimai rodo aiškią kryptį: daugelyje šalių pensinis amžius didės. OECD vertinimu, lyginant 2024 metais į pensiją išeinančius žmones ir tuos, kurie 2024 metais į darbo rinką atėjo būdami 22 metų, skirtumas kai kuriose šalyse bus labai ryškus.

    Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje įprastas pensinis amžius iki vėlyvųjų 2060-ųjų vidutiniškai padidės nuo 64,7 iki 66,9 metų vyrams ir nuo 64 iki 66,6 metų moterims. Tai reiškia, kad šiuolaikiniai jauni darbuotojai dažniau planuos karjerą, kuri tęsis iki beveik 67 metų ar ilgiau.

    Kur pensija jau dabar vėliausia?

    Pagal 2024 metų OECD duomenis, aukščiausias įprastas pensinis amžius vyrams šiuo metu siekia 67 metus Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Nyderlanduose. Europos Sąjungos vidurkis yra 64,7 metų, tačiau skirtumai tarp valstybių išlieka dideli.

    Tarp ryškiausių išsišokimų minima Turkija, kur vyrų pensinis amžius yra 52 metai, o tai gerokai mažiau nei daugumoje Europos valstybių. Tuo pat metu keliose šalyse žemiausias „europinis“ lygis vyrams siekia 62 metus, pavyzdžiui, Graikijoje, Slovėnijoje ir Liuksemburge.

    Iki 70 ir net 74 metų

    OECD projekcijos rodo, kad vyrai, pradėję dirbti 2024 metais būdami 22 metų ir turėję nenutrūkstamą karjerą, Europos Sąjungoje vidutiniškai į pensiją išeitų būdami 66,9 metų, maždaug 2069 metais. Kai kuriose šalyse kartelė bus dar aukštesnė.

    Danijai prognozuojamas didžiausias šuolis iki 74 metų, o Estijoje įprastas pensinis amžius vyrams vėlyvaisiais 2060-aisiais gali pasiekti 71 metus. Taip pat numatoma, kad 70 metų riba bus pasiekta ar viršyta Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre.

    Kodėl valstybės kelia pensinį amžių?

    OECD pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai pasirenkamas siekiant pensijų sistemų finansinio tvarumo nemažinant išmokų. Alternatyvos paprastai būna dvi: didesnės socialinio draudimo įmokos arba mažesnės pensijų išmokos, o abi kryptys politiškai ir socialiai jautrios.

    Didžiausias spaudimas kyla dėl visuomenės senėjimo. OECD prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus vyresnio amžiaus žmonių dalis sparčiai didės: 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius, tenkantis 100 asmenų, kurių amžius 20–64 metai, nuo 33 2025 metais išaugs iki 52 2050 metais.

    Tai reiškia, kad mažesnei dirbančiųjų daliai teks išlaikyti didesnę pensininkų dalį, todėl valstybės ieško sprendimų, kaip subalansuoti biudžetus ir socialinio draudimo sistemas. Dėl to pensinis amžius vis dažniau siejamas su gyvenimo trukmės pokyčiais, nors kai kurios šalys svarsto šį ryšį švelninti.

  • ZUS vadovas nepritaria stažo pensijoms: keliami kaštų klausimai ir siūloma alternatyva

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl vadinamųjų stažo pensijų, kurios leistų išeiti į pensiją anksčiau vien pagal sukauptus darbo metus. Socialinio draudimo įstaigos ZUS vadovas Liwiuszas Laska teigia, kad pati idėja skamba patraukliai, tačiau prieš priimant sprendimus būtina atsakyti į konkrečius klausimus dėl amžiaus, taisyklių ir finansavimo.

    Pagrindinis ginčas, anot jo, prasideda nuo realios išėjimo į pensiją datos. Jei žmogus darbo rinkoje pradeda dalyvauti labai anksti, stažo kriterijus gali reikšti galimybę baigti karjerą gerokai anksčiau nei įprastas pensinis amžius, todėl kyla klausimas, ar tokia kryptis neprieštarautų sistemos tvarumui ir demografinėms tendencijoms.

    Kas turėtų apmokėti ankstesnę pensiją?

