Tag: Startuoliai

  • Barselonos startuolis „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: automatizuos atlyginimus ir HR didelės kaitos sektoriuose

    Barselonos startuolis „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: automatizuos atlyginimus ir HR didelės kaitos sektoriuose

    Barselonoje įsikūrusi atlyginimų ir personalo valdymo platforma „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų „Seed“ investicijų, kad automatizuotų procesus įmonėms, kur darbuotojų kaita itin didelė.

    Po šio etapo bendrovės 2026 metais pritrauktas kapitalas viršijo 7 mln. eurų, skelbia „EU-Startups“.

    „Seed“ raundui vadovavo Europos fondas „BlackFin“, jame taip pat dalyvavo esami investuotojai „VentureFriends“ ir „Fortino“, bei naujas investuotojas „GoHub Ventures“. Dar vasarį įmonė buvo užbaigusi 1,7 mln. eurų „pre-Seed“ etapą.

    „Valeria“ orientuojasi į mažas ir vidutines įmones tokiuose sektoriuose kaip logistika, pristatymas, svetingumas, mažmena ar renginiai – ten, kur darbo grafikai ir darbuotojų srautai nuolat kinta, o administraciniai procesai dažnai vis dar atliekami rankiniu būdu.

    Platforma sujungia automatizavimą ir ekspertų priežiūrą

    Bendrovė įkurta 2024 metais – ją įsteigė Pau Laporte, Carlos Saiz ir Sergio Morales. Įmonė teigia sukūrusi atlyginimų ir HR valdymo sprendimą, kuriame automatizavimas ir dirbtinis intelektas derinami su darbo užmokesčio specialistų priežiūra.

    Pasak įmonės, vienas esminių skirtumų nuo įprastų HR sistemų – nuosavas atlyginimų skaičiavimo variklis, kuris per API jungiasi su Ispanijos viešosiomis institucijomis, tarp jų Social Security, SEPE ir mokesčių administracija, nesiremiant trečiųjų šalių tarpininkais.

    „Valeria“ tvirtina, kad platforma automatizuoja visą procesų grandinę: nuo darbuotojo priėmimo, sutarčių generavimo iki pranešimų apie nedarbingumą, išskaitų iš darbo užmokesčio bei darbinių nelaimių registravimo.

    Daugiau nei 100 įmonių ir 20 000 darbuotojų

    Bendrovė nurodo šiuo metu aptarnaujanti daugiau nei 100 įmonių ir 20 000 darbuotojų. Taip pat teigiama, kad per kiek daugiau nei metus nuo biuro Barselonoje atidarymo komanda išaugo iki daugiau nei 40 žmonių – inžinerijos, produkto ir darbo užmokesčio srityse.

    Tarp įmonės klientų įvardijami „Glovo“, „UberEats“, „Goiko“, „Honest Greens“ ir „Desigual“.

    „GoHub Ventures“ partneris Pablo Perea cituojamas teigiantis, kad didelės kaitos sektoriuose darbo valdymas vis dar dažnai remiasi rankiniais procesais, o „Valeria“ tai sprendžia DI principais sukurta sistema, kuri gali suteikti daugiau lankstumo ir sutaupymų.

    Kur bus panaudotos investicijos ir kokie planai

    „Valeria“ teigia, kad naujas kapitalas daugiausia bus skiriamas atlyginimų skaičiavimo variklio plėtrai ir diegimui, o sprendimo taikymo sritis bus plečiama už logistikos ir pristatymo ribų – į svetingumą, mažmeną ir valymo paslaugas.

    Įmonės vadovas ir bendraįkūrėjas Pau Laporte sako, kad tikslas – suteikti verslams galimybę realiu laiku valdyti savo darbo jėgą, o sistema veiktų 24/7 ir sumažintų priklausomybę nuo tradicinių agentūrų bei jų darbo valandų.

    Artimiausiu laikotarpiu bendrovė taikosi į lyderystę Ispanijos darbo jėgos valdymo rinkoje, kuri, kaip teigiama, viršija 1 mlrd. eurų, o ateityje svarstoma ir tarptautinė plėtra.

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    Londone įsikūręs ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų – didžiausią kapitalo sumą per visą savo istoriją.

    Apie šį raundą praneša portalas „EU-Startups“. Naujasis fondas skirtas vadinamiesiems „frontier“ (pažangiausių technologijų) kūrėjams, kurių ambicijos – nuo branduolinės sintezės iki kosmoso ir gynybos technologijų.

    „Plural“ teigia, kad prieš kelerius metus Europoje tokios kryptys daugeliui investuotojų atrodė pernelyg rizikingos, tačiau situacija keičiasi: technologijų įkūrėjai, imantys spręsti sudėtingiausias problemas, tampa vienais paklausiausių pasaulyje.

    Fondo partneris Khaledas Helioui pareiškė esąs įsitikinęs, kad šios kartos Europos įkūrėjai gali sukurti pirmąjį žemyne trilijono vertės (JAV doleriais) vertinamą verslą, o „Plural“ tikslas – būti šalia nuo pat pirmos dienos.

