Tag: SpaceX

  • Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusijos viešojoje erdvėje vis dažniau skamba raginimai įvairiomis priemonėmis sutrikdyti ar net sunaikinti palydovinį internetą „Starlink“, kuris tapo vienu svarbiausių Ukrainos ryšio kanalų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie planai realiai reikštų bandymą silpninti ne tik Ukrainos gynybą, bet ir jos partnerių infrastruktūrą.

    „Starlink“ ryšys fronte naudojamas ne vien baziniam bendravimui. Jis siejamas su vienetų koordinavimu, situacijos vaizdo perdavimu ir operaciniu duomenų apsikeitimu, todėl plataus masto trikdžiai galėtų turėti tiesioginį poveikį mūšio lauko efektyvumui.

    Kas siūloma Rusijos planuose

    Ukrainos gynybos tematiką nagrinėjantys šaltiniai skelbė apie Rusijos veikėjų viešai aptarinėjamą idėją veikti keliais lygiais: nuo ryšio trikdymo iki smūgių antžeminei infrastruktūrai ir bandymų paveikti pačią palydovų grupuotę. Toks požiūris rodo, kad taikiniu laikoma ne viena grandis, o visas ryšio ekosistemos tinklas.

    Minimos elektroninės kovos priemonės, skirtos slopinti terminalų signalą ir trikdyti ryšį didesnėse teritorijose. Kartu kalbama ir apie kitas priemones, kurios teoriškai galėtų būti nukreiptos prieš žemos orbitos palydovus, nors praktinis tokių veiksmų mastas ir efektyvumas kelia daug klausimų.

    Viešose diskusijose taip pat figūruoja kraštutiniai scenarijai, įskaitant kosmose sukeliamus didelio masto trikdžius. Saugumo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai sukeltų plataus poveikio pasekmes ir paliestų ne vieną valstybę, todėl būtų itin eskaluojantys ir tarptautiniu mastu rizikingi.

    Antžeminė infrastruktūra tampa silpnąja grandimi

    Ryšio sistemų atsparumas priklauso ne tik nuo palydovų, bet ir nuo antžeminių mazgų, duomenų perdavimo linijų bei elektros tiekimo. Dėl to dalis grėsmių gali būti nukreipta į lengviau pasiekiamus taikinius, kurie nereikalauja sudėtingų technologinių sprendimų.

    Straipsniuose, kuriuose aptariami galimi išpuoliai prieš „Starlink“ ekosistemą, akcentuojama ir NATO šalių vaidmuo užtikrinant ryšio grandines. Tokiose diskusijose ypač pabrėžiama, kad net pavieniai incidentai prie infrastruktūros objektų gali būti vertinami kaip platesnės spaudimo strategijos dalis.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad elektroninė kova ir ryšio trikdymas tampa nuolatine modernių konfliktų dalimi. „Starlink“ atveju kalbama apie sistemą, kuri sukurta kaip didelė, greitai papildoma palydovų konsteliacija, todėl visiškas jos išjungimas būtų sudėtingas, tačiau lokalūs trikdžiai yra realesnis scenarijus.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai informaciniai pareiškimai apie taikinius sutampa su bandymais tikrinti infrastruktūros pažeidžiamumą. Todėl regiono valstybėms svarbu stiprinti kritinių objektų apsaugą, ryšio maršrutų dubliavimą ir greitą incidentų tyrimą, kad būtų mažinama galimų atakų kaina ir poveikis.

  • „SpaceX“ skelbia Starship orbitoje datą: ką planuoja Muskas ir kodėl tai gali pakeisti kosmosą

    „SpaceX“ skelbia Starship orbitoje datą: ką planuoja Muskas ir kodėl tai gali pakeisti kosmosą

    „SpaceX“ pranešė apie atnaujintą „Starship“ bandomojo skrydžio datą ir planus, kurie žymi svarbų žingsnį link pirmojo šios sistemos orbitinio bandymo. Iki šiol „Starship“ programa daugiausia buvo siejama su suborbitiniais bandymais ir atskirų etapų patikromis, tačiau dabar tikslas aiškus – pilnavertė misija orbitoje.

    Pagal viešai skelbiamą misijos aprašą, starto langas numatytas rugsėjo 28 dieną, nors anksčiau buvo minėta rugsėjo 22 diena. Tikslus laikas ir galutinis sprendimas priklausys nuo pasirengimo tempo bei privalomų reguliuotojų leidimų, be kurių skrydis negali įvykti.

