CP v2

Tag: Startuoliai

  • Europos startuolių finansavimas per savaitę: kuriuose sektoriuose daugėja sandorių ir sumų?

    Per savaitę nuo gegužės 18 dienos iki gegužės 22 dienos Europoje fiksuota nauja startuolių investicijų banga, tačiau vaizdas išlieka nevienalytis: vienur daugėja sandorių skaičius, kitur auga vidutiniai čekiai. Pastarųjų metų tendencija rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi aiškų pajamų modelį ir tvarų augimą, o ne vien vartotojų skaičiaus didinimą.

    Didžiausias dėmesys ir toliau tenka dirbtinis intelektas sprendimams, ypač tiems, kurie diegiami į verslo procesus, saugumą, klientų aptarnavimą ir kūrėjų įrankius. Kartu ryškėja atsargesnis požiūris į ankstyvąsias stadijas: rizikos kapitalo fondai dažniau reikalauja aiškių rodiklių, o derybose labiau spaudžia vertinimus ir sąlygas.

    Europos rinkoje pastebima ir tai, kad finansavimo geografija plečiasi už didžiųjų centrų ribų, tačiau didelės apimties sandoriai vis dar dažniausiai sutelkti šalyse, kuriose stipresnės ekosistemos, daugiau fondų ir geresnės sąlygos talentams. Šalia privataus kapitalo vis dažniau minimi ir alternatyvūs šaltiniai, įskaitant skolos instrumentus bei valstybės remiamas programas.

    Kas šiuo metu svarbiausia investuotojams

    Vertinant šios savaitės kryptis, matyti, kad investuotojai labiausiai vertina produktus, kurie mažina kaštus arba didina našumą, ypač B2B segmentuose. Tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra ir įmonių programinė įranga sprendimai dažnai laikomi mažiau rizikingais, nes jų paklausa glaudžiai siejasi su reguliaciniais ir veiklos tęstinumo poreikiais.

    DI tema išlieka kertinė, tačiau svarbia tampa praktinė vertė: įmonės ir fondai vis dažniau klausia apie duomenų kokybę, modelių saugumą, intelektinės nuosavybės rizikas ir tai, ar sprendimas iš tiesų sutaupo laiką. Dėl to auga susidomėjimas ne vien generatyviniais įrankiais, bet ir specifinėmis DI taikymo sritimis, pavyzdžiui, medicinos diagnostika ar pramonės optimizavimu.

    Kaip kinta finansavimo sąlygos

    Nors rinka po ankstesnio perkaitimo stabilizavosi, finansavimo sąlygos išlieka griežtesnės nei spartaus augimo laikotarpiu: daugiau dėmesio skiriama pelningumo perspektyvai, pinigų srautų disciplinai ir atsargiam plėtros tempui. Dėl to startuoliai dažniau renkasi ilgesnį pasiruošimą investicijų raundui ir daugiau laiko skiria klientų bazės stiprinimui.

    Matoma ir tai, kad vėlesnių stadijų raunduose investuotojai dažniau prašo apsauginių sąlygų, o ankstyvose stadijose didesnę reikšmę įgauna steigėjų komandos patirtis bei gebėjimas greitai pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Kai kuriose rinkose tai skatina jungimus ir įsigijimus, nes daliai komandų patraukliau tapti didesnių žaidėjų dalimi nei siekti naujo raundo bet kokia kaina.

    Ką tai reiškia startuoliams Europoje

    Ši dinamika rodo, kad sėkmingiausiai finansavimą pritraukia startuoliai, kurie gali aiškiai paaiškinti, kam jų sprendimas reikalingas ir kaip jis uždirba pinigus. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio pardavimų ciklui, klientų išlaikymui ir produktų diegimo paprastumui, nes šie veiksniai tampa svarbūs net ir technologijų inovatyvumo kontekste.

    Artimiausiu laikotarpiu investuotojų akys greičiausiai liks sutelktos į DI, kibernetinį saugumą, klimatui neutralius sprendimus ir infrastruktūrą, tačiau konkurencija dėl kapitalo išliks didelė. Todėl startuoliams, planuojantiems finansavimo raundą, vis dažniau rekomenduojama turėti aiškų veiksmų planą 12–18 mėnesių laikotarpiui ir realistišką augimo scenarijų.

  • 2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metais Europos DI sektorius išlaikė aukštą investuotojų dėmesį: įmonės regione pritraukė daugiau kaip 5,3 mlrd. eurų. Vis dėlto pinigai buvo sutelkti nedidelėje lyderių grupėje, o didžiausius raundus susirinko kelios ryškiausios bendrovės.

    Tarp daugiausia kapitalo per metus pritraukusių įmonių minimos „Mistral AI“, „Helsing“, „Black Forest Labs“, „Synthesia“, „ElevenLabs“ ir „n8n“. Dalis jų kuria bazinius generatyvinius modelius ir infrastruktūrą, kitos orientuojasi į gynybą, medijų kūrimą ar verslo procesų automatizavimą.

    Kur koncentruojasi investicijos

    Aktyviausiais Europos DI centrais pagal sandorių skaičių ir pritrauktą kapitalą išsiskyrė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Prancūzijos rodiklius ypač kilstelėjo „Mistral AI“ finansavimo raundai, o Vokietijoje matėsi ryški gynybos technologijų ir įmonių automatizavimo banga.

