CP v2

Tag: Socialinis draudimas

  • Tūkstančiai paveldėtojų nežino: po artimojo mirties galima atgauti pinigus iš ZUS ir OFE

    Tūkstančiai paveldėtojų nežino: po artimojo mirties galima atgauti pinigus iš ZUS ir OFE

    Lenkijoje paveldėtojai po artimojo mirties gali turėti teisę į papildomas išmokas iš Socialinio draudimo įstaigos ZUS ir lėšas, sukauptas OFE. Praktika rodo, kad daugelis apie tokią galimybę nesužino laiku, todėl pinigai ilgai lieka nepareikalauti.

    Svarbu suprasti, kad paveldima ne visa būsima senatvės pensija, o konkrečios mirusiojo vardu sukauptos lėšos: ZUS subkonto dalis ir, jei žmogus dalyvavo sistemoje, OFE sąskaitos vertė. Tokios sumos gali būti reikšmingos, ypač jei velionis ilgai dirbo ir iki pensijos dar nebuvo spėjęs pradėti gauti išmokų.

    Kas paveldima, o kas ne

    ZUS kiekvienam apdraustajam tvarko individualią paskyrą, o nuo 2011 metų daliai žmonių joje atsirado ir subkonto dalis. Būtent ši subkonto dalis tam tikrais atvejais gali būti paveldima, kai žmogus miršta dar nesulaukęs pensinio amžiaus.

    OFE Lenkijoje atsirado po 1999 metais vykdytos pensijų sistemos reformos ir ilgainiui buvo pakeista: narystė tapo neprivaloma. Vis dėlto, jei velionis turėjo sukauptų lėšų OFE, jos paprastai taip pat gali būti perduodamos paveldėtojams pagal nustatytą tvarką.

    Kaip atgauti lėšas

    Paveldėtojams dažniausiai tenka patiems inicijuoti procesą ir pateikti prašymą, nes automatinio išmokėjimo be kreipimosi gali nebūti. Prašymai teikiami per ZUS sistemas arba atvykus į padalinį, o prireikus ZUS gali nurodyti, kuriame OFE fonde buvo kaupiama.

    Jeigu mirusysis nebuvo nurodęs konkrečių asmenų, kuriems turi atitekti sukauptos lėšos, jos gali būti įtraukiamos į paveldimo turto masę. Tokiu atveju lėšų paskirstymas vyksta pagal paveldėjimo teisę, o paveldėtojams paprastai reikia paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų.

    Kodėl svarbu nedelsti

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais svarbiausia yra veiksmas: kuo greičiau pradedamos procedūros, tuo mažiau neaiškumų kyla dėl dokumentų ir paveldėtojų rato. Praktikoje dažnai painiojama, kokios lėšos apskritai yra paveldimos, todėl pirmas žingsnis turėtų būti informacijos patikrinimas ZUS.

    Taip pat rekomenduojama šeimose iš anksto aptarti, ar buvo kaupta OFE, ar nurodyti gavėjai, ir kur saugomi pagrindiniai dokumentai. Tai gali sutrumpinti procesą ir padėti paveldėtojams sklandžiau atgauti priklausančias sumas.

  • Naujos našlių pensijos taisyklės Lenkijoje: 25 proc. antroji išmoka ir didesnės sumos nuo 2027 metų

    Kas keičiasi našliams ir našlėms

    Lenkijoje nuo 2027 metų sausio 1 dienos planuojama pakeisti vadinamosios našlių pensijos išmokėjimo tvarką, kuri leidžia dalį savo pensijos derinti su našlio ar našlės pensija po mirusio sutuoktinio. Pagrindinis pokytis yra didinama antrosios išmokos dalis, todėl daliai žmonių mėnesinės pajamos turėtų augti.

    Iki šiol pasirinkus derinimo modelį buvo galima gauti 100 proc. vienos išmokos ir 15 proc. kitos išmokos. Nuo 2027 metų ši dalis turėtų didėti iki 25 proc., o tai reiškia aiškiai didesnę galutinę sumą tiems, kurių abi išmokos yra apčiuopiamos.

    Kaip tai veikia dabar

    Pagal dabar taikomą tvarką žmogus gali rinktis vieną iš dviejų variantų: gauti 100 proc. našlio ar našlės pensijos ir 15 proc. savo senatvės pensijos, arba atvirkščiai. Praktikoje tai leidžia padidinti pajamas, bet tik ribotai, nes antroji dalis yra nedidelė.

    Be to, bendra išmokų suma negali viršyti nustatyto limito, susieto su minimalia senatvės pensija. Tokie „lubų“ mechanizmai reiškia, kad didesnes pensijas gaunantys asmenys realų padidėjimą gali pajusti mažesnį, nei rodytų paprastas 15 proc. ar 25 proc. perskaičiavimas.

    Nuo 2027 metų: 25 proc. antroji dalis

    Numatoma, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos antrosios išmokos dalis derinant išmokas didės nuo 15 proc. iki 25 proc. Tai reiškia, kad pasirinkus tą patį modelį, bendros mėnesinės išmokos bus skaičiuojamos palankiau, ypač kai skirtumas tarp dviejų išmokų nėra labai didelis.

    Viešojoje erdvėje pateikiami pavyzdiniai skaičiavimai rodo, kad padidėjimas gali siekti kelis šimtus zlotų per mėnesį, priklausomai nuo žmogaus situacijos. Perskaičiavus tokias sumas į eurus, tai apytikriai atitinka maždaug 40–90 eurų, o kai kuriais atvejais ir apie 90 eurų per mėnesį, tačiau tiksli suma priklausys nuo konkrečių išmokų dydžių ir taikomų ribojimų.