    Leidimai ir saugumas prieš startą

    JAV Federalinė aviacijos administracija, vertindama skrydžių saugą ir poveikį aplinkai, prižiūri didžiųjų raketų bandymus, įskaitant startus iš „Starbase“ bazės Teksase. Praktikoje tai reiškia, kad net ir turint parengtą raketą galutinis starto „taip“ priklauso nuo licencijų, rizikų įvertinimų ir visų reikalavimų įgyvendinimo.

    „SpaceX“ pastaraisiais metais nuosekliai didino bandymų ambicijas: nuo aukščio bandymų iki sudėtingų skrydžio profilių, įtraukiant pakartotinį įėjimą į atmosferą ir valdomą nusileidimą. Kiekvienas etapas leidžia rinkti duomenis, kurie būtini sertifikavimui ir patikimumo augimui.

    Kuo skirsis šis skrydis

    Numatoma, kad antrasis „Starship“ pakopos laivas orbitoje praleis apie 10 valandų, o skrydžio aukštis sieks apie 275 kilometrus. Planas – atlikti iki šešių apsisukimų aplink Žemę, kad būtų patikrintos sistemos realiomis orbitinėmis sąlygomis.

    Pirmoji pakopa „Super Heavy“ šį kartą nebus grąžinama į paleidimo aikštelę: pagal planą ji turėtų nusileisti į vandenį Meksikos įlankoje, nebandant jos susigrąžinti. Toks sprendimas dažnas bandymų programose, kai prioritetas teikiamas skrydžio profilio patikrai ir duomenų surinkimui.

    Antroji pakopa taip pat neplanuojama sugrįžti į bokšto „rankas“. Vietoj to numatomas švelnaus nusileidimo bandymas Ramiajame vandenyne, tęsiant ankstesniuose bandymuose pradėtą kryptį, kai „SpaceX“ siekia įrodyti valdomą sugrįžimą ir nusileidimo stabilumą.

    „Starlink“ palydovai ir terminės apsaugos pakeitimai

    Misijos metu „Starship“ krovinių skyriuje planuojama gabenti 26 „Starlink V3“ palydovus, kurie turėtų būti išleisti į žemąją orbitą. Tokie bandymai svarbūs ne tik pačiam „Starship“, bet ir „Starlink“ plėtrai, nes naujos kartos palydovai siejami su didesniu pralaidumu ir efektyvesne tinklo plėtra.

    „SpaceX“ taip pat ketina išbandyti antrosios pakopos terminės apsaugos patobulinimus, įskaitant eksperimentinius sprendimus. Terminė apsauga yra vienas kritiškiausių komponentų, nes būtent ji nulemia, ar transporto priemonė gali patikimai atlaikyti įėjimą į atmosferą ir būti naudojama pakartotinai.

    Skelbiama, kad bus bandoma panaudoti ir dalį anksčiau atgautų terminės apsaugos plytelių. Tokios praktikos tikslas – įvertinti, kaip medžiagos ir tvirtinimo sprendimai atlaiko realias apkrovas ir ar galima mažinti priežiūros apimtis tarp skrydžių.

    Jei planas bus įgyvendintas, tai bus reikšmingas signalas, kad „Starship“ artėja prie reguliaraus orbitinio testavimo ir vėlesnio komercinio naudojimo. Ilgalaikėje perspektyvoje ši sistema „SpaceX“ strategijoje siejama ir su didesniais kroviniais į orbitą, ir su Mėnulio misijomis, todėl kiekvienas orbitinis bandymas tampa svarbiu programos brandos etapu.

    Tiesioginė transliacija tradiciškai turėtų būti paskelbta „SpaceX“ kanaluose prieš startą, o tikslesnė informacija apie laiką paprastai patikslinama artėjant starto langui. Kaip ir ankstesnėse misijose, galimi vėlavimai dėl oro sąlygų ar techninių patikrų, todėl galutinis grafikas gali keistis iki pat starto.

  • „SpaceX“ skelbia „Starship“ istorinį orbitinį skrydį: aiški data ir netikėta „Starlink“ misija

    „SpaceX“ skelbia „Starship“ istorinį orbitinį skrydį: aiški data ir netikėta „Starlink“ misija

    „SpaceX“ paskelbė, kad milžiniška raketa „Starship“ artimiausiame bandyme pirmą kartą turėtų atlikti orbitinį skrydį. Įmonė nurodė, kad startas planuojamas ne anksčiau kaip rugsėjo 22 dieną, tačiau galutinis laikas dar priklausys nuo reguliuotojų sprendimų.

