CP v2

Tag: Startuoliai

  • „Everphone“ pritraukė 15 mln. eurų: kaip DaaS modelis keičia įmonių įrenginių nuomą

    15 mln. eurų – įrenginių finansavimui

    Berlyne įsikūrusi „Everphone“ užsitikrino 15 mln. eurų refinansavimą, kuris bus naudojamas naujiems darbo įrenginiams įsigyti ir juos išnuomoti įmonių klientams pagal ilgalaikes sutartis. Bendrovė veikia pagal Device-as-a-Service (DaaS) modelį, kai darbuotojams suteikiami telefonai, planšetiniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai ir kita įranga su nuolatine priežiūra.

    Finansavimą suteikė „Commerzbank“ kartu su Vokietijos plėtros banku KfW. Tai tęsia ankstesnį bendrovės finansavimo kelią po 2024 metais paskelbto 270 mln. eurų „Series D“ etapo, kuriame taip pat dalyvavo KfW.

    „DaaS versle pelningumą lemia vieneto ekonomika, o finansavimo kaštai joje yra vieni didžiausių. Šis susitarimas su „Commerzbank“ ir KfW yra didžiausias mūsų žingsnis iki šiol pagal finansuojamų įrenginių mastą“, – sakė „Everphone“ finansų direktorė Veronika von Heise-Rotenburg.

    Kodėl refinansavimas svarbus DaaS

    DaaS modelyje įrenginiai perkami iš anksto, o pajamos grįžta per mėnesinius mokėjimus, todėl kapitalo kaina tiesiogiai veikia pasiūlymo konkurencingumą. „Everphone“ teigia, kad naujoji struktūra sumažino palūkanų maržą 0,2 proc. punkto, o tai leidžia gerinti vieneto ekonomiką ir finansuoti didesnius įsigijimų kiekius.

    Praktinis efektas svarbus ir klientams: kuo mažesni finansavimo kaštai, tuo lengviau išlaikyti patrauklią mėnesinę kainą, įtraukiant įrenginių keitimą gedimo atveju. Tokios „atsarginio įrenginio“ schemos DaaS paslaugose dažnai tampa argumentu, kodėl įmonės renkasi nuomą vietoje tiesioginio pirkimo.

    Rinkos fonas: finansavimo sandorių 2026 metais nedaug

    Europos įrenginių prenumeratos ir verslo įrangos finansavimo segmentas 2026 metais išlieka gana vangus, todėl „Everphone“ sandoris išsiskiria. Viešai skelbta, kad Londone veikianti „Raylo“ metų pradžioje pritraukė apie 34,5 mln. eurų, o kita Londono bendrovė „equipal“ vasarą paskelbė apie 18,84 mln. eurų finansavimą, susijusį su turto finansavimu.

    Kartu su „Everphone“ 15 mln. eurų refinansavimu, šie sandoriai sudaro apie 68,3 mln. eurų 2026 metų finansavimo apimtį artimose įrenginių prieigos ir įrangos finansavimo srityse. Tai rodo, kad kapitalas į šį segmentą juda selektyviai, labiau remiantis veiklos rodikliais ir prognozuojamais pinigų srautais.

    „Mums svarbu padėti augimo įmonėms su inovatyviais verslo modeliais, o sprendimus kuriame kartu su KfW. Šis finansavimas leis „Everphone“ dar labiau stiprinti pozicijas rinkoje“, – sakė „Commerzbank“ korporatyvinio skolinimo specialistė Mirjam Kuppe-Klötzer.

    Kaip veikia „Everphone“ modelis

    „Everphone“ įkurta 2016 metais ir teikia DaaS paslaugą verslui: nuo įrenginių įsigijimo, paruošimo darbui ir centralizuoto valdymo iki saugumo, remonto bei keitimų. Bendrovė akcentuoja „Choose-your-own-Device“ principą, kai darbuotojai gali pasirinkti pageidaujamą įrenginio modelį, o IT skyrius išlaiko kontrolę per valdymo ir saugumo sprendimus.

    Įmonė taip pat siūlo integruoti jau turimus įrenginių parkus, taikant išpirkimo ir nuomos atgal modelį, kai įranga parduodama paslaugos teikėjui ir toliau nuomojama kaip paslauga. Skelbiama, kad „Everphone“ klientų sąraše yra daugiau nei 1 000 organizacijų, įskaitant dideles tarptautines įmones.

    „Augančioms bendrovėms reikia sprendimų, kurie suteikia greitį ir prognozuojamumą. Būtent tai siekiame užtikrinti per KfW „Venture Tech Growth Financing“ programą, bendradarbiaudami su „Commerzbank“, – sakė KfW programos vadovas Jochen Eichmann.