    Jungtinėje Karalystėje investicijos pasiskirstė plačiau: nuo balso technologijų ir biotechnologijų iki pramonės DI ir infrastruktūros. Toks spektras rodo, kad rinka bręsta ne vien per didžiuosius modelius, bet ir per aiškią verslo vertę kuriančius produktus.

    Didžiausi 2025 metų raundai

    Didžiausią 2025 metų sumą Europoje pritraukė Prancūzijos „Mistral AI“: apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė vysto generatyvinių modelių šeimą ir infrastruktūrą, skirtą organizacijoms kurti DI asistentus, automatizavimo įrankius ir didžiųjų kalbos modelių sprendimus.

    Vokietijos „Helsing“, kuri kuria DI sprendimus gynybai ir saugumui, 2025 metais pritraukė apie 600 mln. eurų. Įmonė orientuojasi į situacijos suvokimo, sprendimų priėmimo ir misijų planavimo sistemas, o pastarųjų metų geopolitinis kontekstas iš esmės didina šio segmento paklausą.

    Jungtinės Karalystės „Synthesia“ 2025 metais pritraukė apie 350 mln. eurų per kelis finansavimo etapus. Platforma leidžia kurti vaizdo turinį su skaitmeniniais avatarais, DI įgarsinimu ir teksto pagrindu veikiančiu redagavimu, todėl ypač tinka mokymams, vidinei komunikacijai ir lokalizacijai.

    Vokietijos „Black Forest Labs“, vystanti vaizdų generavimo ir multimodalius sprendimus, 2025 metais pritraukė apie 280 mln. eurų. Bendrovė siejama su FLUX modelių šeima, kuri taikoma tiek kūrėjams, tiek verslui, kuriant ir redaguojant vizualinį turinį.

    Jungtinės Karalystės „ElevenLabs“ balso sintezės ir garso technologijų platforma 2025 metais pritraukė apie 170 mln. eurų. Tokios technologijos sparčiai integruojamos į klientų aptarnavimą, medijų produkciją, dubliavimą ir pokalbių agentus, tačiau kartu rinkoje didėja ir reikalavimai dėl saugumo bei piktnaudžiavimo prevencijos.

    Vokietijos „n8n“, kuri vysto darbo eigų automatizavimo platformą, 2025 metais pritraukė apie 155 mln. eurų. Įrankiai, jungiantys integracijas, mažo kodo automatizavimą ir DI agentus, tapo vienu ryškiausių praktinių DI taikymo būdų, nes leidžia greitai pasiekti efektyvumo rodiklius.

    Kas toliau: nuo modelių prie pritaikymo

    2025 metų sandoriai parodė, kad investuotojai ir toliau finansuoja dvi kryptis: bazinius modelius bei infrastruktūrą ir aiškiai apibrėžtus pramoninius pritaikymus. Šalia generatyvinio turinio ir balso sprendimų ryškėja sveikatos, gamybos, aviacijos, teisinių paslaugų, logistikos ir klientų aptarnavimo automatizavimo segmentai.

    Kitas pastebimas signalas buvo tai, kad dalis startuolių per tuos pačius metus uždarė po kelis raundus. Tai dažniausiai siejama su ankstyvu komerciniu proveržiu ir poreikiu sparčiai didinti skaičiavimo pajėgumus, komandą bei pardavimus tarptautinėse rinkose.

    Didelė kapitalo koncentracija lyderiams rodo ir konkurencijos kainą: DI rinkoje laimi tie, kurie sugeba vienu metu investuoti į produktą, duomenis, infrastruktūrą ir atitiktį reguliavimui. Europoje šią diskusiją dar labiau stiprina siekis auginti vietinius čempionus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.

  • Paryžiaus „Pivot“ pritraukė 34,4 mln. eurų: DI agentai žada keisti įmonių pirkimus ir sąskaitas

    Paryžiaus „Pivot“ pritraukė 34,4 mln. eurų: DI agentai žada keisti įmonių pirkimus ir sąskaitas

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Pivot“, kuriantis įmonių pirkimų valdymo platformą su DI agentais, pranešė pritraukęs 34,4 mln. eurų investiciją per B serijos finansavimo etapą. Po šio etapo bendras įmonės pritrauktas kapitalas siekia apie 60,2 mln. eurų.

    Finansavimo etapui vadovavo investicijų fondai Forestay Capital ir Notion Capital, taip pat prisijungė Greyhound ir keli pirkimų srities vadovai. Tarp dalyvių minimi ir ankstesni „Pivot“ investuotojai, tačiau bendrovė detalių apie investicijų sąlygas neatskleidė.

    Kodėl pirkimai vis dar „akli“?

    „Pivot“ teigia sprendžianti problemą, kuri daugelyje didelių organizacijų išlieka opi: išlaidų įsipareigojimai dažnai keliauja per atskiras sistemas, el. pašto gijas, skaičiuokles ir rankinius tvirtinimus. Dėl to finansų komandos realų vaizdą apie būsimus įsipareigojimus neretai pamato tik tada, kai sąskaitos jau turi būti apmokėtos arba kai artėja mėnesio uždarymas.

