CP v2

Tag: SpaceX

  • „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ sudarė daugiametį susitarimą su „SpaceX“ dėl didelės apimties skaičiavimo pajėgumų nuomos, už kurią mokės apie 920 mln. eurų per mėnesį. Pagal viešai skelbiamą informaciją, sutartis apima 32 mėnesių laikotarpį iki 2029 metų birželio, tad bendra vertė siekia apie 29,4 mlrd. eurų.

    Toks žingsnis išryškina sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį skatina DI modelių kūrimas ir jų diegimas verslo paslaugose. Rinka vis dažniau juda link ilgalaikių infrastruktūros sutarčių, nes įmonėms svarbu užsitikrinti stabilų GPU ir atminties komponentų prieinamumą, kai pasiūla ribota, o kainos svyruoja.

    Kas numatyta sutartyje?

    Reguliaciniuose dokumentuose nurodoma, kad „Google“ planuoja naudoti apie 110 000 „Nvidia“ GPU bei susijusių procesorių ir atminties komponentų, įdiegtų „SpaceX“ duomenų centruose. Naudojimo laikotarpis numatomas nuo 2026 metų spalio iki 2029 metų birželio, o tai sutampa su laikotarpiu, kai dauguma technologijų bendrovių didina DI produktų apimtį.

    Sutartyje taip pat įtvirtintos apsaugos sąlygos: jei „SpaceX“ iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos nesuteiktų prieigos prie įsipareigoto GPU kiekio, „Google“ galėtų nutraukti susitarimą nedelsiant arba priimti mažesnį pajėgumą už atitinkamai mažesnį mokestį po vieno mėnesio pereinamojo laikotarpio.

    Kodėl tai svarbu prieš IPO?

    Susitarimas paskelbtas prieš „SpaceX“ planuojamą pirminį viešą akcijų siūlymą, todėl investuotojams jis siunčia aiškią žinutę apie naują, pasikartojančių pajamų srautą iš infrastruktūros paslaugų. Tokie kontraktai paprastai vertinami kaip mažinantys pajamų nepastovumą, nes fiksuoti mėnesiniai mokėjimai yra lengviau prognozuojami nei, pavyzdžiui, vienkartiniai užsakymai.

    Pastaraisiais metais duomenų centrų ekonomika smarkiai pasikeitė: DI darbo krūviai reikalauja ne tik daugiau GPU, bet ir didesnio energijos tiekimo, aušinimo, tinklo pralaidumo. Todėl didelės apimties nuoma tampa alternatyva lėtesniam nuosavos infrastruktūros plėtimui, ypač kai statybų terminai užsitęsia, o elektros įvadai ne visur prieinami laiku.

    Platesnis kontekstas: skaičiavimo galios karas

    Pranešimuose taip pat minimas ankstesnis vaidmenų pasikeitimas: maždaug prieš penkerius metus „Google“ pati buvo ta, kuri tiekė skaičiavimo išteklius „SpaceX“ projektams, susijusiems su palydovinio interneto paslaugomis. Dabar, augant „SpaceX“ duomenų centrų mastui, situacija apsiverčia, o „Google“ renkasi papildomą išorinį pajėgumą greitesniam DI plėtros tempui.

    Technologijų sektoriuje tai atspindi bendrą tendenciją: DI paslaugų paklausa didėja greičiau nei naujų duomenų centrų pasiūla, todėl įmonės konkuruoja dėl ilgalaikių GPU tiekimo ir nuomos sutarčių. Tuo pat metu reguliuotojai įvairiose šalyse didina dėmesį su DI susijusioms rizikoms, įskaitant neteisėto turinio generavimą, privatumo ir duomenų apsaugos pažeidimus, kurie gali turėti ir finansinių pasekmių.

    „Manome, kad mūsų skaičiavimo infrastruktūra ir su ja susijusi strategija suteikia mums didelį lankstumą, kaip paskirstyti ir monetizuoti pajėgumus“, – rašė „SpaceX“ IPO dokumentuose, aptardama skaičiavimo paslaugų sutartis su trečiosiomis šalimis.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI infrastruktūra tampa atskira, komerciškai išnaudojama verslo kryptimi, o didieji žaidėjai vis dažniau jungia jėgas ne tik programinėje įrangoje, bet ir fiziniuose pajėgumuose. „Google“ atveju tai gali padėti užtikrinti DI paslaugų stabilumą, o „SpaceX“ – sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kad bendrovė turi tvarų augimo scenarijų ir už kosmoso verslo ribų.

