Tag: SpaceX

  • Europa ieško atsvaros „Starlink“: penkios kryptys, kaip ES riboja Elono Musko įtaką palydovų ryšyje

    Europa ieško atsvaros „Starlink“: penkios kryptys, kaip ES riboja Elono Musko įtaką palydovų ryšyje

    Europos Sąjunga stiprina priemones, kurios gali sulėtinti „Starlink“ plėtrą ir sumažinti priklausomybę nuo Elono Musko valdomos palydovinio interneto infrastruktūros. Diskusijos suintensyvėjo po pastarųjų epizodų Ukrainoje, kai ryšio kokybės pokyčiai priminė, kad karo ir krizės metu technologinė priklausomybė tampa saugumo klausimu.

    „Starlink“, priklausanti „SpaceX“, per kelerius metus tapo didžiausiu mažosios Žemės orbitos palydovų tinklu pasaulyje, o jo paslaugos naudojamos tiek civilių, tiek kritinių institucijų poreikiams. Europos vyriausybės ir reguliuotojai atvirai kalba apie riziką, kai strateginę ryšio grandį gali paveikti vienos privačios bendrovės sprendimai, komercinės sąlygos ar geopolitiniai interesai.

    „Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“ parodo, kokia pažeidžiama gali būti gynyba, kai remiamasi už Europos ribų esančiomis technologijomis“, – sakė Europos Parlamento narė Aura Salla.

    Vienas ryškiausių ES atsako elementų yra bandymas sustiprinti Europos kosmoso pramonę, skatinant didžiųjų gamintojų ir operatorių konsolidaciją. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai parėmė iniciatyvą, kuria „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ svarsto glaudesnį palydovų ir kosmoso veiklų sujungimą, siekiant sukurti konkurencingesnį žaidėją prieš „SpaceX“ ekosistemą.

    Kita svarbi kryptis susijusi su radijo dažnių politika: Europos institucijos ieško būdų rezervuoti strategiškai svarbų spektrą taip, kad didesnę jo dalį galėtų užsitikrinti Europos operatoriai. Tai aktualu ir dėl naujos bangos paslaugų, kai palydovinis ryšys gali būti teikiamas tiesiogiai į telefoną be papildomos antenos ar bokštų infrastruktūros, todėl spektras tampa ir ekonominiu, ir saugumo aktyvu.

    Tuo pat metu ES vysto savo palydovinę infrastruktūrą. Daug dėmesio sulaukia IRIS2 projektas, turintis užtikrinti saugius ryšius valdžiai ir patikimesnį plačiajuostį internetą gyventojams, ypač atokesnėse teritorijose. Vis dėlto šis planas juda lėčiau nei tikėtasi: starto terminai nukelti, o reali paslaugų pradžia siejama su kito dešimtmečio pradžia, kai tuo metu „Starlink“ tinklas jau veikia dideliu mastu.

    „Karas Ukrainoje parodė, kiek Europos saugumas priklauso nuo kosmoso. Europa turi daryti daugiau, ir tai yra skubus poreikis“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Kol IRIS2 dar tik kuriamas, ES turi tarpinį sprendimą – Govsatcom, kuris jau naudojamas dalies valstybių narių saugiems vyriausybiniams ryšiams. Ukrainai tai galėtų tapti atsarginiu variantu, tačiau derybos dėl prieigos ir praktinio pritaikymo juda lėtai, o galimybės pagal mastą ir lankstumą neprilygsta „Starlink“ paslaugoms, kurios karo sąlygomis tapo kasdieniu įrankiu.

    Ketvirtoji kryptis – reguliavimas. Briuselyje rengiami ir derinami keli teisėkūros paketai, kurie gali paveikti palydovinio ryšio tiekėjus: nuo atnaujinamų telekomunikacijų taisyklių iki reikalavimų tiekimo grandinių saugumui, duomenų saugojimui ir teisėtam perėmimui. Tikslas – užtikrinti, kad Europos rinkoje veikiantys ryšio tiekėjai atitiktų vienodus saugumo standartus, o rizikingos priklausomybės būtų identifikuotos iš anksto.

    Penktoji kryptis – ES kosmoso teisės aktas, kuriame numatomi griežtesni kibernetinio saugumo, kosminių šiukšlių valdymo ir aplinkosauginiai reikalavimai. Tokios taisyklės reikštų papildomą atitikties naštą visiems operatoriams, tačiau realiai jos labiausiai jaustųsi sparčiai besiplečiantiems tinklams, kurių palydovų skaičius ir paleidimo tempai yra didžiausi.

    Šie žingsniai savaime nereiškia greito „Starlink“ pasitraukimo iš Europos, tačiau signalizuoja kryptį: ES siekia, kad kritinės ryšio paslaugos nebūtų priklausomos nuo vieno tiekėjo ir vienos šalies technologinės ekosistemos. Artimiausiais metais pagrindinis išbandymas bus praktinis – ar Europa sugebės pasiūlyti alternatyvas, kurios būtų ne tik politiškai pageidaujamos, bet ir technologiškai bei finansiškai konkurencingos.

