CP v2

Tag: SpaceX

  • Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pastarosiomis dienomis vėl pakurstė diskusijas apie Mėnulio ekonomiką, pareikšdamas, kad bendrovė ketina Mėnulio paviršiuje statyti specialias gamyklas. Pasak jo, tai esą neišvengiama kryptis, jei žmonija nori pereiti nuo pavienių misijų prie nuolatinės infrastruktūros už Žemės ribų.

    Viešai neatskleidžiama, kokios konkrečios gamybos linijos būtų kuriamos pirmiausia, tačiau idėja siejama su automatizuota įranga ir robotika, kuri leistų gaminti ar surinkinėti komponentus vietoje. Toks modelis atitinka vis dažniau kosmoso agentūrų akcentuojamą principą, kai siekiama naudoti vietinius išteklius ir mažinti krovinių gabenimą iš Žemės.

    Ką tai keistų kosmoso planuose

    Pagrindinis tokio projekto pažadas yra paprastas: jei dalį konstrukcijų, atsarginių dalių ar modulių galima pagaminti Mėnulyje, logistikos kaina ir rizikos mažėja. Mėnulio gravitacija gerokai mažesnė nei Žemės, todėl iš jo potencialiai lengviau kelti krovinius į orbitą ir aptarnauti didesnes programas.

    Šiame kontekste dažnai minimos ir didelės palydovų ar kitų kosminių sistemų konstelacijos, kurioms reikia masinės gamybos ir greito dislokavimo. Vis dėlto realių, patvirtintų techninių detalių apie „SpaceX“ Mėnulio gamyklų pajėgumus, terminus ar finansavimo modelį kol kas nėra.

    Kodėl viskas remiasi į „Starship“

    Net ir ambicingiausios vizijos atsiremia į vieną praktinį klausimą: kaip patikimai ir pigiai atgabenti įrangą į Mėnulį. „SpaceX“ strategijoje tai siejama su „Starship“ sistema, kuri turi tapti pagrindiniu sunkiųjų krovinių vežėju ir platforma, galinčia dažnai skristi bei būti pakartotinai naudojama.

    Bendrovė pastaruoju metu skelbė apie tolesnius „Starship“ bandymus ir siekį spartinti programą, įskaitant sudėtingus bandymus su grįžimu ir nusileidimo procedūromis. Kol nebus pasiektas stabilus skrydžių tempas ir patikimumas, bet kokia kalba apie gamyklas Mėnulyje iš esmės lieka priklausoma nuo šios raketos brandos.

    Didžiausios kliūtys ir realybės patikra

    Mėnulio gamyba reikštų ne tik transportą, bet ir energijos šaltinius, ryšio sprendimus, apsaugą nuo radiacijos bei ekstremalių temperatūrų. Taip pat išlieka teisinių ir politinių klausimų, nes įvairios valstybės ir organizacijos skirtingai interpretuoja išteklių naudojimo kosmose principus.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad artimiausiu metu realiausias scenarijus yra riboto masto, itin automatizuota gamyba ar surinkimas, o ne pilnavertės pramonės perkėlimas. Vis dėlto tokie pareiškimai rodo konkurencijos augimą ir spaudimą spartinti technologijas, kurios artina Mėnulio infrastruktūros etapą.

    „Tai įvyks“, – sakė Elonas Muskas.

  • Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Gigantiškas projektas Teksase

    Elonas Muskas planuoja Teksase statyti, jo teigimu, didžiausią pastatą pasaulyje – puslaidininkių megagamyklą „Terafab“. Kompleksas būtų skirtas pažangiems lustams, kurie reikalingi „Tesla“ autonominio vairavimo sistemoms ir humanoidiniams robotams „Optimus“.

    Taip pat skelbiama, kad dalis pajėgumų būtų orientuota į didelio našumo procesorius ir skaičiavimo sprendimus, kurių ateityje gali prireikti „SpaceX“ programoms. Projektas pristatomas kaip bandymas užsitikrinti kritinių komponentų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Ką reiškia 9 mln. kv. metrų?

    Pagal viešai minimus planus, „Terafab“ plotas galėtų viršyti 9 mln. kvadratinių metrų, todėl kompleksas pretenduotų į didžiausio pasaulyje pastato titulą. Tokia apimtis reikštų ne vien gamybą, bet ir visą ciklą po vienu stogu – nuo litografijos iki pakavimo bei testavimo.

