CP v2

Tag: Startuoliai

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    Paryžiuje įsikūrusi gyvybės mokslų investuotoja „Sofinnova Partners“ pranešė užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą. Fondas pasiekė 82 mln. eurų dydį ir, bendrovės teigimu, sulaukė didesnio investuotojų susidomėjimo, nei planuota.

    MD Start strategija orientuota ne į jau veikiančių įmonių finansavimą, o į MedTech startuolių kūrimą nuo idėjos ir ankstyvųjų prototipų stadijos. Tai reiškia aktyvesnį fondo komandos dalyvavimą – nuo komandos formavimo iki klinikinių ir reguliacinių gairių.

    Kas yra MD Start modelis?

    „Sofinnova Partners“ MD Start modelį vysto nuo 2008 metų, kai buvo uždarytas pirmasis šios krypties fondas. Per kelis ciklus strategijos apimtis augo, o dabartinis MD Start IV fondas yra reikšmingai didesnis už ankstesnį.

    Tokio tipo fondai Europoje išsiskiria tuo, kad dažnai veikia kaip vadinamieji venture studio arba company builder modeliai. MedTech srityje tai ypač aktualu, nes produktų kelias iki rinkos paprastai yra ilgesnis dėl klinikinių tyrimų, sertifikavimo ir įėjimo į ligoninių pirkimų sistemas.

    „Sofinnova MD Start yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, kuri MedTech įmones kuria nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo, kuriant ir palaikant kiekvieną bendrovę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Rezultatai ir įsigijimai

    Anot „Sofinnova Partners“, MD Start III fondas investavo į šešias bendroves, kurios vėliau pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo. Tai svarbus rodiklis, nes MedTech įmonėms dažnai reikia kelių finansavimo raundų iki komercinio mastelio.

    Tarp ryškiausių pavyzdžių įvardijamas „LimFlow“ sandoris, kai bendrovę įsigijo „Inari Medical“. Maksimali sandorio vertė, remiantis viešai skelbta informacija, siekė apie 392 mln. eurų.

    Portfelyje minimos ir kitos įmonės, tarp jų „CorWave“, kuri, pasak fondo, yra pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų. Taip pat įvardijamos „BrightHeart“ ir „Moon Surgical“, kurios yra gavusios reguliacinius leidimus JAV ir Europos rinkoms.

    „Esame dėkingi tiek esamiems, tiek naujiems investuotojams už pasitikėjimą mūsų aktyviu įmonių kūrimo požiūriu. Su MD Start IV sieksime kartu su inžinieriais, gydytojais ir mokslininkais vystyti medicinos technologijas nuo laboratorijos iki klinikos“, – sakė „Sofinnova Partners“ partnerė Anne Osdoit.

    Ką planuoja daryti su 82 mln. eurų?

    Užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą, „Sofinnova Partners“ teigia per artimiausius penkerius metus sieksianti sukurti 6–8 naujas MedTech bendroves Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Fondo komanda žada suteikti ne tik kapitalą, bet ir operacinę bei strateginę pagalbą iki svarbiausių klinikinių ir verslo etapų.

    Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai sveikatos technologijose vis dažniau ieško ne vien idėjų, bet ir struktūruoto kelio iki klinikinio įrodymo bei aiškios kompensavimo ir pardavimų strategijos. Dėl to auga susidomėjimas modeliais, kurie startuoliams nuo pradžių padeda sureguliuoti reguliacinę, klinikinę ir komercinę logiką.

  • „Eureka! Venture“ Italijoje startuoja su 20 mln. eurų fondu: dėmesys „DeepTech“ ir ankstyvai stadijai

    20 mln. eurų fondas Lazio regionui

    Milane ir Romoje veikianti rizikos kapitalo valdytoja „Eureka! Venture“ paskelbė pradedanti „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ – 20 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą, skirtą „DeepTech“ startuoliams Italijoje. Fondas investuos nuo koncepcijos patvirtinimo ir pre-seed iki seed bei kitų ankstyvų etapų.

    Pagrindinis investuotojas fonde – Lazio regiono inovacijų agentūra Lazio Innova, įsipareigojusi skirti 16 mln. eurų. Šios lėšos numatytos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų programą 2021–2027 metų laikotarpiui, o likusi dalis planuojama pritraukti iš privačių investuotojų.

    „Su pirmuoju fondu parodėme, kad Italija turi nuosavų technologijų, kurios gali konkuruoti tarptautiniu mastu. Su antruoju fondu ir kartu su Lazio Innova sieksime pritraukti daugiau investuotojų į „DeepTech“, kuri Italijoje vis dar nepakankamai atstovaujama“, – sakė „Eureka! Venture“ vadovas Stefano Peroncini.

    Pasak fondo valdytojo, vienas iš naujojo fondo tikslų – sumažinti privačių investuotojų įėjimo barjerus. Tam numatomas mechanizmas, pagal kurį pelno ir nuostolių pasidalijimas gali būti suprojektuotas taip, kad privačiam kapitalui rizika būtų mažesnė, o tai svarbu ankstyvos stadijos „DeepTech“ investicijoms.