  • Ukraina: „Starlink“ ir „Starshield“ ryšys vėl pilnu greičiu, kariuomenė atgauna dronų valdymą

    Ukraina: „Starlink“ ir „Starshield“ ryšys vėl pilnu greičiu, kariuomenė atgauna dronų valdymą

    Ukrainoje atkurta „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugų „Starlink“ ir „Starshield“ sparta, o ryšys, šalies gynybos ministerijos teigimu, vėl leidžia kariuomenei efektyviai valdyti dronus dideliu greičiu. Apie tai šeštadienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara.

    Ministro teigimu, gynybos ministerijos stebėsenos sistemos rodo, kad ryšio parametrai grįžo į įprastą lygį. Pasak jo, fiksuojamas stabilus ryšys, o greičio ribojimai, trukdę vykdyti užduotis, nebesijaučia.

    Pastarąją savaitę Ukraina viešai signalizavo apie ryšio ribojimus „Starshield“ tinkle, kuris laikomas karinio lygio sprendimu ir naudojamas jautresnėms užduotims. Dėl sulėtėjimo buvo apsunkintas dronų darbas, ypač situacijose, kai reikalingas greitas duomenų perdavimas ir stabilus valdymo kanalas.

    Ukrainos pareigūnai anksčiau buvo nurodę, kad dronai prarasdavo signalą, kai jų greitis viršydavo maždaug 160 kilometrų per valandą. Šie sutrikimai, pasak Ukrainos pusės, turėjo tiesioginę įtaką ir gynybinėms operacijoms, ir logistikai, ir ryšio palaikymui fronto linijoje.

    Ryšys svarbus frontui

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad stabilus palydovinis internetas yra kritinis, kai antžeminė infrastruktūra apšaudoma ar sutrinka. Tokiose sąlygose palydovinis ryšys tampa vienu patikimiausių būdų palaikyti duomenų perdavimą tarp padalinių ir valdymo centrų.

    Jevhenijus Chmara teigė, kad atkurta sparta yra „pirminės svarbos“ frontui, kariams, dronų operacijoms, logistikai ir ryšiui. Pasak jo, ministerija ir toliau stebės „Starlink“ ir „Starshield“ veikimą bei fiksuos galimus pokyčius.

    Politinis fonas ir įtampa

    Ryšio ribojimai sutapo su padidėjusia politine įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo, kuri viešojoje erdvėje buvo aptarinėjama dėl skirtingų pozicijų karo eigos ir paramos klausimais. Tokios aplinkybės sustiprino nerimą, kad technologinė priklausomybė nuo privačių tiekėjų gali tapti papildomu pažeidžiamumu.

    Nors konkrečios techninės ribojimų priežastys nebuvo detaliai paaiškintos, incidentas dar kartą išryškino, kokią didelę reikšmę šiuolaikiniame kare turi ryšys, duomenys ir nuotolinis valdymas. Ukrainos institucijos teigia stebėseną tęsiančios, kad panašūs sutrikimai būtų kuo greičiau pastebėti ir įvertinti.

  • „Tesla“ pelnas smuko 43 proc.: DI investicijos ir netikėtas 3,1 trln. eurų „SpaceX“ scenarijus

    „Tesla“ pelnas smuko 43 proc.: DI investicijos ir netikėtas 3,1 trln. eurų „SpaceX“ scenarijus

    Elektromobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė, kad trečiąjį metų ketvirtį jos grynasis pelnas, tenkantis akcininkams, sumažėjo 43 proc. ir siekė apie 701 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad rezultatams įtakos turėjo ne tik kiek kuklesni automobilių pardavimai, bet ir mažesnės pajamos iš reguliacinių kreditų bei energijos gamybos ir kaupimo veiklų.

    Pajamos per ketvirtį iš esmės nekito ir sudarė apie 24,9 mlrd. eurų, tačiau kiek prasilenkė su analitikų lūkesčiais. Vis dėlto, neįtraukus tam tikrų vienkartinių veiksnių, pelnas akcijai buvo kiek geresnis nei prognozuota, todėl investuotojams susidarė dviprasmis vaizdas.

    Vienas ryškiausių ketvirčio rodiklių buvo laisvasis pinigų srautas, kuris siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Rinka tikėjosi priešingo efekto, nes „Tesla“ didina išlaidas DI, robotikai ir autonominio transporto sprendimams, tačiau pinigų srautas, nors ir netikėtai teigiamas, vis tiek buvo 62 proc. mažesnis nei prieš metus.

    Mažina metinių investicijų kartelę

    „Tesla“ per ketvirtį kapitalo išlaidas daugiau nei padvigubino iki maždaug 4,2 mlrd. eurų, tačiau jos buvo mažesnės, nei dalis analitikų prognozavo. Bendrovė taip pat sumažino 2026 metų kapitalo investicijų planą iki maždaug 17,8 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo minėta daugiau nei 22,3 mlrd. eurų suma.