  • Rusija perspėja JAV dėl „Starlink“: užsimena apie kosminį ginklą ir smūgį palydovams

    Rusija perspėja JAV dėl „Starlink“: užsimena apie kosminį ginklą ir smūgį palydovams

    Rusijos viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai, kad Maskva gali imtis veiksmų prieš palydovinį internetą „Starlink“, kuriuo plačiai naudojasi Ukraina. Tokie pareiškimai siejami su teiginiu, esą „Starlink“ ryšys padeda koordinuoti Ukrainos bepiločių atakas okupuotose teritorijose.

    Vienas Rusijos karinių komentarų autorių Andriejus Klincevičius tvirtino, kad jei „Starlink“ ir toliau bus naudojamas smūgiams, Rusija galėtų „neutralizuoti“ ar net „sunaikinti“ dalį palydovų. Jo žodžiais, sistema esą yra saugoma JAV gynybos struktūrų, todėl bet kokie veiksmai prieš ją reikštų tiesioginę eskalacijos riziką.

    Grasinimai nuskambėjo po pranešimų apie 2026 metų gegužės 21–22 dienomis įvykdytą dronų smūgį Starobelsko apylinkėse. Rusijos pusė tvirtino, kad atakoje žuvo nuo 18 iki 21 žmogaus ir buvo sužeistų, o Ukraina tikino taikiusi į karinius taikinius ir neigė, kad ataka buvo nukreipta prieš civilius.

    Kas iš tiesų įmanoma kosmose?

    Rusija jau yra demonstravusi antisatelitinius pajėgumus. 2021 metais ji atliko antisatelitinio ginklo bandymą, kurio metu buvo sunaikintas vienas pačios Rusijos palydovas, o orbitoje susidarė didelis pavojingų nuolaužų kiekis, kėlęs riziką kitiems kosmoso objektams.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad „Starlink“ kaip tūkstančių mažų palydovų tinklas yra atsparesnis nei pavieniai dideli palydovai, tačiau tai nereiškia, kad jis nepažeidžiamas. Realistiškesnės priemonės būtų ryšio trikdymas, signalų slopinimas ar atakos prieš atskirus elementus, o ne bandymas fiziškai sunaikinti visą konstelaciją.

    Vis dėlto bet koks kinetinis smūgis palydovams žemojoje orbitoje turėtų plačias pasekmes: nuolaužos gali pažeisti kitus palydovus, didinti susidūrimų tikimybę ir ilgainiui riboti saugų naudojimąsi orbita. Dėl to daugelis valstybių tarptautiniu mastu ragina vengti bandymų, kurie kuria nuolaužas.

    „Starlink“ vaidmuo kare

    „Starlink“ nuo plataus masto karo pradžios tapo vienu svarbiausių ryšio kanalų Ukrainos pajėgoms, ypač ten, kur įprasta infrastruktūra sugriauta arba aktyviai trukdoma. Palydovinis internetas suteikia gana stabilų ryšį, kuris yra kritiškas žvalgybai, koordinavimui ir bepiločių sistemų naudojimui.

    Tekste minimi ir ankstesni veiksmai, kai 2026 metų vasarį „SpaceX“ esą apribojo prieigą prie neautorizuotų terminalų, kuriais galėjo naudotis Rusijos pajėgos. Tokie sprendimai parodo, kad komercinės kosmoso paslaugos šiame kare tampa ne tik technologine, bet ir politine priemone.

    Tarptautinėje praktikoje vis dažniau akcentuojama tendencija, kad komerciniai palydovai ir ryšio paslaugos tampa karinių operacijų dalimi, todėl didėja jų pažeidžiamumo ir reguliavimo klausimai. Tai kelia naujų diskusijų apie tai, kur baigiasi civilinė infrastruktūra ir kur prasideda teisėtas karinis taikinys.

    Ką tai reikštų JAV ir Europai?

    Jei grasinimai virstų veiksmais, pasekmės neapsiribotų vienu karu: sutrikimai palydoviniame ryšyje paveiktų civilines paslaugas, logistiką ir dalį kritinės infrastruktūros, o kosminės nuolaužos taptų ilgalaike problema visai pramonei. Dėl to grėsmė palydovams dažnai vertinama kaip spaudimo priemonė, siekiant atgrasyti Vakarus nuo paramos.