    Kaip bus panaudotas 1 mlrd. eurų

    „Plural“ nurodo, kad naujas kapitalas maždaug santykiu du prie vieno padalintas tarp naujo ankstyvosios stadijos fondo „Fund III“ ir atskiros priemonės, skirtos vėlesnėms investicijoms į sėkmingiausias portfelio įmones.

    Tokia struktūra turėtų leisti ne tik anksti atrasti mažiau akivaizdžius, bet didelį potencialą turinčius įkūrėjus, bet ir neprarasti galimybės toliau finansuoti bendrovių, kurios augdamos siekia tapti pasauliniais lyderiais.

    Fondas taip pat pabrėžia, kad kiekvienas partneris per metus ketina imtis tik nedidelio skaičiaus naujų investicijų – tai signalas, kad dėmesys bus skiriamas kryptingam darbui su pasirinktomis komandomis, o ne masiškam sandorių skaičiui.

    Kas valdo „Plural“ ir kas jau portfelyje

    „Plural“ įkurtas 2022 metais ir jį valdo šeši lygiaverčiai partneriai – technologijų įmonių kūrėjai bei vadovai. Tarp jų – „Wise“ bendraįkūrėjas ir buvęs pirmasis „Skype“ darbuotojas Taavet Hinrikus bei ankstyvosios „Skype“ komandos vadovas Sten Tamkivi.

    Partnerių gretose taip pat yra „Songkick“ bendraįkūrėjas Ianas Hogarthas, buvęs „Bigpoint“ vadovas Khaledas Helioui, „HelixNano“ bendraįkūrėja Carina Namih. Prie komandos pilnu etatu 2025 metų spalį prisijungė buvęs „Uber“ vadovas Pierre-Dimitri Gore-Coty.

    „Plural“ skelbia dirbantis iš biurų Londone, Taline ir Paryžiuje. Fondo teigimu, jo portfelio įmonės per pastaruosius 12 mėnesių pritraukė daugiau nei 3 mlrd. eurų vėlesnio etapo finansavimo.

    Tarp minimų portfelio vardų – gynybos DI bendrovė „Helsing“, sintezės energetikos startuolis „Proxima Fusion“, skaičiavimo infrastruktūros įmonė „OLIX“ ir kvantinių technologijų žaidėjas „Callosum“, taip pat kosmoso bendrovė „The Exploration Company“, robotikos įmonė „Monumental“ ir medicininių mikrorobotų kūrėja „Robeauté“.

    Kodėl šis fondas svarbus Europos startuoliams

    Carina Namih akcentavo, kad Europa ilgą laiką buvo linkusi finansuoti dideles idėjas mažais žingsniais – kai įkūrėjai nuolat priversti kelti po nedidelius raundus, kad galėtų „įrodyti“ progresą. Pasak jos, sudėtingoms technologijoms toks modelis ne visuomet tinka.

    „Plural“ teigia norintis „tinkamai“ finansuoti įkūrėjus nuo pat pradžių, ypač tuos, kurie kuria energetikos, DI infrastruktūros, gynybos, sveikatos ir kitų pažangiųjų technologijų sprendimus.

    Nors fondo tikslas sukurti sąlygas Europos masto proveržiui skamba ambicingai, pats 1 mlrd. eurų pritraukimas rodo, kad didelės apimties kapitalas į regiono rizikos investicijas ateina vis drąsiau – ypač ten, kur kalbama apie ilgalaikes ir sunkiai kopijuojamas technologijas.

  • Suomijos „Intergrid“ pritraukė 23,5 mln. eurų ir plečiasi į užsienio rinkas su energijos „Autopilot“

    Helsinkyje įsikūrusi energetikos technologijų bendrovė „Intergrid“ paskelbė pritraukusi iš viso 23,5 mln. eurų finansavimą ir planuojanti tarptautinę plėtrą. Įmonė kuria sprendimą „Autopilot“, skirtą visiškai autonomiškoms pramonės energijos operacijoms.

    Kaip rašo „EU-Startups“, naujausią finansavimo etapą vedė investuotojai „Kvanted“ ir „Tesi“, o prie jo prisidėjo ir ankstesni rėmėjai. Bendras pritrauktas finansavimas apima 2,7 mln. eurų paramą iš „Business Finland“ ir ES garantuotą paskolą iš „Finnvera“.

    „Intergrid“ vadovo Olli Kangaso teigimu, pramonės įmonės šiuo metu patiria dvigubą pokytį: energijos perėjimas (angl. energy transition) kasdienes operacijas daro sudėtingesnes, tačiau dirbtinis intelektas pirmą kartą leidžia realiai įgyvendinti autonominius valdymo sprendimus.

    Bendrovė tvirtina, kad klientams vis mažiau reikia papildomų programinių įrankių rankiniam darbui – jie ieško sistemos, kuri optimalų rezultatą pasiektų savarankiškai ir veiktų 24/7. „Intergrid“ siekia, kad energijos transformacija pramonei būtų ir paprastesnė, ir pelningesnė.

    Kas yra „Autopilot“ ir ką jis daro

    „Intergrid“ įkurta 2023 metais. Įmonės sprendimas „Autopilot“ skirtas hibridinėms energijos sistemoms valdyti pramonės objektuose – nuo realaus laiko kontrolės iki elektros rinkų prekybos.

