Tag: Startuoliai

  • Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniuje įsikūrusi individualių fermentų kūrimo bendrovė „Biomatter“ užsitikrino 16,2 mln. eurų (18 mln. JAV dolerių) A serijos investiciją. Įmonė teigia kurianti DI suprojektuotus fermentus – katalizatorius, skirtus pramonėje reikalingoms reakcijoms, įskaitant tokias, kurioms iki šiol nebuvo paruoštų sprendimų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“ – nurodoma, kad investicijų raundas buvo viršytas, o jam vadovavo „Astanor“. Taip pat dalyvavo esami investuotojai „UVC Partners“, „Inventure“ ir „Metaplanet“.

    „Biomatter“ vadovas ir vienas įkūrėjų Laurynas Karpus aiškina, jog tikslas – padaryti taip, kad užsisakyti fermentą būtų paprasta tarsi kataloginį produktą, net jei rinkoje analogiško varianto dar nėra. Pasak jo, naujas finansavimas turėtų leisti greičiau perkelti sukurtus sprendimus į klientų produktus.

    Įmonė įkurta 2018 metais, jos įkūrėjai – Donatas Repečka, Laurynas Karpus, Rolandas Meškys ir Vykintas Jauniskis. Bendrovė dirba su partneriais biotechnologijų srityse – biopharma, diagnostikoje, žemės ūkyje ir pramoninėje biotechnologijoje.

    Nuo reakcijos poreikio, o ne nuo gamtos šablonų

    „Biomatter“ teigia sukūrusi DI pagrįstą platformą, kuri turėtų padėti apeiti tradicinių fermentų inžinerijos metodų ribas – ypač tikslumo ir kūrimo trukmės klausimais. Bendrovė savo sprendimą vadina DI ir fizikos principais paremta „Intelligent Architecture Platform“.

    Kaip aiškina startuolis, jų metodas remiasi ne esamo natūralaus fermento modifikavimu, o projektavimu pradedant nuo tikslo – kokios cheminės reakcijos reikia kliento produktui. Bendrovė teigia, kad daugelį metų rinko duomenis kurdama fermentus „tolimus“ natūraliems pavyzdžiams, todėl modeliai gali atlikti didesnius šuolius sekose ir struktūroje.

    Vienu iš pavyzdžių įmonė įvardija programą, kurios metu buvo sukurtas metilazės sprendimas mRNR vakcinų gamybai, galintis veikti be SAM – brangaus priedo, nuo kurio priklauso natūralios metilazės. Bendrovė pabrėžia, kad kiekvieną dizainą prieš pateikdama klientui išbando laboratorijoje.

    Jau pasiekė produktus ir didžiuosius klientus

    „Biomatter“ nurodo, kad jų darbai jau yra panaudoti produktuose – minimas „Thermo Fisher Scientific“ „Invitrogen SuperScript V Reverse Transcriptase“ fermentas, naudojamas RNR paversti DNR molekulinės biologijos laboratorijose ir mRNR tyrimuose. Teigiama, kad bendradarbiaujant buvo pagerintas fermento atsparumas oksidacijai, o tai padėjo užtikrinti reagentų stabilumą gabenant įprastomis sąlygomis ir laikant kambario temperatūroje iki šešių mėnesių.

    Įmonė skelbia pristačiusi daugiau nei 50 individualių fermentų daugiau nei 25 stambiems klientams Europoje, JAV ir Japonijoje. Tarp įvardytų įmonių – „AstraZeneca“, BASF, „Kirin Holdings“, „Neogen“, „Sanofi“ ir „Tereos“.

    Taip pat akcentuojama, kad dalis užsakymų išaugo iš vieno projekto į kelerius metus trunkančias, kelių fermentų programas. Bendrovė tvirtina, kad kiekviena tokia programa papildo jų nuosavą eksperimentais patvirtintų fermentų duomenų bazę, todėl kiti projektai gali vykti greičiau ir tiksliau.

    Planuoja 2 000 kv. m padalinį Vilniuje

    Pasak įmonės, pritrauktas kapitalas bus skirtas naujai 2 000 kv. m projektavimo ir testavimo infrastruktūrai Vilniuje. Planuojama, kad ji duris atvers 2027 metais ir leis daugiau kūrimo bei bandymų proceso vykdyti įmonės viduje.

    „Biomatter“ teigimu, įprastinės fermentų kūrimo programos gali trukti mėnesius ar metus, o jų projektai vyksta savaitėmis. Naujoji infrastruktūra turėtų padėti šį laiką dar labiau sutrumpinti – iki dienų.

    Be to, bendrovė planuoja plėsti komercinę komandą ir savo veiklą JAV, kur, kaip nurodoma, yra maždaug pusė klientų. Kartu žadama tęsti investicijas į skaičiavimų platformą ir fermentų duomenų bazę, kuri yra šių sprendimų pagrindas.

  • Londono bankas „Griffin“ pritraukė 18 mln. eurų ir žengia į kortelių bei stabilkoinų rinką

    Londono bankas „Griffin“ pritraukė 18 mln. eurų ir žengia į kortelių bei stabilkoinų rinką

    Londone įsikūręs bankas „Griffin“, kuriantis bankinę infrastruktūrą finansinių technologijų įmonėms ir platformoms, užsitikrino 18,02 mln. eurų „Series B“ investiciją. Po šio raundo bendrovės vertė viršijo 90,13 mln. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Investicijai vadovavo Londono investicijų bendrovė „Octagon Partners“, prisijungė ir esami investuotojai „Notion Capital“, „A+ Ventures“, „Nordic Ninja“ bei „Breega“.