    Tokia situacija paprastai reiškia sudėtingesnį apskaitos uždarymą, prastesnį prognozavimą ir daugiau rankinio sutikrinimo, kai planuotos išlaidos neatitinka to, kas galiausiai atsiranda apskaitoje. Bendrovės vertinimu, pirkimai yra viena iš mažiausiai automatizuotų didžiųjų verslo funkcijų, ypač ten, kur veikia daug padalinių ir skirtingos taisyklės.

    DI agentai vietoje dar vieno proceso sluoksnio

    „Pivot“ bendraįkūrėjas Marc-Antoine Lacroix pabrėžė, kad pirkimų ir finansų vadovams dažnai nereikia dar vieno darbo eigos sluoksnio, o reikia matomumo, ką verslas įsipareigoja pirkti dar iki problemoms tampant mėnesio uždarymo klausimu. Pasak jo, DI agentų principas leidžia dalį monotoniškų veiksmų perkelti nuo žmogaus prie sistemos.

    „Finansų ir pirkimų vadovai mums sako tą patį: jiems nereikia dar vieno darbo eigos sluoksnio. Jiems reikia žinoti, kam įmonė įsipareigoja išleisti pinigus dar iki to, kol tai tampa problema uždarymo metu“, – sakė Marc-Antoine Lacroix.

    Ką žada platforma ir kur bus panaudotos lėšos

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, teigia vienoje platformoje apjungianti pagrindines pirkimų grandinės dalis: nuo užklausų ir tvirtinimų iki pirkimo, sąskaitų, mokėjimų ir ataskaitų. „Pivot“ akcentuoja realaus laiko matomumą į įsipareigotas išlaidas bei integracijas su įmonių išteklių planavimo ir finansų sistemomis.

    „Pivot“ nurodo veikianti daugiau nei 25 šalyse ir valdanti apie 2,5 mlrd. eurų sąskaitų faktūrų per metus. Naują kapitalą įmonė planuoja skirti DI agentų galimybėms spartinti, plėtrai į naujas įmonių rinkas ir integracijoms su finansų sistemomis gilinti, ypač sudėtingose kelių įmonių grupių struktūrose.

  • „Mistral“ įsigijo Austrijos „Emmi AI“: taikosi į pramonę ir žada plėtrą Vokietijoje bei Lietuvoje

    „Mistral“ įsigijo Austrijos „Emmi AI“: taikosi į pramonę ir žada plėtrą Vokietijoje bei Lietuvoje

    Prancūzijos dirbtinio intelekto modelių kūrėja „Mistral“ įsigijo Austrijoje įkurtą startuolį „Emmi AI“. Sandorio vertė neatskleidžiama, tačiau tai jau antrasis „Mistral“ įsigijimas, rodantis ambiciją sparčiai plėsti paslaugas Europos pramonės įmonėms.

    „Emmi AI“, įkurta 2024 metais, kuria dirbtinio intelekto sprendimus, padedančius gamintojams greitinti inžinerinius procesus ir trumpinti produktų kūrimo ciklus. Bendrovė specializuojasi vadinamojoje fizikos DI kryptyje, kai modeliai pritaikomi realių procesų ir reiškinių skaitmeninėms simuliacijoms.

    Kam pramonėje reikalingas fizikos DI?

    Tokie sprendimai dažniausiai taikomi užduotims, kurios tradiciškai reikalauja daug skaičiavimo išteklių ir laiko, pavyzdžiui, skysčių dinamikai, šilumos sklaidai ar medžiagų įtempimų analizei. Šios sritys ypač svarbios aviacijos, automobilių, energetikos ir puslaidininkių pramonėje, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.

    „Mistral“ pabrėžia, kad tikslas yra tapti pagrindiniu DI partneriu gamybos ir aukštos rizikos sektoriams Europoje. Rinkoje tai vertinama ir kaip platesnė pastanga stiprinti europinių technologijų ekosistemą, kurioje vietiniai kūrėjai siekia konkuruoti su didžiaisiais JAV kalbos modelių tiekėjais.

    Komanda persikelia į „Mistral“

    Pasak „Mistral“, „Emmi AI“ bendraįkūrėjai ir daugiau nei 30 tyrėjų bei inžinierių prisijungs prie „Mistral“ Mokslo ir taikomojo DI komandų vėliau šiais metais. Tokie įsigijimai dažnai daromi ne tik dėl technologijos, bet ir dėl specializuotos komandos, galinčios sparčiai integruoti sprendimus į didesnę platformą.

    „Šis strateginis įsigijimas įtvirtina „Mistral“ lyderystę pramonės dirbtinio intelekto srityje ir leidžia mums tapti pasirinktu partneriu gamintojams aviacijos, automobilių ar puslaidininkių sektoriuose“, – sakė „Mistral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Arthur Mensch.

    „Emmi AI“ bendraįkūrėjas ir mokslo vadovas Johannes Brandstetter teigė, kad komanda dirbo su aukštos svarbos fizikiniais iššūkiais – nuo realaus laiko elektros tinklų stabilizavimo iki liejimo procesų simuliacijų ir automobilių saugos bandymų. Pasak jo, integracija į „Mistral“ ekosistemą turėtų pagreitinti šių sprendimų taikymą pramonėje.

