Tag: SpaceX

  • „Tesla“ vėl pademonstravo „Roadster“: apvertė ore, šoko per „Semi“ ir žada 2028 metais

    „Tesla“ vėl pademonstravo „Roadster“: apvertė ore, šoko per „Semi“ ir žada 2028 metais

    Įspūdinga „Tesla“ scena

    „Tesla“ dar kartą pristatė naujos kartos „Roadster“ ir šįkart pasirinko demonstraciją, kuri labiau priminė aviacijos šou nei automobilių renginį. Ant scenos parodyta, kad automobilis gali važiuoti net apverstas aukštyn ratais, o vėliau atliko triukus ore.

    Kompanija teigia, kad dalį įspūdingų galimybių užtikrina ventiliatoriaus principu veikianti prispaudimo sistema. Pasak „Tesla“ atstovų, ji gali sukurti iki 2 g prispaudimo jėgą, todėl automobilis teoriškai išlaiko sukibimą net esant neįprastoms padėtims.

    Ventiliatorius, traukos purkštukai ir rekordų pažadai

    Antroji pristatymo dalis buvo skirta vadinamiesiems šaltų dujų traukos purkštukams, kuriuos „Tesla“ esą kūrė bendradarbiaudama su „SpaceX“. Teigiama, kad dalis purkštukų montuojami automobilio apačioje, kiti priekyje ir gale, o jų funkcija nėra vien pagreitėjimas.

    Demonstracijoje automobilis nuo rampos pakilo į orą, apsivertė ir nusileido ant keturių ratų. „Tesla“ pabrėžė, kad triukų metu automobilyje nebuvo vairuotojo, o tai rodo, jog bent dalis demonstracijos buvo valdoma nuotoliniu būdu ir pritaikyta tik specialioms sąlygoms.

    „Šis automobilis gali daryti vartymus ir beprotišką gimnastiką, ko tik norite“, – sakė „Tesla“ vadovas Elonas Muskas.

    Kompanija taip pat pademonstravo šuolį per visą „Tesla“ automobilių rikiuotę, įskaitant „Tesla Semi“. Nors šie triukai skamba kaip pažadas apie revoliucinę dinamiką, „Tesla“ pripažino, kad dalis sprendimų gali kelti klausimų dėl teisėtumo viešuose keliuose.

    Kada pasirodys „Roadster“?

    „Tesla“ nurodo, kad naujos kartos „Roadster“ startas numatomas 2028 metais. Tai reikšminga detalė, nes modelis viešai aptarinėjamas jau daug metų, o gamintojas ne kartą keitė terminus.

    Pristatymo metu taip pat paminėtos kelios komplektacijos, įskaitant versiją su didesniu purkštukų skaičiumi, kuri, kaip teigiama, gali būti siūloma tik su pakvietimu. Praktiniai parametrai, tokie kaip galutinė kaina, homologacijos sprendimai ir realūs bandymų rezultatai, kol kas išsamiai nepateikti.

    Rinkoje, kurioje elektriniai sportiniai automobiliai vis dažniau konkuruoja ne tik galia, bet ir programine įranga bei aerodinaminėmis technologijomis, tokie pažadai gali tapti svarbiu įvaizdžio įrankiu. Vis dėlto galutinį vertinimą lems tai, ar „Tesla“ sugebės triukus paversti patikimu, teisės aktus atitinkančiu serijiniu produktu.

  • „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ parodė skraidantį „Roadster“: akcijos šoktelėjo, bet analitikai įspėja – pelno nebus

    „Tesla“ Teksase pristatė naujos kartos „Roadster“ ir pademonstravo versiją su šaltojų dujų varikliais, sukurtais pasitelkiant „SpaceX“ technologijas. Per renginį automobilis atliko įspūdingą triuką ir, anot pristatymo, pademonstravo skrydžio galimybes, tačiau finansų analitikai vertina atsargiai.

    Po pristatymo rinkoje netrūko euforijos: „Tesla“ akcijų kaina trumpam kilo, nes investuotojus sužavėjo technologinis šou ir sugrįžęs dėmesys prekės ženklui. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien emocija ilgalaikio augimo neužtikrina, o naujasis modelis greičiausiai liks nišinis.

    Inžinerinis šou, o ne pardavimų variklis

    Rinkos komentatoriai „Roadster“ pristatymą apibūdino kaip dėmesį prikaustantį inžinerinį momentą, kurio tikslas yra priminti apie „Tesla“ inovatyvumą. Tokie renginiai dažnai veikia kaip rinkodara: jie kelia prekės ženklo matomumą ir gali trumpam sustiprinti investuotojų lūkesčius.

    „Tai antraštes kuriantis inžinerinis pasirodymas, skirtas įaudrinti auditoriją ir sustiprinti „Tesla“ inovacijų pasakojimą“, – sakė vartojimo sektoriaus analitikė Mamta Valechha.

    Kitas vertinimas akcentuoja, kad skraidymo funkcija šiuo metu turi daugiau simbolinės nei praktinės vertės, nes masinei rinkai svarbiausi yra kaina, patikimumas, aptarnavimas ir teisės aktų reikalavimų laikymasis. Dėl to „Roadster“ labiau taikosi į kolekcininkus ir technologijų entuziastus, o ne į didelius pardavimų kiekius.