    „Griffin“ įkurtas 2024 metais Davido Jarviso ir Alleno Rohnerio kaip visiškai licencijuotas Jungtinės Karalystės bankas. Iš pradžių pradėjęs nuo penkių bandomųjų įmonių, jis išaugo į kliringo ir integruotos (embedded) bankininkystės platformą, kuri aptarnauja daugiau nei 80 verslų.

    Bendrovė teigia, kad per jos infrastruktūrą paslaugas gauna daugiau nei 300 tūkst. galutinių mažmeninių ir verslo klientų, o per metus apdorojama beveik 10 mln. mokėjimų. Tarp įvardijamų klientų – „Uber“, „Countingup“, „Anna Money“, „Yonder“ ir „Prosper“.

    Kam bus panaudotos lėšos

    Pasak bendrovės, „Series B“ lėšos bus skirtos dviem naujoms kryptims. Pirmoji – mokėjimo kortelių leidyba: „Griffin“ planuoja sudaryti galimybę klientams per jos infrastruktūrą išleisti savo prekės ženklu pažymėtas debeto korteles tiek gyventojams, tiek įmonėms, o vėliau – pasiūlyti ir kredito korteles.

    Antroji kryptis susijusi su stabilkoinų rinka. „Griffin“ ketina vystyti stabilkoinų rezervų galimybes ir integruoti „on-chain“ tarpvalstybinius mokėjimus, orientuojantis į įmones, veikiančias augančiame stabilkoinų segmente.

    Reguliavimas ir augimo tempas

    „Griffin“ nurodo, kad yra įgaliotas Prudential Regulation Authority ir prižiūrimas tiek PRA, tiek Financial Conduct Authority. Bendrovės teigimu, ši dviguba reguliavimo priežiūra ją išskiria iš daugelio integruotos finansų infrastruktūros rinkos dalyvių.

    Įmonė taip pat pabrėžia augimo tempą po pilnos banko licencijos gavimo: 2026 metų rugsėjį pasikartojančios pajamos, anot „Griffin“, buvo 3,2 karto didesnės nei prieš metus, o metinės pasikartojančios pajamos artėja prie dviženklės sumos milijonais svarų.

    „Nuo banko starto prieš dvejus metus sukūrėme infrastruktūrą, kuria jau remiasi daugiau nei 80 įmonių. Šis raundas leidžia eiti toliau – kortelės ir stabilkoinai yra natūralus kitas mūsų infrastruktūros sluoksnis“, – sakė „Griffin“ vadovas ir vienas įkūrėjų Davidas Jarvis.

    Be naujų produktų vystymo, investicijos turėtų padėti bendrovei pasiekti pelningumą. „Griffin“ pozicionuoja save kaip sprendimą platformoms ir fintechams, norintiems siūlyti finansinius produktus nekuriant visos reguliuojamos bankinės infrastruktūros nuo nulio.

  • Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi erdvinės žvalgybos (angl. spatial intelligence) bendrovė „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų A serijos investiciją – įmonė kuria programinę įrangą autonominėms sistemoms, pirmiausia gynybos srityje.

    Apie finansavimo etapą pranešė „EU-Startups“: raundui vadovavo „Accel“, taip pat dalyvavo „Keen“, „Lakestar“ ir „Seedcamp“.

    „SE3“ technologija skirta tam, kad mašinos galėtų „matyti“ ir suprasti fizinę aplinką: bendrovė jungia kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą, kad jutiklių duomenys virstų erdviniu suvokimu ir leistų sistemoms veikti autonomiškai.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimai kuriami sudėtingoms sąlygoms, kur patikimumas kritinis – pavyzdžiui, kai trikdoma palydovinė navigacija, o tai gynybos technologijoms yra itin jautri tema.

    Kam bus panaudotos investicijos

    „SE3“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas plėsti inžinerijos, komercijos ir operacijų komandas bei pasirengti vykdyti daugiau sutarčių augant apimtims.

    Įmonė taip pat ketina stiprinti savo buvimą Vokietijoje ir Ukrainoje, atidaryti biurą Jungtinėje Karalystėje ir toliau plėstis Europoje. Artimiausiu metu pagrindinis dėmesys išlieka gynybai.

    Pasak bendrovės, nuo 2027 metų ji planuoja plačiau žvalgytis ir į civilines sritis – robotiką, pagalbą ekstremaliųjų situacijų metu ir kitas taikymo kryptis, kuriose tenka dirbti sudėtingoje aplinkoje.

    „Dirbant gynybos srityje mūsų technologija privalo veikti lauko sąlygomis, spaudimo akivaizdoje“, – investicijų paskelbimo proga sakė „SE3“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Köstler.

    Technologijos šaknys – Miuncheno technikos universitete

    „SE3“ įkurta 2023 metais. Įkūrėjai – Lukas Köstler (vadovas), Simon Klenk (technologijų vadovas) ir vyriausiasis mokslo vadovas profesorius Danielis Cremers.

    Bendrovė išaugo iš Danielio Cremers kompiuterinės regos laboratorijos Miuncheno technikos universitete (TUM), kur L. Köstler ir S. Klenk dirbo su doktorantūros projektais kompiuterinės regos ir robotikos srityse.

    Profesorius D. Cremers vadovauja TUM kompiuterinės regos ir DI krypčiai ir yra gavęs Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo premiją – vieną prestižiškiausių Vokietijos mokslo apdovanojimų.

    Kaip veikia „SE3“ sprendimas

    Bendrovė teigia kurianti platformai nepriklausomą „programinės erdvinės žvalgybos sluoksnį“ nepilotuojamoms sistemoms. Idėja – sujungti skirtingų gamintojų dronus ir antžemines transporto priemones į bendrą ekosistemą.