    Bendrovė nurodo, kad sistema sukuria išsamų situacijos vaizdą: įvertina pramonės energijos ūkį ir parenka, kurį energijos šaltinį konkrečiu momentu naudoti ekonomiškiausia. Taip pat ji gali veikti lankstumo (angl. flexibility) rinkose ir priimti sprendimus be nuolatinio žmogaus įsikišimo.

    Skelbiama, kad „Autopilot“ padeda mažinti rankinio darbo poreikį, o kartu – ir emisijas, nes energijos valdymas bei pirkimas pardavimas optimizuojamas pagal realią situaciją. Įmonė teigia, kad tai leidžia mažinti energijos sąnaudas.

    Kur sprendimas jau naudojamas

    Pasak bendrovės, „Autopilot“ paprastai sumažina klientų energijos kaštus dviženkliu procentu. Sistema esą jau naudojama daugiau nei šimte pramonės objektų Suomijoje ir kitose Europos šalyse.

    „Intergrid“ orientuojasi į sektorius, kuriuose energijos transformacija juda sparčiausiai: maisto gamybą, centralizuotą šilumos tiekimą ir šiltnamių daržininkystę. Kaip klientai įvardijami maisto gamintojai „Snellman“ ir „Atria“, tekstilės paslaugų įmonė „Lindström“ bei energetikos bendrovė „Vatajankoski“.

    Vienas iš pagrindinių investuotojų, „Kvanted“ atstovas Axel Ahlströmas teigė, kad Europa turi galimybę tapti lydere DI sprendimų pramoniniam valdymui srityje, o „Intergrid“ esą rodo, jog aukščiausio lygio pramonės technologijų įmonę galima sukurti ir Suomijoje.

    Kaip įmonė finansuoja plėtrą

    Prie finansavimo, be pagrindinių investuotojų, prisidėjo ir esami „Intergrid“ rėmėjai: „True Ventures“, „Lifeline Ventures“ ir „First Fellow Partners“. Papildomai finansavimą sudaro valstybės parama per „Business Finland“ ir paskola per „Finnvera“.

    „Tesi“ investicijų direktorė Heli Kerminen teigė, kad įmonė per trumpą laiką sugebėjo susikurti tvirtą klientų bazę Suomijoje, o dabar turi potencialo augti platesnėje Europos rinkoje. Šis kapitalas turėtų padėti įgyvendinti tarptautinės plėtros planus.

  • Barselonos „Stark Future“ tapo pirmuoju Europoje elektrinių motociklų vienaragiu – pritraukė per 150 mln. eurų

    Barselonos „Stark Future“ tapo pirmuoju Europoje elektrinių motociklų vienaragiu – pritraukė per 150 mln. eurų

    Barselonoje įsikūrusi premium klasės elektrinių motociklų ir technologijų bendrovė „Stark Future“ užbaigė daugiau nei 150 mln. eurų finansavimo etapą, kuriame įmonė įvertinta 1,2 mlrd. eurų verte prieš investiciją.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“. Bendrovė teigia, kad tai didžiausia investicija į Europos elektrinių motociklų įmonę, o „Stark Future“ tapo pirmuoju regione šio segmento „vienaragiu“.

    Finansavimo etapui vadovavo „Highland Europe“, kartu investavo „Morgan Stanley Investment Management“ 1GT klimato privataus kapitalo strategija ir Ispanijos tarptautinė investicijų įmonė „Axon Partners Group“. Prie raundo prisidėjo ir esami akcininkai, taip pat „draugai ir šeima“.

    Įmonė nurodė, kad susidomėjimas buvo didesnis nei planuota, todėl surengtas antras uždarymas, kad būtų įtraukti papildomi strateginiai partneriai, tarp jų – „Lombard Oders“.

    Ambicija – pranokti benzininius motociklus

    „Stark Future“ įkurta 2020 metais, o jos strategija – kurti elektrinius motociklus, kurie, bendrovės teigimu, visais aspektais lenktų geriausius vidaus degimo variklių modelius.

    Pagrindinis įmonės produktas – VARG platforma, apimanti motokrosą, enduro ir supermoto. Bendrovė tvirtina, kad VARG linijoje yra ir geriausiai pasaulyje parduodamas enduro motociklas, kuris esą aplenkia visus benzininius konkurentus.

    Taip pat pabrėžiama, kad visi motociklai gaminami pačios įmonės 20 000 kv. metrų ploto gamykloje netoli Barselonos.

    Pardavimai ir rinkos dalis Europoje

    „Stark Future“ skaičiuoja, kad per trejus metus nuo pirmųjų pardavimų iš „iššūkio metėjo“ tapo kategorijos lydere, o VARG esą tapo perkamiausiu enduro motociklu pasaulyje.

    Bendrovė teigia, kad pirmaisiais metais ji užėmė apie 50 proc. enduro segmento Vokietijoje, o Prancūzijoje ir Italijoje pakilo į pirmą vietą. Didžiausia rinka pagal apimtį, anot įmonės, tapo Jungtinės Valstijos.