    Investicijos ir plėtra regione

    „Emmi AI“ pernai pritraukė apie 15 000 000 eurų pradinės stadijos investiciją, kuri buvo įvardyta kaip viena didžiausių tokio tipo investicijų Austrijos startuolių rinkoje. Šis etapas dažnai laikomas signalu, kad technologija turi komercinį potencialą, o komanda sugeba greitai auginti produktą.

    „Mistral“ taip pat nurodo, kad sandoris reiškia didesnes investicijas Europoje, ypač Austrijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje, kur yra dalis „Emmi AI“ komandos. Bendrovė teigia planuojanti tęsti vietinę atranką ir samdyti specialistus, kad sustiprintų taikomųjų sprendimų kūrimą pramonės klientams.

  • VDU verslo inkubatorius atveria vietas jaunoms įmonėms: siūlo lengvatinę nuomą ir prieigą prie laboratorijų

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius Kauno rajone, Akademijoje, kviečia įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Prioritetas teikiamas komandoms, kurios jau vykdo arba artimiausiu metu planuoja pradėti inovacinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP).

    Inkubatorius įsikūręs greta universiteto infrastruktūros, todėl dalyviams atsiveria praktinės galimybės bendradarbiauti su akademine bendruomene ir greičiau pereiti nuo idėjos prie prototipo. Toks modelis ypač aktualus ankstyvos stadijos verslams, kuriems reikia patalpų, kompetencijų ir patikimų partnerių bandymams bei produkto validavimui.

    Kas gali pretenduoti?

    Į lengvatines sąlygas orientuotas kvietimas skirtas įmonėms, veikiančioms iki trejų metų. Atrankoje vertinama, ar planuojama veikla turi inovacinį pagrindą ir ar įmonė realiai gali pasinaudoti universiteto aplinka kuriant produktus, procesus ar technologinius sprendimus.

    VDU nurodo, kad artima laboratorijų ir tyrėjų kaimynystė yra vienas svarbiausių inkubatoriaus privalumų, ypač kai reikalingi matavimai, bandymai ar konsultacijos dėl metodikų. Praktikoje tai gali sutrumpinti kūrimo ciklą ir sumažinti kaštus, kurie startuoliams dažnai tampa esminiu barjeru.

    Į ką orientuojasi inkubatorius?

    Inkubatorius akcentuoja kryptis, kurioms svarbi laboratorinė bazė ir taikomieji tyrimai: agrobiotechnologiją, bioenergetiką, miškininkystę, maisto technologijas, saugą ir sveikatinimą, aplinkosaugą bei socialines agroinovacijas. Tokia specializacija atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai regioniniuose inovacijų centruose vis dažniau telkiamos konkrečios kompetencijos, o ne siekiama aprėpti viską.

    Įmonėms tai gali reikšti greitesnį priėjimą prie tikslinės ekspertizės ir labiau tematiškai susietą bendruomenę, kurioje lengviau rasti bendražygių bandomiesiems projektams ar partnerystėms. Kartu tai padeda formuoti stipresnį inovacijų klasterį, ypač ten, kur svarbi sąveika tarp mokslo ir verslo.

    Ką gauna inkubuojamos įmonės?

    VDU verslo inkubatorius siūlo biuro patalpas, bendras diskusijų erdves ir automobilių stovėjimo aikštelę, o svarbiausia dalis daugeliui jaunų įmonių yra konsultacinė pagalba. Ji apima klausimus nuo verslo kūrimo ir produkto vystymo iki finansavimo pritraukimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir projektų valdymo.

    Taip pat akcentuojama tinklaveika: galimybė įsitraukti į universiteto renginius, mokymus, konferencijas ir temines parodas. Startuoliams tai dažnai tampa kanalu greičiau pasiekti mentorius, potencialius klientus ar investuotojus, o taip pat pasitikrinti idėjos aktualumą rinkoje.

    Registracija ir turto apžiūra organizuojama kontaktuojant su inkubatoriaus koordinatore. Organizatoriai nurodo, kad dokumentai priimami tik pristatant vietoje, o siuntimas paštu nenumatytas, todėl įmonėms svarbu iš anksto suplanuoti vizitą ir registracijos laiką.

  • DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    Kas yra „Viktor“ ir kuo jis skiriasi

    Varšuvoje ir Miunchene veikiantis startuolis „Viktor“ kuria DI bendradarbį, kuris dirba ten, kur vyksta kasdienė komunikacija: „Slack“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė pranešė užbaigusi A serijos investicijų etapą ir pritraukusi 64,7 mln. eurų.

    Šį etapą vedė „Accel“, prisidėjo „Bek Ventures“, „Kaya VC“, „Inovo VC“ ir „Tenacity Capital“, taip pat grupė vadinamųjų angelų investuotojų. Tarp jų minimi „Slack“ bendraįkūrėjai Stewartas Butterfieldas ir Calas Hendersonas bei kitų technologijų įmonių vadovai ir steigėjai.

