CP v2

Tag: Starlink

  • Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Pastarosiomis dienomis Vakarų žiniasklaidoje pasirodė prieštaringų pranešimų apie tai, ar Elonas Muskas ir jo valdoma „SpaceX“ galėtų leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ terminalus dronuose smūgiams taikiniams Rusijos teritorijoje. Vienuose pranešimuose teigiama, kad tokia galimybė buvo svarstoma, kituose akcentuojama, jog Muskas išlieka skeptiškas ir ribojimai gali likti galioti.

    Klausimo esmė yra ne tik techninė, bet ir politinė. „Starlink“ ryšys laikomas atsparesniu elektroninei kovai nei daug alternatyvų, todėl dronams jis suteikia stabilesnį valdymą ir duomenų perdavimą, ypač trikdymo sąlygomis. Dėl to Ukrainos pusė šią technologiją vertina kaip galinčią reikšmingai keisti situaciją mūšio lauke.

    Iki šiol buvo ne kartą viešai minėta, kad „Starlink“ turi programinių ir geografinių apribojimų, kurie neleidžia terminalams veikti virš tam tikrų teritorijų arba riboja jų panaudojimą konkrečioms operacijoms. Tokie ribojimai praktiškai reiškia, kad net turint įrangą, jos panaudojimas už fronto ribų gali būti neįmanomas be tiekėjo sprendimo.

    Pranešimuose taip pat išryškėjo kompetencijų ginčas: kas iš tikrųjų turi priimti galutinį sprendimą. Viena pusė signalizuoja, kad tokio pobūdžio leidimas būtų politinis ir turėtų būti suderintas su JAV administracija, kita pusė leidžia suprasti, jog sprendimas pirmiausia priklauso pačiai „SpaceX“, kaip paslaugos tiekėjai, kuri nustato veikimo sąlygas.

    Ukrainos informacinėje erdvėje minima, kad derybos su „SpaceX“ vadovu per tarpininkus ir toliau vyksta, tačiau apčiuopiamos pažangos kol kas nėra. Tuo pat metu Kijivas šį klausimą sieja su atsaku į Rusijos raketų atakas ir galimybe greičiau identifikuoti bei atakuoti mobilias paleidimo sistemas joms judant į pozicijas.

    „Muskas siekia susitarimo šiame kare, o ne eskalacijos“, – sakė anoniminis šaltinis, cituotas Ukrainos žiniasklaidoje, pabrėždamas, kad požiūris į „Starlink“ panaudojimą Rusijos teritorijoje vertinamas kaip eskalacijos rizika.

    Platesniame kontekste ši situacija dar kartą parodo, kokią įtaką kare įgauna privačių technologijų tiekėjai, kai jų paslaugos tampa kritiškai svarbios valstybės gynybai. Kuo daugiau karinės infrastruktūros remiasi komerciniais sprendimais, tuo didesnę reikšmę įgauna tiekėjo taisyklės, politiniai signalai ir sudėtingi suderinamumo klausimai tarp vyriausybių bei įmonių.

    Kol kas nėra aiškių ženklų, kad ribojimai „Starlink“ naudojimui dronuose virš Rusijos teritorijos artimiausiu metu bus panaikinti. Viešojoje erdvėje cirkuliuojantys nutekinimai keičiasi, o galutinis sprendimas, jei jis apskritai bus priimtas, greičiausiai priklausys nuo politinių susitarimų ir rizikos vertinimo Vašingtone bei pačioje „SpaceX“.

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos bandymas sukurti vietinę „Starlink“ alternatyvą patyrė naują nesėkmę: nė vienas iš 16 palydovų, paleistų liepos 19 dieną pagal Rassvet programą, nepasiekė planuotos orbitos. Tai, remiantis palydovų stebėjimo duomenimis, nurodo Karo studijų institutas.

    Skelbiama, kad dauguma palydovų šiuo metu skrieja maždaug 300–400 kilometrų aukštyje, nors numatytas darbinis aukštis turėjo siekti apie 870 kilometrų. Mažiausiai du aparatai, kaip teigiama, juda trajektorija, kuri gali baigtis grįžimu į Žemės atmosferą.

    Žemesnė orbita reiškia trumpesnį laiką

    Žemesnė orbita palydovams kelia papildomų problemų: atmosferos pasipriešinimas didesnis, todėl aparatai greičiau praranda greitį ir sunaudoja daugiau kuro korekcijoms. Dėl to jų eksploatacijos laikas gali būti gerokai trumpesnis, net jei daliai pavyktų stabilizuotis.