    Įmonė taip pat nurodo, kad per trejus metus „nuo nulio“ atsikando apie 5 proc. maždaug 3 mlrd. eurų vertės pasaulinės bekelės motociklų rinkos, kuri iki šiol daugiausia rėmėsi vidaus degimo varikliais.

    Kam bus skiriamos pritrauktos lėšos

    Pasak „Stark Future“, pritrauktas kapitalas bus naudojamas žengti į naujas motociklų kategorijas, finansuoti pasaulinę plėtrą ir kurti naujas elektrines platformas.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad yra pelninga, o papildomas finansavimas turėtų suteikti resursų greičiau išplėsti produktų portfelį ir didinti mastą tarptautinėse rinkose.

  • DI teisės kontora „Alecto“ pritraukė 18 mln. eurų ir ruošiasi plėtrai už NT sandorių ribų

    Didžiosios Britanijos DI pagrindu veikianti teisės kontora „Alecto“ pritraukė 18 mln. eurų siekdama plėsti paslaugas už nekilnojamojo turto sandorių ribų ir žengti į naujas rinkas.

    Apie investiciją lapkričio 16 dieną pranešė „EU-Startups“. Tai – sėklos (Seed) investicijų etapas, skirtas plėtrai į kitas vartotojų teisės sritis ir geografijas.

    Raundui vadovavo „Insight Partners“, taip pat prisidėjo „Firstminute Capital“, „Blue Lion Global“, „Andrena Ventures“, „FJ Labs“, „Antiportfolio Ventures“, „Rigby Group“, „Mishcon de Reya LLP“ bei keli verslo angelai.

    Bendrovės teigimu, pirmasis tarptautinis startas planuojamas 2027 metais, o iki šiol „Alecto“ daugiausia koncentravosi į su būsto įsigijimu susijusias teisinės pagalbos paslaugas.

    Plėtra už nekilnojamojo turto ribų

    „Alecto“ įkūrėjas ir vadovas Willas Rice’as sako, kad teisinės paslaugos per ilgai buvo teikiamos pagal pačios industrijos taisykles, o DI suteikia galimybę daugiau kontrolės grąžinti klientui.

    Jo teigimu, žmonės dažniau siekia ne „nusipirkti teisininko laiką“, o gauti konkretų rezultatą, todėl įmonė kuria modelį, kuris labiau orientuotas į baigtį, o ne į sunaudotas valandas.

    Pasak bendrovės, tradicinė rinka susiduria su ribota pasiūla: kvalifikuotų teisininkų skaičius ir jų darbo valandos yra baigtiniai, o tai didina kainas ir lėtina procesus.

    Klientams tai neretai reiškia dideles ir sunkiai prognozuojamas išlaidas, neaiškias procedūras, lėtus atsakymus ir sudėtingą teisinę kalbą, kuri apsunkina sprendimų priėmimą.

    Ką „Alecto“ jau nuveikė

    „Alecto“ įkurta 2025 metais. Willas Rice’as anksčiau kūrė „FinTech“ būsto paskolų skolintoją „Gen H“.

    Skelbiama, kad per aštuonis veiklos mėnesius įmonė pasiekė 7 mln. eurų metinių pajamų tempą (annualised revenue) ir dalyvavo daugiau nei 1,1 mlrd. eurų vertės NT sandoriuose.

    Komanda, bendrovės duomenimis, išaugo nuo trijų žmonių 2026 metų sausį iki 85 darbuotojų dabar, o sukaupta bendra teisinė patirtis viršija 500 metų.

    Augantis investuotojų dėmesys „LegalTech“

    „Alecto“ investicija įsilieja į platesnę tendenciją: 2026 metais Europoje fiksuota daugiau investicijų į teisės technologijų sprendimus, ypač orientuotus į vartotojų paslaugas ir NT teisę.

    Straipsnyje pažymima, kad kartu su kitais 2026 metų pranešimais apie finansavimą vartotojų teisinių paslaugų, NT teisės ir susijusiose DI taikymo srityse bendra suma siekia apie 129,6 mln. eurų.

    Vienas iš investuotojų, „Insight Partners“ atstovas Alessandro Luciano, pabrėžė, kad vartotojų teisinės paslaugos yra didelė rinka, kurioje dėl kainos ir sudėtingumo daliai žmonių reikalinga pagalba lieka sunkiai pasiekiama.

    „Alecto“ planuoja iš NT srities perkelti sukurtą veikimo modelį į kitas vartotojų teisės kryptis ir, kaip teigia įmonė, sudaryti sąlygas teisinę pagalbą gauti paprasčiau ir aiškiau.

  • DI optinės inžinerijos automatizavimui: Berlyno ir Los Andželo startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. dolerių

    DI optinės inžinerijos automatizavimui: Berlyno ir Los Andželo startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. dolerių

    Berlyne ir Los Andžele veikiantis startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. JAV dolerių ankstyvosios stadijos (pre-seed) investiciją – bendrovė kuria sistemą, kuri DI pagalba siekia automatizuoti optinės inžinerijos procesą nuo pradinio dizaino iki pagamintų komponentų.