    „Kitas DI etapas yra agentai, kurie prisijungia prie įmonės, supranta, kaip darbas vyksta, ir prisiima atsakomybę už rezultatus. „Viktor“ kuriamas kaip DI darbuotojas, galintis vykdyti projektus, atlikti pasikartojančias užduotis, kurti įrankius ir padėti įmonei judėti greičiau“, – sakė „Viktor“ vadovas ir bendraįkūrėjas Fryderykas Wiatrowskis.

    Kaip veikia DI bendradarbis

    „Viktor“ pozicionuoja save ne kaip dar vieną įrankį, o kaip „įdarbinamą“ skaitmeninį kolegą, integruojamą į jau naudojamas sistemas. Pasak bendrovės, jis gali kurti ataskaitas, suvestines, programėles, kampanijas, kodą ir automatizacijas, o rezultatus pateikti įprastais formatais.

    DI bendradarbis, kaip teigiama, po įdiegimo analizuoja, kaip organizacijoje atliekamas darbas, identifikuoja pasikartojančias ar didelę grąžą duodančias užduotis ir siūlo projektus. Praktikoje tai gali reikšti rinkodaros procesų automatizavimą, vidinių ataskaitų parengimą ar sutrikusių vidinių procesų sutvarkymą.

    Startuolis tvirtina, kad „Viktor“ gali veikti autonomiškai ne minutes, o savaites, išlaikydamas kontekstą tarp daugybės el. laiškų, dokumentų ir skirtingų įrankių. Darbuotojai esą gali rašyti jam žinutes kaip kolegai, o jis paruošia atsakymus ir atliktus darbus nuo suvestinių iki įdiegtų sprendimų.

    Spartus augimas ir planai

    „Viktor“ įkūrė 2023 metais buvę „Meta“ inžinieriai Fryderykas Wiatrowskis ir Peteris Albertas. Bendrovė nurodo, kad viešai startavo 2026 metų vasarį.

    Per 10 savaičių nuo starto, pasak įmonės, pasiektas 12,9 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų tempas, o platforma naudojama daugiau nei 2 000 organizacijų. Teigiama, kad klientai dažnai sujungia per 30 skirtingų programų, taip sumažindami darbą tarp atskirų sistemų.

    Įmonė pateikia ir kelis pavyzdžius apie galimą finansinį efektą: vienai grupei esą padėta sumažinti statybų projekto biudžetą 3,8 mln. eurų, o kitais atvejais įdiegta dešimtys automatizacijų per kelias savaites. Tokie skaičiai rinkoje paprastai vertinami kaip signalas, kad produktas pataikė į realią verslo problemą: laiką ir kaštus, prarandamus dirbant tarp daugybės įrankių.

    „Accel“ atstovas Zhenya Loginovas pabrėžė, kad „Viktor“ sujungia bendradarbiavimo platformas ir DI, kurios iki šiol dažnai būdavo atskirai. Su nauju finansavimu „Viktor“ ketina spartinti plėtrą pasaulinėse rinkose, plėsti produkto galimybes ir atidaryti biurą Niujorke.

    Investuotojų dėmesys DI agentams pastaruoju metu auga, nes įmonės ieško ne vien generuojamo teksto, o sprendimų, kurie geba vykdyti užduotis nuo pradžios iki pabaigos. Tuo pat metu organizacijoms svarbiausios lieka valdymo, saugumo ir prieigos teisės, todėl DI „kolegos“ sėkmė dažnai priklauso nuo patikimų integracijų ir aiškios atsakomybės, ką sistema gali daryti autonomiškai.

  • „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    86 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Londone įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Primer“ paskelbė pritraukęs apie 86 mln. eurų C serijos investicijų raundą. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos DI galimybėms stiprinti ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose spartinti.

    Raundui vadovavo investicijų bendrovė Sofina, prisidėjo Peak XV Partners, taip pat investicijas tęsė esami investuotojai, tarp jų Balderton, Accel, ICONIQ, Tencent ir Speedinvest. Iš viso „Primer“ nuo įkūrimo pritraukė apie 147 mln. eurų.

    Ką daro „Primer“ ir kodėl akcentuoja duomenis

    „Primer“ įkurta 2020 metais buvusių „Braintree“ ir „PayPal“ vadovų, o jos tikslas – suvienodinti mokėjimų valdymą į vieną infrastruktūros sluoksnį. Tai, pasak bendrovės, leidžia finansų ir mokėjimų komandoms matyti visą situaciją, mažinti technologinį sudėtingumą ir gerinti atsiskaitymų našumą.

    Bendrovė pabrėžia, kad DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų pilnumo. Mokėjimų srityje duomenys dažnai išskaidyti per skirtingus procesorius, įsigyjančiuosius bankus, sukčiavimo prevencijos įrankius ir kitas sistemas, todėl vieno pilno vaizdo dažnai nėra.

    Įmonei argumentuojant, būtent ši fragmentacija tampa rizika, kai organizacijos pradeda DI taikyti sprendimų priėmimui. Jei DI modeliai ar agentai remiasi nepilnais duomenimis, jie gali ne tik veikti prasčiau, bet ir priimti neteisingus sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką pajamoms ir kaštams.