    Šie techniniai nesklandumai svarbūs ne vien dėl kosmoso programos prestižo. Palydovinis ryšys tapo kritine šiuolaikinio karo dalimi, leidžiančia valdyti dronus, perduoti žvalgybinę informaciją ir palaikyti ryšį ten, kur antžeminė infrastruktūra sunaikinta.

    Net dalinis veikimas gali padidinti smūgių tikslumą

    Ukrainos pusėje „Starlink“ ryšys plačiai siejamas su gebėjimu koordinuoti dalinius, naudoti žvalgybinius ir smogiamuosius dronus bei operatyviai perduoti duomenis. Rusijai kuriant Rassvet, tikslas panašus: užtikrinti ryšio kanalą, kuris padėtų tiksliau valdyti nuotolines nepilotuojamas sistemas ir nukreipti smūgius.

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje skelbia patvirtinusi mažiausiai 16 874 civilių žūtis ir 51 173 sužeidimus nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Misijos vertinimu, 2026 metų liepa buvo kruviniausias mėnuo civiliams nuo 2022 metų kovo, o tai siejama su išaugusiu apšaudymų iš oro intensyvumu.

    Šiame kontekste net ir nepilnai veikianti palydovų grupė gali turėti pasekmių mūšio laukui. Karo studijų institutas perspėja, kad esami Rassvet palydovai, kai ryšys veikia, gali sudaryti sąlygas tikslesniems smūgiams nuotoliniu būdu valdomomis nepilotuojamomis sistemomis.

    Ankstesni paleidimai ir ryšio „langai“

    Ataskaitoje taip pat lyginami ankstesni rezultatai: iš 16 Rassvet palydovų, paleistų kovo 24 dieną, 12 pasiekė maždaug 550 kilometrų aukštį ir, kaip teigiama, ten išliko. Tokia konfigūracija, nors ir nepilna, esą jau gali suteikti ribotą ryšį su antžeminiais terminalais kelis kartus per dieną.

    Tuo pat metu Ukraina 2026 metų pradžioje pranešė, kad neteisėtai Rusijos pajėgų naudoti „Starlink“ terminalai buvo išjungti, kai pereita prie griežtesnės leidžiamų terminalų kontrolės sistemos. Tai galėjo paskatinti Maskvą skubinti Rassvet diegimą, net jei techninės ir pramoninės galimybės tam dar nėra pasirengusios.

    Problemos dėl masto ir „Soyuz“ paleidimų

    Rassvet palydovus kuria Rusijos aviacijos ir kosmoso bendrovė Bureau 1440, skelbianti planus vykdyti dar dešimtis paleidimų ir iškelti šimtus palydovų. Tačiau Ukrainos ryšių ir radioelektroninės kovos specialistai yra nurodę, kad nuolatiniam, stabiliam ryšiui prireiktų bent 200–250 palydovų orbitoje, o tokį skaičių artimiausiu metu pasiekti gali būti sudėtinga.

    Vienas iš ribojančių veiksnių – priklausomybė nuo „Soyuz-2.1b“ raketų, kurias ataskaita apibūdina kaip brangų ir ribotai prieinamą resursą. Vertinant pastarųjų metų paleidimų tempą, net ir idealiu atveju palydovų iškėlimo sparta gali būti per lėta, kad greitai būtų suformuota pilnavertė sistema.

    Ukraina smogia tiekimo grandinei

    Ukraina siekia stabdyti programą ne tik mūšio lauke, bet ir taikydamasi į infrastruktūrą. Skelbta, kad rugpjūčio 14–15 dienomis smogta Progress Space Rocket Center, kuris siejamas su „Soyuz“ tipo nešėjų gamyba.

    Taip pat buvo pranešta apie bandymą smogti Plesecko kosmodromui rugpjūčio 23 dieną, o būtent iš šios aikštelės, kaip teigiama, vyko ir Rassvet paleidimai. Jei tokie smūgiai apsunkina gamybą ar paleidimų infrastruktūrą, tai gali reikšti papildomas vėlavimo rizikas programai, kuri Maskvai svarbi dėl ryšio ir smūgių valdymo galimybių.

    Nors naujausias palydovų paketas nepasiekė planuotos orbitos, ekspertai pabrėžia, kad grėsmė Ukrainai niekur nedingsta. Karo logika čia paprasta: net ribotas ryšys tam tikrais laiko „langais“ gali padėti tiksliau nukreipti dronus ir raketas, o tai didina riziką civiliams ir infrastruktūrai.

  • Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Pranešama, kad Elonas Muskas neprieštarauja, jog Ukraina naudotų „Starlink“ ryšį turinčius dronus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip akcentuojama, galutinis sprendimas laikomas politiniu ir siejamas su JAV administracijos pozicija.

