Tag: Startuoliai

  • „Pro Climbing League“ pritraukė 3,8 mln. eurų ir ruošiasi pirmajam 2027 metų sezonui

    „Pro Climbing League“ pritraukė 3,8 mln. eurų ir ruošiasi pirmajam 2027 metų sezonui

    Londone įsikūrusi „Pro Climbing League“ (PCL) užsitikrino 3,8 mln. eurų pradinę investiciją ir skelbia sieksianti „suprofesionalinti“ sportinį laipiojimą.

    Bendrovė teigia, kad jos tikslas – paversti laipiojimo varžybas lengviau suprantamu ir žiūrovams patraukliu reginiu, pritaikytu tiek gyvai arenose, tiek transliacijoms.

    Kaip rašoma „EU-Startups“, investicijų raundui vadovavo „Redrice Ventures“, prisijungė „The International Bouldering Alliance“, „Active Partners“ ir „Accelerate Ventures.

    PCL išsiskiria tuo, kad kuria ne tik varžybų seriją, bet ir medijos bei renginių platformą, o gautas kapitalas bus nukreiptas į pirmojo pilno sezono startą 2027 metais.

    Formatas, skirtas transliacijoms

    PCL varžybos paremtos dvikovos atkrintamuoju principu: du sportininkai vienu metu lipa identiškas boulderingo sienas greta, o pirmas pasiekęs viršų žengia toliau.

    Organizatorių teigimu, toks modelis sumažina sudėtingumą, dėl kurio sportinis laipiojimas daliai žiūrovų iki šiol atrodė sunkiai sekamas, ypač lyginant su tradicinėmis varžybų sistemomis.

    PCL įkūrė Danaan Markey – buvęs Vokietijos nacionalinės rinktinės treneris ir „Patagonia“ sporto rinkodaros specialistas – bei laipiojimo komentatorius Charlie Boscoe. Prie komandos taip pat prisijungė Neil Wyatt (anksčiau dirbęs BBC Radio gyvų renginių srityje) ir Eelco Bulten, turintis patirties startuolių bei augančių įmonių valdyme.

    Debiutinis renginys Londone ir planai 2027-iesiems

    Pirmąsias varžybas PCL surengė 2026 metų vasarį „Magazine London“ erdvėje. Organizatoriai nurodo, kad bilietai buvo išpirkti per 24 valandas, o žiūrovai atvyko iš 27 šalių.

    Renginyje dalyvavo ir aukščiausio lygio atletai, tarp jų – olimpinis čempionas Toby Roberts iš Didžiosios Britanijos bei Slovėnijos sportininkė Janja Garnbret. PCL taip pat mini transliacijų partnerystę su „Red Bull TV“.

    Gautas finansavimas bus naudojamas pirmajam pilnam sezonui 2027 metais, kurį planuojama pradėti trimis etapais: Berlyne sausio 23 dieną „Max-Schmeling-Halle“, Paryžiuje vasario 13 dieną „Adidas Arena“ ir Londone kovo 20 dieną „Olympia“.

    2028 metams PCL numato dar penkis renginius ir plėtrą į Jungtines Valstijas, taip pat planuoja stiprinti komercinę, turinio ir operacinę infrastruktūrą bei rengti kelių savaičių veiklas laipiojimo salėse ir bendruomenės varžybas kiekviename mieste.

    Ambicija – didesni prizai ir tvaresnė sportininkų ekonomika

    PCL tvirtina, kad vienas iš jos siekių – padidinti sportininkams prieinamą prizų fondą ir kompensacijas. Pasak organizatorių, daugelyje didžiųjų tarptautinių varžybų pirmos vietos prizas dažniausiai siekia apie 7 125 eurus, todėl daliai atletų tenka ieškoti papildomų darbų.

    Lyga skelbia norinti maždaug padvigubinti prizus prizininkams, taip pat dengti sportininkų išlaidas ir mokėti papildomą atlygį už pasirodymus.

    PCL pateikia ir platesnį kontekstą: boulderingas esą yra populiariausia laipiojimo disciplina – ji siūloma 92 proc. sporto salių visame pasaulyje, o 86 proc. laipiotojų treniruojasi patalpose kiekvieną savaitę.

    Organizatoriai taip pat pabrėžia, kad tai viena iš sporto šakų, kurioje moterų dalyvavimas yra palyginti aukštas: PCL teigimu, jų Londono renginyje 43 proc. bilietų pirkėjų buvo moterys.

  • Čekijos startuolis „ValkaAI“ pritraukė 13 mln. eurų: kuria DI „personas“ tiesioginiams renginiams

    Čekijos startuolis „ValkaAI“ pritraukė 13 mln. eurų: kuria DI „personas“ tiesioginiams renginiams

    Čekijos „DeepTech“ startuolis „ValkaAI“ išplėtė savo pre-seed finansavimo etapą iki 13 mln. eurų. Bendrovė kuria realiuoju laiku veikiančią generatyvinio dirbtinio intelekto technologiją, leidžiančią skaitmeninėms „personoms“ reaguoti į tiesiogiai vykstančius įvykius.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“ – nurodoma, kad etapą rėmė „Look AI Ventures“ kartu su „ff Venture Capital“. Anksčiau, 2026 metų vasarį, bendrovė skelbė pritraukusi 12 mln. eurų pirmojo išorinio kapitalo.

