Tag: SpaceX

  • „SpaceX“ pirmą kartą „pagavo“ į Žemę grįžtantį „Starship“ viršutinį laipsnį

    „SpaceX“ pirmą kartą „pagavo“ į Žemę grįžtantį „Starship“ viršutinį laipsnį

    „SpaceX“ istorijoje pirmą kartą pavyko „pagauti“ į Žemę grįžtantį „Starship“ raketos viršutinį laipsnį – jis nusileido tarp dviejų mechaninių, „lazdelių“ („chopsticks“) vadinamų svirčių.

    Kaip praneša „Euronews“, momentas įvyko Teksase esančioje „Starbase“ bazėje – susirinkusi minia, mechaninėms rankoms užsisklendžiant aplink erdvėlaivį, sutiko tai ovacijomis.

    „Starship“ buvo pakilęs iš „Starbase“ penktadienį, o prieš grįždamas į Žemę apskriejo planetą 14 kartų ir paleido 26 „Starlink“ palydovus.

    Po maždaug 22 valandų kelionės erdvėlaivis artėjo prie Teksaso rytinės pakrantės: įsijungę trys „Raptor“ varikliai padėjo jam pralaužti debesis ir pradėti kontroliuojamą nusileidimą į paleidimo aikštelę.

    Kas tiksliai pavyko „SpaceX“

    Bendrovė socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašais ir rašė, kad „Mechazilla“ pagavo „Starship“, o tai – „neįtikėtinas pasiekimas“.

    Elonas Muskas taip pat paskelbė atskirą įrašą, teigdamas, kad po sugrįžimo „apkabino laivą 42“.

    Iki šiol erdvėlaiviai dažniausiai būdavo vienkartiniai, todėl kiekvienas paleidimas kainuodavo brangiai. Tokie sugrąžinimo ir pakartotinio panaudojimo sprendimai laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti skrydžių į kosmosą kainą.

    Ne viskas klostėsi pagal planą

    Tą patį savaitgalį „SpaceX“ mėgino sugrąžinti ir „Super Heavy“ stiprintuvą atgal į paleidimo vietą, tačiau šis bandymas buvo nesėkmingas.

    Bendrovės teigimu, stiprintuvo valdymo sistema skrydžio „plūduriavimo“ etape inicijavo automatinį nutraukimą, o raketa nukreipta į nusileidimą jūroje – Meksikos įlankoje.

    „SpaceX“ nurodė, kad grįžimo manevras baigėsi anksčiau laiko dėl per mažos degalų masės, o incidento priežastys dar tiriamos.

    Kodėl tai laikoma istoriniu momentu

    Nors su „Super Heavy“ šįkart nepavyko, sėkmingas „Starship“ viršutinio laipsnio sugrąžinimas laikomas dideliu žingsniu bendrovei.

    NASA vadovas Jaredas Isaacmanas šį „pagavimą“ pavadino „beveik magija“ ir priminė, kad „Starship“ numatytas kaip nusileidimo sistema NASA „Artemis“ Mėnulio misijai.

  • „SpaceX“ „Starship“ sugrįžo į tą pačią bazę Teksase – istorinis nusileidimas prie starto bokšto

    „SpaceX“ 124 metrų aukščio raketa „Starship“ šeštadienį sugrįžo į tą pačią vietą, iš kurios buvo paleista – bendrovės bazę „Starbase“ Teksase. Tai išskirtinis bandymas, siejamas su ambicija sukurti visiškai daugkartinio naudojimo skrydžių sistemą.

    Apie skrydžio reikšmę pranešė naujienų agentūra AP: pirmą kartą istorijoje „Starship“ nusileidimas buvo atliktas taip, kad laivas buvo perimtas starto bokšto robotinėmis „rankomis“. Toks sprendimas laikomas svarbiu žingsniu tobulinant grįžimo ir pakartotinio panaudojimo technologijas.

    Raketa buvo paleista penktadienį, o visas skrydis truko apie 22 valandas. Per tą laiką „Starship“ 14 kartų apskriejo Žemę.

    „SpaceX“ nurodė, kad visi erdvėlaivio komponentai, įskaitant svarbią šiluminę apsaugą, veikė tinkamai. Tai svarbu, nes būtent šiluminis skydas yra vienas esminių elementų saugiam grįžimui į atmosferą.