    „Didelio masto skraidančių automobilių plėtra artimiausioje ateityje mažai tikėtina, nes galioja tos pačios oro erdvės taisyklės kaip orlaiviams, o Europoje reikėtų sertifikavimo pagal EASA reikalavimus“, – sakė ING ekonomistas Rico Lumanas.

    Reguliavimas ir sauga: didžiausios kliūtys

    Net jei technologija veiktų, kelias iki legalaus naudojimo būtų ilgas. Skrydžiui skirtos funkcijos paprastai nepatenka į įprastą kelių transporto reguliavimą, o bet koks sprendimas, artimas orlaiviui, gali pareikalauti aviacijos sertifikavimo, saugos bandymų ir aiškių eksploatavimo taisyklių.

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra nurodžiusi, kad bet kuri transporto priemonė, skirta veikti kaip orlaivis, turi atitikti taikomus aviacijos saugos reikalavimus. Priklausomai nuo konstrukcijos, gali atsirasti ir pilotavimo kvalifikacijos klausimas, o tai dar labiau ribotų potencialių pirkėjų ratą.

    Be to, oro erdvė Europoje ir taip tampa vis intensyviau naudojama dėl augančios dronų rinkos. Dėl šios priežasties institucijos, tikėtina, vengs scenarijaus, kuriame atsirastų dideli nekontroliuojamų skraidančių transporto priemonių srautai miestuose.

    „Dideli nekontroliuojamų skraidančių automobilių kiekiai vargu ar būtų toleruojami dėl saugos priežasčių“, – sakė Rico Lumanas.

    Gamybos terminai, lūkesčiai ir „Tesla“ spaudimas

    Elonas Muskas yra sakęs, kad gamyba turėtų prasidėti 2028 metais, o rezervacijos jau atidarytos, nors skraidanti „Rocket“ versija, kaip skelbta, prieinama tik su kvietimu. Galutinės kainos kol kas nepaskelbtos, o tai reiškia, kad vertinti realią paklausą rinkai dar per anksti.

    „Roadster“ pirmą kartą buvo pristatytas 2017 metais, o pažadai apie galimą skrydį buvo kartojami ir anksčiau, tačiau modelio startas ne kartą vėlavo. Dėl to analitikai atkreipia dėmesį į reputacijos ir įgyvendinimo riziką: kuo ilgiau pažadai lieka demonstracijų lygyje, tuo sunkiau palaikyti investuotojų pasitikėjimą.

    Tuo pat metu „Tesla“ patiria spaudimą brangias technologines ambicijas paversti apčiuopiamu pelnu. Rinkoje dažnai pabrėžiama, kad bendrovės vertinimas stipriai susijęs su autonominio vairavimo, humanoidinio roboto „Optimus“ ir DI taikymo gamyboje pažanga, todėl vienas įspūdingas sportinis modelis bendro vaizdo nepakeis.

    Viešojoje erdvėje vėl pasirodė ir spėlionės dėl galimo „Tesla“ ir „SpaceX“ glaudesnio suartėjimo, nes „Roadster“ sprendimai siejami su „SpaceX“ technologijomis. Tačiau konkrečių sprendimų ar patvirtintų planų dėl sandorio nėra, todėl tokios kalbos išlieka spekuliatyvios.

    Galiausiai, naujojo „Roadster“ sėkmė greičiausiai bus matuojama ne tuo, kiek jis sugeneruos pajamų, o tuo, kiek padės „Tesla“ išlaikyti inovatoriaus įvaizdį. Praktinis proveržis prasidėtų tik tuomet, jei dalis pristatytų technologijų būtų pritaikyta masiniuose modeliuose be neįveikiamų kainos ir reguliavimo barjerų.

  • ES susiduria su spaudimu užpildyti Ukrainos „Starlink“ spragą: skubina alternatyvias palydovines ryšio galimybes

    ES susiduria su spaudimu užpildyti Ukrainos „Starlink“ spragą: skubina alternatyvias palydovines ryšio galimybes

    Europos Sąjunga patiria vis didesnį politinį spaudimą užtikrinti, kad Ukrainos kariuomenė išlaikytų patikimą ryšį fronte, po to, kai pastarosiomis dienomis fiksuoti „Starlink“ ryšio apribojimai. Europos Parlamento nariai ragina Europos Komisiją paspartinti sprendimus, kurie leistų Ukrainai greičiau pasinaudoti europinėmis palydovinio ryšio priemonėmis.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po ES vadovų susitikimo Briuselyje teigė, kad ryšio spartos sumažinimas turėjo tiesioginių pasekmių gynybai. Pasak jo, „Starlink“ buvo naudojamas padedant atremti atakas, įskaitant bepiločius orlaivius, smogiančius civilinei infrastruktūrai.