    Finansų vadovas Vaibhav Taneja investuotojams aiškino, kad įmonė siekia efektyviau valdyti išlaidas ir didžiąją jų dalį finansuoti iš operacinio pinigų srauto. Toks signalas rinkai dažnai reiškia bandymą suderinti augimo ambicijas su spaudimu pelningumui, ypač intensyvėjant kainų konkurencijai elektromobilių segmente.

    Statymai už DI, robotaksį ir „Optimus“

    Bendrovė toliau akcentuoja, kad jos prioritetai yra DI, robotaksio modelis ir humanoidiniai robotai „Optimus“, taip pat lustų kūrimo bei gamybos kryptys. „Tesla“ pabrėžia ir augantį mokamų vairuotojo pagalbos funkcijų populiarumą Šiaurės Amerikoje: daugiau nei 75 proc. naujai pristatytų automobilių esą buvo susieti su mokama prenumerata.

    Ši programinė įranga Šiaurės Amerikoje vadinama Full Self-Driving (Supervised), tačiau pati bendrovė pripažįsta, kad, nepaisant pavadinimo, ji nereiškia visiško autonomiškumo ir reikalauja aktyvios vairuotojo priežiūros. Tuo pat metu „Tesla“ skelbia, kad automobilių veiklos bendrasis pelningumas, neįskaičiuojant reguliacinių kreditų, gerėjo iki 18,1 proc., kai prieš metus siekė 15,4 proc.

    Dar anksčiau „Tesla“ buvo pranešusi, kad per ketvirtį pristatė 486 532 automobilius, kiek daugiau nei ankstesnį ketvirtį, bet 2 proc. mažiau nei prieš metus. Nedidelis pristatymų augimas, kaip matyti iš ataskaitos, automatiškai nevirto didesniu grynuoju pelnu.

    „SpaceX“ jungimosi idėja kelia klausimų

    Papildomą įtampą rezultatų fone kursto ir svarstymai apie galimą „Tesla“ jungimą su „SpaceX“ arba glaudesnę korporatyvinę sąsają. Elonas Muskas viešai patvirtino, kad abiejose įmonėse sudaryti nepriklausomų direktorių komitetai, kurie nagrinėja galimus scenarijus, tačiau pabrėžė, kad jokios sąlygos dar nesuderintos ir sandoris nėra garantuotas.

    Skaičiuojama, kad abiejų bendrovių bendra rinkos vertė siekia apie 3,1 trln. eurų, todėl bet kokios jungimosi diskusijos investuotojams reikštų ne tik strateginį, bet ir reguliacinį iššūkį. Muskas argumentuoja, kad sinergija galėtų atsirasti DI programinėje įrangoje, lustų dizaine, robotikoje ir palydovinėje infrastruktūroje, įskaitant kosminio kompiuteravimo idėjas.

    Po rezultatų paskelbimo „Tesla“ akcijos prekyboje po biržos smuko apie 3,2 proc., nors įprastos prekybos metu buvo kilusios. Rinkos reakcija atspindi dilemą: investuotojai nori matyti aiškesnį pelningumo stabilizavimą, bet kartu tikisi, kad DI ir autonominio transporto projektai ilgainiui taps nauju augimo varikliu.

    „Po daugelio metų, kai viskas buvo gana plokščia, dabar, manau, artėjame prie reikšmingo augimo“, – sakė Elonas Muskas.

  • Muskas svarsto „Tesla“ ir „SpaceX“ susijungimą: 3 100 000 000 000 eurų statymas

    Muskas svarsto „Tesla“ ir „SpaceX“ susijungimą: 3 100 000 000 000 eurų statymas

    Elonas Muskas patvirtino, kad „Tesla“ ir „SpaceX“ vertina galimą susijungimą. Bendra abiejų bendrovių vertė siektų apie 3 100 000 000 000 eurų, todėl tai galėtų tapti vienu didžiausių sandorių verslo istorijoje.

    Pasak viešai aptariamų detalių, abiejose įmonėse sudaryti nepriklausomi komitetai, kurie nagrinėja galimus susijungimo scenarijus. Galutiniam sprendimui tektų įveikti ne tik akcininkų balsavimą, bet ir reguliuotojų priežiūrą JAV.

    Galimas „Tesla“ ir „SpaceX“ suartėjimas nėra izoliuotas epizodas, o veikiau nuoseklios Musko imperijos konsolidacijos dalis. Ankstesniais metais „Tesla“ įsigijo „SolarCity“, o vėliau buvo siekiama sujungti įvairius projektus, susijusius su DI, duomenų infrastruktūra ir skaičiavimo galia.

    Kas stumia į vieną struktūrą

    Pagrindinis argumentas, kurį Muskas kartoja investuotojams, yra didėjantis technologinis persidengimas. „Tesla“ kuriami autonominio vairavimo sprendimai ir humanoidiniai robotai reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o „SpaceX“ paraleliai plečia infrastruktūrą, susijusią su ryšiu ir duomenų perdavimu.