    Ne viskas pavyko pagal planą

    Nors pats „Starship“ sugrįžimas į „Starbase“ įvyko sėkmingai, misija neapsiėjo be nesklandumų. Dėl pirmosios pakopos – stiprintuvo (boosteri o) – sprogimo netrukus po penktadienio starto bendrovei nepavyko įgyvendinti planuoto „dvigubo perėmimo“.

    Vis dėlto „SpaceX“ atstovai pabrėžė, kad nusileidimas patvirtina „Starship“ sistemos daugkartinio naudojimo potencialą. Bendrovė taip pat yra pranešusi, kad anksčiau jau buvo pavykę tris kartus sėkmingai perimti stiprintuvą, taip patvirtinant pasirinktą techniką.

    Didžiausia ir galingiausia raketa pasaulyje

    „Starship“ laikomas didžiausia ir galingiausia raketa pasaulyje. 124 metrų aukščio sistema penktadienį pakilo iš „SpaceX“ bazės netoli JAV ir Meksikos sienos.

    Skrydžio metu buvo išleisti 26 pažangūs „Starlink“ palydovai. Pats „Starship“ tęsė skrydį aplink Žemę maždaug 265 kilometrų aukštyje, o vaizdas iš laivo ir planetos buvo transliuojamas per „Starlink“ ryšio sistemą.

    Skelbiama, kad tai buvo 15-asis pilno dydžio „Starship“ sistemos skrydis, kurį „SpaceX“ atliko nuo 2023 metų, ir tik antrasis kartas, kai buvo pasiekta orbita. Bendrovė pabrėžė, kad šįkart laivo sistemos veikė taip, kaip planuota.

    Šie bandymai yra „Starship“ programos dalis, kurią „SpaceX“ sieja su būsimomis kelionėmis į Mėnulį ir Marsą. Bendrovės savininkas Elonas Muskas ne kartą yra kalbėjęs apie planus pasitelkti „Starship“ flotilę ilgalaikiams projektams Marse.

  • SpaceX ir „Tesla“ svarsto fuziją: kliūtimi gali tapti veikla Kinijoje, minimas ir Jensen Huang

    Elono Musko valdomos „SpaceX“ ir „Tesla“ daro pažangą derybose dėl galimo susijungimo. Pagal vieną iš svarstomų scenarijų, dviejų didžiausių verslininko įmonių fuzija galėtų būti užbaigta dar šiais metais.

    Vis dėlto susijungimo kelias nėra paprastas: įmonėms reikėtų suderinti skirtingus verslo modelius ir įveikti saugumo bei reguliavimo klausimus. Apie derybų eigą ir galimus terminus praneša agentūra „Bloomberg“.

    Galimas susijungimas rinkoje būtų vertinamas kaip vienas stambiausių pastarųjų metų sandorių technologijų ir finansų pasaulyje. Naujas konglomeratas apimtų elektromobilius, energijos kaupimo sistemas, raketas ir palydovų infrastruktūrą.

    Kaip akcentuojama, pagrindinis argumentas, jungiant šiuos verslus, būtų bendros ambicijos spartinti dirbtinio intelekto pritaikymą kosmoso technologijose, autonominiame transporte ir humanoidinių robotų srityje.

    Dirbtinis intelektas jungia, saugumas skiria

    Pasak publikacijoje cituojamo „JPMorgan“ analitiko Rajat Gupta, didžiausios įtampos kyla dėl dviejų faktorių, kurie tarpusavyje kertasi. Vienas jų – „SpaceX“ kontraktai JAV vyriausybei ir gynybos sektoriui, keliantys nacionalinio saugumo reikalavimus.

    Kitas – reikšminga ir pelninga „Tesla“ gamybinė veikla Kinijoje. Tai, vertinant rizikas, gali apsunkinti kelią gauti reguliuotojų pritarimą ir įtikinti akcininkus, ypač jei tektų aiškiai atskirti veiklas ar keisti jų struktūrą.

    Taip pat neatmetama, kad apie sandorį gali būti paskelbta ne iškart: svarstomas scenarijus, pagal kurį pranešimas galėtų nusikelti į 2027 metų pradžią. Tuo metu abiejų įmonių valdybos ir patarėjai, kaip skelbiama, dirba ties valdymo modeliu ir kitomis susijungimo detalėmis.

    Politinis fonas ir planuojami terminai

    Tekste pabrėžiama, kad susijungimas būtų ir politinių nuotaikų išbandymas JAV, ypač atsižvelgiant į tai, jog demokratai perėmė Kongreso kontrolę ir yra viešai signalizavę, kad gali atidžiau vertinti Musko verslo interesus bei politinius ryšius.

