CP v2

Tag: Startuoliai

  • Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londone įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slaptojo režimo ir paskelbė pritraukęs 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė kuria infrastruktūrą, kuri, jos teigimu, leistų gerokai tiksliau nustatyti palydovų ir kitų objektų padėtį orbitoje, įskaitant kosmines šiukšles.

    Į finansavimo etapą įsitraukė keli ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondai, tarp jų „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“. Startuolis pinigus planuoja skirti antžeminių stočių tinklui plėsti, kosmose naudojamos įrangos gamybai integruoti ir duomenų platformai toliau vystyti.

    Ką tiksliai kuria „Foundational“?

    „Foundational“ veiklos pagrindas – palydovų lazerinio nuotolio matavimo technologija, dažnai vadinama SLR. Šis metodas veikia siunčiant lazerio impulsus iš antžeminės stoties į palydove esantį atšvaitą ir išmatuojant laiką, per kurį šviesa sugrįžta atgal.

    Tokiu būdu, priklausomai nuo sistemos konfigūracijos ir sąlygų, galima pasiekti itin aukštą matavimo tikslumą, kurį įmonė apibūdina kaip milimetrinį. Startuolis siekia, kad ši technologija taptų ne paviene, brangiai prižiūrima infrastruktūra, o masteliuojama komercinė paslauga.

    Bendrovė teigia sujungianti tris grandis į vieną vertikaliai integruotą sistemą: palydovuose montuojamus atšvaitus, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia klientams duomenis. „Foundational“ taip pat tikina, kad jų sprendimas gali būti iki 30 kartų pigesnis už senesnės kartos analogus ir pritaikytas darbui įvairiomis oro sąlygomis.

    Kodėl tikslus sekimas tampa kritinis?

    Žemojoje Žemės orbitoje daugėja tiek veikiančių palydovų, tiek neveikiančių aparatų ir jų fragmentų, o tai didina susidūrimų riziką. Kuo tankesnė orbita, tuo svarbiau operatoriams ir institucijoms turėti kuo tikslesnius duomenis apie objektų padėtį ir trajektorijų pokyčius.

    Tikslus sekimas reikalingas ne vien kosmoso saugumui: nuo palydovinės infrastruktūros priklauso ryšiai, navigacija, Žemės stebėjimas ir laiko sinchronizacija, kuri svarbi finansų bei logistikos sistemoms. Dėl to didėja poreikis sprendimams, kurie padėtų patikimiau stebėti orbitos situaciją ir planuoti manevrus, mažinančius susidūrimų tikimybę.

    Kas žinoma apie komandą ir klientus?

    „Foundational“ įkurta 2025 metais, o įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee anksčiau dirbo su lazerinio sekimo technologijomis, kurios buvo vystomos ir komercializuojamos per „Lumi Space“. Startuolis pabrėžia, kad jo sprendimas remiasi ilgalaikiais moksliniais darbais ir praktine patirtimi diegiant lazerinio matavimo sistemas.

    Pasak bendrovės, tarp jos klientų ir partnerių yra Europos kosmoso agentūra, Jungtinės Karalystės valstybės institucijos, aviacijos ir kosmoso pramonės gamintojai, taip pat mokslinių tyrimų organizacijos ir vadinamojo NewSpace sektoriaus įmonės. „Foundational“ ambicija – sukurti atsparų pasaulinį tinklą, kuris nuolat teiktų tikslius padėties duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

    „Beveik viskas orbitoje ir stebėtinai daug dalykų ant žemės priklauso nuo to, ar tiksliai žinome, kur kas yra. Dabartinės matavimo technologijos nebeatitinka naujos kosmoso eros poreikių ir DI paremtų fizinių sistemų navigacijos iššūkių“, – sakė „Inflection“ vienas iš vadovų Alexander Lange.

    „Kiekvieną kartą atsiskaitydami kortele, tikrindami žemėlapį ar skambindami telefonu remiamės palydovine infrastruktūra, tačiau palydovų padėties nustatymo technologijos nepasivijo kosmoso ekonomikos augimo. Lazerinis nuotolio matavimas yra aukso standartas, bet iki šiol buvo pernelyg brangus ir sudėtingas masiškai taikyti“, – sakė „Foundational“ vadovas Hira Virdee.

  • „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    Sofijoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „LAUNCHub Ventures“ paskelbė apie trečiojo fondo pirmąjį uždarymą, per kurį jau užsitikrino 65 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų. Bendrovė nurodo, kad galutinis tikslas yra viršyti 75 mln. eurų ribą ir taip sustiprinti finansavimą ankstyvos stadijos startuoliams.