    „SE3“ aiškina, kad jos programinė įranga sujungia įvairių sistemų jutiklių duomenis į bendrą 3D aplinkos vaizdą, taip suteikdama pilnesnį erdvinį situacijos supratimą.

    Taip pat nurodoma, kad sprendimas gali „valdyti spiečių“ – optimizuoti kiekvienos sistemos elgseną, maršrutus ir pozicijas, remiantis reljefo ir aplinkos suvokimu. Operatoriai esą gali komandų dalį perduoti balsu.

    Dar viena akcentuojama detalė – programinė įranga veikia „edge“ principu, t. y. lokaliai pačiuose įrenginiuose, o ne tik debesijoje. Tai svarbu, kai ryšys nestabilus arba aplinka yra aktyviai trikdoma.

    „SE3“ taip pat pabrėžia moduliškumą ir suderinamumą su skirtingais tiekėjais – anot įmonės, tokios iniciatyvos kaip MOSA ir Vokietijos programa MOSABw palengvina ginkluotosioms pajėgoms skirtingų gamintojų sistemų derinimą.

    Bendrovė praneša, kad per pastaruosius dvejus metus pristatė tūkstančius sistemų ir dirba su keliais kontraktais Ukrainoje bei su Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis – Bundesveru. Tarp partnerių įvardijami ir gynybos sektoriaus žaidėjai, tokie kaip HENSOLDT, taip pat įmonės „Auterion“ ir „ERC System“.

  • Prancūzijos „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų: kurs DI „virtualius“ vėžio pacientus

    Prancūzijos „TechBio“ bendrovė „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų A serijos investiciją, kad plėstų dirbtiniu intelektu paremtą platformą, prognozuojančią, kaip vėžio vaistai veiks klinikiniuose tyrimuose.

    Apie finansavimo raundą pranešė „EU-Startups“ – investiciją bendrai vedė fondai „Norrsken VC“ ir „Singular“, o prie jos prisijungė ir daugiau naujų bei esamų investuotojų.

    Bendrovė siekia spręsti vieną brangiausių vaistų kūrimo problemų: net ir daug žadančios terapijos dažnai „užstringa“ klinikiniuose etapuose, kai paaiškėja, kad realių pacientų biologija per sudėtinga tiksliai numatyti vien iš ankstesnių laboratorinių bandymų.

    „Orakl Oncology“ teigia kurianti DI valdomus „virtualius vėžio pacientus“, kurie leistų anksčiau atsakyti į esminius klausimus – ar konkretus vaistas turėtų veikti ir kuriems pacientams jis tinkamiausias dar prieš pradedant brangius klinikinius tyrimus.

    Kaip veikia „virtualūs pacientai“

    Įmonė, įkurta 2023 metais, išaugo iš Gustave Roussy instituto. Jos metodas remiasi pacientų navikų mėginių auginimu laboratorijoje, kuriant naviko organoidus, ir šiuos eksperimentinius duomenis susiejant su išsamia klinikine bei molekuline informacija.

    Tokie duomenys vėliau naudojami DI modeliams, kurie gali testuoti skirtingas terapijas „masteliu“ – tarsi su daugybe virtualių pacientų, atspindinčių realių žmonių biologinius skirtumus.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti farmacijos įmonėms anksčiau pasirinkti perspektyviausias vaistų kryptis ir tiksliau apsibrėžti pacientų grupes, kurioms gydymas gali būti efektyviausias.

    Didelė nesėkmių kaina klinikiniuose etapuose

    Nors DI jau naudojamas baltymų struktūroms prognozuoti ar naujoms molekulėms kurti, vienas sudėtingiausių etapų išlieka vaistų efektyvumo prognozė realiuose pacientuose.

    „Orakl Oncology“ atkreipia dėmesį, kad onkologijoje didelė dalis kandidatų žlunga 2 fazės klinikiniuose tyrimuose, kai pradedamas vertinti veiksmingumas ir tampa aiškus biologinio sudėtingumo mastas.

    Įmonė skelbia, kad jos prognozavimo sistema jau pademonstravo 90 proc. tikslumą vertinant vėžio klinikinių tyrimų baigtis, taip pat galinti identifikuoti pacientus, kurie greičiausiai reaguos į gydymą, ir paaiškinti jautrumo ar atsparumo mechanizmus.

    Investicijų banga į DI onkologijoje

    „Orakl Oncology“ finansavimas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai didesni pinigai keliauja į DI pritaikymą vaistų kūrimui ir klinikiniams tyrimams. Straipsnyje minimi ir kiti panašaus profilio finansavimo sandoriai Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse.

    Po šio A serijos raundo bendra „Orakl Oncology“ pritrauktų investicijų suma siekia 45 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodo deranti dėl sutarčių su daugiau nei 15 papildomų vėžio centrų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje – siekiama sukurti kuo išsamesnį onkologijos duomenų rinkinį.

    Prie komandos patariamojo rato prisijungė ir Philipas Tagari – jis anksčiau 24 metus dirbo „Amgen“, kur vadovavo šimtams mokslininkų ir prisidėjo prie kelių onkologinių terapijų kūrimo.

  • Biskaja stato „deeptech“ ekosistemą: nuo biotechnologijų iki mokesčių lengvatų startuoliams

    Biskaja stato „deeptech“ ekosistemą: nuo biotechnologijų iki mokesčių lengvatų startuoliams

    Ispanijos Baskų krašto Biskaja (Bizkaia) siekia tapti patrauklia vieta „deeptech“ startuoliams, remdamasi stipria pramonės tradicija ir sparčiai augančiu gyvybės mokslų sektoriumi. Regionas ekosistemą vysto nuo biotechnologijų ir pažangios gamybos iki energetikos bei naujųjų technologijų.

