CP v2

Tag: Starlink

  • „SpaceX“ smogė į istoriją: „Falcon 9“ boosteris skrido 36 kartus ir jau taikosi į NASA rekordą

    „SpaceX“ smogė į istoriją: „Falcon 9“ boosteris skrido 36 kartus ir jau taikosi į NASA rekordą

    „SpaceX“ dar kartą pakėlė kartelę daugkartinių raketų srityje: „Falcon 9“ pirmosios pakopos stiprintuvas B1067 atliko jau 36-ąjį skrydį. Tai naujas šios raketos naudojimo rekordas, rodantis, kaip sparčiai bendrovė didina paleidimų tempą ir mažina vieno starto kainą.

    Rekordinė misija įvyko iš Cape Canaveral Floridoje, iš aikštelės Space Launch Complex 40. Šį kartą į orbitą iškeliavo 29 „Starlink“ palydovai, o skrydis baigėsi sėkmingai: krovinys pasiekė planuotą orbitą, o pirmoji pakopa po maždaug 8,5 minutės nusileido ant jūroje esančios baržos „A Shortfall of Gravitas“.

    Kaip veikia daugkartinis „Falcon 9“ modelis

    Daugkartinio naudojimo pirmoji pakopa yra esminė „Falcon 9“ sistemos dalis: po starto ji atsiskiria, grįžta į atmosferą ir valdomai nusileidžia ant baržos arba antžeminės aikštelės. Toks modelis leidžia tą pačią brangiausią raketos dalį panaudoti pakartotinai ir didinti paleidimų dažnį.

    B1067 stiprintuvas per savo karjerą buvo panaudotas ne tik „Starlink“ misijoms. Jis dalyvavo ir pilotuojamuose skrydžiuose, įskaitant „Crew-3“ ir „Crew-4“ misijas į Tarptautinę kosminę stotį, taip pat įvairiuose komerciniuose ir instituciniuose palydovų paleidimuose.

    „Starlink“ tempas keičia statistiką

    Didelė dalis „Falcon 9“ paleidimų šiandien siejama su „Starlink“ tinklo plėtra: būtent nuosavas palydovų projektas užtikrina nuolatinį startų srautą ir leidžia „SpaceX“ praktiškai testuoti pakartotinio naudojimo strategiją realiame, aukšto dažnio grafike.

    Skelbiama, kad orbitoje jau yra daugiau nei 10 700 „Starlink“ palydovų, o tai paverčia šią sistemą didžiausia palydovų grupe istorijoje. Kartu tai didina ir diskusijas dėl žemų orbitų užimtumo, kosminių šiukšlių rizikos bei ryškaus palydovų pėdsako naktiniame danguje.

    NASA rekordas – visai čia pat

    Su 36 skrydžiais B1067 jau priartėjo prie istorinio NASA daugkartinio naudojimo rekordo, siejamo su erdvėlaiviu, kuris buvo panaudotas 39 misijose. Jei stiprintuvas sėkmingai atliks dar kelis startus, „SpaceX“ gali pasiekti naują etaloną, kurį anksčiau buvo pavykę įtvirtinti tik „Space Shuttle“ programos laikais.

    Šis pasiekimas rodo platesnę tendenciją kosmoso rinkoje: svarbiausiu konkurenciniu pranašumu tampa ne vien variklių galia, o patikimas pakartotinis naudojimas, greitas paruošimas kitam startui ir gebėjimas paleidimus vykdyti beveik serijiniu režimu.

  • Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Žurnalistinis tyrimas atskleidė kelis dokumentus, parengtus Kinijos ir Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo renginiams bei deryboms 2023 metais. Juose aprašoma, kaip abi šalys svarstė priemones, galinčias sumažinti palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ efektyvumą.

    Nutekintuose pristatymuose minima kelių etapų strategija, apimanti diplomatinį spaudimą ir kovą dėl radijo dažnių bei orbitinių pozicijų. Dokumentuose taip pat įvardijamos technologinės priemonės, tokios kaip ryšio trikdymas, kibernetinės atakos ir, ilgesnėje perspektyvoje, galimybė fiziškai taikytis į palydovus.

    Tyrime pažymima, kad „Starlink“ konstelacijos mastas laikomas iššūkiu konkurentams ir didina susidūrimų riziką žemojoje Žemės orbitoje. Autorių teigimu, siūlomos suderintos priemonės būtų nukreiptos į tolesnės konstelacijos plėtros apsunkinimą ir jos operacinių galimybių ribojimą.

    Kas dokumentuose minima apie trikdymą

    Vienas iš aprašytų sumanymų siejamas su bendru Rusijos ir Kinijos elektroninės kovos sprendimų vystymu. Tokia sistema, kaip teigiama, galėtų leisti selektyviai slopinti ryšį konkrečiose teritorijose, pritaikant trikdymo intensyvumą pagal situaciją.