    Skrydžiui būtini leidimai, įskaitant JAV Federalinės aviacijos administracijos pritarimą, todėl data gali keistis. „SpaceX“ paprastai viešai patvirtina startą tik tada, kai užbaigiami saugos ir skrydžio rizikų vertinimai, o starto langas galutinai suderinamas.

    Numatoma, kad starto langas truks 75 minutes, o transliacija įprastai pradedama likus maždaug pusvalandžiui iki pakilimo. Tokie bandymai pritraukia didžiulį dėmesį, nes „Starship“ programa tiesiogiai susijusi su „SpaceX“ tikslu sukurti daugkartinio naudojimo, itin didelės keliamosios galios transporto sistemą.

    Iki šiol „Starship“ bandymai daugiausia buvo suborbitiniai, o artėjanti misija išskirtinė tuo, kad numatomas pirmasis orbitinis skrydis. Orbitinis profilis reiškia gerokai didesnius greičius, šilumines apkrovas ir sudėtingesnius skrydžio valdymo sprendimus, ypač planuojant sugrįžimą ir nusileidimą.

    Be to, „SpaceX“ planuoja pirmą kartą į orbitą iškelti komercinį krovinį su „Starship“. Skelbiama, kad tai bus „Starlink V3“ palydovai, kurių vienu skrydžiu ketinama iškelti 26 vienetus, taip pradedant naujos kartos ryšio palydovų diegimą.

    Dalis „Starlink V3“ palydovų turės kameras, kurios fiksuos „Starship“ antrosios pakopos ir šiluminės apsaugos būklę. Šie duomenys kritiškai svarbūs, nes „SpaceX“ siekia patikimai susigrąžinti antrąją pakopą, ją apžiūrėti ir vėliau panaudoti pakartotinai.

    Ankstesni bandymai jau parodė pažangą, kai viena iš misijų baigėsi minkštu antrosios pakopos nusileidimu vandenyne. Tokie rezultatai laikomi tarpiniais žingsniais link pagrindinės idėjos, kurią „SpaceX“ kartoja nuolat: kuo daugiau sistemų pavyks saugiai susigrąžinti, tuo labiau mažės vieno skrydžio kaina ir didės startų dažnis.

    Kas šio bandymo metu svarbiausia?

    Didžiausia intriga yra tai, ar „Starship“ pavyks stabiliai įvykdyti orbitinį skrydžio etapą ir kartu surinkti pakankamai telemetrijos apie šiluminę apsaugą bei valdymo sistemas. Būtent šie komponentai lemia, ar transporto priemonė ateityje galės saugiai grįžti ir būti paruošta kitam skrydžiui.

    Ne mažiau svarbus ir komercinio krovinio aspektas, nes tai rodo perėjimą nuo grynai eksperimentinių bandymų prie praktinio panaudojimo. Jei „Starlink V3“ iškėlimas bus sėkmingas, tai gali paspartinti pačios „Starlink“ konstelacijos modernizavimą ir pajėgumų didinimą.

  • Kinija išbandė daugkartinę raketą Pallas-1: tai gali smarkiai pakeisti kosmoso kainas

    Kinija išbandė daugkartinę raketą Pallas-1: tai gali smarkiai pakeisti kosmoso kainas

    Kinijoje įvyko pirmasis naujos daugkartinio naudojimo raketos Pallas-1 bandymas, kurį atliko Pekine įsikūrusi privati bendrovė „Galactic Energy“. Startas surengtas iš Jiuquan palydovų paleidimo centro šiaurės vakarų Kinijoje, o projektas siejamas su ambicija pigiau ir dažniau kelti krovinius į kosmosą.

    Pallas-1 yra dviejų pakopų, apie 52 metrų aukščio raketa, skirta darbui su žema Žemės orbita. Gamintojo skelbiamais duomenimis, ji gali iškelti iki 7 tonų naudingąjį krovinį, tačiau per pirmąjį skrydį nebuvo patvirtinta, ar į orbitą iškeltas konkretus krovinys.

    Šio bandymo metu nusileidimo manevras nebuvo vykdomas, todėl pirmoji pakopa nebuvo išsaugota. Vis dėlto „Galactic Energy“ planuoja ateityje ją susigrąžinti ir naudoti pakartotinai, panašiai kaip tai daroma su „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.