    „Tai buvo labai pavojinga ir nemaloni staigmena“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukraina nuo plataus masto karo pradžios plačiai rėmėsi „Starlink“ palydoviniu internetu, kuris tapo kritiškai svarbus ryšiui, dronų operacijoms ir dalinių koordinavimui, ypač ten, kur antžeminė infrastruktūra pažeista. Ši priklausomybė kelia riziką, kai paslaugos sąlygos ar techniniai parametrai gali keistis dėl politinių sprendimų ar tiekėjo nustatytų ribojimų.

    Situacija paskatino griežtesnes diskusijas Briuselyje dėl to, ar Europos saugumas gali priklausyti nuo vieno privataus tiekėjo ir JAV politinės krypties. Kai kurie europarlamentarai pabrėžia, kad Ukrainos ryšio stabilumas yra tiesiogiai susijęs ir su Europos saugumo interesais, todėl būtina turėti daugiau nei vieną patikimą sprendimą.

    Govsatcom ir derybos su Ukraina

    Europos įstatymų leidėjai ragina Europos Komisiją greičiau užbaigti derybas, kad Ukraina galėtų prisijungti prie ES telkiamų saugaus ryšio pajėgumų, kurie vystomi per Govsatcom iniciatyvą. Ši programa sukurta tam, kad dalyvaujančios valstybės turėtų prieigą prie saugių vyriausybinių ryšio paslaugų, įskaitant krizių valdymą ir gynybos poreikius.

    Europos Komisija viešai patvirtino, kad vyksta pokalbiai su Ukraina dėl glaudesnio įtraukimo į Govsatcom. Tačiau proveržio kol kas nėra, o tai ir didina spaudimą greičiau suderinti teisinius bei techninius klausimus, kad sprendimai įsigaliotų ne po mėnesių, o per kuo trumpesnį laiką.

    Alternatyvų paieška ir IRIS² grafikas

    Kartu su trumpalaikiais sprendimais ES politikai vis garsiau kelia klausimą apie ilgalaikę Europos alternatyvą komerciniams JAV tinklams. Dėl to dažniau minima IRIS² programa, kuri turėtų sukurti europinį daugiapaskirtį palydovinio ryšio tinklą, tačiau šiuo metu planuojama, kad sistema pilnu pajėgumu veiks tik apie 2030 metus.

    Dėl tokio termino dalis politikų akcentuoja, kad vien tik IRIS² neatsakys į neatidėliotinus Ukrainos poreikius, todėl būtina derinti kelias kryptis: spartinti prieigą prie jau turimų europinių pajėgumų, stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir mažinti kritinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tuo pat metu Ukrainos vadovybė teigia dirbanti dvišaliu formatu su atskiromis ES valstybėmis, siekdama papildomų ryšio galimybių.

    Ši istorija Briuselyje taip pat vėl iškelia platesnę temą apie strategines technologines priklausomybes: nuo ryšio ir kosmoso infrastruktūros iki gynybos tiekimo grandinių. ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad saugumas priklauso ne tik nuo ginkluotės, bet ir nuo atsparių, europiniais sprendimais paremtų ryšio technologijų.

  • „SpaceX“ užmojis šokiruoja: prašo leisti „Starship“ iš Teksaso kelti 456 kartus per metus

    „SpaceX“ užmojis šokiruoja: prašo leisti „Starship“ iš Teksaso kelti 456 kartus per metus

    „SpaceX“ pateikė paraišką JAV Federalinei aviacijos administracijai, prašydama išplėsti „Starship“ startų leidimą iš Starbase aikštelės Teksase iki 456 skrydžių per metus. Šiuo metu bendrovė šioje vietoje turi leidimą vykdyti iki 25 skrydžių per metus.

    Paraiška automatiškai nereiškia, kad tokie skaičiai bus patvirtinti, tačiau rodo „SpaceX“ planų mastą. FAA jau pradėjo procedūras, kurios apima programinio poveikio aplinkai vertinimo rengimą, viešų konsultacijų laikotarpį ir gyventojų susitikimus.

    Leidimų klausimas sprendžiamas etapais

    Pagal pateiktą planą, intensyvinimas būtų vykdomas dviem etapais. Pirmajame „SpaceX“ numato iki 100 „Starship“ startų per metus ir iki 200 nusileidimų, po 100 „Super Heavy“ pirmosios pakopos ir „Starship“ antrosios pakopos.

    Antrajame etape numatomas maksimalus scenarijus: 456 startai ir iki 912 nusileidimų per metus. Tokie skaičiai reikštų, kad skrydžiai vyktų daugiau nei kartą per dieną, todėl FAA vertintų ne tik pačių skrydžių saugą, bet ir triukšmo, eismo, gamtosaugos bei veiklos organizavimo poveikį regionui.

    „Starship“ dar tik bandomas

    „Starship“ yra kuriamas maždaug dešimtmetį ir tebėra aktyvių bandymų stadijoje. Iki šiol įvyko keliolika bandomųjų skrydžių, o didžioji jų dalis startavo būtent iš Starbase Teksase.

    Bandymų programa yra esminė, nes „Starship“ kuriamas kaip daugkartinio naudojimo itin didelio keliamojo pajėgumo kompleksas, kurį „SpaceX“ sieja su palydovų paleidimais, krovinių gabenimu ir ilgalaikėmis kosminėmis misijomis. Didelis planuojamų startų skaičius atspindi tikslą pasiekti oro transportui būdingą reguliarumą, tačiau realų tempą lems ir techninė pažanga, ir reguliaciniai sprendimai.