  • Paryžiaus „Marble“ pritraukė 6,5 mln. eurų: kaip no-code platforma keičia AML ir sukčiavimo kontrolę

    Paryžiaus „Marble“ pritraukė 6,5 mln. eurų: kaip no-code platforma keičia AML ir sukčiavimo kontrolę

    Paryžiuje įsikūrusi „Marble“, kuri kuria atvirojo kodo sukčiavimo prevencijos ir pinigų plovimo prevencijos (AML) atitikties sprendimą, pritraukė 6,5 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad kapitalas bus skirtas gilesnei DI integracijai į atitikties procesus ir greitesniam diegimui finansų sektoriuje.

    Investicijų raundui vadovavo „Smartfin“, prisidėjo „ADNEXUS“ ir anksčiau investavusios „Passion“, 42Capital bei „Hexa“. Po šio etapo „Marble“ nurodo iš viso pritraukusi 9 mln. eurų finansavimą.

    Kas yra FRAML ir kodėl tai aktualu?

    „Marble“ taikosi į vadinamąją FRAML sritį, kurioje sujungiami sukčiavimo prevencijos ir AML reikalavimai. Šis derinys daugeliui finansų įstaigų tampa vienu sudėtingiausių procesų, nes reikia ne tik aptikti įtartinas operacijas, bet ir pagrįsti sprendimus auditui.

    Reguliacinė kartelė Europoje kyla, o atitikties komandoms dažnai tenka daryti daugiau su tuo pačiu žmonių skaičiumi. Dėl to rinkoje auga poreikis automatizacijai, aiškinamam sprendimų priėmimui ir greitam taisyklių pritaikymui, kai keičiasi rizikos modeliai ar sankcijų sąrašai.

    No-code, atvirojo kodo ir diegimas įmonės aplinkoje

    Bendrovė teigia sukūrusi no-code platformą, leidžiančią atitikties ir rizikos komandoms pačioms kurti operacijų stebėsenos taisykles nelaukiant tiekėjo ar IT skyriaus. Sprendimas apima sankcijų ir stebėsenos sąrašų patikrą, tyrimų eigą, ataskaitų rengimą, klientų rizikos vertinimą ir taisyklių A/B testavimą su realiais duomenimis.

    „Marble“ pabrėžia, kad platformą galima diegti kliento infrastruktūroje arba naudoti kaip debesijos paslaugą. Atvirojo kodo branduolys, pasak bendrovės, suteikia galimybę auditoriams peržiūrėti, kaip priimami sprendimai, o tai yra jautri ir praktiškai svarbi tema finansų įstaigoms.

    Ką žada investuotojai ir pati įmonė?

    „Marble“ skelbia, kad jos sprendimas per metus apsaugo daugiau nei 3 mlrd. operacijų, o rankinio peržiūrėjimo apimtis sumažina iki 90 proc. Taip pat teigiama, kad platforma jau veikia gamybinėje aplinkoje daugiau nei 100 institucijų daugiau nei 25 šalyse.

    „Atitikties komandos neturėtų rinktis tarp reikalavimų laikymosi ir greičio. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad sudėtingumą sugertų „Marble“, o ne mūsų klientai“, – sakė „Marble“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Schwartz.

    Įmonė nurodo, kad apie 70 proc. klientų yra už Prancūzijos ribų, o panaši dalis pasirenka „Marble“ pakeisti jau turėtą sprendimą. Artimiausiu laikotarpiu „Marble“ siekia stiprinti DI taikymą taisyklių generavime, įspėjimų pirminėje atrankoje ir bylų tyrimuose, taip pat plėtoti agentinį atitikties modelį, kai DI agentai pasiekia tik leidžiamus duomenis.

  • Liuksemburgo „ANote Music“ pritraukė 2 mln. eurų: muzikos autoriniai atlyginimai tampa investicija

    Liuksemburgo „ANote Music“ pritraukė 2 mln. eurų: muzikos autoriniai atlyginimai tampa investicija

    Liuksemburge įsikūrusi „ANote Music“ uždarė 2 mln. eurų finansavimo etapą ir skelbia sieksianti sparčiau plėsti platformą, kurioje prekiaujama muzikos autoriniais atlyginimais. Bendrovė teigia, kad papildomas kapitalas bus nukreiptas katalogo augimui, plėtrai Europoje ir programėlės bei infrastruktūros tobulinimui.

    Finansavimo etapui vadovavo „Seventure Partners“, kartu investavo „ScaleFund“, taip pat prisidėjo esami investuotojai ir akcininkai. Įmonės tikslas – muzikos teises ir iš jų gaunamas pajamas paversti labiau prieinama turto klase, kuri iki šiol dažniau buvo pasiekiama tik profesionaliems rinkos dalyviams.

    „Muzikos autoriniai atlyginimai yra vienas atsparesnių pajamų srautų finansų pasaulyje, tačiau paprastiems investuotojams juos pasiekti buvo sudėtinga. „ANote“ kuriame tam, kad šį atotrūkį sumažintume: teisių turėtojams pasiūlytume skaidrų įvertinimą, o pirkėjams – pasikartojančias pajamas“, – sakė „ANote Music“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Marzio F. Schena.