    Daugkartinio naudojimo sprendimai kosmose laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti paleidimų kainą ir didinti jų dažnį. Kai dalis raketos grįžta ir gali būti paruošta kitam skrydžiui, mažėja gamybos poreikis, o tai ypač aktualu augant komercinių palydovų, ryšio ir Žemės stebėjimo sistemų paklausai.

    Pallas-1 papildo „Galactic Energy“ turimą raketų šeimą: bendrovė jau eksploatuoja mažesnę raketą „Ceres-1“, kuri yra skirta lengviems palydovams į žemą orbitą. Naujesnė ir didesnė Pallas-1 turėtų išplėsti kompanijos galimybes bei padėti konkuruoti rinkoje, kurioje spartėja privatūs kosmoso projektai.

    Kinijoje daugkartinių raketų kryptis pastaruoju metu aiškiai įgauna pagreitį ir nebėra vien pavienių bandymų tema. Kitos Kinijos komandos taip pat vysto grįžtančias pirmąsias pakopas, o tai rodo siekį kurti savą, nuo išorės tiekėjų nepriklausomą pigesnių paleidimų ekosistemą.

  • Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Pastarosiomis dienomis Vakarų žiniasklaidoje pasirodė prieštaringų pranešimų apie tai, ar Elonas Muskas ir jo valdoma „SpaceX“ galėtų leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ terminalus dronuose smūgiams taikiniams Rusijos teritorijoje. Vienuose pranešimuose teigiama, kad tokia galimybė buvo svarstoma, kituose akcentuojama, jog Muskas išlieka skeptiškas ir ribojimai gali likti galioti.

    Klausimo esmė yra ne tik techninė, bet ir politinė. „Starlink“ ryšys laikomas atsparesniu elektroninei kovai nei daug alternatyvų, todėl dronams jis suteikia stabilesnį valdymą ir duomenų perdavimą, ypač trikdymo sąlygomis. Dėl to Ukrainos pusė šią technologiją vertina kaip galinčią reikšmingai keisti situaciją mūšio lauke.

    Iki šiol buvo ne kartą viešai minėta, kad „Starlink“ turi programinių ir geografinių apribojimų, kurie neleidžia terminalams veikti virš tam tikrų teritorijų arba riboja jų panaudojimą konkrečioms operacijoms. Tokie ribojimai praktiškai reiškia, kad net turint įrangą, jos panaudojimas už fronto ribų gali būti neįmanomas be tiekėjo sprendimo.

    Pranešimuose taip pat išryškėjo kompetencijų ginčas: kas iš tikrųjų turi priimti galutinį sprendimą. Viena pusė signalizuoja, kad tokio pobūdžio leidimas būtų politinis ir turėtų būti suderintas su JAV administracija, kita pusė leidžia suprasti, jog sprendimas pirmiausia priklauso pačiai „SpaceX“, kaip paslaugos tiekėjai, kuri nustato veikimo sąlygas.

    Ukrainos informacinėje erdvėje minima, kad derybos su „SpaceX“ vadovu per tarpininkus ir toliau vyksta, tačiau apčiuopiamos pažangos kol kas nėra. Tuo pat metu Kijivas šį klausimą sieja su atsaku į Rusijos raketų atakas ir galimybe greičiau identifikuoti bei atakuoti mobilias paleidimo sistemas joms judant į pozicijas.

    „Muskas siekia susitarimo šiame kare, o ne eskalacijos“, – sakė anoniminis šaltinis, cituotas Ukrainos žiniasklaidoje, pabrėždamas, kad požiūris į „Starlink“ panaudojimą Rusijos teritorijoje vertinamas kaip eskalacijos rizika.

    Platesniame kontekste ši situacija dar kartą parodo, kokią įtaką kare įgauna privačių technologijų tiekėjai, kai jų paslaugos tampa kritiškai svarbios valstybės gynybai. Kuo daugiau karinės infrastruktūros remiasi komerciniais sprendimais, tuo didesnę reikšmę įgauna tiekėjo taisyklės, politiniai signalai ir sudėtingi suderinamumo klausimai tarp vyriausybių bei įmonių.

    Kol kas nėra aiškių ženklų, kad ribojimai „Starlink“ naudojimui dronuose virš Rusijos teritorijos artimiausiu metu bus panaikinti. Viešojoje erdvėje cirkuliuojantys nutekinimai keičiasi, o galutinis sprendimas, jei jis apskritai bus priimtas, greičiausiai priklausys nuo politinių susitarimų ir rizikos vertinimo Vašingtone bei pačioje „SpaceX“.