    Įmonė vysto savitobulėjančią platformą, sujungiančią DI paremtą projektavimą ir simuliacijas su realiais gamybos duomenimis. Pasak bendrovės, ši kryptis jau leido sutrumpinti visą kūrimo ir gamybos ciklą nuo mėnesių iki savaičių.

    Daugiau nei metus „Opdo“ dirbo su klientais projektuodama sudėtingas optines sistemas, derindama DI agentus ir siaurų sričių inžinierių patirtį. Technologija veikia įprastose optinio projektavimo programose, tokiose kaip „Zemax“ ir „CODE V“, tad, kaip teigiama, inžinieriams nereikia atsisakyti jau naudojamų įrankių.

    Optika yra svarbi daugybei sričių – nuo kvantinių kompiuterių ir aviacijos iki AR/VR, gynybos ir pažangių jutiklių. Tačiau optinių komponentų projektavimas ir gamyba dažnai išlieka lėtas ir daug rankinio darbo reikalaujantis procesas, o didėjanti specialistų paklausa kai kuriose industrijose virsta butelio kakleliu.

    Kaip „Opdo“ nori paspartinti procesą

    „Opdo“ siekia sujungti skaitmeninį projektavimą su fizine gamyba taip, kad pagamintų ir patikrintų detalių duomenys grįžtų atgal į DI modelius. Tokia grįžtamojo ryšio kilpa, bendrovės teigimu, leistų nuosekliai gerinti kitus dizainus ir vis labiau automatizuoti kelią iki gamybai paruoštų optinių sistemų.

    Bendrovė nurodo, kad jos projektai apima lazerines ir vaizdinimo sistemas, mikrooptiką bei nanostruktūruotus paviršius. Klientams taip pat siūloma galimybė per „Opdo“ gauti prototipus ar galutinius komponentus.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas Stephanas Kuehras teigia, kad daugelyje techninės įrangos komandų optikos uždaviniai „laukia eilėje“, o juos spręsti galinčių inžinierių trūksta.

    „Su DI atliekant sunkiausią darbą, mūsų inžinieriai smarkiai sutrumpino klientų kelią iki produkto pateikimo rinkai“, – sakė S. Kuehras.

    Kas investavo ir kam bus naudojamos lėšos

    2,3 mln. dolerių investicijų raundui vadovavo „Angular Ventures“, taip pat dalyvavo „Inflection“ ir „Tiny.vc“.

    Investuotojų vertinimu, optika yra viena iš giliųjų inžinerijos disciplinų, kurias DI iki šiol palietė palyginti mažai, nors jos reikšmė šiuolaikinėms technologijoms itin didelė.

    Gautos lėšos bus skirtos plėsti inžinerines pajėgas, toliau vystyti DI įrankius ir imtis daugiau klientų projektų. Bendrovė nurodo, kad į ją gali kreiptis įmonės, norinčios paspartinti jau vykstantį optinio projektavimo darbą arba pradėti naujo optinio komponento kūrimą.

  • Europos Komisija pristatė 5 priemones „verslo angelų“ investicijoms Europoje skatinti

    Europos Komisija pristatė 5 priemones „verslo angelų“ investicijoms Europoje skatinti

    Europos Komisija šią savaitę pristatė penkis naujus veiksmus, skirtus sustiprinti „verslo angelų“ investicijas visoje Europoje. Priemonės yra Europos Sąjungos startuolių ir augančių įmonių strategijos („EU Startup and Scaleup Strategy“) dalis.

    Pagrindinis tikslas – palengvinti ankstyvosios stadijos finansavimo paiešką, sustiprinti investuotojų tinklus ir sumažinti kliūtis investuojant per valstybių narių sienas. Apie iniciatyvą skelbia Europos Komisija.

    Komisija pabrėžia, kad ankstyvosios investicijos dažnai lemia, ar idėja tampa verslu – būtent todėl siekiama geriau sujungti inovatorius ir investuotojus. Kartu planuojama didinti investicinių galimybių „matomumą“ ES mastu.

    Šios priemonės svarbios ne tik investuotojams, bet ir startuoliams: kuo sklandesnis kapitalo pritraukimas ankstyvoje stadijoje, tuo daugiau galimybių įmonėms greičiau testuoti produktą, plėstis ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

    Penkios Komisijos numatytos kryptys

    Viena iš priemonių – ES inovacijų platforma (EU Innovation Platform). Ji numatoma kaip „vieno langelio“ principu veikiantis įėjimo taškas, jungiantis inovatorius ir investuotojus, o „verslo angelams“ suteikiantis prieigą prie investicijoms pasirengusių, ES remiamų projektų.

    Kita kryptis – bendruomenes suartinantis renginys, orientuotas į sutelktinį finansavimą (crowdfunding). Komisija planuoja dirbtuves, kuriose susitiktų „verslo angelų“ ir sutelktinio finansavimo atstovai, o vėliau neatmetama ir papildoma parama „angelų“ vedamiems kapitalo pritraukimo sprendimams bei tarpvalstybinėms investicijoms.