    Pasak publikacijų, Ukraina jau kurį laiką siekia aiškesnio leidimo operacijoms, kurios leistų taikytis į objektus maždaug iki 200 kilometrų Rusijos gilumoje. Kijevas argumentuoja, kad taip būtų galima greičiau aptikti ir sunaikinti mobilius raketų paleidimo įrenginius dar prieš atakas.

    Ryšys, kurio sunku užslopinti

    Karinės technologijos ekspertai pabrėžia, kad palydovinis internetas suteikia stabilesnį valdymo kanalą ir vaizdo perdavimą iki pat smūgio momento. Tai ypač svarbu, kai elektroninės kovos priemonėmis bandoma trikdyti dronų ryšį ir navigaciją.

    Šiuo metu „SpaceX“ yra ribojusi „Starlink“ veikimą virš suverenios Rusijos teritorijos, o terminalai dažniausiai naudojami Ukrainoje, įskaitant ir okupuotas teritorijas. Dėl to bet koks apribojimų pakeitimas turėtų tiesioginę įtaką veiksmų geografijai.

    Kijevo argumentas: mažinti spaudimą oro gynybai

    Ukraina teigia, kad galimybė smogti paleidimo įrenginiams ir sandėliams dar prieš raketų paleidimą galėtų sumažinti spaudimą oro gynybai. Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo iššūkiai dėl perėmėjų atsargų ir suintensyvėjusių Rusijos atakų, ypač balistinėmis raketomis.

    „Mums svarbu ne tik numušti raketas ore, bet ir sumažinti patį paleidimų skaičių“, – sakė Ukrainos pareigūnų poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Neaiškumas išlieka

    Viešojoje erdvėje pateikiamos skirtingos interpretacijos, ar Muskas iš tiesų suteikia žalią šviesą, ar tik nurodo, kad sprendimą turi priimti Vašingtonas. Minima, kad ankstesnėse diskusijose buvo nesusipratimų dėl to, kas ir kokiu lygiu turi patvirtinti tokių operacijų leidimą.

    Kontekstą papildo ir tai, kad anksčiau buvo fiksuoti atvejai, kai „Starlink“ prieinamumas tapo geopolitinių ginčų objektu. Tai sustiprina nuomonę, kad palydovinis internetas kare tapo ne tik technologine, bet ir politine priemone.

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusija bando kurti plačiajuosčio palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“, dažnai pristatomą kaip alternatyvą „Starlink“. Tačiau naujausia palydovų grupė susidūrė su problemomis: dalis aparatų nepakėlė orbitos iki planuoto aukščio ir pradėjo leistis žemyn.

    JAV Kosminių pajėgų viešai skelbiamuose orbitinių objektų kataloguose matyti, kad 2026 metais liepos 19 dieną iš Plesecko kosmodromo raketa „Sojuz-2-1b“ į kosmosą iškėlė 16 „Rassvet-3“ palydovų. Iš pradžių jie skriejo maždaug 289–327 kilometrų aukštyje, o tai laikoma palyginti žema orbita, kurioje atmosferos pasipriešinimas vis dar reikšmingas.

    Vėliau dalis palydovų bandė kelti orbitą, tačiau kai kurių manevrai atrodė neefektyvūs. Viešai prieinami stebėsenos duomenys rodo, kad keli aparatų aukštis padidėjo tik iki maždaug 313–332 kilometrų, o nė vienas iš liepos mėnesio paleidimo palydovų neperžengė 360 kilometrų ribos.

    Analitikų vertinimu, bent keli palydovai po bandymų kelti orbitą sustojo ir pradėjo palaipsniui žemėti. Du objektai rugpjūčio pabaigoje, skaičiuojant pagal stebėsenos kreives, jau buvo kritę žemiau 300 kilometrų ir, tikėtina, artėja prie deorbitacijos, kai aparatas sudega atmosferoje.

    Tai ne pirmas praradimas šio projekto istorijoje. Ankstesniais mėnesiais buvo fiksuotas bent vienas „Rassvet“ palydovas, kuris nuo pat misijos pradžios neatliko nė vieno orbitos kėlimo manevro ir galiausiai įėjo į atmosferą, taip parodydamas, kad konstelacijos formavimas kol kas vyksta nelygiai.

    Ambicijos didelės, bet svarbus tankis

    Už „Rassvet“ plėtrą atsakinga „Bureau 1440“ yra deklaravusi tikslą iki 2027 metų pasiekti apie 250 palydovų, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama ir apie maždaug 900 aparatų. Tokios apimties konstelacija reikštų daug paleidimų ir neišvengiamą techninių gedimų bei kosminių šiukšlių rizikos augimą.