    Kol kas nėra viešai patvirtintos informacijos, kad Rusija būtų ėmusis tiesioginių kinetinių veiksmų prieš „Starlink“ palydovus. Tačiau retorikos aštrėjimas rodo, kad kosmosas vis labiau įtraukiamas į geopolitinę konfrontaciją, o komercinės technologijos tampa jos epicentru.

    „Rusija gali imtis veiksmų prieš „Starlink“ palydovus, jei sistema bus toliau naudojama smūgiams“, – sakė Andriejus Klincevičius.

  • Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija birželio 1 dieną be išankstinio viešo anonso į kosmosą iškėlė naują „Ilgojo žygio 12B“ raketą. Startas įvyko Jiuquano palydovų paleidimo centre Gobio dykumoje, o misija, kaip skelbiama, baigėsi sėkmingai.

    Pagrindinė šios raketos ambicija siejama su bandymu priartėti prie „SpaceX“ „Falcon 9“ modelio, kuris pasaulinėje rinkoje iš esmės pakeitė palydovų iškėlimo ekonomiką. Daugkartinis pirmosios pakopos naudojimas leido mažinti vieno skrydžio kainą ir didinti paleidimų dažnį.

    Per pirmąjį skrydį „Ilgojo žygio 12B“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė du palydovus, skirtus Qianfan megakonstelacijai, dar vadinamai Tūkstančiu burių. Šis projektas siejamas su Kinijos planais kurti pasaulinio ryšio iš palydovų sistemą, kuri dažnai lyginama su „Starlink“.

    Kinijos aerokosminės pramonės korporacija nurodė, kad palydovai pasiekė numatytą orbitą. Vis dėlto per šią misiją nebuvo mėginama susigrąžinti pirmosios pakopos, nors būtent toks sprendimas laikomas svarbiausiu žingsniu, jei raketa iš tiesų turi tapti daugkartinio naudojimo platforma.

    Pagal skelbiamus techninius duomenis, „Ilgojo žygio 12B“ yra apie 70 metrų aukščio, dviejų pakopų raketa, o pirmoji pakopa ateityje turėtų būti pritaikyta grįžimui į Žemę. Jei tokie bandymai pavyktų, Kinija priartėtų prie dabar dominuojančio komercinių paleidimų standarto, kurį nustatė „SpaceX“.

    Kinija paraleliai vysto ir kitus daugkartinio naudojimo sprendimus, o konkurencija vyksta ne tik valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, Pekine įsikūrusi Landspace kuria „Zhuque-3“ raketą, tačiau bandymų programa rodo, kad patikimas pakopų susigrąžinimas išlieka vienu sudėtingiausių technologinių uždavinių.

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšio megakonstelacijos tampa strateginiu infrastruktūros sluoksniu, nes užtikrina ryšį atokiose vietovėse ir gali turėti reikšmę saugumui bei ekonomikai. Dėl to JAV ir Kinija vis aktyviau investuoja į paleidimų pajėgumus, o daugkartinės raketos laikomos kertiniu įrankiu, leidžiančiu greitai ir palyginti pigiai didinti palydovų skaičių orbitoje.

  • FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    „SpaceX“ kuriama itin didelė raketa Starship po naujausio bandymo skrydžio laikinai uzieminta. JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) šį skrydį įvardijo kaip avariją ir pareikalavo, kad bendrovė atliktų tyrimą bei pateiktų priemones, kurios sumažintų panašių incidentų riziką ateityje.

    Starship V3 debiutinis skrydis įvyko 2026 metų gegužės 22 dieną ir buvo jau 12-asis visos sistemos bandymas. Didžioji misijos dalis, kaip skelbta, vyko sklandžiai, tačiau problemos kilo lemiamu momentu, kai pirmoji pakopa Super Heavy turėjo atlikti kontroliuojamą nusileidimą.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, Super Heavy nepavyko pasiekti reikiamos traukos nusileidimo metu, todėl vietoj planuoto minkšto prisilietimo prie vandens įvyko vadinamasis kietas nusileidimas. Būtent šis epizodas ir tapo pagrindu FAA sprendimui stabdyti tolesnius skrydžius, kol bus išsiaiškintos priežastys.

    „FAA prižiūrės „SpaceX“ atliekamą tyrimą, dalyvaus kiekviename proceso etape ir patvirtins galutinę ataskaitą, įskaitant visas korekcines priemones“, – teigiama FAA pranešime.