    „DeepTech“ rinka Europoje juda

    Fondo startas vyksta tuo metu, kai Europoje tęsiamas finansavimas „DeepTech“ kryptims – nuo robotikos ir pažangios gamybos iki kvantinių technologijų bei medžiagotyros. Italijoje pastaruoju metu taip pat matomos didesnės investicijos į aukštųjų technologijų komandas, ypač pramonės, infrastruktūros ir kibernetinio saugumo srityse.

    „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ bus orientuotas į technologijas, turinčias aiškų mokslinį pagrindą, intelektinę nuosavybę ir aukštas įėjimo kliūtis konkurentams. Tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas sprendimams, kuriems reikalinga ilgesnė kūrimo fazė, tačiau sėkmės atveju jie gali sukurti didesnę vertę ir būti patrauklūs tarptautinei plėtrai.

    Kur bus investuojama?

    Fondo strategijoje įvardijamos sritys, kurios Europoje laikomos prioritetinėmis dėl konkurencingumo ir atsparumo: klimato kaitos mažinimas ir energetikos transformacija, tvarumas bei žiedinė ekonomika. Taip pat numatytos investicijos į pramonę ir pažangią gamybą, mobilumą, infrastruktūrą, logistiką, saugumą ir gynybą.

    Atskira kryptis – sprendimai, susiję su visuomenės senėjimu ir ilgaamžiškumu, kur „DeepTech“ gali pasiūlyti naujus diagnostikos, reabilitacijos, asistentinių sistemų bei automatizavimo modelius. Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad tokios technologijos dažniausiai gimsta akademinėje aplinkoje, bet joms trūksta kapitalo ir pramoninės validacijos ankstyvame etape.

    „Investicija į „Eureka! Venture“ padeda stiprinti Lazio modelį, orientuotą į tyrimų ir nuosavų technologijų komercializavimą. Tai plečia regiono ekosistemos įrankius ir kuria tvirtesnę jungtį tarp mokslo, verslo ir rinkos“, – sakė Lazio Innova generalinis direktorius Andrea Ciampalini.

    Kas yra „Eureka! Venture“?

    „Eureka! Venture“ įkurta 2019 metais kaip nepriklausoma turto valdymo bendrovė, veikianti rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkoje. Bendrovė nurodo, kad iki šiol yra pritraukusi daugiau nei 190 mln. eurų per kelis skirtingos specializacijos fondus – nuo technologijų perdavimo iki programinės įrangos ir investicijų į mažas ir vidutines įmones.

    Naujasis „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ pristatomas kaip tęstinumas po ankstesnio technologijų perdavimo fondo, pradėto 2020 metais. Skelbiama, kad antruoju fondu bus siekiama plačiau investuoti į ankstyvą ir augimo stadiją, daug dėmesio skiriant industrializacijai, produkto validacijai ir komercializavimui.

    Fondas planuoja vykdyti projektų paiešką visos Italijos mastu, tačiau investicijų prioritetas bus teikiamas komandoms, kurios jau veikia Lazio regione arba ketina čia kurti aktyvią veiklą. Taip siekiama ne tik finansuoti technologijų kūrimą, bet ir pritraukti į regioną kompetencijas, įmones bei kapitalą.

  • Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Helsingborge įsikūręs švedų dirbtinio intelekto startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų investiciją, o įmonės vertė šiame etape siekė 13,2 mln. eurų. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pokalbius įrašų pavidalu paverčia tekstu, juos apibendrina ir analizuoja, orientuodamasi į susitikimus, interviu ir kitus dialogus.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, palaikė esami akcininkai, o tarp investuotojų minimi technologijų verslininkai ir rizikos kapitalo ekosistemai artimi vardai. „Klang“ teigia, kad lėšas planuoja nukreipti tolesniam DI vystymui, produktų plėtrai ir tarptautinei plėtrai, taip pat numato samdyti apie 10 žmonių.

    Pagrindinis žingsnis: atviras švedų kalbos atpažinimas

    Kartu su investicijų naujiena „Klang“ paskelbė išleidusi atvirą kalbos atpažinimo modelį švedų kalbai, pavadintą „Pianissimo“. Įmonė akcentuoja, kad modelis apmokytas atpažinti švedų kalbą ir dialektus, o svarbi detalė praktiniam naudojimui yra tai, kad jis gali veikti lokaliai įprastame nešiojamajame kompiuteryje.

    Pasak bendrovės, „Pianissimo“ paremtas „Nvidia“ atviru kalbos atpažinimo modeliu „Parakeet“, tačiau buvo papildomai optimizuotas švedų kalbai ir jos tarmėms. „Klang“ teigia, kad vidiniuose testuose tikslumas buvo panašus į Švedijos nacionalinės bibliotekos publikuojamą atvirą modelį „KB Whisper Large“, o sparta esą išaugo maždaug 60 kartų.

    Atviras modelis, ypač kai jis gali veikti lokaliai, yra svarbus dėl kelių priežasčių: mažesnės delsos realiu laiku, mažesnių infrastruktūros kaštų ir galimybės jautresnius duomenis tvarkyti įrenginyje, jų neišsiunčiant į nuotolinius serverius. Tokie sprendimai vis dažniau pasirenkami organizacijose, kurios nori suderinti našumą su duomenų apsaugos ir atitikties reikalavimais.