    Dokumentuose taip pat keliama idėja apie pigesnių priešpalydovinių priemonių kūrimą, kurios teoriškai leistų greičiau naikinti palydovus, nei būtų papildoma jų grupuotė orbitoje. Ekspertai Vakarų šalyse ne kartą pabrėžė, kad kosmoso infrastruktūros militarizacija didina eskalacijos ir klaidų riziką.

    Platesnis bendradarbiavimo mastas

    Nutekinta medžiaga, kaip teigiama tyrime, apima ne vien ryšio temą. Joje minimi planai vystyti integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą, skirtą kovai su moderniomis grėsmėmis, įskaitant hipergarsines raketas.

    Taip pat aptariami autonominių dronų spiečių sprendimai, kuriuose galėtų būti naudojamas dirbtinis intelektas, ir kitos modernizavimo kryptys. Dokumentuose šis bendradarbiavimas siejamas su Rusijos karo Ukrainoje patirtimi ir Kinijos technologinėmis bei gamybinėmis galimybėmis.

    Vakarų politikai ir saugumo bendruomenė panašius signalus vertina kaip riziką Europos ir transatlantiniam saugumui. „Tai kelia didžiulį nerimą ir verčia rimtai vertinti Kinijos vaidmenį, nes tai kertasi su esminiais Europos saugumo interesais“, – sakė Johann Wadephul.

    Pasak tyrime cituojamų buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, tokie dokumentai turėtų būti vertinami kaip įspėjimas dėl didėjančios technologinės ir karinės sinergijos. „Tai pavojaus signalas, į kurį būtina reaguoti, o ne ignoruoti“, – sakė Edas Boganas.

    Pastaraisiais metais palydovinis internetas tapo kritine infrastruktūra, ypač krizėse ir karo zonose, todėl jo pažeidžiamumas tampa strateginiu klausimu. Dėl to auga dėmesys ryšio atsparumui, atsarginėms sistemoms ir kosmoso saugumo taisyklėms, kurias tarptautinė bendruomenė vis dažniau svarsto kaip prioritetą.

  • Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija rengiasi kurti nuosavą didelės apimties palydovinę infrastruktūrą, kuri turėtų sumažinti priklausomybę nuo komercinių ryšio tiekėjų ir sustiprinti Bundesvero gebėjimą veikti krizių bei karo metu. Pagal dabartinę koncepciją numatoma dviejų segmentų sistema, apjungianti ryšį ir žvalgybą.

    Pirmasis segmentas būtų karinio ryšio tinklas, kurį sudarytų apie 200 palydovų žemojoje Žemės orbitoje. Vokietijos žiniasklaida šį sprendimą apibūdina kaip Bundesverui skirtą „Starlink“ analogą, nes tokia architektūra užtikrina didesnį atsparumą sutrikimams ir greitesnį duomenų perdavimą.

    Antrasis segmentas, žinomas kaip SPOCK 2, galėtų apimti iki 1 000 palydovų, skirtų nuolatiniam mūšio lauko stebėjimui. Planuojama, kad konstelacija remsis pažangiais vaizdinimo sprendimais, įskaitant radarinius jutiklius, leidžiančius matyti situaciją ir tada, kai trukdo debesuotumas ar tamsa.

    Sprendimą spartinti tokio tipo pajėgumus stipriai paveikė karo Ukrainoje patirtys, kai palydovinis ryšys tapo kritiškai svarbus koordinuojant padalinius, perduodant žvalgybos informaciją ir valdant bepiločius orlaivius. Berlynas vis dažniau akcentuoja, kad strateginė komunikacija neturėtų priklausyti vien nuo privačių bendrovių sprendimų ar geopolitinių rizikų.

    Šiuo metu Bundesveras daugiausia remiasi keliais dideliais geostacionarios orbitos palydovais, veikiančiais maždaug 36 000 kilometrų aukštyje. Toks modelis turi privalumų dėl ilgaamžiškumo, tačiau yra labiau pažeidžiamas ir suteikia mažiau lankstumo, o signalo delsa paprastai didesnė nei žemojoje orbitoje veikiančiose sistemose.

    Žemojoje orbitoje esantys palydovai leidžia sumažinti delsą ir didinti tinklo patikimumą, nes ryšys gali būti perskirstomas tarp daugybės mazgų. Vis dėlto tai reiškia trumpesnį palydovų tarnavimo laiką ir būtinybę reguliariai papildyti konstelaciją, todėl ilgalaikės eksploatacijos kaštai tampa itin svarbia projekto dalimi.