    „ValkaAI“ 2025 metais įkūrė Vlastimil Venclík (vadovas) ir Miloš Lokajíček (operacijų vadovas). Startuolis orientuojasi į sportą, e. sportą, žaidimų industriją ir medijas – sritis, kuriose vienas tiesioginis turinys gali būti pritaikomas skirtingoms auditorijoms, kalboms ir platformoms.

    Kompanija teigia siekianti sukurti naują kategoriją – vadinamąją „DI gimtąją“ (AI-native) pramogą, kurioje svarbiausia yra reakcijos: balsas, mimika ir judesys, natūraliai atkartojantys emociją, kai įvyksta svarbus momentas.

    Pirmasis produktas – „ValkaAI Commentator“

    Startuolis skelbia jau pristatęs pirmąjį produktą „ValkaAI Commentator“. Tai sprendimas, generuojantis gyvą sporto ir e. sporto komentarą tiesiai iš renginio duomenų.

    Investuotojų atstovas Angelo Burgarello iš „Look AI Ventures“ teigė, kad sporto transliacijose ilgą laiką dominavo vienkryptis formatas – vienas komentatorius ir vienas scenarijus – o „ValkaAI“ tai siekia paversti pokalbiu, kai skaitmeninės personos reaguoja į rungtynes ir gali „kalbėti“ su kiekvienu žiūrovu individualiai.

    Trijų krypčių tyrimai ir iššūkis „viską sujungti gyvai“

    „ValkaAI“ pabrėžia, kad nestato produkto ant jau egzistuojančių generatyvinio DI modelių. Vietoje to bendrovė kuria nuosavus sprendimus trijose srityse: vaizdo generavime, garso generavime ir įvykių supratime.

    Vienas pagrindinių techninių uždavinių – užtikrinti, kad visos šios dalys veiktų sinchroniškai tiesiogiai, o skaitmeninės personos reaguotų natūraliai ir „netrukdytų“ pačiai patirčiai.

    Bendrovės vadovas ir bendraįkūrėjas V. Venclík teigė, kad tiesioginės pramogos remiasi reakcijomis, asmenybėmis ir emocija, tačiau tokios patirties pritaikymas kiekvienai auditorijai šiandien sunkiai „išsiplečia“ mastu. Jo teigimu, kuriamas DI galėtų tai pakeisti, tačiau tam reikia spręsti tyrimų uždavinius, kuriems esami modeliai nebuvo sukurti.

    Kam bus naudojamas pritrauktas kapitalas

    „ValkaAI“ planuoja pritrauktas lėšas skirti realaus laiko vaizdo ir garso generavimo tyrimų spartinimui. Taip pat – samdyti patyrusius DI tyrėjus ir greičiau įdiegti technologiją kartu su komerciniais partneriais.

    Prie ankstesnio finansavimo etapo, apie kurį bendrovė skelbė 2026 metų vasarį, buvo prisidėję keli fondai ir investuotojai, o etapui vadovavo „Rockaway Ventures“.

  • Vokietijos „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų greitam duomenų tinklui kosmose kurti

    Vokietijoje, Viurcburge įsikūręs „SpaceTech“ startuolis „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų „pre-seed“ investicijų. Įmonė kuria palydovų tinklą, skirtą spartesniam duomenų perdavimui ir skaičiavimams orbitoje.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundą vedė „Capnamic Ventures“ ir „Bayern Kapital“, prisidėjo ZOHO.VC, „Robin Capital“, BAB – Die Förderbank für Bremen und Bremerhaven, „KIEMIS Holding“ ir „Mission E Capital“.

    „NeuralSat“ vadovas Mohd Bilal viešame pareiškime atkreipė dėmesį, kad daug palydovų į kosmosą vis dar išsiunčiami be tinklo ryšio galimybių. Pasak jo, brangi įranga dažnai neturi priemonių tiesiogiai bendrauti su kitais palydovais ar dalintis resursais.

    Startuolis siūlo idėją, kad palydovų operatoriai galėtų naudotis bendra infrastruktūra, o ne kiekviename aparate diegti vis daugiau ryšio ir skaičiavimo įrangos. Toks modelis, bendrovės teigimu, galėtų sumažinti vėlavimus, kai laikas kritiškai svarbus – nuo ekstremalių situacijų valdymo iki saugumo užduočių.

    Ko siekia „NeuralSat“ tinklas

    „NeuralSat“ vystoma koncepcija apjungia didelės spartos duomenų perdavimą ir paskirstytuosius skaičiavimo resursus orbitoje. Pagrindinė sprendžiama problema – palydovai renka vis daugiau informacijos, tačiau ją perduoti ir apdoroti efektyviai dažnai tampa sudėtinga.

