Tag: Startuoliai

  • Belgijos „NewSchool VC“ uždarė pirmąjį 10 mln. eurų fondą: taikysis į B2B technologijų startuolius

    Belgijos „NewSchool VC“ uždarė pirmąjį 10 mln. eurų fondą: taikysis į B2B technologijų startuolius

    Belgijoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „NewSchool VC“ užbaigė pirmojo fondo formavimą ir pasiekė 10 mln. eurų dydį. Fondas orientuosis į ankstyvos stadijos B2B technologijų startuolius, daugiausia pre-seed ir seed etapuose.

    Apie uždarytą fondą pranešta po ankstesnio pirmojo uždarymo, kai 2025 metais buvo sutelkta 6,1 mln. eurų. Pasak rinkos dalyvių, toks tempas rodo stabilėjantį ankstyvos stadijos finansavimą, kai investuotojai daugiau dėmesio skiria aiškiam produkto pritaikymui rinkai ir pardavimų strategijai.

    Fondo investuotojų bazę sudaro apie 50 rėmėjų, tarp jų šeši šeimos biurai ir Belgijos verslo bendruomenės verslininkai. „NewSchool VC“ įkūrėjas Christophe Morbee pats skyrė ketvirtadalį fondo kapitalo, taip sustiprindamas įsipareigojimą ir suderindamas interesus su kitais investuotojais.

    „Daugelį metų investavau kaip verslo angelas, bet atėjo laikas tam sukurti tikrą struktūrą. Man patinka verslumas, investavimas ir dalijimasis žiniomis apie rinkodarą, pardavimus, personalo valdymą ir finansus“, – sakė Christophe Morbee.

    „NewSchool VC“ yra vadinamasis vieno valdytojo fondas, investuojantis nuo 100 000 iki 500 000 eurų į B2B technologijų bendroves. Pagrindinės kryptys apima DI sprendimus, SaaS, kibernetinį saugumą, robotiką bei atitikties technologijas, kurios Europoje sparčiai auga dėl griežtėjančių reguliavimo reikalavimų ir įmonių poreikio automatizuoti procesus.

    Fondas skelbia iki šiol atlikęs 32 investicijas, iš kurių apie 75 proc. tenka Belgijos įmonėms. Likusi portfelio dalis išsidėsčiusi Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tad strategija nuo pat pradžių apima platesnį Europos mastą.

    Tarp portfelio pavyzdžių minimos įmonės Ravical, Warren, Spotable ir Donna, kurios vėliau pritraukė papildomą finansavimą. Naujausios investicijos nukreiptos į Šveicarijos bendrovę Talentir ir Paryžiuje veikiančią Outline, taip didinant portfelio geografinę bei sektorių įvairovę.

    „NewSchool VC“ pabrėžia, kad be kapitalo sieks aktyviai padėti komandoms komercializacijos etape, ypač kuriant pardavimų procesus ir rinkos įėjimo strategiją. Tai atliepia dažną Europos startuolių iššūkį: stiprios inžinerinės komandos, tačiau lėtesnis pajėgumas greitai sukurti pakartojamą pardavimų modelį tarptautinėse rinkose.

    Fondo įkūrėjas taip pat vadovauja Belgijos atlyginimų ir personalo administravimo paslaugų teikėjai „besox“, dirbančiai su maždaug 4 000 smulkių ir vidutinių įmonių klientų. Ši infrastruktūra, pasak fondo, gali tapti praktiniu pranašumu portfelio bendrovėms, ieškančioms pirmųjų klientų ir realių diegimo atvejų.

  • „Project Ventures“ startuoja su 5,8 mln. eurų fondu: taikosi į „DeepTech“ ir DI startuolius prie Imperial

    Rizikos kapitalo bendrovė „Project Ventures“, glaudžiai susijusi su Imperial College London bendruomene, paskelbė apie pirmojo 5,8 mln. eurų fondo startą. Fondas orientuosis į ankstyviausios stadijos, vadinamuosius pre-seed ir seed, „DeepTech“ ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančius startuolius.

    „Project Ventures“ teigimu, tai pirmasis nepriklausomas, alumnų palaikomas fondas, skirtas būtent Imperial ekosistemoje gimstantiems arba su ja susijusiems projektams. Planuojama į vieną bendrovę investuoti nuo 116 000 iki 349 000 eurų, o pirmosios trys investicijos jau atliktos.

    „Tai svarbi akimirka oficialiai pradedant mūsų pirmąjį fondą, kurio širdyje yra Imperial ekosistema. Man pačiam Imperial buvo esminė kelio dalis, todėl džiaugiuosi, kad kuriame alumnų paremtą modelį, kuris JAV universitetuose jau seniai pasiteisino“, – sakė „Project Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Shahryar Barati.