    „ANote Music“ įkurta 2018 metais, o platforma startavo 2020 metais. Bendrovė veikia kaip rinka, kurioje teisių turėtojai gali aukcionuose pasiūlyti dalį būsimų autorinių atlyginimų, o investuotojai įsigyti teisę į atitinkamą būsimų išmokų dalį.

    Įmonė pabrėžia, kad tai primena biržos principą: pirminėje rinkoje vyksta aukcionai, o vėliau atsiranda galimybė pozicijas perleisti antrinėje rinkoje pagal rinkos kainą. Toks modelis, pasak bendrovės, skirtas sumažinti nepermatomų privačių sandorių dalį ir suteikti daugiau aiškumo tiek pardavėjams, tiek pirkėjams.

    Platformoje siūlomi įvairūs katalogai, įskaitant kūrinius, kuriuos atliko pasaulinio žinomumo atlikėjai. „ANote Music“ teigimu, tai leidžia investuotojams dalyvauti pajamų sraute, kuris priklauso nuo muzikos klausymų, licencijavimo ir kitų panaudojimo kanalų, o teisių turėtojams – greičiau gauti kapitalo, neatsisakant viso katalogo.

    „Norint atverti pasaulinę turto klasę, neužtenka vien platformos, reikia nepriekaištingos infrastruktūros. „ANote“ sukūrė pagrindinius elementus vienoje vietoje – nuo pirminių aukcionų iki aktyvios antrinės rinkos ir automatizuoto išmokų variklio“, – sakė „Seventure Partners“ partneris Davidas Manjarresas.

    Gautas 2 mln. eurų finansavimas, bendrovės teigimu, bus naudojamas trims kryptims. Pirma, ji sieks didinti pajamų generuojančių katalogų pasiūlą, bendradarbiaudama su leidėjais, įrašų kompanijomis, atlikėjais ir dainų autoriais.

    Antra, planuojama stiprinti rinkodarą ir vartotojų pritraukimą Europoje, orientuojantis tiek į muzikos gerbėjus ir individualius investuotojus, tiek į profesionalius klientus. Trečia, įmonė ketina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, gerinant platformos ir mobiliųjų programėlių patirtį augant sandorių apimtims.

    „ANote Music“ nurodo, kad platformoje šiuo metu yra daugiau nei 100 000 dainų 36 įtrauktuose kataloguose, sukurta apie 52 000 vartotojų paskyrų, o bendra sukaupta sandorių vertė viršija 28 mln. eurų. 2020 metais įmonė buvo pritraukusi apie 505 000 eurų iš muzikos industrijos ekspertų ir Europos investuotojų konsorciumo.

  • Paryžiaus startuolis „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: naršyklinis CAD ir DI interjero dizaineriams

    Paryžiaus startuolis „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: naršyklinis CAD ir DI interjero dizaineriams

    Paryžiuje įsikūrusi bendrovė „Rayon“, kuri kuria naršyklėje veikiančią braižymo programinę įrangą interjero dizaineriams, pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo fondas Partech, prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai Northzone, Foundamental bei Seedcamp.

    Pasak bendrovės, tai padidino iki šiol pritrauktą finansavimą iki beveik 16 mln. eurų, įskaitant ankstesnius ankstyvosios stadijos raundus. Įmonė tikina, kad tikslas dabar yra greičiau plėsti produktą ir komercinę plėtrą, orientuojantis į komandas, kurios nori dirbti vienoje bendroje aplinkoje be sudėtingų eksporto ir failų versijavimo procesų.

    „Mus patraukė tai, kad interjero dizainas ilgai buvo apleista sritis programinės įrangos požiūriu, o „Rayon“ kuria sprendimą būtent jai, o ne pritaiko architektūrai kurtus įrankius“, – sakė Partech partneris Réza Malekzadeh.

    „Rayon“ įkurta 2021 metais. Platforma sujungia planus, stilistiką, specifikacijas ir darbų grafikus į vieną bendrą naršyklinę darbo erdvę, kurioje keli žmonės gali redaguoti tą patį projektą vienu metu.

    Sprendimas leidžia importuoti PDF, vaizdus ir DWG failus, kurti blokų bibliotekas, o brėžinius rengti nuo pirminio galimybių vertinimo iki įgyvendinimo. Bendrovė akcentuoja, kad brėžinyje esantys duomenys ir specifikacijos yra susieti, todėl keičiantis brėžiniui automatiškai atsinaujina ir susiję aprašai.

    Įmonė taip pat teigia turinti daugiau nei 4 000 bibliotekos elementų ir per 100 šablonų, padedančių greičiau pradėti tipinius projektus, pavyzdžiui, būstui, prekybos ar biurų erdvėms. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai profesionalūs kūrybiniai įrankiai vis dažniau persikelia į naršyklę dėl paprastesnio bendradarbiavimo ir mažesnių IT priežiūros kaštų.

    „Žmonės atsidaro „Rayon“ naršyklėje ir tikisi žaislinės programos, bet pamato našumą ir funkcijas, kurios dažnai lenkia senąją CAD programinę įrangą. Mūsų stiprybė yra profesionalius CAD įrankius padaryti suprantamus“, – sakė „Rayon“ vadovas ir vienas įkūrėjų Bastien Dolla.