    Spalį pats E. Muskas pranešė, kad abiejų bendrovių valdybos sudarė specialius komitetus iš nepriklausomų narių, kurie nagrinėja susijungimo galimybes. Nurodoma, kad „SpaceX“ rinkos vertė po debiuto biržoje viršija 1,9 trilijono JAV dolerių, o „Tesla“ vertinama maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių.

    Taip pat pranešama, kad „Tesla“ metinis akcininkų susirinkimas numatytas gruodžio 3 dieną. Viena iš praktinių derybų temų – kiek akcijų „SpaceX“ galėtų pasiūlyti „Tesla“ investuotojams kaip sandorio dalį.

    Minimas ir buvęs „Nvidia“ vadovas

    Publikacijoje aptariama ir galimybė, kad būsimame jungtiniame darinyje galėtų atsirasti vietos buvusiam „Nvidia“ vadovui Jensen Huang. Teigiama, kad jis lapkričio 12 dieną pasitraukė iš vienos didžiausių pasaulio bendrovių vadovo pareigų.

    Nurodoma, kad jo pasitraukimo priežastimi tapo viešojoje erdvėje aptartos aplinkybės, susijusios su asmeniniu gyvenimu ir įtarimais dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba. Pats E. Muskas dar prieš oficialų pasitraukimo patvirtinimą tinkle „X“ rašė, kad J. Huang įdarbinimas būtų „garbė“.

    Tuo pat metu primenama, kad „SpaceX“ ir „Tesla“ jau turi bendrų verslo sąsajų – jos bendradarbiauja, be kita ko, įgyvendinant puslaidininkių gamybos projektą Teksase, vadinamą „Terafab“, ir ruošia pagrindą glaudesnėms bendroms operacijoms.

  • Prancūzų „Gama“ pritraukė 15 mln. eurų itin lengvoms palydovų saulės baterijoms

    Prancūzų „Gama“ pritraukė 15 mln. eurų itin lengvoms palydovų saulės baterijoms

    Prancūzijos bendrovė „Gama“, kuri kuria itin lengvas išskleidžiamas saulės baterijų sistemas palydovams, pranešė užsitikrinusi 15 mln. eurų pradinės (Seed) stadijos investiciją. Įmonė teigia, kad ši lėšų injekcija leis sparčiau reaguoti į augančius palydovų elektros poreikius orbitoje.

    Apie finansavimą skelbia portalas „Tech.eu“ – į raundą investavo „Transition“, „Planet A“, „Draper Associates“ ir „Manta Ray“. Bendrovės planas – plėsti gamybą ir didinti pajėgumus, kad produktai klientus pasiektų greičiau.

    Pasak „Gama“, elektros energija tampa vienu didžiausių šiuolaikinių palydovų „butelio kakliukų“: tiesioginio ryšio su įrenginiais (direct-to-device) tinklams, plačiajuosčiams ryšio žvaigždynams ir orbitiniams duomenų centrams vienam palydovui reikia gerokai daugiau galios nei ankstesnėms kartoms.

    Kuo daugiau galios reikia, tuo didesnio saulės baterijų paviršiaus reikia išskleisti kosmose, tačiau paleidimo metu visa konstrukcija privalo tilpti į raketos gaubtą. Būtent šią dilema „Gama“ siekia spręsti kurdama kompaktiškai susilankstančias, o orbitoje didelį plotą išskleidžiančias sistemas.

    „Wing“: ne tik baterijos, bet visa sistema

    Bendrovės kuriamas sprendimas „Wing“ apibūdinamas kaip išskleidžiamas saulės baterijų masyvas, galintis „supakuoti“ labai didelius plotus į nedidelį transportavimo tūrį. „Gama“ pabrėžia, kad produktas projektuojamas paprastai ir tinkamai masinei gamybai, siekiant konkurencingo kaštų ir generuojamos galios santykio.

    „Wing“ koncepcija kuriama kaip vientisa energijos sistema: saulės energijos generavimas, saulės sekimo mechanizmas, energijos valdymas ir, kaip nurodoma, galimybė integruoti energijos kaupimą. Taip pat „Gama“ teigia tiekianti valdymo algoritmus, kurie padeda išlaikyti palydovo stabilumą, kai prie jo pritvirtinamas didelis išskleistas paviršius.