    Planuojami startai ir Floridoje

    Lygiagrečiai „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startų infrastruktūrą Floridoje, Kennedy kosmoso centro 39A komplekse, kuris priklauso NASA. Bendrovė šią vietą mato kaip papildomą bazę, kuri ateityje padėtų išskaidyti skrydžių srautus.

    Pranešama, kad 39A pritaikymo darbai vykdomi jau kelerius metus, o pirmasis „Starship“ startas iš Floridos galėtų įvykti kitais metais, jei techniniai ir reguliaciniai etapai bus įgyvendinti laiku. Artimiausi bandymai, tikėtina, ir toliau būtų vykdomi iš Teksaso.

    Be to, „SpaceX“ yra minėjusi ir dar ambicingesnius infrastruktūros planus kitose vietose JAV, kurie ilgainiui teoriškai galėtų atverti kelią dar didesniam metiniam skrydžių skaičiui. Vis dėlto tokios apimtys priklausytų nuo leidimų, visuomeninių konsultacijų rezultatų ir aplinkosauginių įsipareigojimų.

  • 902 Ukrainos dronai smogė Rusijai, sutriko „Starlink“: JAV reakcija kelia klausimų

    902 Ukrainos dronai smogė Rusijai, sutriko „Starlink“: JAV reakcija kelia klausimų

    Rusija pranešė naktį iš spalio 13 į spalio 14 dieną patyrusi vieną didžiausių pastarojo meto Ukrainos dronų atakų. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, oro gynyba esą numušė 902 bepiločius virš maždaug 20 regionų, okupuoto Krymo ir Azovo jūros. Nepriklausomi patvirtinimai dėl tikslaus skaičiaus riboti, tačiau dalis smūgių ir gaisrų fiksuoti vaizdo įrašuose.

    Maskvos meras Sergejus Sobianinas nurodė, kad į sostinės regioną buvo nukreipta 493 dronai, o dalis jų neva sunaikinta artėjant prie miesto. Pranešta apie sutrikdytą oro uostų darbą, įskaitant ilgiau nei kelias valandas uždarytą Vnukovo oro uostą, taip pat apie žalą gyvenamiesiems pastatams ir mažiausiai vieną žuvusį civilį.

    Atakos reikšmė ir ribotas patikrinamumas

    Tokio masto skaičiai, kuriuos skelbia Rusijos institucijos, dažnai vertinami atsargiai, nes jie tarnauja ir informaciniams tikslams. Vis dėlto pati tendencija aiški: Ukrainos bepiločių naudojimas didina spaudimą infrastruktūrai, logistikai ir oro gynybai, o karo veiksmai vis dažniau persikelia į Rusijos gilumą.

    Analitikai pabrėžia, kad dronų karas tapo vienu svarbiausių konflikto elementų, nes santykinai pigūs įrenginiai verčia brangiai kainuojančias oro gynybos sistemas dirbti nuolat. Tai išsekina resursus ir kelia papildomą įtampą civiliniam gyvenimui, ypač kai atakos sutrikdo aviacijos ir energetikos infrastruktūros darbą.

    „Starlink“ ribojimai ir jų atšaukimas

    Šiame fone kilo atskira istorija dėl ryšio paslaugų Ukrainos kariuomenėje. Ukrainos pareigūnai pranešė apie staigius greičio ribojimus kariniuose „Starshield“ terminaluose, susijusiuose su „SpaceX“ palydovinio ryšio sistema „Starlink“, dėl kurių ryšys esą nutrūkdavo judant didesniu nei maždaug 160 kilometrų per valandą greičiu.

    Ukrainos pusė teigė, kad apie pokyčius nebuvo įspėta, o ribojimai galėjo sutrikdyti dalį bepiločių misijų, įskaitant perėmimo užduotis. Vėliau pranešta, kad ryšys atstatytas, o Ukrainos gynybos institucijos patvirtino, jog karinis paketas vėl veikia kaip įprastai.

    JAV politika ir atsakomybės klausimai

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas viešai aiškino, kad „Starshield“ yra prižiūrimas Jungtinių Valstijų valdžios, todėl sprendimai dėl ribojimų priklausytų JAV kariuomenei ir politinei grandinei. JAV politikos lauke pasigirdo raginimų aiškintis, kaip ir kieno sprendimu galėjo atsirasti apribojimai, turėję tiesioginį poveikį kovinėms operacijoms.

    Kontekstas svarbus ir dėl sąjungininkų vaidmens: dalį Ukrainai skirtų terminalų ir paslaugų finansuoja partneriai, todėl ryšio stabilumas tampa ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu. Tuo pat metu pažymima, kad tolimojo nuotolio dronai, smogiantys taikiniams Rusijoje, dažnai remiasi ir alternatyviais navigacijos bei valdymo sprendimais, o ryšio ribojimai labiau paveiktų veiksmus Ukrainos ir okupuotose teritorijose.