    Pasak „LAUNCHub Ventures“, naujame fonde dalyvauja tarptautinės finansų institucijos, regiono verslininkai, šeimos biurai ir dalis pačios fondo portfelio įkūrėjų. Prie fondo, be kita ko, prisideda Europos investicijų fondas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o antrojo uždarymo metu gali prisijungti ir Tarptautinė finansų korporacija.

    „Praėjus keturiolikai metų mūsų įsitikinimas dėl šio regiono tik stiprėja, o rezultatai patvirtina pasirinktą kryptį“, – sakė „LAUNCHub Ventures“ vadovaujantis partneris Stanislavas Sirakovas.

    Fondo valdytojas teigia, kad per pirmuosius du fondus buvo investuota į beveik 100 įmonių, o iki šiol fiksuota 18 pasitraukimų. Taip pat akcentuojama, kad apie 75 proc. portfelio įmonių pritraukia bent vieną tolesnio etapo finansavimo raundą, o maždaug 40 proc. ankstyvųjų investicijų pasiekia A seriją.

    Trečiasis fondas planuoja per penkerių metų investavimo laikotarpį atlikti apie 25 ankstyvos stadijos investicijas. Vienos investicijos dydis turėtų siekti nuo 300 000 iki 3 000 000 eurų, o fondo tikslas yra vesti arba bendrai vesti raundus iki 7 000 000 eurų bei pasilikti kapitalo vėlesnėms A serijos investicijoms.

    „LAUNCHub Ventures“ nurodo, kad fondas finansuojamas per Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programą, taip pat prisideda Rumunijos vyriausybė per Romania Recovery Equity Fund ir Bulgarijos vyriausybė pagal šalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą. Tokia struktūra atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai viešasis kapitalas naudojamas pritraukti privačius investuotojus ir sumažinti ankstyvos stadijos finansavimo spragas.

    Fondas taip pat pranešė apie komandos pokyčius: Raya Yunakova ir Petaras Tsachevas paaukštinti į vadovaujančius partnerius. Prie vadovų komandos toliau lieka ir kiti ilgamečiai „LAUNCHub Ventures“ nariai, o Zagrebe dirbantis Vedranas Blagusas prisijungė kaip asocijuotas partneris, atsakingas už Kroatiją, Slovėniją ir Vakarų Balkanus.

    Tarp jau įvardytų naujojo fondo investicijų minimos bendrovės, dirbančios su dirbtinis intelektas pritaikymu pramogose, turinio patikroje ir specializuotoje programinėje įrangoje. „LAUNCHub Ventures“ pabrėžia, kad prioritetas išlieka Centrinės ir Rytų bei Pietryčių Europos startuoliai ir regiono diaspora, ypač pre-seed ir seed etapais, kai finansavimas dažnai yra sunkiausiai pasiekiamas.

  • Londono „Metaview“ pritraukė 53,1 mln. eurų: DI agentai keičia atranką nuo paieškos iki sprendimo

    53,1 mln. eurų raundas ir planai

    Londone įsikūrusi atrankos platforma „Metaview“ pritraukė 53,1 mln. eurų C serijos investiciją. Raundui vadovavo fondas „Insight Partners“, prie jo prisidėjo GV, „Intrepid Growth Partners“, „Seedcamp“, „Vertex Ventures US“, „Plural“ ir „Garuda Ventures“.

    Naujas finansavimas skelbtas praėjus maždaug metams po B serijos, kai bendrovė pritraukė 30,1 mln. eurų. Anksčiau „Metaview“ buvo užsitikrinusi 6,4 mln. eurų A seriją ir 5,29 mln. eurų pradinį finansavimą, o bendra investicijų suma dabar siekia 97,4 mln. eurų.

    Kaip veikia agentinė atranka

    „Metaview“ kuria agentinę atranką, kur DI ne tik reaguoja į užklausas, bet ir vykdo nuoseklų veiksmų ciklą pagal pareigybės aprašą. Platforma automatizuoja kandidatų paiešką, gautų paraiškų peržiūrą, atrankinius pokalbius, užrašų rengimą, ataskaitas ir dalį samdos darbo eigos.