    „Rayon“ klientų sąrašas apima tiek didesnius nekilnojamojo turto ir svetingumo rinkos žaidėjus, tiek nepriklausomas studijas. Bendrovė nurodo, kad „Virgin Atlantic“ naudoja sprendimą oro uostų poilsio erdvėms projektuoti, o kai kurie klientai skaičiuoja sutaupymus, atsirandančius greičiau testuojant išplanavimus dar iki įtraukiant architektus.

    Produktas jau dabar siūlo funkcijas, kurios atspindi sparčiai augantį DI pritaikymą kūrybiniuose procesuose. Tarp jų – plano vektorizavimas, kai nuskenuotas ar nufotografuotas brėžinys paverčiamas redaguojamu, taip pat įrankis, galintis generuoti blokų elementus iš nuotraukų.

    Įmonė teigia, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti ketvirtą platformos versiją, kurioje atsiras platesnis DI funkcijų rinkinys ir 3D galimybės. Svarbus akcentas – DI integracija į tą pačią braižymo aplinką, o ne kaip atskiras priedas, nes tai turėtų sumažinti trintį kasdienėje dizainerių darbo eigoje.

    „Interjero dizainui reikia savo DI požiūrio, o ne pasiskolinto. Mes jį integruojame tiesiai į braižymo patirtį, kartu išlikdami suderinami su įrankiais, kuriuos dizaineriai jau naudoja“, – sakė vienas įkūrėjų Stanislas Chaillou.

    Pasak „Rayon“, pritrauktas kapitalas bus skirtas 3D funkcijoms, DI galimybėms produkto viduje ir pardavimų bei rinkodaros plėtrai. Kartu bendrovė paskelbė apie mobiliesiems įrenginiams pritaikytą programėlę ir pristatymo režimą, skirtą patogiau redaguoti ir aptarti brėžinius su klientais vietoje.

    Pastaraisiais metais interjero dizaino ir statybų planavimo įrankių rinkoje stiprėja kryptis, kai programos siekia sujungti brėžinius, duomenis ir komandinį darbą vienoje sistemoje. Tokie sprendimai tampa patrauklūs dėl greitesnių iteracijų, mažesnės klaidų rizikos ir aiškesnio projekto perdavimo nuo idėjos iki įgyvendinimo.

  • JK rizikos kapitalas priartėjo prie JAV grąžos: nauji fondai lenkia Europą ir keičia rinką

    Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinka ilgalaikėje perspektyvoje pagal fondų grąžą susilygino su JAV, o naujausios kartos fondai jau lenkia tiek amerikiečius, tiek žemyninę Europą. Tai rodo nauja britų valstybinio plėtros banko British Business Bank analizė.

    Ataskaitoje vertinta, kokią bendrą vertę fondai sukūrė investuotojams, lyginant ją su įmokėtu kapitalu. 2002–2021 metų laikotarpio fondų imtyje Jungtinės Karalystės rodiklis siekė 1,78 karto ir sutapo su JAV, o likusi Europa atsiliko su 1,67 karto rezultatu.

    Dar ryškesnis pranašumas matomas vertinant naujausių fondų derlių. 2020–2024 metų fondai Jungtinėje Karalystėje fiksavo 1,40 karto rodiklį, kai JAV siekė 1,24 karto, o likusioje Europoje – 1,27 karto, todėl didėja investuotojų dėmesys Londono ir kitų JK ekosistemos centrų valdytojams.

    Kas slypi už skaičių?

    Rodiklis, kuriuo remiasi ataskaita, dažnai naudojamas vertinant rizikos kapitalo portfelių brandą, tačiau jis nebūtinai reiškia, kad investuotojai jau gavo pinigus atgal. Rizikos kapitalo fonduose realizacijos gali užtrukti, todėl reikšminga dalis vertės gali būti „popierinė“, priklausanti nuo įmonių vertinimų ir sandorių rinkos.

    British Business Bank investicijų vadovas Leandros Kalisperas pabrėžė, kad ilgą laiką JAV buvo laikomos pasauliniu etalonu, tačiau Jungtinė Karalystė mažina atotrūkį ir naujausiuose fonduose netgi išsiveržia į priekį.

    „Šis tyrimas rodo, kad Jungtinė Karalystė vis labiau vejasi JAV: bendrai susilygina grąža, o naujausios kartos fondai jau lenkia“, – sakė L. Kalisperas.

    Gerėja ir vėlyvos stadijos investicijos

    Ataskaitoje akcentuojama, kad istoriškai Jungtinės Karalystės fondai ypač stiprūs ankstyvoje stadijoje, tačiau naujesni duomenys rodo pagerėjimą ir vėlyvesniuose etapuose. 2014–2019 metų fondų grupėje JK vėlyvos stadijos fondai nuo JAV buvo atsilikę 0,78 karto, o 2020–2024 metais skirtumas sumažėjo iki 0,05 karto.