    Fondo startas įsilieja į platesnę 2026 metais Europoje matomą bangą, kai daugėja investicinių priemonių, nukreiptų į mokslo ir tyrimų pagrindu kuriamas bendroves. Tokie fondai dažnai siekia sutrumpinti kelią nuo laboratorijos iki rinkos, o DI šiame procese tampa svarbiu katalizatoriumi, padedančiu greičiau iteruoti prototipus ir automatizuoti dalį tyrimų bei inžinerijos darbų.

    „Project Ventures“ pabrėžia, kad jų strategija remiasi vadinamuoju „DeepTech x DI“ sankirtos principu, kai dirbtinis intelektas taikomas fiziniame pasaulyje veikiančioms technologijoms. Prioritetinės kryptys apima energetiką ir klimatą, pažangią gamybą, robotiką bei sveikatos technologijas.

    Vienas iš portfelyje jau atsidūrusių projektų – „Tewke“, kuriantis išmanią namų valdymo sistemą, skirtą energijos optimizavimui ir decentralizuotai infrastruktūrai. Taip pat investuota į „NexusAM“, kuri plėtoja realiuoju laiku veikiančią kokybės užtikrinimo platformą metalo 3D spausdinimui, ir į „Neubond“, kuriamą nešiojamą neurotechnologijų sprendimą, pritaikytą insulto reabilitacijai.

    „Project Ventures“ nurodo, kad daugiau nei 80 proc. fondo investuotojų yra Imperial alumnai, o tai sustiprina bendruomenės principu paremtą veiklos modelį. Praktikoje toks tinklas dažnai reiškia ne tik kapitalą, bet ir greitesnę prieigą prie talentų, mentorių, industrinių partnerių bei ankstyvų klientų.

    Vienas iš „Tewke“ bendraįkūrėjų Rowan Dixon teigė, kad bendradarbiavimas su Imperial šaknis turinčiu fondu buvo natūralus žingsnis, nes įmonė augdama samdė specialistus iš šio universiteto absolventų ir doktorantų. Pasak jo, JAV alumnų fondų modelis yra įprastas, tačiau Jungtinėje Karalystėje jis vis dar retas.

    „Project Ventures“ planuoja galutinai uždaryti fondą iki 2027 metų vasaros, tuo pat metu aktyviai pildydamas sandorių srautą Imperial ekosistemoje. Ilgesnėje perspektyvoje bendrovė svarsto galimybę panašų alumnų paremtą modelį pritaikyti ir kitose Europos techninių universitetų bendruomenėse.

  • Viralinis buteliukas „Air Up“ užkariavo Europą: ar sensacija taps pasauliniu prekės ženklu?

    Viralinis buteliukas „Air Up“ užkariavo Europą: ar sensacija taps pasauliniu prekės ženklu?

    „Air Up“ fenomenas Europoje

    Vokietijoje, Miunchene, 2019 metais penkių studentų įkurta „Air Up“ per kelerius metus išaugo į vieną ryškiausių socialinių tinklų vartojimo prekių istorijų Europoje. Platformoje „TikTok“ apie šį buteliuką jau skaičiuojama daugiau kaip 12 mln. įrašų, o turinys renka milijardus peržiūrų.

    Įmonė skelbia pardavusi daugiau nei 15 mln. buteliukų ir per 200 mln. keičiamų kapsulių, vadinamų „pods“. Šis mastas leido prekei iš nišinio startuolio tapti masinės rinkos žaidėju, kurio sėkmę palaiko ir influencerių rekomendacijos.

    Kaip veikia kvapo ir skonio iliuzija

    Iš pirmo žvilgsnio „Air Up“ gali priminti dar vieną madingą gertuvę, tačiau jos idėja paremta jutimų sąveika. Kapsulė tvirtinama butelio viršuje ir, įkvepiant, sukuria kvapo pojūtį, kuris daliai žmonių sustiprina įspūdį, kad vanduo turi skonį.

    Įmonė šį efektą vadina „scentaste“ ir pabrėžia, kad vartotojas geria vandenį be cukraus ir be dirbtinių saldiklių. Tokia pozicija atliepia augančią tendenciją rinktis mažiau cukraus turinčius gėrimus ir ieškoti alternatyvų saldiesiems gaiviesiems gėrimams.

    „Mes egzistuojame tam, kad žmonės gertų daugiau vandens“, – sakė „Air Up“ vadovė Cristina Kenz.

    Nuo triukšmo iki įpročio

    „Air Up“ komanda akcentuoja, kad virusinis populiarumas pats savaime negarantuoja ilgalaikės sėkmės. Pasak C. Kenz, kelias susideda iš trijų etapų: pradinio ažiotažo, virusiškumo ir įpročio formavimo, kai vartotojas grįžta prie produkto kasdien.

    Vienu svarbiausių veiksnių įmonė įvardija prieinamumą: prekė turi būti lengvai randama, kad pirkimas nevirstų kliūtimi. „Air Up“ teigia jau turinti apie 15 000 prekybos vietų, o platinimo plėtra laikoma vienu būdų mažinti atsitiktinio susidomėjimo riziką.