    Taip pat numatytas darbas su tarpvalstybinėmis bendra-investicijomis (cross-border co-investment). Šioje dalyje planuojama žemėlapiuoti esamas „verslo angelų“ ekosistemas ir nacionalines bendra-investavimo schemas, pasitelkiant „InvestEU Advisory“, kad būtų lengviau identifikuoti spragas ir potencialias papildomos paramos kryptis.

    Dar viena priemonė – europinis „verslo angelų“ akreditavimo modelis (European Angel Accreditation). Numatomu bendru pagrindu būtų siekiama patvirtinti investuotojų statusą taip, kad šalys narės galėtų paprasčiau pritaikyti mokesčių lengvatas ar bendra-investavimo galimybes ir už savo nacionalinių ribų.

    Galiausiai Komisija siūlo plėsti europinį „verslo angelų“ investuotojų tinklą (European Angel Investor Network). Numatyta, kad tai būtų Europos inovacijų tarybos (EIC) „Trusted Investor Network“ išplėtimas, suteikiantis „verslo angelams“ prieigą prie ankstyvosios stadijos investicinių galimybių iš EIC projektų srauto.

    EBAN ragina siekti ambicingesnio sprendimo

    Europos verslo angelų tinklas EBAN (European Business Angels Network), vienijantis „verslo angelus“, „seed“ fondus ir kitus ankstyvosios stadijos investuotojus, Komisijos pasiūlymus įvertino palankiai. Kartu organizacija akcentuoja, kad Europos investicijų ekosistema vis dar išlieka fragmentuota.

    EBAN veikia nuo 1999 metų ir, kaip nurodoma, atstovauja daugiau nei 130 organizacijų narių. Organizacija siekia palengvinti tarpvalstybines investicijas ir dalyvauja formuojant Europos politiką, susijusią su ankstyvuoju finansavimu.

    Organizacija taip pat remia platesnes Komisijos pastangas, tarp jų ir iniciatyvą „EU Inc“, tačiau pabrėžia, kad Europai reikia glaudesnių jungčių tarp mokslinių tyrimų komercializavimo, „angelų“ investicijų, rizikos kapitalo ir augimo finansavimo.

    Kaip vieną pagrindinių siūlymų EBAN išskiria supaprastintą europinę bendra-investavimo schemą, kuri mažintų riziką „verslo angelams“, mobilizuotų papildomą kapitalą ir padėtų startuoliams su dideliu plėtros potencialu – nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie įsikūrę.

    EBAN palaiko ir idėją plėsti nacionalines bendra-investavimo schemas tose valstybėse, kur jų dar nėra. Kartu siūloma kurti bendrą akreditavimo rėmą, kad investuotojas būtų patikrinamas vieną kartą ir pripažįstamas skirtingose šalyse.

    EBAN prezidentas Jesper Jarlbaek teigė, kad Komisija juda teigiama kryptimi ir kad organizacija pasirengusi padėti ambicijas paversti praktiniais rezultatais, jungiant „angelų“ investuotojų bendruomenę su platesnėmis Europos iniciatyvomis.

  • Europos startuolių rinkoje – 2,3 mlrd. eurų sandorių savaitė: išsiskyrė gynybos ir sveikatos technologijos

    Europos startuolių rinkoje – 2,3 mlrd. eurų sandorių savaitė: išsiskyrė gynybos ir sveikatos technologijos

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 60 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 2,3 mlrd. eurų. Lygiagrečiai suskaičiuota ir daugiau nei 10 pasitraukimų, įsigijimų bei susijusių M&A naujienų.

    Tokią apžvalgą pateikia portalas „Tech.eu“, kartu paskelbęs ir spalio mėnesio ataskaitą apie ryškiausius pritrauktus raundus, išskirtinius sandorius bei besikeičiančias technologijų investicijų tendencijas.

    Tarp didžiausių finansavimo naujienų išsiskyrė gynybos technologijų bendrovė UFORCE, pritraukusi 700 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, o jos vertinimas siekė 6 mlrd. JAV dolerių.

    Spalį taip pat matyti platesnė tendencija: Europos technologijų startuoliai pritraukė 6 mlrd. eurų, o daugiausia investicijų teko sveikatos technologijų (healthtech) sektoriui.

    Didžiausi investicijų raundai Europoje

    Be UFORCE, tarp ryškiausių savaičių sandorių paminėta ir tai, kad „SoftBank“ vadovavo 500 mln. JAV dolerių finansavimo raundui bendrovėje „Agile Robots“.

    Tuo metu „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, o bendrovės vertinimas pasiekė 1,3 mlrd. JAV dolerių – sandoris pristatytas kaip susijęs su Europos gynybos stiprinimu.

    Atskirai išskirtas ir EIC Scaling Club bendrovių rezultatas – jos pritraukė 4 mlrd. eurų ir, kaip teigiama, aplenkė kitus Europos deeptech segmento dalyvius.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Sveikatos technologijų srityje užfiksuotas „Elomia Health“ įsigijimas – bendrovė perėmė „Earkick“, siekdama plėsti DI paremtą psichinės gerovės platformą.

    Kelionių sektoriuje „WeRoad“ įsigijo šveicarų „TravelTribe“, o suomių Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą, orientuodamasi į spartesnę plėtrą.