    Taip pat išsiskyrė bendro profilio, ne vien į siaurą sektorių orientuoti fondai. Naujesniame laikotarpyje jie Jungtinėje Karalystėje pasiekė 1,91 karto rezultatą, kai JAV analogiški fondai – 1,20 karto, o tai signalizuoja didesnį konkurencingumą ne tik „seed“ etape, bet ir įmonėms augant iki vėlesnių raundų.

    Vis dėlto ankstyvos stadijos segmentas išlieka viena tvirčiausių JK pusių. Platesnėje 2002–2024 metų imtyje JK ankstyvos stadijos fondų rezultatas siekė 1,85 karto, JAV – 1,81 karto, o likusioje Europoje – 1,84 karto.

    Ar geriausi valdytojai kartoja sėkmę?

    Ataskaitoje pirmą kartą detaliau nagrinėta, ar stiprūs rezultatai linkę kartotis, kai tie patys fondų valdytojai kelia naujus fondus. Analizė apėmė daugiau nei 800 fondų „tęsinių“ visame pasaulyje, susijusių su 390 valdytojų.

    Skaičiai rodo, kad 39 proc. fondų, kurie sekė po aukščiausio ketvirčio rezultatą turėjusių fondų, patys vėl pateko į aukščiausią ketvirtį. Be to, daugiau nei 70 proc. tokių „tęsinių“ išliko aukščiau nei rinkos mediana, o tai investuotojams gali mažinti riziką renkantis patirtį jau turinčius valdytojus.

    Rizikos kapitalo rinkai šie duomenys svarbūs tuo, kad jie stiprina pasakojimą apie JK kaip brandesnę ir labiau nuspėjamą investavimo aplinką. Tuo pačiu tai kelia diskusiją dėl vietinio institucinio kapitalo, ypač pensijų fondų, vaidmens finansuojant vietos inovacijas ir leidžiant investuotojams dalyvauti kuriant didelės vertės technologijų bendroves.

  • Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos energetikos technologijų bendrovė „Reverion“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą ir pritraukusi 154,2 mln. eurų. Įmonė ketina spartinti reversinių kietojo oksido kuro elementų (SOFC) elektrinių gamybą ir didinti jų galią iki megavatų klasės.

    Finansavimo etapui vadovavo „Kembara“, priklausantis „Mundi Ventures“ giliosios technologijos ir klimato fondų krypčiai. Prie investuotojų prisijungė ir „Allianz“, KfW Capital, „Aurum Impact“ bei „Carbon Equity“, taip pat dalyvavo ankstesni rėmėjai, tarp jų „European Innovation Council Fund“.

    Kaip veikia reversinės SOFC elektrinės

    „Reverion“ kuria aukštos temperatūros kuro elementų sistemas, kurios dujas paverčia elektra elektrocheminiu būdu, be degimo. Įmonė teigia, kad toks veikimo principas leidžia efektyviau išnaudoti kurą ir kartu atskirti anglies dioksidą iš kuro srauto gryna forma.

    Pagal bendrovės informaciją, technologija gali naudoti gamtines dujas, biodujas ar vandenilį, o reversinis režimas leidžia veikti ir kaip energijos kaupiklis. Kai elektros sistemoje atsiranda perteklinės generacijos, įrenginys gali ją panaudoti dujoms pagaminti ir sukaupti vėlesniam naudojimui.

    „Saulė ir vėjas suteikia švarią energiją, tačiau tik tada, kai leidžia oras. Reikia švarios galios, kuri būtų pasiekiama pagal poreikį“, – sakė „Reverion“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephanas Herrmannas.

    Kur investicijos bus panaudotos

    Pagrindinė pritrauktų lėšų dalis, pasak „Reverion“, bus skirta naujai gamyklai Vokietijoje ir serijinei gamybai išplėsti. Bendrovė tikisi gamybos pajėgumus padidinti dešimteriopai ir pasiekti maždaug 250 megavatų per metus.

    Įmonės teigimu, jos komanda per pastarąjį laiką išaugo nuo 100 iki daugiau nei 200 žmonių, o naujoje gamybos vietoje planuojama sukurti iki 800 papildomų darbo vietų. Bendrovė taip pat nurodo, kad septynios elektrinės jau veikia klientų objektuose, o pirmieji tarptautiniai projektai planuojami artimiausiu metu.

    Kodėl akcentuojami duomenų centrai ir DI

    „Reverion“ išskiria augantį poreikį patikimai energijai, ypač duomenų centruose, kurių elektros paklausa didėja dėl DI skaičiavimo pajėgumų plėtros. Įmonė argumentuoja, kad vietoje įrengiamos dujomis maitinamos sistemos gali sumažinti priklausomybę nuo tinklo pralaidumo ir greičiau užtikrinti pastovią galią.

    Investuotojai pabrėžia, kad vertė slypi ne vien efektyvume, bet ir galimybėje mažinti emisijas, kai naudojamos atsinaujinančios kilmės dujos. „Augimo rinka yra duomenų centrų aprūpinimas energija, kur svarbus ir efektyvumas, ir anglies pėdsakas“, – sakė „Kembara“ klimato krypties vadovas Robertas Trezona.