    Kaip rašo „Tech.eu“, Biskajoje tam pasitelkiamos viešosios investicijos, MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) paskatos ir glaudi partnerystė tarp verslo, mokslo institucijų bei valdžios. Toks modelis turėtų padėti pritraukti tiek naujas įmones, tiek kapitalą, reikalingą sudėtingoms technologijoms komercializuoti.

    Straipsnio autorė pasakoja apsilankiusi „BIOSPAIN 2026“ parodoje Bilbao ir iš arčiau susipažinusi su regiono strategija: kaip startuoliai čia skatinami kurtis, kokius pranašumus žada vietos infrastruktūra ir kokios spragos vis dar išlieka, kai įmonėms reikia augti.

    Regiono stiprybė – aiškus fokusas į sritis, kuriose reikalingos brangios laboratorijos, ilgesnis tyrimų ciklas ir glaudus ryšys su pramone. Toks požiūris aktualus visoje Europoje, kur startuoliams neretai trūksta finansavimo pereinant iš prototipo fazės į gamybą.

    Pramonė ir gyvybės mokslai kaip pamatas

    Biskajoje veikia daugiau nei 300 įmonių, 20 tyrimų centrų, keturi universitetai ir didžiosios ligoninės – visa ši bazė, nurodoma, generuoja daugiau nei 9,4 mlrd. eurų ir palaiko 62 000 darbo vietų.

    Gyvybės mokslų sektorius čia užima itin svarbią vietą: regionui tenka 45 proc. Baskų krašto šios srities įmonių ir 56 proc. pajamų. Daugiau nei 135 gyvybės mokslų bendrovės sukuria per 27 000 darbo vietų ir sugeneruoja 5,2 mlrd. eurų pajamų, ypač išsiskiriant biogamybai ir pažangiosioms terapijoms.

    Investicijos nukreipiamos į biotechnologijas, aviacijos ir kosmoso pramonę, pažangią gamybą, atsinaujinančią energetiką ir robotiką. Tarp minimų projektų – bioslėnio ir sveikatos priežiūros iniciatyva, kurią įgyvendina „I+Med“: planuojama 72 mln. eurų investicija per trejus metus, iš jų 28 mln. eurų – MTEP, o tikimasi sukurti daugiau nei 600 darbo vietų.

    Regionas akcentuoja ir mokestines paskatas. Nurodoma, kad investuotojai į inovatyvias įmones gali gauti 35 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, o kapitalo prieaugis pasitraukimo metu gali būti atleidžiamas nuo mokesčių 50 proc., o reinvestuojant į startuolius ar technologijų projektus – iki 100 proc.

    Struktūruota parama: nuo idėjos iki plėtros

    Regiono parama startuoliams aprašoma kaip aiškiai suskirstyta pagal įmonės brandą. Ankstyvoje stadijoje siūlomos iki 60 000 eurų dotacijos idėjoms validuoti – prototipams, rinkos testams ir komercinei analizei.

    Vėliau, kai verslas jau pasirengęs startui, „Creation of Innovative Companies“ programa numato iki 85 000 eurų paramą steigimui, intelektinei nuosavybei, patalpoms ir specializuotų darbuotojų samdai.

    Augimo etape finansavimo vaidmenį prisiima vietos rizikos kapitalo žaidėjas „Seed Capital Bizkaia“ – finansuojama dalyvaujančiomis paskolomis ir nuosavo kapitalo investicijomis. Tokia seka skirta tam, kad įmonė nuo laboratorinio prototipo galėtų pasiekti rinką ir vėliau didinti apimtis.

    Be finansavimo, akcentuojama specializuota infrastruktūra: minimi Energetikos žvalgybos centras, Baskų vandenilio koridorius, Automobilių žvalgybos centras ir „Bizkaia Quantum Advanced Industries“ iniciatyva.

    Viešas ir privatus kapitalas, įtraukiant ir minios finansavimą

    „Seed Capital Bizkaia“ pristatoma kaip organizacija, kuri nuo 1989 metų siekia prisiimti rizikas, kurių ankstyvoje stadijoje vengia kiti investuotojai. Jos modelis jungia viešą ir privatų kapitalą – bankai dalyvauja kaip akcininkai ir bendrai investuoja fonduose.

    Teigiama, kad ši institucija dažniausiai prisideda prie investicijų raundo sudarydama apie 40–50 proc. sumos, o likusi dalis tenka privatiems investuotojams. Be įprastų instrumentų, organizacija valdo ir minios finansavimo platformą.

    Platforma, sukurta 2019 metais, orientuojasi į inovatyvius projektus, turinčius teigiamą poveikį aplinkai ar visuomenei. Dabartinis jos modelis paremtas skolinimu, o tipinės finansavimo sumos siekia 100 000–200 000 eurų; pabrėžiama, kad investuotojų paklausa esą didelė.

    Šis sprendimas pristatomas ne tik kaip kapitalo pritraukimas, bet ir kaip būdas vietos gyventojams susipažinti su šalia veikiančiais startuoliais – stiprinant bendruomenės įsitraukimą į inovacijų ekosistemą.

    GovTech ir didžiausias iššūkis – perėjimas į „scaleup“

    Biskajos pramoninė bazė kuria natūralią rinką startuoliams, kurie kuria sprendimus energetikai, automobilių sektoriui ar sveikatos priežiūrai. Tačiau pripažįstama, kad didžiausi iššūkiai prasideda tuomet, kai įmonei reikia sparčiai augti – ypač jei tai reiškia perėjimą prie pramoninės gamybos.