  • Ukrainos kariai įspėja dėl „Starlink“ ribojimų: sulėtėjimas stabdo dronų smūgius fronte

    Ukrainos kariai įspėja dėl „Starlink“ ribojimų: sulėtėjimas stabdo dronų smūgius fronte

    Kas nutiko su „Starlink“

    Ukrainos kariškiai praneša apie galimus „Starlink“ ryšio apribojimus, kurie esą ypač paveikė terminalus, naudojamus judančiose platformose. Pasak fronto karininkų, ryšio sulėtėjimas staiga sutrikdė dalį operacijų, kuriose reikalingas stabilus duomenų perdavimas realiuoju laiku.

    Vienas patyręs Ukrainos karininkas, vadovaujantis vidutinio nuotolio dronų smogiamajam padaliniui pietryčių Ukrainoje, teigė, kad tokie trikdžiai reiškia priverstinę pauzę vykdant užduotis. Jo vertinimu, tai turi tiesioginę įtaką karių saugumui ir gebėjimui remti pėstininkus.

    „Tai prilygsta smūgiui, po kurio operacijos sustoja. Tai kainuos gyvybes“, – sakė Ukrainos karininkas.

    Kodėl ryšys dronams kritiškas

    Frontui artimuose sektoriuose „Starlink“ Ukrainos pajėgoms tapo vienu svarbiausių ryšio kanalų, padedančių valdyti dronus, perduoti vaizdą ir koordinuoti veiksmus. Kariai pabrėžia, kad vidutinio nuotolio smogiamieji dronai, pasiekiantys taikinius už fronto linijos, be patikimo ryšio tampa gerokai sunkiau panaudojami.

    Anot pašnekovų, trikdžiai ypač paveikia misijas, kuriose vienas ryšiu aprūpintas orlaivis perduoda signalą kitiems tinkle sujungtiems dronams. Tokia schema leidžia smogti taikiniams toliau ir sudėtingesnėmis elektroninės kovos sąlygomis, todėl ryšio nestabilumas gali sustabdyti visą operacijų grandinę.

    Ukrainos kariai teigia, kad dėl sutrikimų sudėtingiau atakuoti Rusijos logistiką, amunicijos sandėlius, vadavietes ir artilerijos pozicijas. Jų vertinimu, tai gali suteikti priešininkui laiko persigrupuoti ir sustiprinti tiekimo maršrutus.

    Kas sako Ukraina ir Europos pareigūnai

    Keli fronto kariai, taip pat Ukrainos gynybos institucijų atstovai, nurodė, kad ribojimai pasireiškė netikėtai ir be išankstinio įspėjimo. Teigiama, kad problemos labiausiai išryškėja judant, o poveikis skirtinguose vienetuose gali skirtis.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad kol kas nėra aišku, kokio masto yra sutrikimai ir kas juos sukėlė. Neatmetama, kad dalis problemų gali būti susijusios su techniniais sprendimais, saugumo politika ar kitais veiksniais, tačiau viešai pateikiamos informacijos nepakanka vienareikšmėms išvadoms.

    Europos pareigūnai, reaguodami į diskusiją, dar kartą atkreipė dėmesį į riziką, kai kritinės gynybos ir ryšio grandys priklauso nuo privačių, užsienyje valdomų technologijų. Ši situacija, jų teigimu, sustiprina argumentą, kad Europai reikia nuosekliai plėtoti savus palydovinio ryšio pajėgumus.

    Ilgalaikė priklausomybė ir rizikos

    „Starlink“ nuo 2022 metų tapo svarbiu Ukrainos ryšio infrastruktūros elementu, padėjusiu palaikyti ryšį tiek intensyvių mūšių metu, tiek atakuojant taikinius didesniu atstumu. Kariai pabrėžia, kad ši technologija leidžia greičiau perduoti duomenis ir išlaikyti ryšį ten, kur tradiciniai kanalai yra silpni ar pažeidžiami.

    Tačiau kartu Ukraina ir jos partneriai ne kartą kėlė klausimą, kiek saugu ilgainiui remtis paslauga, kurią kontroliuoja privati bendrovė ir kurios veikimo sąlygos gali keistis. Dabartiniai pranešimai apie sulėtėjimą vėl išryškino scenarijų, kurio kariai labiausiai baiminasi: kritinėms fronto užduotims reikalingas ryšys gali būti apribotas staiga.

    Kol kas neaišku, ar situacija taps ilgalaike, ar bus greitai išspręsta techninėmis priemonėmis. Vis dėlto pati istorija, anot analitikų ir pareigūnų, primena, kad moderniame kare ryšio infrastruktūra yra tokia pat svarbi kaip amunicija ar oro gynyba, o jos pažeidžiamumas turi tiesioginių pasekmių mūšio lauke.

  • Išpuoliai prieš „Starlink“ bazes Europoje ir netikėtas ribojimas: rimtas smūgis Ukrainos kariuomenei

    Išpuoliai prieš „Starlink“ bazes Europoje ir netikėtas ribojimas: rimtas smūgis Ukrainos kariuomenei

    Pastarosiomis savaitėmis „Starlink“ palydovinio ryšio infrastruktūra, svarbi tiek civiliams, tiek Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, tapo išpuolių taikiniu Vidurio Europoje. Lygiagrečiai fiksuoti ir techniniai ribojimai, kurie tiesiogiai paveikė dalį Ukrainos karinių operacijų.