    „Jei iki produkto reikia važiuoti ir dar eiti kilometrą, žmonės greitai praranda motyvaciją“, – sakė Cristina Kenz, lygindama tai su sporto klubo lankymo įpročiu.

    Investuotojai ir tolesni planai

    „Air Up“ pritraukė ir garsius investuotojus, tarp kurių minima aktorių pora Ashton Kutcheris ir Mila Kunis, taip pat „PepsiCo“. Vadovės karjera greito vartojimo prekių sektoriuje, įskaitant darbą „PepsiCo“, „Danone“ ir „Kraft Heinz“, sustiprina įspūdį, kad įmonė siekia ne vien socialinių tinklų šlovės, bet ir struktūruotos plėtros.

    Artimiausiu metu įmonė prioritetą teikia keturioms pagrindinėms rinkoms: Vokietijai, Prancūzijai, Italijai ir Jungtinei Karalystei. C. Kenz taip pat yra užsiminusi, kad hipotetinio akcijų platinimo atveju labiau rinktųsi Europą, tačiau pabrėžia, jog šiuo metu viešas akcijų siūlymas nėra pagrindinis tikslas.

    Tuo pat metu „Air Up“ sulaukia užklausų iš partnerių ir kitose rinkose, tarp jų Pietų Korėjoje, Meksikoje, Vietname ir Japonijoje. Įmonė akcentuoja, kad prieš spartesnę tarptautinę plėtrą siekia užsitikrinti veikiančio modelio pakartojamumą ir stabilų vartotojų sugrįžimą.

  • „Veridion“ pritraukė 20 mln. eurų: DI atnaujinami duomenys keičia verslo žvalgybą realiu laiku

    „Veridion“ pritraukė 20 mln. eurų: DI atnaujinami duomenys keičia verslo žvalgybą realiu laiku

    Verslo žvalgybos startuolis „Veridion“ pritraukė apie 20 mln. eurų A serijos investiciją, kurią planuoja skirti DI pagrįstos platformos plėtrai ir tarptautiniam augimui. Investicijai vadovavo „Hoxton Ventures“, prie jos prisidėjo ir ankstesni investuotojai.

    2019 metais įkurta bendrovė kuria vadinamąjį gyvą verslo grafiką – skaitmeninį pasaulio įmonių žemėlapį, kuris nuolat atnaujinamas pagal naujausius veiklos pokyčius. „Veridion“ teigia, kad jo duomenų bazė apima apie 640 mln. verslų visame pasaulyje.

    Platforma analizuoja milijardus skaitmeninių signalų iš įmonių svetainių, viešų registrų, reguliacinių dokumentų, produktų katalogų, socialinių profilių ir patikimų naujienų šaltinių. Tokiu būdu siekiama greičiau fiksuoti pasikeitimus, kurių tradicinės rinkos informacijos sistemos dažnai nepastebi mėnesiais.

    Rinkoje tai sprendžia seną problemą: daug įmonių profilių atnaujinami kas ketvirtį ar net rečiau, todėl rizikos ir galimybių vertinimas vėluoja. Bankams, draudikams, investuotojams ir pirkimų komandoms aktualu matyti, ar įmonė plečia veiklą, keičia produktų kryptį, patiria tiekimo trikdžių ar persitvarko valdymą.

    „Veridion“ augimo vadovas Stefanas Gergely pabrėžė, kad šiandien verslo rizika gali keistis labai greitai dėl geopolitinių įvykių, prekybos įtampos, ekstremalių orų, pandemijų ar finansinių sukrėtimų.

    „Organizacijoms reikia daug aiškesnio ir naujesnio vaizdo, kaip iš tikrųjų veikia verslo pasaulis. Komercinė rizika dabar gali keistis valandomis, o kas ketvirtį ar kartą per metus atnaujinama informacija nebėra žvalgyba – tai istorija“, – sakė S. Gergely.

    Pasak bendrovės, šiandien „Veridion“ paslaugomis naudojasi daugiau nei 100 organizacijų, o komandoje dirba per 60 žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Didžiausia įmonės rinka jau dabar yra Šiaurės Amerika.

    Naujas finansavimas turėtų būti nukreiptas į produkto galimybių plėtrą ir mastelio didinimą, kad nuolat atnaujinami įmonių duomenys taptų praktiškai pritaikomi kasdieniams sprendimams. Tokie sprendimai vis dažniau vertinami ne kaip papildomas informacijos šaltinis, o kaip būtina priemonė greitai kintančioje ekonominėje aplinkoje.

  • Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Didžiausi sandoriai Europoje

    Europos technologijų rinkoje per savaitę fiksuota daugiau nei 70 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė siekė apie 1 700 000 000 eurų. Kartu registruota per 10 įsigijimų, susijungimų ir kitų išėjimų, rodančių, kad kapitalas vis dar aktyviai ieško augimo istorijų.