    Įmonė pabrėžia, kad galutiniai sprendimai išlieka žmonių rankose: komanda nustato kriterijus, prižiūri procesą ir tvirtina atrankos rezultatus. „Metaview“ teigimu, esminis skirtumas tas, kad sistema mokosi iš konteksto, o kiekvienas etapas patikslina kitą, kad atranka būtų tikslesnė ir greitesnė.

    „Geriausios inžinerijos komandos jau perėjo nuo kodo rašymo rankomis prie DI agentų orkestravimo. Kitas žingsnis yra atranka“, – sakė „Metaview“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Siadhal Magos.

    Integracijos, atitiktis ir augimas

    Bendrovė įkurta 2018 metais, ją įsteigė buvę „Uber“ ir „Palantir“ produktų bei inžinerijos vadovai Siadhal Magos ir Shahriar Tajbakhsh. „Metaview“ pradėjo nuo pokalbių fiksavimo ten, kur formuojasi samdos sprendimai, ir nurodo, kad iki šiol užfiksuota daugiau nei 6 000 000 interviu.

    „Metaview“ teigia prisijungianti prie daugiau nei 62 įrankių, tarp jų „Greenhouse“, „Ashby“, „Lever“ ir „Workday“, taip pat „Zoom“, „Google Meet“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė nurodo atitinkanti SOC 2 Type II reikalavimus ir laikosi BDAR bei CCPA principų.

    2026 metų rugpjūtį „Metaview“ pranešė įsigijusi Kalifornijoje įsikūrusią atrankos bendrovę „Reval“. Po sandorio „Reval“ įkūrėjai prisijungė prie „Metaview“ komandos, o dėmesys nukreiptas į „fillmore“ – autonominį DI kolegą, skirtą kandidatų paieškai, personalizuotam kontaktavimui ir pokalbių planavimui.

    „Atrankos procesas generuoja daugiau kandidatų srauto, nei daugelis organizacijų sugeba apdoroti. „Metaview“ sukurta platforma suteikia daugiau struktūros ir išmanumo kiekviename etape, išlaikant sprendimams būtina žmogaus vertinimą“, – sakė „Insight Partners“ vadovaujantis direktorius Ryan Hinkle.

    Gautas kapitalas bus skirtas trims kryptims: „fillmore“ išleisti plačiam naudojimui ir pristatyti naujus specializuotus agentus, sparčiai plėsti komandą bei plėsti veiklą. Įmonė planuoja darbuotojų skaičių didinti nuo 80 iki 250 iki kitų metų pabaigos ir atidaryti biurą Niujorke greta padalinių Londone ir San Fransiske.

    Taip pat plečiama iniciatyva 10x Recruiting, skirta talentų specialistų mokymams ir vadinamajai talentų inžinerijai, kai atranka kuriama ir valdoma kaip duomenimis bei DI paremta sistema. „Metaview“ nurodo, kad jos sprendimais naudojasi daugiau nei 7 000 įmonių, tarp jų „Deel“, „Affirm“, „Navan“ ir „Replit“.

  • Mančesterio DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų: taikosi į JK ir JAV rinkas

    Mančesteryje įsikūręs DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos komandai plėsti, augimui Jungtinėje Karalystėje ir JAV spartinti bei tolesnei tarptautinei plėtrai.

    Investicijų raundui vadovavo fondas NPIF II – PXN Equity Finance, kurį valdo „PXN Ventures“ pagal Northern Powerhouse Investment Fund II programą. Prie finansavimo taip pat prisidėjo startuolių akseleratorius „Y Combinator“, pastaraisiais metais išlaikantis stiprią įtaką ankstyvosios stadijos technologijų rinkoje.

    „DI padarė verslo pradžią lengvesnę nei bet kada, tačiau didžiausias iššūkis atsiranda tada, kai reikia augti“, – sakė „Revnu“ vadovas George’as Jeffersonas.

    Pasak jo, daug įmonių supranta, kad reikia daugiau aktyvių pardavimų, reklamos „LinkedIn“ ar naujų testų, tačiau trūksta laiko ir biudžeto atskirai augimo komandai. „Revnu“ teigia šią spragą užpildantis automatizuodamas bandymus skirtinguose kanaluose, atrinkdamas efektyviausius ir išlaikydamas įkūrėją informuotą apie rezultatus.

    „Revnu“ platforma leidžia diegti DI agentus keliuose kanaluose, įskaitant „LinkedIn“, „TikTok“ ir „Instagram“. Jie gali vykdyti kampanijas, testuoti reklamas, generuoti kontaktus ir padėti rezervuoti susitikimus, o verslo savininkas nustato biudžetus ir tikslus.