    Anksčiau „Reverion“ skelbė gavusi 19,5 mln. eurų paramą iš Europos inovacijų fondo, o 2024 metais buvo pritraukusi 56 mln. eurų A serijos finansavimą. Naujas 154,2 mln. eurų etapas įmonei turėtų padėti pereiti nuo ribotos gamybos prie pramoninio masto ir siekti didesnės galios sprendimų.

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    Europos gyvybės mokslų rizikos kapitalo bendrovė „Sofinnova Partners“ uždarė ketvirtąjį medicinos technologijų fondą „Sofinnova MD Start IV“, pritraukusi 82 mln. eurų. Fondą investuotojai perprenumeravo, tad įsipareigojimų suma viršijo pradinį tikslą.

    Naujos lėšos bus skirtos plėsti bendrovės medtech įmonių kūrimo strategiją Europoje ir Jungtinėse Valstijose. „Sofinnova Partners“ siekia turėti daugiau galimybių ne tik startuoti su naujomis idėjomis, bet ir padėti joms pereiti svarbiausius vystymo etapus.

    Per artimiausius penkerius metus fondas planuoja paleisti 6–8 medtech bendroves. „MD Start IV“ turėtų finansuoti projektus nuo pačios pradžios iki pagrindinių klinikinių ir veiklos etapų, kartu suteikiant vadinamąją praktinę komandų paramą.

    Pasak „Sofinnova Partners“, modelis remiasi klinikine įžvalga, verslumo kompetencijomis ir operaciniu įgyvendinimu, kad būtų kuriamos technologijos, sprendžiančios nepatenkintus medicinos poreikius. Portfelio bendrovės taip pat gauna prieigą prie tarptautinio partnerių tinklo, kuris svarbus klinikiniams tyrimams, reguliaciniams procesams ir komercializavimui.

    „Sofinnova MD Start“ yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, orientuotų į medtech įmonių kūrimą nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo kuriant ir palaikant kiekvieną įmonę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Naujasis fondas seka po „Sofinnova MD Start III“, kuris buvo 63 mln. eurų dydžio ir investavo į šešias bendroves. Anksčiau skelbta, kad šios įmonės bendrai pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo.

    „Sofinnova Partners“ nurodo, kad ankstesnio portfelio pavyzdžiai apima „LimFlow“, kuri buvo įsigyta „Inari Medical“ sandoryje, kurio vertė galėjo siekti apie 380 mln. eurų, bei „PreCARDIA“, kurią įsigijo „Abiomed“. Tarp portfelio įmonių minimos ir „CorWave“, pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų, bei „BrightHeart“, gavusi JAV FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus ir pritraukusi apie 11 mln. eurų A serijos investiciją.

    Dar viena portfelio įmonė „Moon Surgical“ gavo FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus savo sistemai „Maestro“, kuri, bendrovės teigimu, iki šiol panaudota gydant daugiau nei 3 700 pacientų. Tokie rodikliai investuotojams svarbūs kaip ženklas, kad technologijos pasiekia realią klinikinę praktiką, o ne lieka laboratorijos prototipų stadijoje.

    Rizikos kapitalo rinkoje medtech segmentas pastaraisiais metais susiduria su ilgesniais atsipirkimo terminais ir griežtesniais reguliaciniais reikalavimais, todėl vis daugiau reikšmės įgauna ankstyvas klinikinis pagrindimas ir aiški komercializavimo strategija. „Sofinnova Partners“ fondas akcentuoja būtent šią kryptį, derindamas kapitalą su komandos įsitraukimu į įmonių kūrimą.

  • Italijos startuolis „Complaion“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kaip žada palengvinti atitiktį MVĮ

    Italijos startuolis „Complaion“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kaip žada palengvinti atitiktį MVĮ

    Italijos bendrovė „Complaion“, kuri padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms tvarkyti sertifikavimą ir reguliacinę atitiktį, pritraukė 13,5 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos komandos plėtrai, technologijos vystymui ir tarptautinei plėtrai Europoje.

    Finansavimo etapui vadovavo investuotojai „Eurazeo“ ir „Founders Fund“, prisidėjo ir kiti fondai. Bendrovė skelbia, kad investicija leis greičiau diegti naujas funkcijas ir stiprinti klientų aptarnavimą, kai reikalavimų verslui Europoje daugėja.

    Kas yra „Complaion“ ir ką automatizuoja

    „Complaion“ įkurta 2024 metais, o jos tikslas – supaprastinti atitikties procesus sujungiant technologinę platformą ir ekspertų pagalbą. Įmonė dirba su sertifikuotais auditoriais bei atitikties specialistais, kad dalis dokumentų ir procedūrų būtų sutvarkoma greičiau.

    Pasak bendrovės, platforma gali automatizuoti iki 80 proc. rankinių užduočių, kurios paprastai atliekamos ruošiantis auditams ir sertifikavimui. Taip pat teigiama, kad sertifikavimo terminus kai kuriais atvejais pavyko sutrumpinti iki penkių kartų.