    Dėl ryšio segmento įgyvendinimo varžosi konsorciumas, kuriame minimos „Airbus Defence and Space“, OHB ir „Rheinmetall“. Pastarajai dalyvavimas reikštų platesnį žingsnį į kosmoso technologijų sritį, greta tradiciškai dominuojančių sausumos ginkluotės ir amunicijos projektų.

    Vokietijoje viešai aptariama, kad karinių kosmoso pajėgumų plėtra gali kainuoti dešimtis milijardų eurų, o vien konstelacijos palaikymas ir nuolatinis atnaujinimas kasmet gali atsieiti apie 1 000 000 000 eurų ar daugiau. Toks mastas atspindi bendrą Europos kryptį investuoti į suverenius ryšio, žvalgybos ir atsparumo sprendimus, kurie tampa neatsiejami nuo šiuolaikinės gynybos planavimo.

  • Ar „SpaceX“ kuria DI įrenginį mažesnį už „iPhone“? Elonas Muskas tai paneigė

    Ar „SpaceX“ kuria DI įrenginį mažesnį už „iPhone“? Elonas Muskas tai paneigė

    Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „SpaceX“ esą svarstė kurti mažą, autonominį įrenginį, kuris suteiktų prieigą prie „xAI“ kuriamų dirbtinio intelekto sprendimų be išmaniojo telefono. Skelbta, kad tokia idėja galėjo būti aptarta investuotojams kaip vienas iš ateities produktų scenarijų.

    Teigta, kad tariamas įrenginys būtų mažesnis už „iPhone“ ir veiktų kaip atskiras DI „kompanionas“ su nuosava programine įranga. Publikacijose minėta, jog jis galėtų būti kuriamas naudojant „Qualcomm“ „Snapdragon“ platformą, tačiau nei konkretaus lusto, nei techninių specifikacijų nebuvo pateikta.

    Po šių pranešimų į diskusiją įsitraukė Elonas Muskas ir viešai pareiškė, kad tokia informacija yra netiesa. Jo komentaras sustiprino įspūdį, kad kalbos apie konkretų „SpaceX“ DI įrenginį šiuo metu gali būti nepagrįstos arba bent jau gerokai perdėtos.

    Vis dėlto akivaizdu, kad Musko valdomos bendrovės DI srityje juda agresyviai, o rinkoje daugėja bandymų „iškelti“ dirbtinį intelektą iš telefono ekrano į atskirus įrenginius. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje aktyviai ieškoma naujų formų: nuo ausinių ir segamų įrenginių iki kišeninių asistentų, galinčių veikti su debesų paslaugomis.

    Atskira kryptis – palydovinis ryšys. „SpaceX“ valdoma „Starlink“ paslauga plečia ryšio galimybes, o JAV ir kitose šalyse daugėja projektų, skirtų užtikrinti ryšį atokesnėse vietovėse bei ekstremaliose situacijose.

    Šiame kontekste rinkoje nuolat atsinaujina spėlionės apie „Starlink“ ryšį palaikančius mobiliuosius sprendimus ar net įrenginius, tačiau konkrečių „SpaceX“ planų dėl atskiro telefono ar DI „gadgeto“ bendrovė viešai nėra patvirtinusi. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie produktai reikalautų ne tik aparatinės įrangos, bet ir aiškaus paslaugų modelio, baterijos efektyvumo bei duomenų privatumo sprendimų.

  • Mokslininkai perspėja: 1,7 mln. palydovų gali praskaidrinti nakties dangų ir trikdyti astronomiją

    Mokslininkai perspėja: 1,7 mln. palydovų gali praskaidrinti nakties dangų ir trikdyti astronomiją

    Į orbitą veržiasi megažvaigždynai

    Europos pietinė observatorija perspėja, kad planai per artimiausius metus į Žemės orbitą iškelti iki 1 700 000 palydovų gali turėti itin neigiamų pasekmių astronomijai. Naujas tyrimas skaičiuoja, kaip dideli ir ryškūs palydovų žvaigždynai didintų dangaus šviesumą ir apsunkintų antžeminių teleskopų darbą.

    Šiuo metu orbitoje jau yra apie 14 000 palydovų, o jų skaičius pastaraisiais metais smarkiai augo dėl komercinių ryšio projektų. Tačiau, mokslininkų teigimu, dabar matomas augimas tėra pradžia, jei reguliuotojai leis įgyvendinti ambicingiausius planus.

    Kodėl palydovai trukdo stebėjimams

    Pagrindinė problema astronomams yra ryškūs palydovų pėdsakai dangaus nuotraukose: palydovui kertant stebimą lauką, jis palieka šviesią juostą, kuri gali sugadinti kadrą ir uždengti silpnus tolimų objektų signalus. Didėjant palydovų skaičiui, tokių pėdsakų tikimybė auga, o dalis stebėjimų tampa mažiau patikimi arba visai netinkami.