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos bandymas sukurti vietinę „Starlink“ alternatyvą patyrė naują nesėkmę: nė vienas iš 16 palydovų, paleistų liepos 19 dieną pagal Rassvet programą, nepasiekė planuotos orbitos. Tai, remiantis palydovų stebėjimo duomenimis, nurodo Karo studijų institutas.

    Skelbiama, kad dauguma palydovų šiuo metu skrieja maždaug 300–400 kilometrų aukštyje, nors numatytas darbinis aukštis turėjo siekti apie 870 kilometrų. Mažiausiai du aparatai, kaip teigiama, juda trajektorija, kuri gali baigtis grįžimu į Žemės atmosferą.

    Žemesnė orbita reiškia trumpesnį laiką

    Žemesnė orbita palydovams kelia papildomų problemų: atmosferos pasipriešinimas didesnis, todėl aparatai greičiau praranda greitį ir sunaudoja daugiau kuro korekcijoms. Dėl to jų eksploatacijos laikas gali būti gerokai trumpesnis, net jei daliai pavyktų stabilizuotis.

    Šie techniniai nesklandumai svarbūs ne vien dėl kosmoso programos prestižo. Palydovinis ryšys tapo kritine šiuolaikinio karo dalimi, leidžiančia valdyti dronus, perduoti žvalgybinę informaciją ir palaikyti ryšį ten, kur antžeminė infrastruktūra sunaikinta.

    Net dalinis veikimas gali padidinti smūgių tikslumą

    Ukrainos pusėje „Starlink“ ryšys plačiai siejamas su gebėjimu koordinuoti dalinius, naudoti žvalgybinius ir smogiamuosius dronus bei operatyviai perduoti duomenis. Rusijai kuriant Rassvet, tikslas panašus: užtikrinti ryšio kanalą, kuris padėtų tiksliau valdyti nuotolines nepilotuojamas sistemas ir nukreipti smūgius.

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje skelbia patvirtinusi mažiausiai 16 874 civilių žūtis ir 51 173 sužeidimus nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Misijos vertinimu, 2026 metų liepa buvo kruviniausias mėnuo civiliams nuo 2022 metų kovo, o tai siejama su išaugusiu apšaudymų iš oro intensyvumu.

    Šiame kontekste net ir nepilnai veikianti palydovų grupė gali turėti pasekmių mūšio laukui. Karo studijų institutas perspėja, kad esami Rassvet palydovai, kai ryšys veikia, gali sudaryti sąlygas tikslesniems smūgiams nuotoliniu būdu valdomomis nepilotuojamomis sistemomis.

    Ankstesni paleidimai ir ryšio „langai“

    Ataskaitoje taip pat lyginami ankstesni rezultatai: iš 16 Rassvet palydovų, paleistų kovo 24 dieną, 12 pasiekė maždaug 550 kilometrų aukštį ir, kaip teigiama, ten išliko. Tokia konfigūracija, nors ir nepilna, esą jau gali suteikti ribotą ryšį su antžeminiais terminalais kelis kartus per dieną.

    Tuo pat metu Ukraina 2026 metų pradžioje pranešė, kad neteisėtai Rusijos pajėgų naudoti „Starlink“ terminalai buvo išjungti, kai pereita prie griežtesnės leidžiamų terminalų kontrolės sistemos. Tai galėjo paskatinti Maskvą skubinti Rassvet diegimą, net jei techninės ir pramoninės galimybės tam dar nėra pasirengusios.

    Problemos dėl masto ir „Soyuz“ paleidimų

    Rassvet palydovus kuria Rusijos aviacijos ir kosmoso bendrovė Bureau 1440, skelbianti planus vykdyti dar dešimtis paleidimų ir iškelti šimtus palydovų. Tačiau Ukrainos ryšių ir radioelektroninės kovos specialistai yra nurodę, kad nuolatiniam, stabiliam ryšiui prireiktų bent 200–250 palydovų orbitoje, o tokį skaičių artimiausiu metu pasiekti gali būti sudėtinga.

    Vienas iš ribojančių veiksnių – priklausomybė nuo „Soyuz-2.1b“ raketų, kurias ataskaita apibūdina kaip brangų ir ribotai prieinamą resursą. Vertinant pastarųjų metų paleidimų tempą, net ir idealiu atveju palydovų iškėlimo sparta gali būti per lėta, kad greitai būtų suformuota pilnavertė sistema.