    Vienas ryškiausių savaitės pranešimų – palydovinės žvalgybos ir ryšio sprendimus vystančios „Open Cosmos“ 300 000 000 eurų investicija. Bendrovė signalizuoja siekį sparčiau plėsti palydovinių duomenų panaudojimą nuo infrastruktūros iki komercinių paslaugų.

    DI spaudimas ir suvereniteto klausimas

    Šalia investicijų naujienų ryškėja ir platesnis fonas: naujuose vertinimuose kartojama, kad Europa rizikuoja marginalizacija, jei nebus nuosekliai investuojama į dirbtinį intelektą, infrastruktūrą ir talentų pritraukimą. Diskusijų centre atsiduria ne tik lėšų kiekis, bet ir tai, kam priklauso kritinė skaičiavimo galia bei duomenų grandinė.

    Didėjanti konkurencija su JAV ir Azijos ekosistemomis verčia Europos rinką greičiau spręsti praktinius klausimus: kaip finansuoti didelės apimties skaičiavimus, kaip suderinti reguliavimą su inovacijomis ir kaip užtikrinti, kad vietiniai sprendimai būtų diegiami plačiau nei pilotinių projektų lygmeniu.

    Ne tik kosmosas: kibernetinis saugumas, lustai, maisto technologijos

    Savaitės vaizde išsiskyrė ir kitos kryptys: kibernetinio saugumo bendrovės pritraukia stambius čekius, o lustų ir aparatinės įrangos projektai bando susigrąžinti investuotojų dėmesį, remdamiesi strateginės autonomijos argumentu. Tuo pat metu vartotojų patirčių ir pramogų platformos demonstruoja, kad didelės apimties augimas Europoje vis dar įmanomas.

    Švedijos ekosistemos pavyzdys rodo, kad maisto technologijos Europoje kinta nuo ankstesnių bangų sėkmės istorijų prie gilesnių, pramonėje pritaikomų sprendimų. Investuotojai dažniau akcentuoja ne tik idėją, bet ir aiškią gamybos, tiekimo grandinės bei reguliacinių reikalavimų įgyvendinimo strategiją.

    Rinkos dinamika išlieka dvilypė: viena vertus, sandorių apimtys didelės, kita vertus, darbo rinkoje matomi ir kaštų mažinimo sprendimai, ypač brandesnėse fintech įmonėse. Tai signalizuoja, kad kapitalas ir toliau juda, tačiau investuotojų lūkesčiai dėl efektyvumo ir pelningumo išlieka aukšti.

  • Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpene įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „TUSK IC“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 15 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos Ka juostos palydovinio ryšio mikroschemų perkėlimui iš prototipų į didelės apimties gamybą.

    „TUSK IC“ – tai vadinamoji fabless (gamybos neturinti) lustų kūrėja, kilusi iš KU Leuven milimetrinių bangų (mmWave) tyrimų grupės. Tokios įmonės dažniausiai pačios projektuoja mikroschemas, o gamybą patiki didžiosioms pasaulio foundry gamykloms, todėl kapitalo poreikis krypsta į kūrimą, testavimą ir sertifikavimą.

    Kas investavo ir kam skirs pinigus

    Raundui vadovavo „Matterwave Ventures“, „FORWARD.one“ ir Flanders Future Tech Fund, kurį valdo PMV, taip pat prisidėjo Schaubroeck šeima ir ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad investicija leis paspartinti kelią iki komercinių užsakymų vykdymo ir užtikrinti tiekimo grandinės parengimą serijinei gamybai.

    Ka juosta palydoviniame ryšyje vertinama dėl didesnės pralaidos, tačiau kelia griežtus reikalavimus radijo dažnių grandinėms ir antenoms. Dėl to rinkoje auga poreikis kompaktiškiems, energiją taupantiems sprendimams, tinkamiems vartotojų terminalams ir profesionaliai ryšio įrangai.

    Kodėl svarbūs Ka juostos lustai

    Įmonės pagrindinė kryptis – standartiniu CMOS procesu pagaminti Ka juostos spindulio formavimo (beamformer) lustai, skirti plokščiosioms, elektroniniu būdu valdomoms antenoms. Tokios antenos yra esminė antžeminių vartotojų terminalų dalis, kai ryšys palaikomas su žemojoje ir vidutinėje Žemės orbitoje veikiančiais palydovais.

    „Ateities ryšį lems ne tik orbitose esantys palydovų telkiniai, bet ir technologijos, leidžiančios našius vartotojų terminalus padaryti mastelio ir kainos požiūriu prieinamus ant žemės“, – sakė „Matterwave Ventures“ partneris Silviu Apostu.