    Pagal planą, palydovai galėtų persiųsti duomenis į „NeuralSat“ mazgus, kur informacija būtų apdorojama, prioritetizuojama ir nukreipiama į prieinamas antžemines stotis. Tai leistų sumažinti „žalių“ duomenų srautą, kurį reikia siųsti į Žemę.

    Skelbiama, kad kuriamas tinklas turėtų palaikyti iki 50 gigabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą, naudojant optinius ir aukšto dažnio radijo ryšio kanalus. Kartu numatoma sudaryti sąlygas dalį skaičiavimų atlikti tiesiog orbitoje.

    Įmonė pabrėžia, kad jos dėmesys – ne orbitinių duomenų centrų kūrimas kaip alternatyvos žemės infrastruktūrai. Tikslas – pagerinti tai, kaip esamos palydovų sistemos komunikuoja, apdoroja ir paskirsto informaciją.

    Palydovų skaičius auga, spaudimas infrastruktūrai didėja

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vertinimu, iki 2030 metų orbitoje gali būti apie 100 000 palydovų. Toks augimas reiškia didesnį krūvį ryšio infrastruktūrai – nuo antžeminių stočių prieinamumo iki perdavimo pajėgumų ir skaičiavimo resursų pačiuose palydovuose.

    „NeuralSat“ teigia siekianti sumažinti šiuos „butelio kakliukus“, suteikdama operatoriams galimybę remtis bendra ryšio ir skaičiavimo infrastruktūra. Tokiu atveju pačiuose palydovuose daugiau vietos ir energijos būtų galima skirti pagrindinėms misijoms.

    Planuojama, kad technologija galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse: Žemės stebėjime, ryšio paslaugose, žvalgyboje, gynyboje ar gelbėjimo operacijose. Laiko jautrioms užduotims svarbu kuo labiau sutrumpinti laiką nuo duomenų surinkimo iki praktiškai panaudojamų įžvalgų.

    Demonstracija – 2027-aisiais, pirmieji veiklos palydovai – nuo 2028 metų

    „NeuralSat“ įkurta 2026 metais. Bendrovę įsteigė Mohd Bilal, Manohar Karnal ir Rishi Jaiswal: Bilal yra vadovas, Jaiswal vadovauja technologijų vystymui, o Karnal eina operacijų vadovo pareigas.

    Su pritrauktu finansavimu įmonė planuoja vystyti 72 palydovų žvaigždyną. Pirmasis demonstracinis mazgas, kaip skelbiama, turėtų pasiekti orbitą 2027 metų spalį – jis bus skirtas pagrindiniams sistemos elementams išbandyti ir pradėti pirmuosius ryšius su palydovų operatoriais.

    Po demonstracijos „NeuralSat“ tikisi 2028 metais pradėti diegti pirmuosius veiklos palydovus, palaipsniui kuriant platesniam tinklui reikalingą infrastruktūrą.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: šią savaitę fiksuoti finansavimo raundai (lapkričio 9–13 d.)

    Europos startuolių ekosistemoje lapkričio 9–13 dienomis buvo fiksuoti nauji finansavimo raundai – jie atspindi, kur šiuo metu krypsta investuotojų dėmesys.

    Tokios savaitinės apžvalgos dažniausiai apima skirtingų sričių įmones – nuo biotechnologijų iki kosmoso technologijų – ir leidžia vienoje vietoje matyti aktyviausius sandorius.

    Finansavimo raundai startuoliams paprastai reiškia ne tik papildomą kapitalą plėtrai, bet ir rinkos pasitikėjimo signalą: investuotojai vertina produktą, komandą ir augimo potencialą.

    Lietuvos skaitytojams tai aktualu ir praktiškai – tokios tendencijos dažnai nubrėžia kryptį, į kokius sektorius Europoje artimiausiu metu gali plaukti daugiau rizikos kapitalo ir kur atsiranda naujų partnerystės galimybių.

    Ką apima savaitės apžvalga

    Kaip skelbia „EU-Startups“, apžvalgoje surinkti šią savaitę jų stebėti Europos startuolių finansavimo sandoriai.

    Publikacijoje taip pat išskiriamos temos ir raktažodžiai, susiję su investicijų kryptimis, pavyzdžiui, biotechnologijos, kosmoso technologijos ir rizikos kapitalas.

    Ši apžvalga pateikiama kaip nuoseklus savaitės suvestinis vaizdas, orientuotas į tai, kokie finansavimo raundai buvo užfiksuoti per nurodytą laikotarpį.

    Kadangi pateiktame tekste nėra detalių apie konkrečias sumas, įmones ar investuotojus, šiame straipsnyje apsiribojama pačiu apžvalgos faktu ir jos tema.

  • Vokietijos „sennder“ pritraukė 228 mln. eurų ir po pelningumo siekia 1 mlrd. eurų pajamų 2026-aisiais

    Berlyne įsikūręs skaitmeninių kelių krovinių pervežimų tarpininkas „sennder“ pritraukė 228 mln. eurų naujo finansavimo – praėjus vos kelioms savaitėms po žinios, kad bendrovė tapo pelninga pagal nepakoreguotą IFRS EBITDA mėnesiniu pagrindu.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Pasak bendrovės, ji taip pat tikisi 2026 metais pasiekti 1 mlrd. eurų metinių pajamų ribą ir tais pačiais metais uždirbti teigiamą IFRS EBITDA visų metų rezultatu.