    Regionas taip pat skatina vadinamąjį GovTech – startuolių sprendimų kūrimą viešajam sektoriui. Šiai krypčiai, kaip teigiama, jau apie trejus metus, o vienas sudėtingiausių etapų – pakeisti įprastą viešųjų pirkimų ir inovacijų diegimo logiką: nuo gatavo produkto pirkimo prie problemos formulavimo ir sprendimo kūrimo kartu su startuoliais.

    Nurodoma, kad kasmet identifikuojamos maždaug trys–penkios viešojo sektoriaus problemos, kurioms ieškoma inovatyvių sprendimų. Tam apmokomos ir viešojo sektoriaus komandos, įskaitant pirkimų specialistus.

    Kartu pabrėžiama, kad vien finansavimo neužtenka: augimui reikia ir tarptautinių ryšių, žinių, partnerių bei infrastruktūros. Todėl kuriami santykiai su užsienio investuotojais ir fondais.

    Talentų pritraukimas: ne tik darbas, bet ir įsikūrimas

    Kita svarbi kryptis – aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas ir išlaikymas. „Bizkaia Talent“ apibūdinama kaip ne pelno siekianti iniciatyva, kurią remia Biskajos provincijos taryba bei regiono įmonės ir universitetai.

    Jos veikla orientuota į darbdavių poreikius ir praktinę pagalbą atvykstantiems specialistams: nuo įdarbinimo iki kasdienio įsikūrimo klausimų, tokių kaip būstas ar mokyklos. Tikslas – kad žmonės ne tik atvyktų, bet ir pasiliktų.

    Tekste minimos ir kryptys, iš kurių siekiama pritraukti specialistų, pavyzdžiui, Kolumbija ir Peru, taip pat raginama kurti tiltus tarp studijų ir darbo rinkos – įskaitant praktikas tarptautiniams studentams.

    Tarp regione įsitvirtinusių įmonių pateikiami pavyzdžiai: klimato technologijų startuolis „Woza Labs“, persikėlęs iš Londono į Bilbao, ir Žemės stebėjimo bendrovė „Satlantis“, įkūrusi būstinę Biskajoje, išlaikydama veiklą JAV.

    Keli Biskajos startuoliai, į kuriuos krypsta dėmesys

    Straipsnyje išskiriami keli konkretūs pavyzdžiai. „Cocoon Bioscience“ – 2022 metais įkurta atšaka iš „Algenex“, kuri baltymų gamybai naudoja vabzdžius chrizalės stadijoje kaip natūralius bioreaktorius.

    „Fisify“ kuria skaitmeninės kineziterapijos sprendimus, o jų virtualus fizioterapeutas „Aurya“ naudoja kompiuterinę regą judesiams analizuoti ir realiu laiku pateikti grįžtamąjį ryšį atliekant pratimus.

    „Gloop“ vysto valgomus vienkartinių plastiko įrankių pakaitalus – šaukštus, šiaudelius ir kavos maišiklius, kurie naudojimo metu išlieka funkcionalūs, o vėliau gali būti suvalgomi.

    Tarp sveikatos technologijų minimas „Legit.Health“, siūlantis DI sprendimą, kuris iš nuotraukų padeda įvertinti odos būkles ir stebėti gydymo eigą, bei „Protellix“ – 2026 metų spalį pristatytas startuolis, kuriantis DI paremtas baltymų ir fermentų inžinerijos technologijas.

    Visa tai iliustruoja regiono kryptį: Biskaja nori būti vieta, kur sudėtingoms technologijoms sudaromos sąlygos augti – nuo laboratorinių tyrimų iki investicijų, infrastruktūros ir talentų pritraukimo.

  • „Northzone“ subūrė 25 Europos technologijų lyderius: nauja „Northstars“ investicijų ir patarėjų programa

    „Northzone“ subūrė 25 Europos technologijų lyderius: nauja „Northstars“ investicijų ir patarėjų programa

    Rizikos kapitalo bendrovė „Northzone“ pristatė pirmąją „Northstars“ programos grupę – 25 patyrusius technologijų sektoriaus vadovus ir specialistus iš įvairių Europos šalių.

    Programos tikslas – sukurti plataus masto operatorių tinklą, kuris kartu su „Northzone“ padėtų pastebėti investavimo galimybes ir prisidėtų prie fondo portfelio įmonių augimo.

    Bendrovė akcentuoja, kad dirbtinis intelektas keičia startuolių kūrimo ir plėtros modelį: mažesnės komandos šiandien dažnai prisiima atsakomybes, kurioms anksčiau reikėdavo gerokai didesnių organizacijų.

    Dėl to auga paklausa žmonėms, galintiems vienu metu valdyti augimą, vystyti produktą ir vesti komandas – būtent tokių operatorių „Northzone“ ir siekia telkti į bendrą bendruomenę.

    Kas pateko į pirmąją „Northstars“ grupę

    Į pirmąją 25 asmenų grupę atrinkti skirtingų sričių profesionalai, turintys patirties robotikos, DI infrastruktūros, sveikatos technologijų, kibernetinio saugumo ir vertikalaus programinės įrangos vystymo srityse.

    Tarp jų – atstovai ir buvę ar esami vadovai iš gerai žinomų technologijų vardų, įskaitant „DeepL“, „ElevenLabs“, „Coinbase“, „Adyen“, taip pat kitų augančių bendrovių.

    „Northzone“ teigimu, ši pan-europinė bendruomenė turėtų tapti praktišku tiltu tarp skirtingų miestų ir ekosistemų, o jos nariai – aktyviais programos dalyviais, o ne vien simboliniais mentoriais.