    Žemai skriejančių ryšio palydovų modelis remiasi kiekybe: stabilų ir nenutrūkstamą ryšį užtikrina tik pakankamai didelis veikiančių aparatų skaičius. Ukrainos palydovinio ryšio ekspertai anksčiau yra teigę, kad pirmosios „Rassvet“ grupės jau gali suteikti kelis ryšio langus per dieną, tačiau ištisiniam padengimui reikėtų šimtų palydovų.

    Pleseckas išlieka pagrindinis taškas

    Problemos su dalimi „Rassvet“ palydovų nereiškia, kad Rusija negali greitai papildyti savo orbitinės infrastruktūros. Rugpjūčio 24 dieną iš Plesecko vėl kilo raketa, o Rusijos gynybos ministerija pranešė į orbitą iškėlusi dar vieną, įslaptintą karinį palydovą.

    Tokiuose pranešimuose krovinys dažniausiai įvardijamas bendriniu „Kosmos“ pavadinimu, neatskleidžiant techninių detalių. Tas pats kosmodromas naudojamas ir „Rassvet“ partijoms, todėl net ir praradus kelis aparatus programa gali būti tęsiama, jei išlieka gamybos ir paleidimų tempas.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ intensyvina „Starship“ bandymų programą ir artimiausiais mėnesiais siekia atlikti pirmą pilną orbitinį skrydį. Iki šiol dauguma bandymų buvo suborbitiniai arba baigdavosi anksčiau nei planuota, tačiau kiekvienas etapas priartina sistemą prie komercinės eksploatacijos ir reguliarių misijų.

    Bendrovė jau atliko naujo „Starship“ komplekto statinius variklių bandymus, kurie yra vienas svarbiausių žingsnių prieš startą. Elonas Muskas pastarosiomis savaitėmis viešai patvirtino, kad tikslas yra pereiti prie pilno orbitinio profilio, o kartu išbandyti sprendimus, reikalingus pakartotiniam raketos naudojimui.

    Kitas svarbus tikslas yra komercinio krovinio iškėlimas į kosmosą. Anksčiau „Starship“ bandymuose buvo paleisti „Starlink“ V3 tipo palydovų prototipai, tačiau jie vėliau sudegė atmosferoje, todėl „SpaceX“ siekia pademonstruoti patikimesnį scenarijų ir tikslesnį misijos valdymą.

    Kas keisis artimiausioje misijoje

    Artėjančiame skrydyje planuojama naudoti antrojo laipsnio aparatą „Ship 41“, sujungtą su „Super Heavy“ V3 tipo stiprintuvu. Ši konfigūracija turi užtikrinti didesnę trauką pakilimo metu ir didinti „Starship“ galimybes gabenti sunkesnius krovinius į žemąją orbitą.

    „SpaceX“ taip pat nori peržengti dar vieną ribą: pirmą kartą mėginti perimti patį „Starship“ aparatą specialiomis bokšto mechaninėmis „rankomis“. Iki šiol panašus manevras pavyko tik su „Super Heavy“ stiprintuvu, o antrojo laipsnio perėmimas būtų itin reikšmingas visos sistemos daugkartiniam naudojimui.

    Kodėl perėmimas bokšte svarbus

    Jei „Starship“ pavyktų sugrąžinti ir perimti bokšte, tai sumažintų poreikį leistis į vandenyną, trumpintų tarpą tarp skrydžių ir mažintų remonto apimtį. Tokia schema yra esminė „SpaceX“ strategijoje, nes bendrovė siekia, kad naujoji raketų sistema galėtų skristi dažnai ir už mažesnę kainą.

    Per ankstesnius bandymus „SpaceX“ jau demonstravo, kad antrasis laipsnis gali atlikti kontroliuojamą nusileidimą ir nusileisti vandenyne. Vis dėlto reali pažanga, bendrovės požiūriu, prasidėtų tuomet, kai abu etapai būtų grąžinami greitai ir prognozuojamai, beveik kaip aviacijoje.

    Reguliuotojai ir saugos reikalavimai taip pat turi įtakos grafikui, todėl tiksli starto data gali kisti. Nepaisant to, „SpaceX“ aiškiai signalizuoja, kad artimiausias bandymas bus skirtas ne tik skrydžiui į orbitą, bet ir didžiausiam iki šiol žingsniui link pilnai daugkartinės „Starship“ sistemos.

  • Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainoje per Technological Forces of Ukraine renginį pristatytas bepiločio orlaivio sprendimas „Baton“, skirtas smogti priešo ugnies taškams, logistikos objektams ir kitiems taikiniams. Gamintojų teigimu, tai orlaivio tipo platforma su tiesiais sparnais ir dviem elektriniais varikliais.

    Paskelbta, kad „Baton“ ore gali išbūti apie 50 minučių. Jo kruizinis greitis siekia apie 105 kilometrus per valandą, o maksimalus gali pasiekti 140 kilometrų per valandą.

    Skelbiama, kad dronas įprastai veikia 150–500 metrų aukštyje, o maksimalus lubų aukštis siekia 1 500 metrų. Nurodoma, kad jis gali gabenti iki 3 kilogramų naudingąją apkrovą, o deklaruojamas didžiausias skrydžio nuotolis yra iki 90 kilometrų.

    Vienas svarbiausių akcentų – terminalinis autonominis nutaikymas. Teigiama, kad „Baton“ gali perimti vedimą į tikslą ir automatiškai nukreipti save taikinio link iš maždaug 2 kilometrų atstumo bei iki 500 metrų aukščio.

    Taip pat nurodoma, kad sistemoje įdiegtas autonominis navigacijos sprendimas, leidžiantis savarankiškai vykdyti iš anksto suplanuotą maršrutą ir realiu laiku nustatyti savo padėtį. Ryšio sprendimai gali skirtis pagal versiją: minima analoginė arba skaitmeninė vaizdo jungtis, LTE ryšys ir „Starlink“.

    Kūrėjai pabrėžia ir greito dislokavimo idėją. Skelbiama, kad vienu pikapu galima gabenti iki aštuonių dronų, o paruošimas startui trunka apie 15 minučių.

    Pasak pateiktos informacijos, „Baton“ paleidžiamas katapulta ir valdomas per antžeminę valdymo stotį, operatoriui naudojant FPV principą. Tokia schema Ukrainos kare tapo plačiai paplitusi, nes leidžia greitai diegti masinės gamybos sprendimus ir lanksčiai juos pritaikyti skirtingoms užduotims.

    Pažymima, kad tai nėra vien parodinis modelis: teigiama, jog dronai jau perduoti Ukrainos kariuomenei ir išbandyti fronte. Fondas „Come Back Alive“ skelbė perdavęs Ukrainos karinei žvalgybai 592 vienetus, todėl sistema, anot iniciatorių, įgijo ir praktinio naudojimo patirties.

  • Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Strateginė priklausomybė tampa rizika

    Europos Sąjunga spartina planus kurti savo saugaus ryšio palydovų sistemą IRIS2 ir vis dažniau kalba apie būtinybę turėti nepriklausomas raketų paleidimo galimybes. Ekspertai pabrėžia, kad klausimas čia ne vien technologinis, bet ir strateginis, susijęs su saugumu bei atsparumu krizėms.

    Poreikis ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai palydovinis internetas ir ryšys tapo kritiškai svarbūs tiek civilinei saugai, tiek gynybai. Stichinės nelaimės, plataus masto elektros tiekimo sutrikimai ar kibernetinės atakos gali greitai paralyžiuoti antžemines ryšių infrastruktūras.

    Kas yra IRIS2 ir kam ji skirta

    IRIS2 planuojama kaip europinė daugiasluoksnė palydovų konstelacija, skirta pirmiausia saugiam institucijų ryšiui ir kritinių paslaugų tęstinumui. Sistemoje numatyta derinti skirtingas orbitas ir antžeminę infrastruktūrą, kad ryšys išliktų patikimas įvairiais scenarijais.

    Skirtingai nuo grynai komercinių tinklų, IRIS2 akcentas yra suverenumas ir prioritetas viešojo sektoriaus naudotojams, kai ryšys tampa gyvybiškai svarbus. Tai apima valstybės institucijas, gelbėjimo tarnybas ir kitas struktūras, kurioms būtinas kontroliuojamas bei patikimas kanalas.

    „Valstybė neturėtų remtis strateginiu ryšiu vien sprendimu, kurį kontroliuoja subjektas už Europos ribų“, – sakė „Creotech Instruments“ vadovas dr. Jakubas Bochińskis.

    Kodėl vien palydovų neužtenka

    Europos argumentas paprastas: jei konstelacija kuriama Europoje, tačiau palydovų paleidimui, papildymui ar greitam pakeitimui nuolat tenka naudotis užsienio paslaugomis, priklausomybė išlieka. Palydovai turi ribotą eksploatacijos laiką, todėl konstelacijas reikia nuolat atnaujinti ir plėsti.

    Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama visai grandinei: nuo projektavimo, komponentų gamybos ir surinkimo iki paleidimų ir valdymo. Europa jau turi „Ariane 6“, o kartu auga ir mažesni paleidimo paslaugų teikėjai, siekiant užtikrinti daugiau lankstumo ir konkurencijos.

    Lenkijos šuolis kosmose ir vaidmuo Europoje

    Straipsnyje akcentuojama, kad Lenkija per kelerius metus nuo pavienių projektų perėjo prie platesnės orbitinės infrastruktūros. Šalis jau turi mokslinių, Žemės stebėjimo ir karinės paskirties sprendimų, o dalis naujų palydovų yra kuriami ar užsakomi skirtingoms reikmėms.

    Minimi ir konkretūs projektai: Žemės stebėjimui skirti PIAST palydovai, taip pat moksliniai sprendimai, įskaitant BRITE konstelaciją. Gynybos srityje pažymimos radarinių ir optoelektroninių sistemų kryptys, kurios padeda užtikrinti operatyvią žvalgybinę informaciją ir valstybės institucijų poreikius.

    Numatoma, kad pirmieji IRIS2 palydovai orbitoje galėtų pasirodyti apie 2029 metais, o dalis paslaugų startuotų 2030 metais. Lenkijai tai reiškia galimybę įsitraukti į projektą, kuris ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių Europos saugumo infrastruktūros elementų.

  • „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ kuriama „Starship“ yra didžiausia ir galingiausia iki šiol sukurta raketa, skirta pakartotiniam naudojimui. Bendrovė ją vysto kaip pagrindinę platformą palydovams kelti, kroviniams gabenti ir ilgainiui žmonių misijoms į Mėnulį bei Marsą. Vis dėlto sistema dar laikoma bandomojoje stadijoje, o kiekvienas skrydis yra testų dalis.

    Apie artimiausius planus šią savaitę prabilo „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Jis teigė, kad kitas „Starship“ skrydis galėtų įvykti dar iki rugpjūčio pabaigos, nors ankstesnis bandymas vyko liepos pabaigoje. Tokie terminai būtų itin ambicingi, nes tarp skrydžių reikia įvertinti duomenis, atlikti patikras ir gauti leidimus.

    Kas planuojama per kitą bandymą?

    Pasak E. Musko, „SpaceX“ siekia per artimiausią misiją pirmą kartą į orbitą iškelti komercinį krovinį. Ankstesnio bandymo metu į erdvę buvo išgabenta dalis „Starlink“ V3 palydovų, tačiau jie po misijos buvo sudeginti atmosferoje. Šįkart tikslas būtų žingsnis arčiau realių komercinių skrydžių, kai krovinys turi pasiekti planuotą orbitą ir atlikti numatytas užduotis.

    Kartu bendrovė ketina vėl panaudoti „Starship“ krovinių skyrių „Starlink“ palydovų partijai. Tokia strategija svarbi, nes „Starlink“ plėtra yra vienas iš praktinių „Starship“ ekonomikos variklių: didesnis krovinio tūris ir masė leidžia vienu skrydžiu kelti daugiau naujos kartos palydovų.

    Sugrįžimas ir bandymas pagauti

    Vienas sudėtingiausių „Starship“ programos elementų yra visiškai pakartotinis raketos naudojimas. „SpaceX“ jau demonstravo galimybę sugrąžinti „Super Heavy“ pirmąją pakopą ir ją pagauti specialiomis bokšto „rankomis“. Dabar bendrovė siekia gauti leidimą panašiam manevrui ir su antrąja pakopa, t. y. pačiu „Starship“ erdvėlaiviu.

    Toks sprendimas, jei pavyktų, galėtų reikšmingai sumažinti paruošimo laiką tarp skrydžių ir priartinti „Starship“ prie režimo, kurį „SpaceX“ pristato kaip dažnus, praktiškai linijinius pakartotinius startus. Vis dėlto tai taip pat yra vienas rizikingiausių etapų, nes reikalauja itin tikslios navigacijos, patikimų variklių valdymo ir sklandaus nusileidimo profilio.

    Terminis skydas ir patikimumas

    Dar viena sritis, kuri pastaruoju metu sulaukė daug dėmesio, yra šiluminė apsauga. „Starship“ grįžimas į atmosferą yra kritinis etapas, nes dideli greičiai sukelia milžinišką kaitrą, o bet koks apsauginių plytelių ar konstrukcijų silpnumas gali baigtis nesėkme. E. Muskas užsiminė, kad viena iš opiausių problemų šioje srityje, tikėtina, jau suvaldyta.