    Puslaidininkių pramonėje vis dažniau kalbama apie vertės grandinės koncentraciją, kai gamintojai siekia kontroliuoti daugiau etapų, kad geriau valdytų rizikas ir kaštus. Pastaraisiais metais lustų paklausa augo ne tik automobilių sektoriuje, bet ir duomenų centruose, kuriuos į priekį stumia DI sprendimai.

    Pinigai, darbo vietos ir resursų klausimas

    Preliminariai skaičiuojama, kad bendra projekto investicija gali siekti apie 110 mlrd. eurų, o pradinio etapo kaina – apie 16 mln. eurų. Taip pat minima, kad kompleksas galėtų sukurti daugiau nei 3 000 darbo vietų.

    Viena jautriausių temų Teksase – vandens ir energijos sąnaudos, kurios aktualios tiek lustų gamybai, tiek didelio masto skaičiavimo infrastruktūrai. Skelbiama, kad objektas planuojamas prie Gibbons Creek vandens telkinio, o vanduo būtų imamas iš jo, siekiant mažiau apkrauti vietinius požeminio vandens išteklius.

    „Terafab Texas bus neabejotinai didžiausias ir vertingiausias pastatas Žemėje“, – sakė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio puslaidininkių projektų sėkmę lemia ne tik statybos mastas, bet ir įrangos tiekimo grandinės, talentų pritraukimas bei technologinių procesų stabilumas. Lustų gamybos įranga yra viena sudėtingiausių pramonėje, o naujų pajėgumų paleidimas paprastai trunka kelerius metus.

  • „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ kuriama „Starship“ yra didžiausia ir galingiausia iki šiol sukurta raketa, skirta pakartotiniam naudojimui. Bendrovė ją vysto kaip pagrindinę platformą palydovams kelti, kroviniams gabenti ir ilgainiui žmonių misijoms į Mėnulį bei Marsą. Vis dėlto sistema dar laikoma bandomojoje stadijoje, o kiekvienas skrydis yra testų dalis.

    Apie artimiausius planus šią savaitę prabilo „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Jis teigė, kad kitas „Starship“ skrydis galėtų įvykti dar iki rugpjūčio pabaigos, nors ankstesnis bandymas vyko liepos pabaigoje. Tokie terminai būtų itin ambicingi, nes tarp skrydžių reikia įvertinti duomenis, atlikti patikras ir gauti leidimus.

    Kas planuojama per kitą bandymą?

    Pasak E. Musko, „SpaceX“ siekia per artimiausią misiją pirmą kartą į orbitą iškelti komercinį krovinį. Ankstesnio bandymo metu į erdvę buvo išgabenta dalis „Starlink“ V3 palydovų, tačiau jie po misijos buvo sudeginti atmosferoje. Šįkart tikslas būtų žingsnis arčiau realių komercinių skrydžių, kai krovinys turi pasiekti planuotą orbitą ir atlikti numatytas užduotis.

    Kartu bendrovė ketina vėl panaudoti „Starship“ krovinių skyrių „Starlink“ palydovų partijai. Tokia strategija svarbi, nes „Starlink“ plėtra yra vienas iš praktinių „Starship“ ekonomikos variklių: didesnis krovinio tūris ir masė leidžia vienu skrydžiu kelti daugiau naujos kartos palydovų.

    Sugrįžimas ir bandymas pagauti

    Vienas sudėtingiausių „Starship“ programos elementų yra visiškai pakartotinis raketos naudojimas. „SpaceX“ jau demonstravo galimybę sugrąžinti „Super Heavy“ pirmąją pakopą ir ją pagauti specialiomis bokšto „rankomis“. Dabar bendrovė siekia gauti leidimą panašiam manevrui ir su antrąja pakopa, t. y. pačiu „Starship“ erdvėlaiviu.

    Toks sprendimas, jei pavyktų, galėtų reikšmingai sumažinti paruošimo laiką tarp skrydžių ir priartinti „Starship“ prie režimo, kurį „SpaceX“ pristato kaip dažnus, praktiškai linijinius pakartotinius startus. Vis dėlto tai taip pat yra vienas rizikingiausių etapų, nes reikalauja itin tikslios navigacijos, patikimų variklių valdymo ir sklandaus nusileidimo profilio.

    Terminis skydas ir patikimumas

    Dar viena sritis, kuri pastaruoju metu sulaukė daug dėmesio, yra šiluminė apsauga. „Starship“ grįžimas į atmosferą yra kritinis etapas, nes dideli greičiai sukelia milžinišką kaitrą, o bet koks apsauginių plytelių ar konstrukcijų silpnumas gali baigtis nesėkme. E. Muskas užsiminė, kad viena iš opiausių problemų šioje srityje, tikėtina, jau suvaldyta.