    ESO astronomas Olivier Hainaut, vadovavęs tyrimui, pabrėžė, kad dabartinis poveikis dar yra valdomas, tačiau planuojamas šuolis iki 1 700 000 palydovų reikštų kokybinį lūžį.

    „Kai palydovas kerta stebimą vaizdą, jis palieka ryškų pėdsaką ir užgožia tai, kas yra už jo“, – sakė Olivier Hainaut.

    „Pastaraisiais metais tai vyksta, bet dar galima su tuo susitvarkyti. Tačiau jei nuo 14 000 pereisime prie 1 700 000, problemos taps labai rimtos“, – pridūrė jis.

    Ryškesnis dangus ir poveikis aplinkai

    Tyrime išskiriamas ir projektas „Reflect Orbital“, kuriuo siekiama į orbitą kelti didelius palydovus su veidrodžiais, galinčiais nukreipti saulės šviesą į Žemę ir taip suteikti apšvietimą naktį. ESO vertinimu, net ir tada, kai veidrodžiai nėra nukreipti į stebėtoją, sklaida gali padaryti tokius objektus itin ryškius, o tai reikštų papildomą šviesos taršą.

    Mokslininkai nurodo, kad ryškūs palydovų žvaigždynai gali paveikti ne tik profesionalią astronomiją. Didėjanti dirbtinė dangaus šviesa siejama su poveikiu žmogaus ir gyvūnų biologiniams ritmams bei ekosistemoms, o kosminių paleidimų mastas kelia klausimų dėl energijos sąnaudų ir aplinkos pėdsako.

    Be to, didžiulė palydovų koncentracija didina ir susidūrimų riziką, o tai gali skatinti kosminių šiukšlių grandininę reakciją, dar vadinamą Keslerio sindromu. Tokiu atveju naujų susidūrimų sukeliamų nuolaužų daugėjimas galėtų apsunkinti saugų naudojimąsi tam tikromis orbitomis.

    ESO ir partneriai ragina svarstyti ribą, kuri leistų išsaugoti mokslinių stebėjimų galimybes, ir siūlo siekti, kad orbitoje būtų ne daugiau kaip 100 000 palydovų. Taip pat akcentuojama, kad palydovai turėtų būti projektuojami taip, kad būtų kuo mažiau matomi plika akimi ir mažiau ryškintų nakties dangų.

    Sprendimai dėl dalies didžiausių projektų priklauso reguliuotojams, tarp jų ir JAV Federalinei ryšių komisijai. ESO teigimu, būtent reguliavimo institucijos dabar turės įvertinti, kaip suderinti komercinius planus su mokslo, aplinkos ir visuomenės interesu išsaugoti tamsų dangų.

  • Po „SpaceX“ IPO investuotojai ieško kosminių vienaragių: ar Azija turi savą lyderį, o kur lenkai?

    „SpaceX“ debiutas biržoje tapo stipriu impulsu visam kosmoso sektoriui: į rinką plūstelėjo nauji investuotojai, o kartu išaugo ir lūkesčiai, kad netrukus atsiras daugiau įmonių, galinčių pakartoti bent dalį šio modelio sėkmės. Dėmesys krypsta ne tik į JAV, bet ir į Aziją, kur sparčiai auga vadinamasis NewSpace segmentas.

    Rinkos dalyviai kosmoso bendroves vis dažniau vertina kaip infrastruktūros verslus, aptarnaujančius ryšius, duomenų ekonomiką ir gynybą. Dėl to investuotojams svarbus ne vien raketos ar vienas produktas, o gebėjimas sujungti kelias grandis: paleidimus, palydovų gamybą, ryšio paslaugas ir duomenų analizę, vis dažniau paremtą DI.

    Kodėl „SpaceX“ išskirtinis?

    „SpaceX“ vertę kuria ne vien komerciniai paleidimai: bendrovė vysto daugkartinio panaudojimo raketų technologijas, turi didelę palydovinio interneto konstelaciją ir plečia paslaugas valstybinėms institucijoms. Tokia vertikalios integracijos strategija leidžia mažinti kaštus, greičiau didinti mastą ir klientams pasiūlyti visą paketą, o ne atskirus komponentus.

    Šis modelis tapo etalonu, todėl investuotojai ieško „kosminių vienaragių“, tai yra privačių įmonių, kurių vertė viršija maždaug 1 mlrd. eurų. Tačiau dauguma perspektyvių bendrovių Azijoje specializuojasi viename segmente, o ne valdo visą grandinę.