    „Nenoriu prisišnekėti, bet manau, kad šiuo etapu šiluminio skydo problemą galima laikyti išspręsta“, – sakė Elonas Muskas.

    Jei rugpjūčio pabaigos terminas pasitvirtintų, tai būtų dar vienas ženklas, kad „SpaceX“ siekia spartinti bandymų ciklą. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo techninių rezultatų, reguliuotojų sprendimų ir to, ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus be nenumatytų trikdžių.

  • „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    Pirmoji ataskaita po IPO

    „SpaceX“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus kaip biržoje listinguojama bendrovė: nuostolis buvo mažesnis, nei prognozavo Volstritas, o pajamos šoktelėjo. Vis dėlto investuotojų dėmesio centre atsidūrė sparčiai augančios išlaidos, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu.

    Bendrovė pranešė patyrusi apie 469 mln. eurų nuostolį per tris mėnesius iki birželio pabaigos. Pajamos siekė maždaug 6,8 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo daugiau nei 90 proc.

    Didžiausia pinigų mašina – ryšio verslas

    Ryškiausiai augo „SpaceX“ ryšio ir palydovinio interneto kryptis, kuri laikoma didžiausiu bendrovės grynųjų pinigų generatoriumi. Šio segmento pajamos, bendrovės duomenimis, per metus padidėjo 66 proc., o „Starlink“ abonentų skaičius padvigubėjo iki 12 mln.

    „Neatmetu, kad vieną dieną „Starlink“ galėtų teikti didžiąją dalį pasaulio interneto“, – sakė Elonas Muskas per pokalbį su analitikais.

    Akcijų svyravimai ir uždarymo laikotarpio pabaiga

    Po rezultatų paskelbimo „SpaceX“ akcijos reguliarios prekybos metu brango, tačiau vėliau dalį prieaugio atidavė. Rinkoje išlieka įtampa dėl didelių svyravimų: artėjant vadinamojo uždarymo laikotarpio pabaigai, į prekybą gali patekti gerokai daugiau akcijų.

    Pranešta, kad artimiausiomis dienomis rinkoje gali atsirasti daugiau nei 900 mln. akcijų, taip daugiau nei padvigubinant šiuo metu laisvai prekiaujamą kiekį. Tokios situacijos neretai didina trumpalaikį spaudimą kainai, nes dalis ankstyvųjų investuotojų siekia realizuoti pelną.

    DI išlaidos auga, pažadai – ambicingi

    Didžiausias klausimas investuotojams – ar spartus DI infrastruktūros bei tyrimų finansavimas atsipirks, ir kada. „SpaceX“ nurodė, kad investicijos į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą per ketvirtį išaugo iki maždaug 15,6 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Finansų vadovas Bretas Johnsenas teigė, kad panašiai aukštos kapitalo išlaidos, tikėtina, išliks ir per artimiausius du ketvirčius. Toks tempas atitinka platesnę technologijų sektoriaus tendenciją, kai DI pajėgumams kuriami brangūs duomenų centrų, lustų ir tinklų pajėgumai.

    Elonas Muskas gynė investicijas ir pareiškė, kad jų skatinamas augimas leistų bendrovei pasiekti maždaug 870 mlrd. eurų metines pajamas anksčiau nei planuota. Jo teigimu, tikslas galėtų būti pasiektas 2030 metais, o ne 2031 metais.

    „Starship“ bandymai ir NASA lūkesčiai

    Analitikams rūpėjo ir „Starship“ programa – milžiniška raketa, laikoma kertine „SpaceX“ ilgalaikių ambicijų dalimi. Muskas teigė, kad mėnesio pabaigoje planuojamas pakartotinio panaudojimo bandymas, kurio metu būtų siekiama sugrąžinti aparatus ir „pagauti“ juos mechaninėmis rankomis grįžtant į bazę.

    NASA tikisi naudoti „Starship“ kaip vieną iš sprendimų, padėsiančių grąžinti astronautus į Mėnulį. „Norime įžengti ant Mėnulio 2028 metais“, – sakė „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell.

    Pranešime taip pat minima, kad „SpaceX“ priklauso ir socialinės medijos platforma X, anksčiau žinoma kaip „Twitter“. Šis portfelis dar labiau didina investuotojų dėmesį, nes rinkos vertina, ar skirtingų krypčių plėtra nekuria perteklinės rizikos.

  • Kinija greitina kosminių raketų tempą: pirmas pakartotinis etapas ir siaurėjantis kelias į orbitą

    Kinijos planas: daugiau palydovų, daugiau startų

    Kinija pastaraisiais metais sparčiai didina palydovų gamybos apimtis ir pereina prie beveik serijinės gamybos modelio. Pramonė investuoja į automatizuotas surinkimo ir bandymų linijas, todėl išauga potencialas greitai plėsti didžiąsias palydovų grupuotes, skirtas ryšiui ir duomenų perdavimui.