    Spalio 12 dieną netoli Sofijos, uždaroje telekomunikacijų operatoriaus „Vivacom“ teritorijoje, padegta 11 iš 17 „Starlink“ antenų. Apie incidentą viešai pranešė opozicijos parlamentaras Ivaylo Mirchev, teigęs, kad galėjo veikti du užsimaskavę asmenys, o motyvas galimai susijęs su sabotažu.

    Praėjus dviem dienoms, Bulgarijos valdžia patvirtino patį padegimo faktą ir nurodė, kad atliekamas intensyvus tyrimas, bendradarbiaujant su partnerių tarnybomis. Oficialiai konkreti atsakomybė viešai nepriskirta, tačiau po incidento buvo sustiprintos panašių objektų apsaugos priemonės.

    Panašaus pobūdžio gaisras užfiksuotas ir Lenkijoje, rugsėjo 23 dieną, „Starlink“ ryšio stotyje Wola Krobowska vietovėje, maždaug 50 kilometrų į pietus nuo Varšuvos. Pranešta, kad apgadinta elektros tiekimo įranga ir generatorius, o objektas buvo naudojamas ir interneto srautams, einantiems per Lenkiją, įskaitant ryšį, svarbų Ukrainai.

    Lenkijos valdžia šį atvejį viešai siejo su hibridinėmis grėsmėmis ir įvardijo tikėtiną sabotažo scenarijų. Vėliau, remiantis Lenkijos saugumo institucijų prašymu, Vokietijoje sulaikyti du Turkijos piliečiai, įtariami tiesioginiu padegimu, o tyrėjai nurodė turintys vaizdo įrašų bei kriminalistinių pėdsakų.

    Tuo pat metu Ukrainoje kilo papildomas iššūkis dėl „SpaceX“ įvesto ryšio apribojimo kariniam paketui „Starshield“. Naktį iš spalio 13 į 14 dieną daliai terminalų pradėtas taikyti greičio slenkstis, po kurio ryšys nutraukiamas, o apie pokytį Ukraina, kaip skelbiama, nebuvo informuota iš anksto.

    Ukrainos šaltinių teigimu, praktikoje ryšio sutrikimai pasireiškė jau važiuojant apie 110–120 kilometrų per valandą greičiu, o ribojimo riba siejama su maždaug 160 kilometrų per valandą slenksčiu. Tai galėjo sutrikdyti dalį bepiločių sistemų užduočių, logistinius maršrutus, žvalgybą ir stabilų duomenų perdavimą judančiose platformose.

    Ukrainos pareigūnai ir ryšio technologijų bendruomenės atstovai viešai patvirtino problemą, o Gynybos ministerija nurodė palaikanti kontaktą su JAV partneriais, „SpaceX“ ir NATO, siekiant išsiaiškinti priežastis ir grąžinti pilną funkcionalumą. Taip pat akcentuota, kad standartiniai civiliniai „Starlink“ terminalai, kaip pranešama, veikė be analogiškų trikdžių.

    Šie įvykiai paryškina dvi tendencijas, kurios vis dažniau minimos Europos saugumo diskusijose: kritinės ryšių infrastruktūros pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo komercinių technologijų kare. Kai ryšys tampa pagrindiniu mūšio lauko resursu, net lokalaus masto sabotažas ar programinis ribojimas gali sukelti neproporcingai didelį operacinį efektą.

    Tyrimai Bulgarijoje ir Lenkijoje tęsiami, o viešai pateikiamos detalės kol kas fragmentiškos. Vis dėlto sutapimas laike tarp padegimų ir techninių apribojimų iš naujo kelia klausimą, kaip valstybės turėtų užtikrinti tokios infrastruktūros apsaugą ir kokių garantijų gali tikėtis ją naudojantys partneriai.

    „Tai priminimas, kad šiuolaikiniame konflikte ryšio grandinės silpniausia grandis gali tapti lemiamu faktoriumi“, – viešai komentuodami situaciją akcentavo Ukrainos pusės atstovai.

  • ESA vadovas meta iššūkį NASA: Europai siūlo 10 mlrd. eurų planą saviems astronautams

    ESA vadovas meta iššūkį NASA: Europai siūlo 10 mlrd. eurų planą saviems astronautams

    Europos kosmoso agentūra (ESA) svarsto ambicingą kryptį: per maždaug dešimtmetį sukurti pajėgumus savarankiškai iškelti astronautus į kosmosą ir juos saugiai pargabenti atgal į Žemę. Apie tai viešai kalbėjo ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris, siūlantis tam numatyti apie 10 mlrd. eurų.

    Idėja gimsta tuo metu, kai kosmoso sektorius sparčiai auga: ESA vadovas vertina, kad pasaulinė rinka siekia apie 600 mlrd. eurų ir gali didėti maždaug 10 proc. per metus. Tokiose rinkose valstybės dažnai siekia ne tik mokslo laimėjimų, bet ir strateginės autonomijos, kad kritinės technologijos būtų kuriamos ir gaminamos pačioje Europoje.