    „Per artimiausius kelerius metus kiekvieną mokėjimo sprendimą didelėje įmonėje inicijuos, optimizuos arba audituos DI. Šis pokytis jau vyksta, o esminis klausimas – ar sistemoms pakanka pilnų duomenų“, – sakė „Primer“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Gabriel Le Roux.

    DI agentas ir planai JAV

    „Primer“ teigimu, jos platforma apima visą mokėjimų ciklą nuo atsiskaitymo iki išmokėjimų, o vienai operacijai gali fiksuoti daugiau nei 400 duomenų taškų. Bendrovė taip pat skelbia, kad vidutiniškai aptarnauja daugiau nei 95 proc. klientų mokėjimų apimties.

    Po investicijos įmonė ketina plėsti nuosavo DI agento „Primer Companion“ galimybes. Pasak „Primer“, tikslas – judėti nuo įrankio, kuris pateikia įžvalgas, prie sprendimo, galinčio vykdyti automatizuotus veiksmus pagal prekybininko nustatytas taisykles, pavyzdžiui, optimizuoti mokėjimų maršrutus ar testuoti našumo scenarijus.

    JAV rinka, „Primer“ duomenimis, jau sudaro apie penktadalį pajamų, o pasikartojančios pajamos per metus augo dvigubai. Bendrovė planuoja iki 2028 metų JAV dalį padidinti iki daugiau nei trečdalio viso verslo ir regione įdarbinti iki 50 žmonių.

    „Mokėjimai pasiekia lūžio tašką: prekybininkai konsoliduoja sistemas į vieningą infrastruktūrą, o DI tampa kiekvieno sprendimo dėl operacijos dalimi. „Primer“ komanda kuria platformą, kuri tam geriausiai pritaikyta“, – sakė Sofina skaitmeninės plėtros vadovas Jean-François Burguet.

    Rinkos kontekste tai atitinka platesnę tendenciją, kai mokėjimų srityje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien transakcijų apdorojimui, bet ir duomenų kokybei, valdymui bei automatizavimui. Didėjant reguliaciniams reikalavimams ir sukčiavimo rizikoms, mokėjimų sprendimų kontrolė bei skaidrus auditas tampa konkurenciniu pranašumu, ypač įmonėms, veikiančioms keliose rinkose.

  • Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiuje įsikūrusi „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų A serijos investiciją, kurią skirs vartotojų įvedimo ir pasitikėjimo infrastruktūros platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimus, padedančius įmonėms patikrinti vartotojus ir apsaugoti jų paskyras per visą naudojimosi paslaugomis laikotarpį.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas 20VC, prisidėjo „Singular“, „Seedcamp“, „Deel“ ir „FDJ Ventures“, taip pat grupė verslo angelų. Įmonė teigia, kad naujas kapitalas leis greičiau plėsti produktų aprėptį, stiprinti telekomunikacijų partnerystes ir didinti komandą inžinerijos bei plėtros srityse.

    „Daug įmonių, naudojančių telefono verifikaciją, vis dar susiduria su sukčiavimu, neaiškia kainodara ir silpnu aptarnavimu. „Prelude“ sprendžia šias problemas vienu metu: klientai mažina verifikacijos kaštus, gerina konversiją ir gauna realią pagalbą, kai kažkas sugenda“, – sakė 20VC generalinis partneris Paul Bonnet.

    „Prelude“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė Matias Berny ir Quentin Le Bras. Bendrovė akcentuoja, kad tradicinis įvedimo modelis dažnai tampa nematomu kaštų šaltiniu: sukčiai išpučia SMS išlaidas, dalis tikrų vartotojų pasitraukia vienkartinio kodo lange, o dalis atakų praeina pirminius filtrus ir paaiškėja tik po žalos.

    Įmonė siekia problemą spręsti sujungdama iki šiol dažnai atskirai diegtas priemones į vieną pasitikėjimo sluoksnį: telefono numerio patikrą, sukčiavimo prevenciją, tapatybės signalus ir įrenginio programinį modulį. „Prelude“ teigimu, toks sujungimas leidžia priimti ne vienkartinius, o nuolat atnaujinamus sprendimus dėl vartotojo patikimumo.

    „Senasis planas nebeveikia: CAPTCHA nebesustabdo botų, o vienas sukčiavimo signalas nepasako, kas iš tikrųjų yra kitoje pusėje. Atskirti tikrą vartotoją nuo netikro tapo verslo analizės, o ne varnelės uždėjimo užduotimi“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matias Berny.

    Pasak bendrovės, šią kryptį dar labiau sustiprina automatizuotos atakos ir DI įrankiai, kurie padeda piktavaliams kurti įtikinamesnes paskyras bei imituoti žmonių elgesį. Dėl to, anot „Prelude“, vis svarbiau remtis ne vienu požymiu, o kelių sluoksnių duomenimis: telekomunikacijų informacija, įrenginio ir tinklo signalais bei elgsenos modeliais.

    Kartu su investicija „Prelude“ pristato du naujus produktus: „Auth API“ ir „Intel API“. „Auth API“ skirta nuolatiniams patikimumo tikrinimams per visą vartotojo ciklą, o „Intel API“ į paslaugų registracijos srautus įneša realaus laiko operatorių įžvalgas, pavyzdžiui, SIM būseną ar numerio reputaciją.

