CP v2

Tag: SpaceX

  • Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkija artėja prie svarbaus žingsnio kosmoso technologijų srityje: į orbitą netrukus turėtų pakilti palydovas „Eycore-1“. Tai pirmasis šalies palydovas, aprūpintas sintetinės apertūros radaru SAR, leidžiančiu stebėti Žemę ir naktį, ir esant visiškam debesuotumui.

    Skrydis patikėtas bendrovei „SpaceX“ ir planuojamas iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės JAV. Nurodoma, kad startas numatytas gegužės 3 dieną, o starto langas turėtų prasidėti 8.59 valandos Lenkijos laiku ir trukti apie 40 minučių.

    „Eycore-1“ bus paleistas „Falcon 9“ raketa, o tai dar kartą pabrėžia komercinių misijų tendenciją naudoti pakartotinai skraidintus nešėjus. Skelbiama, kad pirmoji pakopa iki šiol buvo panaudota 32 kartus ir kiekvienąsyk sėkmingai grįžo į Žemę, o po šio skrydžio planuojamas nusileidimas ant aikštelės Landing Zone 4.

    Pati misija bus vadinamoji bendroji, kai viena raketa į orbitą iškelia keliasdešimt skirtingų krovinių. Šį kartą numatoma, kad į kosmosą bus išgabenta 46 naudingieji kroviniai, o „Eycore-1“ nuo antrosios pakopos turėtų atsiskirti kaip 20-as.

    Po atsiskyrimo pirmojo ryšio su palydovu tikimasi per parą. Vėliau kelias savaites turėtų trukti sistemų įjungimas, testai ir kalibravimas, kol palydovas pradės reguliariai teikti duomenis.

    „Pagrindinis misijos tikslas yra pasiekti SAR naudingojo krovinio operacinę būseną ir patvirtinti pirmuosius radarinius vaizdus“, – sakė „Eycore“ atstovas Tomaszas Kusowskis.

    SAR technologija laikoma viena svarbiausių Žemės stebėsenos sričių, nes radaras, skirtingai nei optiniai jutikliai, nėra toks priklausomas nuo apšvietimo ir oro sąlygų. Dėl to tokie palydovai ypač vertingi stebint potvynius, nuošliaužas, miškų kirtimus, infrastruktūros pokyčius ar vertinant žalą po stichinių nelaimių.

    Palydovas sukurtas bendradarbiaujant „Eycore“ ir „Kongsberg Nanoavionics“, kuri taip pat žinoma kaip „NanoAvionics“. Partneriai skelbia, kad „NanoAvionics“ suteikė palydovo platformą, o lenkų komanda atsakinga už originalų SAR sprendimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo misijos stiprina valstybių gebėjimą savarankiškai gauti aktualius duomenis, o ne remtis vien užsienio tiekėjais. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija plėsti Žemės stebėjimo pajėgumus ir didinti atsparumą, ypač saugumo ir kritinės infrastruktūros kontekste.

  • Aktyvistas „Saba Capital“ perėmė JK technologijų fondą: dėl „SpaceX“ kilo atvira kova

    Aktyvistas „Saba Capital“ perėmė JK technologijų fondą: dėl „SpaceX“ kilo atvira kova

    Aktyvistinis rizikos fondas „Saba Capital“, vadovaujamas investuotojo Boazo Weinsteino, laimėjo lemiamą balsavimą ir perėmė Jungtinės Karalystės investicinio fondo Edinburgh Worldwide Investment Trust valdymo kontrolę. Akcininkai pritarė planui atstatydinti pirmininką Jonathaną Simpsoną-Dentą ir dar penkis valdybos narius bei paskirti tris „Saba Capital“ remiamus kandidatus.

    Šis sprendimas užbaigė ilgai trukusią įtampą tarp aktyvistų ir fondo valdybos, kurią dar labiau kaitino ginčai dėl vienos įspūdingiausių portfelio pozicijų. Fondas investuoja į pažangias viešas ir privačias technologijų bendroves, o viena ryškiausių jo investicijų yra „SpaceX“.

    „Saba Capital“ kritikavo valdybos sprendimą anksčiau sumažinti „SpaceX“ dalį portfelyje ir akcentavo, kad fondo akcijos ilgą laiką buvo prekiaujamos su didele nuolaida, palyginti su grynąja turto verte. Aktyvistų teigimu, tokia situacija reiškė reikšmingą vertės praradimą akcininkams ir reikalavo ryžtingų pokyčių.