    ESA teigimu, 2025 metais ministrų taryboje valstybės narės įsipareigojo agentūrai skirti daugiau nei 22 mlrd. eurų biudžetą, tai yra apie 32 proc. daugiau nei 2022 metais. Kartu suteiktas mandatas kosmoso technologijas naudoti neagresyviai saugumo ir gynybos sričiai, įskaitant išorės sienų stebėjimo sprendimus.

    Kodėl Europai to reikia?

    Nuo įkūrimo 1975 metais ESA pilotuojamoms misijoms rėmėsi tarptautiniais partneriais, pirmiausia NASA, o anksčiau dalį skrydžių užtikrino ir Rusija. Pastaraisiais metais Europos astronautai į orbitą dažniausiai skrenda JAV laivais, o NASA pilotuojamuose skrydžiuose itin svarbią vietą užėmė „SpaceX“.

    Josefas Aschbacheris atkreipė dėmesį, kad „SpaceX“ yra minėjusi planus apie šio dešimtmečio pabaigą keisti dabartinius sprendimus, todėl Europai kyla klausimas, kaip užsitikrinti patikimą prieigą prie pilotuojamų skrydžių ateityje. Geopolitinė įtampa ir ribotas šalių, galinčių savarankiškai leisti astronautus, skaičius didina neapibrėžtumą dėl vietų prieinamumo ir kainos.

    „Kodėl to nepadarius patiems?“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Ką reikėtų sukurti Europoje?

    ESA pabrėžia, kad Europa nėra tuščioje vietoje: veikia „Copernicus“ Žemės stebėsenos programa ir „Galileo“ palydovinės navigacijos sistema, o pramonė turi patirties raketų, palydovų ir mokslinių misijų srityse. Tačiau esminė spraga yra pilotuojamas erdvėlaivis, įgulos gelbėjimo ir sugrąžinimo infrastruktūra bei visa sertifikavimo grandinė, reikalinga žmonių skrydžiams.

    Pagal pristatomą viziją, maždaug 10 mlrd. eurų investicija per dešimt metų leistų sukurti europinį įgulos modulį ir jo eksploatavimo ekosistemą. Toks projektas reikštų ilgalaikes darbo vietas, užsakymus Europos tiekėjams ir kompetencijų auginimą, tačiau kartu reikalautų politinio pritarimo ir aiškaus valstybių narių finansavimo plano.

    Kaina ar investicija?

    ESA argumentas remiasi ir ekonomika: net ir neturint savo erdvėlaivio, Europa artimiausią dešimtmetį vis tiek turėtų skirti milijardus eurų dalyvavimui pilotuojamose programose. Agentūros vadovas skaičiuoja, kad vietų pirkimas JAV erdvėlaiviuose ir prieiga prie komercinių orbitinių stočių galėtų kainuoti apie 5 mlrd. eurų per dešimt metų, o šios lėšos daugiausia atitektų ne Europos pramonei.

    Papildomą spaudimą didina ir Tarptautinės kosminės stoties ateitis: po planuojamo eksploatacijos pabaigos laikotarpio šios funkcijos, tikėtina, persikels į komercines stotis. Tai reikštų, kad moksliniams tyrimams orbitinėje laboratorijoje Europa turėtų ne tik susitarti dėl infrastruktūros, bet ir garantuoti, kad apskritai gali nusiųsti įgulas bei eksperimentus tada, kai to reikia.

    „Verčiau šį finansavimą investuočiau Europoje, kad stiprintume pramonę ir didintume autonomiją, o ne tiesiog išleistume lėšas už Europos ribų“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    ESA vadovas taip pat pabrėžia, kad autonomija nebūtų izoliacija: Europa galėtų išlaikyti partnerystes ir net siūlyti vietas sąjungininkams, pavyzdžiui, Japonijai ar Australijai. Tačiau pagrindinis tikslas būtų turėti patikimą europinį sprendimą, kuris sumažintų priklausomybę nuo kitų valstybių sprendimų ir politinių svyravimų.

    Artimiausias etapas priklausys nuo to, ar ESA valstybės narės politiniu lygiu sutars dėl tokio masto pilotuojamos programos ir jos finansavimo. Jei sprendimas bus teigiamas, tai gali tapti vienu reikšmingiausių Europos kosmoso politikos posūkių nuo „Galileo“ ir „Copernicus“ programų sukūrimo.

  • „SpaceX“ ruošia ėjimą, kuris gali supurtyti ryšio rinką: taikosi tapti mobiliojo ryšio operatoriumi

    „SpaceX“ ruošia ėjimą, kuris gali supurtyti ryšio rinką: taikosi tapti mobiliojo ryšio operatoriumi

    „SpaceX“ plečia ambicijas už palydovinio interneto „Starlink“ ribų ir siekia tapti reikšmingu mobiliojo ryšio rinkos žaidėju. Tam bendrovė planuoja perimti visą nacionalinį žemųjų dažnių 800 MHz radijo spektro licencijų portfelį iš „Grain Management“.

    Sandoris dar negalutinis, nes jam būtinas JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) pritarimas. Be tokio leidimo spektras negali būti perregistruotas, o bet kokie tinklo plėtros planai lieka teoriniai.