    „Klausimas anksčiau buvo paprastas: ar telefono numeris galioja. Dabar jis kitas: ar tai teisėtas vartotojas per kiekvieną kontaktą. Botai paviršiuje beveik neatskiriami nuo žmonių, sintetinės tapatybės praeina bazinius tikrinimus, o DI agentai gali atlikti realius veiksmus realių vartotojų vardu“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Quentin Le Bras.

    Bendrovė skelbia per pastaruosius metus augusi kartotinai ir dirbanti su įvairiais skaitmeniniais prekių ženklais, tarp jų „BeReal“, „Suno“, „Sunday“ ir „Voodoo“. Anksčiau, 2024 metų lapkritį, „Prelude“ buvo pritraukusi 7,6 mln. eurų pradinę investiciją, o dabar finansavimą planuoja nukreipti į platesnę pasitikėjimo platformą ir didesnę telekomunikacinių duomenų aprėptį Europoje bei kituose regionuose.

  • Gento „Exhibitly“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI personalizacija turėtų padidinti B2B renginių konversiją

    Gento „Exhibitly“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI personalizacija turėtų padidinti B2B renginių konversiją

    Gente įsikūręs „EventTech“ startuolis „Exhibitly“ pritraukė 1,4 mln. eurų priešsėklinės stadijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos komandai plėsti, produktui vystyti ir tarptautinei plėtrai spartinti, o pagrindinis tikslas – DI pagrįsta B2B renginių svetainių personalizacija.

    Investicijų raundui vadovavo „New School VC“, prisidėjo „100IN“, „Allusion Ventures“ ir privatūs investuotojai. Pasak įmonės, toks kapitalo įėjimas turėtų padėti greičiau išbandyti sprendimą skirtingose rinkose ir didinti pardavimus tarp didžiųjų renginių organizatorių.

    Kodėl renginių svetainės praranda lankytojus?

    „Exhibitly“ vadovas Hendrikas Franckas akcentuoja, kad renginio svetainė dažnai yra svarbiausias organizatoriaus rinkodaros kanalas, tačiau daugeliu atvejų ji visiems lankytojams pateikia vienodą, bendrinį turinį. Tai reiškia, kad skirtingų poreikių auditorijos, pavyzdžiui, vadovai ir pradedantieji specialistai, mato tą patį pasiūlymą ir ne visada greitai supranta, kuo renginys aktualus būtent jiems.

    „Renginio svetainė yra svarbiausias organizatoriaus rinkodaros turtas, tačiau ji visiems lankytojams pateikia tą pačią patirtį. Jei žmogus greitai nepamato, kodėl renginys jam svarbus, jis išeina“, – sakė Hendrikas Franckas.

    B2B renginių sprendimas dalyvauti dažnai nėra impulsyvus: reikia įvertinti laiko sąnaudas, komandiruotės kaštus, suderinti darbotvarkę ir tikėtinos naudos pagrįstumą. Dėl to potencialūs dalyviai nori labai konkrečiai suprasti, kokios sesijos, pranešėjai ar partneriai bus aktualūs, o jei atsakymo neranda greitai, registracija atidedama arba apskritai neįvyksta.

    Kaip veikia „Exhibitly“ DI personalizacija?

    „Exhibitly“ sprendimas veikia kaip DI sluoksnis virš jau veikiančios renginio svetainės ir, bendrovės teigimu, nereikalauja sudėtingų techninių integracijų. Lankytojui pasiūloma įvesti pareigas ir įmonę, o tuomet per maždaug 10 sekundžių sugeneruojamas personalizuotas turinys: aktualiausios sesijos, pranešėjai ir dalyviai.

    Įmonė teigia, kad taip sukuriama individuali priežastis dalyvauti, kuri padeda greičiau pereiti nuo naršymo prie registracijos. „Exhibitly“ skaičiavimu, vidutiniškai apie 30 proc. naudotojų po personalizuoto turinio peržiūros paspaudžia registracijos puslapį, o tai esą reikšmingai viršija įprastų renginių svetainių rezultatus.

    Plėtra ir naujas produktas parodų dalyviams

    „Exhibitly“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė Hendrikas Franckas ir Brentas Coppensas. Prieš dabartinę idėją jie buvo kūrę renginių planuotojams skirtą projektų valdymo įrankį, tačiau, nesulaukę pakankamo rinkos susidomėjimo, jo atsisakė ir po kelių krypties keitimų sutelkė dėmesį į personalizaciją.

    Per devynis mėnesius startuolis, kaip teigiama, pasirašė sutartis su 114 renginių ir dirba su organizatoriais įvairiuose regionuose, įskaitant Jungtinę Karalystę, JAV, Vidurio Rytus, Afriką ir Aziją. Tarp klientų minimi „Informa“, „Easyfairs“, „Hyve Group“ ir Dubai World Trade Centre.

    Gavusi investiciją bendrovė planuoja didinti komandą nuo trijų iki septynių žmonių ir spartinti komercinę plėtrą. Be sprendimo organizatoriams, „Exhibitly“ kuria ir antrą produktą, skirtą parodose dalyvaujančioms įmonėms, nes, bendrovės vertinimu, kasmet pasaulyje parodose dalyvauja apie 4,5 mln. įmonių.