    Kodėl įmonė renkasi silicio elementus

    „Gama“ atkreipia dėmesį, kad daugelis palydovų gamintojų vis dar remiasi specializuotais III–V grupės saulės elementais, kurių gamyba yra ribota, o tiekimo terminai gali siekti metus ar ilgiau. Įmonė siekia mažinti tiekimo ir kainos ribojimus, pasitelkdama didelės apimties antžeminiams sprendimams gaminamus silicio elementus ir juos pritaikydama kosmoso sąlygoms.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti greičiau didinti apimtis ir geriau suvaldyti kaštus, nes silicio elementai pasaulyje gaminami masiškai – pavyzdžiui, stogų saulės elektrinėms.

    Gamybos linija Prancūzijoje ir pirmi terminai

    Gautos investicijos, kaip nurodoma, bus skirtos trims kryptims: paspartinti pirmosios „Wing“ gamybos linijos Ivry-sur-Seine mieste plėtrą, išplėsti vidinius kūrimo bei funkcinius ir aplinkos bandymų pajėgumus, taip pat įdarbinti apie 60 inžinierių įvairiose srityse – nuo mechanikos ir galios elektronikos iki programinės įrangos, gamybos ir testavimo.

    Bendrovė kelia tikslą, kad pradėjus veikti gamybos linijai „Wing“ pristatymo terminas siektų apie šešis mėnesius, o augant apimtims trumpėtų dar labiau. „Gama“ taip pat praneša, kad pirmąjį demonstracinį įrenginį planuoja pateikti 2027 metų vasarą.

    Tekste taip pat minimas 2026 metų rugsėjį paskelbtas „Gama“ ir „Eclipse Space“ susitarimas, pagal kurį „Gama“ turėtų tiekti išskleidžiamas saulės baterijas kaip energijos sprendimą „Eclipse“ palydovų platformoms. „Eclipse Space“ apibūdinama kaip klientams priklausančių palydovų žvaigždynų tiekėja, įkurta buvusių „SpaceX Starlink“ inžinierių.

  • Europarlamentarė Aura Salla ragina atsisakyti JAV technologijų: „Starlink“ ribojimai esą kainavo gyvybes

    Europarlamentarė Aura Salla ragina atsisakyti JAV technologijų: „Starlink“ ribojimai esą kainavo gyvybes

    Suomijos europarlamentarė Aura Salla ragina Europą mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, teigdama, kad Ukrainoje „Starlink“ paslaugų ribojimai turėjo tragiškų pasekmių fronte.

    Ketvirtadienį „European Pulse Seminar“ renginyje ji pareiškė aiškią žinutę: „Nustokite naudoti JAV technologijas.“ Interviu POLITICO Salla sakė, kad praėjusį mėnesį taikytas greičio apribojimas „SpaceX“ karinei „Starshield“ paslaugai Ukrainoje buvo „dar vienas „išjungimo jungiklio“ pavyzdys“.

    Politikės teigimu, tokie sprendimai gali tiesiogiai paveikti mūšio lauko situaciją ir lemti žmonių žūtis. Ji pabrėžė, kad tai esą susiję ne tik su Ukraina, bet ir su Europos saugumu, nes gynyba šiandien vis labiau priklauso nuo technologijų.

    Salla savo pasisakymą siejo ir su platesne diskusija Briuselyje apie dirbtinį intelektą: ar Europai labiau koncentruotis į DI diegimą, ar pačiai kurti pažangiausius, vadinamuosius „frontier“ modelius.

    Diskusija dėl Europos krypties DI srityje

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 dieną savo metiniame pranešime yra sakiusi, kad Europa neprivalo pati kurti pažangiausių technologijų, jog galėtų iš jų išgauti didžiausią vertę.

    Tačiau Salla su tuo nesutinka ir tvirtina, kad be nuosavų pažangiausių DI modelių Europa turės mažiau svertų derybose dėl DI raidos krypties ir saugumo taisyklių.

    Panašias rizikas yra įvardijusi ir Prancūzijos pažangių DI modelių laboratorija „Mistral“, perspėjusi, kad Europa gali būti nustumiama į šalį formuojant pasaulines DI žaidimo taisykles, jei neturės stipraus žaidėjo pačioje kūrimo viršūnėje.

    Ką, Sallos teigimu, Europa turėtų keisti

    Kalbėdama apie sąlygas tokioms įmonėms ir technologijoms atsirasti, Salla akcentavo kapitalo ir labiau integruotos rinkos svarbą.