    Kinija ir Indija: raketos, bet skirtingos sąlygos

    Kinijoje per pastarąjį dešimtmetį susiformavo privatus raketų startuolių sluoksnis, kurį paskatino valstybės sprendimai atverti dalį sektoriaus privačiam kapitalui. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „LandSpace“, „Galactic Energy“ ir „Space Pioneer“, vystančios skirtingų klasių nešėjus ir bandančios priartėti prie daugkartinio panaudojimo koncepcijos.

    Indijoje ryškiausi privatūs žaidėjai siejami su mažų palydovų rinka ir technologine inovacija: „Skyroot Aerospace“ bei „Agnikul Cosmos“. Pastaroji tarptautinio dėmesio sulaukė dėl 3D spausdinimu gaminamo raketinio variklio, o Indijos reguliavimo pokyčiai, leidžiantys didesnę užsienio kapitalo dalį kai kuriuose kosmoso segmentuose, turėtų palengvinti finansavimo pritraukimą.

    Vis dėlto kainų ir masto prasme JAV lyderis išlieka sunkiai pasiekiamas: daugkartinio panaudojimo raketos ir didelė vidinė paklausa leidžia siūlyti agresyvesnę kainodarą. Azijos bendrovėms didžiausias iššūkis yra pereiti nuo pavienių demonstracijų prie stabilaus, reguliaraus komercinio grafiko.

    Ar Azijoje yra „Starlink“ analogas?

    Didžiausia Azijos spraga, lyginant su „SpaceX“, ilgą laiką buvo privatus plačios apimties palydovinio interneto verslas. Artimiausiu kandidatu dažnai įvardijama Kinijos „GalaxySpace“, kuri kuria ryšio palydovus ir technologijas būsimoms didelėms konstelacijoms.

    Tačiau svarbi detalė ta, kad Kinijoje megakonsteliacijų projektai dažnai remiasi valstybinių ar su valstybe susijusių struktūrų ekosistema. Tai reiškia kitokį verslo modelį ir mažiau aiškų kelią iki vienos privačios bendrovės dominavimo, kokį matome „Starlink“ atveju.

    Didžiausia konkurencija gimsta duomenų rinkoje

    Nors paleidimų rinka labiausiai matoma, ilgalaikė vertė vis dažniau kuriama ten, kur apdorojami palydoviniai duomenys ir parduodamos paruoštos įžvalgos. Azijoje daugėja įmonių, kurios orientuojasi į žemės stebėseną, hiperspektrinius matavimus ir analitiką žemės ūkiui, klimato rizikai, energetikai ar logistikai.

    Ši kryptis investuotojams patraukli tuo, kad pajamos gali augti greičiau nei infrastruktūros kūrimas, o produktą lengviau diferencijuoti programine įranga. Kita vertus, tokios bendrovės dažnai priklauso nuo palydovinių duomenų prieinamumo, valstybinių užsakymų ir reguliavimo.

    Ką realiai gali padaryti investuotojai?

    Po didelio masto įvykių, tokių kaip „SpaceX“ IPO, rinkoje dažnai išauga rizika permokėti už augimo istorijas, todėl investuotojai vis labiau vertina pinigų srautų perspektyvą ir technologinį patikimumą. Praktikoje dauguma įdomiausių Azijos kosmoso bendrovių vis dar yra privačios, todėl mažmeniniam investuotojui jos tiesiogiai sunkiai pasiekiamos.

    Lengviausias būdas gauti platesnę ekspoziciją kosmoso temai dažniausiai lieka fondai ar biržoje prekiaujami fondai, kurie apima palydovų operatorius, gamintojus, komponentų tiekėjus ir duomenų paslaugų bendroves. Tuo metu regioninė, tik į Azijos NewSpace orientuota investicija dažniau reikalauja rizikos kapitalo ar privataus kapitalo instrumentų.

    Lenkijos rinkoje dėmesio vertos vietinės biržoje esančios kosmoso krypties bendrovės, tarp jų „Creotech Instruments“ ir „Scanway“. Tai retas atvejis, kai regiono investuotojai turi aiškesnį, reguliuojamoje rinkoje pasiekiamą kanalą į kosmoso temą, nors pati pramonė išlieka itin rizikinga ir jautri technologiniams vėlavimams.

    Kosmoso ekonomika žada didelį augimą, bet kartu išlieka viena rizikingiausių inovacijų sričių: viena nesėkmė starto aikštelėje gali reikšti prarastą misiją ir ilgą reputacinį smūgį. Dėl to šioje rinkoje ypač svarbu atskirti ambicingus planus nuo gebėjimo reguliariai pristatyti paslaugą ir suvaldyti kaštus.

