„SpaceX“ ketvirtadienio vakarą atšaukė planuotą 12-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį ir skelbia mėginsianti dar kartą penktadienį. Bendrovė buvo atidariusi maždaug 90 minučių trukmės starto langą, tačiau iki pakilimo taip ir nebuvo pereita.
Tiesioginės transliacijos metu „SpaceX“ atstovai teigė, kad raketa buvo pilnai pripildyta degalų ir parengta ant naujos paleidimo aikštelės. Vis dėlto tokiose bandymų kampanijose net ir smulkūs sistemų ar oro sąlygų nukrypimai dažnai reiškia sprendimą nestartuoti, kad būtų išvengta brangiai kainuojančios avarijos.
Naujas bandymas turėtų tapti „Starship“ V3 debiutu. Ši versija, pasak pačios bendrovės, projektuota taip, kad visiškai daugkartinėje konfigūracijoje galėtų į Žemės orbitą nugabenti apie 100 metrinių tonų krovinį ir greitai būti paruošiama kitam skrydžiui.
Kas pasikeitė su „Starship“ V3
„Starship“ V3, pilnai sukomplektuota, siekia apie 124 metrus. „SpaceX“ nurodo, kad naujieji varikliai ir konstrukciniai patobulinimai turėtų užtikrinti didesnę trauką ir didesnį sistemos atsparumą, o tai itin svarbu didinant skrydžių dažnį.
Bandomajame skrydyje planuojama gabenti „Starlink“ palydovų maketus, tačiau nenumatoma nei astronautų, nei komercinio krovinio. Tokia praktika įprasta ankstyvuose bandymų etapuose, kai pagrindinis tikslas yra patikrinti sistemas realiomis sąlygomis ir surinkti telemetrijos duomenis.
Investuotojų dėmesys ir „Starlink“ vaidmuo
Šis bandymas vyksta laikotarpiu, kai „SpaceX“ viešai akcentuoja „Starship“ reikšmę savo augimo strategijai. Bendrovė yra pareiškusi, kad jos plėtra priklauso nuo gebėjimo didinti paleidimų tempą ir keliamąją galią, o tai tiesiogiai siejama su sėkmingu „Starship“ vystymu masiniu mastu.
„SpaceX“ taip pat nurodė, kad į „Starship“ programą yra investavusi daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Tokios apimties išlaidos paaiškina, kodėl kiekvienas didelis bandymas vertinamas kaip itin svarbus žingsnis, galintis turėti įtakos tiek technologiniams planams, tiek finansiniams lūkesčiams.
„SpaceX“ dokumentuose taip pat išskiriamas „Starlink“ tinklas, kuris generuoja reikšmingą dalį pajamų ir pelno. Bendrovė siekia greitesnio palydovų iškėlimo į orbitą nei leidžia dabartinis „Falcon 9“ pajėgumas, todėl „Starship“ laikomas esminiu įrankiu didinant „Starlink“ žvaigždyno mastą.
Mėnulis, Marsas ir NASA planai
„Starship“ programa svarbi ne tik komerciniams tikslams. NASA yra pasirinkusi „Starship“ kaip nusileidimo modulio pagrindą Artemis programos etapui, kuris šiuo metu planuojamas 2028 metų pradžioje ir turėtų sugrąžinti JAV astronautus į Mėnulio paviršių po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos.
„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas jau seniai kalba ir apie dar ambicingesnį tikslą: Marso kolonizaciją, kuriai „Starship“ turėtų tapti pagrindine transporto sistema, galinčia vienu reisu gabenti didelius krovinius ir iki 100 žmonių.
Kol kas pagrindinis artimiausių bandymų uždavinys išlieka pragmatiškas: stabiliai pakartojamas startas, skrydis ir saugus sistemų sugrąžinimas. Nuo to priklausys, ar „SpaceX“ pavyks priartėti prie pažadėto greito, daugkartinio ir palyginti nebrangaus kosminių skrydžių modelio.
Leave a Reply