    Vizija: paieškoma organizacijos pokalbių atmintis

    „Klang“ savo ilgalaikį tikslą apibūdina kaip platformą, kuri taptų įmonių ir organizacijų pokalbių paieškoma atmintimi. Idėja neapsiriboja vien perrašymu į tekstą: siekiama, kad DI suprastų kontekstą, niuansus, dialektus ir ryšius tarp skirtingų pokalbių.

    „Mūsų vizija tokia, kad tai, kas pasakyta, niekada nepradingtų. Norime sukurti tobulą kiekvieno pokalbio atmintį – atmintį, kuri ne tik prisimena, kas buvo pasakyta, bet ir supranta pokalbį ne prasčiau, o kartais net geriau nei žmonės kambaryje“, – sakė „Klang“ bendraįkūrėjas ir vadovas Niklas Silfverström.

    Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško būdų, kaip „nepaskandinti“ žinių susitikimų užrašuose, skambučiuose ar vidinėse konferencijose. Praktikoje tai reiškia augantį poreikį sprendimams, kurie ne tik transkribuoja, bet ir pateikia santraukas, išskiria sprendimus, užduotis, rizikas bei padeda greitai rasti konkrečias citatas.

    Plėtra: Šiaurės šalys, Beniliuksas, DACH ir Japonija

    Įmonė teigia, kad vysto ir eksploatuoja technologiją Švedijoje, akcentuodama dėmesį Europos duomenų apsaugos principams. Tarptautinės plėtros plane minimos Šiaurės šalys, Beniliukso regionas, DACH rinka bei Japonija.

    „Klang“ taip pat nurodo, kad 2026 metų rugpjūčio 12 dieną startavo Japonijoje, kur naudotojai gali įrašyti, transkribuoti ir apibendrinti pokalbius per japonų kalbai pritaikytą sąsają. Bendrovė skelbia lokalizavusi tiek internetinę platformą, tiek „iOS“ ir „Android“ programėles.

    „Kuriame vis daugiau technologijų, kurioms reikia transkribavimo realiu laiku, tačiau trūko atviro modelio, pritaikyto švedų kalbai, kuris suderintų aukštą kokybę ir mums reikalingą spartą. Tai, kad „Pianissimo“ veikia įprastoje vartotojiškoje įrangoje, atveria visiškai naujus paslaugų tipus“, – sakė „Klang“ DI vadovas ir bendraįkūrėjas Mattias Fält.

    Rinkoje, kur transkribavimo ir susitikimų santraukų sprendimai sparčiai komoditizuojasi, „Klang“ strategija investuoti į nuosavus kalbos ir šnekos modelius gali tapti bandymu išsiskirti specifinėmis kalbomis, dialektais ir realaus laiko greičiu. Jei pažadamas našumo ir kokybės santykis pasitvirtins realiuose diegimuose, atviri modeliai gali tapti reikšmingu svertu tiek plėtrai, tiek partnerystėms su kitais kūrėjais.

  • Ukrainoje išbandyta dronų autonomija: „DOD Solution“ pritraukė 1,8 mln. eurų AURA DI plėtrai

    Estijos ir Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „DOD Solution“ užbaigė ankstyvosios stadijos investicijų etapą ir pritraukė 1,8 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėsti AURA platformą, kuri kuria didesnę nepilotuojamų sistemų autonomiją, kai ryšys ar GPS signalas yra sutrikdomi.

    Investicijų etape dalyvavo keli rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o strateginiu investuotoju prisijungė Kanados dronų technologijų bendrovė „Draganfly“. „DOD Solution“ teigia, kad naujieji partneriai padės greičiau perkelti sprendimą iš ribotos apimties diegimų į masinę integraciją skirtingose platformose.

    „Autonomija turi veikti įvairiose nepilotuojamose sistemose ir skirtingose operacinėse aplinkose, o ne būti pririšta prie vienos platformos. Dabar siekiame, kad AURA būtų lengviau integruoti, greičiau mastelinti ir kad ji palaikytų vis reiklesnes borto užduotis“, – sakė „DOD Solution“ vadovas Romanas Hapačylas.

    Kas yra AURA platforma?

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, kuria borto kompiuterius ir autonomijos sistemas nepilotuojamiems sprendimams. „DOD Solution“ dirba su nepilotuojamų platformų gamintojais, kad autonomija būtų įdiegiama pačiame įrenginyje, o ne priklausytų nuo nuotolinio ryšio ar debesijos paslaugų.

    Pagrindinis produktas AURA apima AURA SBC borto kompiuterį ir AURA OS programinės įrangos paketą. Sprendimas skirtas autonominei navigacijai ir aplinkos suvokimui, taikinių atpažinimui bei sekimui, taip pat galutiniam taikymui situacijose, kai GPS ar ryšio kanalai yra ribojami.

    Pasak bendrovės, AURA pritaikyta skirtingiems nepilotuojamų orlaivių tipams, įskaitant FPV dronus, perėmimo dronus ir fiksuoto sparno UAV. Bendrovė nurodo, kad technologija jau buvo panaudota Ukrainoje realiomis kovinėmis sąlygomis.