    „Nenoriu prisišnekėti, bet manau, kad šiuo etapu šiluminio skydo problemą galima laikyti išspręsta“, – sakė Elonas Muskas.

    Jei rugpjūčio pabaigos terminas pasitvirtintų, tai būtų dar vienas ženklas, kad „SpaceX“ siekia spartinti bandymų ciklą. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo techninių rezultatų, reguliuotojų sprendimų ir to, ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus be nenumatytų trikdžių.

  • „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    Pirmoji ataskaita po IPO

    „SpaceX“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus kaip biržoje listinguojama bendrovė: nuostolis buvo mažesnis, nei prognozavo Volstritas, o pajamos šoktelėjo. Vis dėlto investuotojų dėmesio centre atsidūrė sparčiai augančios išlaidos, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu.

    Bendrovė pranešė patyrusi apie 469 mln. eurų nuostolį per tris mėnesius iki birželio pabaigos. Pajamos siekė maždaug 6,8 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo daugiau nei 90 proc.

    Didžiausia pinigų mašina – ryšio verslas

    Ryškiausiai augo „SpaceX“ ryšio ir palydovinio interneto kryptis, kuri laikoma didžiausiu bendrovės grynųjų pinigų generatoriumi. Šio segmento pajamos, bendrovės duomenimis, per metus padidėjo 66 proc., o „Starlink“ abonentų skaičius padvigubėjo iki 12 mln.

    „Neatmetu, kad vieną dieną „Starlink“ galėtų teikti didžiąją dalį pasaulio interneto“, – sakė Elonas Muskas per pokalbį su analitikais.

    Akcijų svyravimai ir uždarymo laikotarpio pabaiga

    Po rezultatų paskelbimo „SpaceX“ akcijos reguliarios prekybos metu brango, tačiau vėliau dalį prieaugio atidavė. Rinkoje išlieka įtampa dėl didelių svyravimų: artėjant vadinamojo uždarymo laikotarpio pabaigai, į prekybą gali patekti gerokai daugiau akcijų.

    Pranešta, kad artimiausiomis dienomis rinkoje gali atsirasti daugiau nei 900 mln. akcijų, taip daugiau nei padvigubinant šiuo metu laisvai prekiaujamą kiekį. Tokios situacijos neretai didina trumpalaikį spaudimą kainai, nes dalis ankstyvųjų investuotojų siekia realizuoti pelną.

    DI išlaidos auga, pažadai – ambicingi

    Didžiausias klausimas investuotojams – ar spartus DI infrastruktūros bei tyrimų finansavimas atsipirks, ir kada. „SpaceX“ nurodė, kad investicijos į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą per ketvirtį išaugo iki maždaug 15,6 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Finansų vadovas Bretas Johnsenas teigė, kad panašiai aukštos kapitalo išlaidos, tikėtina, išliks ir per artimiausius du ketvirčius. Toks tempas atitinka platesnę technologijų sektoriaus tendenciją, kai DI pajėgumams kuriami brangūs duomenų centrų, lustų ir tinklų pajėgumai.

    Elonas Muskas gynė investicijas ir pareiškė, kad jų skatinamas augimas leistų bendrovei pasiekti maždaug 870 mlrd. eurų metines pajamas anksčiau nei planuota. Jo teigimu, tikslas galėtų būti pasiektas 2030 metais, o ne 2031 metais.

    „Starship“ bandymai ir NASA lūkesčiai

    Analitikams rūpėjo ir „Starship“ programa – milžiniška raketa, laikoma kertine „SpaceX“ ilgalaikių ambicijų dalimi. Muskas teigė, kad mėnesio pabaigoje planuojamas pakartotinio panaudojimo bandymas, kurio metu būtų siekiama sugrąžinti aparatus ir „pagauti“ juos mechaninėmis rankomis grįžtant į bazę.

    NASA tikisi naudoti „Starship“ kaip vieną iš sprendimų, padėsiančių grąžinti astronautus į Mėnulį. „Norime įžengti ant Mėnulio 2028 metais“, – sakė „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell.

    Pranešime taip pat minima, kad „SpaceX“ priklauso ir socialinės medijos platforma X, anksčiau žinoma kaip „Twitter“. Šis portfelis dar labiau didina investuotojų dėmesį, nes rinkos vertina, ar skirtingų krypčių plėtra nekuria perteklinės rizikos.