    „Iki 2027 metų pabaigos siekiame padėti daugiau nei 1 000 renginių visame pasaulyje ir paversti „Exhibitly“ pasauliniu B2B renginių žvalgybos standartu“, – sakė Hendrikas Franckas.

  • CNBC Disruptor 50: DI karštinė keičia taisykles – vertė šoktelėjo iki 2,2 trln. eurų

    CNBC Disruptor 50: DI karštinė keičia taisykles – vertė šoktelėjo iki 2,2 trln. eurų

    CNBC paskelbtas 2026 metų Disruptor 50 sąrašas aiškiai rodo vieną kryptį: didžioji dalis sparčiausiai augančių privačių startuolių savo verslo modelį dabar stato ant dirbtinio intelekto. Iš 50 įmonių net 43 nurodo, kad DI yra esminė jų siūlomos naujovės ir augimo varomoji jėga.

    CNBC skaičiuoja, kad visų į sąrašą patekusių bendrovių bendra vertė per metus patrigubėjo ir pasiekė apie 2,4 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,2 trilijono eurų. Vis dėlto patys sudarytojai pabrėžia, kad vien vertinimas nebuvo pagrindinis atrankos kriterijus.

    Į sąrašą galėjo pretenduoti privačios, savarankiškai valdomos bendrovės, įkurtos po 2011 metų sausio 1 dienos. Kandidatai turėjo pateikti detalią informaciją apie pajamas, vartotojų skaičiaus dinamiką, darbuotojų augimą ir kitus rodiklius, o dalis duomenų buvo naudojama tik vertinimui.

    Vertinimo procese papildomai pasitelkti išoriniai duomenų partneriai: „PitchBook“ pateikė informaciją apie pritrauktą kapitalą, numanomą vertę ir investuotojų kokybę, o „IBISWorld“ padėjo palyginti įmones pagal sektorius ir rinkas, kurias jos bando keisti. Galutinį kriterijų svėrimą derino akademinė ir rizikos kapitalo patariamosios tarybos.

    2026 metais svarbiausiais kriterijais įvardytas mastelio didinimas, vartotojų augimas ir pardavimų augimas, po jų sekė proveržio technologijų panaudojimas bei rinkos, kurią siekiama transformuoti, dydis. CNBC pažymi, kad pastarojo kriterijaus svoris šiemet išaugo labiausiai, ypač rizikos kapitalo vertintojų akimis.

    DI įtrauktas į vertinimą

    Nauja tai, kad šiemet pats sąrašo sudarymo procesas buvo papildytas DI eksperimentu. CNBC komanda pasitelkė „OpenAI“ sukurtą „ChatGPT“, kad šis padėtų suformuoti vadinamąjį unikalumo balą, paremtą apibendrintu turiniu be įmones identifikuojančių detalių.

    Modelis unikalumą skaidė į semantinį išskirtinumą, techninį naujumą ir kategorijos retumą, o rezultatą pateikė 0–100 skalėje. Šis balas oficialiai nebuvo įtrauktas į kiekybinę metodiką, tačiau naudotas kaip papildoma redakcinė įžvalga galutiniam sprendimui.

    CNBC teigimu, didžiausią unikalumo įvertinimą gavo „Applied Intuition“, o DI vertinimas padėjo komandai aiškiau pamatyti, kuo ši bendrovė skiriasi nuo gausybės įmonių, kuriančių virtualius darbo srautų automatizavimo sprendimus. Kartu buvo išbandyti ir kiti modeliai, įskaitant „Anthropic“ „Claude“ bei „Google“ „Gemini“.

    Kodėl DI dominuoja Disruptor 50

    Pasak CNBC, generatyvinio DI banga pakeitė ne tik įmonių produktus, bet ir jų plėtros greitį: DI padeda sparčiau kurti, personalizuoti paslaugas ir mažinti vieneto kaštus, todėl augimas gali būti itin staigus. Dėl to vis daugiau kandidatų DI laiko ne papildoma funkcija, o pačiu verslo branduoliu.

    Sąraše matyti ir platesnė tendencija: į jį pateko 22 naujokai, o tik keturios įmonės yra iš laikotarpio iki „ChatGPT“ išpopuliarėjimo. CNBC akcentuoja, kad daliai ilgamečių dalyvių išlikti padėjo būtent gebėjimas persiorientuoti ir į DI erą įnešti naują pagreitį.

    Vis dėlto sąrašas nėra vien DI startuolių paradas. Šiemet pirmą kartą įvertintos ir prognozių rinkų krypties įmonės „Kalshi“ bei „Polymarket“, o dėvimųjų įrenginių segmente šalia „Oura“ debiutavo „Whoop“, orientuodamasi į sportininkus ir plačią sveikatos duomenų analizės auditoriją.

    CNBC išvada paprasta: vertinant inovatorius, svarbiausia ne skambi vertė, o realūs augimo rodikliai, gebėjimas greitai plėstis ir aiškus poveikis rinkoms. O 2026 metų Disruptor 50 atvejis parodo, kad būtent DI šiandien dažniausiai tampa tuo varikliu, kuris leidžia tai pasiekti greičiau nei bet kada anksčiau.