  • Starlink siekia MSS dažnių Europoje: Europos Komisijos planas gali atverti ginčą dėl konkurencijos

    Kova dėl palydovinio ryšio dažnių

    „Starlink“, „SpaceX“ valdoma palydovinio interneto bendrovė, Europoje taikosi į naujai planuojamas mobiliojo palydovinio ryšio (MSS) radijo dažnių juostas. Šios juostos laikomos strategiškai svarbiomis, nes jos galėtų užtikrinti saugesnį ryšį išmaniesiems telefonams tiesiogiai su palydovų tinklais.

    Europos Komisija valstybėms narėms siūlo teisinį reguliavimą, kuris apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų dalyvauti tokiuose dažnių paskirstymo procesuose. Diskusijų centre atsidūrė idėja riboti prieigą ne Europos Sąjungos subjektams, pirmiausia iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

    Kodėl tai kelia įtampą?

    Tokie ribojimai reikštų, kad „Starlink“ galėtų būti automatiškai eliminuojama iš potencialiai itin vertingo konkurso. Bendrovė tokią kryptį linkusi vertinti kaip konkurencijos ribojimą, ypač jei ES rinkoje alternatyvų skaičius yra mažas.

    Ši tema jautri ir geopolitiniu požiūriu: palydovinis ryšys tampa kritinės infrastruktūros dalimi, o priklausomybė nuo išorinių tiekėjų daugelyje ES valstybių laikoma rizika. Kita vertus, per griežti ribojimai gali sumažinti konkurenciją ir sulėtinti paslaugų plėtrą vartotojams.

    Europos alternatyvos ir pajėgumų klausimas

    Tekste minima, kad realiu europiniu „Starlink“ konkurentu šiuo metu dažniausiai įvardijama „Eutelsat“, veikianti palydovinio ryšio rinkoje. Vis dėlto pagrindinis iššūkis yra mastas: norint teikti tiesioginio ryšio į telefonus paslaugas plačiai auditorijai, reikia didelių investicijų ir tankios palydovų infrastruktūros.

    „Eutelsat“ pastaruoju metu buvo sustiprinta maždaug 1 500 000 000 eurų finansiniu įnašu, tačiau net ir tokio dydžio injekcija automatiškai nereiškia, kad įmonė gali greitai pasiekti šimtų milijonų vartotojų aprėptį. Praktikoje daug lemią technologinis pasirengimas, palydovų skaičius, spektras ir tinklo integracija su mobiliojo ryšio ekosistema.

    „Starlink“ argumentai ir turimi resursai

    „Starlink“ savo poziciją grindžia tuo, kad siūlomos taisyklės gali prieštarauti tarptautinėms telekomunikacijų koordinavimo nuostatoms ir kurti precedentą, kai konkurencija ribojama ne techniniais kriterijais, o kilmės šalimi. Bendrovė taip pat perspėja, kad toks modelis gali sumažinti europiečių pasirinkimą ir pristabdyti paslaugų, tiesiogiai pasiekiamų telefone, atsiradimą.

    „Siūlomos nuostatos, kurios iš anksto šalina dalyvius iš konkurso, nėra suderinamos su tarptautinėmis telekomunikacijų gairėmis ir kelia riziką, kad europiečiai neteks tiesiogiai į įrenginius teikiamų palydovinio ryšio paslaugų“, – sakė „Starlink“ poziciją apibendrinantys dokumentai.

    Bendrovė remiasi ir savo infrastruktūros mastu: ji yra iškėlusi apie 6 000 žemąja orbita skriejančių palydovų, o tinklas nuolat atnaujinamas, nes dalis senesnių palydovų nusileidžia ir sudega atmosferoje. Paleidimai tęsiami reguliariai, pasitelkiant „Falcon 9“ raketas, todėl pajėgumai didėja, o technologijos atnaujinamos.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kokią galutinę formą įgaus Europos Komisijos siūlomos taisyklės ir kaip jas įgyvendins valstybės narės. Nuo sprendimų priklausys ne tik konkurso dalyvių ratas, bet ir tai, kaip greitai Europoje realiai plėsis tiesioginio palydovinio ryšio į mobiliuosius telefonus paslaugos.

  • Elonas Muskas užkūrė diskusiją: „SpaceX“ nori iki 1 000 000 DI palydovų orbitoje

    Elonas Muskas užkūrė diskusiją: „SpaceX“ nori iki 1 000 000 DI palydovų orbitoje

    Kas siūloma ir kodėl

    Elono Musko vadovaujama „SpaceX“ vėl kaitina rinką ambicinga idėja: žemoje Žemės orbitoje ateityje galėtų atsirasti iki 1 000 000 DI palydovų. Skelbiama, kad tai būtų nauja kryptis, kuri ilgainiui galėtų tapti svarbiausia bendrovės programa šalia „Starlink“.