    Ukraina smogia tiekimo grandinei

    Ukraina siekia stabdyti programą ne tik mūšio lauke, bet ir taikydamasi į infrastruktūrą. Skelbta, kad rugpjūčio 14–15 dienomis smogta Progress Space Rocket Center, kuris siejamas su „Soyuz“ tipo nešėjų gamyba.

    Taip pat buvo pranešta apie bandymą smogti Plesecko kosmodromui rugpjūčio 23 dieną, o būtent iš šios aikštelės, kaip teigiama, vyko ir Rassvet paleidimai. Jei tokie smūgiai apsunkina gamybą ar paleidimų infrastruktūrą, tai gali reikšti papildomas vėlavimo rizikas programai, kuri Maskvai svarbi dėl ryšio ir smūgių valdymo galimybių.

    Nors naujausias palydovų paketas nepasiekė planuotos orbitos, ekspertai pabrėžia, kad grėsmė Ukrainai niekur nedingsta. Karo logika čia paprasta: net ribotas ryšys tam tikrais laiko „langais“ gali padėti tiksliau nukreipti dronus ir raketas, o tai didina riziką civiliams ir infrastruktūrai.

  • Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Pranešama, kad Elonas Muskas neprieštarauja, jog Ukraina naudotų „Starlink“ ryšį turinčius dronus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip akcentuojama, galutinis sprendimas laikomas politiniu ir siejamas su JAV administracijos pozicija.

    Pasak publikacijų, Ukraina jau kurį laiką siekia aiškesnio leidimo operacijoms, kurios leistų taikytis į objektus maždaug iki 200 kilometrų Rusijos gilumoje. Kijevas argumentuoja, kad taip būtų galima greičiau aptikti ir sunaikinti mobilius raketų paleidimo įrenginius dar prieš atakas.

    Ryšys, kurio sunku užslopinti

    Karinės technologijos ekspertai pabrėžia, kad palydovinis internetas suteikia stabilesnį valdymo kanalą ir vaizdo perdavimą iki pat smūgio momento. Tai ypač svarbu, kai elektroninės kovos priemonėmis bandoma trikdyti dronų ryšį ir navigaciją.

    Šiuo metu „SpaceX“ yra ribojusi „Starlink“ veikimą virš suverenios Rusijos teritorijos, o terminalai dažniausiai naudojami Ukrainoje, įskaitant ir okupuotas teritorijas. Dėl to bet koks apribojimų pakeitimas turėtų tiesioginę įtaką veiksmų geografijai.

    Kijevo argumentas: mažinti spaudimą oro gynybai

    Ukraina teigia, kad galimybė smogti paleidimo įrenginiams ir sandėliams dar prieš raketų paleidimą galėtų sumažinti spaudimą oro gynybai. Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo iššūkiai dėl perėmėjų atsargų ir suintensyvėjusių Rusijos atakų, ypač balistinėmis raketomis.

    „Mums svarbu ne tik numušti raketas ore, bet ir sumažinti patį paleidimų skaičių“, – sakė Ukrainos pareigūnų poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Neaiškumas išlieka

    Viešojoje erdvėje pateikiamos skirtingos interpretacijos, ar Muskas iš tiesų suteikia žalią šviesą, ar tik nurodo, kad sprendimą turi priimti Vašingtonas. Minima, kad ankstesnėse diskusijose buvo nesusipratimų dėl to, kas ir kokiu lygiu turi patvirtinti tokių operacijų leidimą.

    Kontekstą papildo ir tai, kad anksčiau buvo fiksuoti atvejai, kai „Starlink“ prieinamumas tapo geopolitinių ginčų objektu. Tai sustiprina nuomonę, kad palydovinis internetas kare tapo ne tik technologine, bet ir politine priemone.

  • „SpaceX“ iškėlė iš Indijos vandenyno „Starship“: ką reiškia šis manevras prieš orbitą

    „SpaceX“ iškėlė iš Indijos vandenyno „Starship“: ką reiškia šis manevras prieš orbitą

    „Starship“ grįžta į bazę

    „SpaceX“ paviešino vaizdus, kaip iš Indijos vandenyno iškeliamas „Starship“ antrojo laipsnio korpusas ir pakraunamas ant laivo. Šis aparatas liepos pabaigoje po bandymo pirmą kartą minkštai nusileido vandenyje, o vėliau kurį laiką dreifavo.