    Ji paragino siekti suderintų bankroto ir mokesčių taisyklių bei skatinti tarpvalstybines pensijų fondų investicijas. Kaip pavyzdį ji paminėjo Danijos fondus, finansuojančius ginklų kūrimą Rumunijoje.

    Europarlamentarės žinutė iš esmės remiasi argumentu, kad technologinė priklausomybė nuo išorės tiekėjų gynybos ir saugumo srityse gali tapti kritiniu pažeidžiamumu, kai paslaugos gali būti ribojamos arba keičiamos be tiesioginės Europos kontrolės.

  • Austrijos kosmoso startuolis „Tumbleweed“ pritraukė 6,9 mln. eurų po pirmojo komercinio palydovo

    Austrijos kosmoso technologijų startuolis „Tumbleweed“ pranešė pritraukęs 6,9 mln. eurų investicijų vos po keturių mėnesių nuo šalies pirmojo komercinio palydovo iškėlimo į orbitą.

    Kaip rašo „EU-Startups“, tai įvardijama kaip didžiausias Austrijoje „SpaceTech“ sėklinės (seed) stadijos finansavimo raundas. Raundui vadovavo „PactVC“, taip pat dalyvavo „Vanagon Ventures“, ankstyvasis investuotojas „Prototype Capital“ ir „EWOR“.

    Įdomi šio sandorio detalė – daugiau nei trečdalis iš 25 asmenų komandos taip pat investavo asmeninių lėšų. Bendrovė teigia, kad tai atspindi darbuotojų pasitikėjimą vystoma kryptimi ir jau įgyvendintomis misijomis.

    „Tumbleweed“ kuria sprendimą, kuris laboratorijoms ir gamintojams turėtų palengvinti eksperimentų vykdymą mikrogravitacijoje: įmonė siūlo modulinius naudingosios apkrovos konteinerius, o pati rūpinasi jų veikimu orbitoje ir duomenų perdavimu.

    Kam skirti „Pods“ ir kaip veikia paslauga

    Bendrovė, įkurta 2024 metais, parduoda modulinius naudingosios apkrovos konteinerius („Pods“), kurie, kaip teigiama, apima energijos tiekimą, duomenų ryšį ir sertifikavimo dalį. Tokie konteineriai skirti tyrimų grupėms, gamintojams ir MTEP (R&D) komandoms.

    „Tumbleweed“ nurodo, kad konteineriai yra „atskirti nuo gedimų“ (fault-isolated), atkeliauja iš anksto sertifikuoti, o klientų eksperimentai orbitoje išlieka maitinami ir prijungti. Klientai savo krovinį pristato bendrovei ir misijos metu gauna duomenis.

    „Pods“ yra kelių dydžių, o misijų kaina prasideda nuo 15 tūkst. eurų. Įmonės erdvėlaivis „Oasis“ šiuos konteinerius pakelia į orbitą, juos eksploatuoja ir galiausiai grąžina atgal į Žemę.

    „Oasis Alpha“: pirmasis komercinis palydovas Austrijai

    Pirmoji „Tumbleweed“ misija „Oasis Alpha“ buvo sukurta per devynis mėnesius, o startuolis tai įvardija kaip penkis kartus greitesnį tempą nei įprasta rinkos praktikoje.

    „Oasis Alpha“ į kosmosą paleistas 2026 metų liepos 7 dieną su „SpaceX“ misija „Transporter-17“ ir pristatytas kaip pirmasis Austrijos komercinis palydovas. Skelbiama, kad jis gabeno keturių klientų krovinius.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad ši misija buvo išparduota dar likus metams iki paleidimo, o paslaugos buvo apmokėtos iš anksto.

    Ką planuoja daryti su 6,9 mln. eurų

    Pasak „Tumbleweed“, naujai pritrauktos lėšos turėtų finansuoti tris misijas 2027 metais. Teigiama, kad jose dalyvaus daugiau nei 10 klientų.

    Kapitalas taip pat bus skirtas spartinti kitos kartos orbitinės platformos „Oasis Beta“ kūrimą. Ji planuojama 2028 metais ir, kaip skelbiama, turėtų palaikyti didesnes naudingąsias apkrovas bei turėti grįžimo (re-entry) galimybę, kad eksperimentų mėginiai būtų saugiai pargabenami į Žemę.