  • Kinija greitina kosminių raketų tempą: pirmas pakartotinis etapas ir siaurėjantis kelias į orbitą

    Kinijos planas: daugiau palydovų, daugiau startų

    Kinija pastaraisiais metais sparčiai didina palydovų gamybos apimtis ir pereina prie beveik serijinės gamybos modelio. Pramonė investuoja į automatizuotas surinkimo ir bandymų linijas, todėl išauga potencialas greitai plėsti didžiąsias palydovų grupuotes, skirtas ryšiui ir duomenų perdavimui.

    Tačiau gamybos pajėgumai vis dažniau lenkia galimybes palydovus reguliariai iškelti į žemąją orbitą. Būtent startų dažnis ir prieinamumas tampa kertiniu ribojimu, ypač kai kalbama apie megakonsteliacijas, kurioms reikia nuolatinių papildymų ir greito atstatymo po gedimų.

    Pakartotinis naudojimas: pirmas realus lūžis

    Kad išspręstų „butelio kaklelį“, Kinija intensyviai vysto daugkartinio naudojimo raketų technologijas. Ankstesni bandymai daugiausia rėmėsi vertikalaus kilimo ir nusileidimo demonstratoriais, kurie padėjo patikrinti variklių traukos valdymą, navigaciją ir nusileidimo tikslumą, bet neatkūrė viso sugrįžimo po orbitinio skrydžio sudėtingumo.

    Ryškus lūžis įvyko 2026 metų liepos 10 dieną, kai „Chang Zheng-10B“ po orbitinio paleidimo kontroliuojamai sugrąžino pirmąją pakopą. Pakopa buvo vertikaliai nusodinta ir perimta jūrinėje platformoje, panaudojant tinklinį gaudymo sprendimą, o tai tapo pirmuoju Kinijos sėkmingu tokio tipo sugrąžinimu po realios orbitinės misijos.

    Kodėl vieno sėkmingo sugrįžimo dar neužtenka

    Vienkartinis sėkmingas pakopos atgavimas dar nereiškia, kad sistema tapo ekonomiškai konkurencinga. Tikrasis išbandymas prasideda tada, kai pakopa gali būti reguliariai panaudojama pakartotinai, o jos patikra, remontas ir paruošimas kitam startui vyksta greitai, prognozuojamai ir už aiškią kainą.

    Be to, megakonsteliacijoms svarbu ne tik raketos technologija, bet ir visas startų „gamybos“ ciklas: kosmodromų pralaidumas, integravimo infrastruktūra, kuro logistika, patikimos tiekimo grandinės ir pakankamas paruoštų viršutinių pakopų kiekis. Jei šios grandys stringa, net ir pažangi pirmosios pakopos technologija neišsprendžia tempo problemos.

    JAV operacinė persvara ir „SpaceX“ masto efektas

    Nors Kinija mažina technologinį atotrūkį, operaciniu lygmeniu JAV išlaiko aiškią persvarą. 2025 metais Kinija, remiantis viešai skelbiamais nacionalinių institucijų duomenimis, atliko 92 startus, o „SpaceX“ vien „Falcon 9“ programa įvykdė 165 skrydžius, iš kurių didelė dalis buvo skirta „Starlink“ palydovams.

    Skirtumas matomas ne tik startų skaičiuje, bet ir realioje iškeltų krovinių masėje. Nepriklausomi rinkos vertinimai rodo, kad „SpaceX“ į kosmosą per metus iškelia daug kartų daugiau naudingosios apkrovos nei visi Kinijos operatoriai kartu, o tai didina patirtį, patikimumą ir leidžia dar labiau spartinti ciklą.

    Ko tikėtis toliau: konkurencija didės, kainos turėtų mažėti

    Kinijos pasirinktas modelis yra platus: vienu metu vystoma daugiau nei viena raketų šeima ir kelios įmonių grupės, todėl auga tikimybė, kad atsiras efektyvus, pakartotinai naudojamas sprendimas. Kita vertus, paralelinis vystymas gali reikšti resursų dubliavimą ir konkurenciją dėl variklių, specialistų bei startų infrastruktūros.

    Vidutiniu laikotarpiu Kinijos pažanga gali sustiprinti pasaulinę konkurenciją komercinių paleidimų rinkoje, ypač jei pavyks pereiti nuo „pirmo sėkmingo sugrįžimo“ prie rutininio pakopų naudojimo. Didesnė konkurencija paprastai reiškia ir didesnį spaudimą kainoms, tačiau lemiamas veiksnys išliks tas pats: pralaidumas, patikimumas ir startų dažnis.