    Naują finansavimą sudaro 73 mln. eurų šviežio nuosavo kapitalo ir 155 mln. eurų institucinio finansavimo. Pastarasis suformuotas iš trijų instrumentų, skirtų užtikrinti apyvartines lėšas ir stabilų pinigų srautą.

    Didžiausia dalis – 100 mln. eurų be regreso faktoringo linija, kurią užtikrina prekybos kredito draudikas „Coface“. Taip pat numatyta 40 mln. eurų priemonė iš Europos investicijų banko ir 15 mln. eurų tiekimo grandinės finansavimo programa, įgyvendinama kartu su „cflox“ ir „Deutsche Bank“.

    Kas finansuoja ir kam bus skirta

    Bendrovė nurodo, kad 73 mln. eurų nuosavo kapitalo per pastaruosius dvejus metus suformavo esami akcininkai, tarp kurių minimi „Scania“ ir „Poste Italiane“. Iš šios sumos 47 mln. eurų pritraukta per dvejus metus iki 2026 metų, dar 26 mln. eurų – 2026 metais.

    „sennder“ aiškina, kad nuosavo kapitalo dalis daugiausia panaudota C.H. Robinson Europos veiklos įsigijimui ir integracijai finansuoti. Tuo metu naujos kredito priemonės skirtos „užpildyti“ laiko tarpą tarp vežėjų apmokėjimo ir klientų įplaukų.

    Tokios priemonės logistikos tarpininkams leidžia atlaisvinti apyvartinį kapitalą ir jį nukreipti į technologijų plėtrą, DI sprendimus bei tinklo augimą, neapkraunant kasdienės veiklos pinigų srautų.

    Augimą sustiprino C.H. Robinson integracija

    „sennder“ įkurta 2015 metais, o jos įkūrėjai – David Nothacker, Julius Köhler ir Nicolaus Schefenacker. Bendrovė teigia, kad pasitelkia duomenis ir nuosavą technologiją, kad skaitmenizuotų ir automatizuotų kelių logistiką Europoje.

    Įmonė nurodo per mėnesį organizuojanti daugiau nei 150 000 siuntų per daugiau nei 40 000 patikrintų vežėjų tinklą. 2025 metų vasarį „sennder“ užbaigė C.H. Robinson Europos sausumos transporto (EST) verslo įsigijimą, kuris išplėtė veiklos mastą ir vežėjų bazę.

    Bendrovė tvirtina, kad įsigytas verslas jau visiškai integruotas į jos platformą „sennOS“, o sujungtos operacijos veikia kaip vienas verslas vienoje sistemoje. Taip pat pranešama apie 45 proc. metinį operatorių produktyvumo pagerėjimą, kurį sieja su vieninga platforma ir DI pagrįstomis darbo eigomis.

    Tikslas – 1 mlrd. eurų pajamų ir pelningumas 2026 metais

    „sennder“ planuose – toliau plėsti „sennOS“ ir DI sprendimus siuntėjams, vežėjams bei kitiems ekspeditoriams visoje Europoje. Bendrovė tikisi, kad tai padės palaikyti augimo tempą ir pasiekti 1 mlrd. eurų metinių pajamų tikslą 2026 metais.

    Įmonė taip pat teigia sieksianti, kad 2026 metais IFRS EBITDA pelningumas būtų pasiektas ne tik mėnesių pjūvyje, bet ir visų metų rezultatu – tai investuotojams svarbus signalas apie tvarų verslo modelį.

  • Švedijos rizikos kapitalo fondas „Course Corrected“ pritraukė 80 mln. eurų antrajam fondui

    Švedijos rizikos kapitalo fondas „Course Corrected“ pritraukė 80 mln. eurų antrajam fondui

    Švedijos rizikos kapitalo bendrovė „Course Corrected“ užbaigė antrojo fondo pritraukimą ir surinko 80 mln. eurų investicijoms į energijos ir išteklių transformacijos technologijas.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, vadinamojo inkaro investuotojo vaidmens ėmėsi Europos investicijų fondas (EIF), įsipareigojęs fondui skirti 35 mln. eurų.

    Fondo investuotojų sąraše – ir pensijų kapitalas: tarp ribotųjų partnerių įvardijami „SEB Life & Pension“ bei „SEB-Stiftelsen“, taip pat Švedijos valstybei priklausanti rizikos kapitalo bendrovė „Saminvest“, viena Švedijos fondacija ir privatūs investuotojai.

    „Course Corrected“ įkurta 2021 metais – ją pradėjo Christine Ahlstrand, Kerstin Cooley ir Katja Bergman. Bendrovė pabrėžia, kad ieško ankstyvos stadijos įmonių, kurios laimi ne vien dėl „žalumo“, o dėl aiškaus komercinio pranašumo.