    Operacija vyko netoli Kalėdų salos, kur „Starship“ buvo atvilktas nuo atviros jūros. Įmonei prireikė specialios platformos ir trosų sistemos, nes daugiau kaip 50 metrų ilgio konstrukciją saugiai užkelti ant denio yra sudėtingas inžinerinis darbas.

    Kodėl „SpaceX“ jį pargabena

    Į Teksaso Starbase pargabenamas „Starship“ yra svarbus bandymų programai, nes leidžia detaliai įvertinti, kaip korpusą veikė pakartotinio įėjimo į atmosferą šiluma, apkrovos ir nusileidimas vandenyje. Tokia analizė paprastai naudojama šiluminės apsaugos, konstrukcinių mazgų ir sandarumo sprendimams tobulinti.

    „SpaceX“ kol kas neatskleidė, ką tiksliai darys su šiuo konkrečiu laivu, tačiau tokie grąžinimai dažniausiai reiškia du tikslus: surinkti duomenis ir patikrinti, ką realiomis sąlygomis pavyko išsaugoti arba atkurti. Pats transportavimas jūra gali užtrukti kelis mėnesius.

    Artimiausi planai: orbita ir bandymas sugauti

    Lygiagrečiai „SpaceX“ ruošiasi kitam „Starship“ skrydžiui, kuris turėtų būti išskirtinis dėl planuojamo orbitinio profilio. Iki šiol bandomuosiuose skrydžiuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pakilimui, valdymui, grįžimui ir nusileidimo procedūroms, o orbitinis etapas reikštų naują sudėtingumo lygį.

    Įmonė taip pat siekia priartėti prie pilno pakartotinio panaudojimo modelio, kai tiek „Super Heavy“ stiprintuvas, tiek „Starship“ antrasis laipsnis būtų sugrąžinami ir greitai paruošiami naujam startui. Vienas ambicingiausių tikslų yra bandymas „Starship“ sugrąžinti taip, kad jį galėtų perimti bokšto mechaninės „rankos“, panašiai kaip anksčiau bandyta su „Super Heavy“.

    Be to, „SpaceX“ yra pranešusi apie naujas plėtros kryptis ir papildomos infrastruktūros planus, kurie ilgainiui turėtų padidinti startų skaičių. Tokie projektai paprastai siejami su komercinių krovinių iškėlimu, „Starlink“ tinklo plėtra ir pasirengimu ilgesnėms misijoms, kuriose „Starship“ numatomas kaip pagrindinė transporto priemonė.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ intensyvina „Starship“ bandymų programą ir artimiausiais mėnesiais siekia atlikti pirmą pilną orbitinį skrydį. Iki šiol dauguma bandymų buvo suborbitiniai arba baigdavosi anksčiau nei planuota, tačiau kiekvienas etapas priartina sistemą prie komercinės eksploatacijos ir reguliarių misijų.

    Bendrovė jau atliko naujo „Starship“ komplekto statinius variklių bandymus, kurie yra vienas svarbiausių žingsnių prieš startą. Elonas Muskas pastarosiomis savaitėmis viešai patvirtino, kad tikslas yra pereiti prie pilno orbitinio profilio, o kartu išbandyti sprendimus, reikalingus pakartotiniam raketos naudojimui.

    Kitas svarbus tikslas yra komercinio krovinio iškėlimas į kosmosą. Anksčiau „Starship“ bandymuose buvo paleisti „Starlink“ V3 tipo palydovų prototipai, tačiau jie vėliau sudegė atmosferoje, todėl „SpaceX“ siekia pademonstruoti patikimesnį scenarijų ir tikslesnį misijos valdymą.

    Kas keisis artimiausioje misijoje

    Artėjančiame skrydyje planuojama naudoti antrojo laipsnio aparatą „Ship 41“, sujungtą su „Super Heavy“ V3 tipo stiprintuvu. Ši konfigūracija turi užtikrinti didesnę trauką pakilimo metu ir didinti „Starship“ galimybes gabenti sunkesnius krovinius į žemąją orbitą.

    „SpaceX“ taip pat nori peržengti dar vieną ribą: pirmą kartą mėginti perimti patį „Starship“ aparatą specialiomis bokšto mechaninėmis „rankomis“. Iki šiol panašus manevras pavyko tik su „Super Heavy“ stiprintuvu, o antrojo laipsnio perėmimas būtų itin reikšmingas visos sistemos daugkartiniam naudojimui.