    Antra jautri tema – pinigai. ZUS vadovas pabrėžia, kad ankstesnis išėjimas į pensiją visada reiškia papildomą naštą sistemai, nes išmokos išmokamos ilgiau, o jų dydį veikia indeksavimo mechanizmai, kuriems gali prireikti ir viešųjų lėšų.

    Diskusijoje keliami ir praktiniai klausimai: ar iki įprasto pensinio amžiaus sukauptas pensijų kapitalas būtų toliau indeksuojamas, ar stažo pensija priklausytų visiems, ar tik tiems, kurių sukaupta suma užtikrina bent minimalią išmoką. Ne mažiau svarbu, ar būtų leidžiama vienu metu gauti pensiją ir neribotai dirbti, nes tai keistų sistemos logiką ir paskatas darbo rinkoje.

    Siūloma labiau taikli alternatyva

    Liwiuszas Laska pabrėžia, kad ZUS vaidmuo – pateikti skaičiavimus ir įvertinti pasekmes, o galutinius sprendimus priima įstatymų leidėjas. Vis dėlto jis akcentuoja, kad bendras stažo pensijų šūkis be aiškaus modelio gali sukurti daugiau problemų nei sprendimų.

    Vietoje universalaus ankstesnio pasitraukimo iš darbo rinkos jis didesnį potencialą mato vadinamosiose tiltinėse pensijose, kurios paprastai taikomos žmonėms, dirbantiems ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Tokiu atveju ankstesnės išmokos tiksliau nukreipiamos į grupes, kurioms jos labiausiai pagrįstos, o ne išplečiamos visai sistemai.

    Kartu keliama mintis, kad jei tam tikros profesijos objektyviai reiškia trumpesnį darbingą amžių, jų finansavimas galėtų būti sprendžiamas per kitokį įmokų lygį. Tai leistų aiškiau susieti ankstesnių išmokų kaštus su konkrečia rizika ir darbo sąlygomis, o ne išsklaidyti naštą visiems mokėtojams.

  • Turi 58-erius ir svarstai ankstesnę pensiją? Šie skaičiavimai gali pakeisti sprendimą

    Turi 58-erius ir svarstai ankstesnę pensiją? Šie skaičiavimai gali pakeisti sprendimą

    Sulaukus 58 metų vis dažniau kyla klausimas, ar verta trauktis iš darbo anksčiau ir pereiti į pensiją. Toks sprendimas žada daugiau laiko sau ir šeimai, tačiau beveik visada reiškia mažesnes mėnesines pajamas senatvėje. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu įsivertinti ne tik emocinį nuovargį, bet ir ilgalaikes finansines pasekmes.

    Daugelyje sistemų įprastas pensinis amžius nustatytas atskirai moterims ir vyrams, o galimybė pasitraukti anksčiau dažnai siejama su išimtimis. Tokios išimtys paprastai taikomos žmonėms, dirbusiems ypatingomis sąlygomis, tam tikrų profesijų atstovams arba sukaupusiems specifinį stažą. Jei tokių kriterijų nėra, vien amžius savaime dažniausiai dar nesuteikia teisės gauti senatvės pensiją.

    „Jaučiu nuovargį ir norėčiau daugiau laiko sau, bet bijau, kad ankstesnė pensija reikš labai mažas pajamas“, – sako 58 metų darbuotoja, svarstanti pasitraukimą iš darbo.

    Finansinė logika čia paprasta: kuo ilgiau dirbama ir mokamos įmokos, tuo didesnis sukauptas pensijų kapitalas. Kartu trumpėja laikotarpis, kuriam prognozuojamai bus mokama pensija, todėl apskaičiuota mėnesinė išmoka dažnai būna didesnė. Dėl šios priežasties net vieneri ar dveji papildomi darbo metai kai kuriems žmonėms gali reikšti apčiuopiamą skirtumą kasmėnesinėse pajamose.

    Pasitraukus anksčiau situacija apsiverčia: įmokų sumokama mažiau, o pensija skiriama ilgesniam laikui. Praktikoje tai reiškia mažesnę mėnesinę išmoką, o skirtumas, priklausomai nuo asmens stažo ir pajamų istorijos, gali siekti reikšmingą dalį būsimų pajamų. Dėl to ankstesnė pensija dažniau pasiteisina tada, kai yra aiškus teisinis pagrindas ir realus poreikis, pavyzdžiui, dėl sveikatos.