    Taip pat skelbiama, kad Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS perskaičiavimus turėtų atlikti automatiškai, todėl daugeliu atvejų žmonėms nereikėtų teikti papildomų prašymų. Vis dėlto praktikoje dažnai būna svarbu pasitikrinti savo duomenis ir pasirinktą išmokų derinimo variantą, kad būtų pritaikytas palankiausias scenarijus.

  • Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Darbo mokesčiai Europoje skiriasi radikaliai, o skirtumai dažnai didesni, nei rodo vien atlyginimų „į rankas“ palyginimai. Vertinant vadinamąjį mokesčių pleištą matyti, kiek visų darbo sąnaudų atitenka valstybei mokesčių ir socialinio draudimo įmokų forma, o ne darbuotojui kaip grynasis atlygis.

    Mokesčių pleištas apima gyventojų pajamų mokestį, darbuotojo socialines įmokas ir darbdavio socialines įmokas. Tai reiškia, kad skaičiuojamas ne tik darbuotojo „popierinis“ atlyginimas, bet ir papildoma darbdavio našta, kuri didina bendrą darbo vietos kainą.

    Kas yra mokesčių pleištas?

    Pagal „Tax Foundation“ 2026 metų ataskaitą, kurioje vertinti 2025 metų mokesčiai vidutinį atlyginimą gaunančiam vienišam darbuotojui be vaikų, mokesčių pleištas 28 Europos šalyse svyravo nuo 26,4 proc. Kipre iki 50,8 proc. Belgijoje. Toks matas leidžia palyginti šalis, kuriose viešosios paslaugos finansuojamos skirtingais principais.

    Šis rodiklis nėra universalus visiems, nes reali našta priklauso nuo pajamų, šeimos padėties ir taikomų lengvatų. Vis dėlto jis aiškiai parodo, ar valstybė daugiau remiasi darbo apmokestinimu, ar kitais pajamų šaltiniais.

    Kodėl Jungtinėje Karalystėje mažiau?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietijos ir Prancūzijos mokesčių pleištas yra apie 50 proc. didesnis nei Jungtinėje Karalystėje. Vokietijoje jis siekia 46,6 proc., Prancūzijoje 44,6 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 29,2 proc., tai vienas mažiausių rodiklių tarp vertintų šalių.

    Skirtumą lemia tai, kaip finansuojamos socialinės sistemos. Vokietija ir Prancūzija plačiai remiasi socialinio draudimo modeliu, kai sveikatos apsauga, pensijos ir nedarbo apsauga didžiąja dalimi apmokamos iš privalomų įmokų, kurias dalijasi darbuotojas ir darbdavys.

    „Iš dalies taip yra todėl, kad Jungtinės Karalystės valdžia, palyginti su didžiosiomis Europos ekonomikomis, išleidžia mažesnę BVP dalį viešosioms paslaugoms ir socialinei apsaugai, išskyrus Ispaniją“, – sakė „Tax Foundation“ ekonomistas Alexas Mengdenas.

    Ekspertų vertinimu, Jungtinėje Karalystėje didesnę pajamų dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis ir vietiniai turto pagrindu skaičiuojami mokesčiai, o dalis išlaidų finansuojama ir per biudžeto deficitą. Tai leidžia mažinti spaudimą darbo apmokestinimui, nors galutinis poveikis gyventojams priklauso ir nuo vartojimo bei būsto išlaidų.

    Ne tik dydis, bet ir sudėtis

    Vien mokesčių pleišto procentas nepasako, kas konkrečiai „sumoka“ daugiau – darbuotojas ar darbdavys. Kai kuriose šalyse didesnė našta tenka pajamų mokesčiui, kitur – socialinėms įmokoms, kurios gali būti ypač aukštos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

    Pavyzdžiui, Danijoje išsiskiria aukšta gyventojų pajamų mokesčio dalis, tačiau bendras pleištas nėra didžiausias, nes socialinio draudimo įmokos sudaro labai mažą dalį. Tuo metu kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse didelę bendro apmokestinimo dalį sudaro būtent socialinės įmokos.

    Europos kontekste išsiskiria Belgija, kur mokesčių pleištas viršija 50 proc., o žemiausių rodiklių grupėje, be Jungtinės Karalystės, minimos tokios šalys kaip Kipras ir Malta. Vidurkis ES ir Jungtinėje Karalystėje siekia apie 38,9 proc., o daugelyje ES valstybių jis peržengia 40 proc. ribą.

    Platesniu OECD palyginimu, tarp Europos šalių ypač žemu mokesčių pleištu išsiskiria Šveicarija – apie 23 proc. Tai siejama su konkurencija tarp kantonų ir savivaldybių, kai dalis mokesčių politikos sprendimų priimama vietos lygmeniu ir skatina tarpusavio varžymąsi dėl gyventojų bei verslo.

    Ekonomistai pabrėžia, kad diskusijos dėl darbo apmokestinimo Europoje glaudžiai susijusios su konkurencingumu, atlyginimų augimu ir darbo jėgos trūkumu. Didelis pleištas gali branginti samdą ir mažinti motyvaciją dirbti, tačiau kartu finansuoja platesnį socialinių garantijų paketą, kurio vertę gyventojai vertina skirtingai.