    Kodėl perėmimas bokšte svarbus

    Jei „Starship“ pavyktų sugrąžinti ir perimti bokšte, tai sumažintų poreikį leistis į vandenyną, trumpintų tarpą tarp skrydžių ir mažintų remonto apimtį. Tokia schema yra esminė „SpaceX“ strategijoje, nes bendrovė siekia, kad naujoji raketų sistema galėtų skristi dažnai ir už mažesnę kainą.

    Per ankstesnius bandymus „SpaceX“ jau demonstravo, kad antrasis laipsnis gali atlikti kontroliuojamą nusileidimą ir nusileisti vandenyne. Vis dėlto reali pažanga, bendrovės požiūriu, prasidėtų tuomet, kai abu etapai būtų grąžinami greitai ir prognozuojamai, beveik kaip aviacijoje.

    Reguliuotojai ir saugos reikalavimai taip pat turi įtakos grafikui, todėl tiksli starto data gali kisti. Nepaisant to, „SpaceX“ aiškiai signalizuoja, kad artimiausias bandymas bus skirtas ne tik skrydžiui į orbitą, bet ir didžiausiam iki šiol žingsniui link pilnai daugkartinės „Starship“ sistemos.

  • „SpaceX“ plečia „Starship“ programą: Luizjanoje statys naują kosmodromą, ambicijos – iki 1 000 startų

    „SpaceX“ plečia „Starship“ programą: Luizjanoje statys naują kosmodromą, ambicijos – iki 1 000 startų

    „SpaceX“ pranešė pasirinkusi pietinę Luizjaną naujam „Starship“ programos kosmodromui ir gamybos infrastruktūrai. Bendrovė projektą vysto kartu su valstijos valdžia, o pirmuosius darbus planuoja pradėti kitais metais.

    Naujasis kompleksas dažnai įvardijamas kaip „Starbase“ Luizjanoje, tačiau oficialūs pavadinimai ir detalus statusas dar gali keistis, kol bus baigti derinimai. Kol kas neatskleidžiama, kada objektas galėtų būti užbaigtas ir kada iš ten realiai įvyktų pirmasis „Starship“ startas.

    Kodėl pasirinkta Luizjana?

    Luizjana turi svarbų pranašumą – prieigą prie giliavandenės laivybos ir pramoninės infrastruktūros, kuri gali palengvinti didelių konstrukcijų logistiką. „SpaceX“ teigimu, komplekse būtų numatyta kuro gamyba, energijos tiekimas, transporto ir perdirbimo pajėgumai.

    Toks sprendimas dera su bendrovės strategija didinti gamybos ir startų mastą, nes „Starship“ yra kuriamas kaip daugkartinio naudojimo raketa. Kuo daugiau paruošimo vietų ir pralaidumo, tuo lengviau planuoti dažnesnius bandymus ir skrydžius.

    „Starship“ tikslai ir realybė

    „SpaceX“ viešai yra išsakiusi itin ambicingą siekį ateityje pasiekti iki 1 000 „Starship“ startų per metus, tačiau tai būtų ilgo laikotarpio tikslas. Tam reikėtų ne tik kelių kosmodromų, bet ir stabilios variklių, kuro, leidimų ir saugos procedūrų grandinės.

    Šiuo metu pagrindiniai „Starship“ bandymai vyksta Teksase esančiame „Starbase“ komplekse, o kitos „SpaceX“ raketos, tokios kaip „Falcon 9“ ir „Falcon Heavy“, įprastai startuoja iš Floridos Cape Canaveral ir Kalifornijos Vandenberg.

    Kas toliau: daugiau bandymų ir sudėtingesni manevrai

    „Starship“ programa jau atliko keliolika bandomųjų skrydžių, o naujausi bandymai parodė apčiuopiamą pažangą grįžimo ir nusileidimo scenarijuose. Artimiausiuose testuose „SpaceX“ siekia sudėtingesnių užduočių, įskaitant skrydį orbita ir tikslų grįžimą.

    Vienas iš labiausiai stebimų elementų yra bandymai grąžinti raketos dalis taip, kad jas būtų galima greitai paruošti pakartotiniam naudojimui. Būtent tai, „SpaceX“ vertinimu, ilgainiui gali smarkiai sumažinti vieno skrydžio kainą ir priartinti planus dėl dažnų startų.