    „Tai nuvilianti diena ilgalaikiams akcininkams, kurie rizikuoja prarasti prieigą prie šio įdomaus mandato, orientuoto į naujos kartos technologijas“, – sakė Jonathanas Simpsonas-Dentas.

    Po pergalės „Saba Capital“ pareiškė ketinanti siūlytis tapti naujuoju fondo valdytoju, išlaikant jo kotiravimą Londone, tačiau iš esmės keičiant strategiją. Numatyta kryptis apimtų portfelį, kuriame didesnę dalį sudarytų Jungtinėje Karalystėje listinguojami investiciniai fondai, turintys globalų investavimo mandatą, taip pat aktyvesnę nuolaidos grynajai turto vertei mažinimo politiką per akcijų supirkimą.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją JK investicinių fondų rinkoje, kur aktyvistiniai investuotojai vis dažniau siekia pokyčių valdyme, mokesčiuose ir kapitalo grąžinimo politikoje. Kai fondų akcijos ilgai prekiaujamos su nuolaida, aktyvistams atsiranda daugiau argumentų spausti valdybas imtis supirkimų, strateginių peržiūrų ar net valdymo pakeitimų.

    Pasak rinkos dalyvių, akcininkų bazė per konfliktą taip pat pasikeitė: dalis mažmeninių ir privačios bankininkystės investuotojų traukėsi, o jų vietą užėmė didesni instituciniai fondai. Būtent instituciniai balsai, kaip nurodė pats fondas, tapo esminiu veiksniu, nulėmusiu valdybos pralaimėjimą.

    Analitikai pažymi, kad šis precedentas gali atsiliepti ir kitų JK investicinių fondų valdyboms, ypač ten, kur nuolaida grynajai turto vertei išlieka didelė, o strategija investuotojams kelia klausimų. Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, ar „Saba Capital“ pavyks įgyvendinti pažadėtus pokyčius, išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir kokią vietą naujame plane užims investicijos į privačias technologijų bendroves.

  • „Blue Owl“ akcijos šovė 10 proc.: vadovai atskleidė 10 kartų pelną iš „SpaceX“ investicijos

    Privataus kredito bendrovės „Blue Owl“ akcijos ketvirtadienį prekybos metu pabrango apie 10 proc., investuotojams sureagavus į vadovų komentarus apie itin sėkmingą investiciją į „SpaceX“. Bendrovės vadovai per pirmojo ketvirčio rezultatų aptarimą nurodė, kad ši investicija atnešė maždaug 10 kartų grąžą.

    Vadovų teigimu, „Blue Owl“ jau realizavo maždaug pusę turėtos pozicijos, o likusią dalį vis dar laiko. Jie taip pat akcentavo, kad ryšys su „SpaceX“ prasidėjo nuo skolinimo sandorio, o vėliau peraugo į galimybę investuoti į nuosavybę.

    Kas nuramino rinką

    Pastaruoju metu dalis rinkos dalyvių nerimavo dėl privataus kredito sektoriaus ekspozicijos programinės įrangos įmonėms ir galimų nemokumo atvejų, ypač kai kai kurias verslo sritis spaudžia spartus DI sprendimų diegimas. „Blue Owl“ vadovai leido suprasti, kad „SpaceX“ pelnas gali amortizuoti galimus nuostolius kitose portfelio dalyse.

    Per rezultatų aptarimą taip pat buvo kalbėta apie prastėjančius kai kurių paskolų užtikrinimo rodiklius programinės įrangos segmente, tačiau pabrėžta, kad iki realių nuostolių, bendrovės vertinimu, dar yra reikšminga saugumo pagalvė. Rinkai tokie komentarai tapo svarbiu signalu, kad rizikos valdymas išlieka prioritetas.

    Privatus kreditas keičiasi

    Privataus kredito fondai dažniausiai formuojami iš paskolų, tačiau jie gali turėti ir privilegijuotųjų ar paprastųjų akcijų, todėl tokios struktūros įgauna mišrų, kredito ir nuosavybės instrumentų bruožų, pobūdį. Tai leidžia dalyvauti augimo istorijose ir gauti potencialią papildomą grąžą, kai įmonių vertės kyla.