    Megakonsteliacijų eroje greitis tampa atsparumo dalimi. Palydovų tinklai yra tvirtesni, kai praradimus galima greitai kompensuoti, o technologijas atnaujinti dažnai, todėl raketų pakartotinis naudojimas ir kosmodromų pajėgumai tampa nebe prestižo, o strateginiu klausimu.

  • „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ atsidūrė dėmesio centre po pranešimo, kad bendrovės vadovai esą svarstė galimybę atskirti verslą Kinijoje nuo likusios įmonės veiklos. Apie tai skelbta remiantis šaltiniais, o naujiena iškart sukėlė diskusijas investuotojų ir analitikų bendruomenėje.

    Į šiuos svarstymus viešai sureagavo „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, pareiškęs, kad tokie teiginiai yra netiesa. Jo komentaras pasirodė tuo metu, kai rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie didžiųjų technologijų ir pramonės grupių ryšius su Kinija bei geopolitines rizikas.

    Kodėl Kinija „Tesla“ yra kritinė

    Kinija yra didžiausia pasaulio automobilių rinka, o elektromobilių segmente ji išlieka viena svarbiausių tiek paklausos, tiek gamybos grandinių prasme. „Tesla“ Šanchajuje veikianti „Gigafactory“ yra vienas kertinių bendrovės gamybos centrų, aptarnaujantis tiek vietinę rinką, tiek eksportą.

    Toks vaidmuo reiškia, kad bet kokie struktūriniai pokyčiai Kinijoje galėtų turėti reikšmingą poveikį „Tesla“ tiekimo grandinei, kaštams ir pristatymo terminams. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau vertina tiekimo rizikas ir siekia didinti veiklos atsparumą regioninių sukrėtimų atveju.

    Geopolitika ir spaudimas atskirti rizikas

    Skirtingų blokų reguliacinė aplinka griežtėja, ypač kai kalbama apie duomenis, pažangias baterijų technologijas ir autonominio vairavimo sprendimus. Dėl to tarptautinės įmonės vis dažniau kuria veiklos modelius, leidžiančius atskirti jautrias funkcijas pagal regionus.

    Pranešime teigta, kad „Tesla“ patarėjai galėjo aptarinėti skirtingus atskyrimo scenarijus, tarp jų ir veiklos išskaidymą ar pardavimą. Tokie modeliai kartais svarstomi siekiant sumažinti politinę bei reguliacinę riziką, tačiau vien svarstymas dar nereiškia sprendimo ar realių veiksmų.

    Kalbos apie „SpaceX“ ir Musko atsakas

    Diskusijas dar labiau pakurstė rinkoje seniau sklandantys svarstymai apie galimus artimesnius „Tesla“ ir „SpaceX“ ryšius. Kadangi „SpaceX“ yra reikšmingas JAV gynybos užsakymų vykdytojas, investuotojai ir analitikai dažnai vertina, kaip tokie ryšiai galėtų pakeisti rizikų žemėlapį, įskaitant Kinijos kryptį.

    „Tai niekada net nebuvo svarstoma jokioje diskusijoje. Absurdiškai melaginga“, – sakė Elonas Muskas.

    Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad „Tesla“ būtų priėmusi sprendimą dėl Kinijos verslo atskyrimo. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo reguliacinių pokyčių JAV ir Kinijoje, paklausos dinamikos bei „Tesla“ strategijos, kaip subalansuoti augimą ir geopolitinę riziką.

  • „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    Starship w zeszłym tygodniu ponownie poleciał w kosmos. Była to już 13. próba lotu wielkiej rakiety SpaceX, która była bardzo udana. Co prawda nie wszystko poszło, jak należy, ale misja okazała się dużym sukcesem. Tymczasem drugi stopień konstrukcji od kilku dni dryfuje na oceanie.

    Starship w trakcie 13. lotu dokonał najmiększego lądowania na wodzie w całej historii testów. Drugi stopień uruchomił silniki i to pozwoliło mu na delikatne zetknięcie się z powierzchnią Oceanu Indyjskiego. Następnie przewrócił się na bok, ale cała konstrukcja nie poszła na dno i dryfuje.

    Co ciekawe, jest tak być może nawet do teraz. SpaceX udostępniło we wtorek post ze zdjęciem Starshipa, który ciągle dryfował na Oceanie Indyjskim. Mimo faktu, że od lądowania upłynęło już ponad pięć dni. Dlaczego elementu rakiety nie wyłowiono?

    Z informacji przekazanych przez SpaceX we wspomnianym poście wynika, że zespół ds. odzyskiwania we wtorek ciągle kontynuował zbieranie obrazów statku. Zapewne z myślą o tworzonej dokumentacji z ostatniego lotu.