    Kodėl investuotojai finansuoja autonomiją?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į sprendimus, kurie didina nepilotuojamų sistemų savarankiškumą ir atsparumą trikdymui. Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad svarbiausi tampa sprendimai, galintys veikti prastėjančio ryšio sąlygomis, greitai prisitaikyti prie skirtingų platformų ir būti diegiami dideliais kiekiais.

    „DOD Solution“ finansavimas įsilieja į platesnį gynybos technologijų investicijų srautą Europoje, kur daug dėmesio skiriama programinei įrangai, borto skaičiavimams ir DI spartinimui. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip greičiau mastelinami nei vien tik naujų aparatinių platformų kūrimas, nes gali būti integruojami į jau naudojamus dronus.

    Kur bus panaudotos 1,8 mln. eurų investicijos?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas padės pradėti kitos kartos AURA SBC gamybą, toliau vystyti AURA OS ir DI galimybes įrenginyje. Taip pat planuojama spartinti integracijas su nepilotuojamų platformų gamintojais Ukrainoje ir kitose rinkose.

    „DOD Solution“ taip pat akcentuoja tiekimo grandinės ir gamybos parengtį, siekiant didesnio serijinės gamybos tempo. Kartu įmonė nurodo tikslą atitikti NDAA atitikties reikalavimus, kurie daugelyje Vakarų rinkų yra svarbūs viešiesiems pirkimams ir gynybos sektoriaus tiekimo grandinėms.

    Plėtros kryptys apima Europos ir Šiaurės Amerikos rinkas, kur auga poreikis sprendimams, padedantiems dronams veikti sudėtingose elektroninės kovos sąlygose. Bendrovė tikisi, kad ankstyvas išbandymas realioje aplinkoje ir aiškus fokusas į integracijos paprastumą taps pagrindiniais konkurenciniais pranašumais.

  • Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Zadare, Kroatijoje, vykusioje konferencijoje „Infobip Shift“ startuolių scenoje investuotojai ir technologijų lyderiai aptarė aktualiausius regiono klausimus: kada įmonei verta imti rizikos kapitalo investicijas, o kada geriau rinktis augimą savomis lėšomis. Renginyje dalyvavo tūkstančiai kūrėjų, įkūrėjų ir investuotojų iš Kroatijos bei Centrinės Europos.

    South Central Ventures valdantysis partneris Jure Mikuž atkreipė dėmesį į dvi priešingas klaidas. Viena jų, pasak jo, yra siekti kuo didesnių investicijų raundų vien dėl matomumo ir „vardo“ rinkoje, nors tai ne visada atitinka verslo poreikius.

    Kita kraštutinė problema, anot J. Mikuž, yra per maži raundai, kurie neužtikrina pasirinktos strategijos įgyvendinimo, o planavimas apsiriboja vos kelių mėnesių horizontu. Jis pabrėžė, kad kapitalas turi būti derinamas su aiškiu veiksmų planu ir realiais augimo tempais, o ne su trumpalaikiu išlikimu.

    Tera Ventures rizikos kapitalo partneris Davidas Clarkas teigė, kad vienas iš prastų motyvų pritraukti investicijas yra noras patekti į šalies didžiausių raundų sąrašus. Jo vertinimu, įkūrėjai pirmiausia turi aiškiai suformuluoti, kam reikalingi pinigai, pavyzdžiui, kokius konkrečius žmones ar kompetencijas galima pritraukti iškart gavus finansavimą.

    Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad šiandien Centrinės Europos įkūrėjams kaip niekada palankus metas augti savomis lėšomis. D. Clarkas tai siejo su spartėjančia technologijų raida, įskaitant įrankius, kurie padeda mažoms komandoms greičiau kurti produktus ir sumažinti poreikį ankstyvam išoriniam finansavimui.

    „Rizikos kapitalas yra tarsi raketinis kuras: jis arba iškelia iki Mėnulio, arba susprogdina“, – sakė Davidas Clarkas.

    Portfolion ankstyvosios stadijos investuotoja Réka Hidas pabrėžė, kad svarbu rinktis ne bet kokį kapitalą, o tokį investuotoją, kuris geriausiai atitinka bent kelis kritinius poreikius, pavyzdžiui, prieigą prie tinklo, patirties ar rinkų. Jos teigimu, vien pinigų suma neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi, ypač ankstyvoje stadijoje.

    Aptarta ir praktika kurti startuolį su iš anksto suplanuotu pardavimu, dažnai vadinama „building for a flip“. R. Hidas suabejojo tokio kelio prasme, nes orientacija į būsimą pirkėją gali nustelbti realios rinkos problemos sprendimą ir klientų vertės kūrimą.

    „Jei kuriate taip, kad jus nupirktų, dažnai sprendžiate jų, o ne rinkos problemą“, – sakė Réka Hidas.

    J. Mikuž akcentavo atviro pokalbio tarp investuotojo ir startuolio svarbą pačioje bendradarbiavimo pradžioje, ypač dėl ambicijų ir ilgalaikių tikslų. D. Clarkas taip pat teigė, kad ankstyviausioje stadijoje kalbos apie pasitraukimą yra toli gražu ne pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria įkūrėjas.