    „TUSK IC“ tikina, kad perėjimas prie įprastų CMOS gamybos procesų gali sumažinti kainą ir energijos sąnaudas, palyginti su specializuotomis medžiagomis, kurios dažnai naudojamos aukštų dažnių sprendimuose. Praktikoje tai reikštų pigesnius ir lengviau masiškai gaminamus vartotojų terminalus, o tai yra viena iš kliūčių sparčiam palydovinio interneto plitimui.

    Nuo prototipų prie masinės gamybos

    Bendrovė teigia, kad jos „ConnectKa“ produktų liniją sudaro siuntimo ir priėmimo beamformer lustai bei žemo triukšmo stiprintuvas, skirti elektroniniu būdu valdomoms antenoms. „TUSK IC“ anksčiau projektavo radijo dažnių lustus automobilių radarams ir pramoniniams jutikliams, o į palydovinį ryšį aktyviau įžengė 2022 metais.

    „Šis etapas atspindi visos komandos kompetenciją, kuri ambicingą viziją pavertė komerciškai aktualia produktų platforma. Investicija paspartins perėjimą nuo prototipų prie didelės apimties gamybos“, – sakė „TUSK IC“ vadovė Kathleen Philips.

    „TUSK IC“ taip pat nurodo anksčiau šiais metais gavusi sutartį iš Europos kosmoso agentūros, remiamą Belgijos mokslo politikos biuro BELSPO, pagal pažangių telekomunikacijų sistemų programą. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas leis greičiau komercializuoti Ka juostos sprendimus ir integruoti technologiją į naują elektroniniu būdu valdomą anteną kartu su neįvardytu palydovinės įrangos gamintoju.

    Palydovinio ryšio rinkoje ši kryptis laikoma strategine, nes didėjant palydovų skaičiui vis daugiau dėmesio persikelia į antžeminę dalį: terminalų kainą, energijos vartojimą, patikimumą ir gamybos mastelį. Jei „TUSK IC“ pavyks įrodyti CMOS sprendimų našumą realiuose įrenginiuose, tai gali tapti svarbiu postūmiu spartesniam Ka juostos paslaugų prieinamumui.

  • Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdame veikiantis medicinos technologijų startuolis „Phosphoenix“ pritraukė 1 300 000 eurų finansavimą, kurį skirs pasirengimui pirmajam klinikiniam tyrimui su žmonėmis ir tolesnei neurostimuliacijos sistemos plėtrai. Bendrovė kuria neuroprotezę žmonėms, gyvenantiems su giliu aklumu, kai įprastos gydymo galimybės dažnai nepadeda.

    Finansavimo etape dalyvavo esami investuotojai TTT Medtech Fund, FIRST Fund ir Innovatiefonds Noord-Holland, taip pat prisijungė naujas investuotojas ROM InWest. „Phosphoenix“ jau anksčiau buvo paskelbusi apie pradinį finansavimą 2022 metais, o dabartinis etapas, pasak įmonės, turėtų priartinti technologiją prie klinikinės praktikos.

    „Šis finansavimas yra svarbus žingsnis, kad mūsų technologija pasiektų kliniką. Esamų investuotojų palaikymas ir ROM InWest įsitraukimas patvirtina pasiektą pažangą ir leidžia spartinti pasirengimą pirmajam tyrimui su žmonėmis, kartu ruošiantis A serijos finansavimui“, – sakė „Phosphoenix“ vadovas Hansas Bronsas.

    „Phosphoenix“ įkurta 2019 metais ir yra Nyderlandų neuromokslų instituto atšaka, susijusi su Karališkąja Nyderlandų menų ir mokslų akademija. Įmonę įkūrė profesorius Pieteris Roelfsema, profesorius Xingas Chenas ir daktaras Bertas Monna.

    Kaip veikia neuroprotezė?

    Skirtingai nei sprendimai, orientuoti į akį ar tinklainę, „Phosphoenix“ siekia apeiti pažeistą regos grandį ir stimuliuoti smegenų struktūrą, atsakingą už regos informacijos perdavimą. Bendrovė taikosi į šoninį kelinį kūną, kuris yra vienas svarbiausių regos kelio „perjungimo“ centrų.

    Sistemos pagrindas yra „Fountain Probe“ – didelio tankio nervinio audinio sąsaja su daugiau nei 1 000 mikroelektrodų. Ji sukurta taip, kad naudodama itin silpnus elektrinius impulsus galėtų sužadinti nervines ląsteles ir suformuoti regos pojūčius.

    Implantavimas planuojamas taikant stereotaksinės neurochirurgijos metodus, kurie remiasi praktika, naudojama giliojo smegenų stimuliavimo procedūrose. Pasak bendrovės, tai turėtų leisti tiksliai pasiekti tikslinę smegenų sritį ir valdyti stimuliacijos parametrus.

    DI ir akiniai su kamera

    Praktinis naudojimo scenarijus, kurį aprašo „Phosphoenix“, apima akinius su kamera, perduodančia vaizdą į kišeninį procesorių. Tuomet DI algoritmai realiu laiku paverčia vaizdą stimuliacijos instrukcijomis, kurios siunčiamos implantui.