    Ką planuoja finansuoti antrasis fondas

    Su „Fund II“ bendrovė ketina paremti 20–30 ankstyvos stadijos Europos technologijų įmonių – nuo pre-seed iki „Series A“ etapų.

    Planuojamų pirmųjų investicijų dydis – nuo 500 tūkst. iki 2,5 mln. eurų vienai įmonei. „Course Corrected“ nurodo, kad investuos tik į Europoje veikiančias bendroves – tiek Šiaurės šalyse, tiek platesniame žemyne.

    Fondas jau spėjo atlikti septynias investicijas. Tarp paminėtų bendrovių – tinklo masto baterijų kaupimo sprendimus kurianti „Tavion“, tekstilės pluošto atgavimo startuolis „Renasens“, skaitmeninės tapatybės platforma „ecomID“ ir pramonės energijos valdymo įmonė „Skye“.

    Investuotojų dėmesys pensijų kapitalui

    „Course Corrected“ antrasis fondas tęsia pirmojo fondo kryptį – šis buvo sutelktas į „ClimateTech“. Šįkart išskiriamas ir pensijų fondų įsitraukimas, kuris Europos rizikos kapitalo rinkoje laikomas santykinai retesniu.

    Europos Centrinio Banko duomenimis, 2015–2025 metais pensijų fondai sudarė 10 proc. ES investuotojų įsipareigojimų rizikos kapitalo fondams, kai JAV investuotojų atveju ši dalis siekė 36 proc.

    „Course Corrected“ teigimu, modelis, jungiantis viešąsias institucijas, pensijų kapitalą ir aiškiai apibrėžtą sektoriaus specializaciją, padeda spręsti struktūrinę Europos investicijų ekosistemos spragą finansuojant naujos kartos pramonę kuriančias bendroves.

  • Jungtinės Karalystės „fintech“ „Planky“ pritraukė 6,9 mln. eurų DI finansinių duomenų plėtrai

    Jungtinės Karalystės „fintech“ „Planky“ pritraukė 6,9 mln. eurų DI finansinių duomenų plėtrai

    Londone veikianti „fintech“ bendrovė „Planky“ pranešė pritraukusi 6,9 mln. eurų investiciją, kurią planuoja skirti DI pagrįstos finansinių duomenų analizės platformos plėtrai.

    Kaip rašo „EU-Startups“, bendrovė siekia paspartinti perėjimą nuo atvirosios bankininkystės (Open Banking) analitikos prie realaus laiko DI sprendimų priėmimo sluoksnio, skirto finansų sektoriui, taip pat plėstis Viduriniuose Rytuose ir kitose tarptautinėse rinkose.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Innovation Global“ (konsultavo „SM Capital“) ir „Azimut Venture Capital Digitech Europe1“ strategijos fondai, kuriuos valdo „Azimut Investments S.A.“

    „Planky“ nuo 2021 metų veikia kaip B2B atvirosios bankininkystės platforma ir DI paremta duomenų žvalgybos (data intelligence) priemonė, padedanti įmonėms gauti praktiškai pritaikomas įžvalgas apie finansus.

    Kuo užsiima „Planky“

    Bendrovė veikia Jungtinėje Karalystėje ir yra reguliuojama FCA (JK finansų priežiūros institucijos). Ji taip pat nurodo esanti sąskaitų informacijos paslaugų teikėja (AISP) bei kredito informacijos agentūra.

    „Planky“ agreguoja ir analizuoja duomenis iš asmeninių bei verslo banko sąskaitų realiu laiku, kad finansų įstaigos galėtų greičiau priimti sprendimus ir tiksliau vertinti riziką.

    Įmonė deklaruoja siekį mažinti vadinamąjį „nematomumą“ finansų sistemoje – situacijas, kai kreditingi žmonės ar verslai lieka neįvertinami tradiciniais metodais.

    Nuo analitikos prie sprendimų realiu laiku

    „Planky“ teigia kurianti prognozinius rizikos modelius, kurie nuolat stebi skolininkų elgseną ir gali fiksuoti ankstyvus finansinio streso signalus. Idėja – leisti skolintojams numatyti riziką ir reaguoti dar iki įsipareigojimų nevykdymo.

    Bendrovė taip pat skelbia, kad plečia veiklą už atvirosios bankininkystės analitikos ribų ir siekia tapti esmine finansinės infrastruktūros dalimi skaitmeniniams bankams, skolintojams ir įterptinių finansų (embedded finance) platformoms.

    Pasak įmonės, jos platforma vienoje vietoje apjungia skirtingus kliento finansinio kelio etapus – patikrinimą, situacijos supratimą, sprendimo priėmimą ir mokėjimus. Tam naudojami banko sąskaitų duomenys, išrašai, mokėjimo paslaugų teikėjų (PSP) informacija bei skaičiuoklės.