    Tokios procedūros JAV kosminių startų reguliavime yra įprastos: po incidentų FAA paprastai reikalauja vadinamojo „mishap“ tyrimo, o skrydžiai atnaujinami tik tada, kai patvirtinama, jog rizika suvaldyta. Praktika rodo, kad tai nebūtinai reiškia ilgas pauzes, jei techninės problemos identifikuojamos greitai ir korekcijos yra aiškios.

    „SpaceX“ anksčiau yra susidūrusi su laikinais FAA ribojimais ir kitoms savo raketoms, o skrydžiai buvo atnaujinami per palyginti trumpą laiką. Dėl to rinkoje vyrauja lūkestis, kad ir Starship programos pauzė gali būti trumpalaikė, jei tyrimas neatskleis sisteminių trūkumų.

    Starship programa laikoma kritiškai svarbia „SpaceX“ planams: tai daugkartinio naudojimo sistema, kuri turėtų mažinti vieno skrydžio kaštus ir leisti dažninti startus. Kartu tai ir aukštos rizikos bandymų kampanija, kurioje gedimai nėra netikėtumas, tačiau reguliuotojo vertinimas lemia, kaip greitai galima grįžti prie naujų bandymų.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas tiksliai sutrikdė Super Heavy nusileidimo seką. Tikėtina, kad artimiausiu metu „SpaceX“ paskelbs daugiau detalių apie gedimo pobūdį ir planuojamus techninius pakeitimus, o nuo FAA patvirtinimo priklausys ir kito Starship bandymo grafikas.

  • NASA pradeda Mėnulio bazės statybas: „Blue Origin“ ir „SpaceX“ vaidmuo – štai visas planas

    NASA pradeda Mėnulio bazės statybas: „Blue Origin“ ir „SpaceX“ vaidmuo – štai visas planas

    NASA pradėjo pirmąjį Mėnulio bazės kūrimo etapą ir jau užsako nusileidimo aparatus, mėnuleigius, visureigius bei dronus infrastruktūrai prie Mėnulio pietų ašigalio. Agentūros tikslas – dar iki pirmųjų ilgalaikių įgulų užtikrinti logistiką, ryšį ir darbui reikalingą techniką.

    Pirmojo etapo darbams NASA skyrė šimtus milijonų eurų vertės sutartis keturioms JAV bendrovėms. Tarp svarbiausių rangovų – „Blue Origin“, taip pat techniką kuriantys partneriai „Astrolab“ ir „Lunar Outpost“, o pirmuosius dronus į Mėnulį turėtų pristatyti „Firefly Aerospace“.

    Pagal planą „Blue Origin“ nusileidimo aparatai į Mėnulio paviršių atgabens vadinamąsias Mėnulio reljefo transporto priemones – visureigius, kurie bus naudojami tiek tyrimams, tiek krovinių pervežimui. NASA akcentuoja, kad mobilumas ir autonomiškai veikianti technika yra būtina sąlyga, jei norima pereiti nuo pavienių misijų prie nuolatinio buvimo.

    „Tada galėsime pasakyti: mes čia esame nuolat ir šios vietos neatsisakysime“, – sakė NASA Mėnulio bazės programos vadovas Carlosas Garcia-Galanas.

    Vienas iš numatomų sprendimų – dronais pažymima ir stebima teritorija, kad šalia esanti kitų valstybių technika ar moksliniai įrenginiai būtų gerbiami ir nepažeidžiami. NASA vadovybė pabrėžia, kad toks principas turėtų veikti abipusiškai, nes Mėnulyje daugėja tiek valstybinių, tiek privačių misijų.

    Mėnulio bazės tvarkaraštis siejamas su „Artemis“ programa. NASA tikisi, kad „Artemis III“ misija, kurios metu planuojamas nusileidimas, galėtų įvykti 2027 metais, o pirmieji astronautai Mėnulyje vėl galėtų išsilaipinti jau nuo 2028 metų, jei testai ir technikos parengtis vyks pagal planą.

    Artimiausiose misijose numatoma praktikuoti „Orion“ kapsulės sujungimą orbitoje su įgulos nusileidimo moduliais, kuriuos kuria „Blue Origin“ ir „SpaceX“. Šie bandymai laikomi kritiškai svarbiais, nes nuo jų priklausys ne tik nusileidimo sauga, bet ir vėlesnės krovinių grandinės patikimumas.

    Antrasis etapas, planuojamas nuo 2029 metų iki ankstyvųjų 2030-ųjų, turėtų pereiti prie nuolatinės infrastruktūros kūrimo. Tarp prioritetų įvardijamas energijos tiekimas ir bazinės sistemos, kurios leistų palaikyti įrangą bei pradėti ilgiau trunkančius mokslinius darbus.