    Ką pasitikrinti prieš teikiant prašymą?

    Pirmas žingsnis yra pasitikrinti prognozuojamą pensijos dydį ir sukauptą stažą savo socialinio draudimo sistemos savitarnos paskyroje arba konsultacijoje skyriuje. Svarbu ne tik pati suma, bet ir tai, ar apskaitoje nėra spragų, pavyzdžiui, trūkstamų laikotarpių ar neįtrauktų pajamų. Tokios klaidos gali sumažinti būsimą išmoką, todėl verta jas išsispręsti dar iki prašymo.

    Toliau naudinga palyginti kelis scenarijus: pasitraukti dabar, po metų ar sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Įvertink, kaip keisis ne tik pensija, bet ir kasdienės išlaidos, planuojami įsipareigojimai, pavyzdžiui, paskolos, nuoma ar parama artimiesiems. Aiškus mėnesio biudžetas dažnai padeda suprasti, ar mažesnės pajamos bus pakankamos.

    Ne vien pinigai: sveikata ir planas

    Sprendimas pasitraukti iš darbo turi ir psichologinę pusę: nutrūksta įprastas ritmas, kolektyvas, kasdienė veikla. Vieniems tai tampa išsilaisvinimu, kiti po kelių mėnesių ima jausti socialinės veiklos ir struktūros trūkumą. Todėl pravartu iš anksto apgalvoti, kaip bus leidžiamas laikas ir kuo bus užpildyta diena.

    Sveikata taip pat gali tapti lemiamu faktoriumi, ypač jei darbas fiziškai sunkus ar emociškai varginantis. Kai kuriais atvejais ankstesnis pasitraukimas gali realiai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti rizikas. Vis dėlto, jei sveikata leidžia, verta svarstyti ir tarpinį variantą, kad perėjimas į naują etapą nebūtų staigus.

    Tarpinis kelias: dirbti mažiau, bet neprarasti pajamų

    Pensija nebūtinai reiškia visišką pasitraukimą iš profesinės veiklos. Vis daugiau žmonių renkasi laipsnišką darbo krūvio mažinimą, pereina į dalinį etatą, konsultavimo veiklą ar trumpalaikius projektus. Tai leidžia išlaikyti papildomas pajamas, socialinį aktyvumą ir kartu turėti daugiau laiko poilsiui.

    Prieš priimant galutinį sprendimą verta pasidaryti aiškų planą: kokių pajamų reikės kas mėnesį, kokios yra santaupos, ar numatytos nenumatytos išlaidos. Kuo konkretesni skaičiai, tuo mažiau rizikos, kad sprendimas taps emocinis ir vėliau atneš nusivylimą. Tokiose situacijose dažnai praverčia ir individuali konsultacija dėl pensijų skaičiavimo bei teisių.

  • Klaida, kuri gali kainuoti kelis šimtus eurų: kada iš tiesų geriausia teikti prašymą pensijai?

    Klaida, kuri gali kainuoti kelis šimtus eurų: kada iš tiesų geriausia teikti prašymą pensijai?

    Pensijos dydį lemia ne vien sukauptos įmokos ar stažas. Svarbi ir konkreti diena bei mėnuo, kada pateikiamas prašymas skirti pensiją, nes skaičiavimuose taikomi skirtingi koeficientai ir indeksavimo taisyklės.

    Skaičiuojant senatvės pensiją paprastai vertinamas sukauptas kapitalas ir prognozuojama išmokos trukmė. Dėl to net nedidelis laiko pasirinkimo skirtumas gali pakeisti galutinę sumą, ypač jei žmogus turi didesnį sukauptą stažą ir įmokų istoriją.

    Ekspertai dažnai atkreipia dėmesį, kad palankesnis momentas gali būti netrukus po gimtadienio, kai skaičiuojant išmoką taikomos atnaujintos prielaidos dėl likusios gyvenimo trukmės. Praktikoje tai gali reikšti šiek tiek didesnę mėnesinę išmoką, nors tikslus efektas priklauso nuo individualių duomenų.

    Ne mažiau svarbus ir mėnesio pasirinkimas. Kai kuriose sistemose didžiausią įtaką turi tai, ar prašymas pateikiamas prieš metinį indeksavimą, ar po jo, nes įskaitomos arba neįskaitomos tam tikro laikotarpio indeksuotos įmokos.