    Kaip veiks tinklas: nuo sandorių paieškos iki mentorysčių

    Pirmaisiais programos metais „Northstars“ nariai bus įtraukiami į fondo investicijų paieškos ir vertinimo procesą: jie padės identifikuoti perspektyvius sandorius ir prisidės prie vadinamojo dealflow stiprinimo.

    Taip pat numatyta galimybė bendrai investuoti su fondu į įmones, kurias programos dalyviai atranda individualiai.

    Be investicijų krypties, tinklas bus orientuotas ir į praktinę pagalbą: patarimus, konsultavimą bei mentorystę „Northzone“ portfelio bendrovėms, kurioms augimo etape dažnai labiausiai reikia patyrusių operatorių įžvalgų.

    „Northzone“ pabrėžia, kad šie 25 žmonės – tik pirmasis etapas: programa tęstinė, tad ateityje tinklas turėtų plėstis.

    „Silicio slėnio pranašumas – tankis“

    Programai vadovaus „Northzone“ partneris Samas Endacottas kartu su Elena Pantazi, kuri yra partnerė ir platformos vadovė. Pristatydamas iniciatyvą S. Endacottas išskyrė esminį Europos iššūkį: talentas čia stiprus, tačiau išsisklaidęs po daugybę miestų.

    „Silicio slėnio pranašumas – tankis: kapitalas ir talentas vienoje vietoje, kurie maitina vienas kitą. Europa turi talentą, bet jis išsisklaidęs po dešimtis miestų ir ekosistemų“, – teigė jis.

    Jo teigimu, stipriausi operatoriai Berlyne, Stokholme, Ciuriche, Paryžiuje ar Londone turėtų lengvai pasiekti vieni kitus, kad galėtų dalintis geriausiomis praktikomis savo srityse.

    „Džiaugiamės galėdami su jais kurti steigiamąją bendruomenę ir toliau padėti atsiskleisti kitai startuolių ir įkūrėjų kartai, norinčiai mokytis iš aukščiausio lygio talento“, – pridūrė S. Endacottas.

  • Gynybos technologijų „Onodrim“ tapo vienaragiu: pritraukė 268 mln. eurų ir plečiasi į Vokietiją bei Italiją

    Gynybos technologijų „Onodrim“ tapo vienaragiu: pritraukė 268 mln. eurų ir plečiasi į Vokietiją bei Italiją

    Nyderlanduose įsikūrusi Europos gynybos ir pramonės plėtros platforma „Onodrim“ po 268,01 mln. eurų A serijos investicijų raundo pasiekė vienaragio statusą – įmonė įvertinta 1,16 mlrd. eurų.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“. Raundui vadovavo JAV investicijų grupė „Lux Capital“, prisijungė ir ankstesni investuotojai „General Catalyst“ bei „Lakestar“, taip pat „Altimeter“, „Strike Capital“, „137 Ventures“, „8090“, „Expeditions“ ir kiti.

    „Onodrim“ įkurta 2026 metais, o vienas jos įkūrėjų ir vadovas – Aistis Šimaitis, buvęs Lietuvos Vyriausybės patarėjas ir vienas pirmųjų „Palantir“ darbuotojų Europoje, prie komandos prisijungęs 2013 metais.

    Įmonės modelis orientuotas į kontrolinių akcijų paketų įsigijimą Europos gynybos, aviacijos ir pramonės sektoriuose – ypač mažose ir vidutinėse, šeimų ar įkūrėjų valdomose bendrovėse – ir jų augimą remiant ilgalaikiu kapitalu, technologijomis bei verslo plėtra.

    Kas yra „Onodrim“ ir kuo ji skiriasi

    Platformą įkūrė A. Šimaitis, technologijų vadovas Alexander Blessing ir Christian Garrett. Kaip ir „Palantir“, įmonė pavadinimą pasirinko iš „Žiedų valdovo“ pasaulio – onodrim yra entų pavadinimas elfių kalba.

    Alexander Blessing anksčiau dirbo „Palantir“ kaip „Forward Deployed Engineer“ ir, kaip nurodoma, buvo glaudžiai susijęs su „Foundry“ programinės platformos kūrimu ir diegimu.

    „Onodrim“ teigia, kad siekia padėti Europos pramonės įmonėms augti tuo greičiu ir mastu, kurio reikalauja saugumo situacija, o esami įsigyjamų bendrovių įkūrėjai būtų skatinami likti ir tęsti veiklą grupėje.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujas kapitalas, pasak įmonės, bus skirtas įsigijimų programai. „Onodrim“ tikisi apie pirmuosius įsigijimus pranešti artimiausiais mėnesiais, tačiau konkrečių taikinių neįvardija.

    Be to, bendrovė plečia veiklą Europoje: atidaromos „Onodrim Germany“ Miunchene ir „Onodrim Italy“ Turine, papildant jau veikiančius biurus Amsterdame, Londone ir Vilniuje.

    Rinka, kurioje auga spaudimas

    Straipsnyje pažymima, kad Europos gynybos įmonės po staigaus karinių išlaidų didėjimo, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, susiduria su rekordiniais užsakymų portfeliais.

    Tuo pat metu daliai sektoriaus trūksta pajėgumų greitai didinti gamybą ir pristatyti užsakymus, o „Onodrim“ šią įtampą mato kaip galimybę užpildyti spragas ir stiprinti Europos gynybos pramonės savarankiškumą.

    Kaip prioritetines sritis bendrovė įvardija tiekimo grandinės „siaurąsias vietas“: bepiločių orlaivių varomąsias sistemas, jutiklius ir radarus, sprogmenyse naudojamas energetines medžiagas bei aviacines konstrukcijas.