    Viešai minimas ir bendras darbas ties lustų ir skaičiavimo sprendimų projektais, kurie turėtų sustiprinti DI pajėgumus. Tokia sinergija leistų greičiau perkelti inžinierius, technologijas ir kapitalą tarp padalinių, tačiau kartu sumažintų skaidrumą, kurio paprastai reikalaujama tarp atskirų biržinių įmonių.

    Finansiniai motyvai taip pat akivaizdūs. Pastaruoju metu „SpaceX“ rezultatai rodė spartų augimą ir dideles investicijas į kapitalo išlaidas, o „Tesla“ susiduria su pelno spaudimu ir augimo lėtėjimu, todėl bendra ataskaita galėtų atrodyti stabilesnė investuotojams.

    Politinis kalendorius ir rizikos

    Neoficialiai kalbama, kad sandorio paskelbimas galėtų įvykti 2027 metais, o užbaigimas būtų siejamas su JAV politiniu ciklu. Tokia taktika reikštų bandymą užsitikrinti palankesnę aplinką, nors susijungimas vis tiek atsidurtų po padidinamuoju stiklu dėl konkurencijos, nacionalinio saugumo ir viešųjų pirkimų.

    Svarbi kliūtis yra akcininkų pritarimas, ypač „Tesla“ atveju, kur Musko kontrolė nėra tokia didelė kaip „SpaceX“. Jis ne kartą yra sakęs, kad nenori agresyviai stumti „Tesla“ į DI ir robotikos kryptį neturėdamas didesnės balsų dalies, todėl susijungimas galėtų tapti ir kontrolės sustiprinimo įrankiu.

    Kartu išlieka ir teisinės rizikos. Ankstesni sandoriai, sieję Musko valdomas įmones, sulaukė akcininkų ieškinių ir teismų dėmesio, o bet koks naujas mega susijungimas tikėtina būtų tikrinamas dėl interesų konfliktų, susijusių šalių sandorių ir informacijos atskleidimo.

    Ką tai reikštų rinkai

    Jei planas pajudėtų į priekį, investuotojams tektų vertinti ne tik sinergijas, bet ir didėjančią koncentracijos riziką vienoje korporacijoje. Tokia struktūra apimtų automobilių, kosmoso, ryšio, duomenų infrastruktūros ir DI kryptis, o tai reikštų ir itin plačią reguliacinę priežiūrą.

    Kol kas komitetai nėra paskelbę konkrečių sąlygų, o pats Muskas yra užsiminęs, kad procesas gali būti sudėtingas ir negarantuotas. Artimiausi mėnesiai parodys, ar tai liks rinkos gandais, ar virs oficialiu pasiūlymu, dėl kurio turės apsispręsti akcininkai.

  • „SpaceX“ ruošia istoriją: „Starship“ skris vėl ir bandys sugauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ skrydžiui, kuris, bendrovės vadovo Elono Musko teigimu, galėtų įvykti jau kitą mėnesį. Nors tiksli data kol kas neskelbiama, planuojama, kad bandymas vyks lapkritį.

    Iki šiol „Starship“ programa atliko 14 bandomųjų skrydžių, o naujausias bandymas tapo svarbiu žingsniu siekiant skrydžių į orbitą. Ankstesni startai daugiausia buvo skirti suborbitiniams bandymams ir atskirų sistemų patikrai realiomis sąlygomis.

    Šį kartą „SpaceX“ tikslas ambicingesnis nei įprasta: bendrovė nori pirmą kartą vieno skrydžio metu pabandyti susigrąžinti abu raketos laipsnius. Tai reikštų dar vieną bandymą sugauti „Super Heavy“ pirmąjį laipsnį ir pirmą kartą analogiškai perimti patį „Starship“ antrąjį laipsnį.

    „Vienintelis būdas tvariai išplėsti sąmonės ribas už Žemės ribų yra visiškai daugkartinis orbitinis nešėjas. Manau, kad tai būtų vienas svarbiausių technologinių lūžių civilizacijos istorijoje“, – sakė Elonas Muskas.

    Iki šiol „Starship“ antrasis laipsnis yra atlikęs kelis kontroliuojamus nusileidimus vandenyne, tačiau sugavimas ore yra visiškai kitas sudėtingumo lygis. Tam planuojama pasitelkti starto bokštą su didelėmis mechaninėmis „rankomis“, kurios turėtų perimti grįžtantį aparatą ir taip sumažinti nusileidimo apkrovas bei paruošimo laiką.

    Jei bandymas pavyktų, tai būtų reikšmingas postūmis link pagrindinio programos tikslo: sukurti visiškai daugkartinę, greitai pakartotiniam naudojimui paruošiamą itin sunkios klasės raketą. Tokia koncepcija svarbi ne tik planuojant misijas į Mėnulį ar Marsą, bet ir mažinant vieno paleidimo kainą bei didinant startų dažnį.