    Bendrovė taip pat vysto generatyvinio matomumo paieškose kryptį, dažnai apibūdinamą kaip generatyvinės paieškos optimizavimą. Tikslas – padėti įmonėms būti dažniau matomoms atsakymuose, kuriuos generuoja tokios paslaugos kaip „Google AI“ ir „ChatGPT“, kai vartotojai ieško rekomendacijų ar tiekėjų.

    Įkūrėjai George’as Jeffersonas ir Artas Freebrey, teigiama, pažįstami dar nuo mokyklos laikų ir anksti kūrė verslus, susijusius su e. prekybos procesų automatizavimu. Vėliau jie vystė apskaitos platformą „Vinted“ pardavėjams, o universitetinių studijų metu jų veiklos, kaip skelbiama, generavo apie 13 000 eurų per mėnesį.

    „PXN Ventures“ atstovas Stefano Smithas teigė, kad investuotojai įkūrėjus pažinojo dar iki „Y Combinator“ per hakatonus ir studentų akseleratorių iniciatyvas. Pasak jo, sprendimą investuoti sustiprino įsitikinimas, kad augimo rinkodara ir pardavimų procesai vis sparčiau persikelia į automatizuotus, DI paremtus modelius.

    „Revnu“ investicija įsilieja į platesnę Europos tendenciją, kai finansavimas vis dažniau nukreipiamas į pardavimų, rinkodaros ir vadinamųjų go-to-market procesų automatizavimą. Investuotojai tokiose srityse ieško sprendimų, kurie mažina klientų pritraukimo kaštus, leidžia greičiau testuoti kanalus ir suteikia aiškesnę grąžos matavimo sistemą.

    Įmonė pabrėžia, kad jos ilgalaikis tikslas – iš Mančesterio aptarnauti tarptautinius klientus ir augti globaliai, kartu pritraukiant inžinerinių bei technologijų talentų iš Jungtinės Karalystės universitetų. Startuolio teigimu, pasirinkimas kurti bazę ne Silicio slėnyje, o šiaurės Anglijoje yra susijęs su komandos formavimo galimybėmis ir tvaraus augimo strategija.

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

  • Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    2 mln. eurų plėtrai

    Helsinkyje įsikūrusi tiesiogiai vartotojams internetu prekiaujanti dizaino ir baldų bendrovė „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų augimo finansavimą. Investicijų etapui vadovavo Suomijos privataus kapitalo investuotojas Virta Equity, prisidėjo „Innovestor“ ir keli verslo angelai.

    Įmonė teigia, kad lėšos bus nukreiptos operacijoms plėsti Europos Sąjungoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat spartinti žingsnius JAV rinkoje. Kartu planuojama toliau plėtoti produktų portfelį, prekės ženklą ir veiklos procesus.

    Kuo išsiskiria vakuuminė pakuotė

    „KHOY“ gamina sofos lovas, kurios supakuojamos vakuumu į kompaktiškas kartonines dėžes ir namuose išsiplečia iki pilno dydžio. Tokia schema skirta spręsti vieną didžiausių baldų e. prekybos barjerų: brangų sandėliavimą ir logistiką gabenant didelių gabaritų prekes per sienas.

    Virta Equity vadovas ir partneris Heikki Kivirinta pabrėžė, kad tradicinėje baldų rinkoje logistika dažnai „suvalgo“ maržą, o vakuuminis pakavimas keičia ekonomiką. Pasak jo, „KHOY“ stiprybė yra ginama produktinė inovacija ir jau įrodytas paklausos stabilumas Europoje.

    „KHOY“ išsprendė tai, su kuo baldų industrija kovoja seniai: kaip parduoti ir pristatyti didelius gaminius per sienas taip, kad kaštai nesuvalgytų maržos, – sakė Heikki Kivirinta.

    Nuo užsakymo svetingumo sektoriui iki JAV

    Bendrovę 2022 metais įkūrė Visa Friström, kūrybos vadovas András Kelemen ir operacijų vadovas Jukka Salmikukka. Įmonė pradėjo nuo pirmojo kliento užduoties: svetingumo prekės ženklas BobW ieškojo sofos lovos, tinkamos kasdieniam miegui, bet praktiškos apartamentams skirtingose Europos šalyse.