    Oczywiście element nie pozostanie wiecznie w wodzie i z pewnością zostanie z niej wyłowiony. Następnie przetransportowany w odpowiednie miejsce. Pamiętajmy, że jest to spory kolos. Drugi stopień Starshipa ma około 50 metrów wysokości.

    Ostatni lot rakiety Starship zakończył się ogromnym sukcesem, choć pojawiły się pewne problemy związane z boosterem Super Heavy oraz jego silnikami. Mimo to misja przebiegła bardzo pozytywnie.

    SpaceX po raz pierwszy wykorzystało ładownię drugiego stopnia rakiety do rozmieszczenia ładunku na orbicie. Było to 20 satelitów Starlink 3. generacji, które są duże. Cała operacja miała charakter testu.

    Wspomniane satelity Starlink V3 znalazły się na tej samej orbicie, co Starship i część z nich miało specjalne kamery. Te pozwoliły na monitorowanie statku. W międzyczasie próbowano także nawiązać połączenia z istniejącą konstelacją. Potem wszystkie jednostki zniszczono w atmosferze.


  • Europa Mėnulio lenktynėse: ESA astronautas atskleidė, kaip „Artemis III“ sujungs JAV ir Europą

    Europa Mėnulio lenktynėse: ESA astronautas atskleidė, kaip „Artemis III“ sujungs JAV ir Europą

    Europos kosmoso agentūros astronautas Luca Parmitano sako, kad Europa siekia išlikti stipri JAV partnerė grįžtant į Mėnulį ir dalyvaujant „Artemis“ programoje. Pasak jo, kosmose bendras tikslas išlieka svarbesnis už įtampas, kurios kartais juntamos politiniame lygmenyje.

    L. Parmitano, vienas labiausiai patyrusių Europos astronautų, NASA atrinktas prisidėti prie „Artemis III“ misijos, kuri laikoma vienu sudėtingiausių pilotuojamų skrydžių pastaraisiais dešimtmečiais. Numatyta, kad misija startuos 2027 metais, o jos esmė yra išbandyti pagrindinius elementus, reikalingus naujos kartos skrydžiams Mėnulio kryptimi.

    Kas planuojama „Artemis III“

    Pagal dabartinę architektūrą „Orion“ erdvėlaivis turi pakilti su įgula ir atlikti sudėtingas suartėjimo bei susijungimo operacijas orbitoje. Vėliau planuojamas dokavimas su nusileidimo moduliais, kuriuos kuria „SpaceX“ ir „Blue Origin“.

    NASA pati yra pabrėžusi, kad misijos sėkmę lems kelių startų suderinimas per trumpą laiką ir tikslūs manevrai orbitoje. Tokia seka reiškia, kad kritiniai darbai priklauso ne vien nuo vieno erdvėlaivio parengties, o nuo visos grandinės, įskaitant nusileidimo sistemų pasirengimą.

    Europa kosmose atsineša ne tik vėliavą

    L. Parmitano yra buvęs pirmasis italas Tarptautinės kosminės stoties vadas, o iš viso kosmose praleido daugiau nei 366 dienas per dvi ilgalaikes misijas. Jis taip pat buvo pirmasis italas, atlikęs išėjimą į atvirą kosmosą, o „Artemis“ programoje turėtų tapti pirmuoju europiečiu, skrisiančiu pagal šį NASA planą.

    „Mes, europiečiai, norime būti stiprūs Jungtinių Valstijų partneriai šiose lenktynėse“, – sakė Luca Parmitano.

    Jis pabrėžia, kad europietišką tapatybę suvokia kaip sąmoningai pasirinktą tikslą, o ne savaime duotą faktą, ir nori į orbitą atsinešti ryžtą bei ilgalaikį požiūrį. Astronautas taip pat yra dėkojęs viešajai švietimo sistemai, kuri, jo vertinimu, padėjo pamatus karjerai ir pasirengimui darbui ekstremaliomis sąlygomis.

    Kodėl ESA vaidmuo išlieka svarbus

    Praktinėje „Artemis“ programos pusėje ESA jau dabar yra vienas pagrindinių partnerių: Europa prisideda prie „Orion“ aptarnavimo modulio, kuris užtikrina elektros energiją, šilumos kontrolę ir gyvybės palaikymo resursus. Be šio elemento „Orion“ negalėtų vykdyti numatytų užduočių toliau nuo Žemės.