    „Blue Owl“ vadovai investuotojams taip pat priminė apie bendrovės pelningumo tikslus: prognozuojama, kad šiemet su mokesčiais susijusio pelno marža sieks apie 58,5 proc. Bendrovės vertinimu, net ir švelnesnėje rinkos aplinkoje tai leistų išlaikyti aukštą veiklos efektyvumą.

    IPO lūkesčiai ir platesnis kontekstas

    „SpaceX“ vardas pastaraisiais metais nuolat siejamas su galimo viešo akcijų platinimo perspektyva, todėl bet kokios žinios apie ankstyvųjų investuotojų grąžą dažnai sulaukia išskirtinio dėmesio. Jei tokia bendrovė žengtų į biržą, tai galėtų tapti vienu reikšmingiausių kapitalo rinkų įvykių, o ankstesni sandoriai būtų akylai vertinami kaip orientyras.

    Prekybos sesijos metu „Blue Owl“ akcijų šuolis sustiprėjo būtent analitikų skambučio metu, kai buvo paviešinti komentarai apie „SpaceX“ investiciją. Investuotojams tai tapo papildomu argumentu, kad bendrovė turi ryškių augimo katalizatorių, galinčių atsverti ciklines rizikas kituose sektoriuose.

  • „Amazon“ už 11 mlrd. eurų perka „Globalstar“: į kosminį internetą meta iššūkį „SpaceX“

    „Amazon“ už 11 mlrd. eurų perka „Globalstar“: į kosminį internetą meta iššūkį „SpaceX“

    „Amazon“ pranešė planuojanti įsigyti palydovinio ryšio operatorę „Globalstar“ sandoriu, kurio vertė siekia apie 11 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių bendrovės pirkinių istorijoje ir aiškus signalas, kad ji rimtai nusiteikusi plėsti interneto iš kosmoso veiklą.

    Sandorį tikimasi užbaigti 2027 metais, jei tam pritars reguliuotojai. „Amazon“ siekia sustiprinti savo žemosios Žemės orbitos palydovų programą, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Project Kuiper“, o dabar vystoma kaip „Amazon Leo“ paslauga.

    Planuojama, kad komercinės plačiajuosčio interneto paslaugos startuos 2026 metų viduryje. Įsigijimas turėtų pagerinti „Amazon“ pozicijas prieš dominuojantį rinkos žaidėją „SpaceX“, kuriai priklauso „Starlink“ ir kuri jau turi didžiulį palydovų skaičių bei milijonus naudotojų.

    Didžiausia vertė slypi spektre

    „Globalstar“ valdo palydovus ir ryšio spektrą, kuris laikomas vienu vertingiausių šio sandorio aktyvų. Spektras yra ribotas išteklius, o teisės juo naudotis suteikiamos licencijomis, todėl tai suteikia strateginį pranašumą planuojant plėtrą ir naujas paslaugas.

    Ypač svarbus vadinamasis tiesioginis ryšys su įrenginiais, kai įprasti telefonai ar kiti įrenginiai gali jungtis prie palydovų be mobiliojo ryšio bokštų. Tokie sprendimai vis labiau laikomi ateities ryšio standartu vietovėse, kur antžeminė infrastruktūra brangi, lėta ar pažeidžiama.

    „Amazon“ teigia, kad „Globalstar“ licencijos leis greičiau diegti ryšį dideliu mastu ten, kur antžeminis ryšys vėluoja, yra per brangus arba lengvai sutrikdomas. Tai reikšminga ne tik vartotojams, bet ir kritinėms paslaugoms bei viešajam sektoriui.

    „Apple“ ryšys ir nauja konkurencijos banga

    „Globalstar“ yra „Apple“ partnerė, užtikrinanti tam tikras palydovinio ryšio funkcijas „iPhone“ įrenginiuose, įskaitant avarinį susirašinėjimą ir įrenginių paiešką. Skelbiama, kad po sandorio abi bendrovės planuoja tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti naujų galimybių ateities paslaugoms.

    „Globalstar“ šiuo metu turi kelias dešimtis palydovų, o plėtra numato papildomus paleidimus artimiausiais metais. Tuo pat metu „Amazon“ jau yra pradėjusi didesnio masto palydovų leidimus į orbitą ir turi reguliuotojų patvirtinimus tolesnei tūkstančių palydovų programai.

    Rinka darosi vis labiau perpildyta, nes be „Starlink“ aktyviai juda ir kiti žaidėjai, vystantys tiesioginio ryšio su telefonais technologijas. Vis dėlto „Amazon“ pranašumu gali tapti jos mastas, kapitalas ir gebėjimas integruoti ryšio paslaugas į jau veikiančias ekosistemas.