    Tarp investuotojų naujienų minimas „LEA Ventures“ sprendimas veikti savarankiškai, taip pat „Redalpine“ uždarytas 250 mln. JAV dolerių fondas. Austrijoje „Noctua“ pritraukė 15 mln. eurų, siekdama mažinti šalies deeptech spragą.

    Spalio tendencijos: lyderiavo healthtech

    Bendrame spalio paveiksle išryškėjo, kad Europos startuolių finansavime pirmavo sveikatos technologijų segmentas, o bendra pritraukta suma siekė 6 mlrd. eurų.

    Apžvalgoje taip pat pateikiamas Europos mastu veikiančių augančių įmonių (scaleups) vertinimas: jų komercinis stiprumas įvertintas 86 balais iš 100, tačiau pasirengimas JAV rinkai – tik 17 balų iš 100.

    Be to, Europos Komisija pristatė penkias priemones, kuriomis siekiama paskatinti verslo angelų investicijas visoje Europoje.

  • Amsterdamo „VectorY Therapeutics“ pritraukė 74,5 mln. eurų ALS ir kitų neurodegeneracinių ligų tyrimams

    Amsterdamo „VectorY Therapeutics“ pritraukė 74,5 mln. eurų ALS ir kitų neurodegeneracinių ligų tyrimams

    Amsterdame įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „VectorY Therapeutics“ pritraukė 74,5 mln. eurų naujo finansavimo, skirto kurti gydymo sprendimus nuo amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS) ir kitų neurodegeneracinių ligų.

    Apie sandorį pranešta portale „EU-Startups“ – nurodoma, kad prie investuotojų prisijungė ir nauji partneriai, tarp jų „Angelini Ventures“, Nyderlandų plėtros finansų institucija „Invest-NL“ bei Europos investicijų bankas (EIB).

    Finansavime dalyvavo ir anksčiau į bendrovę investavę rinkos dalyviai, įskaitant „Forbion“, „EQT Life Sciences“, „MRL Ventures“, „Insight Partners“, BGV, „Eli Lilly and Company“ bei ALS Investment Fund.

    „VectorY Therapeutics“ įkurta 2020 metais ir veikia Amsterdamo „Science Park Matrix Innovation Centre“. Bendrovė kuria preciziškai į taikinius nukreiptas terapijas, kurios, jos teigimu, galėtų sustabdyti ir potencialiai pakeisti neurodegeneracinių ligų progresavimą.

    Kas yra bendrovės kuriama platforma

    Įmonė kuria vadinamąsias vektorizuotas antikūnų terapijas: gydomieji antikūnai derinami su vienkartiniu adenoasocijuoto viruso (AAV) pagrindu veikiančiu pristatymu tiesiai į centrinę nervų sistemą.

    Bendrovė teigia, kad toks metodas gali padėti spręsti įprastinių terapijų problemas – vaisto pristatymą į reikiamas vietas, poveikio trukmę ir gebėjimą pasiekti biologinius taikinius smegenyse bei nervų sistemoje.

    „Forbion“ partneris Wouteris Joustra pabrėžė, kad įmonės darbas su pagrindine programa VTx-002, įskaitant PIONEER-ALS tyrimo plėtrą, yra svarbus žingsnis vertinant šios krypties potencialą.

    VTx-002 ir kitos programos

    „VectorY Therapeutics“ nurodo turinti keturių programų portfelį: VTx-002 nukreipta į TDP-43 baltymo agregaciją ALS atveju, VTx-003 – į mutavusį HTT baltymą Huntingtono ligos kontekste, VTx-004 – į TDP-43 frontotemporalinės demencijos (FTD) atveju, o VTx-005 – į fosforilintą tau baltymą Alzheimerio ligai.

    Bendrovės teigimu, platforma yra modulinė, todėl laikui bėgant ją būtų galima taikyti ir kitoms neurodegeneracinėms ligoms.

    Įmonės vadovas Jimas Scibetta sakė, kad neurodegeneracinės ligos išlieka vieni sudėtingiausių medicinos iššūkių, o pacientams ir jų šeimoms skubiai reikia naujų gydymo galimybių. Jo teigimu, finansavimas atspindi pasitikėjimą komanda, platforma ir kuriamų programų potencialu.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Didžioji dalis pritrauktų lėšų bus skirta pagrindinei bendrovės programai VTx-002 vystyti, ją toliau vertinant vykstančiame PIONEER-ALS 1/2 fazės klinikiniame tyrime.

    Atviras, daugiacentris, tarptautinis tyrimas vertina tiriamosios terapijos poveikį ALS sergantiems suaugusiesiems klinikinėse vietose JAV, Europoje ir Jungtinėje Karalystėje.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metų rugsėjį tyrimas buvo išplėstas nuo 12 iki 36 dalyvių, siekiant platesnio terapijos įvertinimo. Įmonė taip pat nurodo, kad finansavimas padės judėti į priekį ir kitoms programoms, ypač VTx-003, kuri kuriama Huntingtono ligai.

    Nors artimiausiu metu akcentuojami pagrindiniai projektai, „VectorY Therapeutics“ deklaruoja siekį augti kaip platformos principu paremtai biotechnologijų bendrovei, galinčiai nuosekliai spręsti kelių sunkių neurodegeneracinių būklių biologinius mechanizmus.