    Trečiasis etapas, kurį NASA sieja su 2030-aisiais, apimtų specializuotas gyvenamąsias erdves ir sąlygas ilgesniam astronautų buvimui. Agentūra pabrėžia, kad Mėnulio bazė būtų ne tik mokslinių tyrimų platforma, bet ir žingsnis kuriant Mėnulio ekonomiką bei ruošiantis būsimoms misijoms į Marsą.

  • „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) suteikė „Blue Origin“ leidimą atnaujinti galingos raketos „New Glenn“ skrydžius po to, kai ankstesnė misija baigėsi nesėkme ir buvo pradėtas oficialus tyrimas. Bendrovė, kurią įkūrė Jeffas Bezosas, pateikė FAA techninę dokumentaciją apie incidento priežastis ir siūlomus taisomuosius veiksmus.

    „New Glenn“ buvo laikinai „pririšta prie žemės“ po misijos NG-3, kai nepavyko pasiekti planuotos orbitos ir tinkamai įvykdyti užduoties. Tokiais atvejais FAA paprastai reikalauja įrodyti, kad nustatyta gedimo šakninė priežastis, o rizika kito skrydžio metu sumažinta iki priimtino lygio.

    „Blue Origin“ tyrimo metu nustatė, kad vienas antros pakopos variklis BE-3U nesukūrė pakankamos traukos, kad būtų pasiekta tikslinė orbita. Bendrovės išvadose nurodyta, jog problemą sukėlė kriogeninis nuotėkis, kuris užšaldė hidraulinę liniją ir lėmė traukos anomaliją variklio darbo metu.

    „Nustatėme techninę priežastį ir įgyvendinome korekcinius veiksmus, kad analogiška situacija nepasikartotų“, – sakė „Blue Origin“ atstovas.

    Po pateiktų paaiškinimų ir numatytų patobulinimų FAA leido ruoštis kitam „New Glenn“ skrydžiui. Artimiausia planuojama misija įvardijama kaip NG-4, o konkretūs jos tikslai ir krovinys kol kas viešai neatskleidžiami.

    „Blue Origin“ „New Glenn“ projektą laiko esminiu siekiant konkuruoti komercinių kosminių skrydžių rinkoje, kurioje šiuo metu dominuoja „SpaceX“. Didelės keliamosios galios raketos yra paklausios tiek palydovų operatoriams, tiek vyriausybinėms programoms, o patikimumas ir skrydžių dažnis tampa vienais svarbiausių kriterijų.

    „New Glenn“ yra 98 metrų aukščio raketa, kuri, bendrovės duomenimis, į žemąją Žemės orbitą gali iškelti apie 45 tonas krovinio. Iki šiol raketa buvo paleista tris kartus, o per vieną iš ankstesnių misijų pavyko susigrąžinti pirmąją pakopą, kas privačioms kosmoso bendrovėms yra itin svarbu mažinant vieno starto kainą ir didinant skrydžių tempą.

  • Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija siekia, kad dalis palydoviniam ryšiui itin svarbių radijo dažnių ateityje pirmiausia atitektų Europos operatoriams. Briuselis ruošia atrankos tvarką, pagal kurią, atsidarius naujai spektrui, apie du trečdaliai pajėgumų būtų skiriami ES rinkos dalyviams.

    Šis žingsnis atveria dar vieną įtampos tašką transatlantiniuose santykiuose, nes dabar reikšmingą dalį tokių dažnių naudoja JAV įmonės. ES institucijos argumentuoja, kad palydovinis ryšys vis labiau tampa ne tik komerciniu klausimu, bet ir saugumo bei atsparumo elementu.

    Kas konkrečiai siūloma?

    Komisijos svarstoma schema numato, kad dažniai būtų suskirstyti į tris dalis ir suteikiami ilgam laikotarpiui, numatant aiškias naudojimo sąlygas. Vienas blokas būtų orientuotas į saugias valdžios komunikacijas ir strateginius poreikius, įskaitant ES palydovinio ryšio iniciatyvas.

    Kitas blokas būtų skirtas Europos startuoliams ir naujiems rinkos dalyviams, kad šie galėtų konkuruoti su didžiaisiais pasauliniais operatoriais. Trečiasis blokas galėtų būti atviras ir ne Europos bendrovėms, tačiau bendra proporcija išliktų palankesnė ES įmonėms.

    Kodėl tai svarbu JAV bendrovėms?