    „KHOY“ nurodo, kad 2026 metais jų dizainas laimėjo „Red Dot Design Award“, o pirmasis sofos lovos modelis rinkai pristatytas 2024 metų birželio mėnesį. Anksčiau bendrovė vadinosi KOTA, tačiau 2026 metais pakeitė pavadinimą į „KHOY“, tvirtindama, kad tai atspindi tarptautines ambicijas, nekeičiant komandos ir nuosavybės struktūros.

    „Įrodėme, kad žmonės nori paprastesnio būdo pirkti baldus internetu. Augome greitai ir kartu kūrėme pelningą verslą, o šis finansavimas leidžia spartinti plėtrą iš stiprios pozicijos“, – sakė „KHOY“ bendraįkūrėjas ir vadovas Visa Friström.

    Augimas: didžioji dalis pardavimų už Suomijos ribų

    Įmonės teigimu, 2025 metais pajamos siekė 4,3 mln. eurų ir buvo 13 kartų didesnės nei metais anksčiau. „KHOY“ taip pat skaičiuoja 166 proc. metinį augimą ir prognozuoja, kad šiemet pajamos viršys praėjusių metų lygį daugiau nei dvigubai.

    Daugiau nei 80 proc. pardavimų jau sudaro užsienio rinkos, o didžiausios 2025 metais buvo Vokietija ir Prancūzija. Tarp kitų šalių, kuriose fiksuota paklausa, įvardijamos Nyderlandai, Italija, Belgija, Austrija, Airija, Švedija ir Danija.

    JAV rinkoje „KHOY“ veiklą pradėjo maždaug prieš dvi savaites iki investicijų paskelbimo. Bendrovė akcentuoja, kad vakuuminis pakavimas gali sumažinti pristatymo kaštus iki 95 proc., palyginti su įprasta didelių gabaritų baldų logistika, ir taip atverti kelią skalavimui tarptautiniu mastu.

  • Amsterdamo „Blue Health Intelligence“ pritraukė 3,4 mln. eurų: ruošiasi plėtrai Europoje

    Amsterdamo „Blue Health Intelligence“ pritraukė 3,4 mln. eurų: ruošiasi plėtrai Europoje

    Investicija prevencinei sveikatai

    Amsterdame įsikūrusi prevencinės sveikatos priežiūros „HealthTech“ bendrovė „Blue Health Intelligence“ pritraukė 3,4 mln. eurų finansavimą, kurį ketina skirti tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui. Bendrovė siekia augti už Nyderlandų ribų ir stiprinti paslaugų pasiūlą.

    Investicijų etapui vadovavo „Knop Investments“, taip pat prisidėjo keli verslininkai ir žinomi Nyderlandų rinkos atstovai, tarp jų buvęs „Philips“ inovacijų ir strategijos vadovas Jeroen Tas bei gyvenimo būdo nuomonės formuotoja Anna Nooshin. Bendrovė skelbia, kad tai tęsia anksčiau pritrauktą daugiau nei 1,1 mln. eurų finansavimą.

    Kaip veikia valandos patikra

    „Blue Health Intelligence“ įkurta 2025 metais. Vienas įkūrėjų – Onno Huyghe, anksčiau dirbęs „Swapfiets“ ir „Tibber“, o kita įkūrėja – gydytoja ir sveikatos verslo kūrėja Leanne Verdonck.

    Bendrovė siūlo vadinamąją 360 laipsnių sveikatos patikrą, kuri, pasak jos, užtrunka apie valandą ir kainuoja 299 eurus. Patikros metu surenkama šimtai duomenų taškų, vertinant širdies ir kraujagyslių būklę, medžiagų apykaitą, kepenų ir inkstų funkcijas, o rezultatai aptariami su gydytoju iš karto po vizito.

    „Tokiose šalyse kaip Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė periodinės sveikatos patikros jau yra įprasta sistemos dalis, tačiau Nyderlanduose tai dar nėra norma. Ankstesnis įžvalgų gavimas padeda ilgiau išlikti sveikiems ir užkirsti kelią problemoms“, – sakė „Blue Health Intelligence“ vadovas ir vienas įkūrėjų Onno Huyghe.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad patikros rezultatai įkeliami į „Blue“ programėlę, o tyrimus vietoje atlieka ir interpretuoja medicinos personalas. Toks modelis remiasi augančia tendencija Europoje: daugiau dėmesio skirti prevencijai ir individualizuotai rizikų analizei, kai sveikatos duomenys panaudojami ankstyviems signalams pastebėti.