    Tuo pat metu programa susiduria ir su korekcijomis: NASA anksčiau pristabdė darbus ties „Lunar Gateway“ projektu, kuriame Europa turėjo kurti dalį modulių. Tokie sprendimai verčia partnerius iš naujo persidėlioti prioritetus, tačiau, pasak L. Parmitano, bendras Mėnulio tikslas ir tarptautinis bendradarbiavimas išlieka.

    Kalbėdamas apie 2027 metų terminą, kurį dalis ekspertų vertina kaip labai ambicingą, astronautas laikosi nuomonės, kad sudėtingi projektai be ambicijos nejuda į priekį. Jo teigimu, būtent spaudimas terminams ir intensyvus pasirengimas dažnai tampa varikliu technologinei pažangai, kuri vėliau praverčia ir Žemėje.

  • Orbita sparčiai pildosi šiukšlėmis: JAV griežtina taisykles, bet prasidėjo kova dėl įgaliojimų

    Orbita sparčiai pildosi šiukšlėmis: JAV griežtina taisykles, bet prasidėjo kova dėl įgaliojimų

    Orbitą užtvindė objektai

    Žemės orbita sparčiai tankėja: pastaraisiais metais augo tiek veikiančių palydovų, tiek nebevaldomų objektų skaičius, todėl didėja ir susidūrimų rizika. Daugiausia eismo vyksta žemojoje Žemės orbitoje, kur skrieja ryšio ir stebėjimo palydovai, taip pat Tarptautinė kosminė stotis.

    Kuo daugiau aparatų vienoje zonoje, tuo dažniau tenka vertinti pavojingus prasilenkimus ir planuoti vengimo manevrus. Specialistai pabrėžia, kad net nedidelė nuolauža, judanti orbitiniais greičiais, gali padaryti kritinės žalos palydovui ar įgulai skirtais objektams.

    Šiukšlių problema ir Kesslerio scenarijus

    Kosminių šiukšlių problemą gilina ne tik seni palydovai, bet ir raketų pakopos bei susidūrimų ar bandymų metu atsiradusios skeveldros. Vienas ryškiausių istorinių pavyzdžių įvyko 2009 metais, kai susidūrus dviem palydovams susidarė tūkstančiai naujų fragmentų, apsunkinusių stebėseną.

    Mokslininkai ne kartą įspėjo apie vadinamąjį Kesslerio sindromą, kai susidūrimai sukelia grandininę reakciją ir nuolaužų daugėja eksponentiškai. Toks scenarijus galėtų smarkiai apriboti būsimą kosminę veiklą, nes tam tikros orbitos taptų per daug pavojingos.

    FCC siūlo daugiau skaidrumo

    Reaguodama į augančią riziką, JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) patvirtino taisyklių paketą, kuriuo siekiama, kad palydovų operatoriai dalintųsi tikslesniais ir dažniau atnaujinamais sekimo duomenimis. Idėja paprasta: kuo geresnė situacijos orbitoje „nuotrauka“, tuo tiksliau galima prognozuoti pavojingus priartėjimus ir laiku organizuoti manevrus.

    Iki šiol viena iš kliūčių buvo nevienodas duomenų prieinamumas: dalis informacijos laikyta komercine paslaptimi, o skirtingos stebėjimo sistemos turi spragų. Dėl to rizikos vertinimai ne visuomet būdavo pakankamai tikslūs, ypač kai vienu metu reikia sekti didelius objektų kiekius.

    Ginčas Vašingtone dėl atsakomybės

    Vis dėlto FCC sprendimas sukėlė politinę ir institucinę trintį. JAV Kongrese dalis įstatymų leidėjų pareiškė, kad komisijos mandatas pirmiausia susijęs su ryšiais, o ne su kosminės saugos reguliavimu, todėl ragino sprendimus pristabdyti.

    Diskusijų centre atsidūrė klausimas, kas turėtų būti pagrindinė institucija, koordinuojanti civilinės kosminės veiklos saugą ir duomenų standartus: FCC ar JAV Prekybos departamentas. Šis neapibrėžtumas, anot pramonės atstovų, gali vilkinti sprendimus, kai orbitos apkrova didėja itin sparčiai.

    „Dabar esame pilkojoje zonoje, bet laukti dar penkerius metus negalime“, – sakė Satellite Industry Association vadovas Tom Stroup.

    „Orbitinės šiukšlės blogina aplinką visai būsimai kosminei veiklai, todėl taisyklės, kurias diegiame, turi reikšmę“, – sakė buvusi FCC pirmininkė Jessica Rosenworcel.