    Praktikoje tai reikštų mažesnę erdvę JAV įmonių plėtrai Europoje, nes jos nebegalėtų tikėtis dominuojančios prieigos prie konkretaus dažnių ruožo. Tarp įvardijamų rinkos dalyvių minima „SpaceX“ ir „Amazon“, kurios vysto palydovinį ryšį bei interneto paslaugas iš žemosios Žemės orbitos.

    Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad tikslas nėra užverti rinką, o sustiprinti Europos pajėgumus ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Vis dėlto Vašingtonas tokius sprendimus gali vertinti kaip diskriminacinius, ypač jei jie tiesiogiai ribotų JAV operatorių galimybes.

    Suverenitetas ir saugus ryšys

    ES argumentacija remiasi technologinio suvereniteto kryptimi, kuri pastaraisiais metais vis dažniau atsispindi strateginiuose dokumentuose. Palydovinis ryšys svarbus ne tik atokių regionų internetui ar mobiliajam ryšiui, bet ir krizių valdymui, kritinei infrastruktūrai bei gynybos logistikai.

    „Dažnių spektras tampa labai svarbus kalbant apie mūsų ryšį, taip pat saugų ryšį, bet ir ekonomikos poreikiams“, – sakė Europos Komisijos pareigūnė Henna Virkkunen.

    Komisijos planas dar nėra galutinis: jį turės svarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba, o derybose gali keistis tiek proporcijos, tiek sąlygos. Tuo pat metu svarstoma ir pereinamojo laikotarpio galimybė, kad dabartiniai leidimai galiotų ilgiau, kol nauja tvarka įsigalios praktikoje.

    Rinkai tai svarbi žinia, nes palydovinio ryšio sektorius sparčiai auga, o dažniai yra ribotas išteklius, nuo kurio priklauso paslaugų kokybė, aprėptis ir naujų žaidėjų galimybės įsitvirtinti. Artimiausi mėnesiai parodys, ar ES pavyks suderinti suvereniteto ambicijas su atviros konkurencijos bei partnerystės su JAV interesais.

  • „SpaceX“ IPO ruošiasi rekordui: „Goldman Sachs“ gauna svarbiausią vietą prospekte

    „SpaceX“ IPO ruošiasi rekordui: „Goldman Sachs“ gauna svarbiausią vietą prospekte

    „SpaceX“ rengiasi paviešinti pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) prospektą ir, šaltinių teigimu, pagrindiniu proceso koordinatoriumi pasirinko „Goldman Sachs“. Bankui atiteks vadinamoji lead-left pozicija – pirmoji vieta prospekte, paprastai reiškianti didžiausią įtaką kainodarai ir investuotojų pritraukimui.

    Po „Goldman Sachs“ prospekte turėtų rikiuotis „Morgan Stanley“, o toliau – „Bank of America“, „Citigroup“ ir „JPMorgan Chase“. Įprastai toks bankų sąrašas rodo, kad sandoris yra didelės apimties ir orientuotas į plačią institucinę paklausą.

    Pasak publikacijoje minimų šaltinių, „SpaceX“ prospektas gali būti paviešintas artimiausiu metu po konfidencialaus dokumentų pateikimo JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai. Bendrovė oficialių komentarų nepateikė, o IPO parametrai, įskaitant siūlomų akcijų kiekį ir kainos intervalą, paprastai paaiškėja tik paskelbus prospektą.

    Kuo išskirtinis galimas „SpaceX“ IPO

    Tekste minima, kad bendrovė pastaruoju metu buvo vertinama maždaug 1 250 000 000 000 JAV dolerių, kas sudarytų apie 1 150 000 000 000 eurų. Jei toks vertinimo lygis atsispindėtų viešoje rinkoje, tai galėtų tapti vienu didžiausių IPO istorijoje, nors galutinė vertė priklausys nuo rinkos sąlygų ir investuotojų paklausos.

    Šaltiniai taip pat teigia, kad „SpaceX“ buvo sujungta su Elono Musko DI startuoliu „xAI“. Tokie struktūriniai pokyčiai prieš IPO investuotojams yra kritiškai svarbūs, nes jie keičia verslo riziką, finansinių rodiklių interpretaciją ir ateities augimo istoriją.

    Rinkoje pastaraisiais metais matomas sugrįžtantis didelių viešų siūlymų apetitas, ypač kai istorija siejama su DI ir pažangiomis technologijomis. Tai didina tikimybę, kad itin žinomo vardo debiutas galėtų tapti lakmuso popierėliu visam mega IPO segmentui.