    Publikacijoje taip pat pateikiamas platesnis kontekstas: 2026 metais Europoje skelbta ir daugiau kosmoso technologijų finansavimo sandorių, o kartu su „Tumbleweed“ raundu jų suma įvardijama siekianti apie 85,1 mln. eurų.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ proveržį: nori pirmą kartą pagauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ proveržį: nori pirmą kartą pagauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ intensyvina pasirengimą dar vienam „Starship“ bandymui, kuris gali tapti vienu svarbiausių šios programos istorijoje. Bendrovė siekia pademonstruoti tai, kas iki šiol dar nebuvo atlikta praktikoje: vienos misijos metu atgauti ir pirmąjį, ir antrąjį raketos laipsnius.

    Pastarosiomis dienomis Starbase poligone Teksase buvo atlikti statiniai variklių bandymai, skirti patikrinti sistemų darbą prieš skrydį. Tokie bandymai reiškia, kad varikliai užvedami raketai esant pritvirtintai ant aikštelės, vertinant trauką, degalų tiekimą, valdymo algoritmus ir saugos režimus.

    Kas buvo išbandyta Starbase

    Pagal pačios „SpaceX“ skelbiamą informaciją, atskirai buvo testuojamas ir „Super Heavy“ stiprintuvas, ir antrojo laipsnio „Starship“ laivas. Antrojo laipsnio statiniuose bandymuose buvo užvedami „Raptor“ varikliai, taip tikrinant pasirengimą skrydžio fazėms, kuriose reikalingas stabilus variklių darbas.

    Šie bandymai paprastai atliekami keliais etapais, nes kiekvienas sėkmingas užvedimas leidžia pereiti prie ilgesnės trukmės ar sudėtingesnių scenarijų. Tuo pat metu tikslinami programiniai sprendimai, kurie skrydžio metu atsakingi už variklių valdymą ir trajektorijos korekcijas.

    Ambicingas tikslas: pagauti abu laipsnius

    Artėjančio skrydžio esmė yra bandymas atgauti abu raketos elementus naudojant vadinamuosius bokšto manipuliatorius, dažnai apibūdinamus kaip mechaninės „rankos“. Iki šiol „SpaceX“ daugiausia dėmesio skyrė pirmojo laipsnio „Super Heavy“ sugrąžinimo scenarijams, o antrojo laipsnio atgavimas išlieka sudėtingiausia užduotis.

    Antrojo laipsnio sugrąžinimas ir pagavimas bokšte reikalauja itin tikslaus nusileidimo, šiluminės apsaugos patikimumo ir skrydžio valdymo sistemų stabilumo. Net ir nedidelės paklaidos gali lemti, kad konstrukcija bus pažeista arba apskritai nebus tinkama pakartotiniam naudojimui.

    Kodėl tai svarbu „Starship“ ateičiai

    „SpaceX“ strategija grindžiama pakartotiniu naudojimu, nes tai teoriškai leidžia reikšmingai sumažinti vieno paleidimo kainą ir padidinti skrydžių dažnį. Jei bendrovei pavyktų patikimai atgauti abu laipsnius, „Starship“ galėtų greičiau artėti prie komercinės eksploatacijos, įskaitant didelių krovinių gabenimą į orbitą.

    Kol kas „Starship“ programa išlieka bandymų stadijoje, o skrydžiai dažnai tampa technologinių sprendimų patikra realiomis sąlygomis. Sėkmingas abiejų laipsnių sugrąžinimas būtų aiškus signalas, kad sistema artėja prie pakartotinio naudojimo modelio, kurio „SpaceX“ siekia nuo pat pradžių.

  • „SpaceX“ slapta misija JAV kariuomenei: „Starfall“ kapsulė sėkmingai pargabeno krovinį

    „SpaceX“ slapta misija JAV kariuomenei: „Starfall“ kapsulė sėkmingai pargabeno krovinį

    „SpaceX“ pranešė apie sėkmingą bandymą, kurio metu speciali grįžtamoji kapsulė „Starfall“ pargabeno eksperimentinį JAV kariuomenės krovinį. Projektą rengė JAV Karinių oro pajėgų mokslinių tyrimų laboratorija (AFRL), o kapsulė po skrydžio buvo iškelta iš Ramiojo vandenyno.

    AFRL teigimu, misijos tikslas buvo pademonstruoti vadinamąjį taškas į tašką raketinį krovinių transportą, kai krovinys galėtų būti pristatomas greitai ir beveik į bet kurią pasaulio vietą. Toks sprendimas vertinamas kaip potencialus įrankis ateities ginkluotųjų pajėgų globaliam mobilumui.

    Kas buvo kapsulėje?