    Kaip ir ankstesni bandymai, planuojamas skrydis turėtų vykti iš „Starbase“ aikštelės Teksase. Tuo pat metu „SpaceX“ tęsia pasirengimą ateityje vykdyti „Starship“ paleidimus ir iš Floridos, kur modernizuojama 39A aikštelė Kennedy kosminiame centre, nuomojama iš NASA.

  • Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Įšaldyta linija kaip pradžia

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad realistiškiausias kelias į paliaubas su Rusija šiuo metu būtų kovų stabdymas ties esama fronto linija. Pasak jo, toks sprendimas galėtų atverti duris deryboms dėl paliaubų formato ir vėlesnių politinių susitarimų.

    Zelenskio žinutė išsakyta JAV televizijai, akcentuojant, kad kalbama apie laikiną kovinių veiksmų sustabdymą, o ne konflikto užbaigimą „bet kokia kaina“. Ukrainos pusė pabrėžia, kad bet koks „įšaldymas“ neturi tapti priedanga okupacijai įtvirtinti.

    „Dabar turime įšaldyti, ir manau, kad tai yra realus būdas užbaigti šį karą. Mes tai vadiname paliaubomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kyjivas: sprendimai be Ukrainos neįmanomi

    Ukrainos vadovas kartoja, kad Kyjivas yra pasirengęs derėtis įvairiais formatais ir dėl įvairių temų, tačiau principas išlieka tas pats: Ukraina privalo dalyvauti priimant sprendimus. Tai reiškia, kad jokie susitarimai, kurie apibrėžtų Ukrainos ateitį, negali būti derinami apeinant Ukrainos pusę.

    Ši pozicija ypač svarbi augant diplomatiniam aktyvumui ir atskiriems kontaktams su Maskva. Zelenskis viešai įvardija riziką, kad derybos „apie Ukrainą be Ukrainos“ būtų ne tik politiškai nepriimtinos, bet ir praktiškai neveiksnios įgyvendinant bet kokį paliaubų režimą.

    „Prašau, nekalbėkite apie mus be mūsų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Saugumo garantijos – esminė sąlyga

    Anot Zelenskio, paliaubos galėtų būti tvarios tik tuo atveju, jei kartu būtų sutartos aiškios saugumo garantijos iš Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungininkų. Ukrainos argumentas paprastas: vien formalus ugnies nutraukimas be atgrasymo priemonių leistų Rusijai persigrupuoti ir vėliau atnaujinti agresiją.

    Kyjivas siekia tokio įsipareigojimų paketo, kuris mažintų naujo puolimo tikimybę ir leistų stabilizuoti padėtį tiek fronte, tiek užnugaryje. Praktikoje tai gali apimti ilgalaikę karinės paramos programą, oro gynybos stiprinimą, žvalgybinės informacijos apsikeitimą ir politinius įsipareigojimus, kurie būtų aiškiai apibrėžti.

    „Mums reikia garantijų, kad okupacija negrįš, agresija negrįš ir žudynės negrįš“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Įtampa dėl palydovinio ryšio

    Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas viešai kėlė klausimą dėl „SpaceX“ valdomų palydovinio ryšio paslaugų apribojimų. Ukrainos kariuomenė fronte priklauso nuo karinės ryšio sistemos „Starshield“, o taip pat naudoja ir civilinį tinklą „Starlink“.

    Zelenskis teigė, kad paslaugos išlieka ribotos, tačiau po pokalbių su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio tikisi sprendimų, kurie leistų atkurti pilnavertį ryšio pajėgumą. Tuo pat metu žiniasklaidoje skelbta, kad sprendimai dėl ribojimų galėjo būti priimti aukščiausiu lygmeniu „SpaceX“ viduje.

    Ryšio patikimumas Ukrainai yra kritinis veiksnys: palydovinės sistemos naudojamos dronų operacijoms, artilerijos koregavimui, dalinių koordinacijai ir logistikai. Bet kokie trikdžiai tiesiogiai veikia pajėgų efektyvumą ir gali didinti nuostolių riziką.

  • Muskas prabilo apie „SpaceX“ ir „Tesla“ jungtuves: skaičiai stulbina, bet kliūčių – daug

    Muskas prabilo apie „SpaceX“ ir „Tesla“ jungtuves: skaičiai stulbina, bet kliūčių – daug

    Elonas Muskas pareiškė palaikantis galimą „SpaceX“ ir „Tesla“ susijungimą, tačiau pabrėžė, kad tai dar nereiškia nei greito sprendimo, nei garantuoto sandorio. Pasak jo, abiejose bendrovėse sudaryti nepriklausomų direktorių komitetai, kurie vertina idėjos naudą ir rizikas.

    Verslininkas aiškino negalėsiantis dalyvauti komitetų diskusijose dėl interesų konflikto, nes eina vadovaujančias pareigas abiejose įmonėse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad bet koks susitarimas turėtų įveikti aukštą kartelę, ypač „Tesla“ akcininkų pritarimo klausimu.

    Kas stumia idėją į priekį?