    Ryšys su BKN301 grupe ir planai

    „Planky“ priklauso BKN301 grupei – finansinių duomenų infrastruktūrą kuriančiai bendrovei, kuri dirba Europoje, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje. Grupė save pristato kaip finansinių technologijų architektūros tiekėją, padedantį modernizuoti bankų ir „fintech“ sistemas.

    BKN301 grupės vadovas ir įkūrėjas Stiven Muccioli investiciją siejo su platesniu požiūriu į DI vaidmenį finansų sektoriuje.

    „DI iš naujo apibrėžia, kuo gali būti finansai. Kitą erą lems ne tai, kas turi daugiausia duomenų, o tai, kas juos geriausiai supranta, ir mes kuriame žvalgybą, kuri tai padaro įmanoma“, – sakė jis.

    Skelbiama, kad gautas 6,9 mln. eurų finansavimas bus naudojamas spartinti DI paremtų produktų kūrimą – nuo kreditingumo vertinimo iki finansinių sprendimų automatizavimo, išlaidų analizės ir prognozavimo – bei remti plėtrą Viduriniuose Rytuose ir dirbant su tarptautiniais klientais.

  • Kembridžo startuolis „Tendrils“ pritraukė 26 mln. eurų: kuria CPU su tūkstančiais branduolių

    Kembridže įsikūręs puslaidininkių startuolis „Tendrils“ pritraukė 26 mln. eurų pradinės stadijos investiciją ir kuria naują bendros paskirties procesoriaus (CPU) architektūrą, kurią sudarytų tūkstančiai lygiagrečiai veikiančių branduolių.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „Benchmark“, prisidėjo „Visionaries Club“, Jungtinės Karalystės „Sovereign AI Fund“, FR8, „Antimatter“, „Cloudberry VC“, „Conviction“, „Embassy Ventures“ ir „SV Angels“, taip pat keli verslo angelai.

    Kartu paskelbta, kad „Benchmark“ partneris Jackas Altmanas prisijungė prie „Tendrils“ valdybos. Bendrovė teigia, kad dabartiniai CPU ilgą laiką buvo kuriami išlaikant atgalinį suderinamumą, o tai esą riboja jų mastelio didinimo galimybes.

    „Tendrils“ ambicija – atsitraukti nuo įprastų, istoriškai susiformavusių sprendimų, skirtų nuosekliam vykdymui, ir siūlyti architektūrą, kuri būtų orientuota į masinį lygiagretumą. Bendrovės manymu, toks požiūris galėtų būti svarbus vis sudėtingesnėms skaičiavimo užduotims, įskaitant su dirbtiniu intelektu susijusius darbo krūvius.

    Kas yra „Tendrils“ ir ką ji kuria

    Startuolis įkurtas 2025 metais Kembridže (Jungtinė Karalystė). Jam vadovauja generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Nilsas Cremeris, o tarp bendraįkūrėjų minimi T6 ir Hugo McNally.

    N. Cremeris anksčiau ETH Ciuriche tyrinėjo vadinamuosius „interaction nets“ – skaičiavimo modelį, kuris, pasak bendrovės, tapo pagrindu kuriamai procesoriaus architektūrai. Komanda akcentuoja patirtį programavimo kalbų, informatikos ir puslaidininkių inžinerijos srityse.

    Bendrovė savo sprendimą pristato kaip alternatyvą įprastoms CPU architektūroms, kurios, „Tendrils“ vertinimu, susiduria su augančiu sudėtingumu bandant didinti našumą nekeičiant esminių principų. Tarp tokių sudėtingų mechanizmų įvardijami, pavyzdžiui, talpyklų suderinamumo (cache coherency) protokolai ir perrikiavimo buferiai (reorder buffers).

    „Interaction nets“ ir procesorius su tūkstančiais branduolių

    „Tendrils“ teigia kurianti procesorių, kuriame tūkstančiai branduolių galėtų veikti vienu metu, o programų vykdymas būtų paremtas ne tradicine bendros keičiamos atminties logika ir ne linijine instrukcijų seka.

    Pasirinktas „interaction nets“ modelis remiasi idėja, kad programa gali būti vaizduojama kaip tarpusavyje sujungtų elementų tinklas, o nepriklausomos operacijos vykdomos lygiagrečiai. Bendrovė tikisi, kad taip būtų galima išnaudoti lygiagretumą nepasitelkiant tų pačių koordinavimo mechanizmų, kurie būdingi įprastoms architektūroms.

    Lygiagrečiam darbui pritaikytas procesorius dažnai susiduria su praktine kliūtimi – programine įranga, kuri turi gebėti išnaudoti tokio tipo aparatinę įrangą. „Tendrils“ šį klausimą bando spręsti kurdama ne tik techninę platformą, bet ir jai pritaikytus įrankius programuotojams.

    Programavimo kalba „Vine“ ir ryšys su DI užduotimis

    Lygiagrečiai aparatinės įrangos kūrimui „Tendrils“ vysto atvirojo kodo programavimo kalbą „Vine“, skirtą „parallel-first“ tipo architektūroms. Teigiama, kad ji turėtų palengvinti programų rašymą taip, kad jos galėtų pasinaudoti siūlomu procesoriaus dizainu be rankinio užduočių „išskirstymo“ po branduolius.