    Kodėl svarbus 800 MHz spektras?

    Žemieji dažniai, tokie kaip 800 MHz, operatoriams itin vertingi dėl didesnės aprėpties ir geresnio signalo skverbties per pastatų sienas. Praktikoje tai reiškia stabilesnį ryšį patalpose ir platesnę aprėptį kaimo vietovėse, kur bazinių stočių tankis mažesnis.

    Iki šiol palydoviniu ryšiu paremti sprendimai susidurdavo su paprasta kliūtimi: ryšio kokybė dažnai prastėja pastatų viduje ar tankiai užstatytose teritorijose. Papildomas žemųjų dažnių spektras „SpaceX“ atvertų galimybę efektyviau spręsti šią problemą, ypač jei tikslas yra masinė, ne vien nišinė paslauga.

    „Starlink“ ir mobilusis ryšys: kur link judama?

    Bendrovė jau anksčiau plėtė belaidžio ryšio kompetencijas, įsigydama dalį licencijų iš „EchoStar“. Tai suteikė daugiau lankstumo vystant paslaugas, kurios jungia palydovinį ryšį su tradicine mobiliojo ryšio infrastruktūra.

    „SpaceX“ taip pat yra gavusi FCC leidimą diegti iki 15 000 „Starlink Mobile Gen2“ palydovų, optimizuotų darbui 2 GHz dažnių ruože. Pasak bendrovės planų, toks atnaujinimas galėtų reikšmingai padidinti tinklo pralaidumą ir sudaryti sąlygas sparčiau plėsti ryšio paslaugas ten, kur įprasta infrastruktūra brangi ar techniškai sudėtinga.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Jei reguliuotojai pritartų 800 MHz spektro perėmimui, „SpaceX“ atsivertų kelias ne tik „papildyti“ ryšį atokiose vietovėse, bet ir realiai konkuruoti dėl masinio vartotojo. Žemieji dažniai yra vienas kertinių resursų operatoriams, todėl toks žingsnis galėtų pakeisti jėgų balansą, ypač JAV rinkoje.

    Vis dėlto sprendimas priklausys nuo FCC vertinimo, ar sandoris atitinka konkurencijos ir viešojo intereso kriterijus. Kol kas aišku viena: „SpaceX“ mobiliojo ryšio planai iš eksperimentinės krypties vis labiau virsta strategiškai svarbia plėtros ašimi.

  • SpaceX „Falcon 9“ į orbitą iškėlė 21 JAV karinių palydovų: ką žinome apie ankstyvojo perspėjimo tinklą

    Misija JAV Kosmoso pajėgoms

    „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė 21 palydovą, skirtą optinei ryšių infrastruktūrai ir ankstyvajam perspėjimui apie balistinių bei hipergarsinių raketų grėsmes. Projektas vykdomas JAV Kosmoso pajėgų užsakymu, o techninį įgyvendinimą koordinuoja Kosmoso plėtros agentūra.

    Tokio tipo palydovai laikomi augančios daugiasluoksnės kosminio saugumo architektūros dalimi, kai perspėjimas apie paleidimus ir taikinių sekimas remiasi ne vienu dideliu palydovu, o gausia ir išskaidyta sistema. Tai didina atsparumą trikdžiams ir leidžia greičiau perduoti duomenis skirtingiems naudotojams.

    Ką daro ši palydovų grupė

    Skelbiama, kad sistema orientuota į ankstyvą raketų aptikimą ir duomenų perdavimą, o svarbi jos dalis – ryšio tinklas, leidžiantis informaciją perduoti tarp palydovų ir į antžeminius centrus. Tokia architektūra ypač aktuali siekiant stebėti manevruojančius, sudėtingiau aptinkamus taikinius.

    Numatoma, kad galutinis sprendimas remsis kelių tipų palydovais: vieni rinks duomenis jutikliais, kiti užtikrins ryšio maršrutus ir tinklo valdymą. Tokiu būdu kuriamas ne tik perspėjimo, bet ir patikimesnis karinių duomenų perdavimo kanalas.

    Skaičiai ir planai orbitoje

    Per šešias misijas jau buvo iškelti 84 palydovai, o vieno palydovo masė siekia apie 150 kilogramų. Nurodoma, kad vieneto kaina, priklausomai nuo komplektacijos, yra apie 12,6 milijono eurų.

    Planuojama, kad iki kitų metų vidurio orbitoje veiks 28 taikinių sekimo ir perspėjimo palydovai, o dar 126 objektai bus skirti duomenų srautų nukreipimui, ryšiui ir atsarginiam valdymui. Tokie skaičiai rodo kryptį į didelį, išskaidytą tinklą, o ne kelis brangius pavienius aparatus.

    „Falcon 9“ startavo iš Vandenbergo Kosmoso pajėgų bazės Kalifornijoje, o po užduoties pirmoji pakopa maždaug po aštuonių minučių sėkmingai nusileido vertikaliai ant platformos. Daugkartinis naudojimas išlieka vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių dažninti karines ir civilines misijas bei trumpinti palydovų dislokavimo terminus.