    Sertifikatai, NIS2 ir DI aktas

    Bendrovės paslaugos apima skirtingus standartus, tarp jų ISO 9001, ISO 27001 ir ISO 42001, taip pat su ESG susijusius reikalavimus, pavyzdžiui, ISO 14001. Įmonė pabrėžia, kad klientai veikia įvairiuose sektoriuose – nuo gamybos ir sveikatos priežiūros iki logistikos ir programinės įrangos.

    „Complaion“ taip pat orientuojasi į Europos reguliavimą, aktualų skaitmeninėms ir infrastruktūrinėms veikloms, įskaitant NIS2 direktyvą ir DI aktą. Daugeliui MVĮ tai tampa iššūkiu dėl ribotų resursų, todėl auga paklausa sprendimams, kurie sujungia automatizaciją ir konsultacinę kompetenciją.

    Plėtra Europoje ir vieno langelio modelis

    Artimiausiame etape bendrovė siekia tapti vieno langelio atitikties partneriu MVĮ: greta sertifikavimo ji mini tokias kryptis kaip privatumas ir BDAR, darbų sauga, taip pat DPO paslauga. Tokia strategija atitinka rinkos tendenciją, kai įmonės nori vieno tiekėjo, galinčio uždengti kelias rizikos ir atitikties sritis.

    „Vis labiau skaitmeniniame sektoriuje žmogaus kompetencija turi išlikti centrinė, ypač tokioje sudėtingoje rinkoje kaip atitiktis. Toliau plėsime pasiūlą, kad atitiktis Europoje MVĮ būtų paprastesnė, sklandesnė ir patikima“, – sakė „Complaion“ vadovas Edoardo Tarricone.

    Naujos investicijos, pasak bendrovės, bus naudojamos samdyti daugiau specializuotų profesionalų, stiprinti klientų aptarnavimą ir toliau vystyti nuosavą platformą. Taip pat numatoma spartinti plėtrą visoje Europoje, kur reguliaciniai reikalavimai tampa vis labiau standartizuoti, bet jų įgyvendinimas įmonėms išlieka sudėtingas.

  • Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Talyne įsikūręs startuolis „bilt.me“, kuriantis DI pagrįstą mobiliųjų programėlių kūrimo įrankį, pritraukė apie 615 000 eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Įmonė siekia sparčiau plėstis tarptautiniu mastu ir tobulinti platformą, skirtą kurti iOS ir „Android“ programėles be programavimo.

    Investicijų raundui vadovavo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, dirbantis su programine įranga grįstais startuoliais Baltijos šalyse ir Suomijoje. Prie raundo prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei investuotojai, susiję su investavimo platformos „Lightyear“ komanda.

    „Turime būti sąžiningi: Europa atsilieka energetikoje, lustuose, DI infrastruktūroje ir pažangiausių modelių lenktynėse. Tačiau yra sluoksnis, kuriame Europa vis dar pasaulinė lyderė – programėlių sluoksnis, DI paverčiantis tuo, ką žmonės realiai naudoja ir už ką moka“, – sakė „bilt.me“ vadovas Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ atsirado 2025 metais kaip hakatono projektas, kai komanda ieškojo būdų greičiau testuoti ir paleisti programėles, atsižvelgiant į griežtesnes „Apple“ taisykles. Startuolį įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää, o šiandien komandoje dirba šeši inžinieriai.

    Platforma veikia paprastai: vartotojas natūralia kalba aprašo programėlės idėją, o sistema sugeneruoja veikiančią programėlę, leidžia ją peržiūrėti telefone ir padeda publikuoti „App Store“ arba „Google Play“. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi būtent į natyvias mobiliąsias programėles, o ne tik į naršyklėje veikiančius sprendimus.

    „Yra daugiau nei milijardas svetainių, bet tik keli milijonai programėlių: jas kurti sunkiau, todėl jas kuria mažiau žmonių. Būtent šioje spragoje matome galimybę – suteikti daugiau žmonių šansą tapti verslininkais“, – sakė Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ teigia sukūrusi ir papildomą infrastruktūrą, reikalingą natyvioms programėlėms: mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius. Šie komponentai įvardijami kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“, o vartotojams žadama galimybė eksportuoti „React Native“ kodą ir tęsti plėtrą savarankiškai.

    Verslo modelis paremtas freemium principu: yra nemokamas planas, o mokami planai prasideda maždaug nuo 13 eurų per mėnesį. Taip pat siūlomas verslo planas, kuriame numatytos organizacijoms svarbios funkcijos, įskaitant prisijungimų valdymą ir duomenų nesaugojimą.

    Įmonė skelbia perkopusi šešiaženklę metinių pasikartojančių pajamų ribą, o pastaruosius tris mėnesius pajamos esą augo dvigubai kiekvieną mėnesį. „bilt.me“ taip pat tvirtina, kad platforma jau naudojasi tūkstančiai žmonių, o dalis jų programėles yra sėkmingai publikavę ir monetizavę abiejose parduotuvėse.