    Reguliavimo pokyčius palankiai įvertino ir dalis privačių stebėsenos paslaugų teikėjų, pabrėžiančių, kad orbita yra bendra erdvė, o vieno operatoriaus klaidos padariniai gali paliesti visus. Kartu primenama, kad tarptautinės rekomendacijos dėl kosmoso „higienos“ ne visada realiai įgyvendinamos, todėl vien gairių gali nepakakti.

    FCC paketą sudaro ir platesnės licencijavimo procedūrų reformos, orientuotos į greitesnį leidimų išdavimą ir aiškesnius reikalavimus augančiam palydovų verslui. Pastarąjį dešimtmetį rinką pakeitė megakonsteliacijos, kurias vysto tokios bendrovės kaip „SpaceX“, „OneWeb“ ir „Amazon“, todėl senos taisyklės, kurtos laikais, kai kasmet paleidžiama vos keli objektai, tampa nebeatitinkančios realybės.

  • „SpaceX“ Starship skrydyje – variklių gedimas ir sprogimas: kas nutiko Super Heavy pabaigoje

    „SpaceX“ Starship skrydyje – variklių gedimas ir sprogimas: kas nutiko Super Heavy pabaigoje

    Kas nutiko po 10 minučių

    Iš „SpaceX“ bazės Starbase Teksase į bandomąjį skrydį pakilo „Starship“ sistema, o pagrindinis tikslas – patikrinti naujos versijos darbą realiomis sąlygomis. Skrydis neapsiėjo be nesklandumų: problemos išryškėjo baigiantis pirmajai misijos fazei, praėjus maždaug 10 minučių po starto.

    Didžiausias dėmesys krypo į pirmąją pakopą „Super Heavy“, kuri po atsiskyrimo turėjo stabdyti ir kontroliuotai nusileisti vandenyje. Per stabdymo etapą nepavyko užkurti visų tam reikalingų variklių, todėl pakopa į Meksikos įlanką smogė gerokai didesniu greičiu nei planuota.

    Po pernelyg kieto smūgio į vandenį įvyko sprogimas, o tai reiškia, kad svarbiausia skrydžio pabaigos užduotis – švelnus nusileidimas – šįkart nebuvo įvykdyta. Tokie bandymai „SpaceX“ strategijoje yra įprasti, nes įmonė renka duomenis ir koreguoja konstrukciją, kad vėlesni skrydžiai būtų stabilesni.

    „Starship“ viršutinė pakopa suveikė geriau

    Tuo metu viršutinė pakopa, vadinama „Starship“, pasirodė geriau: ji atliko suplanuotą skrydžio dalį ir po to kontroliuotai nusileido Indijos vandenyne. Skrydžio metu kamera užfiksavo Žemę iš didelio aukščio, matėsi audros ir žaibai toli žemiau.

    „Norėjome švelnesnio nusileidimo vandenyje, bet, kaip matėte, raketa vis tiek pasiekė didelį greitį“, – sakė „SpaceX“ atstovas Danas Huotas tiesioginės transliacijos metu.

    Lyginant su ankstesniais bandymais, šis skrydis kai kuriais aspektais buvo sėkmingesnis, nes viršutinė pakopa suvaldė skrydį ir nusileidimą. Vis dėlto „Super Heavy“ stabdymo problemos rodo, kad variklių užvedimo patikimumas ir valdymo algoritmai išlieka vieni sudėtingiausių etapų.

    Kodėl šie bandymai svarbūs NASA ir „Starlink“

    „Starship“ programa yra svarbi ne vien „SpaceX“ planams plėsti „Starlink“ palydovų tinklą, bet ir NASA Mėnulio misijoms, kurios siejamos su „Artemis“ programa. NASA yra pasirinkusi „SpaceX“ kaip vieną pagrindinių partnerių kuriant nusileidimo Mėnulyje sprendimus, todėl skrydžių testų rezultatai tiesiogiai veikia grafikus ir rizikų vertinimą.

    Šio bandymo metu buvo išbandyti ryšio ir telemetrijos sprendimai, o „SpaceX“ pabrėžė duomenų surinkimo svarbą. Net ir nesėkmingas nusileidimas, bendrovės logika, gali būti vertingas, jei leidžia tiksliai nustatyti gedimo priežastis ir patikrinti atnaujintas sistemas.

    Įmonė taip pat kalba apie naujas kryptis, susijusias su didesnio našumo palydovais ir orbitinėmis duomenų apdorojimo idėjomis. Kartu vystoma ir koncepcija, kad ateityje įprasti mobilieji telefonai galėtų jungtis tiesiogiai prie palydovų ir užtikrinti ryšį už įprastų antžeminių tinklų aprėpties ribų.