  • Londono startuolis „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų autonominiams pristatymo robotams su DI

    Londone įsikūręs startuolis „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų investicijų ir žada spartinti autonominių pristatymo robotų bei vadinamojo DI vairuotojo kūrimą.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas leis remtis jau veikiančiu mikrocentrų (microhub) tinklu Jungtinėje Karalystėje, kuriame kaupiami duomenys ir organizuojama kasdienė kurjerių logistika.

    „PORT“ akcentuoja, kad robotizuota logistika prasideda ne nuo paties roboto, o nuo infrastruktūros, operacijų ir duomenų sluoksnio, be kurio autonominės sistemos realiomis sąlygomis neįmanomos.

    Šis projektas įdomus tuo, kad duomenys autonominiam vairavimo sprendimui renkami ne atskiroje bandomojoje programoje, o per jau naudojamą e. dviračių parką, kuris kasdien dirba miesto gatvėse.

    Kaip „PORT“ renka duomenis DI

    Bendrovė nurodo, kad dalis jos e. dviračių aprūpinti „NVIDIA“ sprendimais paremtomis kameromis ir lidarais, kurie fiksuoja realias pristatymo situacijas Londono gatvėse.

    Surinkta medžiaga atrenkama taip, kad būtų panaudojama DI vairuotojo mokymui: nuo kasdienių epizodų, tokių kaip borteliai ar dviratininkai, iki retesnių „kraštinių“ atvejų.

    Grįžus į „PORT“ centrus, duomenys automatiškai įkeliami per šviesolaidį, o kiekvienas pristatymas papildo mokymo rinkinius, kurie vėliau turėtų valdyti pačios bendrovės robotus.

    Mikrocentrų tinklas ir plėtra už JK ribų

    Įkurta 2020 metais, „PORT“ kuria vertikaliai integruotą miestų logistikos sistemą: infrastruktūrą, nuosavą DI ir robotiką. Bendrovė teigia turinti 24 mikrocentrus visoje JK ir daugiau nei 50 000 kurjerių tinklą.

    Mikrocentrai įrengiami panaudojant ne iki galo išnaudojamas miesto erdves – pavyzdžiui, požemines automobilių stovėjimo aikšteles, sandėlius ar geležinkelio arkų patalpas. Iš viso, įmonės duomenimis, taip įdarbinta 52 000 kv. pėdų ploto.

    „PORT“ pabrėžia, kad tokia centrų vieta yra kritiška autonominei ateičiai: robotus reikia laikyti, pakrauti ir įkrauti netoli pristatymo adresų.

    Įmonė taip pat skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos planuoja atidaryti mikrocentrą Paryžiaus centre – tai būtų pirmasis „PORT“ startas už JK ribų.

    Partnerystė su „Royal Mail“ ir rezultatai

    „PORT“ teigia artimiausiu metu pradedanti naują plėtros etapą – kuriamą robotizuoto pristatymo sistemą ji vysto bendradarbiaudama su „Royal Mail“.

    2025 metų rugsėjį įmonė pristatė priekabas, leidusias e. dviračių kurjeriams teikti siuntų pristatymo paslaugas.

    Iki šiol, bendrovės duomenimis, „PORT“ krovininiais dviračiais pristatyta daugiau nei 300 000 siuntų, o vieno pristatymo emisijos esą yra maždaug 90 proc. mažesnės nei analogiško pristatymo dyzeliniu furgonu.

    Apie investicijų etapą pranešė „EU-Startups“.

  • Šveicarų rizikos kapitalo fondas „redalpine“ surinko 222,53 mln. eurų ir taikosi į 20 startuolių Europoje

    Šveicarų rizikos kapitalo fondas „redalpine“ surinko 222,53 mln. eurų ir taikosi į 20 startuolių Europoje

    Šveicarijos rizikos kapitalo bendrovė „redalpine“ pranešė uždariusi naujausią ankstyvosios stadijos fondą „redalpine Capital VIII“ – jo dydis siekia 222,53 mln. eurų. Šiuo fondu ketinama investuoti maždaug į 20 ankstyvosios stadijos startuolių visoje Europoje.

    Apie fondo uždarymą rašo „EU-Startups“. Pasak „redalpine“, fondas buvo perpasirašytas, o tai, bendrovės vertinimu, rodo investuotojų pasitikėjimą Europos įmonėmis, veikiančiomis programinės įrangos ir mokslo sankirtoje.

    „redalpine“ teigia, kad prie fondo prisijungė ir anksčiau investavę partneriai, ir nauji investuotojai. Tarp naujų vardų minimi „Aviva Investors“, „Flexstone Partners“ ir Vokietijos plėtros bankas KfW.

    Įmonė buvo įkurta Ciuriche 2006 metais, o jos strategija nuo pat pradžių orientuota į verslus, kurie jungia programinę įrangą ir mokslą. „redalpine“ pabrėžia, kad dalį jos investicijų komandos sudaro mokslinį išsilavinimą turintys specialistai – tai, bendrovės teigimu, leidžia vertinti sudėtingas technologijas dar ankstyvoje stadijoje.

    Fondo kryptis – „Seed“ ir „Series A“

    Aštuntasis „redalpine“ ankstyvosios stadijos fondas yra dalis platesnės, kelių etapų platformos, skirtos padėti įkūrėjams nuo „Seed“ iki IPO. „redalpine“ nurodo kasmet peržiūrinti daugiau kaip 5 000 bendrovių, iš kurių atrinks investicijoms planuojamas apie 20.

    Skelbiama, kad investicijų dydžiai šiame fonde turėtų svyruoti nuo 890 tūkst. eurų iki 13,35 mln. eurų, daugiausia orientuojantis į „Seed“ ir „Series A“ etapus.