    Kalbėdamas su analitikais Muskas teigė, kad bendrovės galėtų išlošti iš glaudesnio bendradarbiavimo kuriant DI programinę įrangą, lustus, robotiką ir su kosmosu susijusią skaičiavimo infrastruktūrą. Rinkoje tokie argumentai dažniausiai vertinami kaip siekis sujungti tyrimus, talentus ir investicijas į brangias technologijas.

    Vis dėlto jis pripažino, kad kalbėti apie susijungimą šiuo metu jautru, o procesas priklausytų nuo komitetų išvadų ir akcininkų sprendimų. Tai reiškia, kad idėja gali likti svarstymų stadijoje, net jei viešai skamba palankiai.

    „SpaceX“ rezultatai ir lūžis

    Pranešta, kad „SpaceX“ liepą–rugsėjį uždirbo apie 3,8 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus fiksavo maždaug 0,95 mlrd. eurų nuostolį. Pajamos per metus pašoko 161 proc. iki maždaug 12,6 mlrd. eurų.

    Didžiausią postūmį suteikė DI padalinys, kurį „SpaceX“ įvardija kaip „Super Intelligence“: jo pajamos, skelbiama, išaugo daugiau nei devynis kartus iki maždaug 6,6 mlrd. eurų ir aplenkė „Starlink“ palydovinio interneto verslą. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai skaičiavimo galios paklausa tampa viena pagrindinių technologijų sektoriaus augimo ašių.

    Debesija ir milžiniškos investicijos

    Bendrovė nurodė, kad augimą skatino debesijos paslaugų susitarimai, platesnis „Grok“ pokalbių roboto naudojimas ir „Cursor“ įsigijimas. Tarp klientų minimos ir DI bendrovės, kurioms svarbiausia yra stabilus, didelės galios skaičiavimo pajėgumas.

    Skaičiuojama, kad ketvirtį kapitalo investicijos siekė apie 16,9 mlrd. eurų, iš jų maždaug 14,1 mlrd. eurų buvo skirta DI krypčiai. Muskas teigė matantis galimybę 2027 metais reikšmingai padidinti skaičiavimo pajėgumą, tačiau įvardijo ir ribojančius veiksnius: elektros tiekimą, aušinimą bei elektros įrangos grandinę.

    „Starlink“ pajamos augo iki maždaug 4,5 mlrd. eurų, o vartotojų skaičius pasiekė 13,6 mln., tačiau vidutinės mėnesio pajamos vienam vartotojui mažėjo. Tuo pat metu „SpaceX“ paskelbė įvykdžiusi pirmą komerciškai pajamų atnešusį „Starship“ skrydį, kurio metu į orbitą iškelti 26 naujos kartos „Starlink“ palydovai.

    Galimas „SpaceX“ ir „Tesla“ susijungimas rinkoje būtų vertinamas kaip vienas ambicingiausių pastarųjų metų technologijų ir pramonės sandorių scenarijų. Tačiau artimiausiu metu lemiamas bus ne Musko entuziazmas, o nepriklausomų komitetų išvados, akcininkų balsai ir reguliacinė aplinka.

  • SpaceX pajamos šoktelėjo, bet 85 proc. investicijų ryja DI: kur dingsta Elono Musko milijardai?

    Elono Musko valdoma SpaceX paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus, tačiau investuotojų dėmesį labiausiai traukia ne raketos, o dirbtinis intelektas. Bendrovės augimą vis dažniau aiškina DI projektai, nors jų pelningumas kol kas atrodo gerokai kuklesnis nei investicijų mastas.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiais, SpaceX trečiąjį 2026 metų ketvirtį gavo apie 13,5 mlrd. eurų pajamų, kai rinkos lūkesčiai siekė maždaug 11,8 mlrd. eurų. Grynasis pelnas sudarė apie 4,0 mlrd. eurų, bet analitikai pabrėžia, kad dalį rezultato galėjo kilstelėti vienkartiniai veiksniai, o ne vien pagrindinė veikla.

    Analitikų vertinimu, svarbu atskirti veiklos pelną nuo kitų eilučių, kurios gali apimti palūkanų pajamas ar mokesčių poveikį. Tokie komponentai trumpuoju laikotarpiu pagerina bendrą vaizdą, tačiau nebūtinai parodo, kaip tvariai auga pagrindinis verslas.

    Starlink tempas ir pelnas

    Vienas ryškiausių ketvirčio akcentų buvo Starlink abonentų skaičiaus augimas iki maždaug 13,6 mln., viršijant lūkesčius. Tai rodo, kad palydovinio interneto paslauga išlieka svarbi SpaceX pajamų ir pelningumo atrama.

    Skelbiama, kad Starlink per ketvirtį sugeneravo apie 4,8 mlrd. eurų pajamų ir apie 2,2 mlrd. eurų pelno. Be to, augo vidutinės pajamos vienam vartotojui, kas rinkoje dažnai vertinama kaip kokybinio augimo signalas.