    Viešai aptariama koncepcija remiasi prielaida, kad dalis technologijų jau išbandyta „Starlink“ palydovuose, o naujame projekte būtų išplėsta skaičiavimo galia ir duomenų perdavimo pajėgumai. Pabrėžiama, kad tikslas būtų ne vien ryšys, bet ir skaičiavimai tinkle, priartinant DI infrastruktūrą arčiau duomenų šaltinių.

    Techninė pusė ir realūs mastai

    Pranešama, kad naujos kartos palydovai būtų aprūpinti optiniais ryšiais, skirtais spartesnei tarpusavio duomenų mainų grandinei kosmose. Taip pat minimi labai aukšti energijos poreikiai, nes DI užduotims reikalinga didelė nuolatinė galia.

    Skaičius iki 1 000 000 palydovų šiandien atrodo kaip teorinė riba, nes net dabartinės didžiosios konstelacijos iki tokių apimčių nė iš tolo neprilygsta. Vis dėlto „SpaceX“ jau turi patirties masinėje gamyboje ir paleidimuose, o „Starship“ raketos programa, jei pasiektų stabilų eksploatacijos tempą, galėtų tapti vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių mažinti vieno palydovo iškėlimo kainą.

    Teigiama, kad tam reikėtų ir atskiros didelio pajėgumo gamyklos, kurią būtų galima pritaikyti itin dideliam palydovų gamybos tempui. Viešoje erdvėje minimas tikslas pradėti tokią gamybą apie 2027 metų pabaigą, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, komponentų tiekimo grandinių ir pačios nešančiosios raketos brandos.

    Didžiausios rizikos: dangus ir orbitos sauga

    Idėja sulaukia kritikos dėl poveikio astronominiams stebėjimams ir naktinio dangaus taršos, kuri jau dabar aptariama kalbant apie ryšio palydovų konstelacijas. Kuo daugiau objektų orbitoje, tuo daugiau pastangų reikia, kad būtų suvaldyti atspindžiai, ryškumas ir trikdžiai moksliniams teleskopų matavimams.

    Kitas klausimas – kosminio eismo sauga. Nors žema Žemės orbita yra didelė, objektų skaičiaus augimas didina susidūrimų riziką ir priklausomybę nuo patikimo stebėjimo, manevravimo bei ryšio su palydovais, kad būtų galima laiku atlikti vengimo manevrus.

    Diskusijose akcentuojama, kad tokie planai neišvengiamai atsiremia į reguliavimą: dažnių skyrimą, orbitų koordinavimą ir tarptautinę atsakomybę dėl kosminių šiukšlių mažinimo. Būtent čia ambicinga vizija susiduria su ilgu derinimų procesu ir būtinybe įrodyti, kad sistema būtų valdoma saugiai.

    „Kosmosas yra milžiniškas, todėl net ir tokio masto konstelacija, mūsų vertinimu, neturėtų sukelti kritinės susidūrimų rizikos“, – sakė Elonas Muskas.

    Kol kas tai labiau kryptį nubrėžianti vizija nei patvirtintas įgyvendinimo grafikas, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: DI infrastruktūra ieško naujų vietų, kur būtų galima apdoroti duomenis greičiau ir arčiau jų šaltinio. Jei „SpaceX“ pavyktų sujungti masinę gamybą, dažnus paleidimus ir patikimą orbitinį valdymą, projektas galėtų tapti vienu didžiausių privačių kosmoso planų iki šiol.

  • „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ pasiekė naują pakartotinio naudojimo rekordą: tas pats pirmasis laipsnis į kosmosą pakilo 35 kartus. Tai vienas ryškiausių įrodymų, kaip sparčiai bendrovė didina skrydžių tempą, mažindama vieno starto kaštus.

    Rekordinis skrydis įvyko birželio 8 dieną iš Space Launch Complex 40 aikštelės Cape Canaveral Kosminių pajėgų bazėje Floridoje. Misijos metu buvo panaudotas pirmasis laipsnis B1067, kuris po pakilimo dar kartą sėkmingai sugrįžo ir nusileido ant jūroje esančios baržos.

    Šio skrydžio užduotis buvo į žemąją orbitą iškelti 29 „Starlink“ palydovus. „SpaceX“ skelbia, kad aktyvių „Starlink“ palydovų skaičius jau viršija 10 500, o tinklas toliau plečiamas siekiant didesnės aprėpties ir pralaidumo.

    Pirmasis laipsnis po misijos nusileido ant baržos „A Shortfall of Gravitas“, todėl gali būti paruoštas dar vienam skrydžiui. Daugkartinis panaudojimas čia yra esminis veiksnys: kuo daugiau kartų tas pats laipsnis skrenda, tuo efektyviau išnaudojama gamyba ir logistika, o startų grafikas tampa lengviau plečiamas.