    Pagal pateiktą aprašymą „Vine“ sintaksė primena „Rust“, o pačios programos perverčiamos į „interaction nets“ struktūras. „Tendrils“ siekia, kad programavimo kalbos kūrimas tiesiogiai papildytų procesoriaus architektūros vystymą.

    Bendrovė taip pat mini galimą aktualumą DI ekosistemoje: nors didelė dalis DI skaičiavimų šiandien perkeliama į GPU, įvairūs, nenuoseklūs darbo krūviai – pavyzdžiui, agentų vykdomas kodo paleidimas, dokumentų paieška ar testų vykdymas – gali kelti didelius reikalavimus ir CPU.

    Gauti 26 mln. eurų turėtų padėti „Tendrils“ toliau vystyti ir procesoriaus dizainą, ir „Vine“ programavimo kalbą. Bendrovė nurodo, kad tai tęsia ankstesnį priešpradinį (pre-seed) finansavimą, gautą 2025 metų vasarą.

  • Londono startuolis „Fractile“ pritraukė 649 mln. eurų DI lustams ir taikosi į „Nvidia“

    Londone įsikūręs startuolis „Fractile“, kuriantis pažangius lustus ir sistemas dirbtiniam intelektui, pritraukė 649 mln. eurų „Series C“ investiciją. Po šio etapo bendrovės vertė po investicijos siekia 6,3 mlrd. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Investiciją bendrai vedė „Thrive Capital“, „Founders Fund“, „Lightspeed“ ir „Redpoint“, o prie raundo prisijungė ir daugiau investuotojų, tarp jų „CapitalG“, „DST Global“, „BlackRock“, „Bain Capital Ventures“ bei kiti.

    „Fractile“ tikslas – į rinką atvesti DI inferencijai skirtą aparatinę įrangą. Inferencija – tai procesas, kai jau apmokyti DI modeliai generuoja atsakymus, prognozes ar kitus rezultatus, o didėjant modelių sudėtingumui šiai daliai reikia vis daugiau skaičiavimo resursų.

    Bendrovė teigia, kad didžiausias pažangaus DI apribojimas vis dažniau tampa ne „protas“, o laikas ir kaina, kurių reikia naudingiems rezultatams gauti. Dėl to įmonė kuria specializuotus inferencijos procesorius, siekdama didesnio greičio ir efektyvumo.

    Kas yra „Fractile“ ir ką ji kuria

    „Fractile“ įkurta 2022 metais Walterio Goodwino ir Yuhango Songo, pagrindinė būstinė yra Londone, o veikla vykdoma ir Bristolyje. W. Goodwinas, einantis vadovo pareigas, anksčiau Oksfordo universitete atliko doktorantūros tyrimus robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.

    Įmonė vysto procesorius, specialiai pritaikytus DI inferencijai. Pastaruoju metu, augant vadinamiesiems samprotaujantiems modeliams ir autonominiams DI agentams, didėja poreikis greičiau apdoroti užklausas ir generuoti išvestis.

    Pagrindinė „Fractile“ technologijos idėja – trimačio tipo architektūra, kai dinaminė operatyvioji atmintis (DRAM) sudedama tiesiai ant skaičiavimo logikos. Toks sprendimas turėtų sumažinti laiką ir energiją, reikalingą duomenims perkelti tarp atminties ir skaičiavimo komponentų – tai laikoma vienu iš našumo „butelio kakliukų“ esamuose DI spartintuvuose.

    Pasak bendrovės, ši architektūra gali užtikrinti gerokai didesnį atminties pralaidumą nei įprasta didelės spartos atmintis (HBM) ir suteikti didesnę talpą nei statinė operatyvioji atmintis (SRAM). Tarp įvardijamų ambicijų – tūkstančių žetonų per sekundę inferencijos spartos siekis net ir su dideliais modeliais bei plačiais konteksto langais.

    Investicijų bumas Europoje

    „Fractile“ raundas vyksta 2026 metais Europoje išaugus investicijoms į specializuotą DI skaičiavimo aparatinę įrangą ir infrastruktūrą. Straipsnyje minimi ir kiti to paties laikotarpio sandoriai, susiję su inferencijos lustais, individualiai pritaikytu siliciu ar optiniais tinklais DI duomenų centrams.

    Šie sandoriai rodo, kad konkurencija DI puslaidininkių rinkoje aštrėja, o „Nvidia“ išlieka vienu pagrindinių procesorių tiekėjų pažangių DI modelių mokymui ir veikimui. Įmonės, kuriančios inferencijos spartintuvus, ieško greitesnių ir energiškai efektyvesnių alternatyvų.

    Pažymima, kad „Fractile“ gegužę jau buvo pritraukusi 198 mln. eurų „Series B“ investiciją, o 2024 metais – apie 13 mln. eurų pradiniame etape. Dabartinis finansavimas turėtų pagreitinti kelią iki komercinio produkto.