    „Kai man buvo 19, programėlės sukūrimas buvo viena didžiausių kliūčių idėją paversti įmone. „Bilt.me“ šią kliūtį nuima kitai kūrėjų kartai“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig.

    Gautas finansavimas bus skirtas globaliai plėtrai ir produkto galimybėms plėsti. Ilgalaikis tikslas – tapti pagrindine platforma, leidžiančia greitai sukurti ir paleisti realų mobilų produktą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programavimo įgūdžių.

  • Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londone įsikūrusi elektros tinklų technologijų bendrovė „Reactive Technologies“ pritraukė 19 mln. eurų finansavimą iš Europos investicijų banko (EIB). Lėšos bus skirtos platformos „GridVerix“ plėtrai, siekiant mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir optimizuoti tinklų eksploatacijos kaštus Europoje.

    Bendrovės teigimu, „GridVerix“ leidžia realiuoju laiku stebėti svarbius elektros sistemos stabilumo rodiklius. Tarp jų – inercija, tai yra generatoriuose sukaupta kinetinė energija, padedanti tinklui atlaikyti staigius trikdžius, taip pat įtampos stiprumo ir stabilumo parametrai skirtingose tinklo vietose.

    „EIB parama ateina kritiniu metu. Sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai ir dideliems vartotojams, pavyzdžiui, duomenų centrams, Europos tinklus valdyti darosi sudėtingiau. Realaus laiko stabilumo matavimai gali padėti operatoriams išlaikyti saugumą ir mažinti kaštus vartotojams“, – sakė „Reactive Technologies“ vadovas Marcas Borrettas.

    Ši investicija atspindi platesnę tendenciją Europos energetikoje: elektros tinklai tampa vienu svarbiausių energetinės transformacijos „siaurųjų kakliukų“. Prie tinklo prijungiama vis daugiau vėjo ir saulės elektrinių, o kartu auga ir paklausa dėl elektrifikacijos, šilumos siurblių, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros bei pramonės poreikių.

    Tokioje aplinkoje tinklų operatoriams būtina tiksliai suprasti, kiek sistema atspari staigiems pokyčiams, pavyzdžiui, netikėtai dingus gamybai ar šoktelėjus vartojimui. Realaus laiko matavimai gali padėti greičiau identifikuoti silpnąsias vietas ir priimti sprendimus, leidžiančius integruoti daugiau atsinaujinančios energijos neprarandant stabilumo.

    „Europai reikia elektros tinklų, kurie spėtų paskui spartų atsinaujinančios energijos augimą. „Reactive Technologies“ suteikia operatoriams gerokai aiškesnį vaizdą, kas vyksta jų tinkluose realiuoju laiku. Mūsų finansavimas padės šią technologiją išplėsti į daugiau rinkų ir mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    EIB nurodo, kad finansavimas suteikiamas rizikos skolos forma ir yra remiamas programos InvestEU. Šis sandoris taip pat siejamas su EIB grupės iniciatyva TechEU, kurios tikslas – paspartinti investicijas į strategines technologijas ir stiprinti Europos konkurencingumą.

    Iš 19 mln. eurų paskolos iki 7 mln. eurų bendrovė planuoja nukreipti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai savo centre Suomijoje, Oulu mieste. Likusi dalis numatyta technologijos diegimui Europos Sąjungoje, orientuojantis į komercinę plėtrą ir darbą su tinklų operatoriais.

    „Reactive Technologies“ buvo įkurta 2010 metais, ją įsteigė dr. Heikki Huomo ir Marcas Borrettas. Bendrovė pozicionuoja save kaip tinklą stiprinančių technologijų kūrėją, sprendžiantį energijos perėjimo, spartėjančios elektrifikacijos ir augančių apkrovų keliamus iššūkius.

    Bendrovės būstinė yra Londone, o pardavimų ir projektų įgyvendinimo komandos dirba su klientais įvairiose rinkose. „Reactive Technologies“ taip pat turi komercinius biurus JAV rytų ir vakarų pakrantėse, Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei Australijoje, o pagrindiniai tyrimai vystomi Suomijoje.

    Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien naujų elektrinių nepakanka – būtina didinti tinklų pralaidumą ir valdymo tikslumą. Tokios priemonės kaip pažangūs matavimai, skaitmeniniai tinklų modeliai ir automatizuotas valdymas tampa praktišku būdu greičiau pritaikyti infrastruktūrą prie sparčiai besikeičiančios gamybos ir vartojimo struktūros.

    „Reactive Technologies“ atveju EIB finansavimas rodo augantį institucinių investuotojų dėmesį sprendimams, kurie padeda iš tinklų „išspausti“ daugiau galios ir stabilumo be brangiausių, ilgai trunkančių statybų. Jei technologija pasiteisins diegimo mastu, jos nauda gali atsispindėti tiek tiekimo patikimumu, tiek galutinėmis sąnaudomis vartotojams.