    Dažnai minimas ir praktinis aspektas: darbo sutarties nutraukimo bei prašymo pateikimo data gali lemti, ar žmogus gaus atlyginimą ir pensijos išmoką už tą patį kalendorinį mėnesį. Jei prašymas pateikiamas per vėlai, išmokos pradžia gali nusikelti į kitą mėnesį.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad vienas papildomas darbo metų laikotarpis paprastai padidina būsimą pensiją, nes žmogus ilgiau moka įmokas ir trumpėja laikotarpis, kuriam paskirstomas sukauptas kapitalas. Todėl prieš priimant sprendimą verta pasidaryti individualų skaičiavimą ir įvertinti kelis scenarijus.

    Planuojant pensiją naudinga iš anksto pasitikrinti asmeninę prognozę ir pasikonsultuoti su atsakinga institucija, kuri administruoja socialinį draudimą. Tai padeda išvengti dažniausios klaidos, kai prašymas pateikiamas nepalankiu metu ir žmogus ilgam įsitvirtina mažesnėje išmokos bazėje.

  • Slauga sergančiam artimajam: „ZUS“ gali mokėti išmoką, bet galioja dvi aiškios sąlygos

    Lenkijoje dirbantys žmonės ne visada žino, kad slaugant sergantį sutuoktinį ar kitą artimąjį galima gauti „ZUS“ mokamą slaugos išmoką. Ji priklauso ne tik darbuotojams pagal darbo sutartį, bet ir savarankiškai dirbantiems bei vykdantiems veiklą pagal civilines sutartis, jei atitinkami reikalavimai.

    Pirmoji sąlyga susijusi su socialiniu draudimu: teisė į išmoką atsiranda tik tuomet, kai asmuo yra apdraustas ir turi pagrindą gauti ligos socialinio draudimo išmokas. Darbuotojams tai paprastai užtikrina darbdavys, o savarankiškai dirbantys turi būti sumokėję ligos draudimo įmokas, jei toks draudimas jiems nėra privalomas.

    Antroji sąlyga taikoma pačiai slaugos situacijai: išmoka mokama tik tada, kai realiai nėra kito šeimos nario, galinčio pasirūpinti ligoniu, o slaugomas asmuo gyvena kartu su apdraustuoju viename namų ūkyje. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik giminystės ryšio nepakanka, vertinama ir faktinė galimybė užtikrinti priežiūrą.

    Ką laikoma šeimos nariu?

    Pagal Lenkijoje taikomą slaugos išmokų reguliavimą, šeimos nariu gali būti ne tik sutuoktinis ar vaikas, bet ir kiti artimieji, pavyzdžiui, tėvai, seneliai, broliai ar seserys, taip pat uošviai. Esminė detalė daugeliu atvejų yra bendras gyvenimas ir tai, kad slauga iš tiesų būtina.

    Taip pat svarbu atskirti slaugos išmoką nuo įprasto nedarbingumo dėl savo ligos. Šiuo atveju nedarbingumas suteikiamas ne dėl paties darbuotojo sveikatos, o dėl būtinybės prižiūrėti sergantį artimąjį.

    Kiek mokama ir kiek laiko?

    Išmoka paprastai siekia 80 proc. išmokos bazės, kuri skaičiuojama iš ankstesnių 12 mėnesių pajamų. Darbuotojams bazė nustatoma pagal darbo užmokestį, o savarankiškai dirbantiems pagal pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.

    Slaugos nedarbingumui taikomi ir trukmės limitai. Dažniausiai per metus bendra riba siekia 60 dienų, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai slaugomi tik vyresni nei 14 metų namų ūkio nariai, limitas gali būti mažesnis ir siekti 14 dienų per metus.

    Kokie dokumentai reikalingi?

    Pagrindas išmokai gauti yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir prašymas skirti slaugos išmoką. Darbuotojai dokumentus paprastai pateikia darbdaviui, o savarankiškai dirbantys kreipiasi tiesiogiai į „ZUS“.