    Nauda „Amazon“ verslui gali būti platesnė

    Analitikai pabrėžia, kad palydovinis ryšys „Amazon“ gali būti svarbus ne vien kaip atskiras produktas vartotojams. Jis potencialiai gali padėti logistikai, sandėlių automatizacijai, ryšiui atokiose vietovėse, taip pat tapti atsarginiu kanalu, kai sutrinka antžeminiai tinklai.

    Didelę reikšmę gali turėti ir „Amazon Web Services“ ekosistema, nes įmonėms patrauklu turėti ryšio sprendimą, kurį būtų galima sklandžiai susieti su debesijos paslaugomis. Tai gali padėti „Amazon“ konkuruoti dėl verslo ir viešojo sektoriaus klientų, kuriems ryšio patikimumas yra kritinis.

    Vis dėlto investuotojams tai išlieka brangus statymas: palydovų programos reikalauja didžiulių kapitalo išlaidų, o atsipirkimas paprastai ateina vėliau. „Amazon“ strategija remiasi prielaida, kad pasaulinė ryšio paklausa augs, o palydovinis internetas taps ne niša, o viena iš pagrindinių infrastruktūros grandžių.

  • Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    CNBC laidos vedėjas ir investuotojų komentatorius Jimas Crameris perspėja, kad vienas labiausiai nuvertinamų pavojų dabartiniam akcijų rinkos kilimui gali būti ne ekonomikos rodikliai ar palūkanos, o milžiniška pirminių viešų akcijų siūlymų banga. Jo teigimu, jei į biržą vienu metu žengtų kelios itin didelės bendrovės, tai galėtų sumažinti likvidumą ir prislopinti augimą plačioje rinkoje.

    Pasak jo, bulių rinką kartais „nužudo“ ne blogos naujienos, o pernelyg didelė pasiūla, kai investuotojų pinigai paskirstomi per daug naujų, patrauklių objektų. Tokiu atveju kapitalas persikelia iš jau kotiruojamų bendrovių į naujus siūlymus, o tai gali spausti indeksų ir pavienių akcijų kainas.

    Kur gali „išgaruoti“ likvidumas?

    Daugiausia dėmesio šiuo metu sutelkiama į galimus „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ IPO, kurie, rinkos dalyvių lūkesčiais, galėtų sulaukti itin didelio institucinių ir mažmeninių investuotojų susidomėjimo. Crameris akcentuoja, kad stipri dirbtinio intelekto tema vis dar veikia kaip magnetas kapitalui, todėl pinigų srautai gali tapti neproporcingi.

    Jo vertinimu, vien „OpenAI“ atvejis gali tapti išskirtinis dėl rinkos dydžio ir ažiotažo: jei bendrovė pasiektų viešą rinką, paklausa galėtų būti tokia didelė, kad dalis investuotojų būtų priversti parduoti kitus vertybinius popierius, kad sukauptų lėšų naujai emisijai.

    „Bulių rinka gali būti pražudyta perteklinės pasiūlos: per daug didelių IPO ir ji sugriūva nuo savo svorio“, – sakė Jimas Crameris.

    „OpenAI“ veikia ir teisminiai veiksniai

    Kalbėdamas apie „OpenAI“, Crameris pabrėžia, kad viešo akcijų siūlymo laikas gali priklausyti ne tik nuo verslo rezultatų, bet ir nuo teisinės aplinkos. Jo teigimu, investuotojams svarbiausias klausimas yra paprastas: ar bendrovė apskritai galės sklandžiai įgyvendinti viešo siūlymo planą.

    Rinkose tokio masto IPO paprastai reiškia didelę konkurenciją dėl kapitalo: fondai riboja riziką, laikosi portfelių taisyklių ir, norėdami dalyvauti naujose emisijose, dažnai perskirsto lėšas iš kitų pozicijų. Dėl to trumpuoju laikotarpiu gali išaugti kainų svyravimai ir sumažėti pirkėjų aktyvumas kitose akcijose.

    „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali tapti traukos centrais

    Ne mažiau dėmesio, anot Cramerio, galėtų pritraukti Elono Musko valdoma „SpaceX“. Jis pabrėžia, kad investuotojai Musko vardą neretai sieja su istorijomis apie ankstesnį pelną, todėl net ir vien lūkesčiai dėl IPO gali stipriai paveikti kapitalo srautus.