    Diskusijoje buvo paliestas ir ekosistemų brendimas, teigiant, kad skirtumai tarp Vakarų Europos ir Centrinės Europos pamažu mažėja. Vis dėlto, investuotojų nuomone, dalis įkūrėjų vis dar idealizuoja startuolio kelią, nors realybėje jis yra labiau apie discipliną, nuoseklumą ir gebėjimą greitai taisyti klaidas.

    Vertinant regiono perspektyvas, Kroatija įvardyta kaip kylanti startuolių ekosistema, kurios raida kai kuriems primena Estijos kelią prieš maždaug dešimtmetį. Investuotojai taip pat kartojo, kad labiausiai vertina įmones, kurios nuo pradžių taikosi į tarptautinę rinką, o ne apsiriboja vien vietiniu mastu.

    DI: nuo demonstracijos prie esmės

    Kalbant apie dirbtinį intelektą, Vercel atstovas Florian Binswanger perspėjo dėl paviršutiniškų sprendimų, kai DI produktui pridedamas tik dėl įvaizdžio investuotojams. Jo teigimu, vertę kuria ne kosmetiniai priedai, o DI integravimas į pagrindines funkcijas ir apčiuopiamą kliento patirtį.

    Taip pat pabrėžta rizika per stipriai prisirišti prie vieno DI modelių tiekėjo, kai kuriais atvejais renkantis lankstesnį sprendimą ir skirtingiems uždaviniams naudojant skirtingus modelius. Stripe atstovė Nina Trejos kalbėjo apie tai, kad DI sąnaudų logika, ypač kredito pagrindu paremti kaštai, neturėtų būti atidėta vėlesniam etapui ir turi tapti produkto strategijos dalimi nuo anksti.

    „Infobip“ pamokos įkūrėjams

    Konferencijoje pasisakė ir „Infobip“ vienas iš įkūrėjų bei technologijų vadovas Izabel Jelenić. Jis dalijosi patirtimi apie ilgametį darbą su bendraįkūrėjais ir pabrėžė, kad komandos sudėtis dažnai lemia ne mažiau nei pati idėja.

    „Buvo labai svarbu dirbti su žmogumi, kuriam patinka tai, kas tau nepatinka“, – sakė Izabel Jelenić.

    I. Jelenić pripažino, kad patarimus dabartinei įkūrėjų kartai teikti sudėtinga, nes sąlygos ir įrankiai pasikeitė iš esmės. Vis dėlto bendras diskusijų fonas vedė prie tos pačios išvados: finansavimas yra priemonė, o ne tikslas, o tvariausiai auga tie, kurie iš anksto žino, kokį rezultatą už pinigus nusipirks.

  • Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Kartu užregistruota daugiau nei keturi įmonių pardavimai ar susijungimai, taip pat paskelbta apie naujas strategines partnerystes ir fondus.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“, pritraukusi 580 mln. eurų D serijos investiciją. Sandoris išryškina augantį investuotojų apetitą gynybos technologijoms Europoje, ypač sprendimams, kurie gali būti greitai pritaikomi praktiniams pajėgumams stiprinti.

    Tarp ryškesnių finansavimo istorijų išsiskyrė ir Nyderlandų bendrovė Bird, kuri pasiskolino apie 450 mln. eurų, tačiau kartu pranešė apie smarkiai sumažintą darbuotojų skaičių. Tokie atvejai rodo, kad daliai technologijų įmonių kapitalas vis dar prieinamas, bet jis vis dažniau siejamas su griežtesnėmis efektyvumo ir kaštų kontrolės sąlygomis.

    Investuotojų pusėje svarbiausia naujiena tapo DTCP užbaigtas 455 mln. eurų gynybos fondas, orientuotas į strategines technologijas. Paraleliai rinkoje matyti ir mažesni, ankstyvos stadijos fondai: kuriami atskiri 100 mln. eurų gynybos technologijų bei 10 mln. eurų B2B startuolių fondai, signalizuojantys, kad kapitalas pamažu grįžta į ankstyvąsias fazes.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja ambicijos puslaidininkių srityje. Inovacijų agentūros ir partneriai paskelbė apie 40 mln. eurų programą, kuria siekiama iš esmės pergalvoti europinį lustų dizainą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių.

    Įsigijimų rinkoje taip pat netrūko judesio: Vokietijoje saulės energetikos ir žemės ūkio sprendimus kuriantis startuolis įsigijo konkurentą, Ispanijoje mobilumo paslaugų operatorius sustiprino pozicijas per pirkimą, o Prancūzijos DI bendrovė įsigijo įmonę, kad sparčiau plėstųsi verslo sprendimų kryptimi. Šie sandoriai rodo, kad po lėtesnio laikotarpio grįžta konsolidacija, ypač nišinėse rinkose.