    Musko istorija su birža ir kontekstas

    Paskutinį kartą E. Muskas bendrovę į biržą išvedė 2010 metais, kai „Tesla“ startavo „Nasdaq“ biržoje. Tuomet „Goldman Sachs“ taip pat buvo tarp pagrindinių siūlymo organizatorių, o tai rodo ilgalaikį ryšį tarp banko ir Musko įmonių kapitalo rinkų sandoriuose.

    Publikacijoje taip pat minimas E. Musko teisminis ginčas su „OpenAI“ ir jos vadovu Samu Altmanu, kuriame teismas nusprendė, kad ieškinys pateiktas per vėlai, o sprendimas priimtas ir patvirtintas apylinkės teismo teisėjos. Nors tai tiesiogiai nėra „SpaceX“ finansinis faktorius, tokie įvykiai gali paveikti investuotojų nuotaikas vertinant vadovų reputacijos ir valdymo rizikas.

    Jei „SpaceX“ pasirinks žengti į biržą artimiausiu metu, investuotojų dėmesio centre atsidurs ne tik raketų paleidimų tempas ir sutartys su valstybės institucijomis, bet ir tai, kaip bus atskleista su DI susijusi strategija, sinergijos bei realūs pinigų srautai. Būtent šios detalės prospekte dažniausiai nulemia, ar įspūdingas naratyvas virsta tvariu vertinimu.

  • „Bouygues“ vadovas įspėja: Europa pavojingai priklausoma nuo JAV palydovų ir DI

    „Bouygues“ vadovas įspėja: Europa pavojingai priklausoma nuo JAV palydovų ir DI

    Vienos didžiausių Prancūzijos inžinerijos ir telekomunikacijų grupių „Bouygues“ vadovas Olivier Roussat perspėja, kad Europa pernelyg remiasi JAV skaitmenine infrastruktūra. Jo teigimu, didžiausios rizikos sritys ateityje bus palydovinis ryšys ir dirbtinis intelektas, kuriose JAV įmonės jau turi ryškų pranašumą.

    O. Roussat atkreipė dėmesį, kad palydovinio interneto rinka vis labiau koncentruojasi, o tokia priklausomybė gali tapti strateginiu pažeidžiamumu. Pasak jo, esminis klausimas yra ne vien kaina ar ryšio greitis, bet ir suverenitetas, kai kritinės paslaugos priklauso nuo už Europos ribų veikiančių žaidėjų.

    „Europa iki galo nesuvokia, kaip pavojinga yra tiesiog pasikliauti amerikietiška infrastruktūra“, – sakė O. Roussat.

    Palydovų dominavimas ir saugumo rizikos

    Europos diskusijose vis dažniau pabrėžiama, kad palydovinis ryšys tampa kritine infrastruktūra, reikalinga ne tik atokiems regionams, bet ir atsparumui krizėms. Karinių, civilinės saugos ir energetikos sektorių planuose patikimas ryšys vertinamas kaip būtina sąlyga, ypač didėjant kibernetinių incidentų ir sabotažo rizikoms.

    O. Roussat argumentuoja, kad priklausomybė nuo vieno dominuojančio ne Europos tiekėjo didina scenarijų, kai ryšio prieiga gali būti apribota dėl politinių sprendimų, komercinių ginčų ar geopolitinių įtampų. Tai ypač jautru, kai kalbama apie paslaugas, kurios gali tapti vieninteliu ryšio kanalu sutrikus antžeminiams tinklams.

    Telekomų konsolidacija Prancūzijoje

    „Bouygues“ kartu su rinkos partneriais siekia permainų ir pačioje Prancūzijos telekomunikacijų rinkoje, kur ilgalaikė kainų konkurencija spaudė operatorių pelningumą ir investicijas į tinklus. Bendrovė dalyvauja derybose dėl sandorio, susijusio su operatoriumi SFR, kuris būtų vienas didžiausių telekomunikacijų susijungimų Europoje pastaraisiais metais.

    Skelbiama, kad bendra sandorio vertė siektų apie 20,35 milijardo eurų, o „Bouygues Telecom“ pagal planą gautų 42 proc. SFR akcijų paketą. Jei sandoris būtų patvirtintas, Prancūzijoje tinklo operatorių skaičius sumažėtų nuo keturių iki trijų, todėl neišvengiamai lauktų konkurencijos priežiūros institucijų vertinimas.