    Tuo metu „Anthropic“, kuri taip pat laikoma viena ryškiausių dirbtinio intelekto bendrovių, Cramerio vertinimu patraukli tuo, kad orientuojasi į verslo klientus. Toks modelis Volstrite dažnai vertinamas kaip stabilesnis, nes įmonių sutartys paprastai būna ilgesnės trukmės, o pajamos mažiau priklauso nuo vartotojų nuotaikų.

    Galiausiai Crameris pabrėžia, kad rizika nėra būtinai momentinė, tačiau jos ignoruoti nevertėtų. Jei keli didžiuliai IPO sutaptų laike, rinkai gali pritrūkti „kuro“, nes akcijų ralis, jo žodžiais, laikosi ant nuolatinių pinigų srautų.

    „Ralis laikosi ant pinigų, bet jis gali pritrūkti pinigų, jei šis IPO trejetas pasirodys vienu metu“, – sakė Jimas Crameris.

  • „True Anomaly“ pritraukė 600 mln. eurų: kurs kosminius perėmėjus Trumpo Golden Dome

    „True Anomaly“ pritraukė 600 mln. eurų: kurs kosminius perėmėjus Trumpo Golden Dome

    Kolorade įsikūręs gynybos technologijų startuolis „True Anomaly“ paskelbė pritraukęs apie 600 mln. eurų investiciją, skirtą plėsti kosminių perėmėjų ir susijusių sprendimų kūrimą. Bendrovė siejama su JAV planuojama priešraketine iniciatyva Golden Dome, kurią viešai remia prezidentas Donaldas Trumpas.

    Įmonė nurodo, kad po šio raundo jos vertė siekia maždaug 2 mlrd. eurų, o bendrai pritrauktas kapitalas priartėjo prie 1 mlrd. eurų. Finansavimą planuojama skirti gamybai, naujiems produktams ir komandai didinti iki 500 darbuotojų dar šių metų pabaigoje.

    Kodėl kosmosas tampa gynybos epicentru

    Pastaraisiais metais kosmosas vis dažniau vertinamas kaip kritinė infrastruktūra, nuo kurios priklauso ryšiai, navigacija ir žvalgyba. Dėl to sparčiai auga paklausa sistemoms, galinčioms aptikti, sekti ir, kraštutiniu atveju, neutralizuoti grėsmes orbitoje arba iš kosmoso.

    „Kosmosas yra karo veiksmų sritis, o mūsų priešininkai kuria pajėgumus mastu, kokio dar nematėme“, – CNBC sakė „True Anomaly“ vadovas Evenas Rogersas.

    Vyriausybiniai kontraktai ir pramonės lenktynės

    „True Anomaly“ yra tarp bendrovių, kurias JAV Kosmoso pajėgos pasirinko dalyvauti programoje, susijusioje su kosminiais priešraketinės gynybos perėmėjais. Šis konkursas numato iki 3 mlrd. eurų vertės kontraktus kelioms įmonėms, tad rinka formuojama ne vien privačiu kapitalu, bet ir ilgalaikiais valstybės užsakymais.

    Gynybos kosmoso segmentas kaista ir dėl platesnių pramonės tendencijų: investuotojai aktyviai finansuoja komercines kosmoso bendroves, o didieji žaidėjai plečia palydovų gamybą bei paslaugas. Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „SpaceX“ palydovinio ryšio kryptis „Starshield“, skirta vyriausybinėms reikmėms, taip pat „Amazon“ projektas Leo, anksčiau žinotas kaip Project Kuiper.

    Kas kuriama „True Anomaly“ viduje

    Įmonė iki šiol labiausiai siejama su autonominiais orbitiniais aparatais „Jackal“ ir programinės įrangos platforma „Mosaic“, skirta autonomijai bei misijų valdymui. Kosminių perėmėjų kryptis bendrovei tampa nauju, tačiau strategiškai svarbiu segmentu, nes gynybos užsakovams reikia sprendimų, veikiančių arčiau grėsmės šaltinio.

    „True Anomaly“ taip pat planuoja reikšmingą gamybos plėtrą: per ketverius metus ketinama išauginti gamyklos plotą nuo maždaug 13 000 kvadratinių metrų iki apie 186 000 kvadratinių metrų. Finansavimo raundui vadovavo fondai „Eclipse“ ir „Riot Ventures“.