    Kada pasirodys pirmasis lustas

    Kitas svarbiausias „Fractile“ etapas – komercinis aparatinės įrangos diegimas. Bendrovė planuoja pristatyti pirmąjį komercinį lustą 2027 metais.

    Įmonės žadami našumo ir efektyvumo patobulinimai, kaip nurodoma, dar turės būti patvirtinti platesniu realios gamybos ir naudojimo mastu. Vis dėlto pritraukta suma rodo, kad investuotojai mato potencialą DI inferencijos „butelio kakliuką“ spręsti nauja aparatinės įrangos architektūra.

  • Startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų, kad įmonės galėtų pamatuoti DI agentų vertę

    Startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų, kad įmonės galėtų pamatuoti DI agentų vertę

    Turine ir Niujorke veikiantis startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų investiciją, kad padėtų didelėms įmonėms įvertinti realią ekonominę DI agentų kuriamą naudą.

    Apie finansavimo raundą praneša „EU-Startups“: tai buvo A serijos investicija, skirta platformai, kuri skaičiuoja DI sprendimų grąžą (ROI) tiek darbuotojų, tiek klientų aptarnavimo scenarijuose.

    DI įrankiams verslas skiria vis daugiau lėšų, tačiau daugeliui organizacijų vis dar sudėtinga aiškiai atsakyti į klausimą, ar investicijos atsiperka – ypač kai auga naudojimo kaštai.

    „Nebuly“ idėja – iš DI agentų veiklos „pėdsakų“ sukurti įrodymais paremtą vaizdą, kiek laiko sutaupoma, kokie pajėgumai atlaisvinami ir kokį apčiuopiamą poveikį tai turi procesams bei pajamoms.

    Investicijų raundui vadovavo „Planven“, jame dalyvavo „Exor Ventures“, „Tenacity Capital“, „TGVG Capital“, taip pat „Fastweb+Vodafone“ per „Founders Factory“ ir kiti investuotojai bei verslo angelai.

    Prie raundo prisidėjo ir „CDP Venture Capital SGR“ – per savo Dirbtinio intelekto fondą bei Skaitmeninės transformacijos fondą, kuriuos remia Europos Sąjungos programa „NextGenerationEU“.

    Pasak „Planven“ valdančiojo partnerio Giovanni Canetta Roeder, DI grąžos matavimas netrukus taps įprasta didelių organizacijų valdymo dalimi, o „Nebuly“ kuria būdą tai padaryti praktiškai ir įrodymais grįstai.

    Kaip matuojama DI agentų nauda

    „Nebuly“ įkurta 2022 metais – ją įsteigė Francesco Signorato, Julien Roux ir Diego Fiori. Platforma analizuoja, ką DI agentai iš tikrųjų daro organizacijoje, tiek vidiniuose įrankiuose darbuotojams, tiek klientams skirtuose pagalbininkuose.

    Vidiniams diegimams nauda dažniausiai apibrėžiama efektyvumo rodikliais – pavyzdžiui, sutaupytomis darbo valandomis ar padidėjusiu komandos pajėgumu. Taip pat pateikiama informacija, kokių naujų užduočių komandos gali imtis atsiradus papildomam laikui.

    Klientams skirtų DI agentų atveju platforma siekia fiksuoti pajamas, kurioms įtaką darė agentai, taip pat iškelia signalus, susijusius su klientų praradimo rizika ar papildomo pardavimo galimybėmis.

    „Nebuly“ teigia, kad įmonės iki šiol DI sėkmę neretai vertino pagal vartotojų skaičių, užklausas ir atsakymus – tačiau tokie rodikliai neparodo, ar darbuotojas atgavo valandą darbo laiko, ar klientas gavo jam reikalingą atsakymą.

    Su kuo jungiasi ir kur diegiama

    Platforma jungiama prie agentų, kuriuos įmonės jau naudoja – tarp minimų sprendimų yra „Claude“, „ChatGPT“ ir „Microsoft Copilot“ pagrindu sukurti įrankiai.

    Diegimo modelis taip pat pritaikomas prie didelių organizacijų reikalavimų: klientai gali rinktis sprendimą diegti savo infrastruktūroje (on-premises) arba privačiame debesyje.

    Įmonė nurodo turinti kelias šešiaženkles sutartis telekomunikacijų, automobilių, pramoninės gamybos, prabangos prekių, sveikatos priežiūros ir technologijų sektoriuose.

    Tarp klientų įvardijami „Oura“, „Iveco Group“, „Fastweb+Vodafone“, „CNH“ ir „Zeiss“.

    Kur bus skiriami nauji pinigai

    „Nebuly“ planuoja naują kapitalą panaudoti pardavimų ir plėtros komandų stiprinimui Jungtinėse Valstijose ir Europoje, taip pat tolimesniam platformos vystymui.

    Bendrovė siekia tapti rinkos standartu, kai kalbama apie DI agentų kuriamos verslo vertės matavimą – sritį, kuri daugeliui įmonių tampa kritiška priimant sprendimus dėl kaštų, produktyvumo ir darbuotojų poreikio.