    Tačiau gamybos pajėgumai vis dažniau lenkia galimybes palydovus reguliariai iškelti į žemąją orbitą. Būtent startų dažnis ir prieinamumas tampa kertiniu ribojimu, ypač kai kalbama apie megakonsteliacijas, kurioms reikia nuolatinių papildymų ir greito atstatymo po gedimų.

    Pakartotinis naudojimas: pirmas realus lūžis

    Kad išspręstų „butelio kaklelį“, Kinija intensyviai vysto daugkartinio naudojimo raketų technologijas. Ankstesni bandymai daugiausia rėmėsi vertikalaus kilimo ir nusileidimo demonstratoriais, kurie padėjo patikrinti variklių traukos valdymą, navigaciją ir nusileidimo tikslumą, bet neatkūrė viso sugrįžimo po orbitinio skrydžio sudėtingumo.

    Ryškus lūžis įvyko 2026 metų liepos 10 dieną, kai „Chang Zheng-10B“ po orbitinio paleidimo kontroliuojamai sugrąžino pirmąją pakopą. Pakopa buvo vertikaliai nusodinta ir perimta jūrinėje platformoje, panaudojant tinklinį gaudymo sprendimą, o tai tapo pirmuoju Kinijos sėkmingu tokio tipo sugrąžinimu po realios orbitinės misijos.

    Kodėl vieno sėkmingo sugrįžimo dar neužtenka

    Vienkartinis sėkmingas pakopos atgavimas dar nereiškia, kad sistema tapo ekonomiškai konkurencinga. Tikrasis išbandymas prasideda tada, kai pakopa gali būti reguliariai panaudojama pakartotinai, o jos patikra, remontas ir paruošimas kitam startui vyksta greitai, prognozuojamai ir už aiškią kainą.

    Be to, megakonsteliacijoms svarbu ne tik raketos technologija, bet ir visas startų „gamybos“ ciklas: kosmodromų pralaidumas, integravimo infrastruktūra, kuro logistika, patikimos tiekimo grandinės ir pakankamas paruoštų viršutinių pakopų kiekis. Jei šios grandys stringa, net ir pažangi pirmosios pakopos technologija neišsprendžia tempo problemos.

    JAV operacinė persvara ir „SpaceX“ masto efektas

    Nors Kinija mažina technologinį atotrūkį, operaciniu lygmeniu JAV išlaiko aiškią persvarą. 2025 metais Kinija, remiantis viešai skelbiamais nacionalinių institucijų duomenimis, atliko 92 startus, o „SpaceX“ vien „Falcon 9“ programa įvykdė 165 skrydžius, iš kurių didelė dalis buvo skirta „Starlink“ palydovams.

    Skirtumas matomas ne tik startų skaičiuje, bet ir realioje iškeltų krovinių masėje. Nepriklausomi rinkos vertinimai rodo, kad „SpaceX“ į kosmosą per metus iškelia daug kartų daugiau naudingosios apkrovos nei visi Kinijos operatoriai kartu, o tai didina patirtį, patikimumą ir leidžia dar labiau spartinti ciklą.

    Ko tikėtis toliau: konkurencija didės, kainos turėtų mažėti

    Kinijos pasirinktas modelis yra platus: vienu metu vystoma daugiau nei viena raketų šeima ir kelios įmonių grupės, todėl auga tikimybė, kad atsiras efektyvus, pakartotinai naudojamas sprendimas. Kita vertus, paralelinis vystymas gali reikšti resursų dubliavimą ir konkurenciją dėl variklių, specialistų bei startų infrastruktūros.

    Vidutiniu laikotarpiu Kinijos pažanga gali sustiprinti pasaulinę konkurenciją komercinių paleidimų rinkoje, ypač jei pavyks pereiti nuo „pirmo sėkmingo sugrįžimo“ prie rutininio pakopų naudojimo. Didesnė konkurencija paprastai reiškia ir didesnį spaudimą kainoms, tačiau lemiamas veiksnys išliks tas pats: pralaidumas, patikimumas ir startų dažnis.

    Megakonsteliacijų eroje greitis tampa atsparumo dalimi. Palydovų tinklai yra tvirtesni, kai praradimus galima greitai kompensuoti, o technologijas atnaujinti dažnai, todėl raketų pakartotinis naudojimas ir kosmodromų pajėgumai tampa nebe prestižo, o strateginiu klausimu.