    Elektrinė stimuliacija sukelia fosfenus – taškinių šviesos pojūčių „taškus“, kurie kartu gali sudaryti interpretuojamą vaizdą. Šis principas dažnai lyginamas su taškiniu vaizdu, kai informacija pateikiama supaprastintai, tačiau gali būti pakankama orientacijai ir bazinėms užduotims.

    Kas toliau?

    Bendrovė teigia, kad ikiklinikiniai tyrimai parodė nervinius ir elgsenos atsakus, suderinamus su elektriškai sukeltais regos pojūčiais. Kitas etapas – pirmasis klinikinis tyrimas su žmonėmis, kurį planuojama vykdyti kartu su Amsterdam UMC.

    Investuotojai akcentuoja technologijos potencialą, tačiau pabrėžia ir klinikinės validacijos svarbą, nes neuroprotezėms keliami itin aukšti saugumo reikalavimai. „Phosphoenix“ nurodo, kad lygiagrečiai ruošis A serijos finansavimo etapui, kuris reikalingas platesnei klinikinei programai finansuoti.

    „Phosphoenix“ siekia sukurti sprendimą tiems pacientams, kurių regėjimo praradimas susijęs su tinklainės ar regos nervo pažeidimais. Jei klinikiniai tyrimai patvirtintų saugumą ir naudą, tokio tipo neuroprotezės galėtų tapti viena iš krypčių, keičiančių aklumo gydymo galimybių ribas.

  • Miuncheno „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: kurs civilinės saugos infrastruktūrą visoje Europoje

    Miuncheno „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: kurs civilinės saugos infrastruktūrą visoje Europoje

    Miunchene įsikūręs startuolis „Arcos“ pranešė užbaigęs 5,5 mln. eurų sėklos investicijų etapą ir viešai pristatė savo veiklą. Įmonė kuria ir eksploatuoja civilinės saugos infrastruktūrą – nuo stebėsenos valdymo centrų iki programinės įrangos, kuri apdoroja jutiklių signalus ir padeda koordinuoti reagavimą.

    Investicijų etapui vadovavo High-Tech Gründerfonds (HTGF), taip pat prisidėjo Bayern Kapital, Pact, Haufe, Robin Capital ir strateginiai verslo angelai. „Arcos“ teigimu, lėšos bus skirtos komandai Vokietijoje plėsti, platformai tobulinti ir pasirengti mastelio didinimui kritinės infrastruktūros segmente.

    „Europa suprato, kad jos saugumas yra jos pačios atsakomybė, įskaitant infrastruktūrą, nuo kurios priklauso kasdienis gyvenimas: energiją, transportą, vandenį ir duomenis“, – sakė „Arcos“ įkūrėjas ir vadovas Moritzas Steigerwaldas.

    Pasak bendrovės, saugos ir apsaugos rinka išgyvena spartų lūžį: jutikliai diegiami vis platesniu mastu – gyvenamuosiuose namuose, komerciniuose objektuose, geležinkelio stotyse, elektros pastotėse ir duomenų centruose. Tuo pat metu, anot „Arcos“, daugelyje šalių trūksta darbuotojų, todėl technologijos vis dažniau aptinka incidentus, o svarbiausia tampa greitis ir patikimumas, kaip signalas paverčiamas konkrečiu veiksmu.

    Įmonė akcentuoja, kad realias spragas išryškina išpuoliai ar sabotažo atvejai infrastruktūros objektuose, taip pat incidentai, susiję su bepiločių naudojimu oro uostų ar pramonės teritorijų prieigose. „Arcos“ argumentuoja, kad dalis atakų pavyksta dėl paprastos priežasties – ne visur užtikrinama nenutrūkstama stebėsena, o sprendimų priėmimas ir reagavimas dažnai priklauso nuo skirtingų, tarpusavyje prastai susietų sistemų.

    „Ši industrija iš esmės lemia, ar šalis veiks. Daugiau jutiklių, mažiau žmonių – trūksta to, kas nuolat stebi. Būtent tai kuriame, sujungdami technologiją ir visapusiško paslaugų teikėjo modelį“, – sakė „Arcos“ bendraįkūrėjas ir vadovas Louisas Wübbenas.

    „Arcos“ modelis remiasi vieno centro principu: įvairių šaltinių signalai suvedami į bendrą sistemą, sprendimai priimami vienoje vietoje, incidentai valdomi iki uždarymo, o kiekvienas žingsnis dokumentuojamas. Bendrovė pabrėžia, kad kritinėse situacijose žmonės įsitraukia ten, kur būtinas vertinimas ir atsakomybė, tačiau rutina maksimaliai automatizuojama.