    DI investicijos didžiulės, grąža kol kas santūri

    Didžiausias klausimas kyla dėl DI krypties, kuri, pasak analitikų, tapo vienu pagrindinių pajamų augimo variklių. Šio segmento pajamos per metus esą išaugo kelis kartus, tačiau pelno dalis išlieka maža, palyginti su investuojamomis sumomis.

    Teigiama, kad SpaceX kapitalo investicijos per ketvirtį siekė apie 18,1 mlrd. eurų, o maždaug 15,1 mlrd. eurų iš jų buvo nukreipta į DI. Tai sudarytų daugiau nei 85 proc. visų investicijų, nors DI segmentas, anot vertinimų, duoda mažiau nei 10 proc. bendro pelno.

    Tokia disproporcija pati savaime nėra neįprasta sparčiai augančiose technologijų srityse, ypač kai didžiausios sąnaudos tenka infrastruktūrai ir skaičiavimo pajėgumams. Vis dėlto investuotojams svarbiausia, ar šios išlaidos ilgainiui virs tvariais produktais ir pakankamu pelningumu, o ne taps ilgalaikiu pinigų deginimu.

    Rinkos diskusijose vis dažniau kartojasi mintis, kad SpaceX tradicinis kosmoso verslas auga lėčiau, o monetizacija ne visada atitinka ambicijas. Tuo metu DI vystymas vertinamas kaip potencialiai milžiniška galimybė, tačiau su aiškia rizika, jei investicijų tempas pralenks realiai pasiekiamą grąžą.

  • Muskas žada „SpaceX“ akcijas kiekvienam JAV vaikui: skamba įspūdingai, bet kyla esminiai klausimai

    Muskas žada „SpaceX“ akcijas kiekvienam JAV vaikui: skamba įspūdingai, bet kyla esminiai klausimai

    Elonas Muskas pareiškė, kad kitais metais ketina padovanoti po vieną „SpaceX“ akciją kiekvienam vaikui JAV. Pagal viešai nurodytą sandorių kainą tai reikštų apie 9,5 mlrd. eurų vertės pažadą, tačiau kol kas nėra aišku, kaip jis būtų įgyvendintas praktiškai.

    Skaičiavimas remiasi tuo, kad JAV gyvena apie 73 mln. jaunesnių nei 18 metų asmenų. Jei kiekvienam jų būtų skirta po vieną akciją, bendra dovanos vertė priklausytų nuo akcijos kainos tuo metu ir nuo to, kas tiksliai būtų laikoma gavėju.

    Kas lieka neatsakyta?

    Didžiausia intriga ta, kad Muskas nepateikė detalių, kas tiksliai turėtų teisę gauti akciją ir kaip būtų tikrinamas atitikimas kriterijams. Neaišku ir kaip akcijos būtų perleidžiamos nepilnamečiams, nes daugelyje jurisdikcijų tam reikia globėjų, patikėjimo sąskaitų ar kitų teisinių instrumentų.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra mokestiniai įsipareigojimai. JAV dovanos ir perleidžiamo turto apmokestinimo taisyklės gali lemti, kad toks perleidimas sukeltų pareigą deklaruoti dovanas ar taikyti kitas procedūras, o tai gerokai apsunkintų masinį akcijų dalijimą.

    Kontekstas: DI bendrovių spaudimas „daryti gera“

    Muskas sureagavo į DI bendrovės „Anthropic“ pranešimą apie planą dalį akcijų skirti viešos naudos fondui, jei tam pritars akcininkai. Šis žingsnis atspindi augančią tendenciją technologijų sektoriuje ieškoti modelių, kurie leistų derinti spartų augimą ir didesnę socialinę atsakomybę.

    Diskusijas kaitina ir visuomenės nuotaikos: apklausos JAV rodo, kad reikšminga dalis gyventojų DI plėtrą vertina kaip pernelyg greitą. Tokios nuotaikos didina spaudimą bendrovėms aiškiau įvardyti, kaip jos valdys rizikas ir kokią naudą visuomenei sukurs.

    „SpaceX“ akcijos ir rinkos realybė

    Pažadas išsiskiria ir tuo, kad „SpaceX“ yra privačiai valdoma bendrovė, o akcijų perleidimas paprastai vyksta su apribojimais bei pagal vidines taisykles. Net jei vertė skaičiuojama pagal rinkos sandorius, reali masinio perleidimo mechanika gali būti kur kas sudėtingesnė nei skambus įrašas socialiniuose tinkluose.

    Kol kas Musko teiginys labiau primena politinį ir komunikacinį signalą, o ne parengtą programą su aiškiomis taisyklėmis. Jei bus pateikta daugiau detalių, svarbiausia taps teisinis modelis, mokestiniai aspektai ir tai, ar tokia schema iš tiesų pasiektų visus deklaruojamus gavėjus.

    „Rekomenduoju akcijas duoti tiesiogiai visuomenei“, – sakė Elonas Muskas.