    Išmokos administravimas priklauso ir nuo darbdavio dydžio: jei įmonėje dirba daugiau nei 20 darbuotojų, išmoką dažniausiai apskaičiuoja ir išmoka darbdavys, o mažesnėse įmonėse mokėjimą perima „ZUS“. Išmoka gali būti mokama ir už poilsio bei švenčių dienas, jei jos patenka į patvirtinto nedarbingumo laikotarpį.

  • Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje registruotas nedarbas birželio mėnesį sumažėjo 28 739 žmonėmis ir pasiekė 2 291 982. Tai pirmas kartas nuo 2008 metų sausio, kai bedarbių skaičius šalyje nusileido žemiau 2,3 mln., rodo Darbo ministerijos paskelbti duomenys.

    Didžiausią įtaką kritimui turėjo paslaugų sektorius, kuriame bedarbių sumažėjo 28 498. Tai siejama su vasaros turizmo sezono pradžia, kai tradiciškai auga darbo paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir kituose su turizmu susijusiuose versluose.

    Kituose sektoriuose pokytis buvo mažesnis: pramonėje bedarbių sumažėjo 2 829, statybose 1 326, žemės ūkyje 384. Vis dėlto išsiskyrė grupė žmonių be ankstesnės darbo patirties, jų skaičius padidėjo 4 298, o tai signalizuoja sunkesnį startą pirmojo darbo ieškantiems ar į rinką grįžtantiems po pertraukos.

    Jaunimo nedarbas toliau mažėja: per mėnesį jis krito 5 155 žmonėmis, o per metus 6 907, ir pasiekė 159 800. Tai žemiausias rodiklis šiai amžiaus grupei visoje fiksuotoje statistinėje eilutėje, o metinis mažėjimas ryškesnis tarp jaunų moterų nei vyrų.

    Moterų indėlis ir legalizavimas

    Moterų nedarbas pirmą kartą nuo 2008 metų rugpjūčio nusileido žemiau 1,4 mln. Šiuo metu darbo neturi apie 1,39 mln. moterų, o vyrų bedarbių skaičius siekia 903 673, rodo registruoto nedarbo statistika.

    „Dalis darbo vietų, kurios anksčiau egzistavo be teisinio pripažinimo, dabar iškyla į paviršių ir atsispindi tiek įdarbinimo, tiek socialinių teisių statistikoje“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Pasak jos, prie gerėjančių rodiklių prisideda ir darbuotojų statuso reguliavimo procesai. Ministerija nurodo, kad per metus moterų, mokančių socialinio draudimo įmokas, padaugėjo maždaug 300 000 ir pasiekė 10,6 mln., tai didžiausias kada nors fiksuotas skaičius šalyje.

    Tarp užsienio piliečių registruotas nedarbas taip pat mažėjo: bedarbio statusą turėjo 342 086 žmonės, tai 4 208 mažiau nei gegužę ir 10 068 mažiau nei prieš metus. Tai atspindi ir bendrą tendenciją, kad užsienio darbuotojai Ispanijos darbo rinkoje užima vis svarbesnę vietą.

    Socialinis draudimas muša rekordus

    Ispanijos socialinio draudimo sistemoje birželį vidutiniškai buvo 22,47 mln. apdraustųjų, arba 128 533 daugiau nei gegužę. Tai naujas rekordas, o sezoniškai pakoreguotas rodiklis taip pat pasiekė istoriškai aukštą lygį ir viršijo 22,2 mln.

    Per 12 mėnesių sistema pasipildė 600 595 apdraustaisiais, o registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 113 981. Tai rodo, kad darbo rinka pastaruoju metu augo ne tik dėl sezoniškumo, bet ir dėl platesnio užimtumo didėjimo.

    Pagal mėnesio pokytį labiausiai augo didmeninė ir mažmeninė prekyba, kur pridėta 39 325 apdraustųjų, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo veiklos, kur augimas siekė 37 696. Metiniu pjūviu didesnį impulsą suteikė sveikatos ir socialinės paslaugos, kur apdraustųjų padaugėjo 78 373, bei statybos, kur fiksuotas 66 280 augimas.

    Savarankiškai dirbančiųjų skaičius toliau didėjo ir pasiekė 3,47 mln., per mėnesį augęs 12 000, o per metus 50 800. Užsienio darbuotojų apdraustųjų skaičius pasiekė 3,45 mln., iš jų daugiau nei pusė milijono yra savarankiškai dirbantys.