    B1067 yra vienas universaliausių „Falcon 9“ pirmųjų laipsnių: jis vykdė ne tik „Starlink“ misijas, bet ir dalyvavo pilotuojamuose skrydžiuose, įskaitant „Crew-3“ ir „Crew-4“ misijas į Tarptautinę kosminę stotį. Tai rodo, kad pakartotinis naudojimas taikomas ne vien komerciniams, bet ir itin aukštus patikimumo reikalavimus turintiems skrydžiams.

    „SpaceX“ dabar priartėjo ir prie kito simbolinio pasiekimo: istorinių NASA daugkartinio naudojimo programų kontekste dažnai minimas 39 skrydžių rekordas, pasiektas vienu iš kosminių laivų. Jei B1067 bus panaudotas dar kelis kartus, „SpaceX“ peržengs ir šią ribą, o tai dar labiau sustiprins bendrovės dominavimą pasaulinėje komercinių startų rinkoje.

    Pastaraisiais metais „Falcon 9“ startų skaičius toliau auga, o didelę jų dalį sudaro „Starlink“ tinklo plėtra. Tokia strategija leidžia „SpaceX“ palaikyti aukštą gamybinį ir operacinį ritmą, tuo pačiu užpildant paklausą tiek ryšio infrastruktūrai, tiek klientų palydovams ir valstybiniams užsakymams.

  • „Wizz Air“ diegia „Starlink“: 2027 metais žada internetą visame skrydyje, bet nutyli kainą

    „Wizz Air“ diegia „Starlink“: 2027 metais žada internetą visame skrydyje, bet nutyli kainą

    Europos pigių skrydžių rinkoje bręsta technologinis lūžis: „Wizz Air“ paskelbė, kad iki 2027 metų visoje savo flotilėje įdiegs palydovinį internetą „Starlink“. Aviakompanija žada ryšį nuo pakilimo iki nusileidimo, tačiau kol kas neatskleidžia, ar paslauga bus nemokama.

    „Starlink“ yra „SpaceX“ kuriamas žemos Žemės orbitos palydovų tinklas, skirtas užtikrinti plačiajuostį ryšį ten, kur įprasta infrastruktūra ribota. Dėl mažesnio atstumo iki Žemės tokios sistemos paprastai leidžia pasiekti mažesnę delsą ir stabilesnį ryšį, palyginti su tradiciniais geostacionariais sprendimais.

    „Wizz Air“ pabrėžia, kad tikslas – suderinti žemų kainų modelį su patikimu ryšiu ore, kuris vis dažniau laikomas ne prabanga, o būtinybe. Praktikoje tai reikštų patogesnį darbą nuotoliu, sklandesnį susirašinėjimą ir galimybę naudotis paslaugomis, kurioms reikia nuolatinio interneto.

    „Mūsų klientams nebereikės rinktis tarp prieinamos kelionės ir patikimo interneto, kad galėtų palaikyti ryšį su žmonėmis, darbu ir svarbiausiomis akimirkomis“, – sakė „Wizz Air“ komercijos vadovas Ianas Malinas.

    Kol kas didžiausias klausimas – kaina ir prieigos modelis. Kitos oro linijos dažnai renkasi skirtingus scenarijus: vienur internetas įtraukiamas į bilieto kainą arba lojalumo programą, kitur apmokestinamas pagal laiką ar duomenų kiekį, o kartais nemokamai siūlomos tik žinutės.

    „Užtikrinti ryšį 10 000 metrų aukštyje yra būtent tai, kam ši technologija sukurta“, – sakė „Starlink“ verslo pardavimų vadovas Jasonas Fritchas.

    Sprendimas siejamas su platesne „Wizz Air“ modernizacija ir augimu: bendrovė eksploatuoja šimtus „Airbus“ A320 ir A321 šeimos orlaivių. Ryšio diegimas visoje flotilėje yra sudėtingas procesas, nes reikia ne tik antenų ir salono įrangos, bet ir sertifikavimo, suderinamumo su avionika bei operacinių procedūrų.

    „Wizz Air“ nėra vienintelė, kuri renkasi „Starlink“: Europoje šią kryptį jau yra pasirinkusios ir kitos bendrovės, o pasaulyje palydovinis ryšys sparčiai tampa konkurencinės kovos dalimi. Keleivių lūkesčiai keičiasi, todėl oro linijos vis dažniau investuoja į ryšį kaip į paslaugą, kuri gali lemti pasirinkimą tarp panašios kainos skrydžių.

    Lietuvos rinkai tai aktualu ir dėl to, kad interneto kokybė ore pastaraisiais metais tampa aiškiai matomu skirtumu tarp vežėjų. Keleiviams svarbiausia bus paprastas atsakymas į du klausimus: ar ryšys veiks stabiliai viso skrydžio metu ir kiek tai kainuos.