    Kur planuojama plėtra

    „Blue Health Intelligence“ teigia, kad nuo starto daugiau nei 2 000 žmonių jau užsirezervavo patikrą gyvai jų vietoje Amsterdamo Prinsengracht gatvėje. Įmonė nurodo, kad augimas vietos rinkoje paskatino ruoštis tarptautiniam žingsniui.

    Pasak bendrovės, patraukliausios naujos rinkos šiuo metu yra Italija ir Prancūzija, o didžiausią potencialą ji mato Paryžiuje ir Milane. Įmonė tikisi startuoti viename iš šių miestų 2027 metų pirmąjį pusmetį ir taip artėti prie ambicijos tapti viena iš pirmaujančių Europos prevencinės sveikatos platformų.

    „Mūsų tyrimai rodo, kad Paryžius ir Milanas turi bent tiek pat potencialo kaip Amsterdamas. Tikimės pradėti veiklą viename iš šių miestų 2027 metų pirmąjį pusmetį“, – sakė O. Huyghe.

    Įmonė taip pat skelbia bendradarbiaujanti su partneriais, tarp kurių – sporto klubų tinklas „TrainMore“ ir „Hotel & Wellness Zuiver“. Investuotojai akcentuoja, kad paklausa įžvalgoms apie asmeninę sveikatą auga, o prevencinės paslaugos tampa vis svarbesne sveikatos sistemos dalimi, ypač didėjant lėtinių ligų naštai ir išlaidų spaudimui.

    „Per pastaruosius metus komanda parodė, kad žmonėms reikia aiškaus supratimo apie savo sveikatą. Daugiau nei 2 000 klientų jau užsisakė patikrą, o Amsterdamo vieta užpildyta iki lapkričio“, – sakė „Knop Investments“ vadovas Maurits Koning.

  • „Voi“ užsitikrino 150 mln. eurų kreditą: išpirks obligacijas ir sparčiau plės paspirtukų parką

    „Voi“ užsitikrino 150 mln. eurų kreditą: išpirks obligacijas ir sparčiau plės paspirtukų parką

    150 mln. eurų finansavimo ratas

    Stokholme įsikūrusi dalijimosi elektriniais paspirtukais ir dviračiais bendrovė „Voi“ pasirašė 150 mln. eurų atnaujinamojo kredito linijos (RCF) sutartį su trimis Šiaurės šalių bankais. Prie finansuotojų prisidėjo „Danske Bank“, „Swedbank“ ir „DNB Sweden“.

    Bendrovė nurodo, kad ši kredito linija pakeičia ankstesnius skolos instrumentus ir suteikia daugiau lankstumo planuojant investicijas. Tokios priemonės paprastai naudojamos trumpesnio laikotarpio apyvartai, sezoniškumui suvaldyti ir parko atnaujinimui, kai reikia greitai pasiekiamo kapitalo.

    „Tai svarbus mūsų finansinės raidos etapas, paremtas pastarųjų metų stipria pinigų srautų generacija. Nauja kredito linija suteikia lankstesnį ir kaštų požiūriu efektyvesnį finansavimą toliau plečiantis“, – sakė „Voi“ finansų vadovas ir generalinio direktoriaus pavaduotojas Mathias Hermansson.

    Obligacijų išpirkimas ir „Nasdaq Stockholm“

    „Voi“ teigia, kad kredito lėšas planuoja panaudoti visų neapmokėtų obligacijų išpirkimui, esamos neišnaudotos kredito linijos refinansavimui ir tolesnei parko plėtrai. Bendrovė taip pat paskelbė sąlyginį pranešimą apie išankstinį obligacijų išpirkimą, kai bus įvykdytos pirmo lėšų panaudojimo sąlygos.

    Numatyta, kad obligacijų turėtojams būtų sumokėta 103,375 proc. nuo nominalios vertės, papildomai priskaičiuojant sukauptas palūkanas. Įvykus sandoriui, obligacijos būtų išbrauktos iš „Nasdaq Stockholm“ įmonių obligacijų sąrašo.

    Augimo tempas ir mikromobilumo brandos ženklai

    „Voi“ įkurta 2018 metais ir su savivaldybėmis bendradarbiauja daugelyje Europos miestų. Bendrovė skelbia valdanti daugiau kaip 200 000 transporto priemonių parką, veikianti daugiau nei 130 miestų 13 šalių, o aktyvių naudotojų skaičių vertina daugiau nei 4 mln. per metus.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį „Voi“ nurodė, kad grynosios pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 47 proc. ir pasiekė 68,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat skelbė, kad per pastaruosius 12 mėnesių pajamos pirmą kartą viršijo 200 mln. eurų ribą.