    Ministerijos duomenimis, per 12 mėnesių užsienio darbuotojų apdraustųjų padaugėjo 350 163, o vien birželį 86 630. Skaičiuojama, kad jie sudaro daugiau nei 15 proc. visų apdraustųjų, todėl jų vaidmuo tiek paslaugų, tiek statybų ir kitose šakose tampa esminiu vertinant bendrą užimtumo dinamiką.

  • Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.

    Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.

    Kur dalis mažiausia ir didžiausia

    Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.

    Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.

    Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.

    Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.

    Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.

    Vaikai gali apversti skaičius

    Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.

    Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.

    Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.

    Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.

  • Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dažnas įsivaizduoja paprastą taisyklę: po 20 metų darbo pensija būna maža, po 30 – vidutinė, o po 40 – didelė. Tačiau šiuolaikinėse socialinio draudimo sistemose išmokos dydį dažniausiai lemia ne vien stažas, o per karjerą sumokėtos įmokos, sukauptas kapitalas ir amžius, kada nutraukiama darbo veikla.

    Kitaip tariant, žmogus, dirbęs keturis dešimtmečius už mažą atlyginimą arba patyręs ilgų pertraukų, gali gauti mažesnę išmoką nei tas, kuris dirbo trumpiau, bet nuolat mokėjo didesnes socialinio draudimo įmokas. Todėl vien tik darbo metų skaičius neatsako į klausimą, ar senatvėje pajamos bus komfortiškos.

    Kas realiai sudaro pensijos dydį

    Naujesniuose modeliuose pensija paprastai skaičiuojama iš per gyvenimą sukauptų ir indeksuotų įmokų bei kitų apskaitomų dalių, o galutinis dydis siejamas su prognozuojamu išmokos mokėjimo laikotarpiu. Kuo daugiau kapitalo sukaupta ir kuo vėliau kreipiamasi dėl pensijos, tuo didesnė mėnesinė išmoka gali būti paskirta.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienodi 30 ar 40 metų stažo skaičiai negarantuoja vienodo rezultato. Skirtumus didina atlyginimų lygis, darbo forma, laikotarpiai, kai įmokos nemokėtos, ir tai, ar įmokos skaičiuotos nuo visų pajamų, ar tik nuo dalies.

    Kodėl 20 metų riba svarbi

    Stažas vis dar turi reikšmę, kai kalbama apie minimalių išmokų garantijas ir teisę į tam tikrą apsaugą, jeigu paskaičiuota pensija yra labai maža. Kai kuriose sistemose taikomi skirtingi reikalavimai moterims ir vyrams, todėl ta pati 20 metų riba gali reikšti nevienodą rezultatą skirtingoms grupėms.

    Minimali pensija veikia kaip apsauginis tinklas tiems, kurie atitinka stažo reikalavimus, bet jų įmokų suma nepakankama didesnei išmokai. Vis dėlto viršijus minimaliam dydžiui būtiną stažą dažniausiai neatsiranda automatinė formulė, kad kiekvieni papildomi metai garantuoja konkrečią, iš anksto žinomą sumą.

    Ar verta dirbti ilgiau

    Ilgesnis darbas po pensinio amžiaus dažniausiai didina būsimą išmoką keliais kanalais: toliau mokamos įmokos, sukauptos lėšos papildomai indeksuojamos, o paskaičiuotas kapitalas dalijamas iš trumpesnio prognozuojamo išmokų mokėjimo laikotarpio. Dėl to net vieneri papildomi metai gali apčiuopiamai padidinti mėnesines pajamas senatvėje.

    Vis dėlto vien užrašas „40 metų darbo“ pats savaime negarantuoja aukštos pensijos, jei didžiąją karjeros dalį įmokos buvo mažos. Didžiausią skirtumą paprastai sukuria nuoseklus įmokų mokėjimas, didesnės apmokestinamos pajamos ir sprendimas, kada tiksliai išeiti į pensiją.

    Todėl planuojant senatvės pajamas svarbiausia vertinti ne tik stažą, bet ir realiai sukauptą kapitalą, galimas karjeros pertraukas bei tikėtiną darbo pabaigos amžių. Tik toks vaizdas leidžia priartėti prie atsakymo, ar pensija bus panaši į minimalų dydį, ar suteiks daugiau finansinio saugumo.