    Gynybos technologijų tematika atsispindėjo ir regione: Estijos gynybos pajėgos pasirašė trejų metų partnerystę su rizikos kapitalo fondu, orientuotu į gynybos inovacijas. Tai dar vienas signalas, kad viešasis sektorius Europoje vis aktyviau ieško tiesioginių kelių į inovacijų ekosistemą, o ne vien tradicinių pirkimų modelių.

  • NUSX plečiasi į Miuncheną ir Šanchajų: pristatyta DI platforma Nova mokslo komercializavimui

    Nauji NUSX žingsniai Europoje ir Azijoje

    Singapūro nacionalinio universiteto verslumo ir inovacijų padalinys NUS Enterprise pranešė apie plėtrą į Europą ir Aziją: atidaromas naujas postas Miunchene, o dar vienas numatytas Šanchajuje. Kartu organizacija pristatė Nova – DI platformą, skirtą spartinti mokslo rezultatų komercializavimą.

    Šie pokyčiai žymi ir naują organizacijos identitetą: NUS Enterprise atsinaujino į NUSX. Naujasis vardas siejamas su ambicija veikti kaip integruota startuolių kūrimo ir intelektinės nuosavybės komercializavimo ekosistema, sujungianti mokslą, talentus, kapitalą ir tarptautines rinkas.

    Miunchenas kaip vartai į Europą

    NUSX teigimu, Miuncheno postas kuriamas bendradarbiaujant su UnternehmerTUM – viena ryškiausių inovacijų organizacijų Vokietijoje. Tikimasi, kad tai suteiks Singapūre gimstantiems giliųjų technologijų projektams greitesnį priėjimą prie Europos partnerių, investuotojų ir klientų.

    Plėtros logika paremta „postų“ tinklu skirtinguose regionuose: prieš tai NUSX jau buvo įsitvirtinusi Silicio slėnyje, o Šanchajaus kryptis pasirinkta siekiant sustiprinti ryšius su Kinijos rinka ir gamybos bei technologijų ekosistemomis. Organizacija pabrėžia, kad patirtis iš užsienio turėtų grįžti atgal į Singapūrą ir padėti gerinti tyrimų komercializavimo procesus namuose.

    Kodėl Nova svarbi universitetams

    NUSX komunikacijoje akcentuojama ilgalaikė problema: reikšminga dalis universitetuose sukurtų patentų taip ir nepasiekia licencijavimo ar rinkos. Viena priežasčių – sudėtinga ir daug rankinio darbo reikalaujanti tinkamų pramonės partnerių paieška, kai nuo technologijos aprašymo iki realaus pritaikymo grandinė būna per ilga.

    Nova sukurta kaip įrankis šiai grandinei trumpinti. Platforma, pasitelkdama DI, gali įvertinti patento licencijavimo potencialą, susieti jį su aktualiais rinkos signalais, pasiūlyti galimus licencijavimo ar bendrakūros kelius ir padėti parengti pritaikytus pasiūlymus potencialiems partneriams.

    Nurodoma, kad Nova remiasi didelės apimties NUS duomenimis apie patentus, išradimų atskleidimus, tyrimų projektus ir išradėjus, o rekomendacijas papildo išorinė informacija apie įmones, investuotojus ir rinkos poreikius. Pagrindinė žinutė – tai, kas anksčiau galėjo užtrukti savaites, komercializavimo komandoms gali būti atlikta gerokai greičiau, išlaikant aiškų sprendimų pagrindimą.

    „Pasaulinėse giliųjų technologijų varžybose proveržinis tyrimas tėra pradžia. Sudėtingiausia dalis yra vertimas į rinką: ankstyvas galimybių patikrinimas, komandų stiprinimas ir ryšių su kapitalu bei pramone kūrimas“, – sakė NUS vyresnysis viceprezidentas inovacijoms ir verslumui Tan Sian Wee.

    Jo teigimu, Nova turėtų padėti greičiau identifikuoti, kur mokslas gali sukurti komercinę vertę, o tarptautiniai postai – padėti komandoms tas galimybes paversti realiais produktais ir įmonėmis. NUSX šiuos elementus pristato kaip vieną strategiją, orientuotą į globaliai konkuruojančių startuolių kūrimą nuo pat pradžių.

    Platesniame kontekste tokios DI platformos tampa vis dažnesniu universitetų technologijų perdavimo biurų įrankiu, nes jos padeda efektyviau apdoroti didelius patentų ir publikacijų srautus. Augant konkurencijai dėl talentų ir investicijų, gebėjimas greitai rasti pramoninį pritaikymą ir partnerius vis dažniau laikomas kertiniu sėkmingos komercializacijos veiksniu.

  • DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“, skirta įmonėms, turinčioms daug fizinių padalinių, pritraukė 400 000 eurų išankstinės (pre-seed) investicijos. Raundui vadovavo nepriklausoma investicijų bendrovė „4Founders Capital“, prisidėjo ir verslo angelai.

    Bendrovę įkūrė telekomunikacijų inžinierius Miguelis Peñate. Jo teigimu, didžiausia problema tinklams, turintiems šimtus ar tūkstančius vietų, yra išskaidyta skaitmeninė informacija apie kiekvieną padalinį ir tai, kad ji dažnai nevirsta aiškiais verslo veiksmais.