  • Naujasis Tesla Roadster su „SpaceX“ technologija: šuoliai, salto ore ir startas, kurio teks palaukti

    Prototipas, kuris primena triukus

    Po beveik devynerių metų nuo pirmosios užuominos „Tesla“ vėl grįžta prie Roadster projekto ir demonstruoja prototipo galimybes, kurios labiau primena kaskadininkų pasirodymą nei įprastą bandymų trasą. Per pristatymą automobilis įvažiavo į statų rampą, trumpam judėjo apverstas, o nuskriejęs nuo konstrukcijos ore apsisuko ir nusileido ant ratų.

    Gamintojas taip pat parodė manevrą, panašų į statinės suktuką virš kitų markės automobilių. Būtent šie vaizdai ir vėl pakurstė diskusiją, kiek ši idėja yra reali serijinei gamybai, o kiek ji skirta parodyti technologinę ambiciją ir patraukti dėmesį.

    Kaip tai turėtų veikti?

    „Tesla“ teigia, kad akrobatinius manevrus leidžia atlikti „SpaceX“ įkvėpta pagalbinė sistema, kurioje naudojamos šalto dujų srauto purkštukų technologijos. Po kėbulu turėtų būti integruotos kelios purkštukų angos, kurios, bent teoriškai, gali trumpam suteikti papildomą trauką ir stabilizuoti automobilį ore.

    Pasak pateikiamos koncepcijos, sistemą maitina slėginiai rezervuarai, o bendra talpa siekia 600 litrų. Skelbiama, kad tai galėtų būti apie 250 kilogramų suslėgto oro, nors tikslesnių techninių parametrų „Tesla“ kol kas nepateikė.

    Elonas Muskas yra užsiminęs, kad atmosferos orą esą būtų galima papildyti važiuojant, tačiau neatskleidžiama, kokio našumo kompresoriai būtų naudojami ir kiek laiko realybėje truktų pasiruošimas kitam šuoliui. Dėl šios priežasties kol kas neaišku, kiek tokia sistema būtų praktiška už bandymų aikštelės ribų.

    Įspūdingi skaičiai, bet su sąlyga

    Gamintojas žada ypač greitą įsibėgėjimą iki 96 kilometrų per valandą per 0,81 sekundės. Vis dėlto pabrėžiama, kad tokie duomenys siejami su prototipu ir specialia pagalbine įsibėgėjimo sistema, todėl serijinio automobilio rodikliai gali skirtis.

    Kartu pristatomos ir aerodinaminės idėjos: po dugnu esą numatomi sprendimai, galintys sukurti iki 2 g prispaudžiamąją jėgą net automobiliui stovint. Tokia koncepcija teoriškai didintų sukibimą ir stabilumą, tačiau viešai nepateikiama, kaip tai būtų pasiekiama realiomis eksploatavimo sąlygomis.

    Naujas dizainas ir elektroninis valdymas

    Palyginti su 2017 metais rodytu konceptu, naujasis Roadster prototipas vizualiai tapo kampuotesnis ir agresyvesnis, priartėdamas prie dabartinės „Tesla“ stilistikos. Kartu užsimenama ir apie plataus masto elektroninį valdymą, kai vairas, stabdžiai ir akceleracija signalus perduoda elektronika, o ne tradicinės mechaninės jungtys.

    Tokio tipo sprendimai automobilių rinkoje jau nėra naujiena, tačiau jų įgyvendinimas supersportiniame modelyje kelia papildomus klausimus dėl patikimumo, sertifikavimo ir saugumo standartų. Būtent reguliavimas gali tapti vienu svarbiausių faktorių, lemiančių, kur ir kaip tokį automobilį būtų galima naudoti legaliai.

    Trys versijos ir rezervacijų kainos

    Skelbiama, kad modelis planuojamas trijų versijų: Performance, Thrust ir Rocket. Jos turėtų skirtis ne tik įprastais galios ar įrangos elementais, bet ir pačia papildomos traukos koncepcija, kuri, tikėtina, būtų rezervuota brangesnėms modifikacijoms.

    Nurodoma, kad Performance versijos rezervacijai reikalingas 50 000 JAV dolerių avansas, o Thrust versijai suma didėja iki 250 000 JAV dolerių. Perskaičiavus apytiksliu 0,92 euro kursu, tai sudaro apie 46 000 eurų ir apie 230 000 eurų.

    Brangiausia Rocket versija apibūdinama kaip vienvietė ir skirta pažangiausiems manevrams ore, tačiau jos kaina ir avanso dydis kol kas neskelbiami. Teigiama, kad gamyba galėtų startuoti tik 2028 metais, todėl iki realaus automobilio keliuose dar gali keistis ir techniniai sprendimai, ir pažadai.

    Kol kas Roadster istorijoje ryškiausiai matosi tai, ką „Tesla“ moka geriausiai: sukurti stiprų naratyvą ir parodyti prototipą, kuris priverčia kalbėti net skeptikus. Ar salto ir šuoliai taps realia serijine funkcija, ar liks įspūdingu demonstraciniu triuku, paaiškės tik priartėjus gamybai ir prasidėjus sertifikavimo procesui.