    Laboratorija nurodė, kad grąžintame krovinyje buvo elektronikos įranga ir išgyvenimo priemonės, skirtos veikti sudėtingomis sąlygomis. Tarp jų minimas palydovinio ryšio lokalizatorius, baterijos, vandens gėlinimo įrenginys, taip pat įvairi išgyvenimo ir medicininė įranga.

    AFRL pažymėjo, kad krovinys buvo sėkmingai atgautas po kapsulės nusileidimo ant vandens. Tokia dalis yra kritiškai svarbi, nes tik realus atgavimas leidžia įvertinti, kaip įranga atlaiko starto, grįžimo į atmosferą ir vandens smūgio apkrovas.

    Kaip vyko skrydis ir kodėl tai svarbu

    „Starfall“ skrydis vyko kaip misijos „Bandwagon-5“ dalis, panaudojant „Falcon 9“ raketą. Skrydis įvyko spalio 20 dieną iš Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų bazės, o kapsulėje buvo įdiegti davikliai, matavę temperatūrą, vibracijas ir smūgius skirtingose skrydžio fazėse.

    AFRL atstovai pabrėžė, kad „SpaceX“ pagalba atgaunant transportavimo konteinerius po vandens nusileidimo buvo esminė bandymo dalis. Pasak laboratorijos, tai leidžia realiomis sąlygomis patikrinti, ar tokio tipo logistika galėtų tapti greitu alternatyviu kanalu kritiniams kroviniams.

    Greito raketinio transporto idėja pastaraisiais metais dažniau minima diskusijose apie karinės logistikos ateitį, tačiau praktiniai bandymai vis dar yra ankstyvoje stadijoje. Tokie skrydžiai pirmiausia vertinami kaip technologinės demonstracijos, kurios parodo atgavimo, patikimumo ir krovinio apsaugos galimybes.

    Ką planuoja toliau

    AFRL taip pat informavo, kad kapsulėje buvo atliktas bandomasis gelbėjimo plausto UNI-PAC III montavimas, nors pats sprendimas dar nebuvo išbandytas realiame skrydyje. Laboratorija nenurodė tikslaus datos, kada galėtų įvykti kitas bandymas, tačiau teigė, kad tokie scenarijai yra planavimo etape.

    Kol kas AFRL ir „SpaceX“ nepateikė detalesnės informacijos apie tolimesnius misijos etapus ar galimą praktinį panaudojimą. Vis dėlto sėkmingas krovinio pargabenimas rodo, kad eksperimentai su grįžtamomis kapsulėmis tampa vis labiau pritaikomi ne vien civilinėms, bet ir gynybos reikmėms.

  • Ukraina kuria alternatyvą „Starlink“: Himera ir „GomSpace“ pradėjo slapto ryšio palydovo bandymus

    Ukraina kuria alternatyvą „Starlink“: Himera ir „GomSpace“ pradėjo slapto ryšio palydovo bandymus

    Ukraina, susidurdama su palydovinio ryšio pažeidžiamumu karo sąlygomis, vis aktyviau ieško būdų mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje ne kartą akcentuota, kad kritinėms operacijoms būtina turėti kuo daugiau alternatyvių ryšio kanalų ir valdymą savo rankose.

    Spalio 27 dieną Ukrainos startuolis „Himera“ ir Danijos bendrovė „GomSpace“ pranešė pradėję bandyti palydovą „Obria Nano“. Palydovas į orbitą buvo iškeltas spalio pradžioje per bendrą „Transporter-18“ misiją, panaudojant „SpaceX“ raketą „Falcon 9“.

    Įmonių atstovai teigia, kad „Obria Nano“ programa orientuota į ryšio sistemą, kuri liktų Ukrainos kontrolėje. Dabartinis palydovas yra bandomasis, o sėkmės atveju būtų siekiama plėsti projektą į didesnį aparatų skaičių ir kurti specialų antžeminį valdymo bei kontrolės segmentą.

    „Pradedame nuo technologijos bandymų orbitoje, o ilgalaikis tikslas yra vystyti pajėgumus, kurie sustiprins šalies strateginį saugumą ir sumažins priklausomybę nuo išorinių telekomunikacijų paslaugų tiekėjų“, – sakė projekto atstovas.

    Apie patį „Obria Nano“ kol kas skelbiama nedaug: neviešinamos techninės specifikacijos, ryšio pralaidumas ar detalus finansavimo modelis. Taip pat neatskleidžiama, kokio dydžio galėtų būti būsima palydovų konstelacija ir kokius tiksliai ryšio scenarijus ji būtų pajėgi užtikrinti.