  • Mirė sutuoktinis: kada priklauso našlių pensija ir išmoka laidotuvėms, o kada – ne

    Mirė sutuoktinis: kada priklauso našlių pensija ir išmoka laidotuvėms, o kada – ne

    Netekus sutuoktinio finansinė našta dažnai išauga iš karto: pajamos sumažėja, o būsto, komunalinių paslaugų ir vaistų išlaidos nesikeičia. Tokiose situacijose svarbiausia kuo greičiau išsiaiškinti, kokios išmokos priklauso ir nuo kada jos gali būti pradėtos mokėti.

    Lietuvoje pagrindinė ilgalaikė parama po sutuoktinio mirties yra našlių pensija, o taip pat galima vienkartinė laidojimo išmoka. Vis dėlto skirtingai nei kartais manoma, gyvenimas nesusituokus, net jei pora kartu praleido daug metų, savaime nesuteikia teisės į našlių pensiją.

    Kas gali gauti našlių pensiją

    Našlių pensija paprastai siejama su mirusiojo socialinio draudimo istorija: vertinama, ar jis buvo įgijęs teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, arba ar būtų ją įgijęs. Nuo to priklauso, ar apskritai atsiranda pagrindas mokėti našlių pensiją.

    Dažniausiai našlių pensijai taikomos sąlygos dėl santuokos ir amžiaus arba darbingumo: svarbu, kad iki sutuoktinio mirties būtų galiojusi santuoka. Tam tikrais atvejais teisė gali būti siejama ir su nepilnamečių vaikų ar vaikų, turinčių teisę į našlaičių pensiją, auginimu.

    Našlių pensijos dydis gali priklausyti nuo to, kiek yra teisę turinčių gavėjų. Praktikoje tai reiškia, kad jei teisę turi keli asmenys, bendra išmoka paskirstoma, o ne mokama kaip atskiros pilnos sumos kiekvienam.

    Kada galima derinti su savo pensija

    Vienas aktualiausių klausimų žmonėms, kurie jau gauna savo senatvės pensiją, yra galimybė gauti dalį našlių pensijos kartu su savo išmoka. Tokia tvarka dažnai vadinama našlių pensijos ir savo pensijos derinimu, kai pasirenkamas vienas didesnis mokėjimas ir pridedama dalis kito.

    Tokiam derinimui įprastai taikomi papildomi reikalavimai: amžiaus riba, faktas, kad iki mirties buvo gyvenama santuokoje, ir sąlyga, jog asmuo nėra sudaręs naujos santuokos. Taip pat turi būti nustatyta teisė tiek į savo pensiją, tiek į našlių pensiją.

    Vertinant, kuris variantas naudingesnis, dažniausiai skaičiuojama, ar geriau išlaikyti visą didesnę išmoką ir gauti dalį mažesnės, ar atvirkščiai. Tokį palyginimą verta atlikti prieš teikiant prašymą, nes nuo pasirinkimo gali priklausyti mėnesinės pajamos ilgam laikui.

    Laidojimo išmoka ir dokumentai

    Be ilgalaikių išmokų, po artimojo mirties gali priklausyti ir vienkartinė laidojimo išmoka, kuri skirta padengti dalį laidojimo išlaidų. Paprastai ją gauna asmuo, faktiškai apmokėjęs laidotuves, todėl svarbu išsaugoti sąskaitas ir kitus išlaidų įrodymus.

    Jei išlaidas patyrė keli žmonės, išmoka gali būti paskirstoma proporcingai. Tokiais atvejais dažniausiai tenka pateikti daugiau dokumentų, kad būtų aišku, kas ir kokią dalį sumokėjo.

    Prašymai dėl našlių pensijos, derinimo su savo pensija ar laidojimo išmokos pateikiami Sodrai. Kreipiantis verta nedelsti, nes išmokų mokėjimo pradžia dažnai siejama su prašymo pateikimo mėnesiu, o vėlavimas gali reikšti prarastas išmokas už ankstesnį laikotarpį.

    Jei kyla abejonių dėl sąlygų, naudingiausia pasitikslinti individualiai, nes teisė į išmokas priklauso nuo konkrečių aplinkybių: santuokos statuso, amžiaus, darbingumo, vaikų situacijos ir mirusiojo draudimo stažo.