    Įmonė taip pat tvirtina, jog svarbi jos strategijos dalis – neperduoti esminių veiklų tiekėjams: valdymo centro operavimas ir programinės įrangos kūrimas vyksta „po vienu stogu“. Tokiu būdu, pasak „Arcos“, sprendimai gali būti greičiau pritaikomi pagal realias operacines situacijas, o sistema su kiekvienu nauju prijungtu jutikliu turėtų tapti tikslesnė, o ne sudėtingesnė.

    Artimiausiu laikotarpiu „Arcos“ planuoja stiprinti pozicijas Vokietijoje, o vėliau žengti į kitas Europos rinkas. Bendrovė tikisi, kad augant dėmesiui kritinės infrastruktūros atsparumui ir fizinės bei skaitmeninės saugos susiliejimui, vis daugiau operatorių ieškos integruotų sprendimų, kurie sujungia technologiją, procesus ir realaus laiko reagavimą.

  • Londono „Big Picture Bio“ gavo 2,55 mln. eurų: DI padės kurti vėžio vaistų derinius

    Londono „Big Picture Bio“ gavo 2,55 mln. eurų: DI padės kurti vėžio vaistų derinius

    Londone įsikūręs biotechnologijų startuolis „Big Picture Bio“ paskelbė baigęs „slapto režimo“ etapą ir pritraukęs 2,55 mln. eurų finansavimą. Įmonė kuria dirbtinio intelekto pagrindu modeliuojamas kombinuotas terapijas vėžiui ir kitoms sudėtingoms ligoms.

    Pasak bendrovės, pinigai bus skirti pirmuosius kompiuteriniu būdu atrinktus vaistų derinius perkelti į laboratorinius tyrimus, kur bus tikrinamas jų veiksmingumas. Tokia kryptis atspindi platesnę farmacijos sektoriaus tendenciją mažinti brangų bandymų ir klaidų ciklą ankstyvose vaistų kūrimo stadijose.

    Finansavimą sudaro apie 1,75 mln. eurų ikisėklinė investicija, kurią bendrai vedė fondai „Kadmos Capital“ ir „Exceptional Ventures“. Taip pat skirta apie 815 000 eurų nedilucinio finansavimo per „Innovate UK“ programą „Investor Partnerships“, o prie raundo prisidėjo „Gloucester Ventures“ ir privatus investuotojas John White.

    Startuolį įkūrė vadovė dr. Kerstin Papenfuss ir technologijų vadovas dr. Mark Hammond. Abu jie anksčiau dirbo „Deep Science Ventures“, kur užsiėmė terapijų ir su vaistų kūrimu susijusių technologijų projektų vystymu.

    „Big Picture Bio“ teigia sukūrę generatyvinį vadinamąjį pasaulio modelį, kuris simuliuoja naviko, imuninių ląstelių ir aplinkinių audinių sąveikas. Tikslas yra ne tik parinkti, kurie vaistai galėtų veikti kartu, bet ir nustatyti jų skyrimo seką, kad būtų galima kuo ilgiau atitolinti atsparumo gydymui atsiradimą.

    Įmonė pabrėžia, kad tradiciniai laboratoriniai atrankos metodai greitai atsiremia į mastelio ribas, kai kalbama apie derinių skaičių. Pavyzdžiui, vien 100 vaistų ir 100 dozių porinių kombinacijų pilnas ištyrimas, bendrovės skaičiavimu, pareikalautų maždaug 50 mln. atskirų eksperimentų.

    „Vėžys nėra viena liga, kurią lemia vienas taikinys, tačiau vaistus vis dar kuriame tarsi taip būtų. Deriniai yra kelias į pergalę, bet kai jų teoriškai galima sudaryti daugiau nei 900 mlrd., jokia laboratorija negali jų visų išbandyti“, – sakė „Big Picture Bio“ vadovė ir bendraįkūrėja dr. Kerstin Papenfuss.

    „Būtent tam ir kūrėme „Big Picture Bio“: modeliuoti ligą kaip dinamišką sistemą ir pagal tai projektuoti derinius, kurie labiausiai tikėtina veiks pacientams, o ne tik tuos, kuriuos patogiausia išbandyti. Šis finansavimas leis pirmuosius mūsų sukurtus derinius perkelti iš modelio į laboratoriją“, – pridūrė ji.

    Įmonės teigimu, jos prognozavimo metodas jau buvo tikrintas su realiais klinikiniais duomenimis. „Big Picture Bio“ taip pat nurodo pateikusi 14 prognozių prieš 2026 metais vykusią ASCO onkologijos konferenciją ir teigia, kad 12 jų pasitvirtino.

    Investuotojai akcentuoja, kad didžiausia vertė slypi ne vien naujų molekulių paieškoje, o gebėjime patikimiau numatyti, kaip elgsis sudėtingi klinikiniai tyrimai. Tai ypač aktualu onkologijoje, kur derinant vaistus svarbu suderinti veiksmingumą, toksikologiją ir paciento imuninės sistemos reakcijas.