  • Amsterdamo „Incision“ pritraukė 4 mln. eurų ir plečiasi JAV su operacinių paruošimo platforma

    Amsterdamo „Incision“ pritraukė 4 mln. eurų ir plečiasi JAV su operacinių paruošimo platforma

    Amsterdame įsikūrusi sveikatos priežiūros programinės įrangos bendrovė „Incision“ pritraukė 4 mln. eurų investiciją. Įmonė kuria platformą, skirtą operacinių ir sterilizacijos (sterilaus instrumentų paruošimo) padalinių komandoms geriau pasirengti kiekvienai procedūrai.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investiciją suteikė „HERAN Partners“ per fondą „HERAN HealthTech Fund II“. Gauti pinigai bus naudojami plėtrai Jungtinėse Valstijose, partnerystėms su medicinos technologijų įmonėmis ir platformos tobulinimui.

    „Incision“ vadovas Ritsaartas van Montfransas teigia, kad tikslas – padėti kiekvienai operacinei komandai dirbti taip pat sklandžiai kaip geriausios chirurgų komandos. Pasak jo, JAV ligoninės ieško būdų geriau išnaudoti operacinių pajėgumą, greičiau apmokyti naujus darbuotojus ir mažinti tiekimo kaštus.

    Bendrovė pabrėžia, kad operacinės paruošimas dažnai remiasi informacija, išsklaidyta popierinėse ir elektroninėse kortelėse, vietinėse instrukcijose, prietaisų naudojimo aprašuose ir pačių darbuotojų patirtyje. Didelė darbuotojų kaita ir didėjantis naujų ar laikinų darbuotojų skaičius reiškia, kad svarbios žinios ne visuomet pasiekiamos tada, kai jų labiausiai reikia.

    Platforma apjungia informaciją vienoje vietoje

    „Incision“ įkurta 2014 metais Amsterdame, ją įkūrė prof. dr. Theo Wiggers. Įmonė teigia jungianti klinikinę patirtį, technologijas ir akredituotą mokymą, kad ligoninėms būtų lengviau susidoroti su augančiu chirurginės pagalbos sudėtingumu.

    Pasak bendrovės, žinių trūkumas ar jų „išsibarstymas“ gali lemti išvengiamus vėlavimus tarp operacijų, pertraukas pačios operacijos metu ir skirtumus, kokie instrumentai ar medžiagos būna paruošti konkrečiai procedūrai.

    „Incision“ tvirtina šią problemą sprendžianti viena platforma, kurią sudaro trys produktai: „Incision Assist“, „MySPD“ ir „Incision Academy“.

    „Incision Assist“ operacinės personalui pateikia konkrečiai procedūrai, rolei ir chirurgui pritaikytas gaires apie instrumentus, medžiagas ir operacinės paruošimą. Nurodoma, kad informacija papildoma nuotraukomis, vaizdo įrašais ir 3D vaizdais, o įsidiegus sprendimą ligoninės turinį atnaujina pačios.

    Mokymai sterilizacijos skyriams ir chirurgijos edukacija

    Produktas „MySPD“ orientuotas į sterilaus instrumentų paruošimo skyrius: čia akcentuojami standartizuoti mokymai ir kompetencijų stebėsena. Tuo metu „Incision Academy“ siūlo akredituotą nuotolinį chirurgijos srities mokymą.

    Startuolis teigia, kad ligoninės, naudojančios „Assist“, praneša apie didesnį efektyvumą, greitesnį naujų darbuotojų įvedimą ir mažesnes veiklos sąnaudas. Tarp minimų rezultatų – 15 proc. greitesnė operacinių kaita, 14 proc. mažiau durų varstymo operacijos metu, 90 proc. personalo jautėsi geriau pasiruošę, o 70 proc. nurodė mažesnį stresą.

    Kodėl investuotojas pasirinko „Incision“

    Antverpene įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „HERAN Partners“, įkurta 2020 metais, specializuojasi gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Investuotojas teigia, kad be kapitalo siūlo ir kontaktų tinklą, kompetenciją bei mentorystę.

    Aiškindama sprendimą investuoti, „HERAN Partners“ nurodė, kad „Incision“ produktai yra skirti kasdieniam operacinių ir sterilizacijos komandų darbui, o jų poveikį ligoninės gali sieti su operacinių efektyvumu ir sąnaudomis. Taip pat pabrėžtas augantis bendrovės įsitvirtinimas JAV ligoninių sistemose bei partnerystės su „MedTech“ bendrovėmis.

    „HERAN Partners“ partnerė Mercedes Tuin, prisijungsianti prie „Incision“ priežiūros valdybos, teigė, kad operacinės komandos kasdien ruošia sudėtingas procedūras turėdamos išskaidytą ar pasenusią informaciją. Jos vertinimu, „Incision“ suteikia reikalingą informaciją kiekvienai procedūrai ir chirurgui, o ligoninės rezultatą mato sąnaudų mažėjime, trumpesnėje operacinių kaitoje ir greitesniame naujų darbuotojų apmokyme.