    Tarp pirmųjų formuojamo portfelio pavyzdžių įvardijamos kelios bendrovės: „Enact Intelligence“, kuri kuria jėgos (force) žvalgybos technologiją robotikai, „Helical“, vystanti virtualią DI laboratoriją atkartojamiems vaistų atradimo procesams, ir „Arlequin AI“, dirbanti su nauja DI architektūra kritinių sistemų apsaugai.

    Portfelyje – daugiau nei 100 bendrovių

    „redalpine“ nurodo, kad jos portfelis šiuo metu apima daugiau nei 100 įmonių. Tarp žinomiausių pavyzdžių minimos „Mistral AI“, „Proxima Fusion“, „N26“, „Basecamp Research“ ir „Microagi“.

    Bendrovė taip pat pateikia ankstesnio fondo „RAC VII“, uždaryto 2024 metais, rezultatus: teigiama, kad jo remtos įmonės vėlesniuose etapuose bendrai pritraukė daugiau nei 970 mln. eurų, o nuo 2023 metų „redalpine“ esą pasitraukė iš 12 portfelio įmonių.

    Valdomas turtas – daugiau nei 1,24 mlrd. eurų

    „redalpine“ veikia iš biurų Cugo mieste, Berlyne ir Londone, taip pat nurodo turinti atstovavimą Silicio slėnyje. Bendrovė skaičiuoja valdanti daugiau kaip 1,24 mlrd. eurų vertės turtą.

    Įmonė teigia toliau stiprinsianti savo specializaciją – anksti atrasti verslus programinės įrangos ir mokslo kryptyse – ir sieksianti, kad Europos technologijų bendrovių kuriama vertė didesne dalimi grįžtų Europos investuotojams, įskaitant pensijų fondus.

  • Kopenhagos startuolis „Numina“ pritraukė 1,1 mln. eurų nemokamai apskaitos platformai Europoje

    Kopenhagos startuolis „Numina“ pritraukė 1,1 mln. eurų nemokamai apskaitos platformai Europoje

    Kopenhagoje įsikūręs startuolis „Numina“, kuriantis nemokamą apskaitos platformą smulkiajam verslui, pritraukė 1,1 mln. eurų „pre-seed“ investiciją. Bendrovė tikina, kad jos tikslas – išplėsti sprendimą į kitas Europos rinkas, išlaikant nemokamą pagrindinį produktą.

    Apie investiciją praneša portalas „EU-Startups“: raunde dalyvavo fondai ir investuotojai, tarp jų – „Nebular“, „Emblem“, „Founders A/S“, „The Nordic Web“, taip pat keli verslo angelai. Įmonė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui.

    „Numina“ įkurta 2024 metais. Startuolį įsteigė Jakob Olund Kristensen (ankstesnis ankstyvosios „Pleo“ komandos narys) ir Simon Boel Have (dirbęs „no-code“ platformoje „Weld“).

    Bendrovė savo idėją grindžia prielaida, kad dirbtinis intelektas keis įprastą apskaitos programų prenumeratos modelį: įmonės vis dažniau mokės ne už prieigą, o už konkretų rezultatą – pavyzdžiui, sutvarkytus kvitus, suderintas sąskaitas ar parengtas deklaracijas.

    Kaip veikia „freemium“ modelis

    „Numina“ teigia, kad jos „freemium“ platforma jau veikia Danijoje. Pasak įmonės, ja naudojasi daugiau nei 1 000 smulkių įmonių, kurios be mokesčio gali išrašyti sąskaitas, susieti banko sąskaitas ir teikti PVM deklaracijas.

    Startuolio teigimu, klientai moka tik tuo atveju, jei pasirenka papildomas, neprivalomas paslaugas. Tuo metu pagrindinės platformos funkcijos išlieka nemokamos.

    DI integracijos: nuo sąskaitų iki buhalterinių įrašų

    Vienas iš išskirtinių platformos bruožų – palaikomas Model Context Protocol (MCP) standartas, leidžiantis DI asistentams sąveikauti su išoriniais duomenų šaltiniais. „Numina“ nurodo, kad verslai gali prijungti tokias priemones kaip „Claude“ ar „ChatGPT“ tiesiai prie savo apskaitos duomenų.

    Tokiu būdu DI asistentas gali, pavyzdžiui, parengti sąskaitą ar suformuluoti buhalterinį įrašą, o galutinis sprendimas paliekamas vartotojui – peržiūrėti ir patvirtinti platformoje. Startuolis pabrėžia, kad ši integracija taip pat siūloma nemokamai.

    Platesnės integracijos ir planai už Danijos ribų

    Platforma integruojasi su įvairiomis paslaugomis, tarp jų – „Stripe“, „Pleo“, „Danløn“, „Gmail“ ir „Outlook“. Taip pat nurodoma daugiau nei 2 500 bankų jungčių per skirtingus tiekėjus, įskaitant „Danske Bank“, „Nordea“, „Revolut“ ir „Wise“.

    „Numina“ bendraįkūrėjai teigia, kad nors kiekviena šalis turi savus apskaitos reikalavimus, nemaža dalis kasdienio darbo yra panaši. Jų vertinimu, DI gali reikšmingai atpiginti vienos bendros platformos pritaikymą vietiniams reikalavimams – ir taip atverti kelią vienam sprendimui visai Europai.

    Būtent tam, pasak įmonės, ir bus naudojamas naujai pritrauktas kapitalas: plėtrai į kitas rinkas bei produkto tobulinimui, bandant pakartoti Danijoje sukurtą modelį kitose Europos šalyse.