    Tokiose platformose kaip „Google Maps“, „Booking“, „App Store“ ir „Google Play“ nuolat generuojamas srautas: atsiliepimai, reitingai, žinutės, paieškos užklausos ir rekomendacijos. Kiekvienas padalinys turi atskirą „skaitmeninį pėdsaką“, tačiau realybėje jį suvaldyti ir paversti pajamomis daugeliui organizacijų tampa vis sunkiau.

    „Devynios iš dešimties įmonių nežino, kiek pajamų jų parduotuvės sugeneruoja per „Google Maps“, 70 proc. prekių ženklų neatsako naudotojams viešuose kanaluose, o mažiau nei 10 proc. verslų patenka į DI valdomų paieškos sistemų rezultatus. „Reply Next“ sukurta tam, kad užpildytų šią spragą ir suteiktų kiekvienai vietai reikalingą intelektą konkuruoti“, – sakė „Reply Next“ įkūrėjas ir vadovas Miguelis Peñate.

    „Reply Next“ siekia vienoje vietoje sujungti duomenis ir skaitmenines sąveikas, susijusias su kiekvienu padaliniu. Platformoje veikiantys DI agentai gali padėti atsakyti klientams, identifikuoti dažniausiai pasikartojančias problemas, pastebėti galimybes, stebėti konkurentus ir atlikti automatizuotas užduotis pagal prekės ženklo gaires.

    Bendrovė pabrėžia, kad tikslas nėra apsiriboti atskirų komentarų ar žinučių administravimu. Ji kuria sistemą, kuri galėtų prognozuoti rizikas, siūlyti veiksmus ir padėti didinti konkrečios vietos matomumą, pritraukti klientus ir auginti pajamas.

    Gautos lėšos bus skirtos technologijų ir pardavimų komandų stiprinimui, produkto vystymo spartinimui ir naujų DI agentų kūrimui. „Reply Next“ planuoja automatizuoti daugiau procesų ir sprendimų, kad dideli tinklai galėtų greičiau reaguoti į vietinę paklausą ir efektyviau valdyti savo skaitmeninę reputaciją.

  • Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelne įsikūrusi antrinių metalų tiekėja „Metycle“ pranešė užsitikrinusi 131,7 mln. eurų kredito liniją. Šiuos pinigus bendrovė ketina skirti tam, kad galėtų sparčiau didinti antrinio vario ir aliuminio srautus pramonės pirkėjams Europoje ir už jos ribų.

    Kredito liniją suteikė Kalifornijoje įsikūręs privataus kapitalo valdytojas „Rivonia Road Capital“, besispecializuojantis užtikrinto turto paskolose. Šis finansavimas seka po ankstesnių „Metycle“ pritrauktų investicijų: 2025 metais bendrovė paskelbė apie 14 mln. eurų A serijos raundą, o 2023 metais buvo užbaigtas 4,7 mln. eurų pradinės stadijos finansavimas.

    Kam bus panaudotos lėšos

    Bendrovė teigia, kad kredito linija leis finansuoti didesnes fizines metalo partijas ir greičiau apyvartiniu kapitalu aptarnauti sandorius. Praktikoje tai reiškia galimybę vienu metu supirkti daugiau žaliavos, ją paruošti pagal pirkėjų specifikacijas ir stabiliau tiekti lydykloms bei pramonės įmonėms.

    „Metycle“ veiklą apibūdina kaip vertikaliai integruotą modelį: įmonė ne tik prekiauja, bet ir fiziškai apdoroja žaliavą bei skaitmeniniu būdu dokumentuoja jos kilmę, kokybę ir logistiką. Bendrovę 2022 metais įkūrė Rafael Suchan ir Sebastian Brenner.

    Skaitmenizacija ir rūšiavimas su DI

    Įmonė savo veiklą grindžia trimis kryptimis: tarptautine prekybos operacija, „SmartSorting Hub“ rūšiavimo centrais ir „TrustTrack“ skaitmenine dokumentavimo sistema. „SmartSorting Hub“ centruose naudojamas DI paremta rūšiavimo logika, mechaninis atskyrimas ir lazerinės spektroskopijos metodai, kad mišrios metalo atliekos būtų paverstos vienodesne, pirkėjų reikalavimus atitinkančia žaliava.

    Pirmasis „SmartSorting Hub“ įkurtas Masmechelene, Belgijoje. Bendrovės vertinimu, tokie centrai padeda spręsti vieną didžiausių antrinių metalų rinkos problemų: nepastovias kokybės specifikacijas ir sunkiai palyginamą dokumentaciją.

    Kodėl svarbūs varis ir aliuminis

    Varis ir aliuminis laikomi strateginiais metalais elektrifikacijai ir infrastruktūros plėtrai, nes plačiai naudojami elektros tinkluose, gamyboje, duomenų centruose ir transporto sektoriuje. Augant paklausai, svarbus tampa ne tik žaliavos kiekis, bet ir tiekimo patikimumas, ypač kai pirminės kasybos projektai dažnai trunka daug metų.