    Startuoliui konsultuoja patyrusių farmacijos sektoriaus specialistų komanda, įskaitant kelių tarptautinių bendrovių onkologijos ir vaistų vertinimo ekspertus. Bendrovė planuoja pradėti nuo vėžio ir imuninės sistemos tarpininkaujamų ligų, o vėliau siekti kurti gydymo schemas neapsiribojant esamų vaistų permaišymu.

    Rinkoje, kur DI sprendimai vis dažniau naudojami taikinių identifikavimui, molekulių atrankai ir klinikinių tyrimų dizainui, „Big Picture Bio“ stato ant kombinacinės terapijos optimizavimo. Jei metodika pasiteisins „šlapiuose“ eksperimentuose ir vėliau klinikoje, tai galėtų reikšti greitesnį kelią iki tiksliau parinktų gydymo derinių ir mažesnę nesėkmių riziką brangiausioje vaistų kūrimo stadijoje.

  • „Penelope Health“ pritraukė 87 mln. eurų: nori realiu laiku supaprastinti sveikatos draudimo taisykles

    Londone įsikūrusi sveikatos technologijų bendrovė „Penelope Health“ paskelbė užsitikrinusi 87 mln. eurų finansavimo įsipareigojimą ir partnerystę su „Thoreau“. Įmonės teigia siekiančios sukurti bendrą infrastruktūros sluoksnį, kuris realiu laiku sujungtų mokėjimų procesus ir klinikines taisykles.

    Finansavimą įsipareigojo suteikti „Thoreau“, prie sandorio prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Bertelsmann Healthcare Investments, „Twine Ventures“ bei „Seedcamp“. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos naujiems produktams, kurie mažintų administracinę naštą, susijusią su draudikų reikalavimais.

    Draudimo taisyklių painiava – brangus barjeras

    JAV sveikatos draudimo sistemoje gydymo apmokėjimo sąlygos dažnai priklauso nuo skirtingų draudikų politikų, išimčių ir nuolat atnaujinamų taisyklių. Dėl to gydymo įstaigoms tenka skirti daug laiko tikrinimams, išankstiniams leidimams ir dokumentacijai, o pacientams tai gali reikšti ilgesnį kelią iki paslaugų.

    „Penelope Health“ kuria platformą, kuri šią fragmentuotą informaciją sujungia į vieną struktūruotą šaltinį. Tokia prieiga, bendrovės teigimu, leidžia įmonėms realiu laiku tikrinti apmokėjimo reikalavimus, lyginti skirtingų draudikų politikas ir paprasčiau valdyti vidinius procesus.

    „Taisyklės, nuo kurių priklauso, ar paslauga bus apmokėta draudimo, yra pamatinės visai sistemai, tačiau jos išlieka nepermatomos, išskaidytos ir nuolat kinta“, – sakė „Penelope Health“ vadovas dr. Sohumas Patelis.

    DI banga sveikatos administravime

    Investuotojų dėmesys sveikatos sektoriaus infrastruktūrai Europoje pastaraisiais metais auga, ypač sprendimams, kurie mažina administracinį krūvį. Vis dažniau kuriami įrankiai, leidžiantys automatizuoti draudimo patikras, sąskaitų pateikimą, klinikinių taisyklių interpretavimą ir kitus procesus, kurie iki šiol buvo atliekami rankiniu būdu.

    Tokiose sistemose DI dažniausiai taikomas informacijai susisteminti, priskirti kodus, atpažinti taisyklių pokyčius ir greičiau pateikti atsakymus darbuotojams ar integruotoms sveikatos priežiūros informacinėms sistemoms. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka duomenų kokybė ir taisyklių atnaujinimas, nes net menkas neatitikimas gali lemti apmokėjimo atmetimą.

    Platesnė aprėptis ir ambicija tapti standartu

    Bendrovė nurodo, kad jos platforma šiuo metu apima daugiau nei 200 mln. apdraustų JAV gyventojų draudimo taisykles ir politikų aprašus, taip pat daugiau nei 15 000 procedūrų ir vaistų kodų. Tikslas yra pakeisti vienkartinius, individualiai kuriamus integracijų sprendimus viena sąsaja, kurią galėtų naudoti skirtingos sveikatos sistemos.

    „Mūsų vizijai reikia gilaus techninio supratimo apie nuolat kintančias draudikų taisykles“, – sakė „Penelope Health“ technologijų vadovas Mattijsas De Paepe. Pasak jo, bendras infrastruktūros sluoksnis galėtų nuimti administracinę naštą tiek draudikams, tiek paslaugų teikėjams.

    „Penelope Health“ įkurta 2025 metais. Įmonė pabrėžia, kad jos kūrėjų patirtis sveikatos sistemoje ir technologijų srityje padėjo tiksliau identifikuoti vietas, kur administracinis sudėtingumas labiausiai trukdo pacientų priežiūrai.