    „Tai aiškus Šiaurės šalių bankų pasitikėjimo balsas ir ženklas, kad mikromobilumas subrendo iki bankams finansuotino sektoriaus. Toliau plėsime parką ir gilinsime partnerystes su miestais“, – sakė „Voi“ bendraįkūrėjas ir vadovas Fredrik Hjelm.

    Bendrovė per savo veiklos laikotarpį pritraukė daugiau nei 500 mln. eurų per 14 finansavimo etapų, o pastaraisiais metais akcentavo perėjimą nuo vien tik nuosavo kapitalo pritraukimo prie skolos rinkų instrumentų. „Voi“ taip pat nurodo ketinanti ir toliau viešinti ketvirtinius finansavimo rodiklius bei tvarumo ataskaitas pagal ES įmonių tvarumo atskaitomybės reikalavimus.

  • „Aspirity Partners“ įžengia į Šiaurės šalis: į Danijos „Onomondo“ investuoja per 100 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės privataus kapitalo fondas „Aspirity Partners“ pasirašė galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį Danijoje įsikūrusios daiktų interneto ryšio ir infrastruktūros bendrovės „Onomondo“ akcijų paketą. Kartu su sandoriu numatoma bendra daugiau nei 100 mln. eurų investicija, kuri turėtų paspartinti įmonės tarptautinę plėtrą.

    Prie finansavimo prisideda ir Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO, „Onomondo“ rėmęs nuo 2021 metų. EIFO skelbia didinantis savo įsipareigojimus, taip sustiprindamas sandorio struktūrą ir siunčiant signalą apie strateginę IoT ryšio svarbą nacionaliniu mastu.

    „DI pakeitė mūsų galimybes apdoroti milžiniškus duomenų kiekius. Kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir juos pristatyti į reikiamą vietą, o tai jau yra infrastruktūros problema“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Henrikas Aagaardas.

    „Onomondo“ veikia kaip IoT ryšio infrastruktūros platforma, kuri siekia sumažinti „trintį“ tarp įrenginių, mobiliojo ryšio tinklų ir debesijos. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms siūlomas vieningas būdas prijungti įrenginius skirtingose šalyse, valdyti ryšio parametrus ir užtikrinti duomenų srautus net ten, kur tradiciniai sprendimai dažnai stringa.

    Bendrovė teigia turinti prieigą prie maždaug 700 ryšio tinklų visame pasaulyje, o jos technologijų paketas apima nuo įrenginių lygmens iki debesijos valdymo sluoksnio. Tokie sprendimai ypač aktualūs logistikos, pramonės, jūrų transporto ir gamybos sektoriams, kur vienas svarbiausių kriterijų yra nenutrūkstamas ryšys ir centralizuotas valdymas.

    Vienas dažniausiai minimų „Onomondo“ pavyzdžių – privatus LTE ryšio diegimas laivuose, leidžiantis sklandžiai pereiti nuo vidinio laivo tinklo prie viešųjų mobiliojo ryšio tinklų. Įmonė nurodo, kad sprendimai naudojami daugiau nei 450 „Maersk“ laivų, o iš viso „Onomondo“ klientų skaičius viršija 500.

    „Aspirity Partners“ teigia, kad ši investicija yra pirmasis fondų žingsnis Šiaurės šalių regione įgyvendinant platesnę paneuropinę strategiją. „Onomondo“ vadovas Rasmusas Jensenas sako, kad pasirinkimą lėmė investuotojo sektoriaus kompetencija ir bendra vizija, kaip išplėsti platformą į naujas rinkas bei sustiprinti komercinį augimą.

    Pastaraisiais metais Europoje matomas nuoseklus kapitalo srautas į ryšio, pramoninio tinklo ir „edge“ infrastruktūros grandinę, kuri tampa būtina DI sprendimams realiame pasaulyje. Daugėjant prijungtų įrenginių ir duomenų šaltinių, verslui vis svarbiau ne tik „turėti ryšį“, bet ir valdyti jo kokybę, saugumą bei veikimą per vieną platformą.

    Skelbiama, kad naujas finansavimas bus skirtas „Onomondo“ tarptautinės rinkos plėtrai ir infrastruktūros diegimo mastelio didinimui. Tai turėtų sustiprinti bendrovės pozicijas globalioje IoT ryšio rinkoje, kur konkurencinį pranašumą vis dažniau lemia ne pavieniai tarifai ar SIM sprendimai, o pilnas infrastruktūrinis valdymo sluoksnis.

  • Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Kas yra „Inbolt“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūręs robotų intelekto startuolis „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų investiciją, kurią žada skirti plėtrai JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione bei įėjimui į du naujus sektorius – duomenų centrus ir elektronikos gamybą. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį pramoniniams robotams realiu laiku „matyti“ aplinką, suprasti pokyčius ir koreguoti veiksmus.

    Pasak įmonės, daugelis šiandien gamyboje veikiančių robotų dirba pagal iš anksto apibrėžtus scenarijus ir dažnai „nemato“ smulkių nukrypimų: detalės pasislinkimo, įrankio nusidėvėjimo ar natūralių variacijų linijoje. Tokiose situacijose robotai gali sustoti, generuoti klaidą arba pagaminti broką, o tai tiesiogiai virsta neplanuotomis prastovomis.

    Investicijos detalės ir planai

    Investicijų etapui vadovavo naujas investuotojas „Shift4Good“, taip pat prisidėjo „Bridges Climate Transition Partners“. Prie raundo prisijungė ir esami investuotojai „BNP Paribas Développement“ bei „Ora Global“, o bendra „Inbolt“ pritraukto kapitalo suma, bendrovės teigimu, pasiekė 30 mln. eurų.

    Bendrovė įkurta 2019 metais, ją įsteigė vadovas Rudy Cohen, operacijų vadovė Albane Dersy ir technologijų vadovas Louis Dumas. „Inbolt“ teigia kurianti „bendros paskirties“ DI modelį, pritaikomą skirtingiems procesams, detalėms ir darbo stotims, kad automatizacija būtų diegiama greičiau ir pigiau.

    „Robotai penkiasdešimt metų dirbo aklai. Problema ne geresnė įranga, o tai, kad kiekvienam robotui, nepriklausomai nuo gamintojo, reikia suteikti gebėjimą realiu laiku matyti ir prisitaikyti“, – sakė „Inbolt“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rudy Cohen.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis taikomas

    „Inbolt“ sprendimo esmė – 3D rega ir nuo įrangos nepriklausomas DI programinės įrangos sluoksnis, kuris leidžia robotui suvokti aplinką ir realiu laiku koreguoti valdymo ciklus. Tokia logika aktuali gamyboje, kur net nedidelis paklaidos pokytis gali reikšti, kad detalė bus įstatyta netiksliai, įrankis sureaguos ne taip, kaip numatyta, o galutinis rezultatas neatitiks kokybės reikalavimų.

    Įmonė akcentuoja, kad sistemą galima diegti tiek naujose, tiek jau veikiančiose gamybos linijose, taip modernizuojant automatizaciją nekeičiant visos įdiegtos robotikos. Sprendimas, pasak bendrovės, veikia su pagrindinėmis pramoninių robotų platformomis, tarp jų FANUC, ABB, KUKA, Yaskawa, Comau ir „Universal Robots“.

    Šis požiūris atitinka platesnę rinkos kryptį, kai DI iš programinių biurų įrankių vis dažniau keliasi į fizinį pasaulį: gamyklas, sandėlius ir infrastruktūros objektus. Praktinė vertė čia matuojama ne tik tikslumu, bet ir mažesniu prastovų skaičiumi, greitesniu perkonfigūravimu bei galimybe lankščiau reaguoti į kintančias sąlygas linijoje.

    „DI vis dažniau išeina už ekranų ribų ir ateina į gamyklas bei mašinas. „Inbolt“ leidžia robotus diegti greičiau ir užtikrinti gerokai didesnį tikslumą bei lankstumą kintančioje aplinkoje“, – sakė „Shift4Good“ partneris Julien Baumont.

    Plėtrai JAV „Inbolt“ jau yra atidariusi biurą Detroite 2026 metais, o naujas kapitalas turėtų paspartinti augimą ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione. Bendrovė taip pat taikosi į duomenų centrus ir elektronikos gamybą – sritis, kuriose svarbūs itin tikslūs veiksmai, patikimumas ir minimalus klaidų toleravimas.

    „Inbolt“ teigimu, jos sprendimai jau įdiegti daugiau nei 200 robotų daugiau nei 100 gamyklų trijuose žemynuose. Tarp įvardijamų klientų – Bosch, Beko, Flex, Ford, Stellantis ir Toyota.