    „Rivonia Road Capital“ atstovas Daniel Zinn pabrėžė, kad „Metycle“ išsiskiria skaidrumą ir efektyvumą didinančia platforma bei aiškia plėtros vizija. „Didžiuojamės galėdami paremti kitą „Metycle“ augimo etapą, nes jų modelis didina skaidrumą, patikimumą ir efektyvumą pasaulinėje perdirbtų metalų rinkoje“, – sakė D. Zinn.

    „Metycle“ generalinis direktorius Rafael Suchan teigia, kad rinka dažnai stringa ne dėl paklausos, o dėl prognozuojamumo trūkumo. „Mūsų galimybė yra paversti antrinę žaliavą panašesne į pramoninę žaliavą: su aiškia specifikacija, atsekamumu ir patikimu pristatymu. Ši kredito linija suteikia pajėgumų finansuoti gerokai daugiau medžiagos per tą sistemą“, – sakė R. Suchan.

    Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius 12 mėnesių buvo suprekiauta antrinių metalų už daugiau nei 103 mln. eurų, o metinis augimas siekė 150 proc. Įmonė taip pat nurodo turinti komandą, veikiančią 15 šalių, ir tikisi, kad naujas finansavimo mechanizmas padės padidinti standartizuotos antrinės žaliavos srautus pramonės klientams.

    Tarp „Metycle“ investuotojų ir finansavimo partnerių minimi 2150, „Project A“, „Partech“, „Market One Capital“, „Dutch Founders Fund“, „Crédit Agricole Leasing and Factoring“ bei SCCF. Įmonės teigimu, tokia partnerių bazė padeda derinti prekybą, fizinį apdorojimą ir finansavimą, kuris antrinių metalų sektoriuje dažnai tampa augimo ribojančiu veiksniu.

  • Reikjaviko startuolis 50skills pritraukė 5,3 mln. eurų: DI agentai žada mažiau rutinos HR skyriams

    Reikjaviko startuolis 50skills pritraukė 5,3 mln. eurų: DI agentai žada mažiau rutinos HR skyriams

    5,3 mln. eurų etapas plėtrai

    Reikjavike įsikūręs startuolis 50skills pritraukė 5,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta spartesnei plėtrai ir produkto vystymui. Įmonė teigia, kad lėšos taip pat bus naudojamos komandos stiprinimui, ypač pardavimų, rinkodaros ir bendruomenės srityse.

    Investicijų etapą bendrai vedė Frumtak Ventures, Swiss Post Ventures, Avant ir DRD Investments. Pasak bendrovės, tai turėtų padėti greičiau diegti sprendimą organizacijoms Šiaurės šalyse ir Jungtinėje Karalystėje.

    Kas yra 50skills ir ką automatizuoja

    50skills, įkurta 2017 metais, kuria žmonių procesų valdymo platformą, skirtą personalo ir vadinamųjų people operations komandų darbui. Pagrindinė idėja yra sujungti organizacijos turimas sistemas į vieną procesų „stuburą“, kuriame dalį veiksmų atlieka automatika, dalį DI agentai, o sprendimų kontrolė lieka žmogui.

    Bendrovė akcentuoja, kad HR komandos valdo šimtus pasikartojančių procesų, tačiau realybėje dar dažnai remiasi el. paštu, skaičiuoklėmis ir rankiniu derinimu. Tokia fragmentacija, ypač didesnėse organizacijose, didina klaidų riziką ir lėtina įdarbinimą, įvedimą į darbą bei vidinius pokyčius.

    „DI keičia, kaip organizacijos kuria vertę. Mūsų darbas yra tai paversti praktišku sprendimu komandoms, atsakingoms už žmones“, – sakė 50skills bendraįkūrėjas ir vadovas Kristján Freyr Kristjánsson.

    Vadovas pabrėžė, kad platformos esmė yra balansavimas tarp griežtai apibrėžtų darbo eigų, kur viskas turi vykti vienodai, DI agentų, kur reikia interpretacijos, ir nuolatinės žmogaus priežiūros, valdymo bei saugumo. Pasak jo, HR srityje toks balansas nėra pasirinkimas, tai yra būtinybė.

    Du produktai ir klientų bazė

    Įmonė nurodo turinti du pagrindinius produktus: „Hire“, kuris veikia kaip kandidatų valdymo sistema, ir „Journeys“, kuri orientuota į HR procesų kūrimą bei vykdymą su DI pagalba. Platformoje procesas aprašomas paprasta kalba, o sistema jį paverčia vykdoma darbo eiga ir fiksuoja kiekvieną žingsnį.

    50skills teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų sprendimu HR komandos atliko daugiau nei 4 000 000 veiksmų. Tarp minimų klientų yra Icelandair, Eimskip, Blue Lagoon, Domino’s ir Securitas, taip pat viešojo sektoriaus organizacijos, įskaitant Islandijos užsienio reikalų ministeriją ir Reikjaviko miestą.

    Investuotojų vertinimu, HR technologijų rinkoje auga poreikis sprendimams, kurie ne tik automatizuoja užduotis, bet ir užtikrina atsekamumą bei saugumą. DI agentų taikymas personalo procesuose kelia papildomus reikalavimus duomenų apsaugai, prieigos kontrolei ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei, todėl valdymo funkcijos tampa kertinės.