    Didžiausias iššūkis bus įtikinti reguliuotojus, kad konsolidacija nepakenks vartotojams ir konkurencijai, bet kartu sudarys sąlygas didesnėms investicijoms į 5G, šviesolaidį ir kibernetinį saugumą. Pastaraisiais metais Europos telekomunikacijų sektorius vis garsiau kalba apie tai, kad fragmentuota rinka apsunkina masto ekonomiją ir atsilieka nuo JAV bei Azijos investicijų tempo.

    DI lenktynės ir Europos atsakas

    O. Roussat DI įvardijo kaip antrą sritį, kurioje Europa rizikuoja atsidurti priklausomybės spąstuose. DI plėtrai reikia didžiulių skaičiavimo pajėgumų, pažangios lustų tiekimo grandinės, debesijos infrastruktūros ir duomenų centrų, o šiose grandyse dominuoja JAV technologijų ekosistema.

    Europos institucijos pastaruoju metu daug dėmesio skiria skaitmeniniam suverenitetui, siekdamos stiprinti vietinę infrastruktūrą, didinti investicijas į debesiją, lustus ir saugų ryšį. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad norint pasivyti lyderius, neužtenka reguliavimo, reikalingas spartesnis kapitalo pritraukimas, aiškesnės investicinės paskatos ir didesnis mastas.

  • „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: siekia apie 70 mlrd. eurų ir gali sudrebinti visą Nasdaq

    „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: siekia apie 70 mlrd. eurų ir gali sudrebinti visą Nasdaq

    Elono Musko kosmoso bendrovė „SpaceX“ pateikė ilgai lauktą pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) prospektą ir taip priartėjo prie debiuto „Nasdaq“ biržoje. Rinkoje svarstoma, kad bendrovė gali siekti pritraukti apie 70 mlrd. eurų, o tai būtų vienas didžiausių IPO istorijoje.

    Toks sandoris gerokai pranoktų iki šiol įspūdingiausius JAV viešus platinimus. Pavyzdžiui, „Alibaba“ 2014 metais Niujorko biržoje pritraukė apie 20 mlrd. eurų, o „Visa“ 2008 metais surinko apie 16 mlrd. eurų.

    IPO rinka ieško naujo impulso

    Pastaraisiais metais IPO aktyvumas JAV buvo prislopęs: investuotojus atbaidė aukštos palūkanos, infliacijos šuoliai ir griežtesnės kapitalo sąlygos. Dalis augančių įmonių rinkosi privatų finansavimą, nes jis leido atidėti viešojo statuso naštą ir ketvirtinių rezultatų spaudimą.

    „SpaceX“ pasirodymas biržoje galėtų tapti signalu, kad IPO langas vėl atsiveria, ypač didelėms technologijų ir infrastruktūros bendrovėms. Rinkos dalyviai tikisi, kad sėkmingas debiutas paskatintų ir kitus laukiančius vardus sugrįžti prie viešo platinimo planų.

    Kas būtų didžiausi konkurentai?

    Iki šiol didžiausių JAV IPO sąraše ryškiausiai minimi „Alibaba“, „Visa“, energetikos grupė „Enel“ ir „Meta“, kuri į biržą atėjo 2012 metais. Pastaroji tuomet buvo didžiausias JAV technologijų sektoriaus IPO ir ilgam tapo etalonu, su kuriuo lyginami kiti debiutai.

    Tarp didžiųjų platinimų dažnai prisimenamas ir „General Motors“ sugrįžimas į biržą 2010 metais po restruktūrizacijos. Šie pavyzdžiai rodo, kad rekordiniai IPO dažniausiai sutampa su reikšmingais ekonomikos ar sektorių lūžio taškais.

    DI bumas keičia vertinimus

    Rinkos nuotaikas pastaruoju metu stipriai veikia DI bumas, kuris kelia tiek technologijų bendrovių vertinimus, tiek investuotojų lūkesčius. Vis dėlto dalis aukštai įvertintų DI įmonių dar kurį laiką gali likti privačios, nes kapitalo pasiūla privačiose rinkose išlieka didelė.

    „SpaceX“ atvejis išsiskiria tuo, kad bendrovė veikia ne tik technologijų, bet ir strateginės infrastruktūros srityje, o jos projektai apima palydovinį ryšį ir kosmoso paleidimų paslaugas. Būtent mastas ir ilgalaikės pajamos investuotojams gali tapti pagrindiniu argumentu, kodėl šis IPO būtų išskirtinis net ir tarp rekordinių sandorių.