    Žinoma, kad „Himera“ įkurta 2022 metais ir vysto kariuomenei skirtas technologijas, įskaitant sprendimus, atsparius trikdymui. Tuo metu Olborge įsikūrusi „GomSpace“ yra viena geriau žinomų mažųjų palydovų ir jų posistemių gamintojų Europoje, dirbanti su įvairiais komerciniais ir institucijų projektais.

    „Obria Nano“ nėra vienintelis bandymas stiprinti Ukrainos savarankiškumą kosminių ryšių srityje. Spalio mėnesį Ukrainos gynybos sektorius taip pat skelbė iniciatyvą su „Nokia“ ir „ICEYE“, kurios tikslas panašus: kurti nepriklausomą palydovinį ryšį ir infrastruktūrą, galinčią užtikrinti stabilų ryšį visos šalies mastu.

    Ekspertai pabrėžia, kad nuosavas palydovinis ryšys karo metu yra ne tik technologinis, bet ir strateginis klausimas. Tokie projektai paprastai reikalauja ne vien palydovų, bet ir antžeminių stočių, saugaus raktų valdymo, atsparumo elektroninei kovai bei rezervinių sprendimų, kad ryšys išliktų patikimas net esant trikdymui ar atakoms.

  • Putinas pripažino ryšius su Elonu Musku: Rusija skuba kurti „Starlink“ konkurentą

    Putinas pripažino ryšius su Elonu Musku: Rusija skuba kurti „Starlink“ konkurentą

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Rusija palaiko kontaktus su Elonu Musku, o kartu pagyrė „SpaceX“ vadovą kaip išskirtinį talentą. Pasak jo, ryšiai esą reikalingi tam, kad skirtingų valstybių palydovai orbitoje netrukdytų vieni kitiems.

    Šie žodžiai nuskambėjo Rusijai spartinant nuosavos žemosios Žemės orbitos palydovų ryšio sistemos kūrimą. Maskva siekia turėti savarankišką plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, kuri būtų mažiau pažeidžiama Vakarų ribojimų ir galėtų būti pritaikyta kariniams poreikiams.

    Kas yra „Rassvet“ projektas

    Rusijoje vystoma palydovų konstelacija „Rassvet“ pristatoma kaip bandymas sukurti vietinį „Starlink“ analogą. Projektą plėtoja bendrovė „Bureau 1440“, o jo vystymas siejamas su valstybės parama ir prioritetu strateginėms technologijoms.

    Remiantis viešais pareiškimais, orbitoje jau yra daugiau nei 30 šio projekto palydovų, tačiau pats Putinas pabrėžė, kad tai tik pradžia. Tuo pat metu jis palygino apimtis su „SpaceX“ pasiekimais, akcentuodamas, kad „Starlink“ konstelacija yra gerokai didesnė.

    Karas Ukrainoje ir ryšio svarba

    Palydovinis internetas tapo vienu svarbiausių modernios karybos įrankių, ypač kai antžeminė infrastruktūra pažeidžiama ar sunaikinama. Tokios sistemos leidžia palaikyti ryšį, koordinuoti veiksmus ir perduoti duomenis vietovėse, kur mobilusis ryšys neveikia arba yra slopinamas.

    Ukrainos pusėje „Starlink“ yra plačiai naudojamas ryšiui ir logistikai, todėl Rusijos siekis kurti alternatyvą vertinamas ir per karinių pajėgumų didinimo prizmę. Viešojoje erdvėje taip pat skamba teiginiai, kad „Rassvet“ galėtų būti orientuotas į karinius scenarijus, įskaitant dronų valdymą ir duomenų perdavimą.

    Ką tai reiškia Europai

    Europai Rusijos planai reiškia augančią riziką, jog Maskva įgis daugiau savarankiškumo palydovinės komunikacijos srityje. Net ir nepilna konstelacija gali sudaryti periodinius ryšio langus virš konkrečių teritorijų, o didėjant palydovų skaičiui didėja ir ryšio stabilumas.

    Ilgesnėje perspektyvoje tai gali sustiprinti Rusijos gebėjimą vykdyti karines operacijas ir sumažinti priklausomybę nuo pažeidžiamų antžeminių tinklų. Kartu tai papildomas signalas, kad palydovinės komunikacijos infrastruktūra tampa geopolitinės konkurencijos lauku.